Byla 1-32-1036/2020
Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, nukentėjusiajam V. B. (V. B.), jo atstovei advokatei Agnijai Frejerei, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Simonai Puidokienei, kaltinamajam A. R. (A. R.), jo gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Baltarusijos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis ( - ), gyvenamąją vietą deklaruojantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, dirbantis ( - ) vairuotoju, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

2A. R. 2019 m. gegužės 30 d., apie 19.42 val., ( - ), kelio ( - ) 23-e kilometre, vairuodamas ( - ) priklausantį automobilį Volvo FH42T, valstybinis numeris ( - ) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) (toliau – KET) 9, 128 punktų reikalavimus, važiavo pasirinktu greičiu nuo ( - ) pusės link ( - ). Būdamas neatidus ir neatsargus, atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pamatyti, t. y. priekyje jo važiavimo krypties eismo juostoje buvo sustojęs automobilis VW Multivan, valstybinis numeris ( - ) vairuojamo automobilio laiku ir saugiai nesustabdė, o priekine dalimi atsitrenkė į sustojusio automobilio VW Multivan galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio VW Multivan vairuotojas V. B., gimęs ( - ), kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

3Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir dieną, apie 19:40 val. vairavo ( - ) priklausantį automobilį Volvo, valstybinis numeris ( - ) su puspriekabe. Važiavo į Vilnių, vežė 21 toną svogūnų. Oras buvo saulėtas, saulė jau leidosi, vietovė apaugusi medžiais. Kai išvažiavo iš miškingos vietovės, jį apakino saulė ir kurį momentą nieko nematė. Tuo metu nepastebėjo mašinos ir ją kliudė, atsitrenkė į ją. Kažkokių ženklų nepastebėjo. Pripažįsta, kad nebuvo pakankamai atidus. Po susidūrimo kitas automobilis nuvažiavo į šalikelę. Jis iškarto sustabdė, iššoko iš automobilio. Kito automobilio vairuotojas buvo šalikėlėje. Iš karto bandė skambinti į greitąją pagalbą, bet iš jo telefono nesusirinko numeris 112. Tada sustojo kiti žmonės, kurie supranta ir moka lietuvių kalbą, jie iškvietė greitąją pagalbą ir iš karto atvažiavo policija. Vairuoja nuo 1970 m. ir jokių eismo įvykių nėra turėjęs. Labai gailisi dėl to, kad įvyko ir atsiprašo nukentėjusiojo. Sutinka, kad buvo padaryta turtinė žala, dėl moralinės žalos nežino ką pasakyti. Prašo teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant įmonės, kurioje dirba, direktorių. Su direktoriumi yra pažįstami 16 metų, 6 metus dirba pas jį. Direktorius jam yra autoritetas ir gali jam padaryti teigiamą įtaką.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

5Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

6Nukentėjusysis V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad faktines aplinkybes kaltinamasis nurodė teisingai. Neteismine tvarka kreipėsi į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo. Jam atlygino 1665 eurus neturtinės žalos, papildomai dar prašo atlyginti 1000 eurų, kadangi dėl nagrinėjamo įvykio patyrė diskomfortą, nedirbau, iki šiol kenčia žandikaulio skausmą, nervas dar neatsistatęs. Visi padariniai atsirado dėl žandikaulio lūžio. Taip pat buvo plyšusi pėda, negalėjo 3 mėnesius vaikščioti. Prašo atlyginti ir turtinę žalą, kurią sudaro dantų gydymas. Jam buvo padaryta metalo keramika, kuri po įvykio suskilinėjo. Odontologijos įstaigoje lankėsi ir iki įvykio, ir jam viskas buvo sutvarkyta, tačiau gydimo planas nebuvo įvykdytas iki galo. Pas odontologą po įvykio gal po 2–3 mėnesių kreipėsi. Spalio 30 d. gydytojos Tretjakovos pažymoje nurodytas gydymas susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu. Dantų protezus yra susidėjęs prieš 3 metus, po eismo įvykio nedėjo protezų. Nežino kodėl prašyme dėl žalos atlyginimo apie dantis nieko nenurodė. Teismo medicinos eksperto išvados apie sveikatos sutrikdymą neginčija. Medicininiais dokumentais nedarbingumo pagrįstas tik 1,5 mėnesio, nes taip dirba, kad gali eiti į darbą arba ne. Taip pat patyrė kelionės išlaidas, nes gyvena Lavoriškių kaime ir vežinėjo pas gydytojus į Vilnių – į Pašilaičius, į Žalgirio kliniką, į Lazdynus ligoninę. Atstumas į vieną pusę apie 50 km., į abi puses gaunasi 100 km. Pas gydytojus apie 10 kartų per mėnesį tikrai galėjo važiuoti. Važinėdavo su automobiliu, paveždavo kas nors iš artimųjų. Pateiktuose degalinių kuro kvituose nurodyta bendra suma išleista kurui. Vartojo vaistus nuo skausmo „Ibupromą“, „Ibuprofeną“. Papildus kaulams – „Movalį“.

7J. S. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Parodė, kad kaltinamąjį pažįsta virš 10 metų. Kadangi kaltinamasis dirba pas jį 6 metus, gyvena pas jį, mano, kad galės jį kontroliuoti. Po įvykio kaltinamasis jam paskambino, apgailestavo. Su A. R. šnekėjosi apie įvykį, dėl kurio jis labai apgailestauja. Prašė nukentėjusiojo telefono, kad galėtų jam paskambinti. Bendravo su draudimo kompanija. Mano, kad galės jam padėti, tarp jų susiklostęs glaudus ryšys, bendrauja su jo žmona, kuri serga onkologine liga. Kaltinamasis klauso jo nuomonės. Dėl kaltinamojo darbo jokių priekaištų neturi, jis viską daro sąžiningai, jokių pranešimų iš policijos nebuvo, dėl alkoholio jokių problemų neturi. Prašo taikyti laidavimą be užstato, kadangi šiuo metu finansinė padėtis nėra gera. Automobilis su kuriuo padarytas eismo įvykis tris mėnesius nevažiavo, dėl to patyrė šešių tūkstančių eurų nuostolį. Jei finansinė padėtis būtų geresnė galėtų padėti ir nukentėjusiajam, bet dabar neturi tokios galimybės.

8Iš alkotesterio patikros matuoklio duomenų matyti, kad A. R. eismo įvykio metu buvo blaivus (b. l. 21).

9Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos specialistas Jonas Mindaugas Paliulis apžiūrėjęs V. B., gimusio ( - ), RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. ( - ), VUL Žalgirio klinikų medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad V. B. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimas kairėje užausinėje srityje, poodinė kraujosruva momens dešinėje, kairio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžis, muštinė žaizda kairio kulno srityje galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

10Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. R. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 9, 128 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. B. sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išsamiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinime ir išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

11BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.). Kaltinamasis A. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad nebuvo pakankamai atidus, kadangi apakintas saulės, kurį laiką vairuodamas nieko nematė, bet turėdamas ilgametį vairavimo stažą ir įvertinęs kelio sąlygas turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti galinčių kilti padarinių. Jau buvo minėta, kad kaltinamojo parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad A. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis). Dėl atsakomybės individualizavimo

12Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

14Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

15Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo darbdavio J. S. laidavimą. A. R. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir tai, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamais praeityje neteistas (b. l. 50), administracine tvarka nebaustas (b. l. 51), t. y. jo atžvilgiu nebuvo taikytos jokios baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis dirbantis (b. l. 52), darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 107), už darbo nuopelnus apdovanotas (b. l. 108–109), rūpinasi savo sergančia sutuoktine (b. l. 110–115). Pažymėtina, kad ir tiek prokuroras, tiek kiti proceso dalyviai neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad A. R. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti A. R. pasitikėjimą.

16Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

17Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad J. S. yra tinkamas būti laiduotoju. Bylos duomenys patvirtina, kad jis praeityje neteistas (b. l. 117), administracine tvarka per pastarąjį laikotarpį nebaustas, dirbantis ir darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 116). Pažymėtina, kad jo darbinės funkcijos susijusios su vadovavimu, J. S. vadovauja ir A. R., o tai teismo vertinimu gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam. Teisiamojo posėdžio metu tiek A. R., tiek J. S. parodė, kad jie pažįstami daugiau nei 10 metų, kaltinamasis pas J. S. dirba daugiau nei šešis metus, jų tarpusavio ryšys yra glaudus, kaltinamasis gyvena pas J. S.. Po nagrinėjamo įvykio kaltinamasis paskambino būtent J. S., jie kalbėjosi apie šį įvykį ir aptarė kaltinamojo veiksmus. Nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad J. S. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad A. R. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų, jo darbinės funkcijos priekaištų niekada nekėlė, niekada nėra nusižengęs KET, todėl J. S. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas A. R. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju J. S. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. R. elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie J. S. asmenybę, tiek jo bei A. R. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad J. S. turi galimybę daryti teigiamą įtaką A. R., tai daro ir darys, jis yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

18Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo J. S. laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

19Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 71 straipsniais, apsvarstęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo kaltinamajam A. R. klausimą, konstatuoja, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Todėl A. R. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam nepatiriant padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nepaskiriant bausmės ir dėl to neturint teistumo, o paskiriant vieną baudžiamojo poveikio priemonę, teismo manymu nelaikytina neproporcinga priemone. Dėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturinę žalą bei civilinio ieškinio

20Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltininko – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Iš transporto priemonės Volvo FH42T, valstybinis numeris ( - ) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. ( - ) matyti, kad draudimo sutartis sudaryta 2019 m. vasario 18 d., draudiminės apsaugos laikotarpis nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. B. sveikata įvyko 2019 m. gegužės 30 d., t. y. t. y. jau galiojant draudimo sutarčiai Nr. ( - ). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo/civilinio ieškovo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija Įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – Civilinis atsakovas).

21Baudžiamosios bylos duomenimis AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam paskaičiavo draudimo išmoką, kurią sudaro gydymo išlaidos – 6 eurai, kelionės (kuro) išlaidos – 12,92 eurai ir neturtinė žala – 1665 eurai (b. l. 58–59, 94–95, 133 – 138). Nukentėjusysis V. B. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2538,27 eurų turtinės ir atsižvelgdamas, kad AB „Lietuvos draudimas“ dalį žalos yra atlyginęs, dėl papildomos 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 82–85). Nukentėjusysis, teikdamas civilinį ieškinį turtinę žalą detalizavo taip, kad ją sudaro būsimos endodontinio gydymo ir protezavimo išlaidos – 2447 eurai, medikamentams skirtos išlaidos – 20 eurų ir kelionių į gydymo įstaigas išlaidos – 90,19 eurai. Nors įstatymas numato, jog atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau šis principas yra taikomas atlyginti padarytą turtinę žalą, o ne siekiant dėl padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai praturtėti ar pasipelnyti. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio yra apsunkintas valgymas, kramtymas, kvėpavimas, dėl to būtinas dantų protezavimas. Prie civilinio ieškinio pateikta 2019 m. spalio 30 d. L. Tretjakovos stomatologinės firmos pažyma, kurioje nurodyta, kad traumos metu buvo nuskelti trys dantys, jiems reikalingas protezavimas, prieš tai atliekant endodontinį gydymą, paslaugų kaina 2447 eurai (b. l. 91). Tačiau iš pateiktos pažymos visiškai nėra aišku kokios traumos metu buvo nuskelti dantys, ir kokiais duomenimis remiantis padarytos tokios išvados, kad būtent nukentėjusiajam reikalingas endodontinis gydymas ir protezavimas yra priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu įvykiu. Byloje esantis specialisto paaiškinimas ir nukentėjusiojo medicininių dokumentų apžiūra patvirtina, kad V. B. eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimas kairėje užausinėje srityje, poodinė kraujosruva momens dešinėje, kairio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžis, muštinė žaizda kairio kulno srityje (b. l. 24, 25). Šiuose duomenyse yra išvados dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų apimties ir sunkumo. Apie nukentėjusiajam traumuotus dantis nenurodė nei vienas teismo medicinos specialistas, taip pat tokie dantų sužalojimai nenurodyti nei viename medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 88–89, 90, 96–97). Specialistams J. M.–Čobot ir Jonui Mindaugui Paliuliui pagal pateiktus nukentėjusiojo medicininius dokumentus, pakako duomenų pateikti išsamias išvadas apie jo sveikatos būklę po įvykio, abejoti pateiktų išvadų teisingumu ir pagrįstumu, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nukentėjusysis V. B. nei iš karto po įvykio, nei ikiteisminio tyrimo metu kreipdamasis į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu atlyginti asmens nuostolius (b. l. 150) nenurodė, kad jam eismo įvykio metu buvo sužaloti dantys, nurodė tik sužalojimus dėl lūžusio skruostikaulio ir pėdos plyšimo, apie papildomai atsiradusius dantų sužalojimus nurodė teisminio nagrinėjimo metu pateikdamas civilinį ieškinį, t. y. praėjus septyniems mėnesiams po nagrinėjamo įvykio. Akcentuotina ir tai, kad apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir pats patvirtino, kad odontologijos įstaigoje lankėsi ir gydymo planas buvo parengtas iki eismo įvykio, tačiau nebuvo įgyvendintas iki galo. Kaip matyti ir iš pačios pažymos, vieno danties endodontinis gydymas jau buvo atliktas iki eismo įvykio. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad eismo įvykio metu jam dantys buvo išmušti, teismo posėdžio metu, kad iki įvykio padaryta dantų metalo keramika po eismo įvykio suskilinėjo, o minėtoje pažymoje jau nurodyta, kad nuskelti patys dantys. Todėl atsižvelgiant, kad jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl eismo įvykio pasekmių V. B. būtų nuskelti trys dantys ir dėl to būtinas endodontinis gydymas ir protezavimas, byloje nėra pateikta, nenustatytas priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir dantų gydymo, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės 2447 eurų dydžio sumos priteisimo už dantų gydymą yra atmestinas.

22V. B. civiliniame ieškinyje nurodo, kad patyrė 20 eurų išlaidas vaistams. Tiesioginę žalą pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įgijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (šiuo atveju nukentėjusysis) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), be to, per eismo įvykį nukentėjusiam atlyginama tik įrodymais pagrįsta ir tik per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoka. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ savo sprendimu šias išlaidas atsisakė kompensuoti nurodydamas, kad tokių vaistų būtinybė nėra pagrįsta gydančio gydytojo medicininiais išrašais ar rekomendacijomis, be to jos nėra pagrįstos ir dokumentais (pirkimo kvitais/čekiais), įrodančiais, kad tokie vaistai apskritai buvo įsigyti ir už juos buvo apmokėta. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šios turtinės žalos dalies kompensavimo nei įvertino civilinis atsakovas. Nukentėjusysis šiam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų, prie ieškinio pridėtų įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas, tik nurodė, kad po eismo įvykio ir iki šios dienos perka vaistus, paminėdamas konkrečių medikamentų pavadinimus ir kainas. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame ieškinyje nurodyti vaistai nebuvo paskirti taikant nukentėjusiajam medicininį gydymą (b. l. 90, 96–97). Kitų duomenų, kad šie vaistai buvo skirti gydančio gydytojo ar kad nukentėjusiojo buvo įsigyti, byloje nėra. Todėl darytina išvada, jog civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės 20 eurų dydžio sumos atlyginimo už vaistų įsigijimą yra atmestinas. Pažymėtina, kad kompensacija už nepatogumus, atsirandančius dėl būtinumo daugiau nei įprasta skirti laiko ir pastangų sveikatos atstatymui, įeina į neturtinės žalos turinį, dėl kurios dydžio teismas pasisakys atskirai.

23Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje taip pat nurodo, kad dėl nuolatinio važinėjimo į gydymo įstaigas patyrė 90,19 eurų išlaidų degalams ir tam pagrįsti pateikė keturis degalinių kvitus už kurą -2019 m. liepos 11 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 93). Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam atlygino kuro išlaidas dėl vykimo į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 138). Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis lankėsi ( - ) bendros praktikos gydytojo kabinete, esančiame ( - ) degalinių kvituose nurodytomis dienomis (b. l. 97). Kaip paaiškino pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu į gydymo įstaigą vykdavo iš savo namų, t. y. ( - ). Viešai prieinamais duomenimis (Maps.lt) atstumas nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresu ( - ) iki gydymo įstaigos, esančios ( - ), į vieną pusę yra 8,01 km. Pagal pateiktus keturių dienų, t. y. 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d. degalinių kvitus, atstumas kurį nukentėjusysis turėjo nuvažiuoti vykdymas į ir iš gydymo įstaigos yra – 64,08 km. Nors byloje duomenų apie automobilio, kuriuo vyko nukentėjusysis, technines specifikacijas ir su tuo susijusias kuro sąnaudas nėra. Kuro sąnaudos paskaičiuotos remiantis 2019 m. rugsėjo 19 d. gydytojo eksperto išvada Nr. 2195908, kur nurodyta, kad vidutiniškai 100 km tenka 8 l dyzelio, o vidutinė 1 l dyzelio rinkos kaina 1,16 euras (b. l. 138). Daroma išvada, kad iš viso kuro išlaidos, nukentėjusiajam važiuojant į gydymo įstaigą ir iš jos į gyvenamąją vietą, degalinių kvituose nurodytomis dienomis nukentėjusiajam sudarė 5,95 eurus (64,08 km. x 8 l. / 100 km. = 5,13 l.; 5,131 l. x 1,16 euras = 5,95 eurai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo pateikti kvitai yra iš degalinių esančių Olandų g. 57, Vilnius ir Santaikos g. 33, Alytus, tačiau gydymo įstaiga kaip jau minėta yra adresu ( - ). Nors nukentėjusysis nurodo, kad gydymosi laikotarpiu vyko ir į Žalgirio kliniką, ir į Lazdynų ligoninę, kaip matyti ir iš pateikto ( - )bendros praktikos gydytojo kabineto medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, kad nukentėjusysis ten lankėsi ne kartą, tačiau byloje daugiau duomenų, patvirtinančių keliones išlaidas į gydymo įstaigas, apart aptartų kuro kvitų, nepateikta.

24Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas iš dalies, reikalaujamą priteisti sumą sumažinant iki 5,95 eurų (dėl turėtų kelionės (kuro) išlaidų). Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

25CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 eurų iki 3500 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-277/2010, Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-17/2011, Nr. 2K-644/2012, Nr. 2K-370/2013, Nr. 2K-258/2014, Nr. 2K-471/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-95-222/2017 ir kt.). Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).

26Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog Civilinis atsakovas „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam 1665 eurus, kaip kompensaciją neturtinei žalai. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu papildomai prašo priteisti 1000 eurų nurodydamas, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio buvo daromos skausmingos procedūros, sužalojimai padaryti labiausiai matomoje veido vietoje – veide, dėl ko sukeliami dvasiniai ir psichologiniai nepatogumai bendraujant su šeimos nariais, būnant viešumoje ar darbo metu. Taip pat nurodo, kad iki šiol jaučia patirto sužalojimo liekamuosius reiškinius – skausmą veido srityje, apsunkintą kvėpavimą, bijo valgyti kietesnį maistą, nerimą, negatyvius dvasinius išgyvenimus. Dėl pėdos plyšimo tris mėnesius negalėjo vaikščioti. Teismui nekyla abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, daug nepatogumų, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo apribotos judėjimo, bendravimo galimybės, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiojo asmens gyvenimo kokybę, buvo sutrikdyta jo darbinė veikla, dėl to nukentėjusysis išties išgyveno. Nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirti sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. V. B. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimą kairėje užausinėje srityje, poodinę kraujosruvą momens dešinėje, kairio žandinio sinuso priekinės sienelės lūžį, muštinę žaizda kairio kulno srityje. Iš to kas aptartas akivaizdu, kad nukentėjusysis tam tikrą laiko tarpą patyrė nepatogumus dėl gydymo ir gyvenimo kokybės, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat nėra duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nesunkus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiajam būtų ribotos jo judėjimo galimybės ar likę sunkūs liekamieji reiškiniai. Byloje esantys jau paminėti medicininiai dokumentai neabejotinai patvirtina, jog V. B. sveikata po 2019 m. gegužės 30 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų palaipsniui gerėja. Iš 2019 m. gegužės 31 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusysis po stebėjimo jaučiasi geriau, naujų skundų neišsako (b. l. 88), iš 2019 m. liepos 2 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo – nukentėjusysis jaučiasi geriau, esant stabiliai paciento bendrai būklei ir pooperaciniam periodui be komplikacijų, išrašomas iš stacionaro tolimesniam ambulatoriniam stebėjimui.

27Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu ir pats buvo ne itin atsargus – pastebėjęs, kad nuleista jo automobilio galinė padanga, automobilį sustabdė arčiau kelkraščio, dešinės pusės ratais išvažiavo į kelkraštį, o kairės pusės ratai liko ant asfaltuotos kelio dangos, nepastatė avarinio ženklo ir tokių būdu nesiėmė jokių priemonių savo saugumui užtikrinti, nors KET 92 punkte numatyta, kad jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodė, kad kelias ir matomumas buvo geras, tačiau nukentėjusysis taip pastatydamas automobilį visą atsakomybę dėl jo saugumo ir galimų kilsiančių pasekmių perkėlė keliu važiuojančių transporto priemonių vairuotojams. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimui be nusikalstamos veikos pasekmių svarbios ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, buvo blaivus, kad tiesiogiai pasekmių eismo įvykio kaltininkas nesiekė. Taigi teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, BK 281 straipsnio 1 dalimi saugomų vertybių svarbą, į nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, gydimosi trukmę, patirtus nepatogumus ir emocinius išgyvenimu, į tai, kad nukentėjusiajam nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata – tiek fizinė, tiek psichinė, į tai, kad nėra duomenų apie prarastą darbingumą ar ženklų gyvenimo kokybės pablogėjimą, į tai, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, jis eismo įvykio metu buvo blaivus, nėra baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, daro išvadą, kad Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam išmokėta suma – 1665 eurai neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. civilinį ieškinį atmesti. Dėl atstovavimo išlaidų

28BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-679-873/2019). Nukentėjusysis patyrė 400 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 100, 101–102, 103–104, 146–147, 148–149). Atsižvelgiant į tai, kad advokatė Agnija Frejerė nukentėjusiojo interesus atstovo viso proceso teisme metu, rengė procesinius dokumentus, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo A. R.. Procesiniai klausimai

29Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 53), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

30Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

31Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. R. (A. R.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo J. S. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

32Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojo J. S. laidavimo terminą be užstato.

33Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. R. (A. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, tai yra 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

34Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

35Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. (V. B.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 5,95 eurus (penkis eurus ir 95 centus) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

36Priteisti iš A. R. (A. R.) V. B. (V. B.) naudai 400 (keturis šimtus) eurų proceso (atstovavimo) išlaidoms atlyginti.

37Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. R. (A. R.) ir laiduotojui J. S. kad:

38· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

39· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

40· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

41Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas... 2. A. R. 2019 m. gegužės 30 d., apie 19.42 val., ( - ), kelio ( - ) 23-e... 3. Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė,... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 5. Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką... 6. Nukentėjusysis V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad faktines... 7. J. S. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo... 8. Iš alkotesterio patikros matuoklio duomenų matyti, kad A. R. eismo įvykio... 9. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo... 10. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal... 11. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį... 12. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena... 13. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios... 14. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 15. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme... 16. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi... 17. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad J. S. yra tinkamas būti... 18. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra... 19. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo... 20. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 21. Baudžiamosios bylos duomenimis AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam... 22. V. B. civiliniame ieškinyje nurodo, kad patyrė 20 eurų išlaidas vaistams.... 23. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje taip pat nurodo, kad dėl nuolatinio... 24. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo... 25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 26. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog Civilinis... 27. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu ir pats buvo ne... 28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį... 29. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos... 30. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 31. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. R. (A. R.), padariusį... 32. Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojo J. S. laidavimo terminą be užstato.... 33. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. R.... 34. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos... 35. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. (V. B.) civilinį ieškinį... 36. Priteisti iš A. R. (A. R.) V. B. (V. B.) naudai 400 (keturis šimtus) eurų... 37. Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. R.... 38. · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas,... 39. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 40. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 41. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...