Byla 2A-190-210/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. ir atsakovo UAB „Vižerana“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-141-446/2013 pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovui UAB „Vižerana“ dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo bei atsakovo UAB „Vižerana“ priešieškinį ieškovui P. L. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas P. L. ieškiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 14140 Lt nesumokėtų nuompinigių už patalpų, esančių ( - ), nuomą, 1549,81 Lt palūkanų, 11970,33 nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pripažinti atsakovo 2011-08-30 atliktą įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 2006-11-01 tarp jo ir UAB „Vižerana“ buvo sudaryta patalpų, esančių ( - ), nuomos nutartis. Atsakovas įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį 1415 Lt nuomos mokestį, o 2009-07-01 abiejų šalių susitarimu nuomos mokestis buvo sumažintas iki 707 Lt per mėnesį. Nuo 2010 m. sausio mėnesio atsakovas pradėjo nebemokėti sulygto nuomos mokesčio, nors patalpomis naudojosi. Kadangi atsakovas dvejus metus nebemokėjo nuomos mokesčio, ieškovas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir pareikalavo sumokėti 14140 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą. 2011-08-31 priėmimo perdavimo aktu atsakovas grąžino jam nuomotas patalpas, esančias ( - ). Atsakovas perdavė netvarkingas ir apgadintas patalpas. Patalpos buvo užkrautos padėklais su malkomis, grindys suardytos, patalpose nedegė šviestuvai, nesutvarkytas kiemas. Atsakovas išsinuomotose patalpose atliko patalpų pertvarkymo darbus, išgriovė dvi patalpas skiriančią sieną, tokiu būdu atsakovas pablogino pastato būklę. Kadangi po atsakovo išsikėlimo iš patalpų buvo būtinas šių patalpų remontas, kad būtų galima toliau eksploatuoti šias patalpas, jas naudoti pagal paskirtį, todėl ieškovas patalpas remontavęs savo lėšomis, patyrė 11970,33 Lt nuostolių, kuriuos jis prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovo 2011-08-30 įskaitymą prašo pripažinti neteisėtu, nes ieškovui apie tokį įskaitymą nebuvo žinoma, jis ieškovui nebuvo siųstas, apie jį sužinojo tik gavęs atsiliepimą į ieškinį, o, esant ginčui dėl vieno iš reikalavimų, jo taikymas yra draudžiamas, atsakovas neturi jokio galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovui, kadangi su ieškovu nieko nederino ir jokio sutikimo dėl remonto darbų ieškovas atsakovui nedavė. Dėl šių priežasčių atsakovo vienašalis įskaitymas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Atsakovas neturi teisės reikalauti kompensacijos už patalpų pagerinimą, dėl to atsakovo priešieškinį prašė atmesti.

6Atsakovas UAB „Vižerana“ pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 15553,50 Lt nuostolių atlyginimui, o ieškovo ieškinį atmesti.

7Nurodė, kad atsakovas ieškovo leidimu nuomojamose patalpose, esančiose ( - ), įrengė biurą, kurio įrengimo išlaidas ieškovas buvo žadėjęs kompensuoti. Ieškovo sutikimu patalpos buvo pagerintos, nors raštiško sutikimo iš ieškovo nereikalavo. Teigia, kad nuomos sutartis nutraukta atsakovo reikalavimu, ieškovui neatlikus stogo dangos remonto. Kadangi nuomos sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas turi kompensuoti atsakovui nuostolius, kurie atsirado pagerinus ieškovo patalpas. Remonto darbai atsakovui kainavo 123949,59 Lt, kadangi atsakovas pats naudojosi šiomis patalpomis, reikalaujamų nuostolių atlyginimą sumažino iki 30000 Lt. Atsakovas šias patalpų remonto išlaidas įskaitė už nesumokėtą nuomos mokestį, o neįskaitytą dalį nuostolių – 15553,50 Lt prašo priteisti iš ieškovo. UAB ,,Vižerana“ nutraukė nuomos sutartį remdamasi sutarties 8.5.1 ir 8.5.2 p.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai.

10Priteisė iš UAB „Vižerana“ P. L. 14140 Lt nesumokėtų nuompinigių už negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomą, 1549,81 Lt palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2013-01-30 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Pripažino UAB „Vižerana“ 2011-08-30 atliktą įskaitymą neteisėtu.

12P. L. ieškinį dalyje dėl 11970,33 Lt nuotolių atlyginimo atmetė.

13UAB „Vižerana“ priešieškinį P. L. dėl nuostolių atlyginimo atmetė.

14Priteisė iš UAB „Vižerana“ P. L. 2471 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Priteisė iš UAB „Vižerana“ 31 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

16Priteisė iš P. L. 23 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

17Byloje nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasirašyta 2006-11-01 tarp ieškovo ir atsakovo, dešimčiai metų, valdyti ir naudotis patalpomis, esančiomis ( - ). Šalys susitarė dėl 1415 Lt mėnesinio nuomos mokesčio. 2009-07-01 šalys sumažino nuomos mokestį iki 707 Lt. Atsakovas nuo 2010 m. sausio mėnesio nuomos mokesčio nemokėjo, todėl iki 2011-08-31, t. y. tos dienos, kai nuomojamas patalpas atsakovas grąžino ieškovui, susidarė 14140 Lt įsiskolinimas. Ginčo dėl to, kad atsakovas nuo ieškovo nurodytos dienos nuomos mokesčio nemokėjo, tarp šalių nekilo, atsakovas pripažino šią aplinkybę, ieškovo nurodytos įsiskolinimo sumos neginčijo. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti nesumokėtą šalių sulygtą nuomos mokestį už laikotarpį, kuriuo jis nebuvo sumokėtas - 2010 m. sausio - 2011 m. rugpjūčio mėnesius, teismas laikė pagrįstu ir teisėtu.

18Šalių sutarties 7.1. punkte numatyta, jog laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėjimų, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Esant įstatymo nuostatoms, pagrįstu ir teisėtu teismas lakė ieškovo reikalavimą priteisti mažesnes nei numatyta sutartyje, įstatymo nurodyto dydžio (penkių procentų) palūkanas už prievolės nevykdymą – nuomos mokesčio nemokėjimą - ir procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Ieškovas nurodė, kad patalpoms, esančioms ( - ), po nuomos sutarties su atsakovu nutraukimo suremontuoti jis patyrė 11970,33 Lt nuostolių: elektros instaliacijos sutvarkymas kainavo 771,58 Lt, atsakovo suardytų grindų bei išardytų sienų pertvarų remontas – 11198,75 Lt.

20Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovui priklauso pastatas - garažas, esantis ( - ), statybos baigimo metai yra 1993 m. Patalpos, esančios šiame pastate atsakovui išnuomotos 2006 m. Nuomos sutartyje nurodyta atsakovo vykdoma veika – medienos gamyba. Taigi teismas laikė, kad veiklos, atsakovo vykdomos ieškovui priklausančiose patalpose, sritis ieškovui buvo žinoma. Patalpų perdavimo atsakovui momentu priėmimo-perdavimo aktas nebuvo surašytas, nei elektros instaliacijos, nei betoninių garažo grindų būklė nebuvo aptarta, šviestuvų skaičius, garaže buvusios pertvaros nebuvo fiksuoti. Įvertinus pastato statybos metus, atsakovo šiame pastate vykdomą veiklą, teismas sprendė, kad betoninės grindys susidėvėjo natūraliai. Įrodymų, kad elektros instaliacija pastato grąžinimo ieškovui momentu buvo blogesnės būklės nei jos perdavimo naudotis atsakovui metu, nepateikta. Duomenų, kad atsakovas išsinuomotose patalpose vykdytų kitokią veiklą, nei buvo nurodyta sutartyje ir žinoma ieškovui, taip pat nėra. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas netinkamai naudotų patalpas, tyčia jas gadintų ar ardytų. Be to, teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad patalpų perdavimo nuomotojui metu patalpos buvo užkrautos ne atsakovui priklausančiomis malkomis. Taigi, nenustačius priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytos žalos ir atsakovo veiksmų, ieškinį dalyje dėl 11970,33 Lt nuotolių atlyginimo, teismas atmetė.

21Teismas įvertinęs šalių pasirašytos sutarties turinį pažymėjo, kad nors atsakovas ir nurodė, kad jis atliko nuomojamų patalpų remonto pagerinimo darbų už 129756,30 Lt, tačiau nepateikė šiuose sutarties punktuose nurodyto raštiško ieškovo (nuomotojo) sutikimo dėl tokių darbų atlikimo ieškovui priklausančiose patalpose.

22Atsakovas, atlikdamas nuomojamų patalpų remonto darbus, nesilaikė įstatymo nuostatų, nevykdė sutarties sąlygų, numatančių būtiną nuomotojo raštišką sutikimą remonto darbų atlikimui, todėl jo reikalavimą ieškovui padengti dalį (30000 Lt) remonto darbų išlaidų, teismas laikė nepagrįstu.

23Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Vižerana“ 2011-08-30 reikalavimu dėl atlikto turto pagerinimo pareikalavo ieškovo kompensuoti atlikto turto pagerinimo išlaidas – 30000 Lt, tos pačios dienos įskaitymu įskaitė ieškovo reikalavimą 14446,50 Lt sumai, reikalaudamas iš ieškovo kompensuoti 15553,50 Lt vertės patalpų pagerinimus.

24Teismas akcentavo, kad atsakovo pateikto įskaitymo dieną – 2011-08-30 - ieškovas nebuvo atsakovo skolininku, atsakovo nurodyta suma – jo išlaidos dėl atlikto remonto darbų – nebuvo patvirtinta šalių susitarimu, nebuvo šalių sutarties objektu ar teismo priteista suma, įskaitymo pateikimo dieną atsakovo reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas, atsakovo priešieškinio reikalavimas nepatenkintas ir šioje byloje, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo 2011-08-30 atliktas įskaitymas neatitinka įstatymo reikalavimų, ir jį pripažino neteisėtu. Esant tokioms aplinkybėms, priešieškinį dėl 15553,50 Lt priteisimo iš ieškovo už atliktus nuomojamų patalpų remonto darbus, teismas atmetė ir paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vižerana“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas ieškovo ieškinį atsakovui tenkino dalinai; priteisė iš atsakovo ieškovui 14140 Lt nesumokėtų nuompinigių už negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomą, 1549,81 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2013-01-30 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat pripažino atsakovo 2011-08-30 atliktą įskaitymą neteisėtu; bei atmetė atsakovo priešieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. Apeliantas nurodo, kad teismas nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

292. Teismas išvadą, kad atsakovas nurodė, kad jis atliko nuomojamų patalpų remonto, pagerinimo darbų už 129756,30 Lt, tačiau nepateikė šiuose sutarties punktuose nurodyto raštiško ieškovo sutikimo dėl tokių darbų atlikimo ieškovui priklausančiose patalpose, apeliantas laiko nepagrįsta. Taip nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas, atlikdamas nuomojamų patalpų remonto darbus, nesilaikė įstatymo nuostatų, nevykdė sutarties sąlygų, numatančių būtiną nuomotojo raštišką sutikimą remonto darbų atlikimui. Teismas nesiaiškino sutarties sąlygų ir nepašalino prieštaravimų sprendžiant sutikimo davimo klausimą.

303. Skundžiamu sprendimu teismas nevertino ir neaptarė atsakovo nesutikimo su ieškiniu vieno iš pagrindų– patalpų netinkamumo naudoti aplinkybės, kaip pagrindo nutraukti nuomos sutartį dėl ieškovo kaltės. Apeliantas laiko, kad šios aplinkybės yra esminės vertinant atsakovo teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl patalpų pagerinimo, todėl šiuo aspektu teismas neatskleidė bylos esmės.

314. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiškinimą, pažeidė materialinės teisės normas, numatytas CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., nustatančias civilinės atsakomybės pagrindus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliantas teismo išvadą, kad CK 6.501 str. įtvirtintos nuostatos, kad nuomotojo leidimas reikalingas bet kokiems išnuomoto turto pagerinimams, todėl pats atsakovas elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai ir veikia savo rizika, ir kad atsakovas, atlikdamas nuomojamų patalpų remonto darbus, nesilaikė įstatymo nuostatų, nevykdė sutarties sąlygų, numatančių būtiną nuomotojo raštišką sutikimą remonto darbų atlikimui, laiko nepagrįsta.

325. Apeliantas mano, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, numatytas CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., kadangi nepripažino pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir atsakovo teisių gynimo būdus, nustačius, kad ieškovas pažeidė nuomos sutarties 5.1.1 ir 5.1.2 punktus, nevykdydamas pareigos užtikrinti tinkamą patalpų būklę. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, civilinės atsakomybės pagrindus ir draudimą apriboti civilinę atsakomybę darydamas išvadą, kad nuomotojas neprivalo atlyginti nuomininko nuostolių, jei nuomininkas buvo priverstas nutraukti sutartį dėl paties nuomotojo kaltės.

336. Teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokesčio sumą neatskaičius mokesčių, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal teisės aktus pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka atsakovui.

34Apeliaciniu skundu ieškovas P. L. prašo iš dalies panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesta pareikšto ieškinio dalis, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

361. Teismas netinkamai aiškino ir taikė nuostatas, reglamentuojančias nuomininko atsakomybę už daikto pabloginimą: apeliantui buvo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo pareiga už nuomojamų patalpų pabloginimą, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos. Dėl to, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 11970,33 Lt nuostolių atlyginimo, priėmė nepagrįstą sprendimą.

372. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino byloje pateiktus įrodymus. Teismas klaidingai nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas netinkamai naudotų patalpas, tyčia jas gadintų ar ardytų ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą iš atsakovo ieškovui. Pagal sutarties 4 straipsnio 1 punktą – sutartis yra ir patalpų perdavimo-priėmimo aktas. Todėl laikytina, kad patalpų perdavimo-priėmimo metu pertvara, pavaizduota 1 aukšto plane, skirianti 1-1 ir 1-12 patalpas buvo, išnuomotose patalpose. Esanti elektros instaliacija buvo tvarkinga, patalpų grindys neišlaužytos, o sienos neišdaužytos. Gamybinių patalpų pabloginimai akivaizdžiai negali būti prilyginami normaliam pastato nusidėvėjimui, todėl apeliantas įsitikinęs, jog atsakovas pablogino jam perduoto naudoti ir valdyti patalpų būklę. Šioje byloje apeliantas yra pateikęs tiesioginius įrodymus jo patirtiems nuostoliams pagrįsti, kurie vertintini, kaip ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai. Todėl atsakovas pagal CK 6.500 str. įtvirtintą nuostatą, privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius.

38Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas P. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

39Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

40Negyvenamųjų patalpų sutarties esmė buvo ne šildymo sistemos ir buitinių patalpų darbuotojams įrengimas, bet negyvenamųjų patalpų nuoma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuomojamoms patalpoms atlikti pagerinimai buvo, tiek su tikslu vykdyti jo veiklą, tiek be ieškovo sutikimo, darytina išvada, kad atsakovas, kaip tai numato negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, turėjo teisę atlikti paprastąjį remontą savo sąskaita, o nutrūkus ar pasibaigus sutarčiai, neturėjo teisės prašyti ieškovo šias išlaidas už pagerinimus padengti. Nuomininkas ne tik nebuvo gavęs raštiško nuomotojo sutikimo, tačiau niekada nederino tokių darbų projektų bei sąmatų su nuomotoju, kas dar kartą patvirtina, kad atlikdamas paprastąjį remontą nuomininkas veikė neteisėtai, pažeidė nuomos sutarties sąlygas bei veikė savo rizika. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo nutraukti nuomos sutartį ir tokiu būdu tik nesąžiningai siekė paveikti nuomotoją ir išvengti atsakovui tenkančios prievolės mokėti nuomos mokestį. Nesant jokios ieškovo priešpriešinės prievolės atsakovui, t.y. atsakovas neturėjo teisės reikalauti iš ieškovo atlyginti patalpų pagerinimo išlaidų, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti įskaitymą.

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Apeliaciniai skundai atmestini.

43Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

44Šioje byloje ginčas kilęs dėl šalių sudarytos nuomos sutarties aiškinimo, vykdymo, nutraukimo, įskaitymo ir atitinkamai iš to kylančių padarinių. Šioje byloje nustatyta, kad 2006 m. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, pasirašyta 2006-11-01, ieškovas įsipareigojo dešimčiai metų perduoti atsakovui valdyti ir naudotis patalpomis, esančiomis ( - ), o atsakovas įsipareigojo priimti patalpas ir mokėti nuomos mokestį. 2011-08-31 patalpų priėmimo-perdavimo aktu, nuomos sutarčiai nutrūkus, nuomininkas grąžino nuomotojui jo turtą. Ieškovas įsitikinimu, kad gamybinių patalpų perdavimo-grąžinimo dieną – 2011-08-31, kai atsakovas perėmė 2006-11-01 išsinuomotas patalpas, ženkliai pablogėjo minėtų patalpų būklė: todėl išnuomotos patalpos prarado dalį savo funkcionalumo ir dalį turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Ginčo dėl nesumokėto nuomos mokesčio dydžio nekilo, atsakovas šią aplinkybę pripažino. Ieškovas po nuomos sutarties su atsakovu nutraukimo, dėl elektros instaliacijos sutvarkymo, suardytų grindų bei išardytų sienų pertvarų remonto patyrė 11970,33 Lt nuostolių. Kadangi nuomos sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovo įsitikinimu ieškovas turi kompensuoti jam nuostolius, kurie atsirado pagerinus ieškovo patalpas. Remonto darbai atsakovui kainavo 123949,59 Lt, kadangi atsakovė pati naudojosi šiomis patalpomis, reikalaujamų nuostolių atlyginimą sumažino iki 30000 Lt. Atsakovas šias patalpų remonto išlaidas įskaitė už nesumokėtą nuomos mokestį, o neįskaitytą dalį nuostolių – 15553,50 Lt prašė priteisti iš ieškovo.

45Dėl atsakovo apeliacinio skundo

46Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

47Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiškinimą, pažeidė materialinės teisės normas, numatytas CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., nustatančias civilinės atsakomybės pagrindus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

48Pagal CK 6.193 str. 1 d. nuostatą, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu, kad svarbiausia yra tai, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2002; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.).

49Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog šalys sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo susitarę, kad ieškovas, kaip nuomojamų patalpų savininkas, privalo kompensuoti nuomininkui biuro įrengimo patalpų ir patalpų pritaikytų medienos apdirbimui įrengimo kaštus, o atsakovas privalo už netinkamą patalpų naudojimąsi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius suremontavus patalpas.

50Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų neatkartoja, bei pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Laikytina, kad teismas teisingai įvertino teisių ir pareigų, kylančių iš ginčo sutarties turinį ir prievolių apimtį bei teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas pagrįstai laikė, kad sutarties šalys nebuvo susitarę dėl specialių reikalavimų nuomojamoms patalpoms ir tai nebuvo įtvirtinta nei pačioje sutartyje nei jos prieduose. Minėtų susitarimų nepatvirtina ir šalių elgesys iki ir po sutarties pasirašymo, bei nėra į bylą pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, negalima sutikti su apelianto argumentu, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 185 str.) ir jų pakankamumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Teismo nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinių skundų motyvais turėtų būti keičiamas.

51Dėl raštiško sutikimo remonto darbams atlikti

52Apelianto įsitikinimu, remiantis šalių sudarytos nuomos sutarties 1.3 ir 5.2.10 punktais, atsakovui suteikta teisė, be išankstinio ieškovo sutikimo, papildomai įrengti biuro patalpas ir pritaikyti jas atsakovo vykdomai veiklai – medienos apdirbimui, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovas be atskiro ieškovo sutikimo įrengęs biurą, šildymo sistemą ir buitines patalpas darbuotojams, turi teisę į nuomojamų patalpų remonto pagerinimo išlaidas, kurias sudaro 129756,30 Lt. Be to, apelianto manymu teismas nesiaiškino sutarties sąlygų ir nepašalino prieštaravimų sprendžiant sutikimo davimo klausimą.

53Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (CK 6.501 str. 1 d.). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 str. 3 d.).

54Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuomos sutartį, viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d., 6.530 str. 1d.). Byloje esanti šalių pasirašyta 2006-11-01 negyvenamųjų patalpų sutartis yra sudaryta dėl negyvenamųjų 879,31 m2 bendro ploto patalpų, esančių adresu ( - ), nuomos. Taigi šalių susitarimu nustatytas sutarties tikslas yra patalpų, skirtų atsakovo vykdomai veiklai, nuoma mokant sulygtą mokestį, o ne šildymo sistemos ir buitinių patalpų darbuotojams įrengimo kaštų kompensavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties sąlygos nesuteikė teisės atsakovui, be atskiro ieškovo sutikimo, atlikti biuro, šildymo sistemos patalpų įrengimą. Nagrinėjamu atveju akcentuotinas nuomos sutarties 4.1 punktas, kuriuo pasirašydamas atsakovas patvirtino, jog sutartis yra patalpų perdavimo - priėmimo aktas ir, kad gavo iš nuomotojo patalpas, kurios yra tvarkingos, geros būklės, atitinka atsakovo keliamus reikalavimus ir yra tinkamos naudoti šios Sutarties 1.3 punkte nurodytiems tikslams ir veiklai. Antra, teisėjų kolegija vertina nuomos sutarties 5.2.13. punktą, kuriame numatyta, kad nepriklausomai dėl kokių priežasčių nutrūkus sutarčiai ar jai pasibaigus, nuomininkas neturi teisės reikalauti kompensacijos už patalpų pagerinimą (patobulinimą), jeigu pagerinimas (patobulinimas) buvo padarytas sutarties 1.3 punkte numatytai veiklai vykdyti ir/ar be Nuomotojo žinios ir sutikimo. Teisėjų kolegija vertina ir šios sutarties 5.2.5. punktą, kuris aiškiai įvardija, ką nuomininkas turi teisę įsirengti savo lėšomis. Pagal šalių sudarytos sutarties 5.2.10 punktą, nuomininkas turi teisę be išankstinio nuomotojo (ieškovo) sutikimo savo sąskaita atlikti patalpų patobulinimus ir pertvarkymus, reikalingus tam, kad patalpas būtų galima panaudoti tikslams, nurodytiems sutarties 1.3. punkte, su sąlyga, kad tokie patobulinimai ir pertvarkymai nėra susiję su patalpų rekonstrukcija, kapitaliniu ar paprastuoju remontu (1 t., 10-20 b. l.). Atsakovas nuomos sutartį pasirašė, byloje nėra duomenų, kad nuomos sąlygos būtų ginčijamos, todėl apelianto argumentas dėl nuomos sutarčių sąlygų prieštaravimo viena kitai, vertinant ieškovo išankstinį sutikimą remonto darbams atlikti, laikytinas nepagrįstu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų raštišką ieškovo sutikimą darbams atlikti, ar kad tokie darbai, ar sąmatos buvo šalių derintos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nuomojamų patalpų pagerinimai susiję su jo vykdoma veikla, atlikti nesant ieškovo sutikimui, todėl atsakovas neturi teisės į išlaidų už pagerinimus padengimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo sutarties sąlygas, pagrįstai taikė CK 6.501 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad apeliantas, atlikdamas patalpų remontą be išankstinio ieškovo sutikimo veikė savo rizika, pažeidė įstatymo bei sutarties nuostatas, todėl jo reikalavimas atlyginti 30000 Lt sumą patalpų pagerinimui atlikti, atmestas pagrįstai.

55Dėl civilinės atsakomybės pagrindų

56Apeliantas mano, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, numatytas CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., kadangi nepripažino pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir atsakovo teisių gynimo būdus, nustačius, kad ieškovas pažeidė nuomos sutarties 5.1.1 ir 5.1.2 punktus, nevykdydamas pareigos užtikrinti tinkamą patalpų būklę.

57Sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo svarbu nustatyti, kam pagal nuomos sutartį kilo civilinė atsakomybė už šios sutarties nevykdymą, vadinasi, svarbu nustatyti visas CPK 6.246 – 6.249 str. nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą bei nuostolius.

58Byloje esanti 2011-08-18 atsakovo pretenzija, pradėjus skverbtis vandeniui pro sienas ir stogą, leidžia spręsti apie pretenziją nuomotojui dėl perduotų patalpų netinkamumo jomis naudoti pagal paskirtį (1 t., 50 b. l.). Tačiau pretenzija, kurioje skirtas 30 dienų terminas trūkumams pašalinti, negali patvirtinti atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo fakto. Byloje nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo jau 20 mėnesių, ieškovas vadovaudamasis sutarties 8.3.3. punktu 2011-08-23 nutraukė nuomos sutartį dėl apelianto kaltės (1 t., 21 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje atsakovas neneigia aplinkybės dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo, todėl nuomos sutarties nutraukimas dėl atsakovo kaltės lieka nepaneigtas. Visgi, 5 dienų terminas skiriantis pretenzijos pareiškimą ir sutarties nutraukimą, bei 2011-08-30 atsakovo įsikaitymas, teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie kilusius šalių nesutarimus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalys, kaip nuomos sutarčių subjektai, būtų tinkamai vykdę bendradarbiavimo pareigą, pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas (CK 6.200 str. 2 d.). Vertindama šalių elgesį ir santykius nuomos sutarčių vykdymo metu teisėjų kolegija nurodo, jog visgi aplinkybes, lėmusias savalaikį nuomos mokesčio nemokėjimą, teisėjų kolegija laiko esminėmis sprendžiant atsakovo kaltę, tai yra teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl patalpų pagerinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuomos sutarties 7.3. punkte ir numatyta nuomotojo pareiga atlyginti nuomininkui visus nuostolius, kuriuos nuomininkas patiria dėl sutartyje numatytų nuomotojo įsipareigojimų nevykdymo, ar netinkamo vykdomo, tačiau byloje nėra duomenų, kad po pretenzijos pareiškimo atsakovas būtų patyręs stogo remonto išlaidų.

59Dėl įskaitymo neteisėtumo

60Apeliantas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvada dėl įskaitymo neteisėtumo iš esmės nenurodo jokių teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumų aplinkybių. Įskaitymo teisėtumą grindžia aplinkybe, kad turėjo ieškovo sutikimą negyvenamųjų patalpų pagerinimams atlikti. Tačiau apeliantui neįrodžius šios aplinkybės, nėra pagrindo išvadai dėl ieškovo priešpriešinės prievolės įgijimo atsakovui, todėl neturėdamas teisės reikalauti iš ieškovo atlyginti patalpų pagerinimo išlaidų, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti įskaitymą. Teisėjų kolegija įvertinusi šalių nuomos sutarties sąlygas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikto įskaitymo dieną , tai yra 2011-08-30, ieškovas nebuvo atsakovo skolininku, atsakovo nurodyta suma dėl išlaidų už atliktus remonto darbus nebuvo patvirtinta šalių susitarimu, nebuvo šalių sutarties objektu ar teismo priteista suma, todėl įskaitymo pateikimo dieną atsakovo reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas.

61Dėl gyventojų pajamų mokesčio

62Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokesčio sumą neatskaičius mokesčių, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal teisės aktus pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutina. Visų pirma, apeliantas savo apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad mokėdamas nuomos mokestį yra sumokėjęs gyventojų pajamų mokestį nuo ieškovui tekusių pajamų, kadangi pagal teises aktus pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka atsakovui. Byloje nustatyta, kad šalys sudarydamos negyvenamų patalpų nuomos sutartį susitarė, kad mėnesinis nuomos mokestis yra 1415 Lt, vėliau susitarė šį mokestį sumažinti iki 707 Lt. Taigi, iš esmės P. L. ir UAB „Vižerana“ susitarė, kad nuomos mokestį sudaro 707 Lt suma, kurią kas mėnesį UAB „Vižerana“ įsipareigojo mokėti P. L. bei gyventojų pajamų mokestis nuo minėtos sumos mokesčių administratoriui, kurį sumokėti turėjo UAB „Vižerana“. Antra, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio už 20 mėnesių po 707 Lt, kas sudaro 14140 Lt sumą, taigi mokesčių suma nėra įskaityta į priteistą sumą. Aplinkybę, kad gyventojų pajamų mokestį už ieškovą mokėjo būtent UAB „Vižerana“, kuris laikytinas nuomos sutarties mokesčio dalimi, patvirtina paties apelianto UAB „Vižerana“ 2011-09-14 pateikta mėnesinė pajamų mokesčių ir PSD įmokų nuo A klasės deklaracija (3 t., 8-9 b. l.). Todėl apeliantas mokėdamas ieškovui teismo priteistų 14140 Lt nesumokėtų nuompinigių už negyvenamųjų patalpų nuomą, privalės sumokėti ir gyventojų pajamų mokestį.

63Dėl ieškovo apeliacinio skundo

64Dėl nuomininko atsakomybės už daikto pabloginimą

65CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 str. 1 d.). Nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Colibri“ v. UAB „Stilsena“; bylos Nr. 3K-3-493/2007).

66Skundžiamu sprendimu teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 11970,33 Lt nuostolių atlyginimo dėl to, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad elektros instaliacija pastato grąžinimo apeliantui momentu buvo blogesnės būklės nei jos perdavimo naudotis atsakovui metu, taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas netinkamai naudotų patalpas.

67Pažymėtina, kad 2006-11-01 sudarytos nuomos sutarties 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad šalių sudaryta sutartis kartu yra ir patalpų perdavimo-priėmimo aktas, o pasirašydami šią sutarti nuomininkas patvirtino, kad gavo iš nuomotojo patalpas, kurios yra tvarkingos, geros būklės, atitinka atsakovo keliamus reikalavimus ir yra tinkamos naudoti šios Sutarties 1.3 punkte nurodytiems tikslams ir veiklai.

68Ieškovo įsitikinimu, kad gamybinių patalpų perdavimo-grąžinimo dieną – 2011-08-31, kai atsakovas perėmė 2006-11-01 išsinuomotas patalpas, ženkliai buvo pablogėjusi minėtų patalpų būklė: buvo išgriauta 12 (dvylikos) metrų vidinė pagrindinė siena, išlaužytos grindys, išdaužytos sienos, sugadinta elektros instaliacija, todėl išnuomotos patalpos prarado dalį savo funkcionalumo ir dalį turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės.

69Byloje nustatyta, kad ginčo patalpų savininkas P. L., nutraukus nuomos sutartį ir perėmęs patalpas, konstatavo jų būklę: patalpos perduotos užkrautos padėklais su suskaldytomis malkomis, patalpų grindys yra išgriaustos ir suardytos, nedega patalpose šviestuvai, nesutvarkyta aplinka (1 t., 22 b. l.). Su pateiktomis pretenzijomis atsakovas nesutiko ir šio akto nepasirašė.

70Visų pirma, byloje neįrodyta aplinkybė, kad sukrauti padėklai su malkomis priklauso atsakovui, tai patvirtino ir liudytojas V. N.. Todėl nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, kad aplinka prie nuomojamų patalpų atsakovo liko nesutvarkyta. Teismas vertina tai, kad negyvenamų patalpų nuomos santykiai tarp šalių tęsėsi beveik 5 metus, o apie atsakovo vykdomą veiklą, ieškovui priklausančiose patalpose, buvo žinoma. Byloje nėra duomenų apie tai, kokios tiksliai būklės buvo nuomojamų patalpų grindys ir kiek buvo degančių šviestuvų, perduodant 2006 m. patalpas atsakovui. Ieškovas apie elektros instaliaciją ir garaže buvusių pertvarų pakeitimo vietą jokių pastabų 2011-08-31 patalpų perdavimo-priėmimo nenurodė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad betoninės grindys susidėvėjo dėl atsakovo vykdomos veiklos, ar netinkamos jų priežiūros. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino pastato statybos metus, atsakovo šiame pastate vykdomą veiklą, natūralų nuomojamo daikto nusidėvėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2011-08-31 patalpų perdavimo-priėmimo akte nurodyti trūkumai, negali būti vertinami kaip patalpų pabloginimas. Ieškovo vienašališkai surašytas ir jo kviestinių asmenų parašytas 2011-08-31 gamybinių patalpų įvertinimo aktas, kuriame atsakovas nedalyvavo, teismo vertintinas kritiškai, todėl negali būti laikomas patikimu ir objektyviu ieškinį (žalos padarymo faktą) pagrindžiančiu įrodymu (2 t., 18 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte, kuri nagrinėjamu atveju neįrodyta. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytos žalos ir atsakovo veiksmų nebuvimo ir atmeta apelianto argumentus, jog nepriteisdamas minėtų išlaidų teismas pažeidė apelianto turtines teises.

71Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl jie atmestini, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

72Apeliacinius skundus atmetus, šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

73Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas P. L. ieškiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą,... 5. Ieškovas nurodė, kad 2006-11-01 tarp jo ir UAB „Vižerana“ buvo sudaryta... 6. Atsakovas UAB „Vižerana“ pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš... 7. Nurodė, kad atsakovas ieškovo leidimu nuomojamose patalpose, esančiose ( -... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį... 10. Priteisė iš UAB „Vižerana“ P. L. 14140 Lt nesumokėtų nuompinigių už... 11. Pripažino UAB „Vižerana“ 2011-08-30 atliktą įskaitymą neteisėtu.... 12. P. L. ieškinį dalyje dėl 11970,33 Lt nuotolių atlyginimo atmetė.... 13. UAB „Vižerana“ priešieškinį P. L. dėl nuostolių atlyginimo atmetė.... 14. Priteisė iš UAB „Vižerana“ P. L. 2471 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 15. Priteisė iš UAB „Vižerana“ 31 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 16. Priteisė iš P. L. 23 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 17. Byloje nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasirašyta... 18. Šalių sutarties 7.1. punkte numatyta, jog laiku nesumokėjus sutartyje... 19. Ieškovas nurodė, kad patalpoms, esančioms ( - ), po nuomos sutarties su... 20. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovui priklauso pastatas - garažas,... 21. Teismas įvertinęs šalių pasirašytos sutarties turinį pažymėjo, kad nors... 22. Atsakovas, atlikdamas nuomojamų patalpų remonto darbus, nesilaikė įstatymo... 23. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Vižerana“ 2011-08-30 reikalavimu dėl... 24. Teismas akcentavo, kad atsakovo pateikto įskaitymo dieną – 2011-08-30 -... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 26. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vižerana“ prašo panaikinti Kelmės... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 28. 1. Apeliantas nurodo, kad teismas nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos... 29. 2. Teismas išvadą, kad atsakovas nurodė, kad jis atliko nuomojamų patalpų... 30. 3. Skundžiamu sprendimu teismas nevertino ir neaptarė atsakovo nesutikimo su... 31. 4. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias... 32. 5. Apeliantas mano, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas,... 33. 6. Teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokesčio sumą neatskaičius... 34. Apeliaciniu skundu ieškovas P. L. prašo iš dalies panaikinti Kelmės rajono... 35. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 36. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė nuostatas, reglamentuojančias... 37. 2. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino byloje pateiktus... 38. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas P. L. prašo atsakovo... 39. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 40. Negyvenamųjų patalpų sutarties esmė buvo ne šildymo sistemos ir buitinių... 41. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 42. Apeliaciniai skundai atmestini.... 43. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 44. Šioje byloje ginčas kilęs dėl šalių sudarytos nuomos sutarties... 45. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 46. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, įrodymų vertinimo taisyklių... 47. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės... 48. Pagal CK 6.193 str. 1 d. nuostatą, sutartys turi būti aiškinamos... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog... 50. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo... 51. Dėl raštiško sutikimo remonto darbams atlikti... 52. Apelianto įsitikinimu, remiantis šalių sudarytos nuomos sutarties 1.3 ir... 53. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi... 54. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuomos sutartį, viena... 55. Dėl civilinės atsakomybės pagrindų... 56. Apeliantas mano, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, numatytas... 57. Sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo svarbu nustatyti, kam pagal nuomos... 58. Byloje esanti 2011-08-18 atsakovo pretenzija, pradėjus skverbtis vandeniui pro... 59. Dėl įskaitymo neteisėtumo... 60. Apeliantas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvada dėl įskaitymo... 61. Dėl gyventojų pajamų mokesčio... 62. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokesčio sumą... 63. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 64. Dėl nuomininko atsakomybės už daikto pabloginimą... 65. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą... 66. Skundžiamu sprendimu teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 11970,33... 67. Pažymėtina, kad 2006-11-01 sudarytos nuomos sutarties 4 straipsnio 1 punktas... 68. Ieškovo įsitikinimu, kad gamybinių patalpų perdavimo-grąžinimo dieną –... 69. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpų savininkas P. L., nutraukus nuomos... 70. Visų pirma, byloje neįrodyta aplinkybė, kad sukrauti padėklai su malkomis... 71. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia,... 72. Apeliacinius skundus atmetus, šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos... 73. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 74. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti...