Byla 2-1174/2013

Dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alna Business Solutions” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3407-258/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alna Business Solutions” ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Alna Business Solutions“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašte Nr. (11.2)6K-1300232 užfiksuotą sprendimą atmesti ieškovo UAB „Alna Business Solutions“ konkursui pateiktą pasiūlymą, taip pat prašė įpareigoti atsakovą toliau vertinti ieškovo pasiūlymą pagal konkurso sąlygas.

5Ieškovas, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui vykdyti pirkimo procedūras (pirkimo Nr. 126154) ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovas nurodė, jog jo pasiūlymas atmestas akivaizdžiai neteisėtai. Ieškinyje ieškovas pagrindė, jog vien tiekėjo deklaracija yra pakankamas jo kvalifikacijos atitikimą pagrindžiantis įrodymas. Toks dokumentas tiek pagal Viešųjų pirkimų tarnybos oficialią poziciją, tiek pagal teismų praktiką yra galimas ir pakankamas kvalifikacijai pagrįsti. Šioje byloje viešasis interesas reikalauja užtikrinti sąžiningą dalyvių varžymąsi konkurse. Pats atsakovas savo veiksmais nulėmė tokią situaciją, jog pirkimo sutartimi objektyviai nebeįmanoma teisės aktais nustatytais terminais suteikti reikiamų paslaugų. Be to, paslaugas numatoma teikti net 12 mėnesių, su galimybe pratęsti jų teikimą dar 24 mėnesių terminui. Todėl, net ir sudarius pirkimo sutartį numatomu terminu, ją įvykdyti iki 2013 m. kovo mėnesio nėra objektyvios galimybės. Ieškovo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų esminės neigiamos reikšmės paslaugų teikimui, kadangi jos pagal nustatytą teisinį reguliavimą maksimaliai būtų taikomos 60 dienų. Ieškovas mano, jog šiuo atveju viešasis interesas užtikrinti sąžiningą dalyvių varžymąsi dėl pirkimo sutarties vyrauja prieš interesą operatyviai sudaryti pirkimo sutartį. Ginčijamas pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas pažymėjo, jog Europos Sąjungos ir valstybės lėšų įsisavinimą reglamentuojantys teisės aktai neužkerta kelio lėšų gavėjui (projekto vykdytojui) esant objektyvioms aplinkybėms motyvuotu prašymu kreiptis į įgyvendinančią instituciją, kad lėšų įsisavinimo terminas būtų pratęstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat visiškai atitiktų ekonomiškumo principo reikalavimus, nes dėl priimto sprendimo atsakovas nepatirtų žymių nuostolių. Ieškovo nuomone, jeigu pirkimas nebūtų stabdomas bei būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis arba pastaroji net būtų iš dalies įvykdyta, o vėliau paaiškėtų atsakovo sprendimų neteisėtumas, tokiu atveju galimybė grąžinti šalis į pradinę padėtį būtų akivaizdžiai apribota. Be to, ieškovas neturėtų galimybės išreikalauti patirtos žalos atlyginimo, nes negalėtų įrodyti priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo patirtos žalos, nes ieškovas negali prognozuoti, kurioje pasiūlymų eilės vietoje būtų, jei konkurso sąlygos būtų parengtos ir paskelbtos pagal teisės aktų reikalavimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB „Alna Business Solutions” prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog atsakovas vykdo atvirą viešąjį konkursą „Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo posistemio (VSPIVS) plėtra ir palaikymas“. Pirkimo objektas – VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamas pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, todėl atsakovas, vykdydamas šį pirkimą, veikia ne tiek savo interesais, kiek gindamas viešuosius, valstybės interesus, be to, pirkimo procedūrų sustabdymas gali sukelti grėsmę viso projekto įgyvendinimui, o neįgyvendinus projekto, bus prarastas būtent šiam projektui skirtas finansavimas. Tokiu atveju nukentėtų visuomenės dalies interesai, o kartu būtų pažeistas ir viešasis interesas. Pirmosios instancijos, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas teismui pateiktu ieškiniu gina savo turtinius interesus (galimai negautas pajamas ir pelną), sprendė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Alna Business Solutions“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Konkursu perkamos VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugos, o ne VSPIVS sukūrimo paslaugos. Kadangi šiuo metu VSPIVS yra sukurta ir atsakovas gali naudotis esama VSPIVS, jos plėtra ir palaikymas nėra būtinojo reikalingumo paslaugos, be kurių atsakovas negalėtų tinkamai vykdyti jam pavestų funkcijų. Sistemos plėtros paslaugos, apimančios projekto inicijavimo, analizės, projektavimo, konfigūravimo (programavimo), VSPIVS testavimo ir paruošimo VCPIVS papildomų funkcionalumų paleidimui etapus, turi būti suteiktos per 6 mėnesius nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos. Sistemos palaikymo paslaugos turi būti teikiamos 36 mėnesius nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos. Atsakovui reikiamo sistemos funkcionalumo sukūrimo paslaugos buvo suteiktos per 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Kadangi sutartis nutraukta 2012 m. birželio 20 d., buvęs paslaugų teikėjas UAB „ERP“ turėjo pakankamai laiko suteikti VSPIVS plėtros paslaugas. Todėl ieškovas mano, kad pagal sutartį yra likusios teikti tik sistemos garantinės priežiūros ir palaikymo paslaugos.

122. Konkurso numatomas sutarties vykdymo terminas – 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, su galimybe ją pratęsti du kartus papildomam 12 mėnesių laikotarpiui. Pats atsakovas, nurodydamas tokį paslaugų teikimo terminą, suvokia ir sutinka, jog naujų pažangių finansinių skolinimosi ir skolos valdymo instrumentų funkcionalumo valdymo įdiegimas VSPIVS yra neįmanomas per trumpą terminą. Įstatyme numatytas vos 60 dienų bylos nagrinėjimo terminas tikrai neturės įtakos šiam VSPIVS papildymui realizuoti.

133. Ieškovas sutinka, kad konkurso sąlygose aptariami VSPIVS patobulinimai palengvintų egzistuojančių sandorių korekcijas, tačiau tiek šias funkcijas, tiek informacijos pateikimą į konsoliduotą sistemą atsakovas turi galimybę atlikti ir kitais būdais. Valstybės iždas, kaip išteklių fondas, tarpusavio suderinimo operacijas turi pateikti iki einamųjų metų vasario mėnesio, o finansines ataskaitas ir duomenis eliminavimui – iki einamųjų metų kovo mėnesio. Taigi iki to laiko VSPIVS turėtų būti įdiegta investicijų į Vyriausybės vertybinius popierius ir įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius konsolidavimo funkcija, kuri yra imli laikui ir sudaro dalį pirkimo objekto. Kaip matyti iš nustatytų terminų, to padaryti pasinaudojus išplėtotu VSPIVS jau nebebus įmanoma. Atsakovas be VSPIVS norimo patobulinimo informacijos pateikimą į konsoliduotą sistemą atlieka jau 3 metus.

144. Atsakovas pats nėra suinteresuotas skubiu VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugų gavimu. Atsakovas VSPIVS plėtros ir palaikymo sutartį buvo sudaręs nuo 2011 m. kovo 18 d. su tiekėju, kuriam iškelta bankroto byla, dėl ko sutartis nutraukta 2012 m. birželio 20 d. Naujo konkurso įvykdymui atsakovas turėjo 8 mėnesius, tačiau nepagrįstu neveikimu nesugebėjo užtikrinti konkurso įvykdymo per turimą laiką. Net sudarius pirkimo sutartį numatomu terminu, ją įvykdyti net ir iki 2013 m. kovo mėnesio nėra objektyvios galimybės.

155. Vien tas faktas, kad vykdomam pirkimui yra skirtos Europos Sąjungos fondų lėšos, o dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, negali būti laikomas pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimo procedūrų sustabdymo. Kadangi paslaugas pagal sutartį numatoma teikti 12 mėnesių, su galimybe pratęsti ją papildomam 12 mėnesių terminui du kartus, akivaizdu, jog sudarius sutartį (kaip numatyta – 2013 m. vasario 20 d.) finansavimas privalės būti pratęstas. Minėta aplinkybė reiškia, kad nėra rizikos prarasti Europos Sąjungos skirtas lėšas. Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto įsisavinimą reglamentuojantys teisės aktai neužkerta kelio lėšų gavėjui esant objektyvioms, nenumatytoms aplinkybėms, motyvuotu prašymu kreiptis į įgyvendinančią instituciją, kad lėšų įsisavinimo terminas būtų pratęstas. Teisminiai ginčai vienareikšmiškai priskirtini prie tokių aplinkybių.

166. Tuo atveju, jeigu atsakovas tęstų pirkimo procedūras, sudarytų viešojo pirkimo sutartį su kitu tiekėju ir pradėtų ją vykdyti, tai aiškiai apribotų galimybę grąžinti šalis į pradinę padėtį, kas reiškia, jog ieškovo pažeistos teisės ir teisėti interesai nebegalėtų būti efektyviai apginti. Ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo šiuo atveju laikytina neadekvačia ir neefektyvia tiekėjo interesų gynimo priemone.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija prašo atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, atsakovas prašė įpareigoti ieškovą pateikti banko garantiją 1 087 999,04 Lt sumai, kuria būtų užtikrintas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas.

18Atsakovas nurodė, jog 2011 m. kovo 18 d. sudarė VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią buvo teikiamos VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugos. 2012 m. birželio 20 d. minėta sutartis buvo nutraukta, kadangi paslaugų teikėjui buvo iškelta bankroto byla. VSPIVS nuolat naudojama atsakovo veikloje, be to, yra būtina VSPIVS pritaikyti prie pasikeitusių teisės aktų nuostatų, šalinti atsiradusias klaidas, užtikrinti VSPIVS funkcijų suderinamumą su kitomis informacinėmis sistemomis, todėl atsakovas, siekdamas užtikrinti VSPIVS tinkamą veikimą, turėjo organizuoti naują VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugų pirkimą. Atsiliepime nurodyta, jog atsakovui neįsigijus VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugų, kils neigiamos pasekmės: negalės būti parengtos teisingos valstybės iždo finansinės ataskaitos; neįdiegus konsolidavimo bei eliminavimo funkcijų, nebus užtikrintas viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimas pateikti tikslius ir teisingus duomenis apie valstybės finansinį turtą ir įsipareigojimus; sustabdžius konkursą, nebus laiku įgyvendinti teisės aktų reikalavimai turėti apskaitos registrus; Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Seimas, visuomenė ir tarptautinės institucijos laiku negaus išsamios ir teisingos informacijos, reikalingos sprendimams, susijusiems su valstybės finansine padėtimi, priimti. Ieškovas nepagrįstai VSPIVS sistemą traktuoja kaip pagalbinę viešojo sektoriaus apskaitos konsolidavimo informacinei sistemai (toliau VSAKIS). Atsakovo nuomone, konkurso sustabdymas reikš nesavalaikį VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugų įsigijimą ir netinkamą VSPIVS veikimo užtikrinimą, rizikos, jog bet kuriuo metu VSPIVS veikimas gali sutrikti, padidėjimą, o tai turės tiesioginės įtakos atsiradimui neigiamų pasekmių, kurios yra nesuderinamos su viešojo intereso apsauga. Tinkamas VSPIVS veikimas yra svarbus visos valstybės mastu, todėl dėl netinkamo VSPIVS veikimo nuostolių patirs net tik atsakovas. Atsakovas nurodė, jog ieškovas veikia kaip privatus juridinis asmuo, kurio tikslas patenkinti privačius interesus (laimėti konkursą, sudaryti viešojo pirkimo sutartį, ją vykdyti bei gauti pelną). Ieškinio tenkinimo atveju ieškovas įgis teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pasak atsakovo, teismų praktikoje yra nurodyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų pirma turi užtikrinti viešo intereso apsaugą ir tik po to siekiama kreditoriaus ir skolininko tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ieškovo pateiktas ieškinys neturėtų būti tenkinamas. VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugų pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kyla reali grėsmė, kad perkamos VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugos nebus suteiktos ir dėl to finansavimo sutartimi nustatytais terminais bus neįgyvendintas finansuojamas projektas. Nustatytu terminu neįgyvendinus projekto, atsakovas praras ne tik VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugoms skirtas lėšas, bet ir turės grąžinti VSPIVS modifikavimui jau panaudotas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali sąlygoti 1 087 999,04 Lt nuostolių atsiradimą, todėl atsakovas prašo įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – banko garantiją 1 087 999,04 Lt sumai.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas tenkintinas.

21Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytus argumentus, pateiktą atskirojo skundo medžiagą, daro išvadą, jog yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22Ieškovas byloje prašė sustabdyti 2012 m. rugpjūčio 22 d. paskelbto atviro konkurso „Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo posistemio (VSPIVS) plėtra ir palaikymas“ procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti pirkimo Nr. 126154 (toliau - Pirkimas) sutartį. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. CPK 4237 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinoji apsaugos priemonė viešųjų pirkimų bylose gali būti taikomas viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas; įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties sustabdymas (CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai). Pagal viešųjų pirkimų bylose formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra akcentuojama, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais.

23Objektyvus viešo intereso egzistavimas sprendžiant ginčus dėl viešojo pirkimo tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešas interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 3 straipsnio 2 dalis, CPK 4237 straipsnis), bei užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012; kt.). Greta to, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės bei teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2037/2012; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1809/2012; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012; ir kt.). Taigi viešasis interesas reikalauja nagrinėjamoje byloje išsiaiškinti, kuri teisinė vertybė turi būti ginama prioritetiškai: ar ieškovo nurodomas viešasis interesas užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas bei skaidrų ir racionalų lėšų panaudojimą vykdant viešųjų pirkimų procedūras, ar viešasis interesas skubiai įvykdyti pirkimo procedūras.

24Dėl preliminaraus (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų vertinimo

25Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismui atliekant preliminarų ieškinio įvertinimą, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo saugoti visuomenės interesą užtikrinti konkurso procedūrų teisėtumą ir sąžiningą dalyvių konkurenciją konkurse. Ieškinyje nurodyta, jog 2013 m. sausio 9 d. pranešimu Nr. (11.2)-6K-1300232 ieškovas buvo informuotas, kad konkursui pateiktas jo pasiūlymas yra atmetamas. Minėtame rašte atsakovas nurodė, jog, tikslinant ieškovo kvalifikaciją pateiktas 2012 m. lapkričio 8 d. ketinimų protokolas nepatvirtina, jog konkurso laimėjimo ar sutarties sudarymo atveju subtiekėjas bus pasitelkiamas sutarčiai vykdyti, kadangi ketinimų protokolo sudarymo data yra vėlesnė nei pasiūlymo pateikimo data. Ieškovas, nesutikdamas su šia atsakovo pozicija, nurodė faktinį ieškinio pagrindą, pridėjo įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo ieškinio argumentų bei pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas neduoda pakankamo pagrindo manyti, jog ieškinio reikalavimai negalėtų būti tenkinami. Tuo tarpu atsakovas preliminarų ieškinio nepagrįstumą iš esmės grindžia Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 4S-5800 (b. l. 140), kuriame išdėstyta šios tarnybos nuomonė tikėtinai nagrinėjamu ar panašiu atveju. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo pateiktas dokumentas savaime neįrodo ieškinio šioje byloje akivaizdaus nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo pateiktas ieškinys preliminariai (prima facie) yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Pagal nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas yra tenkintinas, nes jo pagrįstumas ir teisėtumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

26Dėl būtinumo skubiai sudaryti pirkimo sutartį

27Tiekėjo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, kuris kviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms. Tai reiškia, kad konkurso procedūrų sustabdymas yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Pagrindinis tiekėjo interesas ? su perkančiąja organizacija sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju, nesustabdžius viešojo pirkimo, būtų susilpnintas tiekėjo pažeistų teisių gynybos mechanizmas, tai yra tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų nebeįmanoma. Be to, viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga. Kaip jau buvo minėta, visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, kurio įsigijimą užtikrina perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros, ir jo tiekiama socialine bei ekonomine nauda, bet ir tuo, kad tiekėjų varžymasis dėl jo pirkimo objekto vyktų skaidriai, o viešasis sandoris būtų sudarytas pagal racionalumo reikalavimus. Iš atskirojo skundo medžiagos matyti, kad ieškovas prašo panaikinti atsakovo sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą tęsti pateikto pasiūlymo vertinimą. Iš į bylą pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas ar laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Priešingai, pagal byloje pateiktus duomenis yra pagrindas pritarti apelianto argumentams, jog ypatingos skubos nedelsiant užbaigti viešąjį pirkimą nagrinėjamu atveju nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, kas sąlygotų viešojo intereso pažeidimą.

28Iš atskirojo skundo medžiagos matyti, jog perkamos VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugos apima viso VSPIVS funkcionalumo palaikymą ir modernizavimą pagal perkančiosios organizacijos (atsakovo) poreikius. Paslaugų teikimo terminas ? 12 mėnesių nuo sutarties, sudarytos su paslaugų teikėju, įsigaliojimo datos. Šalių susitarimu sutartis gali būti pratęsiama du kartus ne ilgesniems kaip 12 mėnesių terminams. Trukmė su pratęsimais negali viršyti 36 mėnesių (Atviro konkurso „Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo posistemio (VSPIVS) plėtra ir palaikymas“ sąlygų 2.2 punktas – b. l. 16). Darytina išvada, jog perkamos paslaugos yra susijusios su jau sukurtos ir įdiegtos VSPIVS sistemos plėtra (modernizavimu, papildomų funkcijų įdiegimu) ir palaikymu, o paslaugų teikimo trukmės terminas yra apibrėžtas 12 mėnesių terminu nuo sutarties su paslaugų teikėju įsigaliojimo dienos. Atskirajam skundui nagrinėti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugos turi būti suteiktos skubiai, t. y. nėra konkretaus (fiksuoto) paslaugų teikimo pradžios termino. Perkančiajai organizacijai paslaugos turi būti teikiamos 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, be to, šis terminas gali būti pratęsiamas. Todėl akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo terminas objektyviai negali sutrumpinti paslaugų teikimo termino, kadangi paslaugų teikimo pradžia siejama su pirkimo sutarties įsigaliojimo momentu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog paminėtos aplinkybės neįrodo neginčijamo perkančiosios organizacijos poreikio nedelsiant sudaryti pirkimo sutartį. Minėta išvada yra pagrindas spręsti, jog nagrinėjamu atveju svarbesnė teisinė vertybė yra konkurso procedūrų teisėtumo užtikrinimas, o ne skubus pirkimo objekto įsigijimas.

29Apeliantas atskirajame skunde, o atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad atsakovas su tiekėju UAB „ERP“ 2011 m. kovo 18 d. sudarė VSPIVS plėtros ir palaikymo paslaugų sutartį. Tiekėjui iškėlus bankroto bylą, 2012 m. birželio 20 d. minėta sutartis buvo nutraukta. Atsakovas neginčija ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog iki sutarties nutraukimo dalis paslaugų buvo suteikta, t. y. buvo sukurta bei įdiegta VSPIVS. Atsakovo teigimu, jo veikloje būtina VSPIVS pritaikyti prie pasikeitusių teisės aktų nuostatų, šalinti atsiradusias klaidas ir pastebėtus trūkumus, užtikrinti VSPIVS funkcijų suderinamumą su kitomis informacinėmis sistemomis. Atsakovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog VSPIVS yra funkcionuojanti sistema, tačiau dėl pasikeitusio reglamentavimo (naujų teisės aktų) reikalaujanti papildomų funkcijų įdiegimo. Atsakovas nurodė, jog nesavalaikis papildomų funkcijų įdiegimas ir esamų modifikavimas sukels atsakovui sunkumų jo veikloje (nebus laiku pateiktos ataskaitos, jos bus netikslios ir pan.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pastarojo teiginio neįrodė, t.y. nenurodė konkrečių terminų, iki kurių konkretūs darbai turi būti atlikti, taip pat nepagrindė aplinkybės, jog dabartinės VSPIVS funkcijos neužtikrina tinkamo atsakovo funkcijų vykdymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas neįrodė, jog jam pavestų funkcijų jis akivaizdžiai negalės atlikti be pirkimo objekto (VSPIVS patobulinimų), jog esamų (galimų) VSPIVS spragų negalima užpildyti kitokiomis priemonėmis (kitomis informacinių technologijų priemonėmis ar žmogiškaisiais ištekliais). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas atsiliepime atskirąjį skundą iš esmės įrodinėja ne būtinumą nedelsiant gauti ginčijamu pirkimu įsigyjamas paslaugas (laiko prasme), o paties VSPIVS ir jo plėtros (kaip objekto) būtinumą atsakovo veikloje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo akcentuojamas būtinumas įsigyti paslaugas, būtinas jo kasdienėje veikloje, šiuo atveju neturi prioriteto prieš būtinumą ginčijamo viešojo pirkimo procedūrose užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi.

30Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo

31Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog pirkimo procedūrų sustabdymas gali sukelti grėsmę viso projekto įgyvendinimui, o neįgyvendinus projekto bus prarastas šiam projektui skirtas finansavimas. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog 2010 m. gegužės 20 d. atsakovas ir Europos socialinio fondo agentūra sudarė projekto „Valstybės iždo finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos kūrimas, diegimas ir priežiūra“, projekto kodas VP1-4.2-VRM-03-V-01-080, finansavimo ir administravimo sutartį (toliau - finansavimo sutartis). Pastarosios sutarties 3.3 punkte numatyta, kad projektų veiklų įgyvendinimo pabaiga yra 2013 m. gegužės 20 d. Iki nurodytos datos neįgyvendinus visų projekto veiklų, gali būti sumažintas, sustabdytas, nutrauktas projekto finansavimas arba pareikalauta grąžinti sumokėtas projekto finansavimui lėšas. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, nagrinėjamu atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Teismas gali nestabdyti pirkimų procedūrų tuo atveju, jeigu pagal bylos duomenis matyti, kad dėl pirkimų procedūrų sustabdymo organizuojamas konkursas apskritai gali neįvykti (pavyzdžiui, dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir perkamų paslaugų įgyvendinimo trumpų terminų) ir dėl to nebus įsisavintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Vien faktas, kad vykdomam pirkimui yra skirtos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, negali būti laikomas pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimų procedūrų sustabdymo. Tik konkrečioje byloje nustačius, kad dėl sustabdytų pirkimo procedūrų neabejotinai nebus įsisavintos tam skirtos lėšos ir gyventojai neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų, galima laikyti, jog prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyvių teisės normų pažeidimai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2097/2011).

32Teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik skundžiamos nutarties priėmimo momentu, bet dar ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu termino, iki kurio turi būti baigtos projekto veiklos ir patirtos tinkamos finansuoti išlaidos, trukmė nelaikytina likusi pernelyg trumpa (2013 m. gegužės 20 d.). Kita vertus, pritartina ir tam apelianto argumentui, jog ginčijamu pirkimu įsigyjamų paslaugų jau ir taip nebebus įmanoma suteikti per finansavimo sutartyje nustatytą terminą, todėl atsižvelgiant į tai, kad paslaugas numatoma teikti mažiausiai 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo (o atsakovui nusprendus – ją pratęsiant iki 36 mėnesių), atsakovas neišvengiamai turės inicijuoti finansavimo sutarties termino pratęsimą. Pažymėtina ir tai, jog finansavimo sutarties bendrosios dalies 10.1. punktas numato finansavimo sutarties termino pakeitimo galimybę (b. l. 98). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad finansavimo sutarties termino pratęsimo galimybė objektyviai yra neįmanoma (CPK 178 straipsnis).

33Teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo teigti, kad apelianto (ieškovo) prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, ar kad jos pažeidžia viešąjį interesą, teisingumo, sąžiningumo ar protingumo principus (CK 1.5 straipsnis, CPK 6-8, 12, 17 straipsniai). Be to, nenustatyta, jog ginčijamo pirkimo procedūros sustabdymas ieškovui būtų suteikęs perdėto pranašumo ar neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų ir tikslų (CPK 4237 straipsnio 1 dalis).

34Dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo

35Tuo atveju, jei būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareikalauti ieškovo per nustatytą terminą pateikti banko garantiją 1 087 999,04 Lt sumai, kuria būtų užtikrinamas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas. Iš atskirojo skundo medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tokį prašymą būtų nagrinėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymai dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kaip ir prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti paduodami apeliacinės instancijos teismui tuomet, kai jo žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 146 straipsnis, 147 straipsnio 2 dalis). Kadangi byla dėl ginčo esmės yra pirmosios instancijos teismo žinioje, o pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų šiuo klausimu. Atsakovui išaiškintina teisė prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareikšti bylą dėl ginčo esmės nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 146 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 1 ir 2 dalys).

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas tenkintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

38Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alna Business Solutions“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

39Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomo viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo posistemio (VSPIVS) plėtra ir palaikymas“ (pirkimo numeris 126154) procedūras ir įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.