Byla 1A-212-875/2019

Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, išteisintajam A. S., jo gynėjui advokatui Valdui Falkauskui, nukentėjusiesiems M. J., V. J., nukentėjusiosios D. P. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio ir nukentėjusiosios D. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 30 d. apie 18.06 val. ( - ) sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę „Audi A3“, valstybinis numeris Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127 ir 129 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas ( - ) gatve prie sankryžos su ( - ) gatve, sankryžoje degant jo važiavimo krypčiai žaliam šviesoforo signalui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas apie 88 km/h greičiu, žymiai viršijo gyvenvietėse leidžiamą ne didesnį kaip 50 km/h greitį ir dėl to susidūrė su prieš priešais atvažiavusiu ir sankryžoje į kairę, į ( - ) gatvę, sukusiu automobiliu „F. F.“, valstybinis numeris ( - ) kurį vairavo D. P., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Audi A3“ keleiviui M. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, to paties automobilio keleivei V. J. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinės gūžduobės daugybiniai skeveldriniai lūžiai, dešinio šlaunikaulio galvos įspaustinis lūžis, dešinio šlaunikaulio išnirimas, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties ir dešinės pusės I-IV dantų dalinis išnirimas, odos nubrozdinimai dešiniojo klubo srityje, dešinio kelio sumušimas, dešinio sėdimojo nervo potrauminis sužalojimas, kai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarinių netekus 30 procentų bendrojo darbingumo V. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat automobilio „F. F.“ vairuotojai D. P. buvo padaryti šie sužalojimai: kairio kelio vidinio menisko plyšimas, priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, dešinės veido pusės ir kairiojo klubo srities odos nubrozdinimai, kai dėl kairiojo kelio sąnario struktūrų sužalojimo D. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

7Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu A. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiųjų D. P. ir V. J. pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais. Advokato padėjėjo S. P. patirtų išlaidų už paslaugas atstovaujant nukentėjusiąją D. P. pripažinimo proceso išlaidomis klausimas paliktas nenagrinėtu.

8II. Apeliacinių skundų ir atsikirtimų į juos argumentai

92. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 €) dydžio baudą, baudą sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu bei 68 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y., teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios D. P. pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti jai iš draudimo bendrovės AAS „( - )“ 3000 € neturtinei ir 1581,20 € turtinei žaloms atlyginti. Grąžintus saugoti automobilius „F. F.“, valstybinis Nr. ( - ) (priklauso D. P.) ir „Audi A3“, valstybinis Nr. ( - ) (priklauso V. J.) palikti neribotai teisėtų savininkų nuosavybei. Tris automobilio „Audi A3“ lemputes sunaikinti kaip menkavertes. Kompaktinį diską palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

102.1. Nurodo, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, nepakankamai įsigilino į nagrinėjamą eismo situaciją, nepagrįstai svarbesniais (pagrindiniais) laikė D. P. padarytus KET pažeidimus ir A. S. važiavimo greitį, artimą greičiui leidžiamam užmiestyje, nepagrįstai nepripažino būtina ir pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. S. viršijo leistiną greitį ne tik sankryžoje, tačiau ir artėdamas link jos, o taip pat ir toje vietoje, kur jo vairuojamą automobilį pamatė D. P.. Byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. S. pažeidė KET 9, 127 ir 129 punktuose nustatytus reikalavimus.

112.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje teismas nurodė, kad automobilio „F. F.“ vairuotoja D. P. pažeidė KET 157, 101, 128 punktus, tačiau šioje byloje nagrinėjamoje eismo situacijoje reikšmingas yra tik KET 157 punktas, kuriame nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Nagrinėjama eismo situacija yra susijusi su sankryža, todėl KET 101 punktas neturi būti taikomas D. P. (tam yra speciali norma - KET 157 p.), o KET 128 punkto pažeidimas šioje situacijoje labiau tiktų kito automobilio vairuotojui - A. S., kuris matė priekyje kylančią grėsmę eismo saugumui - artėjo tamsiu paros metu mieste prie sankryžos ir matė priekyje judančius automobilius, tačiau ir toliau važiavo viršydamas leistiną greitį.

122.3. Teigia, kad išteisinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priežastinio ryšio klausimą, netinkamai ir neteisingai įvertino A. S. padarytų KET pažeidimų įtaką eismo įvykio padariniams kilti. Teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad A. S. veiksmai - greičio viršijimas, nebuvo būtinuoju priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiu eismo įvykiu ir padariniais, atsižvelgęs į tai, kad D. P., sukdama į kairę, priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojantį automobilį pamatė pakankamai toli (apie 137 m atstumu), todėl nestabdydama važiavo toliau ir taip sukėlė eismo įvykį, o sąmoningai A. S. viršytas leistinas greitis jokios įtakos eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti neturėjo.

132.4. Pažymėjo, kad viena iš ekspertų atliktų skaičiavimų ir pateiktų išvadų yra nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1923(17) 3 ir 4 dalyse. Čia ekspertai pažymėjo, kad jeigu automobilio „Audi A3“ vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio net nestabdydamas, o automobilis „F. F.“ būtų išvažiavęs iš automobilio „Audi A3“ judėjimo juostos bei įvažiavęs į ( - ) gatvę ir tokiu būdu eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad žiūrint techniniu požiūriu (remiantis ekspertų atliktais skaičiavimais), eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu „Audi A3“ vairuotojas nebūtų viršijęs leistino greičio, todėl pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga techniniu požiūriu yra nustatyti A. S. veiksmai - ženkliai viršytas leistinas greitis. Tame pačiame ekspertizės akte nurodyta, kad abiejų vairuotojų - tiek A. S., tiek D. P. - veiksmai techniniu požiūriu lėmė aptariamo eismo įvykio kilimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad D. P. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti, rėmėsi tik vienu šių išvadų punktu.

142.5. Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog automobilio „Audi A3“ vairuotojas A. S. turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui, nesudarys jam netikėtų kliūčių. Remiantis tokia teismo išvada, asmeniui, kuris sąmoningai pažeidžia KET reikalavimus (viršija leistiną greitį), suteikiama teisė tikėtis (reikalauti), kad kiti eismo dalyviai laikytųsi KET reikalavimų. Tai yra nelogiška ir prieštaraujanti teisingumo principui išvada. Todėl A. S., sąmoningai pažeisdamas KET reikalavimus, ženkliai viršydamas leistiną greitį, neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis tinkamo elgesio iš kitų eismo dalyvių. Čia paminėtina ir KET 4 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad visų eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

152.6. Nurodo, kad apylinkės teismas nevertino, kokią įtaką A. S. vairuojamo automobilio greičio viršijimas tamsiu paros metu turėjo D. P. galimybei pastebėti, kad automobilis „Audi A3“ artėja tik užmiestyje leidžiamu važiuoti greičiu. Ženklus greičio viršijimas, atsižvelgiant į įvykio vietą (miestas, reguliuojama sankryža, tamsus paros metas), pats savaime yra itin pavojingas, keliantis grėsmę kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims. Paminėjo ir tai, kad teismas neįžvelgė, jog įvykio metu buvo tamsus paros metas, o vairuotoja D. P., sukdama į kairę, privalėjo žiūrėti ir ten, kur link ji važiuoja. Būtina įvertinti ir judančios transporto priemonės 88 km/h greičiu bei leistinu mieste 50 km/h greičiu sustabdymo kelio atstumus, jų skirtumą, kurie lygūs atitinkamai 68,5 m ir 29,0 m. Šie automobilio stabdymo atstumų skirtumai rodo, kad A. S. padaryti sąmoningi KET pažeidimai sukliudė jam tinkamai reaguoti į kilusį pavojų kelyje. Šioje situacijoje ekspertai neskaičiavo, kurioje vietoje būtų buvęs A. S. automobilis, jeigu jis būtų važiavęs leistinu greičiu nuo tos vietos, kur jį pamatė D. P., tačiau neabejotinai galima teigti, kad A. S. vairuojamas automobilis, važiuodamas leistinu greičiu nuo tos vietos, kur jis buvo pamatytas, būtų žymiai didesniu atstumu neprivažiavęs susidūrimo vietos (nei nurodyta ekspertizės akte), o D. P. vairuojamas automobilis būtų taip pat dar didesniu atstumu (didesniu nei 9,3 m) nutolęs ( - ) gatve.

162.7. Pažymi, kad teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nors A. S. padarytas KET 129 punkto reikalavimų pažeidimas ir buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, tačiau jo veiksmai vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio „F. F.“ vairuotoja būtų įsitikinusi posūkio į kairę manevro saugumu ir būtų davusi kelią priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui - prieštarauja ekspertizės akte Nr. ( - ) atliktiems skaičiavimams, iš kurių aiškiai matyti, kad tuo atveju, jeigu A. S. būtų važiavęs leistinu greičiu, tai tuomet automobilių susidūrimas nebūtų įvykęs, o automobilio vairuotojui A. S. net nebūtų reikėję stabdyti. Nuosprendyje padarytos neteisingos išvados sukliudė teismui priimti pagrįstą sprendimą.

172.8. Apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad A. S. kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes kaltininkas nesuvokė daromos veikos pavojingumo, nenumatė, kad dėl jo veikos (viršyto greičio mieste, prieš sankryžą, tamsiu paros metu) gali kilti pavojingi padariniai, nors pagal įvykio aplinkybes, turimas žinias, vairavimo patirtį, galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokia neatsargi A. S. veika, kai vienam iš nukentėjusiųjų eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

182.9. Nurodo, kad D. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, įvertinus visus kriterijus, abiejų eismo dalyvių veiksmus, gali būti tenkinamas iš dalies ir teismui siūlo nustatyti nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį - 3 000 €, atitinkantį teismų praktikoje nustatytas ribas, ir šią sumą priteisti iš draudimo bendrovės, kurioje buvo apdrausta automobilio „Audi A3‘‘ valdytojo civilinė atsakomybė. Nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys dėl padarytos 1 881,20 € turtinės žalos taip pat tenkintinas tik iš dalies, nes prašoma priteisti ir 300 €, kuriuos nukentėjusioji perdavė V. J.. Ši 300 € suma negali būti priteista iš kaltinamojo ar draudimo bendrovės, todėl D. P. civilinis ieškinys mažintinas 300 € suma ir likusi turtinė žala priteistina taip pat iš draudimo bendrovės.

192.10. Atkreipė dėmesį, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neišsprendė perduotų saugoti savininkams automobilių klausimo, taip pat trijų automobilio „Audi A3“ lempučių bei kompaktinio disko likimo klausimų, todėl šie klausimai turėtų būti išspręsti apeliacinio proceso metu, automobilius paliekant teisėtiems jų savininkams, automobilio lemputes sunaikinant kaip menkavertes, o kompaktinį diską paliekant saugoti kartu su bylos medžiaga.

203. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

213.1. Nurodo, kad nuosprendis, kuriuo kaltinamasis A. S. buvo išteisintas yra nepagrįstas, neobjektyviai vertinti įrodymai ir padarytos neteisingos išvados, o A. S. šiurkštūs pažeidimai, turėję lemiamą reikšmę eismo įvykio kilimui, pripažinti menkaverčiais. Mano, kad teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad kaltinamojo A. S. padaryti KET 9, 127 ir 129 punktų pažeidimai nors ir susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, nebuvo būtinoji eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga.

223.2. Skunde nurodo ir tai, kad teismas konstatavo, kad kaltinamojo A. S. KET pažeidimai, nors ir susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, nebūtų sukėlę eismo įvykio, jeigu ji sankryžoje sukdama į kairę, būtų davusi kelią pirmumo teisę turinčiam automobiliui, kurį vairavo A. S.. Nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Eismo ekspertų atliktoje ekspertizėje nustatyta, kad AUDI A3 automobilio vairuotojui važiavus leistinu 50 km/h greičiu, ji būtų spėjusi pabaigti sankryžoje manevrą, išvažiavusi iš AUDI A3 judėjimo juostos bei įvažiavusi į J. J. gatvę ir tokiu būdu eismo įvykis nebūtų įvykęs. Savo išvadas nurodytas ekspertizės akte ekspertas patvirtino ir teisme. Teismas, vadovaudamasis ekspertizės aktu ir eksperto išvada, pasisakęs, kad eismo įvykio kilimą lėmė tiek A. S., tiek ir jos veiksmai, neteisingai taikė būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklę.

233.3. Pažymi, kad teismas vertino byloje esančius įrodymus neobjektyviai, akcentuodamas tik jos, kaip eismo dalyvio imperatyvias pareigas ir akcentuodamas A. S. teisėtus lūkesčius, kuriuos turi eismo dalyvis ir nesureikšmindamas jo pareigų. Vairuodama automobilį ir reguliuojamoje sankryžoje atlikdama manevrą turėjo pagrindą ir teisėtą lūkestį, kad priešais tiesiai atvažiuojančio automobilio vairuotojas laikysis KET reikalavimų ir neviršys sankryžoje leidžiamo 50 km/h greičio.

243.4. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neteisingai taikė būtinosios eismo įvykio kilimo sąlygos taisyklę, motyvuodamas, jog būtent dėl jos neatsargaus manevro atlikimo į sankryžą įvyko eismo įvykis. Nukentėjusiosios manymu, tokia veiksmų vertinimo eiga nėra teisinga, kadangi po jos veiksmo - įvažiavimo į sankryžą, sekė A. S. veiksmai, pasireiškę šiurkščiu KET pažeidimu, o būtent akivaizdžiu greičio viršijimu, kuris įtakojo tai, kad ji aiškiai matydama artėjantį automobilį (137 metrų atstumu nuo sankryžos), turėdama ilgą vairavimo patirtį ir įsitikinusi, kad tikrai suspės atlikti manevrą, tai yra pravažiuoti sankryžą, pradėjo manevrą, tačiau buvo neįmanoma įvertinti to, kad priešais važiuojantis automobilis, skubėjęs į geležinkelio stotį ir važiavęs greičiu, kuris atitiko užmiestyje leistiną greitį (specialisto išvada 80 km/h - 94,66 km/h greičiu: ekspertų - išvadoje -88 km/h), tai yra viršijęs leistiną greitį labai ženkliai, prie sankryžos priartėjo daug greičiau nei leistinu greičiu. Ekspertai nustatė bei pagrindė, jog vairuotojo A. S. KET pažeidimas, o būtent didelis greičio viršijimas, techniniu požiūriu buvo būtinoji sąlyga, kuriai esant ji nesuspėjo baigti manevro.

253.5. Pažymi, kad atliekant ikiteisminį tyrimą gretimoje baudžiamojoje byloje, kurioje dėl to paties eismo įvykio buvo pripažinta įtariamąja, Šiaulių apygardos teismas, savo neskundžiamoje 2018 m. spalio 8 d. nutartyje konstatavo, kad būtent A. S. šiurkštūs KET pažeidimai ir jo neatsakingas elgesys vairuojant transporto priemonę, sąlygojo sunkių padarinių kilimą, dėl kurių numatyta baudžiamoji atsakomybė. Teismas savo nutartyje konstatavo, kad būtent AUDI A3 vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė būtinoji padarinių kilimo sąlyga dėl kurios įvyko eismo įvykis. Tačiau teismas, nesant byloje naujų, esminių įrodymų, kažkodėl priėmė visiškai priešingą sprendimą nei aukštesnysis teismas.

263.6. Taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas A. S. kaltės klausimą, jo kaltumui nustatyti, neteisingai vertino neatsargaus kaltės turinį sudarančio kaltinamojo psichinį santykį su kelių transporto saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje tais eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Teismo nuomone, nustatytų faktinių įvykių visuma duoda pagrindą išvadai, kad A. S. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad dėl jo veikimo (įskaitant maksimalaus leistino greičio viršijimą) gali atsirasti BK numatytų padarinių - šiuo atveju konkrečiai numatyti, kad pirmumo neturintis vairuotojas neduos kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam ir pirmumą turinčiam vairuotojui, nes byloje nustatyta, kad įvykio vietoje matomumas buvo geras, jo niekas neužstojo, kitų transporto priemonių nebuvo, kritulių nebuvo, kelio danga sausa, transporto priemonę buvo galima pastebėti iš didelio atstumo. Tokioje situacijoje tiesiai pagrindiniu važiuojantis asmuo turėjo pagrindo numatyti, kad jį praleis priešinga kryptimi į kairę sukančio automobilio vairuotojas. Nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Pagal teismo pasisakymą matyti, kad jeigu sankryžoje (leidžiamas greitis 50 km/h) vairuotojui dega žalios spalvos šviesoforas ir jis turi pirmenybę kitų eismų dalyvių atžvilgiu, tai jis gali nepaisyti KET ir važiuoti tokiu greičiu kokiu tik nori.

273.7. Pažymi, kad nuo pat pirmos apklausos neneigė, kad matė atvažiuojančius automobilius ir įvertinusi atstumą iki jų bei kokie šioje gatvėje yra leistini greičiai neabejojo, kad spės pabaigti manevrą į ( - ) gatvę ir nesudarys priešpriešais atvažiuojantiems automobiliams kliūties, tačiau teismas, vertindamas įrodymus nekėlė tokios pat pareigos A. S.. A. S. nurodė, kad jis matė automobilį apie 50 metrų iki sankryžos, todėl mano, kad jis, kaip nuolatinis miesto gyventojas, žinojo, kad iš šios eismo juostos automobiliai atlikinėja manevrą į ( - ) gatvę ir turėjo numatyti galimą automobilio manevrą į minėtą gatvę ir neviršyti sankryžoje leistino greičio. Teismas nuosprendyje pasisakęs, kad tik ji turėjo būti atidi ir dėmesinga įvažiuodama į sankryžą, A. S. „atleido“ nuo bet kokių eismo dalyvio pareigų, nes jis turėjo pirmenybę važiuoti per sankryžą.

284. Išteisintojo A. S. gynėjas advokatas Valdas Falkauskas atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro skundą atmesti, o apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

294.1. Nurodo, kad prokuroras visiškai nepagrįstai laiko įrodyta aplinkybę, kad A. S. viršijo gyvenvietėse leistiną greitį ir važiavo 88 km/h greičiu. Ši aplinkybė nėra įrodyta įstatymo leistinu būdu, t.y. greičio matavimo prietaisais. Atskirų ekspertų pateikti skaičiavimai yra išvestiniai, gauti naudojant net neakredituotas metodikas, prieštaraujantys transporto priemonių apžiūros duomenims, todėl esmingai skirtingi. Prieštaravimai tarp A. S. parodymų ir atliktų ekspertų paskaičiavimų nėra pašalinti, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos A. S. naudai. Ekspertas V. P., pateikęs išvadą Nr. ( - ) nurodo, kad dėl jo išvados tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio Audi A3 judėjimo greičio prieš pat susidūrimą. Pasak jo, techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojos D. P. veiksmai - šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vykdydama posūkio į kairę manevrą nedavė kelio priešinga eismo kryptimi tiesiai važiavusio automobilio Audi A3 judėjimui. Ekspertas V. V. 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje apklaustas kaip specialistas, pareiškė, kad „techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio F. F. vairuotoja sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio prieš priešais tiesiai važiavusiam automobiliui Audi A3”. Tą patį jis patvirtino ir 2019 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu. Tokie teiginiai vienareikšmiškai patvirtina, kad pirminė ir pagrindinė eismo įvykio priežastis teisiniu požiūriu yra D. P. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Apeliantas nepateikė teismui jokių argumentų, dėl kurių šių ekspertų išvadas būtų galima laikyti nepamatuotomis arba nepagrįstomis, todėl teiginys, kad Audi A3 greitis ir vairuotojo A. S. padarytas KET pažeidimas yra vienintelė ir pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje surinktiems, ištirtiems, apibendrintiems ir tinkamai įvertintiems įrodymams.

304.2. Pažymi, kad visiškai nesuvokiamas apelianto užimtos pozicijos dviprasmiškumas. Jis teigia, kad net ir D. P. pažeidus KET 157 punkto reikalavimą, priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės vairuotojas A. S. privalėjo neviršyti greičio ir vairuoti saugiai. Taip tarsi pripažįstamas faktas, kad D. P. padarė KET 157 punkto pažeidimą, nes prokuroras kitoje apeliacinio skundo vietoje nurodė, jog tik ši taisyklė sietina su eismo įvykio aplinkybėmis. Išeitų, kad D. P. neprivalėjo vadovautis šia imperatyvaus pobūdžio taisykle, nes svarbesnė buvo tiesiai važiuojančio A. S. pareiga - numatyti, kad D. P. pažeis KET 157 punktą ir vairuoti saugiai. Tačiau toks vairuotojo pareigų traktavimas neatitinka pačiai saugaus eismo užtikrinimo sistemai ir įsisenėjusiai praktikai. Viešo posėdžio metu apklausiamas ekspertas pareiškė, kad prieš D. P. išvažiuojant į priešingą eismo juostą, atstumas tarp automobilių buvo apie 30 metrų, t.y. ji dar nebuvo padariusi esminio KET 157 punkto pažeidimo ir negalėjo nematyti čia pat esančio automobilio Audi A3. Ekspertas pareiškė, kad per akimirksnį neįmanoma įvertinti ar F. F. vairuotoja pažeis taisykles ar ne. Todėl akivaizdu, kad ne Audi A3 greitis sąlygojo susidūrimą, o aplinkybė, kad D. P., keisdama važiavimo kryptį, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio.

315. Išteisintojo A. S. gynėjas advokatas Valdas Falkauskas atsikirtimu į nukentėjusiosios D. P. apeliacinį skundą prašo nukentėjusiosios skundą atmesti, o apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai pilnai, visapusiškai ir objektyviai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. pareikštą kaltinimą ir kruopščiai ištyrė visas faktines eismo įvykio aplinkybes.

325.1. Nurodo, kad apeliantė mano, kad teismas neteisingai vertino kiekvieno vairuotojo veiksmų eigą, nes teigia:“... po mano įvažiavimo į sankryžą, sekė A. S. veiksmai, pasireiškę šiurkščiu KET pažeidimu, o būtent akivaizdžiu greičio viršijimu...>“. Tokiu teiginiu ji bando įtikinti teismą, kad ji įvažiavo į sankryžą nepažeisdama jokių saugaus eismo taisyklių reikalavimų, o jai įvažiavus į sankryžą A. S. tyčia šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, nes akivaizdžiai viršijo greitį. Akivaizdu, kad tokiu būdu siekiama visiškai neanalizuoti jos pačios pareigų pagal KET 157 straipsnio reikalavimus, o taip pat pareigų pagal bendrąsias KET 4 ir 9 punktų nuostatas, o analizuoti tik vieno eismo įvykio dalyvio - A. S. veiksmus.

335.2. Nors apeliantė teigia, kad turinti ilgametę darbo ir vairavimo praktiką, tačiau jos elgesys bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudija, kad praktika neturėjo įtakos rūpestingumui ir sąžiningumui. Pirmo bylos teisminio nagrinėjimo metu ji pilnai pripažino kaltę ir gailėjosi, kad buvo neapdairi, tačiau gavusi privataus specialisto išvadą pamanė, kad remiantis galima kitaip aiškinti ir taikyti KET reikalavimus, todėl be skrupulų pakeitė savo parodymus.

345.3. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė savo skunde dėsto mintį, kad „teisiniu vertinimu, A. S. padaryti KET pažeidimai privalėjo būti įvertinti kaip vienintelė pagrindinė ir būtinoji padarinių kilimo sąlyga“. Jei iš tikro būtų patvirtinta ir įsigaliotų nuostata, kad greičio viršijimas visada yra laikomas viena pagrindine ir būtinąja padarinių sąlyga, tuomet būtų sujaukta visa saugaus eismo užtikrinimo sistema, atsirastų visa eilė prieštaravimų tarp skirtingų KET, netektų prasmės bendrosios KET nuostatos, nes minimoji nuostata taptų vieninteliu kaltės nustatymo įrodymu ir kriterijumi. Argumentas, kad tik A. S. privalėjo laikytis KET reikalavimų, neatlaiko kritikos, nes tokiu atveju vykdomas netinkamai teisės normų taikymas ir aiškinimas, iš kurio išplaukia, kad vienam vairuotojui (pvz., A. S.) pažeidžiant KET reikalavimus, kitas (pvz., D. P.) įgyja teisę taip pat juos pažeisti.

355.4. Pažymi, kad pagal KET 101, 128 ir 157 punktų nuostatas būtent D. P. privalėjo užtikrinti saugų eismą sankryžoje. Jei apeliantė būtų laikiusi bent vienos iš pastarųjų taisyklių, susidūrimo su A. S. automobiliu nebūtų buvę iš viso. Teismas padarė tinkamą išvadą, kad apeliantės veiksmai yra būtinoji ir pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.

365.5. Nurodo, kad savo argumentus apeliantė bando paremti Šiaulių apygardos teismo teisėjo G. Poškaus 2018 m. spalio 18 d. nutartimi išskirtoje ikiteisminio tyrimo byloje. Jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai išskirtoje byloje nebuvo atliekami, todėl joje nėra jokių kitokių duomenų, nei išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teisėjas nutarties 5.2 punkte taip pat nurodo, jog priežastinio ryšio nustatymui yra reikšmingi D. P. padaryti KET pažeidimai. Teisėjas G. Poškus teigia, kad Audi A3 didelis greitis apsunkino D. P. galimybes laiku pastebėti A. S. automobilį ir atitinkamai sureaguoti. Teisėjas G. Poškus teigia, kad D. P. net ir pažeidus KET 9 ir 157 straipsnio reikalavimus, A. S. privalėjo neviršyti greičio. Pastarasis argumentas vertintinas kritiškai, nes jis prieštarauja šios nutarties teiginiui, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę tikėtis, jog visi laikysis taisyklių, nes ši pareiga kažkodėl primetama vien A. S., o D. P. nuo šios pareigos atleidžiama nežinia kokiu pagrindu.

375.6. Atkreipia dėmesį, kad ekspertas, apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad net tuo atveju, jei A. S. vairuojamo automobilio greitis būtų 50 km/h, abu automobiliai būtų prasilenkę vos 0,9 sek skirtumu. Toks skirtumas rodo, kad apeliantės atliekamas manevras buvo visiškai nesaugus, rizikingas ir neatitinkantis jau minėtų KET reikalavimų.

38Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios D. P. atstovas advokatas bei prokuroras palaikė savo apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, panaikinti išteisinamąjį apylinkės teismo nuosprendį, pripažinti A. S. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.

39Nukentėjusysis M. J. parodė, kad A. S. šioje situacijoje nėra kaltas, nes D. P. turėjo galimybę išvengti susidūrimo, jei būtų objektyviai nusprendusi sustoti ir juos praleisti, nekirsti sankryžos.

40Nukentėjusioji V. J. parodė, kad pritaria nukentėjusiojo M. J. išdėstytai pozicijai, A. S. pasuko vairą į dešinę, spaudė greičio pedalą, kad išvengtų susidūrimo, bet D. P. vis tiek važiavo, gal labai skubėjo.

41Išteisintasis A. S. ir jo gynėjas advokatas V. Falkauskas parodė, kad nepripažįsta A. S. pareikštų kaltinimų, prašo jį išteisinti, o apeliacinius skundus atmesti. Mano, kad metodikos nepatikimos, nes kai kurios iš jų nėra akredituotos, todėl šioje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas arba objektyviems duomenims, arba jo ginamojo parodymams.

42Prokuroro ir nukentėjusiosios D. P. apeliaciniai skundai tenkinami.

43III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

446.

45Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. A. S. išteisinamojo nuosprendžio padavė nukentėjusioji D. P. ir prokuroras. Abu prašo jį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. S. padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo, tvirtinama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, apeliantai mano, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo vairuotojo A. S. veiksmai – būtent jo padaryti KET pažeidimai, pasak apeliantų, teisiniu požiūriu yra tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Tiek prokuroro, tiek nukentėjusiosios pateiktuose apeliaciniuose skunduose suformuluoti iš esmės tapatūs reikalavimai, todėl paduotus skundus teismas vertina ir dėl jų pasisako kartu.

467.

47Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, turi atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti patikrinamas tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad svarbūs teisingam bylos išsprendimui įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti įmanomų apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymų tyrimą. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad atnaujinus įrodymų tyrimą, apeliacinio proceso metu būtų nustatyta kokių nors reikšmingų naujų faktų ar kad būtų kilę abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, be to, byloje nėra gauta proceso dalyvių prašymų dėl įrodymų tyrimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, nerengia įrodymų tyrimo, nes nėra jokių argumentų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog ištyrus įrodymus (iš naujo apklausus išteisintąjį, nukentėjusiąją, liudytojus, specialistą ar ekspertą) būtų gauta kokia nors nauja informacija, galinti lemti apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą.

488.

49Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

509.

51Esminis apeliacijos momentas yra nustatyti ar A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. ar byloje nustatytos aplinkybės dėl A. S. padarytų KET 9, 127 ir 129 punktų reikalavimų pažeidimo, turėjo esminės įtakos dėl kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti kiti asmenys (M. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, V. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, D. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, kitus byloje esančius duomenis, bei įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino atsietai ir neišsamiai, dėl ko padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad A. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

5210.

53Pažymėtina, kad tuo atveju, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.

5411.

55Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

5612.

57Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

5813.

59Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Baudžiamosios teisės doktrinoje susiformavo nuostata, jog teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytus padarinius, priežastis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.

6014.

61Analizuojamu atveju apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad išteisintojo A. S. veikoje nėra kaltės, nes jis važiuodamas pagrindiniu keliu neturėjo bei negalėjo numatyti, kad automobilio „F. F.“ vairuotoja D. P. nepraleis jo vairuojamo automobilio ir bandys rizikingai kirsti priešpriešinio eismo juostas. Be to, kaltinamojo padaryti KET pažeidimai nelaikytina būtinoji pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta.

6215.

63Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014).

6416.

65Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai, t. y. A. S., kuris vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris Nr. ( - ) ir D. P., kuri vairavo automobilį „F. F.“, valstybinis numeris ( - ) Pažymėtina tai, kad kiekvienam iš jų keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų KET reikalavimų. A. S. kaltinime inkriminuota, kad jis pažeidė 9, 127 ir 129 punktų reikalavimus. KET 9 punkte numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, t. y. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 129 punktas nurodo, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Baudžiamąją bylą perduodant su kaltinamuoju aktu, kur kaltinamoji buvo D. P., jai buvo inkriminuoti KET 9 ir 157 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas (KET 9 punktas) ir tai, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms (KET 157 punktas). Taigi bylos duomenys rodo, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Tokiu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

6617.

67Teisėjų kolegija pastebi, jog teismų praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas ir sprendžiant nukentėjusiojo ir kaltininko, kaip eismo dalyvių, veiksmus, tam tikri nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai ne visada eliminuoja kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą vienoje iš BK 281 straipsnio dalių. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įpareigojimas laikytis KET, taip pat visų būtinų atsargumo priemonių, nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kiti eismo dalyviai jas pažeidė ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Todėl teismas tokius pažeidimus turi vertinti kaip visumą kartu su kitomis eismo įvykio aplinkybėmis. Taigi, nustatant asmens kaltę tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, be kitų aplinkybių, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti (LAT 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30).

6818.

69Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ekspertizės aktus, ekspertų paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, kolegija nesutinka su tuo, kad apylinkės teismas nenustatė būtinojo priežastinio ryšio tarp A. S. padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė sąlyga) eismo įvykiui kilti arba dėsninga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė, lemiama) jo priežastis, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-2/2005, 2K-410/2008, 2K–520/2008 2K-179/2009). Tokia teismo išvada turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize, ypač tais atvejais, kai nuo priežastinio ryšio nustatymo priklauso, kuris eismo dalyvis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

7019.

712016 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ), kurią rengė ekspertas V. P.), nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „F. F.“, valst. Nr. ( - ) vairuotojos D. P. veiksmai, - šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vykdydama posūkio į kairę manevrą nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „Audi A3“, valst. Nr. ( - ) judėjimui. Taip pat nurodyta ir tai, kad dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio „Audi A3“, valst. Nr. ( - ) judėjimo greičio prieš pat susidūrimą. Leistinas greitis 50 km/h(1 t. b. l. 69-72). Tvirtindamas savo išvadą pirmosios instancijos teisme, V. P. parodė, kad buvo atliktas tik bendras aplinkybių tyrimas. Apžiūrint eismo įvykį, duomenys buvo renkami nekokybiškai. Yra nuotraukos, iliustruojančios įvykio vietą, matomi pėdsakai, bet jie nėra fiksuoti, nurodant jų išsidėstymą, matmenis, ilgius. Tie dalykai sukėlė problemą dėl paties transporto priemonių susidūrimo tyrimo, jų judėjimo, greičių nustatymo, todėl buvo priimtas išvadoje leistinas važiavimo greitis. Kadangi nurodytos priežastys neleido atlikti tyrimo, tokio manevrą darančio asmens veiksmai yra priežastis eismo įvykio kilimui. Mašinos juda savais greičiais, tam tikrais atstumais. Atlikus tyrimą, galima matyti, ar vykdant manevrą, reikės kam nors pristabdyti. V. M. teiginiai, kad spidometro rodyklė rodo tam tikrą galimą greitį, jam leido sužinoti, kad pagal tai galima nustatyti kažkokią informaciją. Užstrigusi rodyklė, darant tyrimą, jam nerūpėjo. Ją matė, bet nesureikšmino, nes tai galėjo būti susiję su automobilio gedimais, atsiradusiais dėl susidūrimo. Spidometro klausimas yra ne ekspertizės lygyje. Jei toks klausimas kyla atliekant tyrimą, reikia rašyti prašymą pareigūnui, atliekančiam tyrimą, kad byloje atsirastų informacija. Nevertino 65 km/h greičio, nes mano, kad ta informacija gali būti neteisinga. Darant savo ekspertizę, nežinojo apie galimybę kreiptis į automobilio gamintojus. Neaptarė fakto, kad rodyklė užstrigusi ties 65 km/h greičio, nes nelaikė to fakto aktualiu. Įvykio vietoje paimtas buvo leistinas greitis sankryžoje, jam buvo pateiktas planas gatvės, kur užrašyta, kad leistinas greitis 50 km/h. Nesugretino leistino greičio ir užfiksuoto greičio spidometre. Priėmė standartinį reakcijos laiką, nes tai paprasta situacija. Vairuotojas, važiuojantis per sankryžą, galint stebėti kas joje darosi, pagal savo suvokimo lygį, patyrimą gali turėti galimybę numatyti, kad kažkas gali nepraleisti ir pan. Dėl V. M. nurodyto reakcijos laiko, reikia klausti jo. 0,8 s yra standartinis reakcijos laikas. Mažėjant reakcijos laikui, mažėja stabdymo atstumas. Stabdymo atstumą skaičiavo prie leistino greičio. Jei yra informacija, kad važiavo kitokiu greičiu, tai stabdymo atstumas keičiasi. Bet automobilis nesustojo, o įvyko susidūrimas. Tai reikia skaičiuoti, reikia važiavimo greičio, susidūrimo greičio (pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 15 d. protokolas).

7220.

732017 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės akte Nr. ( - ), kurią rengė ekspertai A. V. ir H. V. nurodyta, kad tikėtina, kad susidūrimo metu automobilio „F. F.“ greitis buvo apie 37 km/h, o automobilio „Audi A3“ - apie 88 km/h. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilio „F. F.“ vairuotoja D. P., ( - ) - ( - ) - ( - ) g-vių sankryžoje iš ( - ) g. antros eismo juostos, skirtos sukti į kairę, suko į kairę į ( - ) g. Įvažiavus į priešpriešinio važiavimo krypties pirmą eismo juostą ir judėdama, tikėtina, apie 37 km/h greičiu, susidūrė su priešpriešiais pirma eismo juosta tiesiai, tikėtina, apie 88 km/h greičiu, važiuojančiu automobiliu „Audi A3“. Automobilis „Audi A3“ priekinės dalies daugiau kaire puse trenkė į automobilio „F. F.“ daugiau dešiniojo šono priekinę dalį. Susidūrimo metu automobilis „F. F.“ buvo bloškiamas į priekį automobilio „Audi A3“ važiavimo kryptimi ir pasuktas prieš laikrodžio rodyklę, o automobilis „Audi A3“ judėjo į priekį ir į dešinę. Jeigu automobilio „Audi A3“ vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio net nestabdydamas. Jeigu automobilio „Audi A3“ vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, automobilis „F. F.“ būtų išvažiavęs iš automobilio „Audi A3“ judėjimo eismo juostos bei įvažiavęs į ( - ) g. ir tokiu būdu eismo įvykis nebūtų įvykęs. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, jog automobilio „F. F.“ vairuotoja D. P., sankryžoje sukdama į kairę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi A3“, bei tai, jog automobilio „Audi A3“ vairuotojas A. S., važiuodamas apie 88 km/h greičiu neteko galimybės išvengti eismo įvykio (3 t. b. l. 74-80). Tvirtindamas savo aktą teisme, ekspertas A. V. parodė, kad leistinas greitis iki sankryžos turi įtakos eismo įvykiui. Pagal jo darytą ekspertizę leistinas greitis buvo 50 km/h. Jei leistinas greitis iki sankryžos 70 km/h, šį atstumą važiuojantis tiesiai būtų įveikęs žymiai greičiau, o sukančioji į kairę būtų pajudėjusi mažesnį atstumą ir būtų net neišvažiavusi iš pagrindinio kelio. Sąvoka ,,tikėtina“ šiuo atveju atitinka žodį apie, reiškia, kad gali būti paklaida ir ji gali svyruoti 1-2 km/h greitį. Galimas tas nuokrypis 1-2 km/h, bet gali jo ir nebūti. Metodika, kuria nustatė greičius yra viena tiksliausių. Automobiliui sukant į kairę, kitas automobilis buvo grubiai prieš 30 metrų, o tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju, faktas, kad vairuotoja, kuri suko į kairę, nematė automobilio, kuris važiavo tiesiai. Leistinas greitis šiuo atveju turėjo įtaką, kad automobiliai nesusidurtų, bet kliūtis įveikė tik 1,2 sekundės iki susidūrimo. Pagrindiniu keliu važiuojančiam vairuotojui sureaguoti reikia 0.8 sekundės, tai tiesiai važiuojantis žmogus per 0,4 sekundės nieko negali padaryti. Todėl ši išvada yra tokia, kad teismui atkreipti dėmesį, kad tiek vieno vairuotojo, tiek kito vairuoto veiksmai sąlygojo eismo įvykį. Šiuo atveju nežino, kada pamatė, bet važiuojantis tiesiai automobilis buvo 30 m iki sankryžos, kai ji suko į kairę ir įvažiavo į sankryžą. Tvirtina, kad jei Audi A3 vairuotojas būtų važiavęs 50 km/h, tai jam nė nebūtų reikėję stabdyti ir automobiliai būtų prasilenkę. Šiuo atveju labiau atsižvelgta į žmogiškuosius faktorius, nes kompiuteris parodė, kad nebūtų įvykęs eismo įvykis, jei greitis nebūtų viršytas, bet žiūrint iš žmogiškosios pusės tiesiai važiuojančiajam buvo užkirstas kelias. Kliūčiai atsiradus, tiesiai važiuojantis automobilis buvo 30 metrų iki kliūties ir niekas taip kelio neužkirtinėja. Dėl kliūties išvengimo yra patvirtintas akredituotas tyrimas. O visi kiti yra vidinės procedūros, visos procedūros yra patvirtintos ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš neakredituotos procedūros yra nustatomas automobilio stabdymo kelias, vairuotojo reakcija, padangų sukibimas. Su V. P. išvada kažkiek yra susipažinęs. Sumodeliuojant situaciją gauna greitį susidūrimo metu. Stabdymo automobilis nepaliko ir sakoma, kad susidūrimo metu greitis buvo toks, o prieš susidūrimą, kokiu greičiu važiavo, nustatyti negalima, todėl laiko, kad tokiu pat greičiu važiavo ir prieš susidūrimą. Susidūrimo metu spidometro rodyklės užstringa neadekvačiai susidūrimo greičiui. Spidometro užstrigimu negalima remtis ir juo tikėti. Nėra taip, kad smūgio metu kažkas prispaudžia rodyklę prie tokio greičio, koks jis buvo ir tuo remtis tikrai negalima. Nėra metodikos, kuria remiantis būtų galima laikyti, kad tai yra svarbus įrodymas, o jei nėra, tai reiškia, kad tai yra netikslu. Automobilio F. F. veiksmai taip pat sąlygojo eismo įvykį. Kliūčiai susidarius, automobilis Audi A3 buvo 29 metrai nuo sankryžos. Kompiuterinės programos yra tikslios ir tikslumas yra maksimaliai didžiausias. Greitis yra paskaičiuotas ir ekspertas gali patikinti, kad greitis buvo ne mažesnis nei nurodyta, bet galėjo būti ir didesnis. Kliūtis vairuotojui, kuris važiavo tiesiai buvo 1,2 sekundės ir tam, kad sureaguoti ir stabdyti turi praeiti laiko. Iš tų duomenų, ką mato, važiuojantis tiesiai vairuotojas net nespėjo sumažinti greičio. Lemiamas veiksnys buvo kliūties sudarymo laikas ir atstumas. Jei Audi A3 būtų neviršijęs greičio, jie būtų prasilenkę, bet nesaugiai. Esmė yra tame, kad sukančioji į kairę užkirto kelią. Greičio viršijimas nėra leistinas ir šiuo atveju vairuotojas dėl to prisidarė problemų. Žino, kad V. P. išvadoje buvo nurodytas kaltas asmuo tas, kuris suko į kairę. Jei nebūtų nustatęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio greičio, tada jo išvada būtų tokia pat kaip ir V. P.. Yra nustatyta, kad įveikdama tokį atstumą ir judėdama 37 km/h greičiu atstumą ji įveiks per 1,2 sekundės. 37 km/h yra retas atvejis, kai tokiu greičiu įveikinėjamas posūkis (pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 18 d. protokolas).

7421.

75UAB „( - ) “ eksperto V. M. išvadoje MV 2017-28 (pagal nukentėjusiosios advokato padėjėjo S. P. prašymą) nurodyta, kad automobilis Audi A3 judėjo ne mažesniu kaip 80 km/h greičiu, bei tai, kad būtent šio automobilio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo priežastimi, nes viršydamas greitį neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį iki buvusio susidūrimo vietos ir išvengti eismo įvykio. Nustatyta, kad automobilio Audi A3 vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo jei būtų važiavęs ne didesniu nei leistinas 50 km/h greičiu. Techniškai vertinant automobilio Audi A3 greitis galėjo būti didesnis nei nustatytas 80 km/h, maksimalus greitis galėjo būti 94,66 km/h (2 t. b. l. 154-166). Tvirtindamas savo išvadą teisme ekspertas V. M. parodė, kad eismo dalyvių, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinka aplinkybes. Automobilio „Audi“ vairuotojo parodymai neprieštarauja visai užfiksuotai informacijai. Nustato minimalius greičius, buvusius susidūrimo metu. Pateikė palankiausią variantą automobilio „Audi“ vairuotojui. Jei automobilis „Audi“ būtų važiavęs 50 km/h greičiu, nebūtų privažiavęs eismo įvykio vietos. Jei automobilis „Audi“ nebūtų viršijęs leistino greičio, būtų buvęs saugus automobilių prasilenkimas. Vertinama, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga yra automobilio „Audi“ vairuotojo veiksmai – greičio viršijimas. Sureagavus atitinkamoje vietoje, kai kilo grėsmė, automobilis būtų sustabdytas, arba nebūtų sudaryta kliūtis. Automobilio „Ford“ vairuotojo veiksmai vertinami sąryšyje su automobilio „Audi“ veiksmais. Buvo padaryti tyrimai, konkrečiai Krokuvos politechnikoje, kiek galima tikėti spidometru, kai užstringa rodyklė. Rezultatas tyrimo toks, kad jei spidometras žingsninio elektros variklio, būdinga, kad dingsta elektra, tuo metu sustoja rodyklė. Pirminio susidūrimo metu greitis 80 km/h, tada mažėja, dingsta elektra ir automobilio „Audi“ greitis buvo apie 65 km/h. Bet šiuo atveju yra automatinė pavarų dėžė. Patikimai galima tikėti šiuo tyrimu, jei yra mechaninė greičių dėžė. Nuo to momento, kai kilo grėsmė, kai priekinis kairys kampas įvažiavo į tą kelio pusę, kur važiavo automobilis „Audi“, priimant, kad automobilis „Audi“ važiavo 80 km/h greičiu, atstumas buvo apie 42,2 metro. Automobilis „Audi“ judėjo 1,9 sekundės nuo to momento, kai kilo grėsmė. Įprastas reakcijos laikas yra apie 1 sekundę. Per 2/10 sekundės suveikia stabdis, 1,2 sekundės automobilis juda be stabdžio, per 0,3 sekundės didėja lėtėjimas iki maksimalaus. Iki susidūrimo lieka 4/10 sekundės, automobilis gali būti jau stabdomas. Nuo tos vietos, kur automobilio „Audi“ vairuotojas galėjo pamatyti grėsmę saugiam eismui, būnant 42,2 metro iki susidūrimo vietos, automobilis „Audi“ būtų važiavęs 37,5 metro per 2,2 sekundės, kad automobilis „Ford“ būtų visiškai kirtęs ( - ) gatvės važiuojamosios dalies pusę. Būtų saugus automobilių prasilenkimas. Esant 50 km/h greičiui, stabdymo atstumas yra apie 32 metrus. Automobilis sustotų 10 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Reiktų 2,7 sekundės, kad važiuojant 22 km/h greičiu, pervažiuoti abi ( - ) g. eismo juostas. Per 1,9 sekundės galima sureaguoti, pradėti stabdyti ir dar lieka 0,4 sekundės (pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 9 d. protokolas).

7622.

77Atkreiptinas dėmesys, kad visose trijose specialistų išvadose-aktuose nurodyta, kad eismo įvykio susidūrimo vietoje leistinas važiavimo greitis buvo 50 km/h, kas paneigia išteisintojo advokato argumentus dėl netinkamai pasirinkto leistino važiavimo greičio skaičiavimo.

7823.

79Sprendžiant iš atliktų tyrimų matyti, kad jeigu automobilio „Audi A3“ vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio net nestabdydamas, nes šioje kelio eismo situacijoje automobiliui „Audi A3“ privažiavus susidūrimo vietą, automobilis „F. F.“ jau būtų išvažiavęs iš „Audi A3“ judėjimo eismo juostos bei įvažiavęs į ( - ) g. Pritartina aktuose padarytoms išvadoms, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „F. F.“ vairuotojos D. P. veiksmai, t. y., kad sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi A3“, tačiau pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis aukštesniojo teismo vertinimu yra tai, jog automobilio „Audi A3“ vairuotojas A. S., važiuodamas apie 88 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl to neteko galimybės išvengti eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmojoje, t. y. eksperto V. P. rengtoje išvadoje nebuvo nustatytas A. S. vairuoto automobilio „Audi A3“ greitis, po ko buvo prieita išvados, kad pagrindinė eismo kilimo įvykio priežastis buvo D. P. padaryti KET pažeidimai, tačiau vėliau, gavus A. V. ekspertizės aktą, išaiškėjus, kad A. S. viršijo leistiną greitį, keitėsi ir kaltinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertas V. P. duodamas parodymus teisme patvirtino, kad jei A. S. važiavo kitokiu greičiu, tai stabdymo atstumas taip pat keičiasi. Ir analogiškai ekspertas A. V. nurodė, kad jei nebūtų gauta duomenų, kad A. S. viršijo leistiną greitį, būtų padaręs tokią pat išvadą kaip ir ekspertas V. P., tačiau šiuo atveju, remiantis turimais tyrimais buvo nustatyta, kad A. S. viršijo leistiną greitį (važiavo 88 km/h), kuris beveik du kartus viršija leistiną 50 km/h greitį. Pastebėtina, kad ekspertai nurodė, kad greičio matavimui imami vidurkiai ir A. S. greitis pagal turimus duomenis galėjo būti ir dar didesnis.

8024.

81Apeliacinio teismo vertinimu, greičio viršijimas atsižvelgiant į įvykio vietą (miestas, šviesoforu reguliuojama sankryža), leistiną greitį (50 km/h), pats savaime jau yra pavojingas ir keliantis grėsmę eisme dalyvaujantiems asmenims. Pati D. P. parodė, kad privažiavusi sankryžą pristabdė, manė jog spės pravažiuoti sankryžą, nes ganėtinai toli matė atvažiuojančius automobilius. A. S. parodė, kad matė, kad atvažiuoja automobilis, bet tikėjosi, kad sankryžos viduryje sustos. Sutiktina, kad aptariamoje situacijoje D. P. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus, tačiau tai nebuvo pagrindinė eismo kilimo sąlyga. Nors ir neginčijamai nustatyta, kad D. P. galėjo ir turėjo matyti A. S. vairuojamą automobilį, tačiau ji negalėjo numatyti A. S. daromo šiurkštaus KET pažeidimo. Jeigu A. S. būtų važiavęs leistinu greičiu, labai tikėtina, kad jis eismo įvykio vietos iki manevro pabaigos nebūtų privažiavęs, arba būtų sustabdęs savo vairuojamą automobilį net ir neefektyviai stabdydamas, ir išvengęs susidūrimo. Sutinkamai su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytu argumentu, kad A. S. važiuodamas gatve tiesiai, turėjo pirmumą prieš D. P. vairuojamą automobilį ir pastaroji prieš sukdama į kairę, pagal KET 157 punkto nuostatas A. S. vairuojamam automobiliui turėjo duoti kelią, t. y. nekliudyti važiuoti tiesiai, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, ne tik tai, kad asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, veika atitinka konkretaus KET pažeidimo (pažeidimų) objektyviuosius požymius ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau veikai kvalifikuoti turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2014).

8225.

83Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2014). Pagal teismų praktiką nustatant asmens kaltę būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015).

8426.

85Bylos duomenimis, A. S. vairuojamas automobilis važiavo ne mažesniu nei 88 km/h greičiu, tikėtina – didesniu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertizės aktą pateikęs ekspertas, atlikęs skaičiavimus, patvirtino, kad važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu ir laiku (pamatęs kliūtį) stabdydamas automobilį, jį būtų sustabdęs ir nebūtų įvykęs eismo įvykis. Akivaizdu, kad A. S. veiksmus galima vertinti kaip nusikalstamą nerūpestingumą, kadangi kaip ir jis pats nurodė, matė automobilį „Ford“ ir tikėjosi, kad jis įvažiavęs į sankryžą sustos, todėl kaip matyti iš turimų duomenų, nemažino greičio ir važiavo tiesiai nestabdymas, nors privalėjo tai padaryti. Taigi, remiantis ekspertizės išvadomis, akivaizdu, kad laiku stabdydamas A. S. būtų sustabdęs automobilį iki susidūrimo arba tarp transporto priemonių būtų įvykęs tik minimalus kontaktas ir tokios pasekmės nukentėjusiųjų sveikatai nebūtų kilusios. Neeliminuojant D. P. padarytų KET pažeidimų, kurie neatsiejamai susiję su įvykusiu eismo įvykiu, akivaizdu, kad vis dėlto A. S. nusikalstamas nerūpestingumas lėmė eismo įvykio kilimą, t. y., aptariamoje situacijoje automobilio „Audi A3“ vairuotojo A. S. leistinos greičio ribos viršijimas beveik du kartus, tikėtina – ir daugiau, apribojo jo galimybę išvengti BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-95-222/2017.

8627.

87Šiame kontekste pakartotina, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas. Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ekspertizės išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013).

8828.

89Atsižvelgiant į šiuos bylos duomenis darytina išvada, kad būtent A. S. padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Juk net jei D. P. būtų pažeidusi jai inkriminuotus KET pažeidimus, o A. S. būtų pasirinkęs saugų greitį, būtų pakankamai atidus, t. y. nepažeistų KET 9, 127 ir 129 punktų reikalavimų, jis būtų laiku sustabdęs savo vairuojamą automobilį, ar apvažiavęs kliūtį ir išvengęs sužalojimų kitiems padarymo. Taigi kolegija konstatuoja, kad A. S. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – sunkiu sveikatos sutrikdymu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu nukentėjusiajam, kas atitinka BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius (analogiškai šis klausimas buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinėse nutartyse Nr. 2K-450/2003, 2K-19/2007, 2K-297/2009, 2K-355/2013; Klaipėdos apygardos teismo apeliacinėje nutartyje Nr. 1A-198-174/2017).

9029.

91A. S. advokatas V. Falkauskas nurodo, kad negalima remtis neakredituotais tyrimo metodais, kuriais buvo parengtos išvados, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad pagrindinis ekspertizės aktas, kuriuo remiamasi šioje byloje yra eksperto A. V. 2017 m. rugsėjo 28 d. parengtas ekspertizės aktas Nr. ( - ) (3 t. b. l. 74-80). Kaip matyti iš jo, tyrimas atliktas naudojant patvirtintas standartines procedūras LTEC-STPA-R-83 (įteisintas neakredituotas metodas, 5 leidimas) „Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“, LTEC-STPA-R-261 (akredituotas metodas, 2 leidimas) „Galimybės išvengti susidūrimo stabdant tyrimas“. Teismas pažymi, kad tai, kad ne visi metodai yra akredituoti, nereiškia, kad jais negalima remtis, kadangi jie parengti pagal patvirtintas procedūras ir vadovaujantis teisės aktais. Skirtumas tarp akredituoto ir ne, yra tai, kad neakredituoti tyrimo metodai naudojami Lietuvos Respublikos mastu, o akredituoti naudojami Europos mastu, tačiau tai nesumenkina tyrimo metodų vertės ekspertizių rengimo procese.

92Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

9330.

94A. S. neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarydamas nusikaltimą dėl neatsargumo. Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad eismo įvykio atsiradimui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios elgesys: prieš sukdama į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl elgėsi rizikingai (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant, atsižvelgiant į šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatos veikos padarymo metu numatė už apysunkį nusikaltimą skirti baudą iki 1000 MGL dydžio; MGL dydį parenkant galiojusį veikos padarymo metu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.).

9531.

96Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas blaivus, neteistas, nėra piktybinis KET pažeidėjas, byloje nėra duomenų apie A. S. padarytus naujus KET pažeidimus, nors ir padarė nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymus, tačiau atsižvelgiant ir į tai, kad pati nukentėjusioji D. P. iš dalies prisidėjo prie įvykusio eismo įvykio, į tai, kad nepasišalino iš eismo įvykio vietos, bendradarbiavo su pareigūnais, teismas daro išvadą, kad A. S. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, kadangi aukštesniojo teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas (kuris trunka beveik 4 metus) pats savaime turės įtakos A. S., kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

97Civiliniai ieškiniai.

9832.

99BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1881,20 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t. b. l. 65-66). Patikslintu civiliniu ieškiniu prašo 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1660,44 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t. b. l. 183-184).

10033.

101Kaip turtinę žalą įvardija sugadintą automobilį „F. F.“, pagamintą 2001 m., kurio pagal tuo metu buvusias rinkos kainas vertė 1500 eurų (įvykus eismo įvykiui kartu su vyru žiūrėjo kainas interneto tinklalapyje autoplius.lt ir kainos svyravo apie 1500 eurų). Dalį automobilio vertės sutinka apmokėti draudimo bendrovė, o būtent 1117 Eur (likusi neapmokėta suma 383 Eur). Taip pat 160,44 Eur išlaidų, kurios susidarė dėl padarytų sužalojimų ir operacijos po ko buvo nedarbinga, kuriuos sutinka atlyginti draudimo bendrovė visiškai.

10234.

103Atsižvelgiant į tai, kad 160,44 Eur turtinės žalos nukentėjusioji D. P. patyrė dėl eismo įvykio metu atsiradusių sužalojimų ir negalėjimo dirbti, kas patvirtinta bylos medžiaga ir su kuo sutinka ir draudimo bendrovė, todėl šios išlaidos priteistinos iš „AAS ( - )“, kadangi A. S. automobilis Audi A3 buvo apdraustas „AAS ( - )“ draudime (1 t. b. l. 43).

10435.

105D. P. taip pat nurodo, kad patyrė 1500 Eur žalos dėl sugadinto automobilio „F. F.“. Savo patirtos žalos dydį grindžia tuo, kad eismo įvykio metu žiūrėjo autoplius.lt tokių automobilių kainas, kurios vidutiniškai tiek ir kainavo.

10636.

107„( - )“ atsiliepimu iš dalies sutinka su D. P. padaryta žala (4 t. b. l. 189-191). Nurodo, kad ieškovės paaiškinimas, kad įvykio metu žiūrint kainas interneto portale autoplius.lt kainos panašios transporto priemonės svyravo apie 1500 € sumą vertinamas kritiškai. Atkreipia dėmesį į tai, jog eismo įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos dydis nustatomas bei draudimo išmoka mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu) bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu) nuostatomis. 2018 m. gegužės 18 d. draudimo bendrovės ekspertas apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę. Įvertinus transporto priemonės sugadinimus bei sugadintas detales buvo paskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo kaštai (4474,28 Eur su PVM). Skaičiuotė atlikta su Lietuvoje įteisinta AUDATEX kompiuterine programa. Vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 4 p., nustatydami automobilio rinkos vertę vadovavosi transporto priemonių rinkos tyrimus vykdančios VšĮ „Emprekis“ rekomenduojama kaina bei papildomai atsižvelgdami į tokios pat rūšies transporto priemonių pasiūlą rinkoje. Nustačius, jog transporto priemonės atkūrimo kaštai viršija transporto priemonės rinkos vertę (1300,00 Eur), vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 p., buvo paskaičiuota transporto priemonės likutinė vertė (183 Eur). Likutinė transporto priemonės vertė yra apskaičiuojama vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 69 p. Skirtumas tarp rinkos ir likutinės vertės ir sudaro patirtos žalos dėl transporto priemonės „F. F.“ sugadinimo dydį (1300,00 Eur - 183,00 Eur = 1117,00 Eur). Mano, kad būtent iki tokio dydžio, t. y. iki 1117 Eur ir turėtų būti mažintinas ieškovės reikalavimas.

10837.

109Atsižvelgiant į tai, kad D. P. nepateikė dokumentų, patvirtinančių patirtos žalos, dėl sugadinto automobilio, dydžio, į tai, kad rėmėsi autoplius.lt internetiniu puslapiu, o draudimo bendrovė „( - )“ pateikė tikslius apskaičiavimus, remdamiesi įstatymais ir tam skirtomis apskaičiavimo programomis dėl D. P. automobilio vertės, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl automobilio žalos mažintinas iki 1117 Eur, žalą pavedant atlyginti atsakovui „( - )“.

11038.

111Kaip neturtinę žalą nurodo, kad patyrė didelį stresą eismo įvykio metu bei po eismo įvykio, padaryti sužalojimai, dėl kurių kreipėsi į medikus, nuolatinį stresą ir įtampą jaučia jos šeimos nariai, kurie kartu su ja virš 3 m. dalyvauja procese nors ir netiesiogiai, tačiau yra priversti jausti jos emocinę būseną, sutrikimą artėjant eiliniam teismo posėdžiui, įvykio metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą bei emocinę depresiją. Dėl proceso eigos 2 m. buvo įtariamoji ir buvo taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dėl kurios neturėjo galimybės išvykti atostogų ar tiesiog aplankyti kitos šalies, pakeisti aplinką. Dėl užsitęsusio tyrimo ir nežinomybės jaučia bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi jaučiasi nejaukiai prieš aplinkinius. Eismo įvykio metu nukentėjo, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs bendru kūno sumušimu: galvos, krūtinės, pilvo, kairio klubo sumušimai bei kairio kelio sąnario menisko užpakalinio rago plyšimas, dalinis priekinio kryžminio raiščio plyšimas (kūno sužalojimai nustatyti specialisto išvadoje Nr. ( - ). Dėl kelio sąnario sužalojimų buvo atlikta operacija, taikyta imobilizacija 3 savaitėms specialiu įtvaru. Tokiu būdu dėl eismo įvykio buvo nedarbinga 32 dienas, taip pat kreipėsi į šeimos gydytoją dėl įvykio metu patirto šoko pasekmių, o būtent išsiderinęs miegas, paūmėjęs jautrumas, dirglumas, paūmėjo išsėtinės sklerozės ligos pobūdis, buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, skirti raminamieji vaistai, kuriuos vartojau. Dėl krūtinės sumušimo jaučia skausmą, todėl kreipėsi kartotinai į šeimos gydytoją, buvo tikrinama rentgenu, išryškėjo plaučių 4-5 segmentų uždegimas, taikytas medikamentinis gydymas. Prašo iš eismo įvykio kaltininko priteisti neturtinės žalos atlyginimą: 2500 Eur, draudimo bendrovė sutinka padengti dalį neturtinės žalos 1500 Eur.

11239.

113„( - )“ atsiliepimu iš dalies sutinka su D. P. padaryta žala (4 t. b. l. 189-191). Dėl reikalavimo atlyginti 4000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti mano, kad šis reikalavimas taip pat iš dalies yra nepagrįstas, todėl turėtų būti mažintinas. Atsakant į nukentėjusiosios ieškinyje išdėstytus teiginius, pastebi, kad nukentėjusios ambulatorinėje kortelėje nebuvo jokių įrašų apie tai, kokia yra traumuotos ir vėliau operuotos kojos funkcija per kelio sąnarį po atliktų reabilitacijos procedūrų. Dėl šios priežasties draudimo bendrovės ekspertai negalėjo vertinti kelio funkcijos pakitimų dėl šios patologijos, kuri galėjo sutrikdyti nukentėjusios galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Priimant sprendimą taip pat buvo atsižvelgta ir į krūtinės sumušimo pasekmes, tačiau pastebėtina, kad nedarbingumo pažymėjimas nukentėjusiai buvo išduotas tik tam laikotarpiui, kurio buvo imobilizuota sužalota koja po atliktos artroskopinės operacijos. Tai suponuoja išvadą, kad sveikatos būklė iškart po įvykio neapribojo nukentėjusios galimybių dirbti. Tuo tarpu į progresuojančią išsėtinės sklerozės ligą, miego sutrikimą atsižvelgti neturi pagrindo, kadangi dėl šios progresuojančios ligos simptomatikos nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą praėjus 2 metams po eismo įvykio. Pastebėtina, jog įvardytos centrinės nervų sistemos ligos eiga ir šiaip yra banguojanti, todėl jos paūmėjimas gali būti įtakotas ir dėl visiškai su įvykių nesusijusių priežasčių. Atsižvelgiant į įvardytą D. P. patirtos traumos diagnozę, traumos sunkumą bei galimus liekamuosius reiškinius, draudimo bendrovė įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 1500,00 Eur suma.

11440.

115Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

11641.

117Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

11842.

119Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

12043.

121Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino iš A. S. ir draudimo bendrovės nukentėjusiajai D. P., atsižvelgtina į kaltinamojo kaltės formą (neatsargus nusikaltimus), padarytą apysunkį nusikaltimą, kuris nukentėjusiajai, žinoma, sukėlė padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymas), tačiau vis dėlto laikytina, jog jie neturi žymių liekamųjų reiškinių, kadangi byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai D. P. būtų apribota judėjimo laisvė ar sužalojimai būtų įvertinti bendro nedarbingumo netekimo procentais. Nukentėjusioji D. P. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, jai nustatyti kūno sužalojimai, buvo atliktos kelio operacijos, taikytas gydymas ir reabilitacija, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad D. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė kokias nors ilgalaikes pasekmes, t. y. vis dėlto nukentėjusioji D. P. gali vaikščioti, judėti, vairuoti, dirbti. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog du metus buvo įtariamoji ir jai buvo taikyta kardomoji priemonė, šiuo atveju negali būti civilinio ieškinio prieš A. S. ar draudimo bendrovę pagrindas, nes tai ikiteisminio tyrimo institucijų ikiteisminio tyrimo vados veiksmai, o ne dėl A. S. patirti nepatogumai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis siekia nuo 579 Eur iki 2896 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K- 277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015). Tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai: 4344 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K—141/2013), 4924 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

12244.

123Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013). Pažymėtina ir tai, kad esant neatsargiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra mažesnis negu esant tyčiai.

12445.

125Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės 4000 Eur žalos atlyginimo, įvertinus neatsargų nusikaltimą, D. P. patirtą sveikatos sutrikdymą (specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad D. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (3 t. b. l. 171-172), patirtus nepatogumus ir išgyvenimus, bei tai, kad ji pati elgėsi neatsargiai, iš dalies prisidėdama prie patirtos žalos, tenkinamas iš dalies, neturtinės žalos atlyginimą sumažinant iki 1500 Eur, kuri aukštesniojo teismo vertinimu yra adekvati patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams.

12646.

127Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5000 Eur dėl neturtinės žalos. Draudimo bendrovė „( - )“ sutinka D. P. išmokėti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. automobilis Audi A3 apdraustas „( - )“ draudime (1 t. b. l. 43), į tai, kad teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai D. P. 1500 Eur, jis priteistinas iš „( - )“.

12847.

129Taip pat D. P. nurodo, kad atsitikus nelaimei ir eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. J. prašant, sutiko su vyru padėti nukentėjusiajai įsigyti reikiamus medikamentus, kadangi ji buvo nukentėjusi labiau nei ji, todėl perdavė jai 300 eurų, kuriuos turėtų jai grąžinti. Teismas pažymi, kad tai buvo šalių asmeninis susitarimas, todėl dėl jo negali nieko nei pasisakyti, nei įpareigoti, šis klausimas turi būti sprendžiamas tarp šalių arba civilinio proceso tvarka.

13048.

131Nukentėjusiosios D. P. atstovas advokatas K. P. pateikė prašymą dėl 700 Eur proceso išlaidų atlyginimo, pridėjo sąskaitą už teisines paslaugas ( - ), kurioje nurodyta, kad 700 Eur už intelektualias teisines paslaugas, 20 Eur už kurą susipažinimui su byla (5 t. b. l. 73).

13249.

133BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.).

13450.

135Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios D. P. ir prokuroro apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinius skundus tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo A. S. priteistina nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tačiau jas mažinant per pusę, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų D. P. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas, apeliacinį skundą rengė pati D. P. (ant apeliacinio skundo nurodyta tik nukentėjusiosios vardas, pavardė ir parašas), o advokatas K. P. atstovavo nukentėjusiąją tik apeliacinės instancijos teisme (vyko du teismo posėdžiai, kurie abu truko po apytiksliai 40 min.), neatlikus įrodymų tyrimo, bylos apimtis išlikusi kaip ir pirmosios instancijos teisme, su bylos medžiaga nukentėjusiosios atstovas susipažino apeliacinės instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes prašomos priteisti 700 Eur turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra proporcingos apeliacinio proceso sudėtingumui ir mažintinos iki 350 eurų ir priteistinos iš A. S..

13651.

137Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. S., pagrįstai nukentėjusiosios D. P. patirtų išlaidų už paslaugas atstovaujant ją pripažinimo proceso išlaidomis klausimą paliko nenagrinėtu, tačiau ir apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išsprendimui neturi teisinio pagrindo, kadangi prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiosios apeliaciniame skunde yra suformuluotas tik dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju priteisiant bylinėjimosi išlaidas ne vien pateikto apeliacinio skundo pagrindu, būtų pabloginta nuteistojo A. S. padėtis, ką imperatyviai draudžia baudžiamojo proceso įstatymas. Pažymėtina, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą paskirtis yra pateikti sutikimo ar nesutikimo su apeliacinio skundo teiginiais motyvus, tačiau šiuo atveju D. P. apeliaciniame skunde buvo prašoma priteisti išlaidas tik už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

13852.

139Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 361 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Teismas turi teisę priimti sprendimus: <...> dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai nebuvo išspręsti teismo nuosprendyje. Taigi, po nuosprendžio įsiteisėjimo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti pateikiamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui, priėmusiam skundžiamą nuosprendį.

14053.

141Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1421. Automobilis „F. F.“, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis D. P., grąžintas saugoti G. P., paliktinas neribotai savininko nuosavybei.

1432. Automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis V. J., grąžintas saugoti A. S., paliktinas neribotai savininko nuosavybei.

1443. Automobilio Audi A3, valstybinis Nr. ( - ) dešinės pusės priekinio žibinto trys lemputės, laikomos pakete Nr. 159396, ir kairės pusės priekinio žibinto lemputė, laikoma pakete Nr. 159397, sunaikintinos.

1454. CD kompaktas su eismo įvykio nuotraukomis (laikomas pakete Nr. 1, prisegtame prie 1 bylos tomo viršelio), paliktinas saugoti byloje.

146Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

147panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

148A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam bausmę – baudą 60 MGL (2259,60 Eur) (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 60 ct) dydžio (2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871), įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

149Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos - priteisti iš „( - )“ 1277,44 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 44 ct).

150Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos - priteisti iš „( - )“ 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).

151Priteisti nukentėjusiajai D. P. iš A. S. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

152Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1531. Automobilį „F. F.“, valstybinis Nr. ( - ) priklausantį D. P., grąžintą saugoti G. P., palikti neribotai savininko nuosavybei.

1542. Automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. ( - ) priklausantį V. J., grąžintą saugoti A. S., palikti neribotai savininko nuosavybei.

1553. Automobilio Audi A3, valstybinis Nr. ( - ) dešinės pusės priekinio žibinto tris lemputes, laikomas pakete Nr. 159396, ir kairės pusės priekinio žibinto lemputę, laikomą pakete Nr. 159397, sunaikinti.

1564. CD kompaktą su eismo įvykio nuotraukomis (laikomą pakete Nr. 1, prisegtame prie 1 bylos tomo viršelio), palikti saugoti byloje.

157Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apygardos teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, ji bus išieškoma priverstinai.