Byla 2-189-723/2016
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

2sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,

3nedalyvaujant proceso šalims,

4teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos vyriausiojo asministracinio teismo, dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

5Pareiškėja A. S. patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei prašo priteisti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą – 3 072,70 Eur (10 609,41 Lt) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. (b.l. 16-20).

6Ieškinyje nurodė, kad nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme ėjo teisėjo padėjojos (A lygio 15 kategorijos) pareigas. Nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 17 d. jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą, įtvirtinusį (įtvirtinantį) valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus, ir sumažino 15-20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Tų pačių metų liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo l priedą ir sumažino 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, o šio įstatymo 1 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis ir priedo už valstybės tarnautojo trečia kvalifikacinę klasę dydis buvo sumažintas nuo 15 iki 10 procentų, priedo už antrą kvalifikacinę klasę dydis - nuo 30 iki 20 procentų pareiginės algos, o priedo už pirmą kvalifikacinę klasę dydis - nuo 50 iki 30 procentų pareiginės algos. Šiuo įstatymu nustatytų, sumažintų pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases galiojimas Lietuvos Respublikos Seimo kiekvienais metais buvo pratęsiamas. Taikant minėtais pakeitimais nustatytus pareiginės algos koeficientus ir priedo už kvalifikacinę klasę dydžius ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuojamas mokėtinas darbo užmokestis. 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuris įsigalioja nuo tų pačių metų spalio 1 d., Lietuvos Respublikos K. T. nutarė pripažinti, kad: (1) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir (2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Kr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, taip pat (3) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Kr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Mano, kad pažeista ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi garantuojama teisė į teisingą darbo užmokestį turi būti ginama. Ieškovė prašo priteisti laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp šiuo laikotarpiu faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų buvęs apskaičiuotas pagal iki 2009 m. gegužės 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą.

7Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rašytiniuose paaiškinimuose prašė teismą pašalinti iš Lietuvos valstybės atstovų; įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybę; taikyti ieškinio senatį; teismui nusprendus, kad ieškinio senatis netaikytina, nepraleista ar yra atnaujintina, ieškinį atmesti kitu pagrindu; nusprendus ieškovės naudai priteisti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atitinkamas suma, teismo sprendimo vykdymo pradžią atidėti iki kitų metų kalendorinių metų sausio 1 d. po sprendimo įsiteisėjimo, o suėjus šiam terminui – visos mokėtinos sumos išmokėjimą išdėstyti ketveriems metams (b.l. 45-48). Nurodė, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti gyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) komepnsavimo mechanizmas. Įvertinusios, kad pagal K. T. 2015-11-19 nutarimą, šis Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendė, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus, todėl pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (sprendimo administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 43-44 punktai, sprendimo administracinėje byloje Nr. A-669-602/2016 51-52 punktai). Nagrinėjamos civilinės bylos atveju susiklostė analogiškos faktinės bei teisinės aplinkybės, todėl ši byla negali būti išnagrinėta kitaip, nei paminėtos administracinės bylos Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016. Taigi ieškovės ieškinys turi būti atmestas.

8Ieškinys netenkintinas.

9Ieškovė A. S. nurodė, kad nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme ėjo teisėjo padėjojos (A lygio 15 kategorijos) pareigas, taip pat jai nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 17 d. buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Ieškovė reiškia reikalavimą jai priteisti darbo užmokesčio dalį, kuri nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. buvo nepagrįstai neišmokėta pritaikius Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reglamentavimą – 3 072,70 Eur (10 609,41 Lt) sumoje.

10Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d..

11Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorojų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismas, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. K. T. 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškinta, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

12Nagrinėjama ginčui svarbu tai, kad 2016 m. vasario 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos priimdamos sprendimus administracinėse bylose Nr. A-669-602/2016 ir Nr. A-668-602/2016, suformavo teismų praktiką dėl darbo užmokesčio kompensavimo už laikotarpį, kai buvo mokamas neproporcingai sumažintas atlyginimas. Šiose bylose galutiniais ir neskundžiamais sprendimais yra pasisakyta dėl galimybės teismams šiuo metu priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki K. T. 2013 m. liepos 1 d. nutarimo. Teisės taikymo požiūriu teismo sprendimai nurodytose administracinėse bylose turi autoritetingo precedento reikšmę. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir vėliau priimtuose sprendimuose analogiško pobūdžio administracinėse bylose nenukrypo nuo minėtose bylose suformuotos praktikos ir ja vadovavosi (2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016; 2016 m. vasario 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-730-520/2016; 2016 m. vasario 29 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A-883-520/2016, Nr. A-966-520/2016, Nr. eA-281-552/2016, Nr. A-1134-520/2016, Nr. A-911-520/2016, Nr. A-964-520/2016, Nr. A-278-552/2016, Nr. eA-1042-520/2016, Nr. A-2462-602/2016; 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą šioje analogiško ginčo byloje, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų motyvais ir išvadomis, padarytomis administracinėse bylose Nr. A-669-602/2016 ir Nr. A-668-602/2016.

13K. T. 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo K. T. nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį, susidariusią šiuo K. T. nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

142014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos K. T. 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ K. T. konstatavo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Šiame sprendime K. T. taip pat išaiškino, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

15Teisės aktai neįtvirtina specialaus termino, per kurį asmenys, remdamiesi K. T. sprendimu, kuriuo teisės aktas pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai, turi teisę kreiptis į teismą dėl subjektinių teisių gynimo ar dėl administracinių aktų panaikinimo. Todėl teismų praktikoje yra vadovaujamasi įstatyme nustatytais ieškinio senaties terminais, per kuriuos asmenys gali kreiptis į teismą dėl subjektinių teisių gynimo, arba procesiniais terminiais, per kuriuos asmenys gali paduoti skundą dėl administracinių aktų teisėtumo. Išplėstinės teisėjų kolegijos aukščiau minėtose administracinėse bylose konstatavo, kad asmeniui kreipiantis į teismą dėl antikonstituciniu pripažinto įstatymo taikymo pasekmių pašalinimo, visais atvejais turi būti paisoma su konstituciniu teisinės valstybės principu susijusio principo lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignior retro agit). O tai reiškia, kad kreiptis į teismą dėl antikonstitucinių teisinių padarinių galima, jeigu nebus įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius.

16Išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013) yra konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl trunkamojo pažeidimo, kai ieškovei kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Ieškovė kreipėsi į teismą 2013 m. spalio 25 d., prašydama priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto darbo užmokesčio nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., todėl konstatuojama, kad ieškovės reikalavimui dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi ieškinio senaties termino (dėl dalies laikotarpio), tad laikytina, kad teisiniai santykiai, iš kurių kyla ieškovės reikalavimas, yra nepasibaigę, todėl nagrinėjamoje byloje svarstytinas klausimas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo ir netenkintinas atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį.

17Vadovaujantis K. T. 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo, 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatomis, išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėse bylose Nr. A-669-602/2016 ir Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, K. T. nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Kolegijos pažymėjo, kad K. T. taip pat konstatavo, kad kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. K. T. akcentavo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį, ir toks teisinis reguliavimas nustatytinas nedelsiant, siekiant išvengti masinio asmenų kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį.

18Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju K. T. 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatuojama, kad institucijai, kurioje ieškovė dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti ieškovės patirtus praradimus. Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti jai neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką atmestinas. Ieškovės patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

19Atsižvelgiant į byloje išdėstytą teisinį reglamentavimą bei padarytas teisines išvadas, atsakovo atstovo prašymai įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pašalinti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą iš Lietuvos valstybės atstovų, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, todėl nespręstini.

20Byloje šalys duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 410 str., teismas

Nutarė

22ieškovės A. S. ieškinį atmesti.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,... 2. sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,... 3. nedalyvaujant proceso šalims,... 4. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S.... 5. Pareiškėja A. S. patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei prašo... 6. Ieškinyje nurodė, kad nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17... 7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rašytiniuose paaiškinimuose... 8. Ieškinys netenkintinas.... 9. Ieškovė A. S. nurodė, kad nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m.... 10. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė... 11. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad... 12. Nagrinėjama ginčui svarbu tai, kad 2016 m. vasario 15 d. Lietuvos vyriausiojo... 13. K. T. 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo K. T. nutarimu... 14. 2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos K. T. 2013 m.... 15. Teisės aktai neįtvirtina specialaus termino, per kurį asmenys, remdamiesi K.... 16. Išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo... 17. Vadovaujantis K. T. 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d.... 18. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju K. T. 2013 m. liepos 1 d.... 19. Atsižvelgiant į byloje išdėstytą teisinį reglamentavimą bei padarytas... 20. Byloje šalys duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str.,... 22. ieškovės A. S. ieškinį atmesti.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...