Byla 1A-36/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir nuteista:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Kažio ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Gabrielei Samaškienei, Jūratei Česnulevičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorams Dariui Stankevičiui, Sauliui Verseckui, Gintautui Gudžiūnui, Mindaugui Gyliui, gynėjui advokatui Raimundui Lideikai, nuteistajai R. M., civilinio ieškovo atstovui advokatui Dainiui Žiedui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir nuteista:

2– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (1 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

3– pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

4– pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (3 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

5– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (4 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

6– pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (5 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

7– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (6 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

8– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (7 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

9– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (8 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

10– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (9 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

11– pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (10 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

12– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (11 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

13– pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (12 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

14– pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (13 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

15– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (14 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

16– pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (15 epizodas) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

17– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (16 epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

18Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę pataisos namuose.

19Tuo pačiu nuosprendžiu iš R. M. AB „XX“ naudai priteista 710 009,05 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3255 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

20Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

211 veika. R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 AB XX valdybos posėdžio protokolu Nr.13, reikalavimų, numatytų 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemonių (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybę, kuri nurodyta Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkoje; 37 punkte, kad „įgaliotas asmuo, remdamasis turimais duomenimis, kredito darbuotojo išvadomis bei pasiūlymais, priima sprendimą dėl kredito suteikimo ir jo sąlygų, jį atitinkamai įformindamas Ataskaitoje sprendimui priimti-skirsnyje „Įgalioto asmens sprendimas“; 40 punkte, kad „įkeitimo sandorių įforminimo dokumentai įstatymų numatyta tvarka privalo būti patvirtinti notarų biure ir užregistruoti valstybinio registro įstaigose“, pasirašė 2006-09-14 kreditavimo sutartį Nr. MI-2006-0242-04 su UAB „Ds“, atstovaujama V. L., ir suteikė 25 000 EUR , t. y. 86 320 Lt išraiškos kreditą be užtikrinimo jo grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo įkeistas, ir dalį kredito, t. y. 68 803,95 Lt, kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 1189,97 Lt palūkanų bei 44,05 Lt delspinigių, bankui nurašius į beviltiškas skolas pagal 2009-10-31 paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. 29, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ didelės vertės pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 70 037,97 Lt turtinę žalą.

222 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 AB XX valdybos posėdžio protokolu Nr. 13, reikalavimų, numatytų 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemonių (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybę, kuri nurodyta Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkoje“; 37 punkte, kad „įgaliotas asmuo, remdamasis turimais duomenimis, kredito darbuotojo išvadomis bei pasiūlymais, priima sprendimą dėl kredito suteikimo ir jo sąlygų, jį atitinkamai įformindamas Ataskaitoje sprendimui priimti-skirsnyje „Įgalioto asmens sprendimas“, 40 punkte, kad „ kreditavimo sutartį turi pasirašyti klientą atstovaujantys asmenys, o iš banko pusės-sutartį ruošęs kredito darbuotojas ir įgaliotas asmuo, bei, kad įkeitimo sandorių įforminimo dokumentai įstatymų numatyta tvarka privalo būti patvirtinti notarų biure ir užregistruoti valstybinio registro įstaigose“, pasirašė 2007-02-06 kreditavimo sutartį Nr. SVV-2007-03-04 su UAB „D“, atstovaujančiu V. L., ir suteikė 30 000 Lt kreditą be užtikrinimo jo grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo įkeistas, ir dalį kredito, t. y. 15805,82 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 382,43 Lt palūkanų bei 13,96 Lt delspinigių, bankui nurašius į beviltiškas skolas pagal 2009-10-31 paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. 29, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 16 202,21 Lt turtinę žalą.

233 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB "XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą nevykdydama Vartojimo kreditų teikimo tvarkos, patvirtintos 2004-12-31 valdybos posėdžio protokolu Nr. 28 reikalavimų, numatytų 23 punkte, kad „kliento (arba ir jo šeimos narių, gaunančių pajamas) pastovios pajamos turi būti pakankamos vartojimo kredito mėnesio įmokoms mokėti, t. y. vartojimo kredito dydis negali būti didesnis už maksimalų kredito dydį, o vartojimo kredito terminas - už maksimalų kredito terminą", 24 punkte, kad „iš kliento pateiktų dokumentų (pvz.: pastovias pajamas patvirtinančių dokumentų, periodinio mokėjimo sutarties, kliento darbdavio rašto - sutikimo dėl atlyginimo pervedimo į Banko sąskaitą ar pan.) galima užsitikrinti, kad sutartyje nustatytais terminais Banko sąskaitoje bus pakankamai lėšų vartojimo kredito mėnesio įmokai mokėti“, 30 punkte, kad „jeigu tipinės Vartojimo kredito suteikimo sąlygos, nurodytos 23-29 punktuose netenkinamos, įgaliotas asmuo savo sprendimo įgyvendinimui privalo gauti banko paskolų komiteto pritarimą“, 37 punkte kad „sprendimą suteikti vartojimo kreditą priima įgaliotas asmuo, vadovaudamasis sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarka“, bei nevykdydama Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkos, patvirtintos 2006-05-24 valdybos posėdžio“ protokolu Nr. 10, reikalavimų, numatytų 4 punkte, kad „įgalioto asmens sprendimas dėl paskolos suteikimo, nepriklausomai nuo kliento prašomos paskolos dydžio, gali būti teigiamas arba neigiamas. Abiem atvejais jis turi būti įformintas raštu Ataskaitoje sprendimui priimti“, pasirašė 2006-09-13 Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2006-5748-04 su V. L. ir suteikė 40 000 Lt kredito paskolą be užtikrinimo jo grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, ir dalį kredito, t. y. 20 000 Lt, kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 143,74 Lt palūkanų, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX" pinigines lėšas, padarydama AB „XX" 20 143,74 Lt turtinę žalą.

244 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB "XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-17 reikalavimų, numatytų 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemonių (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybę, kuri nurodyta Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkoje), 40 punkte, kad „įkeitimo sandorių įforminimo dokumentai įstatymų numatyta tvarka privalo būti patvirtinti notarų biure ir užregistruoti valstybinio registro įstaigose", pasirašė 2006-04-28 Kreditavimo sutartį Nr. SVV-2006-12-04 su J. G. firma „J.“, atstovaujama savininko J. G., ir suteikė 90 000 litų kreditą be užtikrinimo jo grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo įkeistas, ir dalį kredito, t. y. 64 432,72 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 2 919,30 Lt palūkanų bei 1986,46 Lt delspinigių, bankui nurašius į beviltiškas skolas pagal 2009-07 30 paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. 22, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 69 338,48 Lt turtinę žalą.

255 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama VISA IR EC/MC mokamųjų kortelių išdavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų 2005-08-19 valdybos posėdžio protokolu Nr. 20 reikalavimų, numatytų 12 punkte, kad „sprendimas išduoti kreditinę kortelę verslo klientams priimamas remiantis tuo metu galiojančia „Galutinės finansinės būklės įvertinimo skaičiuokle. Ir, kad Kreditinę kortelę verslo klientui galima išduoti, kai nustatyta finansinė būklė yra ne blogesnė, nei gera"), 16 punkte, kad kredito limitas EC/MC ar VISA BUSINESS mokamosios kortelės sąskaitai gali būti suteikiamas, vadovaujantis galiojančia banko valdybos patvirtinta skolininko finansinės būklės įvertinimo procedūra“, pasirašė 2007-12-27 Mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. VB/4825 su J. G. firma „J“, atstovaujama savininko J. G., ir suteikė 10 000 Lt kredito limitą be užtikrinimo jo grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, ir kreditoriui pasinaudojus visu suteiktos paskolos limitu ir jo visiškai t. y. 10 000 Lt negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 661,30 Lt palūkanų, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 10 661,30 Lt turtinę žalą.

266 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama Asmenų kreditavimo taisyklių, patvirtintų 2007-09-25 valdybos posėdžio protokolu Nr. 29 reikalavimų, numatytų 31 punkte , kad „kreditų ir užtikrinimo priemonių santykis turi tenkinti nelygybę, kuri nurodyta Sprendinių dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkoje“, neatsižvelgdama į kreditoriaus įkeičiamą mažesnę, t. y. nepakankamą nekilnojamojo turto vertę, pasirašė 2007-12-28 Fizinio asmens Kreditavimo sutartį Nr. F-2007-03-04 su J. G. ir suteikė 90 000 Lt kreditą be tinkamo užtikrinimo jo grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, nes faktiškai kreditoriaus įkeistas turtas mažesnis nei jo sutartiniai įsipareigojimai, ir dalį kredito, t. y. 89 997,67 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus, ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 4 203,15 Lt palūkanų bei 1 815,44 Lt delspinigių, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 96 016,26 Lt turtinę žalą.

277 veika. Be to R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 valdybos posėdžio protokolu Nr. 13, reikalavimų, numatytų 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemonių (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybę, kuri nurodytą Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkoje“, 40 punkte, kad „įkeitimo sandorių įforminimo dokumentai įstatymų numatyta tvarka privalo būti patvirtinti notarų biure ir užregistruoti valstybinio registro įstaigose“, pasirašė 2006-11-06 kreditavimo sutartį Nr. MĮ-2006-0459-04 tarp UAB „A“, atstovaujamos direktoriaus A. P., ir suteikė 25 000 EUR kreditą, t. y. 86 320 Lt išraiškos kreditą be užtikrinimo jo grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo įkeistas, ir dalį kredito, t. y. 55 044,54 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 442,79 Lt palūkanų bei 225,20 Lt delspinigių, bankui nurašius į beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. 34, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ didelės vertės pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 55 712,83 Lt turtinę žalą.

288 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX" visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2007-08-30 valdybos posėdžio protokolu Nr. 27 reikalavimų, numatytų 20 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemonių (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybę, kuri nurodytą Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkoje“, 44 punkte, kad „įkeitimo sandorių įforminimo dokumentai įstatymų numatyta tvarka privalo būti patvirtinti notarų biure ir užregistruoti valstybinio registro įstaigose“, pasirašė 2008-01-18 kreditavimo sutartį Nr. TL-2008-01-04 su UAB „A“, atstovaujama A. P., ir suteikė 100 000 Lt kreditą, bei pasirašė 2008-11-04 sutartį Nr. 1 su UAB „A“, atstovaujama A. P., kuria pakeitė kreditavimo sutartį Nr. TL-2008-01-04, papildomai suteikdama 50 000 Lt kreditą be užtikrinimo jo grąžinimo bei „sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, ir dalį kredito, t. y. 94285,12 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 3 655,59 Lt palūkanų bei 1 113,78 Lt delspinigių, bankui nurašius į beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. 34., tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ didelės vertės pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 99 054,49 Lt turtinę žalą.

299 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kas nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo – direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 valdybos posėdžio protokolu Nr. 13 reikalavimų, numatytų 17 punkte, kad „ kredito ir užtikrinimo priemonių (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybę, kuri nurodytą Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkoje“, 40 punkte, kad „įkeitimo sandorių įforminimo dokumentai įstatymų numatyta tvarka privalo būti patvirtinti notarų biure ir užregistruoti valstybinio registro įstaigose, pasirašė 2007-01-29 kreditavimo sutartį Nr. Ml-2007-0645-04 su UAB „I“, atstovaujama D. J., ir suteikė 86320 Lt kreditą be užtikrinimo jo grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, ir dalį kredito, t. y. 58 180,19 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 270,80 Lt palūkanų bei 276,81 Lt delspinigių, bankui nurašius į beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. 34, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ didelės vertės pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 58 727,80 Lt turtinę žalą.

3010 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama, patvirtintų 2005-08-19 valdybos posėdžio protokolu Nr. 20 reikalavimų, numatytų 12 punkte, kad „sprendimas išduoti kreditinę kortelę verslo klientams priimamas remiantis tuo metu galiojančia „Galutinės finansinės būklės įvertinimo skaičiuokle. Kreditinę kortelę verslo klientui galima išduoti, kai nustatyta finansinė būklė yra ne blogesnė, nei gera“, 16 punkte, kad „kredito limitas EC/MC ar VISA BUSINESS mokamosios kortelės sąskaitai gali būti suteikiamas, vadovaujantis galiojančia banko valdybos patvirtinta skolininko finansinės būklės įvertinimo procedūra“, pasirašė 2008-03-21 Mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. VB/5485 su UAB „I“ , atstovaujama V. B., ir suteikė 20 000 Lt kredito limitą „VISA BUSINESS“ kortelėje be užtikrinimo jo grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, ir kurio 20 000 Lt kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 434,99 Lt palūkanų, bankui nurašius į beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 Paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. 34, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 20 434,99 Lt turtinę žalą.

3111 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 valdybos posėdžio protokolu Nr. 13, reikalavimų, numatytų 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemonių (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybę, kuri nurodyta Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkoje“, 40 punkte, kad „įkeitimo sandorių įforminimo dokumentai įstatymų numatyta tvarka privalo būti patvirtinti notarų biure ir užregistruoti valstybinio registro įstaigose“, pasirašė 2006-03-02 Kreditavimo sutarti Nr. SVV-2006-05-04 su IĮ „H“ atstovaujančiu V. Š., ir suteikė 80 000 Lt kreditą ir dalį kredito, t. y. 40 700 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 120,40 Lt delspinigių, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ didelės vertės pinigines lėšas, tuo AB „XX“ padarydama 40 820,40 Lt turtinę žalą.

3212 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 valdybos posėdžio protokolu Nr. 13, reikalavimų, numatytų 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemonių (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybę, kuri nurodyta Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkoje“, 40 punkte, kad „įkeitimo sandorių įforminimo dokumentai įstatymų numatyta tvarka privalo būti patvirtinti notarų biure ir užregistruoti valstybinio registro įstaigose“, pasirašė 2006-08-04 Kreditavimo sutartį Nr. SVV-2006-18-04 su IĮ „H“, atstovaujančiu V. Š., ir suteikė 22 000 Lt kreditą ir dalį kredito, t. y. 12 510 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 112,59 Lt palūkanų bei 187,91 Lt delspinigių, bankui nurašius į beviltiškas skolas pagal 2009-10-30 paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. 29, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ didelės vertės pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 12 810,05 Lt turtinę žalą.

3313 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama VISA IR EC/MC mokamųjų kortelių išdavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų 2005-08-19 valdybos posėdžio protokolu Nr. 20 reikalavimų, numatytų 12 punkte, kad „sprendimas išduoti kreditinę kortelę verslo klientams priimamas remiantis tuo metu galiojančia „Galutinės finansinės būklės įvertinimo skaičiuokle ir, kad kreditinę kortelę verslo klientui galima išduoti, kai nustatyta finansinė būklė yra ne blogesnė, nei gera“, 16 punkte, kad „kredito limitas EC/MC ar VISA BUSINESS mokamosios kortelės sąskaitai gali būti suteikiamas, vadovaujantis galiojančia banko valdybos patvirtinta skolininko finansinės būklės įvertinimo procedūra“, pasirašė 2006-07-12 Mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. VB/985 su IĮ „H“, atstovaujančiu V. S., ir suteikė 20 000 Lt kredito limitą „VISA BUSINESS“ kortelėje ir dalį kredito, t. y. 19 984,38 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 915,38 Lt palūkanų, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 20 899,76 Lt turtinę žalą.

3414 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą nevykdydama Visa ir EC/MC mokamųjų kortelių išdavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų 2005-08-19 valdybos posėdžio protokolu Nr. 20 reikalavimų, numatytų 12 punkte, kad „sprendimą išduoti kreditinę kortelę priima įgaliotas asmuo pagal paraiškoje pateiktą ir patikrintą informaciją ir pasirašo grafoje - įgalioto asmens vardas, pavardė , parašas ir kad Sprendimas išduoti kreditines korteles privatiems klientams priimamas remiantis „kliento patikimumo įvertinimo skaičiuokle“, bei 15 punkte, kad „kredito limitas Visa Gold kortelės sąskaitai suteikiamas remiantis - kliento (šeimos) mokumo įvertinimo skaičiuokle“, pasirašė 2006-07-18 Mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr. VG/590 su V. Š. ir suteikė 4000 Lt kredito limitą, kurį 2006-10-17_sutartimi pakeitė ir suteikė 20 000 Lt kredito limitą bei 2007-01-11 sutartimi pakeitė ir suteikė 30 000 Lt limito kreditą, kurio 31 402 Lt kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 1 754,64 Lt palūkanų, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ didelės vertės pinigines lėšas, tuo padarydama AB „XX“ 33 156,78 Lt turtinę žalą.

3515 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą nevykdydama Vartojimo kreditų teikimo tvarkos, patvirtintos 2004-12-31 valdybos posėdžio protokolu Nr. 28 reikalavimų, numatytų 23 punkte, kad „kliento (arba ir jo šeimos narių, gaunančių pajamas) pastovios pajamos turi būti pakankamos vartojimo kredito mėnesio įmokoms mokėti, t. y. vartojimo kredito dydis negali būti didesnis už maksimalų kredito dydį, o vartojimo kredito terminas - už maksimalų kredito terminą“, 24 punkte, kad „iš kliento pateiktų dokumentų (pvz.: pastovias pajamas patvirtinančių dokumentų, periodinio mokėjimo sutarties, kliento darbdavio rašto-sutikimo dėl atlyginimo pervedimo į banko sąskaitą ar pan.) galima užsitikrinti, kad sutartyje nustatytais terminais banko sąskaitoje bus pakankamai lėšų vartojimo kredito mėnesio įmokai mokėti“, 30 punkte, kad jeigu tipinės vartojimo kredito suteikimo sąlygos, nurodytos 23-29 punktuose netenkinamos, įgaliotas asmuo savo sprendimo įgyvendinimui privalo gauti banko paskolų komiteto pritarimą“, pasirašė 2007-01-11 Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-6450-04 su V. Š. ir suteikė 40 000 Lt kreditą be užtikrinimo jo grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, ir dalį kredito, t. y. 23 592,47 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ pinigines lėšas, padarydama AB „XX“ 23 592,47 Lt turtinę žalą.

3616 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB „XX“ K filialo direktorės pareigose ir turėdama teisę priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 valdybos posėdžio protokolu Nr. 13, reikalavimų, numatytų 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemonių (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybę, kuri nurodyta Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkoje“, 40 punkte, kad „įkeitimo sandorių įforminimo dokumentai įstatymų numatyta tvarka privalo būti patvirtinti notarų biure ir užregistruoti valstybinio registro įstaigose“, pasirašė 2007-05-28 kreditavimo sutartį Nr. SW-2007-07-04 su UAB „E“, atstovaujama Ž. J., ir suteikė 90 000 Lt ir dalį kredito, t. y. 77 000 Lt, kuriuos kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus 3805,27 Lt palūkanų bei 402,48 Lt delspinigių, bankui nurašius į beviltiškas skolas pagal 2009-10-30 paskolų komiteto posėdžio protokolą Nr. 29, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtas AB „XX“ didelės vertės pinigines lėšas, padarydama AB „XX” 81 225,75 Lt turtinę žalą.

37Nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (3, 5, 10, 12, 13, 15 epizodai) bei BK 184 straipsnio 2 dalį (6, 11, 14 epizodai) ir ją išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2 epizodas) bei BK 184 straipsnio 2 dalį (1, 4, 7, 8, 9, 16 epizodai) ir kvalifikuoti jos veiksmus kaip vieną tęstinę neatsargią nusikalstamą veiką pagal BK 229 straipsnį; 3) paskirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti; sumažinti AB „XX“ naudai priteistos sumos dydį.

38Apeliantė teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi šališkai ir nekritiškai perrašė jai pareikšto kaltinimo tekstą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasikartoja tos pačios klaidos, kurios buvo padarytos kaltinamajame akte. Nuteistoji teigia, kad jai buvo nepagrįstai inkriminuotas neegzistuojančių taisyklių, patvirtintų 2005 m. birželio 17 d., nevykdymas. Be to, ištyrus įrodymus dėl 12 veikos epizodo, teisiamajam posėdyje nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutartis Nr. SVV-206-18-04, neegzistuoja, tačiau nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad ji šią sutartį pasirašė. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

39Dėl šių procesinių pažeidimų teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jos veiksmus kvalifikavo kaip 16 atskirų veikų. Apeliantė teigia, kad jos veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika. Veikos tęstinumą patvirtina tai, kad ji nusikalto nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. kovo 6 d., eidama K filialo direktorės pareigas, jos veikos padarinių atsiradimas buvo ištęstas laike, lyginant su pačia veika, padarinių atsiradimas priklausė nuo kreditų gavėjų veiksmų, t. y. kredito dalių negrąžinimo, nulemto kredito gavėjų ekonominiais sunkumais, žala atsirado tam pačiam asmeniui – AB XX. Šių aplinkybių teismas nevertino ir nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatų.

40Nuteistoji teigia, kad teismas, įrodinėdamas jos kaltę, be pagrindo rėmėsi 2000 m. kovo 2 d. pilnutinės materialinės atsakomybės sutartimi, kadangi ši sutartis teismo nuosprendžiu aprašytų epizodų metu (nuo 2006-03-02 iki 2008-11-04) nebegaliojo. Paaiškina, jog ši sutartis buvo sudaryta laikotarpiu, kol ji laikinai ėjo K filialo direktorės pareigas, ir neteko galios, kai ji buvo paskirta eiti šias pareigas neterminuotai. 2003 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta nauja pilnutinės materialinės atsakomybės sutartis. R. M. pažymi, jog ji nuteista už tai, kad iššvaistė banko lėšas, suteikdama kreditus ir mokėjimo korteles. Visi nuosprendyje aprašyti kreditai ir į mokėjimo korteles patekusios lėšos buvo pervestos iš atitinkamų AB XX sąskaitų. Teismas privalėjo nustatyti, ar banko sąskaitose buvusios lėšos buvo 2003 m. balandžio 7 d. sutarties dalykas ir ar šios lėšos buvo jai perduotos išsaugoti. Apeliantė tvirtina, kad pagal 2003 m. balandžio 7 d. sutartį, jai nebuvo perduotos saugoti banko lėšos, esančios banko sąskaitose. Pagal materialinės atsakomybės sutartį, jai buvo perduotos kitos vertybės: tarnybinis automobilis, raktai, kompiuteris, kitas ilgalaikis turtas, kuriuos ji bankui grąžino po atleidimo iš darbo. Teismas privalėjo taikyti LR Darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalies (2002-06-04 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija) imperatyviąją nuostatą, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę. 2003 m. balandžio 7 d. sutartyje nėra nustatyta, kad ji prisiima materialinę atsakomybę už banko sąskaitose esančias lėšas, o darbdavys jai šias lėšas perdavė, todėl pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį teismas turėjo pašalinti iš kaltinimo.

41Be to, R. M. teigia, kad teismas, inkriminuodamas jai lokalinių, AB XX priimtų, teisės aktų: 1) Kreditų juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 AB XX valdybos posėdžio protokolu Nr. 13; 2) Vartojimo kreditų teikimo tvarkos, patvirtintos 2004-12-31 valdybos posėdžio protokolu Nr. 28; 3) Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkos, patvirtintos 2006-05-24 valdybos posėdžio protokolu Nr. 10; 4) VISA IR EC/MC mokamųjų kortelių išdavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų 2005-08-19 valdybos posėdžio protokolu Nr. 20; 5) Asmenų kreditavimo taisyklių, patvirtintų 2007-09-25 valdybos posėdžio protokolu Nr. 29; 6) Kreditų juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 valdybos posėdžio protokolu Nr. 13 nevykdymą, nesiaiškino ir nenustatė, ar šie lokaliniai darbdavio teisės aktai buvo paskelbti jai kaip darbuotojai įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, kad 2005 m. gegužės 28 d. įsigaliojo LR Darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalies (2005-05-12 įstatymo Nr. X-188 redakcija) nuostata, kad darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Po šio įstatymo įsigaliojimo AB XX 2005 m. rugpjūčio 8 d. parengė jai naujus pareiginius nuostatus ir su jais pasirašytinai supažindino (t. 1, b. l. 18-20). Tačiau su kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jos darbą, darbdavys įstatymo nustatyta tvarka jos nesupažindino. Tai patvirtina ir bylos medžiaga (t.1, b. l. 116-121, b. l. 99-103, b. l. 156-160, b. l., 123-128, b. l., 202-207, b. l. 196-200). Po šiais norminiais banko dokumentais nėra jos parašų ir kitokių duomenų, kad su jais buvo supažindinta. Tai reiškia, kad AB XX įstatymo nustatyta tvarka jai nepaskelbė apie kaltinime nurodytus lokalinius aktus, dėl to teismas nuosprendyje negalėjo inkriminuoti jai šių aktų nevykdymo ir privalėjo juos pašalinti iš kaltinimo.

42Apeliantė taip pat tvirtina, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į kai kurias svarbias faktines aplinkybes, neįvertino jų BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, todėl nuosprendyje neteisingai nustatė jos kaltės rūšį ir formą bei neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, nuosprendį galimai surašė bylos nenagrinėję teisėjai.

43Nuteistoji nurodo, kad teismas neįvertino labai didelio jos ir kitų darbuotojų, tarp jų ir kreditų vadybininkės N. S., darbo krūvio veikos padarymo laikotarpiu, byloje tiksliai nenustatyta kiek kreditų ir banko kortelių aptariamuoju laikotarpiu aptarnavo banko K filialas ir kokią dalį sudarė 16 byloje nustatytų atvejų. Teismas taip pat nevertino kreditų ir kortelių išdavimo mechanizmo, egzistavusio veikos padarymo metu AB XX. R. M. teigia, kad iki tol, kol ji turėdavo priimti sprendimą kreditą ar kortelę išduoti, kiti banko darbuotojai turėjo surinkti duomenis, patikrinti juos, surašyti išvadas dėl kreditų išdavimo, paruošti sutarčių projektus, užpildyti įkeitimo lakštus ir kt. Geriausias pavyzdys yra 12 veikos epizodas, kai kreditą išdavė kiti banko darbuotojai, nesant jos pasirašytos kredito sutarties. Administruoti kredito bylas buvo kredito vadybininkės pareiga, ji taip pat turėjo sekti, kad, esant įkeitimo atidėjimui po kreditų išdavimo, būtų laiku užpildyti įkeitimo lakštai ir perduoti jai (R. M.). Apeliantė nurodo, kad turėjo pavaldžių kredito vadybininkų ir klientų aptarnavimo vadybininkų, kuriais pasitikėjo. Esant kreditams ir kortelėms išduotiems ne tik jos, bet ir kitų banko darbuotojų veiksmų pasekmėje, nebuvo nustatytas susitarimas tarp jos ir kitų banko darbuotojų atlikti tokius veiksmus, kurie sukėlė bankui žalos. Šis faktas patvirtina buvus neatsargius veiksmus. Pagal pareikštą kaltinimą veikos padarinių betarpiška priežastis yra tai, kad kreditų gavėjai ir kortelių turėtojai nebesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų tik po kurio laiko. Iki tol jie dauguma atvejų mokėdavo palūkanas, grąžindavo kreditų dalis, vykdė kitus įsipareigojimus. Pagal kaltinimo formuluotes veikos padariniai atsirado ne betarpiškai dėl kreditų ir kortelių išdavimo, o skolininkams negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir nepadengus palūkanų. Tokia formuluotė labiau apibūdina neatsargią veiką. Teismas nuosprendyje nenurodė, kas įvedė aiškiai neteisingus duomenis į banko „F“ elektroninę sistemą apie įkeistą skolininkų turtą, nors ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tai atliko kreditų vadybininkė N. S.. Nuteistoji tvirtina, kad šie klaidingi duomenys „F“ sistemoje ilgainiui ėmė ją klaidinti, nes, kreditų gavėjams mokant palūkanas, grąžinant kreditų dalis ir „F“ sistemoje esant duomenims, kad turtas įkeistas, jai nekilo papildomų motyvų išsamiau kontroliuoti tas kreditų administravimo bylas, už kurias buvo tiesiogiai atsakinga kreditų vadybininkė. Tais atvejais, kai kreditai buvo suteikti su turto įkeitimo atidėjimu iki 15 ar 30 dienų, kreditų vadybininkė atlikdavo kitus paruošiamuosius veiksmus įkeitimui. Pagal memorialinius orderius paimdavo mokesčius už įkeitimą ir turto vertinimą iš klientų priimdavo pažymas, skirtas turto įkeitimui. Tai patvirtina, kad iš filialo darbuotojų ir jos (apeliantės) pusės nebuvo tyčios neįforminti turto įkeitimo. Tačiau, kodėl vėliau kreditų vadybininkė neparuošė įkeitimo lakštų ir jų nepateikė jai (R. M.) teismas nesiaiškino ir nenustatė. Nustatęs bei įvertinęs šias aplinkybes, teismas turėjo pripažinti, kad jos (R. M.) veikoje buvo ne netiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), o nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis).

44Teismo argumentacija dėl kaltės formos yra neišsami, neaiški ir prieštaringa. Apeliantė teigia, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog ji su darbdavio turtu elgėsi neatsargiai. Tokia argumentacija tinka neatsargiai kaltės formai pagrįsti ir tai rodo teismo prieštaringumą nuosprendyje dėl kaltės formos nustatymo.

45Be to, nuteistoji pažymi, kad nuosprendyje nurodoma, jog kolegija konstatuoja aptariamąsias išvadas, tačiau bylą teismo posėdyje nagrinėjo vienas teisėjas. Nuosprendį galimai surašė kolegialiai ir bylos nenagrinėję teisėjai, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 302 straipsnio 1 ir 2 dalys) pažeidimas.

46Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai 3, 5, 10 ir 15 epizoduose konstatavo, kad ji vartojimo kreditus ir mokėjimo kortelės limitus suteikė be jų grąžinimo užtikrinimo. Teismas neanalizavo bylos įrodymų (jos paaiškinimų, kad pagal banke vyravusią praktiką vartojimo kreditai ir mokėjimo kortelių limitai nebuvo užtikrinami įkeitimu ar kitomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, liudytojo G. S. parodymų, kad vartojimo kreditams įkeitimas netaikomas (t. 6, b.l. 52), banko į bylą pateiktų taisyklių (t.1, 100-122 ir 123-128), kuriose apie jokius įkeitimus ir kitus užtikrinimus nekalbama), ir nenurodė, kokių įrodymų pagrindu 3, 5, 10 ir 15 epizoduose padarė išvadas, kad vartojimo kreditai ir mokėjimo kortelių limitai turėjo būti užtikrinti prievolių užtikrinimo priemonėmis. Be to, 13 ir 14 epizoduose teismas nenustatė, kad mokėjimo kortelių kredito limitai turėtų būti suteikti su užtikrinimo priemonėmis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliantė tvirtina, kad aptariamas požymis 3, 5, 10 ir 15 epizoduose šalintinas iš kaltinimo.

47R. M. nurodo, kad teismas šališkai išnagrinėjo 6 nusikalstamos veikos epizodą, nustatomoje nuosprendžio dalyje nurodė neegzistuojančią kreditavimo sutartį. Be to, teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi nenurodė, kodėl atmetė byloje esančius įrodymus, kuriais ji grindė gynybą dėl šios kaltinimo dalies: 1) byloje esančią UAB „L ir K“ 2007-11-28 d. išvadą dėl turto vertės, pagal kurią tuo metu turto rinkos vertė įkeitimui buvo 130 000 Lt; 2)

48Lietuvos draudimo būsto draudimo 2007-11-28 d. liudijimą, kuriame buto draudimo suma buvo 113 800 Lt. Teismo išvada, kad ji įvertino J. G. butą 130 000 Lt, o realiai tuo metu šio turto vertė buvo mažesnė, yra nepagrįsta, nes teismas nepaneigė anksčiau nurodytų įrodymų. Teismas, darydamas išvadą apie žymiai mažesnę rinkos vertę, į specialistus nesikreipė, nors tokia išvada dėl turto rinkos vertės reikalauja specialiųjų nekilnojamojo turto vertintojo žinių (BPK 284 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimai). Šiuo metu buto Akmenėje rinkos vertė galimai yra mažesnė, tačiau ji tokių ekonominių pokyčių 2007 metų pabaigoje negalėjo numatyti. Teismas visiškai neargumentavo, kaip šiame epizode nustatė, neva, jos padarytą žalą. Apelinatė nurodo, kad šiuo metu nėra baigtas išieškojimo procesas iš įkeisto J. G. buto. Byloje yra duomenys, kad šis butas išvaržomas iš varžytinių. Šis epizodas turi būti pašalintas iš kaltinimo, nes nėra jos (R. M.) kaltės, kadangi J. G. suteiktas 90 000 Lt kreditas buvo užtikrintas jo 130 000 Lt vertės buto įkeitimu, o įkaitas nuvertėjo dėl priežasčių, kurių ji negalėjo ir neprivalėjo numatyti.

49Darydamas išvadas dėl 3 nusikalstamos veikos epizodo teismas neįvertino, kad V. L. 2010-04-09 d. įteikė bankui prašymą, kuriame nurodė, jog geruoju vykdys teismo sprendimą, o AB XX 2010-04-12 d. parašė prašymą sustabdyti sprendimo vykdymą. Neįvertinti ir V. L. parodymai teisme, kad jis kiekvieną mėnesį įmoka tam tikrą sumą skolos. Teismas nepateikė motyvų, kaip apskaičiavo dėl šio epizodo padarytą žalą, jeigu kiekvieną mėnesį pagal banko ir V. L. susitarimą skola tebegrąžinama, ir ar yra pagrindas konstatuoti turto iššvaistymą. 11 ir 12 epizoduose, teismas taip pat neįvertino, kad dėl skolų tebevyksta išieškojimai, priverstinai realizuojamas skolininko turtas, skolininkas skolą dalimis tebemoka geruoju. Nuosprendyje nėra motyvų, kaip teismas nustatė veikos padarinius.

50Apeliantė nurodo, jog nuosprendyje (11 epizodas) teigiama, kad ji suteikė kreditus neįkeitus turto. Šiuo atveju turto įkeitimas buvo atliktas ir byloje yra tai patvirtinantis įkeitimo lakštas (t. 3, b. l. 114-115), todėl ši teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir turi būti pašalinta iš nuosprendžio.

51Nuosprendyje (12 epizodas) teismas rėmėsi 2006-08-04 d. sutartimi (t 3., b.l. 140-142) ir nepagrįstai nurodė, kad ji (apeliantė) šią sutartį pasirašė, nors nėra nei jos, nei kredito gavėjo parašų. Teismas nemotyvavo, kodėl kreditų vadybininkė memorialiniu orderiu (t. 3, b.l. 147) išdavė šį kreditą, esant nepasirašytai sutarčiai, ir nenurodė, kuo šiame epizode pasireiškė jos (R. M.) kaltė.

52Teismas visiškai neargumentavo ir nepateikė jokių motyvų, kaip apskaičiavo 1, 2 bei 7 ir 8 epizoduose padarytą žalą – veikos padarinius, nes šiuose epizoduose minimoms įmonėms UAB „D“ ir UAB „A“ yra paskelbti bankrotai ir jų turtą bei skolas administruoja bankroto administratoriai, kurie realizavę perimtą turtą bent dalį skolų grąžins. Bankroto procedūros abiem įmonėms šiuo metu nėra baigtos, o tuo pačiu nėra žinomi ir jos (apeliantės) veikos padariniai. Pagal 2008-11-19 Šiaulių apygardos teismo nutartį UAB „D“ 2008-10-31 turėjo 378 446 Lt vertės turto (t.2, b.l. 15-16, 48), o pagal 2009-08-11 Šiaulių apygardos teismo nutartį su pridedamu 2009-07-01 kreditorių sąrašu patikslinti kreditoriniai reikalavimai, tarp kurių yra ir AB XX reikalavimas, sudaro 350 054,19 Lt. 2009-12-23 Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad UAB „A“ turtas sudaro apie 1,3 milijonus Lt, o pagal 2010-03-10 Šiaulių apygardos teismo nutartį ir Priedą Nr. KR_1 – kreditorių sąrašu patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 1 489 000,99 Lt sumai, tarp kurių ir AB „XX“ reikalavimas – 155 790,86 Lt.

53Nuteistoji nurodo, kad teismas veikos padarinius (žalą) perrašė iš jai pareikšto kaltinimo, o ieškinio klausimą išsprendė pagal civilinio ieškovo 2011-03-21 patikslintą reikalavimą Nr. 1968 ir priedą Nr. l, todėl priteista suma neatitinka visų 16 epizodų, nurodytų nuosprendyje, aritmetinei sumai. Teismas nesiaiškino ir nuosprendyje neaptarė skirtumų tarp kaltinime nurodytų sumų ir tarp ieškovo 2001-03-21 priede prie patikslinto ieškinio nurodytų sumų, nesvarstė kurie iš tų skaičių yra tikrieji veikos padariniai (žala). Kai kurie iš šių skirtumų yra esminiai ir galimai būtų turėję įtakos veikų kvalifikacijai. Pavyzdžiui, dėl 11 epizodo civilinis ieškovas nurodė, kad skola yra tik 25 820,40 Lt. Jei šis skaičius ir yra žala, tai ji nesiekia 250 MGL, todėl 11 epizodas turėjo būti kvalifikuotas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

54Be to, apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino jos parodymų apie tai, jog nuo jos atleidimo iš darbo iki tol, kol teismas išreikalavo iš banko kreditų bylas, yra dingę dokumentų. Daugelyje atvejų bylose nebeliko kreditų vadybininkės surašytų ataskaitų sprendimams priimti ir kitų dokumentų. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog po jos atleidimo iš darbo darbdavys nepriėmė iš jos (apeliantės) jokių dokumentų ir neužfiksavo jokios realios kreditų bylų būklės. Šios bylos ir toliau liko kreditų vadybininkės N. S. žinioje. N. S. ilgą laiką buvo įtariamoji atskirtoje bylos dalyje ir, siekdama išvengti atsakomybės, davė melagingus parodymus prieš ją (apeliantę). Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino N. S. parodymų patikimumo aspektu, taip pat teigia, kad N. S. parodymai prieštarauja jos ir liudytojų A. M., A. P., D. J. parodymams. N. S., kaip liudytojos, apklausa vyko pažeidžiant BPK nuostatas. N. S. jos apklausos teisme 2010-09-14 metu tebebuvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veiksmų, jai einant pareigas AB xx, todėl ji negalėjo būti apklausiama kaip liudytoja, įspėjama dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jai turėjo būti taikomos BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatos.

55Nuteistoji taip pat tvirtina, kad teismas, nustatinėdamas veikos padarinius ir tenkintino ieškinio dydį, nepagrįstai įskaičiavo banko negautą naudą palūkanų ir delspinigių forma ir iš tiesioginės žalos dydžio neišskaičiavo banko jau gautų palūkanų. Nurodo, kad palūkanos negali būti vertinamos kaip tiesioginė žala, ir baudžiamajame procese negali būti priteisiamos. Tačiau 14 epizodų, nustatinėdamas žalą, teismas įtraukė į ją palūkanas, o dešimtyje epizodų - ir delspinigius, ir juos priteisė. Teismas nemotyvavo, kaip galima iššvaistyti palūkanas ir delspinigius, kurie turėtų būti mokami tik ateityje. Kai kuriuose epizoduose, pavyzdžiui, 13, 14, iššvaistytos sumos (žala) yra nurodytos didesnės nei suteikti kreditai. Palūkanos ir delspinigiai yra negauta nauda, todėl ji negalėjo būti laikoma nusikaltimu padaryta žala, dėl šios priežasties palūkanų ir delspinigių priteisimas turi būti pašalintas iš nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo. Be to, teismas, spręsdamas žalos dydžio ir civilinio ieškinio klausimus, nenustatinėjo ir nesprendė, ar nereikia, skaičiuojant tiesioginę žalą atimti iš suteiktų kreditų ir mokėjimo kortelių limitų panaudotų sumų kreditų gavėjų sumokėtas palūkanas. Be to, teismas nepatikrino ir nepareikalavo duomenų iš civilinio ieškovo, kokią dalį suteiktų kreditų limitų jų gavėjai panaudojo 5, 10, 13 ir 14 epizoduose. Byloje nėra jokių duomenų dėl nuosprendyje nurodytų 10 000 Lt (5 epizodas), 20 000 Lt (10 epizodas), 19 984,38 Lt (13 epizodas) ir 31 402 Lt (14 epizodas) skaičių pagrindimo. Dėl 14 epizodo neaišku, kaip buvus 30 000 Lt kredito limitui, buvo panaudota ir negrąžinta 31 402 Lt, t. y. daugiau nei pats limitas.

56Atsikirtimu į apeliacinį skundą AB XX prašo nuteistosios R. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

57Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji R. M. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios R. M. apeliacinį skundą atmesti.

58Nuteistosios R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

59Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą ir pašalinti jame keliamas abejones, atlikusi įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nesiėmė baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių, kad būtų pašalintos gynybos keliamos abejonės byloje esančių duomenų patikimumu, ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimus.

60Teisėjų kolegijos nustatyti byloje esančių įrodymų bei jų visumos vertinimo pažeidimai sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktų pagrindais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas) bei BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, susidarius išimtinei situacijai, kai byloje pareikšto civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 115 straipsnio 2 dalis), ir panaikinti dėl nuteistajai inkriminuotų atskirų veikos epizodų BPK 326 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 1 punkto pagrindu, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių.

61Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Apeliantės akcentuojamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismo pavadinimas (įvardijimas) „kolegija“ yra aiškus rašymo apsirikimas, rodantis bylą išnagrinėjusio teisėjo neatidumą, tačiau tai vertinti kaip BPK 302 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą nėra pagrindo.

62Dėl R. M. pareikštų kaltinimų, inkriminuoto turto iššvaistymo ir tęstinės nusikalstamos veikos

63Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo atsako tuo atveju, kai svetimo turto ar turtinės teisės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis). Pažymėtina, jog patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

64Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistosios R. M. vadovavimo AB „XX“ K filialui metu (nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06) buvo padaryti kreditų juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, vartojimo kredito teikimo tvarkos, VISA ir EC/MC mokamųjų kortelių išdavimo ir administravimo taisyklių pažeidimai, dėl kurių AB „XX“ patyrė didelius nuostolius. Šių aplinkybių apeliantė neginčija, tačiau siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą tuo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina jos veiksmuose (1, 2, 4, 7, 8, 9 ir 16 veikos) buvus ne skundžiamu nuosprendžiu konstatuotą netiesioginę tyčią (BK 15 straipsnio 3 dalis) iššvaistyti AB „XX“ (toliau – AB „XX“ arba B) priklausantį turtą, bet neatsargumą nusikalstamo nerūpestingumo forma (BK 16 straipsnio 3 dalis). Dėl 3, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 jai inkriminuotų veikų apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir padarė nepagrįstas išvadas dėl R. M. kaltės, todėl dėl šių veikų ji turi būti išteisinta nesant jos veiksmuose BK 184 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

65Bylos duomenimis, AB „XX“ Valdybos pirmininko 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 33K R. M. iš laikinai einančios šio banko K filialo direktorės pareigas buvo perkelta dirbti šio filialo direktore (t. 5, b.l. 36), t.y. tapo nuolatine AB „XX“ K filialo vadove ir buvo pasirašytinai supažindinta su 2005 m. rugpjūčio 8 d. Banko Valdybos pirmininko patvirtintais Tipiniais filialo direktoriaus pareiginiais nuostatais (toliau – Tipiniais filialo direktoriaus pareiginiais nuostatais arba Nuostatai), kuriuose įtvirtintos banko filialo vadovo pareigos, teisės ir atsakomybė (t. 1, b.l. 18-20). Šių Nuostatų 5 punktas įtvirtina, kad filialo direktorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko norminiais aktais, Banko įstatais, Banko stebėtojų tarybos, valdybos nutarimais, Banko administracijos vadovo įsakymais, kasos darbo taisyklėmis, pinigų inkasavimo taisyklėmis, Banko vidaus darbo, etikos taisyklėmis, kitais norminiais aktais ir šiais pareiginiais nuostatais. Tai neabejotinai reiškia, kad R. M., savo parašu patvirtindama, jog yra supažindinta su Tipiniais filialo direktoriaus pareiginiais nuostatais, kartu įsipareigojo savo darbe vadovautis minėtais norminiais teisės aktais ir vietiniais (lokaliniais) norminiais teisės aktais, tarp jų ir apeliantės įvardintais Banko valdybos nutarimais bei administracijos vadovo įsakymais.

66Iš bylos medžiagos analizės matyti, kad nuo 2000 m. kovo 2 d. paskyrimo laikinai eiti AB „XX“ K filialo direktorės pareigas (t. 5., b.l. 38) iki 2009 m. kovo 6 d. darbo sutarties su AB „XX“ nutraukimo (t. 5, b.l. 41) nuteistoji R. M. savo darbinėje veikloje paprastai vadovavosi skundžiamame nuosprendyje nurodytais Banko veiklą reglamentavusiais lokaliniais norminiais teisės aktais, išskyrus šios baudžiamosios bylos tyrimo metu nustatytus jų pažeidimų atvejus, todėl dalis R. M. padarytų norminių teisės aktų ir lokalinių norminių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių Bankas patyrė realius nuostolius, yra pagrįstai nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

67Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pasirašytinai supažindinta su Nuostatais, nuteistoji R. M. bendrai įsipareigojo, įgyvendindama Banko strategiją ir politiką (Nuostatų 9 punktas), organizuodama Banko ir finansinių institucijų – partnerių kreditavimo ir kitų finansinių produktų bei paslaugų pardavimą ir pristatymą <...> (Nuostatų 14 ir 17 punktai) ir kompetencijos ir suteiktų įgaliojimų ribose sudarydama, leisdama, nutraukdama sandorius Banko vardu, bei užtikrindama jų vykdymą <...> (Nuostatų 15 punktas), savo veikloje vadovautis visais Banko veiklai būtinais vietiniais (lokaliniais) norminiais teisės aktais, ir jais vadovavosi, išskyrus šioje baudžiamojoje byloje nustatytus jų pažeidimų atvejus. Pažymėtina, jog Banko filialo direktorės pareigas ji ėjo nuo 2000 m. kovo 2 d. iki 2009 m. kovo 6 d., todėl neabejotinai buvo kompetetinga ir žinojo teisės aktus, kuriais turi vadovautis savo veikloje, apie ką liudija AB „XX“ valdybos beveik dešimt metų jai parodytas pasitikėjimas. Tuo tarpu nuteistosios akcentuojama aplinkybė, jog nuosprendyje nurodyti Banko lokaliniai norminiai teisės aktai, kurių reikalavimų ji nevykdė, kiekvienas atskirai pasirašytinai (DK 99 straipsnio 4 dalis) jai nebuvo paskelbti, šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegijos nepripažįstama tokio pobūdžio pažeidimu, kuris sudarytų pagrindą minėtas blanketines normas pašalinti iš kaltinimo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Iš esmės, šiuo atveju - tai realios tikrovės neatspindintis formalus pažeidimas, juolab, kad bendrą įsipareigojimą savo veikloje naudotis visais būtinais norminiais teisės aktais ir vietiniais (lokaliniais) norminiais teisės aktais R. M. yra patvirtinusi savo parašu. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos blanketinės normos priimtos finansinių įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, kurių nežinojimu nuteistoji negali remtis.

68Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstu pripažįsta nuteistosios argumentą, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo jos kaltės grįsti 2003 m. balandžio 7 d. Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartimi, numatančia materialinę atsakomybę už darbdavio jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą. Nuteistoji R. M. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar Banko sąskaitose esančios lėšos, už kurių iššvaistymą ji yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, buvo jai perduotos saugoti. Kitaip tariant, apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad Banko sąskaitose esančios piniginės lėšos buvo 2003 m. balandžio 7 d. Pilnutinės materialinės atsakomybės sutarties dalykas, siekia įrodyti, jog ji nebuvo materialiai atsakinga už Banko klientams suteiktais kreditais ir mokėjimo kortelėmis iššvaistytas lėšas.

69Bylos medžiagos duomenys patvirtina, jog AB „XX“, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą pateikti duomenis ir dokumentus, susijusius su R. M. darbu AB „XX“, pateikė 1999 m spalio 11 d. AB „XX“ K filialo Vertybių revizijos aktą (t. 10, b.l. 4-12), taip pat AB „XX“ 2000 m. vasario 29 d. Valdybos pirmininko įsakymą Nr. 10 „Dėl vertybių perdavimo K filiale“ (t. 10, b.l. 15), 2000 m. kovo 1 d. Aktą „Dėl vertybių ir dokumentų perdavimo K filiale“ (t. 10, b.l. 16), kurie patvirtina, kad AB „XX“ K filialo kasos vertybės (piniginės lėšos) R. M. buvo perduotos dar tuo metu, kai ji laikinai ėjo filialo direktorės pareigas minėtu 1999 m. spalio 11 d. Vertybių revizijos aktu.

70Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, piniginės lėšos, taip pat ir esančios banko sąskaitose, yra pripažįstamos materialiuoju kilnojamuoju turtu (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013). 2000 m. kovo 2 d. ir 2003 m. balandžio 7 d. Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartyse B K filialo direktorė R. M. įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už Banko jai perduotų materialinių vertybių, taip pat ir B K filialo sąskaitose esančių piniginių lėšų, išsaugojimą (1 punktas), todėl neabejotinai B K filialo sąskaitose esančios piniginės lėšos, išskyrus depozitą bei konkretiems mokėjimams į banko sąskaitą pervestos lėšos, yra 2003 m. balandžio 7 d. Pilnutinės materialinės atsakomybės sutarties dalykas, už kurių iššvaistymą materialiai atsakinga buvo R. M..

71Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš nuteistajai R. M. pareikšto kaltinimo nėra pagrindo šalinti inkriminuotą aplinkybę, kad R. M. buvo įsipareigojusi pagal Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį su AB „XX“ visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotų materialių vertybių išsaugojimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas R. M. kaltę neturėjo grįsti ir 2000 m. kovo 2 d. Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartimi, kuri byloje nagrinėjamų įvykių metu (nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06) jau negaliojo, tačiau įrodymų vertinimui ši aplinkybė nėra reikšminga, juolab, kad 2000 m. kovo 2 d. ir 2003 m. balandžio 7 d. Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartys yra visiškai identiškos (t. 5, b.l. 34, 35).

72Nuteistoji R. M. pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas įrodyta pripažintas aplinkybes, 4 – oje veikoje neteisingai nurodė AB „XX“ K juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo Valdybos protokolu Nr. 13 datą, kuri yra 2005 m. birželio 9 d. (t. 1, b.l. 117-121), 10 – oje veikoje nenurodė nevykdyto lokalinio norminio teisės akto – VISA ir EC/MC mokamųjų kortelių išdavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. rugpjūčio 19 d. protokolu Nr. 20 – pavadinimo (t. 1, b.l. 123-128). Nurodytos klaidos, taip pat ir visose šešiolikoje R. M. inkriminuotų veikų vietoj „skolininko“ neteisingai panaudota „kreditoriaus“ sąvoka (CK 6.1 straipsnis) bei kiti nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaryti rašymo apsirikimai, yra ir kaltinamajame akte (t. 5, b.l. 160-184), tačiau šie nuosprendžio surašymo trūkumai, liudijantys apie bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo neatidumą, neduoda pagrindo pripažinti, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Skundžiamo nuosprendžio trūkumai nepatvirtina apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais. Byloje nėra duomenų, kurie teisėjų kolegijai keltų abejonių dėl teismo nešališkumo: nei vienai iš proceso šalių bylos nagrinėjimo metu nebuvo reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, taip pat nėra duomenų, kad teismas būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliantės akcentuojamus nuosprendžio surašymo trūkumai, taip pat ir susiję su BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimais, turi būti pašalinti išnagrinėjus apeliacinį skundą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, ir tai yra pagrindas R. M. pareikštą kaltinimą inkriminuotoje veikoje pakeisti (BPK 328 straipsnio 3 punktas): 4 - oje veikoje nurodyti, kad „<...nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 reikalavimų...>“; 10 - oje veikoje nurodyti, kad „<...nevykdydama, VISA ir EC/MC mokamųjų kortelių išdavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. rugpjūčio 19 d. protokolu Nr. 20 reikalavimų...>“; visose jai inkriminuotose veikose vietoje nurodytos aplinkybės, „<...kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų...>“ nurodyti „<...skolininkui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų...>“.

74BK 184 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis numato tiek tyčinę, tiek ir neatsargią kaltės formą, kaip baudžiamosios atsakomybės sąlygą. Tuo remdamasi apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas kruopščiai neįvertino ir dėl to neaiškiai ir prieštaringai argumentavo, kokia jai inkriminuotų nusikalstamų veikų (1, 2, 4, 7, 8, 9 ir 16 veikos) kaltės forma. Savo versiją dėl neteisingai nustatytos jai inkriminuoto AB „XX“ priklausančio turto minėtuose veikos epizoduose iššvaistymo (BK 184 straipsnio 1 ir 2 dalys) kaltės rūšies ir formos apeliantė iš esmės grindžia netinkamu darbo organizavimu AB „XX“ K filiale: per dideliu darbo krūviu ir dėl to netinkamai sureguliuotu paslaugų (kreditų, banko mokėjimo kortelių) teikimo mechanizmu. Tai reiškia, jog dėl 1, 2, 4, 7, 8, 9 ir 16 veikų apeliantė savo kaltės neginčija, tik siekia įrodyti, jog neturėjo tikslo iššvaistyti AB „XX“ turto ir tai įvyko dėl neapdairumo, t.y. jai nenumačius, kad turtas gali būti prarastas.

75Teisėjų kolegijos vertinimu, viso šios bylos proceso metu surinkti įrodymai dėl darbo krūvio AB „XX“ K filiale yra prieštaringi. Remiantis Tipinių filialo direktoriaus pareiginių nuostatų 6 punktu, filialo veiklai tiesiogiai vadovaujantis direktorius, organizuodamas darbą filiale, turi teisę teikti pasiūlymus banko vadovybei dėl filialo veiklos gerinimo (Nuostatų 39.1 punktas), tačiau byloje nėra duomenų, kad Banko filialo direktorė R. M. būtų kreipusis į banko vadovybę dėl per didelio darbo krūvio ar darbuotojų trūkumo. Teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų – B K filialo darbuotojų L. B., D. Z., V. Š. parodymai patvirtina, kad filialo darbuotojams tekdavo dirbti viršvalandžius, tačiau kategoriškai teigti, jog tai tekdavo daryti dėl per didelio darbo krūvio teisėjų kolegija neturi pagrindo.

76Apklausiamos teisiamajame posėdyje liudytojos D. Z. ir V. Š. patvirtino, kad tuo atveju, jeigu darbo nespėdavo padaryti darbo metu, privalėjo pasilikti po darbo. Liudytoja L. B. teismui taip pat nurodė, jog išėjo iš darbo B K filiale, nes dažnai reikėdavo dirbti po darbo valandų, tačiau tokia situacija susidarydavo dėl to, kad direktorės nuolat nebūdavo darbo vietoje. Liudytoja L. B. nurodė, jog direktorė R. M. ateidavo iš ryto, vėliau kažkur išvažiuodavo ir tik grįžusi vakare pradėdavo dirbti. Tuo atveju, jeigu darbo metu reikėdavo ką nors svarbaus išspręsti, reikėjo laukti, kol grįš direktorė. Be to, liudytoja L. B. patvirtino, jog darbus buvo galima padaryti ir darbo metu, tačiau tam trukdė tai, kad neretai darbas prasidėdavo po darbo valandų.

77Išdėstyti liudytojų parodymai patvirtina, kad AB „XX“ K filiale galimai buvo netinkamai organizuotas darbas, tačiau tai neduoda pagrindo konstatuoti, jog byloje tiriamu laikotarpiu buvo per didelis darbo krūvis, juolab, kad be nuteistosios R. M. šios aplinkybės kiti byloje esantys objektyvūs duomenys nepatvirtina. Priešingai, iš byloje esančios AB „XX“ 2012 m. rugpjūčio 13 d. pažymos „Dėl AB „XX“ darbuotojų skaičiaus ir jų darbo krūvio“ Nr. 4182 priede Nr. 1 pateiktų paskaičiavimų, kiek kreditų (vnt. ir suma) 2007 – 2009 metų laikotarpiu teko vienam K filialo kreditų vadybininkui ir kitų banko filialų kreditų vadybininkams, matyti, kad B K filialo išduotų kreditų skaičius, tenkantis vienam vadybininkui, lyginant su kituose Banko filialuose vienam kreditų vadybininkui tenkančiu kreditų skaičiumi, yra ženkliai mažesnis (t. 10. b.l. 26). Tuo tarpu apeliantės akcentuojamas kasmet iki 2008 m. vis didėjantis filialo išduodamų kreditų ir mokėjimo kortelių skaičius parodo, kad didėjantis darbo krūvis B K filialui problemų nekėlė. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, jog iš visų 2004-2009 metais B K filialo klientams parduotų paslaugų skaičiaus tik 16 (šešiolika) kreditų ir mokėjimo kortelių pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino išduotais neteisėtai. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog būtent dėl didelio darbo krūvio B K filiale paslaugų (kreditų, banko mokėjimo kortelių) teikimo mechanizmas buvo sureguliuotas netinkamai.

78Nepagrįstais teisėjų kolegija taip pat pripažįsta apeliantės argumentus, kuriais ji siekia savo kaltę dėl AB „XX“ padarytos žalos perkelti kitiems filialo darbuotojams. Akcentuodama tai, kad iki jos sprendimo išduoti kreditą ar mokėjimo kortelę klientui, kiti darbuotojai turėdavo surinkti tam būtinus duomenis, juos patikrinti, surašyti išvadas, parengti sutarčių projektus, užpildyti įkeitimo lakštus bei atlikti kitas kreditui ar mokėjimo kortelei išduoti būtinas procedūras, nuteistoji iš esmės teigia, kad jai pavaldūs Banko filialo darbuotojai (kredito ir klientų aptarnavimo vadybininkai) netinkamai atliko savo pareigas, piktnaudžiavo jos pasitikėjimu, ir tik dėl to ji atliko neatsargius veiksmus – priėmė sprendimus, kurių pagrindu buvo suteikto neteisėtos Banko paslaugos. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

79Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog savo funkcijas B K filiale nuteistoji nepagrįstai sieja tik su Banko vardu parduotų produktų ir paslaugų dokumentų pasirašymu. Remiantis jau minėtais Tipiniais filialo direktoriaus pareiginiais nuostatais Banko filialo direktorius organizuoja kreditavimo ir kitų finansinių produktų bei paslaugų pardavimą (17 punktas), suteiktų įgaliojimų ribose sudaro, keičia, nutraukia sandorius Banko vardu, užtikrina jų vykdymą, jei tai susiję su filialo veikla (15 punktas), užtikrina, kad filialo darbuotojai laikytųsi Banko vidaus darbo tvarkos, drausmę ir etiką reglamentuojančių taisyklių, pareiginių nuostatų (12 punktas), o neteisėtais veiksmais padaręs Bankui žalą, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Tipiniai filialo direktoriaus nuostatai patvirtina, kad Banko filialo direktorius, organizuodamas filialo veiklą, privalo asmeniškai kontroliuoti, kad kiekvienas Banko produktas ar paslauga būtų parduodami griežtai laikantis norminiais teisės aktais ir vietiniais (lokaliniais) teisės aktais nustatytų reikalavimų. R. M. akcentuoja ją ir filialo darbuotojus siejusius pasitikėjimo (fiduciarinius) santykius, tačiau tai neatleidžia jos kaip Banko filialo vadovės nuo pareigos sprendimus dėl kreditų ar banko mokėjimo kortelių suteikimo priimti pagal Banko nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog administruoti kredito bylas, sekti, kad įkeitimo atidėjimo atvejais būtų laiku užpildyti įkeitimo lakštai ir perduoti jai, buvo kreditų vadybininkų pareiga, nepašalina jos, kaip Banko filialo direktorės atsakomybės už neteisėtų sprendimų priėmimą.

80Iš liudytojų – B K filialo darbuotojų L. P., N. S., G. K., L. B., D. Z., V. Š. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog direktorės R. M. nurodytais atvejais sprendimai išduoti kreditus ar mokėjimo korteles buvo priimami nepatikrinus kredito ar mokėjimo kortelės išdavimui reikalingų dokumentų, o bylų dokumentacija direktorės nurodymu buvo renkama jau po Banko paslaugos suteikimo. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad visais kreditų ir mokėjimo kortelių išdavimo atvejais galutinį sprendimą priimdavo nuteistoji R. M., todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistoji siekia įrodyti, kad žala Bakui atsirado dėl netinkamai organizuoto paslaugų suteikimo mechanizmo, per didelio darbuotojams rodomo pasitikėjimo ir nepakankamos jų kontrolės, atmetami kaip nepagrįsti.

81Apeliaciniame skunde nuteistoji akcentuoja, kad į Banko sistemą „F“ aiškiai neteisingus duomenis apie įkeistą skolininkų turtą įvesdavo kreditų vadybininkė N. S., todėl ilgainiui „F“ sistemos duomenys ėmė ją klaidinti. Kreditų gavėjai mokėjo palūkanas, dalimis grąžino kreditus, todėl papildomai ji nekontroliavo kreditų administravimo bylų, už kurias buvo tiesiogiai atsakinga kreditų vadybininkė N. S..

82Remiantis AB „XX“ 2004 m. balandžio 6 d. Banko valdybos patvirtinta „Vartotojų valdymo banko informacinėje sistemoje „F“ procedūra“ (t. 1, b. l. 72-73), 2002 m. gruodžio 31 d. Banko valdybos patvirtintomis „Vartotojų darbo su kompiuterinėmis sistemomis bendrosiomis saugumo taisyklėmis“ bei liudytojo – AB „XX“ Kredito rizikos departamento direktoriaus G. S. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, Banko informacinė sistema „F“ iš esmės yra Banko apskaitos sistema, kuria naudojasi visi Banko darbuotojai, turinti atskirus modulius, vienas jų – suteiktų kreditų apskaitos modulis. Kiekvienas darbuotojas į „F“ sistemą įeina savo vardu ir slaptažodžiu, todėl jo atliktos operacijos istorija fiksuojama sistemoje. Į „F“ sistemą duomenis apie įkeistą turtą privalo įvesti kredito vadybininkas, tačiau byloje nustatyta aplinkybė, kurios neginčija ir nuteistoji, jog kreditų vadybininkės N. S. slaptažodį žinojo filialo direktorė R. M., nors tai draudė Banko nustatytos taisyklės. Aplinkybę, kad direktorė R. M. nurodydavo filialo darbuotojams perduoti jai prisijungimo slaptažodžius, patvirtino visi teisiamojo posėdžio metu apklausti B K filialo darbuotojai.

83Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų liudytojos N. S. paaiškinimus, kad kai kuriuos duomenis į „F“ sistemą įvesdavo arba jos įvestus duomenis koreguodavo direktorė R. M.. Byloje nustatyta, jog prisijungti prie „F“ sistemos kiekvienas Banko filialo darbuotojas turėjo galimybę tik savo slaptažodžiu, todėl patikrinti, ar duomenis į „F“ sistemą apie realiai neįkeistą turtą pasinaudojęs svetimu slaptažodžiu įvedė ne tas asmuo, kuriam šis slaptažodis priklauso, šiuo atveju Banko filialo direktorė R. M., teisėjų kolegija neturi galimybės. Tačiau tai neduoda pagrindo abejoti liudytojos N. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog bijodama prarasti darbą, direktorės R. M. reikalavimu ji perdavė jai savo slaptažodį, kuriuo direktorė naudodavosi be jos žinios, todėl koreguodavo ir jos įvestus duomenis apie įkeitimą. Nuteistosios R. M. paaiškinimas, jog prisijungimo prie „F“ sistemos duomenys jai buvo reikalingi darbuotojų kontrolei, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir yra nelogiškas, kadangi tokiu būdu kontroliuoti darbuotojus ji neturėjo teisės, ir tai puikiai žinojo, juolab, kad prisijungusi savo slaptažodžiu ji galėjo kontroliuoti, kokius duomenis į „F“ sistemą įvedė jos vadovaujamo Banko filialo darbuotojas, taip pat galėjo įvestus duomenis palyginti su kredito bylose esančiais dokumentais. Kita vertus, sprendimą išduoti ar neišduoti kreditą priimdavo tik R. M., tik ji galėjo įkeisti turtą notarine tvarka (t. 1, b. l.42), todėl nuteistosios mėginimas įtikinti apeliacinės instancijos teismą tuo, kad ji buvo suklaidinta „F“ sistemos duomenų, teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu. Pažymėtina, kad liudytojos N. S. nuoseklius ir logiškus parodymus iš esmės patvirtina kitų B K filialo darbuotojų L. P., N. S., G. K., L. B., D. Z., V. Š., G. V. parodymai, todėl pripažinti jos parodymus melagingais, kaip to prašo apeliantė, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad N. S. parodymai prieštarauja liudytojo A. M., A. P. ir D. J. teisiamajame posėdyje duotiems parodymams, kaip tai teigia apeliantė. Šioje byloje liudytoja N. S. buvo apklausiama ne dėl jai pareikšto kaltinimo, todėl R. M. pareikšto kaltinimo, o ne dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, todėl priešingi nei teigia apeliantė, BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatos šioje byloje jai neturėjo būti taikomos.

84Byloje esantys Banko lokaliniai teisės norminiai aktai bei apklaustų liudytojų – Banko darbuotojų - parodymai patvirtina, kad duomenys dėl suteikto kredito į „F“ sistemą galėjo būti įrašyti tik po to, kai iš hipotekos įstaigos būdavo gaunamas hipotekos lakštas, t.y. po to, kai R. M. pas notarą pasirašydavo hipotekos ar kilnojamojo turto įkeitimo lakštus. Turto įkeitimo atidėjimo atveju (tokią Banko praktiką teisiamajame posėdyje patvirtino Kredito rizikos departamento direktorius G. S.) atidėjimo laikotarpiui suteiktam kreditui užtikrinti turėjo būti taikomos užtikrinimo priemonės ar laidavimas, juo labiau, kad turtą notarine tvarka galėjo įkeisti tik direktorė R. M.. Tuo tarpu 2009 m. sausio 12 d. „K filialo paskolų portfelio kokybės įvertinimas“, kurio metu atrankos būdu buvo patikrinta suteiktų paskolų portfelio kokybė, didžiausi ir vėluojantys vykdyti įsipareigojimus bankui kreditų gavėjai, kreditavimo veiklą reglamentuojančių taisyklių bei procedūrų laikymąsis K filiale (t. 1, b.l. 10-17), patvirtina, jog juridiniams ir fiziniams asmenims kreditai, visiškai neužtikrinant jų grąžinimo bei sutartinių įsipareigojimų vykdymo, buvo suteikiami būtent tais atvejais, kai pagal Banko nustatytas taisykles šie klientai į Banko paskolų jiems išdavimą net negalėtų pretenduoti. Tai reiškia, kad tokiais atvejais direktorė R. M. neturėjo teisės priimti sprendimo dėl paskolos išdavimo, nes Bankui pateikti dokumentai neatitiko reikalavimų kreditui gauti arba tokie dokumentai iš viso nebuvo pateikti, negalėjo pasirašyti sutarties su klientu bei notarine tvarka įregistruoti hipotekos ar kilnojamojo turto įkeitimo (tai ir nebuvo padaryta), tačiau nepaisant neigiamos informacijos apie klientą kreditai fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suteikti ir dėl to Bankui buvo padaryta didelė turtinė žala.

85Nepagrįstu teisėjų kolegija taip pat pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, kad pagal nuteistajai pareikštą kaltinimą, veikos padarinių tiesiogine priežastimi yra tai, jog Banko filialo išduotų kreditų gavėjai ir kortelių turėtojai dauguma atveju iš pradžių laiku mokėdavo palūkanas, grąžindavo kreditų dalis, vykdė kitus įsipareigojimus, ir tik po kurio laiko nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visuose R. M. pareikštuose kaltinimuose dėl AB „XX“ turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 1 ir 2 dalys), pagrįstai nurodyta, jog R. M., eidama AB „XX“ K filialo direktorės pareigas, žalos Bankui padarė nevykdydama vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimų. Tuo atveju, jeigu nuteistoji R. M. laikytųsi Banko nustatytų taisyklių, kreditai juridiniams ir fiziniams asmenims iš viso nebūtų išduoti arba būtų išduoti kitomis sąlygomis. Tai reiškia, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. M. prieštaraujančių vietiniams (lokaliniams) teisės norminiams aktams veiksmų (kreditų, taip pat ir mokėjimo kortelių išdavimo) ir Bankui padarytos žalos, o tarp R. M. veiksmų ir skolininkų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (negalėjimo juos įvykdyti) yra šalutinis priežastinis ryšys, kuris veikos kvalifikavimui nėra reikšmingas. Visų aplinkybių kontekste taip pat nėra reikšmingos skunde nurodomos aplinkybės, kad nuo jos atleidimo iš darbo iki to momento, kai teismas išreikalavo iš banko kreditų bylas, jose nebeliko kreditų vadybininkės N. S. surašytų ataskaitų sprendimams priimti ir kitų dokumentų, kadangi šios aplinkybės jos veiksmų vertinimui nėra reikšmingos. Tuo tarpu nuteistosios nurodomą aplinkybę, jog po jos atleidimo iš darbo darbdavys nepriėmė iš jos jokių dokumentų ir neužfiksavo realios kreditų bylų būklės, apeliacinės instancijos teismui pateiktame rašte AB „XX“ nurodo kaip neatitinkančią tikrovės, paaiškindamas, jog 2009 m. kovo 6 d. vertybių perdavimo aktas nesurašytas, kadangi R. M. į K filialą neatvyko (t. 10, b.l. 100). R. M. į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad darbdavys po atleidimo iš darbo yra atsisakęs priimti iš jos dokumentus.

86Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. M. pagal savo užimamas pareigas, darbinę ir gyvenimišką patirtį bei turimą išsilavinimą suvokė, kad leisdama suteikti kreditus fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie neatitiko Banko nustatytų kriterijų paskolai gauti, pažeidžia vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus, numatė, kad tokiais savo veiksmais gali padaryti Bankui žalos, ir nors išvaistyti Banko turto nenorėjo, tačiau sąmoningai leido kilti tokiems padariniams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. M. 1, 2, 4, 7, 8, 9 ir 16 nusikalstamas veikas padarė veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis) iššvaistyti AB „XX“ priklausantį turtą.

87Teisėjų kolegija taip pat atmeta nuteistosios R. M. prašymą išteisinti ją dėl 3, 5, 10, 13, 14 jai inkriminuotų veikų.

88AB „XX“ 2004 m. gruodžio 31 d. valdybos patvirtintos Vartojimo kredito teikimo tvarkos 13, 31 punktai nustato, kad prievolių pagal Vartojimo kredito sutartį išvykdymo užtikrinimu turi būti Kliento (arba jo šeimos narių, gaunančių pajamas) pastovios pajamos (po mokesčių), kurias jis (arba jo šeima) gauna kiekvieną mėnesį pastoviai ne mažiau kaip 3 (tris) paskutinius mėnesius iš ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, darbo užmokestis (atlyginimas), pensija, pašalpa, stipendija, turto nuoma, renta, kurių teisėtumas patvirtintas dokumentais, pervedamas į Banko sąskaitą (t. 1, b.l. 100-103). Esant tokiam vartojimo kreditų užtikrinimo reglamentavimui, apeliantės argumentas, jog pagal Banke vyravusią praktiką vartojimo kreditai nebuvo užtikrinami, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas G. S., priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo nuteistoji, taip pat patvirtino, jog prieš suteikiant vartojimo kreditą, turi būti nustatomas kliento mokumas, kad jis finansiškai pajėgus grąžinti kreditą (t. 6, b.l. 52).

89AB „XX“ 2005 m. rugpjūčio 19 d. valdybos patvirtintos VISA ir EC/MC mokamųjų kortelių išdavimo ir administravimo taisyklių 15 punktu kredito limitas Maestro, Visa Electron“, EC/MC Gold ar VISA Gold kortelės sąskaitai suteikiamas remiantis Kliento (šeimos) mokumo įvertinimo skaičiuokle, kredito limitas EC/MC ar VISA Business mokamosios kortelės sąskaitai gali būti suteikiamas vadovaujantis galiojančia Banko valdybos patvirtinta skolininko finansinės būklės įvertinimo procedūra (16 punktas), o viršijantis Banko valdybos nustatytus limitus kredito limitas gali būti suteikiamas Banko paskolų komiteto sprendimu pagal įgalioto asmens svarstymui pateiktą medžiagą (17 punktas) (t. 1, b.l. 123-128). Toks lokalinis limitų VISA ir EC/MC mokamosioms kortelėms suteikimo reglamentavimas patvirtina, kad mokėjimo kortelės kredito suteikimo limitai buvo užtikrinami pagal Banko nustatytą metodiką įvertinus kliento patikimumą ir galimybes įvykdyti Bankui prisiimstą įsipareigojimą.

90Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog vartojimo kreditai ir mokėjimo kortelių limitai turėjo būti užtikrinti įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, todėl apeliantės prašymas šalinti šį požymį iš 3, 5, 10 ir 15 veikų aprašymo atmetamas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu apeliantės argumentai, susiję su 6, 11 ir 12 jai inkriminuotomis veikomis, teisėjų kolegijos pripažįstami pagrįstais.

91Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagos duomenis, konstatuoja, kad R. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyje, požymių, todėl dėl 6, 11 ir 12 veikų padarymo ji nuteista nepagrįstai ir turi būti išteisinta ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).

92Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.).

93Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų, jog 2007 m. gruodžio 28 d. Kreditavimo sutarties (nuosprendyje dėl rašymo apsirikimo vadinama Meditavimo sutartimi) sudarymo metu suteiktam 90 000 Lt kreditui užtikrinti įkeisto turto – Akmenės mieste esančio buto rinkos vertė realiai buvo žymiai mažesnė. Iš byloje esančios Fizinio asmens kreditavimo sutarties Nr. F-2007-03-04 matyti, kad 2007 m. gruodžio 28 d. J. G. buvo suteiktas 90 000 Lt kreditas (t. 2, b. l. 131-136), kuriam užtikrinti 2008 m. sausio 7 d. hipotekoje buvo įkeistas turtas – 130 000 Lt vertės 56,94 kv. m. butas Akmenėje. Turto vertė nustatyta R. M. pažyma apie J. G. turto rinkos vertės patikslinimą (6 t., b. l. 163), kuri jokiais objektyviais įrodymais (dokumentais) nėra paneigta, todėl R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl 89 997,67 Lt kredito iššvaistymo, kurio skolininkui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų (nepadengus 4 203,15 Lt palūkanų bei 1 815,44 Lt delspinigių) Bankui buvo padaryta 96 016,26 Lt turtinė žala, išteisinama nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

94Bylos duomenys taip pat patvirtina apeliantės nurodomą aplinkybę, jog skundžiamame nuosprendyje jai inkriminuojamoje 11 veikoje, pirmosios instancijos teismo pripažinta įrodyta aplinkybė, jog pagal 2006 m. kovo 2 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. SVV-2006-05-04, kuria IĮ „H“ buvo suteiktas 80 000 Lt kreditas nėra užtikrintas įkeitimu, yra nepagrįsta. Kreditavimo sutarčiai Nr. SVV-2006-05-04 užtikrinti buvo įkeistas IĮ „H“ priklausančios transporto priemonės bei esamos ir būsimo įplaukos į IĮ „H“ sąskaitą AB „XX“ K filiale (t. 3, b. l. 114-115), todėl R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl 40 700 Lt Bankui negrąžintos 80 000 Lt kredito dalies sumos iššvaistymo ir 120,40 Lt sutartinių įsipareigojimų (delspinigių) neįvykdymo Bankui buvo padaryta 40 820,40 Lt turtinė žala, išteisinama nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

95Bylos duomenys patvirtina nuteistosios akcentuojamą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 12 veikoje kaltinimą jai grindė remdamasis 2006 m. rugpjūčio 4 d. sutartimi (t. 3, b.l. 140-142), nepagrįstai nurodydamas, jog Banko filialo direktorė R. M. šią sutartį pasirašė, nors ši sutartis nei jos, nei kredito gavėjo parašais nėra patvirtinta. Nesant byloje patikimų duomenų, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. Kreditavimo sutartį Nr. SVV-2006-18-04 su IĮ „H“ pasirašė R. M., ji pagal BK 184 straipsnio 1 dalį dėl 12 510 Lt Bankui negrąžintos 22 000 Lt kredito dalies sumos iššvaistymo ir sutartinių įsipareigojimų (112,59 Lt palūkanų bei 187,91 Lt delspinigių) nevykdymo Bankui buvo padaryta 12 810,05 Lt turtinė žala, išteisinama nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

96Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, jos veiksmus kvalifikuodamas kaip atskiras veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti (BPK 328 straipsnio 1 punktas): visas nuteistajai R. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1ir 2 dalyse, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, išskyrus 6, 11 ir 12 veikas, dėl kurių ji turi būti išteisinta.

97Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2012, 2K-P-267/2011) tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011).

98Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. M., leisdama išduoti kreditus bei mokėjimo korteles su kredito limitu juridiniams ir fiziniams asmenims, neatitinkantiems Banko patikimumo kriterijų, AB „XX“ didelės vertės turtą iššvaistė per pakankamai ilgą laiką (nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. kovo 6 d.), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog aiškiai suvokdama, kad pažeidžia vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus ir numatydama, kad tokiais savo veiksmais gali padaryti Bankui žalos, ir sąmoningai leidusi kilti tokiems padariniams (veikė netiesiogine tyčia), ji tai darė siekdama kuo geresnių kreditų ir mokėjimo kortelių pardavimo rezultatų filiale, nuo kurių priklausė piniginiai Banko mokami priedų dydžiai. Tai teisiamajame posėdyje iš dalies patvirtino AB „XX“ Kredito rizikos departamento direktorius G. S., kuris nurodė, kad Banke už kreditų suteikimą veikė skatinimo sistema, už gerus rezultatus mokant priedus. Taigi R. M. kiekvienu konkrečiu atveju atlikti iš esmės tapatūs nusikalstami veiksmai, nors laike ir buvo santykinai nutolę vienas nuo kito, tačiau apibrėžti R. M. direktorės pareigų atlikimo K filiale laiku, atlikti iš esmės analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, siekiant to paties tikslo – gerų Banko K filialo pardavimo rezultatų, o išvaisčius turtą žala buvo padaryta tam pačiam juridiniam asmeniui – AB „XX“. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad R. M. inkriminuotos atskiros veikos turi būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė veika, sujungta vieninga R. M. tyčia – sąmoningai pažeidžiant lokalinius norminius teisės aktus parduoti kuo daugiau AB „XX“ paslaugų ir tokiu būdu iššvaistyti Bankui priklausantį didelės vertės turtą.

99Dėl bausmės

100Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) bei atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.

101Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad skirdamas nuteistajai R. M. bausmes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, tačiau šiuo nuosprendžiu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas, visas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kvalifikuodamas kaip pavienius nusikaltimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o baudžiamasis procesas šioje byloje užsitęsė dėl pirmosios instancijos teismo padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, iš esmės suvaržiusių įstatymų garantuotas kaltinamosios teises, nuteistajai R. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra teisinga. Teisėjų kolegija vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą iš naujo nagrinėti R. M. bausmės skyrimo klausimą.

102Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo R. M. paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, tačiau yra išimtinių aplinkybių visuma, kuri sudaro pagrindą skirti jai švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalį), nes už R. M. padarytą sunkią nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 184 straipsnio 2 dalyje), vienintelės įstatymų leidėjo numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

103Skirdama R. M. bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną baigtą tyčinį tęstinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kuris yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taigi Banko filialo direktorė R. M., nesilaikydama vietinių (lokalinių) teisės norminių aktų reikalavimų ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų saugoti Banko turtą, padarė vieną ekonominio pobūdžio baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, dėl kurio didelę žalą patyrė privatus juridinis asmuo – AB „XX“.

104Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuo R. M. padarytų nusikalstamų veiksmų padarymo praėjo daugiau negu penki metai, ir per visą šį laiką ji naujų nusikalstamų veikų nepadarė, anksčiau nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, G. K. individualioje įmonėje dirba buhaltere. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistosios R. M. pozityvus elgesys parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Be to, R. M. turi rimtų sveikatos problemų – nuo 2009 m. balandžio 14 d. ji yra įregistruota Psichikos sveikatos centro įskaitoje, diagnozė – pasikartojantis depresinis sukrėtimas, vidutinio sunkumo epizodas. Apeliacinės instancijos teismui pateikta darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0707436 patvirtina, kad R. M. yra nustatytas tik 45 proc. darbingumas, diagnozė pagal TLK-10 – pasikartojantis depresijos sutrikimas, sunkus depresijos epizodas be psichozės (F33.2), todėl realios laisvės atėmimo bausmės jai paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių jos sveikatai.

105Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013).

106Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir kiti. Pažymėtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.).

107Išdėstytos R. M. padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, kartu įvertinus tai, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užsitęsė dėl šiame nuosprendyje išanalizuotų pirmosios instancijos teismo padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, iš esmės suvaržiusių įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises, dėl kurių apeliacinis instancijos teismas turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir daug laiko skirti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimui, teisėjų kolegijos nuomone, yra ta išimtinių aplinkybių visuma, kuri sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už R. M. inkriminuotą sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytas bausmę.

108Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės R. M. paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnis). Tuo pagrindu teisėjų kolegija nuosprendį keičia ir pritaikiusi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajai R. M. skiria kitos rūšies nei numato BK 184 straipsnio 2 dalies sankcija bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams ir įpareigoja ją atlyginti nusikalstama veika Bankui padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 2 punktas).

109Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

110Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas.

111Nuteistoji R. M. pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jai inkriminuotus veikos padarinius (žalą) perkėlė iš jai pareikšto kaltinimo, o ieškinio klausimą išsprendė pagal civilinio ieškovo 2011 m. kovo 21 patikslintą reikalavimą Nr. 1968 ir priedą Nr. l (t.9, b.l. 64-65), todėl pirmosios instancijos teismo priteista suma neatitinka visų jai inkriminuotų 16 veikų, nurodytų nuosprendyje, padarytos turtinės žalos aritmetinės sumos. Atsižvelgiant į tai, kiekviename R. M. inkriminuotame iššvaistymo epizode nurodytas Bankui padarytos turtinės žalos dydis, įskaitant delspinigius ir palūkanas, koreguotinas remiantis patikslintu (galutiniu) reikalavimu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino ieškinio dydį, į priteistiną sumą neturėjo įskaičiuoti banko negautą naudą palūkanų ir delspinigių forma.

112Teisėjų kolegija pažymi, kad AB „XX“ – tai finansines paslaugas už atlygį teikianti finansų įstaiga, kuri nagrinėjamoje byloje dėl R. M. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek tiesioginės žalos, tiek ir žalos negautų pajamų forma, kurias AB „XX“ būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl į Banko patirtos žalos dydį palūkanas ir delspinigius pirmosios instancijos teismas įskaičiavo pagrįstai. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos turi tik tiesiogiai prarasto turto vertė.

113Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu – 2012 m. gegužės 31 d. AB „XX“ pateikė teismui patikslintą pažymą „Dėl R. M. neteisėtai suteiktų ir negrąžintų kreditų“, kurioje nurodoma, kad Banko patirta turtinė žala, įskaitant delspinigius ir palūkanas, yra 703 562,05 Lt (t. 9, b. l.198). Šioje pažymoje nurodoma, kad AB „XX“ beviltiškas fizinių asmenų J. G. ir V. Š. skolas yra perleidęs L. O filialui. Tai patvirtina civilinio ieškovo į bylą pateikta AB „XX“ ir Suomijos Respublikos juridinio asmens L, O., Lietuvos Respublikoje veikiančio per L. O. filialą, pasirašyta Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartis su Priedu Nr. 1 (t. 10, b.l. 87-95, 99). Pateikti dokumentai patvirtina, kad L. O. filialui buvo perleistos J. G. ir V. Š. skolos Bankui, atitinkamai 99 880,81 Lt ir 57 214,33 Lt, tačiau iš šių dokumentų nėra aiškiu, kokią sumą AB „XX“ gavo konkrečiai už J. G. ir V. Š. perleistas skolas.

114Apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2012 m. liepos 10 d. AB „XX“ pranešime Nr. 83, nurodoma, kad 2012 m. liepos 10 d. V. L. įsiskolinimas AB „XX“ sudarė 35 105 Lt (t. 10, b.l. 30). Ši aplinkybė grindžiama V. L. ir G. L. sumokėtas sumas patvirtinančiais kasos pajamo orderiais bei pareiškimais gryniesiems pinigams įmokėti (t. 10, bl. 31-48). Tuo tarpu minėtoje 2012 m. gegužės 31 d. AB „XX“ patikslintoje pažymoje nurodoma, jog V. L. skola 20 143, 74 Lt, t.y. ženkliai mažesnė negu vėliau teismui pateiktame Banko pranešime.

115Kitame AB „XX“ 2012 m. liepos 10 d. pranešime nurodoma, kad 2012 m. liepos 10 IĮ „H“ skola Bankui pagal paskolos sutartis Nr. SVV-2006-05-04 ir Nr. SVV-2006-18-04 buvo 50 709, 25 Lt (t. 10, b.l. 49). Ši aplinkybė grindžiama Banko pateiktais rašytiniais įrodymais – pareiškimais gryniesiems pinigams įmokėti, tarpfilialiniais memorialiniais orderiais, nebalansiniais išlaidų orderiais bei mokėjimo pavedimais (t.10, b.l. 50-66). Tuo tarpu remiantis 2012 m. gegužės 31 d. AB „XX“ patikslinta pažyma IĮ „H“ pagal paskolos sutartį Nr. SVV-2006-18-04 Bankui nėra skolinga, nes tokia sutartis pažymoje iš viso nėra minima, juolab, kad pažymoje yra nurodomos ne dvi, o trys AB „XX“ ir IĮ „H“ pasirašytos sutartys. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo apklausta IĮ „H“ savininko V. Š. motina J. Š., kuri nurodė, jog yra įgaliota sūnaus tvarkyti IĮ „H“ reikalus (t. 10, b.l. 136), ir moka tiek sūnaus V. Š., tiek ir jo sutuoktinės B. Š. įsiskolinimą Bankui (t. 10, b.l. 132-133). Tai patvirtina į bylą pateiktos mokėjimo kvitų ir orderių kopijos (t. 10, b.l. 138-170).

116Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo (sprendžiant jo priteisimą iš nuteistosios R. M.) teisėjų kolegija neturės galimybės tinkamai įvertinti neatidėjus ir taip nepagrįstai ilgai nagrinėjamos baudžiamosios bylos.

117Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (o tokia situacija ir konstatuotina išnagrinėtoje byloje), teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad šiuo atveju AB „XX“ pareikšto civilinio ieškinio dydžio klausimo išsprendimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nuteistajai šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžiui.

118Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio priteisimo keistinas: pripažinus civiliniam ieškovui – AB „XX“ teisę į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl jo dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis, 328 straipsnio 4 punktas).

119Dėl civilinio ieškovo atstovo prašymo priteisti proceso išlaidas

120Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

121Civilinio ieškovo AB „XX“ atstovas prašo priteisti apeliaciniame procese turėtas išlaidas. Šį prašymą civilio ieškovo atstovas grindžia į bylą pateiktomis 2011 m. liepos 15 d., 2011 m. lapkričio 21 d., 2012 m. gegužės 29 d. ir 2012 m. spalio 26 d. Sąskaitomis už teisines paslaugas, atitinkamai Nr. 96, Nr. 135, Nr. 183 ir Nr. 226, bei prie jų pridėtais mokėjimo nurodymais (t. 9, b. l. 190, 191, 192, 193, 194, 195; t. 10, b.l. 175-176), kurie patvirtina, kad atstovui advokatui D. Ž. už AB „XX“ atstovavimą šio baudžiamojoje byloje sumokėta 3630 Lt [770Lt+880Lt+1320Lt+660Lt], todėl ši suma priteisiama iš nuteistosios R. M. civilinio ieškovo AB „XX“ naudai.

122Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1-4 punktais, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

123Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. pripažinta kalta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (12 veika) ir BK 184 straipsnio 2 dalį (6 ir 11 veikos) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – R. M. išteisinti nepadarius veikių, turinčių šių nusikaltimų požymių.

124Perkvalifikuoti R. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje (2, 3, 5, 10, 13 veikos) ir BK 184 straipsnio 2 dalyje (1, 4, 7, 8, 9, 14, 15, 16 veikos) į BK 184 straipsnio 2 dalį kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

125R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti ją AB „XX“ atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

126Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje R. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje ir ketvirtame veikos epizode nurodyti, kad „<...nevykdydama Kreditų juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir grąžinimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų 2005-06-09 reikalavimų...>“; 10 epizode – kad „<...nevykdydama, VISA ir EC/MC mokamųjų kortelių išdavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. rugpjūčio 19 d. protokolu Nr. 20, reikalavimų...>“; ir visose jai inkriminuotos veikos epizoduose nurodytos aplinkybės „<...kreditoriui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų...>“ nurodyti „<...skolininkui negrąžinus ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų...>“.

127Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį dėl 710 009,05 Lt (septynių šimtų dešimties tūkstančių devynių litų 05 ct) priteisimo AB „XX“ ir pripažinti šiam civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

128Priteisti iš R. M. 3 630 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litų) civilinio ieškovo AB „XX“ naudai jo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

129Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (1 epizodas) – laisvės atėmimu 1... 3. – pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2 epizodas) – laisvės atėmimu 4... 4. – pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (3 epizodas) – laisvės atėmimu 4... 5. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (4 epizodas) – laisvės atėmimu 1... 6. – pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (5 epizodas) – laisvės atėmimu 4... 7. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (6 epizodas) – laisvės atėmimu 1... 8. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (7 epizodas) – laisvės atėmimu 1... 9. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (8 epizodas) – laisvės atėmimu 1... 10. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (9 epizodas) – laisvės atėmimu 1... 11. – pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (10 epizodas) – laisvės atėmimu 4... 12. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (11 epizodas) – laisvės atėmimu 1... 13. – pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (12 epizodas) – laisvės atėmimu 4... 14. – pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (13 epizodas) – laisvės atėmimu 4... 15. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (14 epizodas) – laisvės atėmimu 1... 16. – pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (15 epizodas) – laisvės atėmimu 4... 17. – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (16 epizodas) – laisvės atėmimu 1... 18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės... 19. Tuo pačiu nuosprendžiu iš R. M. AB „XX“ naudai priteista 710 009,05 Lt... 20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 21. 1 veika. R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB... 22. 2 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 23. 3 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 24. 4 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 25. 5 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 26. 6 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 27. 7 veika. Be to R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 28. 8 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 29. 9 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kas nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 30. 10 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 31. 11 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 32. 12 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 33. 13 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 34. 14 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 35. 15 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 36. 16 veika. Be to, R. M. nuteista už tai, kad nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06... 37. Nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos... 38. Apeliantė teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 39. Dėl šių procesinių pažeidimų teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 40. Nuteistoji teigia, kad teismas, įrodinėdamas jos kaltę, be pagrindo rėmėsi... 41. Be to, R. M. teigia, kad teismas, inkriminuodamas jai lokalinių, AB XX... 42. Apeliantė taip pat tvirtina, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos... 43. Nuteistoji nurodo, kad teismas neįvertino labai didelio jos ir kitų... 44. Teismo argumentacija dėl kaltės formos yra neišsami, neaiški ir... 45. Be to, nuteistoji pažymi, kad nuosprendyje nurodoma, jog kolegija konstatuoja... 46. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai 3, 5, 10 ir 15 epizoduose... 47. R. M. nurodo, kad teismas šališkai išnagrinėjo 6 nusikalstamos veikos... 48. Lietuvos draudimo būsto draudimo 2007-11-28 d. liudijimą, kuriame buto... 49. Darydamas išvadas dėl 3 nusikalstamos veikos epizodo teismas neįvertino, kad... 50. Apeliantė nurodo, jog nuosprendyje (11 epizodas) teigiama, kad ji suteikė... 51. Nuosprendyje (12 epizodas) teismas rėmėsi 2006-08-04 d. sutartimi (t 3., b.l.... 52. Teismas visiškai neargumentavo ir nepateikė jokių motyvų, kaip apskaičiavo... 53. Nuteistoji nurodo, kad teismas veikos padarinius (žalą) perrašė iš jai... 54. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino jos parodymų apie tai, jog... 55. Nuteistoji taip pat tvirtina, kad teismas, nustatinėdamas veikos padarinius ir... 56. Atsikirtimu į apeliacinį skundą AB XX prašo nuteistosios R. M. apeliacinį... 57. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji R. M. ir jos gynėjas... 58. Nuteistosios R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai... 60. Teisėjų kolegijos nustatyti byloje esančių įrodymų bei jų visumos... 61. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų teisėjų kolegija... 62. Dėl R. M. pareikštų kaltinimų, inkriminuoto turto iššvaistymo ir... 63. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla tada, kai kaltininkas... 64. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistosios R. M. vadovavimo AB... 65. Bylos duomenimis, AB „XX“ Valdybos pirmininko 2003 m. balandžio 7 d.... 66. Iš bylos medžiagos analizės matyti, kad nuo 2000 m. kovo 2 d. paskyrimo... 67. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pasirašytinai supažindinta su Nuostatais,... 68. Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstu pripažįsta nuteistosios argumentą,... 69. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, jog AB „XX“, vykdydamas apeliacinės... 70. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo... 71. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 72. Nuteistoji R. M. pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios... 73. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 74. BK 184 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis numato tiek tyčinę, tiek ir... 75. Teisėjų kolegijos vertinimu, viso šios bylos proceso metu surinkti įrodymai... 76. Apklausiamos teisiamajame posėdyje liudytojos D. Z. ir V. Š. patvirtino, kad... 77. Išdėstyti liudytojų parodymai patvirtina, kad AB „XX“ K filiale galimai... 78. Nepagrįstais teisėjų kolegija taip pat pripažįsta apeliantės argumentus,... 79. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog savo funkcijas B K filiale... 80. Iš liudytojų – B K filialo darbuotojų L. P., N. S., G. K., L. B., D. Z.,... 81. Apeliaciniame skunde nuteistoji akcentuoja, kad į Banko sistemą „F“... 82. Remiantis AB „XX“ 2004 m. balandžio 6 d. Banko valdybos patvirtinta... 83. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų liudytojos N. S.... 84. Byloje esantys Banko lokaliniai teisės norminiai aktai bei apklaustų... 85. Nepagrįstu teisėjų kolegija taip pat pripažįsta apeliacinio skundo... 86. Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. M. pagal savo užimamas... 87. Teisėjų kolegija taip pat atmeta nuteistosios R. M. prašymą išteisinti ją... 88. AB „XX“ 2004 m. gruodžio 31 d. valdybos patvirtintos Vartojimo kredito... 89. AB „XX“ 2005 m. rugpjūčio 19 d. valdybos patvirtintos VISA ir EC/MC... 90. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog vartojimo kreditai ir mokėjimo... 91. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad... 92. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties... 93. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog byloje nėra įrodymų, kurie... 94. Bylos duomenys taip pat patvirtina apeliantės nurodomą aplinkybę, jog... 95. Bylos duomenys patvirtina nuteistosios akcentuojamą aplinkybę, kad pirmosios... 96. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, jos... 97. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose... 98. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. M., leisdama... 99. Dėl bausmės... 100. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama... 101. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad skirdamas... 102. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo... 103. Skirdama R. M. bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė... 104. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuo R. M. padarytų nusikalstamų... 105. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tuo atveju,... 106. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos... 107. Išdėstytos R. M. padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę... 108. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 184... 109. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo... 110. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos... 111. Nuteistoji R. M. pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jai... 112. Teisėjų kolegija pažymi, kad AB „XX“ – tai finansines paslaugas už... 113. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu – 2012 m. gegužės... 114. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2012 m. liepos 10 d. AB „XX“... 115. Kitame AB „XX“ 2012 m. liepos 10 d. pranešime nurodoma, kad 2012 m. liepos... 116. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju civilinio... 117. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tais atvejais, kai negalima... 118. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl... 119. Dėl civilinio ieškovo atstovo prašymo priteisti proceso išlaidas... 120. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 121. Civilinio ieškovo AB „XX“ atstovas prašo priteisti apeliaciniame procese... 122. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2... 123. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio... 124. Perkvalifikuoti R. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 184... 125. R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį,... 126. Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje R. M. pripažinta kalta padariusi... 127. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio... 128. Priteisti iš R. M. 3 630 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt... 129. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....