Byla 1A-621-898/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, nuteistajam G. M., jo gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui, nuteistajam K. J., jo gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui, nukentėjusiajam V. P. (V. P.), jo atstovui advokatui Konstantinui Mironovui,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. ir nuteistojo K. J. gynėjo advokato G. Petukausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

3G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant G. M. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą;

4K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant K. J. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

5VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, solidariai iš K. J. ir G. M. civilinio ieškovo naudai priteista 9 279,59 Eur turtinės žalos atlyginimo.

6Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, solidariai iš K. J. ir G. M. civilinio ieškovo naudai priteista 3 015,90 Eur turtinės žalos atlyginimo.

7Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, solidariai iš K. J. ir G. M. jam priteista 1 496,99 Eur turtinės žalos ir 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

9Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10I.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

121.

13K. J. ir G. M. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su D. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdami apsvaigę nuo alkoholio (D. B. nustatytos 1,00 promilės, K. J. – 0,84 promilės, G. M. – 1,67 promilės), 2016 m. liepos 31 d., apie 7.40 val., viešoje vietoje, priešais restoraną „McDonald’s“, esantį adresu Seinų g. 3, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje, po to, kai nenustatytas asmuo pastūmė ir pargriovė nukentėjusįjį N. B. ant žemės, o gulinčiam, nenustatytas asmuo spyrė vieną kartą į nugaros sritį, D. B. tyčia spyrė vieną kartą į galvos sritį ir ranka vieną smūgį sudavė N. B. į nugaros sritį, po ko G. M. tyčia spyrė keturis kartus N. B. į nugaros sritį, o K. J. tyčia ranka griebė N. B. už galvos ir stūmė žemyn, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

142.

15K. J. ir G. M. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2016 m. liepos 31 d., apie 7.50 val., viešojoje vietoje, priešais restoraną „McDonald’s“, esantį adresu Seinų g. 3, Vilniuje, pargriovė ant žemės į įvykio vietą atbėgusį V. P., po ko G. M. tyčia ne mažiau penkių kartų spyrė V. P. į kojų sritį, o K. J. kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu tyčia ne mažiau penkių kartų spyrė V. P. į kojų sritį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio blauzdikaulio diafizės spiraliniu ir šeivikaulio proksimalinio galo įstrižiniu lūžiais su poslinkiais, galvos muštine žaizda. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

16II.

17Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

183.

19Apeliaciniu skundu G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

203.1. Skunde pažymi, jog jei pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų įtariamojo (kaltinamojo) kaltės įrodymų, bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiant jį tik prielaidomis, negali būti priimamas. Būtent tokia situacija yra šioje byloje. Teismas nevertino to, kad tiek G. M., tiek kai kurie apklausti liudytojai nurodė, jog konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų buvo išprovokuotas. Nukentėjusysis N. B. kabinėjosi prie svečių, kišo sūrį, vėliau jis nusekė iš paskos ir lauke puolė kaltinamuosius, taip pats sukeldamas konfliktą, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Liudytojas Š. D. nurodė, kad N. B. buvo girtas, keikėsi ir galėjo išprovokuoti konfliktą. Kiti liudytojai (policijos pareigūnai) taip pat patvirtino, kad N. B. buvo apsvaigęs, nešiojosi viskio butelį, konfliktavo. Kaltinamieji veiksmus atliko dėl būtinumo, gindamiesi bei bandydami nuraminti N. B.. Pagal kasacinio teismo praktiką turi būti vertinami ir nukentėjusiojo veiksmai, t. y. ar jis buvo sąžiningas, atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti neigiamas pasekmes, ar savo veiksmais prisidėjo prie atsiradusių pasekmių (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2014).

213.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad N. B. nematė ir negali nurodyti savo draugo V. P. sužalojimo aplinkybių, tai jis patvirtino ir teisme, posėdyje 2018 m. birželio 20 d. Nukentėjusiojo V. P. neva padarytus sužalojimus patvirtina tik jo paties parodymai, kurie yra prieštaringi. Nei vienas kaltinamasis ar liudytojas nenurodė matę, kaip buvo sužalotas V. P.. Pats V. P. nurodė, jog išėjęs iš restorano pamatė, kad muša jo draugą N. B., tuo tarpu N. B. teigia priešingai. Ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. rugpjūčio 18 d.) V. P. nurodė, kad jį mušė 4-5 vaikinai, smūgius sudavinėjo kojomis, buvo suduoti mažiausiai dešimt smūgių, ypatingai įsiminė šviesių plaukų vaikinas su akiniais, dar vienas vaikinas dėvėjo tamsius marškinėlius su horizontaliomis spalvotomis juostelėmis. Skunde pažymima, kad nei G. M., nei kiti nuteistieji įvykio metu nedėvėjo akinių ir tokių marškinėlių. V. P. nurodytas šviesus vaikinas su akiniais neva yra G. M., tačiau vaizdo įraše esantis šviesus vaikinas su akiniais nėra G. M., G. M. akinių nenešioja. Nukentėjusysis nurodė, jog jį mušė 4-5 vaikinai, atpažinimas buvo darytas praėjus laikui. Neatmestina, kad V. P. klysta dėl atpažinimo, kadangi buvo apsvaigęs. Jei būtų pripažinta, kad V. P. buvo neblaivus ir susižalojo pats, jam nebūtų mokama nedarbingumo pašalpa, išmokėtos sumos pareikalautos grąžinti (virš 12 000 Eur). Nenustačius konkrečių kaltininkų, V. P. nebūtų priteista neturtinė žala, kurią jis įvertino 50 000 Eur. Pats V. P. teigė įvykį geriausiai prisimenantis teisme, praėjus dviem metams, kas yra nelogiška. V. P. apklausose nurodė, kad buvo suduoti keli smūgiai į koją, tačiau teisme jau pasakojo, kad net šokinėjo ant kojos (nors specialistė parodė, kad buvo vienas smūgis). V. P. parodymais būtų galima vadovautis, jei juos patvirtintų kiti įrodymai, tačiau jų nėra.

223.3. Skunde nurodoma, jog teisme buvo apklausta specialistė, kuri patvirtino savo išvadą ir nurodė, jog koja V. P. lūžo sukimo, o ne spyrio metu. Ekspertė neatmetė galimybės, kad koja galėjo lūžti ir krentant, labiausiai tikėtina, kad buvo vienas trauminis poveikis. Logiškai mąstant, trys asmenys negalėjo padaryti vieno trauminio poveikio. Net jei vertinti, kad lūžis atsirado nuo smūgio, o ne krentant, turi būti nustatytas konkretus vienas asmuo, kadangi yra vienas trauminis poveikis. Muštynėse dalyvavo keli asmenys, visi dalyvavę asmenys net nėra nustatyti, jau nekalbant apie asmenis, kurie galimai sužalojo V. P..

233.4. Skunde pažymima, jog V. P. parodymus nepatikimais pripažįsta ir pats teismas (dėl aplinkybės, kas įvykio metu buvo su akiniais – V. P. kaip buvusį su akiniais atpažino G. M., nors jis akinių nenešioja), tačiau vis tiek jais vadovaujasi. V. P. parodymai šioje byloje buvo nepatikimi, teismas negalėjo jais remtis.

243.5. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino ir liudytojų D. V. ir S. R. parodymus apie tai, kad jiems atvykus į įvykio vietą, jie pradėjo V. P. sužalojusių asmenų, paiešką. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, S. R. paaiškino, kad jis kartu su D. V. peržiūrėjo restorano lankytojos padarytą vaizdo įrašą ir pagal įraše matytus asmenų požymius (ne pagal V. P. parodymus, kuris neva paaiškino, kad jį sumušę asmenys nuėjo link Šopeno gatvės) pradėjo ieškoti įtariamųjų, juos sulaikė Sodų gatvėje. Tokiu būdu policijos pareigūnai ieškojo ir sulaikė asmenis, kurie mušėsi su N. B., o ne su V. P..

253.6. Dėl civilinio ieškinio skunde nurodoma, jog jis negalėjo būti tenkinamas, kadangi nusikalstama veika nepadaryta. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų priešingai, teismo priteista neturtinė žala yra per didelė. Pareikštas ieškinys nepagrįstas, pats nukentėjusysis nurodė, jog jo pareigos nepasikeitė, alga nepasikeitė, yra pateikiamos tik prielaidos dėl ateities. Pagal formuojamą teismų praktiką neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis (kasacinio teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

264.

27Apeliaciniu skundu K. J. gynėjas advokatas G. Petukauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį K. J. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį – K. J. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

284.1. Teismas, surašydamas nuosprendį, ypač akcentavo kaltinamųjų parodymus, taip pat ir K. J., duotus pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, vėlesni parodymų patikslinimai buvo įvertinti kritiškai, kaip gynybinė pozicija. Dėl N. B. parodymų skunde pažymima, jog jis buvo apklaustas keturis kartus (2016 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 28 d. ir 2016 m. liepos 31 d.) ir visais atvejais jo parodymai skiriasi iš esmės. 2016 m. rugpjūčio 23 d. apklausoje jis teigė negalėsiantis atpažinti jį mušusių asmenų. Antroje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. sausio 19 d., N. B. patvirtino, kad jo piniginę pavogė nepažįstami asmenys, nei vieno iš kaltinamųjų nepažino. 2018 m. vasario 28 d., praėjus beveik dviem su puse metų po įvykio, N. B., kuriam sulaikymo metu buvo nustatytas 1,6 promilės girtumas, teisme prisiminė, jog konfliktą pradėjo D. B., o tuojau pat įsikišo ir K. J.. Tik skirtingai nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. apklausos N. B. parodė, kad jį mušė trys, ne penki žmonės, kodėl pirminės apklausos metu nurodė penkis, paaiškinti negalėjo. 2016 m. rugpjūčio 23 d. N. B. nurodė, jog iš restorano išbėgo V. P. ir pradėjo jį ginti, tuo metu vaikinai nuo N. B. nukreipė dėmesį į V. P. ir pradėjo jį mušti. Teisme N. B. nurodė nematęs, kaip išbėgo V. P., gulėjo ant žemės ir nesidairė, tik vėliau pamatė, kad yra sužalotas V. P.. 2016 m. rugpjūčio 23 d. N. B. taip pat nurodė, kad drabužiuose nerado piniginės, pasakė apie tai pareigūnams, o jie piniginę atėmė iš kaltininkų ir grąžino. 2017 m. sausio 19 d. apklausos metu N. B. nurodė, jog piniginė jam buvo grąžinta policijos komisariate. Policijos pareigūnas Š. D. dar ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad mobiliosios kuopos pareigūnas, neprisimena kuris, turėjo piniginę, nurodė, kad rado ją įvykio vietoje ir kad buvo pranešta, jog piniginė buvo pamesta vieno iš nukentėjusiųjų.

294.2. Skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai D. V. ir S. R. patvirtino, jog sulaikant įtariamuosius nukentėjusysis N. B. buvo girtas, rankose turėjo viskio butelį, iš kurio ne kartą gėrė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kalbėjo nerišliai ir neadekvačiai, rėkavo, kad vaikinai pavogė jo piniginę. Tačiau pats N. B. teisme pareiškė, kad pareigūnų istorija yra visiška nesąmonė. Pasak N. B., po konflikto su D. B. ir K. J., pastariesiems pakvietus į lauką pasikalbėti, N. B. nusekė iš paskos ir iš karto gavo smūgį nuo D. B.. Tačiau liudytoja L. B. nurodė, kad nuo žodinio konflikto restorane iki muštynių praėjo 5-10 minučių. Liudytoja J. Č. taip pat nurodė, kad vienas iš restorano lankytojų (galimai V. P.) buvo girtas ir kabinėjosi prie kitų lankytojų, kilo triukšmas, po to viskas apsiramino, o po 10-15 minučių lauke kilo muštynės, dalyvavo nuo 7 iki 10 žmonių, šias aplinkybės liudytoja pasakojo ir tyrėjai, neaišku, kodėl jos nebuvo užfiksuotos. Taigi bylos aplinkybės dėl muštynių prie restorano pradžios visiškai neatitinka N. B. parodymų. Aptarti įrodymai visiškai patvirtina nuteistųjų K. J. ir D. B. parodymus apie tai, kad jie jokiame žodiniame konflikte restorane nedalyvavo, pasiėmė patiekalus ir išėjo į lauką, vėliau atėjo G. M., o šiam pradėjus valgyti iš restorano išbėgo N. B. ir puolė G. M.. Nesuprantama, kodėl nuosprendyje selektyviai „išpešiojami“ atskiri bylos dalyvių parodymų sakiniai ir iš jų daromos objektyvią tiesą išdarkančios išvados.

304.3. Skunde pažymima, kad nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. rugpjūčio 18 d.) nurodė, jog jį mušė 4-5 vaikinai, smūgius sudavinėjo kojomis, buvo suduota mažiausiai dešimt smūgių, ypatingai įsiminė šviesių plaukų vaikinas su akiniais, dar vienas vaikinas dėvėjo tamsius marškinėlius su horizontaliomis spalvotomis juostelėmis. Nei K. J., nei kiti nuteistieji nedėvėjo akinių ir nevilkėjo tokių marškinėlių. K. J. kaip daiktinį įrodymą teismui pateikė juodus marškinėlius, kuriuos vilkėjo, tačiau teismas atsisakė juos priimti. Tos pačios apklausos metu V. P. taip pat nurodė matęs, jog jį mušę vaikinai kažką pagriebė iš draugo drabužių, vėliau sužinojo, kad iš draugo buvo pavogta piniginė. K. J., D. B. ir G. M. po įvykio sulaikė pareigūnai ir apieškojo, tačiau piniginės nerado, piniginė buvo rasta įvykio vietoje. Todėl V. P. parodymai vertintini itin kritiškai. Teisme V. P. parodė gerai pamenantis, jog ir K. J. spardė gulintį N. B., tačiau tokie parodymai neatitinka kitų surinktų įrodymų, pats N. B. nepatvirtino, jog jį mušė K. J.. V. P. taip pat parodė, kad labiausiai jį spardė G. M. ir K. J., kurie ne tik smūgiavo kojomis, bet ir šokinėjo ant kojų. Specialistė J. B. paaiškino, kad blauzdos kaulų lūžis V. P. galėjo atsirasti ir be smūgio į koją – nukentėjusiajam griūnant. Be to, iš 2016 m. spalio 4 d. specialisto išvados matosi, kad sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad į ligoninę pristatytam V. P. nustatyti girtumo požymiai, jo neblaivumą patvirtino ir liudytojas V. A.. Dėl šių priežasčių yra rimtas pagrindas abejoti V. P. parodymų objektyvumu.

314.4. Skunde nurodoma, jog liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. gruodžio 22 d., parodė, kad ant žemės gulėjęs vyriškis paaiškino, kad jį sužalojo 3-4 asmenys, kurie pasišalino link Šopeno gatvės sankryžos. Tačiau kitas pareigūnas, S. R., nurodė tikslesnes aplinkybes – jog jis kartu su D. V. peržiūrėjo restorano lankytojos parodytą vaizdo įrašą, pagal vaizdo įraše matytus asmenų požymius pradėjo ieškoti įtariamųjų, juos sulaikė Sodų gatvėje. Taigi savaime aišku, kad policijos pareigūnai ieškojo ir sulaikė asmenis, kurie mušėsi su N. B., o ne su V. P.. Liudytojas D. V. parodė, jog sulaikius įtariamuosius prie jų pribėgo N. B. ir paaiškino, jog sulaikytieji sumušė jo draugą V. P.. Tačiau kaip N. B. galėjo teigti, jog sulaikytieji smurtavo prieš V. P., jeigu 2018 m. vasario 28 d. ir birželio 20 d. teisme jis paaiškino nematęs nei iš restorano išbėgusio V. P., nei kaip prieš jį buvo smurtaujama.

324.5. Nors nuosprendyje pažymėta, neva pareigūnai ieškojo kaltinamųjų dėl V. P. sužalojimo, toks teiginys neatitinka tikrovės – pareigūnai ieškojo ir sulaikė asmenis, kurie jiems parodytame vaizdo įraše smurtavo prieš N. B., bet ne prieš V. P.. Teismas taip pat pažymėjo, kad būtent kaltinamieji buvo sulaikyti kaip asmenys, kurių išvaizda ir judėjimo kryptis atitiko vaizdo įraše užfiksuotus smurtaujančius asmenis, iš kurių du kaltinamuosius – K. J. ir G. M. – nukentėjusieji nurodė kaip asmenis, smurtavusius prieš V. P.. Kaip jau minėta, N. B. tvirtino nematęs, kas ir kaip smurtavo prieš V. P., o iš policijos pareigūnų parodymų seka, kad įvykio vietoje V. P. jokių jį sumušusių asmenų požymių nenurodė.

334.6. Dėl V. P. sužalojimų skunde pažymima, jog teismas nurodė, neva G. M. spyrė ne mažiau penkių kartų, o K. J. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu – ne mažiau penkių kartų. Tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo padaryti tik du kūno sužalojimai. Nors teismo nuomone tam tikri V. P. sužalojimai galėjo būti neužfiksuoti, tačiau V. P. apžiūrėjo trys gydytojai, neįtikėtina, kad nei vienas jų neužfiksavo kitų sužalojimų.

344.7. Dėl vaizdo įrašo skunde pažymima, jog teismas nurodė, neva jame matyti K. J., dėvintis juodos spalvos marškinėlius su linijomis. Tačiau proceso dalyviai kruopščiai tyrė posėdyje ir nustatė, jog K. J. dėvi marškinėlius be horizontalių juostelių. Būtent asmenį, dėvintį marškinėlius su horizontaliomis linijomis, V. P. nurodo kaip vieną savo užpuolikų. Iš vaizdo įrašo matosi, kad be kaltinamųjų dalyvauja dar trys nenustatyti asmenys. Taigi galima būtų pagrįstai teigti, kad šiuo atveju V. P. tikrai sąžiningai klysta arba sąmoningai meluoja dėl to, kad jį žalojo K. J..

354.8. Skunde nurodoma, jog 2017 m. kovo 21 d. asmens parodymo atpažinti protokolas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu. 2016 m. liepos 31 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad buvo sulaikyti G. M., D. B. ir K. J., minėtus jaunuolius nukentėjusysis atpažino. Kas, kaip, kada ir kokiu būdu V. P. davė atpažinti K. J. iki 2017 m. kovo 21 d. parodymo atpažinti – procesiniu būdu neįforminta. Be to, dėl parodymo atpažinti iš nuotraukų pažymima, jog K. J. nuotrauka atpažinimui buvo pateikta praėjus beveik 8 mėnesiams po įvykio. Taip pat pažymėtina, jog K. J. buvo iškviestas pas tyrėją į akistatą su V. P., tačiau į akistatą neatvyko pats V. P.. Galiausiai, V. P. turi tiesioginį suinteresuotumą apkalbėti V. J. – pasitvirtinus faktui, kad V. P. buvo neblaivus ir susižalojo pats, jam nebūtų mokama nedarbingumo pašalpa, jau išmokėtoji pareikalauta grąžinti. Tai sudaro virš 12 000 Eur. Be to, nesant nusikaltimo, V. P. negalėtų pretenduoti į neturinę žalą, kurią jis įvertino 5 000 Eur.

364.9. Dėl K. J. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skunde pažymima, jog byloje nustatyta, kad N. B. užpuolus G. M. ir D. B., N. B. buvo pargriautas ant žemės, tačiau savo chuliganiškų veiksmų nenutraukė, kumščiu smogė G. M. į veidą. Teisme K. J. paaiškino, kad jis muštynių pabaigoje delnu prilaikė N. B. galvą, kad jis apsiramintų. Tokius parodymus patvirtina ir vaizdo medžiaga, iš kurios matosi, kad K. J. nesiekia smogti N. B., sukelti jam fizinį skausmą ar sužaloti, o tik prilaiko jo galvą, nesukeldamas fizinio skausmo. Skunde, vadovaujantis teismų praktika, pažymima, jog nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

375.

38Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis V. P. ir jo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

39III.

40Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

416.

42Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tiek G. M., tiek K. J. šioje baudžiamojoje byloje yra nuteisti už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. jie nuteisti už tai, kad kartu su D. B. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sukėlė nukentėjusiajam N. B. fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika) bei už tai, kad veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika). Apeliaciniu skundu G. M. ginčija jo nuteisimą tik pagal BK 138 straipsnį, K. J. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama dėl K. J. nuteisimo tiek pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama nurodytoje skundų apimtyje. Dėl K. J. veiksmų nukentėjusiojo N. B. atžvilgiu

437.

44K. J. gynėjo apeliaciniame skunde visų pirma keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo N. B. parodymų nuoseklumo, akcentuojamos aplinkybės, kurias N. B. nurodė skirtingai atskirose apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme – dėl galimybės atpažinti jį mušusius asmenis, mušusių asmenų skaičiaus, V. P. išėjimo į lauką, N. B. piniginės, kurios iš karto po įvykio jis nerado (4.1. punktas). Skunde, remiantis liudytojų parodymais teigiama, jog N. B. parodymai dėl muštynių prie restorano pradžios visiškai neatitinka bylos aplinkybių (4.2. punktas). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išties nuosekliai tyrė šios bylos aplinkybes – buvo apklausti įvykio liudytojai, po kelis kartus apklausti kaltinamieji, nukentėjusieji, išėjęs priimti nuosprendžio teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl konflikto pradžios, ši aplinkybė buvo išsamiai aptarta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje – teismas pagrįstai pažymėjo, jog iš esmės byloje apklausti liudytojai galėjo paaiškinti tik aplinkybes, susijusias su žodiniu konfliktu restorano viduje, o liudytojai, kurie matė muštynių pradžią, nebuvo nustatyti, vaizdo įraše taip pat nesimato įvykių lauke (t. y. išėjus iš restorano) pradžios. Pagal bylos duomenis, vieninteliai asmenys nurodę aplinkybes dėl muštynių pradžios, išėjus iš restorano, yra kaltinamieji (nuteistieji) ir nukentėjusysis N. B., kurių paaiškinimai iš esmės skiriasi. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo N. B. ir nuteistųjų parodymus, prieštaravimus tarp šių parodymų, kurių pašalinti teismui nepavyko, padarė išvadą, jog iš esmės byloje nenustatyta tiksli nukentėjusiojo N. B. išėjimo iš restorano priežastis, taip pat nėra aišku, ar jis buvo iškviestas į lauką, ar pats savo noru išėjo, taip pat, net ir atnaujinus bylos nagrinėjimą ir papildomai apklausus kaltinamuosius (nuteistuosius) bei nukentėjusiuosius, pareikalavus papildomų duomenų, liko nepašalinti prieštaravimai dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kas iš asmenų pradėjo muštynes ir dėl kokių tiksliai priežasčių. Kaip matyti, apeliaciniame skunde K. J. gynėjas iš esmės kelia klausimus dėl skunde nurodytų prieštaravimų, kurių pirmosios instancijos teismui pašalinti nepavyko. Įvertinęs būtent šiuos prieštaravimus, kurie dar kartą aptariami apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas G. M., K. J. bei D. B. veiksmus nukentėjusiojo N. B. atžvilgiu kvalifikavo ne pagal BK 284 straipsnį (byla buvo perduota teismui būtent pagal šį BK straipsnį), o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. T. y. teismas konstatavo, jog šioje byloje vienareikšmiškai teigti, jog G. M., K. J. ir D. B. veikė tyčia, siekdami pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką, pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nėra pagrindo, jų veiksmai buvo nukreipti ne į aplinkinius asmenis ir viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą, o į asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju N. B. išsiaiškinimą. Taigi pirmosios instancijos teismas tokioje situacijoje, kai nebuvo įmanoma nustatyti konflikto pradžios, pašalinti prieštaravimų, pagrįstai priėmė sprendimą asmenų veiksmus vertinti pagal kilusius padarinius.

458.

46Nagrinėjamoje byloje K. J. inkriminuoti veiksmai, kurie aiškiai matyti vaizdo įraše – kaip muštynių metu jis tyčia griebė N. B. už galvos ir stūmė žemyn. Apeliaciniame skunde teigiama, neva K. J. muštynių pabaigoje tik prilaikė N. B. galvą, kad jis apsiramintų. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų veiksmus ir aptardamas būtinosios ginties sąlygų nebuvimą šioje situacijoje, pagrįstai pažymėjo, kad prieš vieną nukentėjusįjį (N. B.) smurtinio pobūdžio veiksmus bendrais veiksmais atliko iš viso net keturi asmenys; tuo metu, kai buvo atliekami kaltinime nurodyti kaltinamųjų veiksmai, taip pat ir K. J., nukentėjusysis gulėjo, visi nuteistieji pritarė vienas kito veiksmams, jų nenutraukė ir nesustabdė, priešingai – vienas po kito gulinčiam nukentėjusiajam atliko smurtinio pobūdžio veiksmus į nugaros ir galvos sritis, t. y. gyvybiškai svarbias ir lengvai pažeidžiamas nukentėjusiojo kūno vietas. Aptartos aplinkybės ir atliktų veiksmų pobūdis patvirtina, jog nors skunde teigiama, neva K. J. tiesiog norėjo, kad N. B. apsiramintų ir dėl to laikė jo galvą, apsiraminti šioje situacijoje turėjo ne nukentėjusysis, o prieš jį smurtą naudoję asmenys. Kitą nuteistąjį, G. M., nukentėjusysis ant žemės parvertė gindamasis nuo jo suduodamų smūgių nukentėjusiajam į nugarą, visi smurtinio pobūdžio veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusįjį, smurtą prieš jį kaip minėta naudojo keturi asmenys. Taigi K. J., paimdamas N. B. už galvos ir stumdamas jo galvą žemyn po to, kai nukentėjusysis pats gindamasis nuvertė kitą nuteistąjį G. M. ant grindų, neabejotinai sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą. K. J. veiksmai buvo tyčiniai ir šioje situacijoje, kuomet nukentėjusysis gulėjo ir smurtą prieš jį naudojo ne vienas asmuo, visiškai nebuvo būtini nei siekiant apginti save, nei kitus asmenis, tuo labiau nuteistąjį G. M., kuris smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu visgi naudojo intensyviausiai (koja spyrė N. B. į nugarą keturis kartus). Taigi K. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl K. J. ir G. M. veiksmų nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu

479.

48Pirmosios instancijos teisme tiek G. M., tiek K. J. teigė, kad po įvykio su nukentėjusiuoju N. B. jie iš karto pasišalino iš įvykio vietos ir veiksmų prieš nukentėjusįjį V. P. neatliko. Atmesdamas tokią versiją pirmosios instancijos teismas vertino pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, parodymus, nukentėjusiojo V. P. nurodytas aplinkybes, G. M. ir K. J. parodymų nenuoseklumą, taip pat specialisto išvadą bei jo paaiškinimus teisme. Apeliaciniuose skunduose su tokiu įrodymų vertinimu nesutinkama. Tiek G. M., tiek K. J. gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo V. P. parodymų patikimumo bei jo galimybės atpažinti jį mušusius asmenis (3.2., 3.4., 4.3. punktai), dėl V. P. padarytų sužalojimų ir jų reikšmės vertinant nuteistųjų veiksmus (3.3., 4.6. punktai), taip pat dėl aplinkybės, ko vis dėlto ieškojo į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai – asmenų, smurtavusių prieš N. B., ar asmenų, sužalojusių V. P. (3.5., 4.4., 4.5. punktai).

4910.

50Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo apklaustas 2016 m. rugpjūčio 18 d. (t. 1, b. l. 112-113). Šioje apklausoje dėl savo sumušimo aplinkybių V. P. nurodė, jog pribėgęs prie muštynių vietos pamatė, jog kažkur 4-5 vaikinai muša ant žemės gulintį jo draugą; tuomet jis pasistengė juos atitraukti nuo draugo, tačiau buvo pargriautas ant žemės ir spardomas; jį mušė 4-5 vaikinai, smūgius sudavinėjo kojomis, buvo suduota mažiausiai dešimt smūgių; nurodė jį užpuolusius vaikinus atpažinsiantis; visi vaikinai niekuo ypatingai neišsiskyrė, buvo europietiškos išvaizdos, kažkur 20-25 metų amžiaus; ypatingai V. P. įsiminė šviesių plaukų vaikinas su akiniais, ovalaus veido, aukšto ūgio, dėvintis tamsia striuke, džinsus; taip pat vienas vaikinas buvo tamsių plaukų, dėvėjo tamsius marškinėlius su horizontaliomis spalvotomis juostelėmis bei džinsus. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. P. kaip jį mušusius asmenis atpažino G. M. (t., 1, b. l. 121-125) bei K. J. (t. 1, b. l. 126-130), G. M. nurodė atpažįstantis iš bendrų veido bruožų, jis anot V. P. konflikto metu buvo su akiniais, K. J. nurodė atpažįstantis iš bendrų veido bruožų, veido formos. Dėl savo sumušimo aplinkybių pirmosios instancijos teisme V. P. nurodė, jog bandė atitraukti du asmenis, kad šie nespardytų draugo, bet buvo pats pargriautas ant žemės, krito ant nugaros, susižeidė galvą; kiek atsimena, jam buvo šokinėjama ant kojų ir buvo spardomas į juosmens sritį, mano, kad jam sudavė kiekvienas po 4-6 smūgius kojomis, šiuos veiksmus atliko tie patys asmenys, kurie spardė N. B., t. y. G. M. ir K. J., aiškiai atsimena būtent juos, kiti neužsifiksavo; iš priekio matė du asmenis, bet smūgiai buvo iš visų pusių, iš to sprendžia, kad jį mušė trys asmenys. V. P. teisme taip pat nurodė, jog restorano viduje buvo šviesių plaukų asmuo, su akiniais, jis dalyvavo žodiniame konflikte, lauke jo neatsimena, nurodė, jog iš kaltinamųjų nei vienas nebuvo su akiniais, vienas iš jų buvo su marškinėliais trumpomis rankovėmis, dryžuotomis juostomis.

5111.

52Kaip matyti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens atpažinimą iš nuotraukų, tiek pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. P. kaip jį mušusius asmenis atpažino būtent G. M. ir K. J.. Abejuose apeliaciniuose skunduose akcentuojamos V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės dėl konflikte dalyvavusių asmenų, t. y. jog V. P. įsiminė šviesių plaukų vaikinas su akiniais bei kitas vaikinas su tamsiais marškinėliais su horizontaliomis spalvotomis juostelėmis, apeliantai pažymi, jog nei G. M., nei K. J. nebuvo taip apsirengę ir nedėvėjo akinių. Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. P., atpažinęs G. M., išties nurodė, jog įvykio metu jis dėvėjo akinius. Tačiau byloje nustatyta – nurodė pats G. M., taip pat matyti vaizdo įraše – jog jis akinių įvykio metu nedėvėjo. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės vertinant V. P. galimybę atpažinti smurtą naudojusius asmenis. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, konflikte dalyvavo nenustatytas asmuo su akiniais (jis matyti ir vaizdo įrašo pradžioje), taigi V. P. dėl šios aplinkybės galėjo sąžiningai klysti. Tai, kad V. P. nurodė G. M. buvus su akiniais, nepaneigia paties atpažinimo fakto, be to, ši aplinkybė (akiniai), atpažinimo protokole nurodyta kaip papildoma. V. P. visų pirma nurodė atpažįstantis G. M. iš veido bruožų (t., 1, b. l. 121-125). Tai, kad V. P. galėjo suklysti įvardindamas, jog būtent G. M. įvykio metu buvo su akiniais, nereiškia, jog nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi ir jais vadovautis negalima.

5312.

54K. J. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas nepagrįstai nurodo, kad vaizdo įraše neva matyti, jog K. J. dėvi marškinėlius su linijomis (4.7. punktas). Ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota dalis konflikto, šio vaizdo įrašo apžiūros protokole išties nurodyta, jog K. J. vilki „juodos spalvos su horizontaliomis juostelėmis trumpomis rankovėmis marškinėlius“ (t. 1, b. l. 15-19). Pirmosios instancijos teismas, aprašydamas rašytinius įrodymus byloje, nuosprendyje nurodė ir minėtame apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, taip pat ir tai, kad K. J. vilkėjo marškinėlius su horizontaliomis juostelėmis. Vis dėlto teismas, pateikdamas motyvus dėl N. B. ir V. P. sumušimo aplinkybių ir juos sumušusių asmenų, nepadarė išvados, jog būtent K. J. įvykio metu dėvėjo marškinėlius su horizontaliomis juostelėmis. Vaizdo įraše taip pat aiškiai matyti, jog K. J. dėvi paprastus juodus marškinėlius, be jokių juostelių. Pažymėtina, jog V. P., ikiteisminio tyrimo metu atpažindamas K. J. kaip smurtą prieš jį naudojusį asmenį, taip pat nenurodė, jog būtent jis dėvėjo marškinėlius su juostelėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto vaizdo įrašo apžiūros protokole ši aplinkybė (jog K. J. vilki marškinėlius su horizontaliomis juostelėmis) nurodyta netiksliai. Aplinkybė, jog pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu V. P. kaip vieną iš užpuolikų nurodė asmenį, vilkintį marškinėlius su horizontaliomis linijomis, nepaneigia paties atpažinimo fakto, t. y. jog V. P. kaip smurtą prieš jį naudojusį asmenį atpažino būtent K. J.. Proceso metu V. P. neidentifikavo K. J. kaip asmens, vilkinčio minėtus marškinėlius, be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog V. P. sužalojo K. J. ir G. M., veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, kuris šiuo atveju ir galėjo vilkėti marškinėlius su juostelėmis. Darydamas tokias išvadas teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog V. P. byloje nuosekliai teigė, kad jį sumušė tie patys asmenys, kurie spardė N. B.. Atsižvelgiant į tai, atpažinimo metu nurodytų detalių neatitiktis, neturi esminės reikšmės ir vertintina byloje esančių įrodymų visumos kontekste, t. y. įvertinant ir įrodymus, apie tai, kas mušė N. B..

5513.

56Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo V. P. blaivumo įvykio metu, K. J. gynėjo apeliaciniame skunde pažymima, jog 2016 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje yra nurodyta, kad į ligoninę pristatytam V. P. nustatyti girtumo požymiai. Kaip matyti iš 2016 m. spalio 4 d. specialisto išvados tiriamosios dalies, V. P. po įvykio apžiūrėjo ne vienas gydytojas – gydytojo M. K. apžiūros lape buvo be kita ko nurodyta, jog pacientas sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus; tuo tarpu gydytojo A. R. apžiūros protokole buvo nurodyta, jog yra girtumo požymių. Taigi netgi gydytojų nurodyti duomenys dėl V. P. būsenos nėra identiški, viename iš apžiūros protokolų pažymėta, jog V. P. yra sąmoningas, adekvatus, kitame gi teigiama apie nustatytus girtumo požymius, jų nekonkretizuojant. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių V. P. neblaivumą, byloje nėra. Aplinkybė, jog vienas iš policijos pareigūnų (V. A.) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. P. „iš matymo buvo neblaivus“, jo girtumo taip pat nepatvirtina. Įvykio metu V. P. buvo sulaužyta koja, pirmosios instancijos teisme jis patvirtino nelabai orientavęsis, nurodė, jog jam labai skaudėjo koją, buvo atviras lūžis. Taigi kartu su V. P. greitosios pagalbos laukęs policijos pareigūnas V. A. galėjo netiksliai įvertinti tokią nukentėjusiojo būseną ir laikyti ją girtumu. Įvertinus aptartas aplinkybes pagrindo teigti, jog nukentėjusysis V. P. įvykio metu buvo neblaivus ir tai, kaip teigiama skunduose, turėjo įtakos jo galimybei prisiminti įvykio aplinkybes, šiuo atveju nėra.

5714.

58Apeliaciniuose skunduose pažymima, jog V. P. turi suinteresuotumą bylos baigtimi – pasitvirtinus faktui, jog V. P. buvo neblaivus ir susižalojo pats, jam nebūtų mokama nedarbingumo pašalpa. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip nurodė teismo posėdyje civilinio ieškovo - VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė, net jei asmuo ir yra neblaivus, jį sumušus pasekmės, t. y. nedarbingumas, atsiranda dėl kitų asmenų veiksmų, o ne dėl paties neblaivumo, tad asmuo turi gauti išmoką. Taigi, kaip jau minėta aukščiau - visų pirma, objektyvių duomenų dėl nukentėjusiojo V. P. neblaivumo šioje byloje nėra. Antra, net jei V. P. įvykio metu ir būtų buvęs neblaivus, ši aplinkybė vienareikšmiškai nereikštų, jog jam neturėjo būti skiriama nedarbingumo pašalpa. Apeliaciniuose skunduose keliama versija, jog V. P. buvo neblaivus ir dėl to neva pats susižalojo, šiuo atveju būtų palanki ne nukentėjusiajam, o G. M. ir K. J., kurie yra nuteisti dėl V. P. sužalojimo.

5915.

60Skunduose taip pat keliamas klausimas dėl to, kaip specialisto išvadoje nurodyti tik du V. P. sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant V. P. didesnį smūgių skaičių - G. M. skunde pažymima, jog trys asmenys nukentėjusiajam V. P. negalėjo padaryti vieno trauminio poveikio, K. J. gynėjo skunde pažymima, kad G. M. nuteistas už tai, kad spyrė ne mažiau penkių kartų, K. J. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu – taip pat spyrė ne mažiau penkių kartų. 2016 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog V. P. buvo nustatytas kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, galvos muštinė žaizda; sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 22). Pirmosios instancijos teisme specialistė J. B. patvirtino išvadas, paaiškino, jog žaizda galvoje atsirado mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, blauzdoje kaulų lūžiai taip pat atsirado mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tikslesnio skaičiaus negalima nustatyti, nes reikalinga nukentėjusiojo apžiūra ir paviršiaus sužalojimų įvertinimas, ar sužalojimai atsirado griūnant, negalima atsakyti, neatmetama galimybė, kad blauzdos kaulų lūžiai galėjo atsirasti griūvant. Nors skundžiamu nuosprendžiu G. M. nuteistas už tai, kad V. P. spyrė į kojų sritį ne mažiau kaip penkis kartus, o K. J. (kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu) – taip pat ne mažiau kaip penkis kartus, nurodytas smūgių skaičius nereiškia, jog dėl kiekvieno iš jų ant nukentėjusiojo kūno turėjo atsirasti tam tikri sužalojimai. Spyrių skaičius šiuo atveju buvo nustatytas vadovaujantis nukentėjusiojo parodymais, o tai, kad ne kiekvienas spyris nukentėjusiajam sukėlė tam tikras pasekmes, nepaneigia specialisto išvados bei padarytų sužalojimų pobūdžio. Aplinkybę, jog sužalojimai buvo padaryti tyčiniais G. M. ir K. J. veiksmais, o ne nukentėjusiajam pačiam tiesiog nukritus, visų pirma patvirtina nukentėjusiojo V. P. parodymai dėl jo sužalojimo muštynių metu. Antra, restorano darbuotojai, liudytojai V. Ž., J. T., L. B., U. B. bei J. Š. - visi patvirtino matę ant žemės gulintį vaikiną būtent po vykusių muštynių, kas vėlgi patvirtina, jog nukentėjusysis buvo sužalotas muštynių metu, o ne pačiam nugriuvus.

6116.

62G. M. apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo atveju turi būti nustatytas konkretus asmuo, dėl kurio įvyko nukentėjusiojo kaulų lūžis, buvo įvertinti skundžiamame nuosprendyje – teismas pagrįstai pažymėjo, jog šiuo atveju yra nustatyta, kad K. J., G. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nors ir nebuvo iš anksto susitarę ir suplanavę šios nusikalstamos veikos, bet tyčia veikė kartu, pritardami vienas kito veiksmams ir yra bendrai atsakingi už kilusias pasekmes. Nesant galimybės nustatyti, kuris iš jų sudavė galimai vieną smūgį, dėl kurio buvo nustatyti blauzdikaulio lūžiai, asmenys atsako bendrai pagal kilusias pasekmes.

6317.

64Apeliaciniuose skunduose pažymima, jog į įvykio vietą atvykę pareigūnai ieškojo ir sulaikė ne prieš V. P., o prieš N. B. smurtavusius asmenis. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino ir šią aplinkybę – teismas pagrįstai pažymėjo, jog būtent pagal pareigūnams parodyto vaizdo įrašo duomenis buvo ieškomi ir sulaikyti K. J., G. M. ir kitas nuteistasis - D. B.. Nors vaizdo įraše matyti jų veiksmai, atlikti prieš nukentėjusįjį N. B., tačiau pareigūnai faktiškai jų ieškojo dėl V. P. sužalojimo, kadangi būtent jis įvykio vietoje buvo rastas sužalotas ir jam kviesta greitoji medicinos pagalba. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, policijos pareigūnas D. V. paaiškino, jog gulintis asmuo jam pasakė, kad jį sumušė keli vaikinai ir pasišalino link Šopeno gatvės, nuvažiavus ta kryptimi, netoli nuo restorano „McDonald‘s“, Sodų gatvėje, ties pastatu Nr. 7, iš tolo pamatė, kaip sparčiu žingsniu eina išsimėtę trys ar keturi vaikinai, t. y. nuteistieji. Anot pareigūno D. V., prie jų priėjęs neblaivus asmuo (kaip nustatyta, tai buvo nukentėjusysis N. B.) sulaikytus asmenis identifikavo kaip dalyvavusius muštynėse ir sumušusius jo draugą.

6518.

66Apeliaciniuose skunduose taip pat pažymima, jog N. B. nematė V. P. sumušimo aplinkybių, taigi negalėjo pareigūnams nurodyti, kas konkrečiai sumušė jo draugą. Pirmosios instancijos teisme N. B. išties patvirtino nematęs, kaip buvo mušamas jo draugas, vis dėlto nukentėjusysis patvirtino girdėjęs V. P. balsą, kuomet jis išbėgo į lauką; kai viskas baigėsi, N. B. atsikėlė ir pradėjo kelti V. P., o šis pradėjo sakyti, jog negali atsistoti. Taigi nors N. B. ir nematė konkrečių asmenų, sudavusių smūgius V. P., pagal draugo balsą jis suprato, jog lauke vykusių muštynių dalyviu taip pat tapo ir V. P., dėl šios priežasties pareigūnams nurodė, jog sulaikyti asmenys, kurie dalyvavo muštynėse ir sumušė N. B., taip pat sumušė ir jo draugą V. P.. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. P. sumušusius asmenis, N. B. parodymais ir nesivadovavo (pagrinde buvo vertintos paties nukentėjusiojo V. P. nurodytos aplinkybės), taigi aplinkybė, jog N. B. šiuo atveju nematė smurtą prieš V. P. naudojusių asmenų, nepaneigia teismo išvados, jog V. P. sumušė būtent K. J. ir G. M..

6719.

68Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 3) nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis (t. y. V. P.) atpažino sulaikytus jaunuolius, teisėjų kolegijos vertinimu yra netiksli, kadangi sulaikytuosius G. M., K. J. ir D. B. kaip muštynėse dalyvavusius asmenis, įvykio dieną atpažino N. B., o ne V. P.. Nors šis „atpažinimas“ ir nebuvo užfiksuotas kaip atskiras procesinis veiksmas, ši aplinkybė nereiškia, jog asmenų parodymas atpažinti pagal nuotraukas, kuriame dalyvavo V. P. ir kuris vyko vėliau, t. y. 2017 m. kovo 21 d., buvo atliktas nesilaikant BPK įtvirtintų reikalavimų. V. P. visais atvejais buvo pateikta po keturias asmenų nuotraukas, kaip to reikalaujama BPK 192 straipsnio 5 dalyje (t. 1, b. l. 121-133), procesinis veiksmas tinkamai užfiksuotas, taigi pagrindo teigti, jog 2017 m. kovo 21 d. asmens parodymo atpažinti protokolas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, šiuo atveju nėra.

6920.

70G. M. apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiamos aplinkybės dėl N. B. elgesio konflikto metu (3.1. punktas), apeliantas teigia, neva kaltinamieji veiksmus atliko dėl būtinumo, gindamiesi bei bandydami nuraminti N. B.. Dėl tokių argumentų teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog G. M. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti tik pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl nusikalstamos veikos V. P., o ne N. B. atžvilgiu. Jei N. B. ir atliko kažkokius veiksmus, kurie galėjo įtakoti konflikto kilimą, duomenų apie tai, kad konfliktinės situacijos iniciatorius taip pat būtų V. P., byloje nėra. Tiek paties V. P., tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog į lauką jis išbėgo tik tuomet, kai pamatė lauke mušamą draugą N. B.. Tad nuteistųjų veiksmai N. B. atžvilgiu niekaip negali būti vertinami kaip būtinoji gintis ir pagrindas išteisinimui dėl prieš V. P. atliktų nusikalstamų veiksmų.

7121.

72Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus teismui dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261/2012, 2K-P-89/2014). Nors apeliaciniuose skunduose ir nesutinkama su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apeliacine tvarka daro išvadą, jog teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas, jog nukentėjusįjį V. P. šiuo atveju sužalojo būtent G. M. bei K. J., teismas pagrįstai vadovavosi V. P. parodymais. Nors tam tikros V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės ir nepasitvirtino (ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė matęs, kaip iš jo draugo N. B. drabužių nubėgantys asmenys kažką pagriebė, tačiau tokie veiksmai nuteistiesiems neinkriminuoti), šie parodymų netikslumai nepaneigia V. P. parodymų teisingumo dėl jo sužalojimo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. P. kaip prieš jį smurtavusius atpažino tik du iš prieš N. B. smurtavusių asmenų – būtent G. M. ir K. J., šioje dalyje jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Antra, buvo pagrįstai vertintas ir G. M. ir K. J. parodymų kitimas – ikiteisminio tyrimo metu jie patvirtino mušęsi su antru į lauką išbėgusiu asmeniu (kaip nustatyta, tai buvo V. P.), tačiau teisme šią aplinkybę jau neigė. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju įvertino surinktų įrodymų visumą, itin kruopščiai aptarė nuteistųjų bei jų gynėjų pirmosios instancijos teisme pateiktas versijas dėl V. P. sužalojimo aplinkybių bei pagrįstai dėl šio nukentėjusiojo sužalojimo kaltais pripažino K. J. bei G. M.. Dėl neturtinės žalos dydžio

7322.

74G. M. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl V. P. priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliantas pažymi, jog ieškinys nepagrįstas, pabrėžia, jog pats nukentėjusysis nurodė, jog jo pareigos darbe nepasikeitė, yra pateikiamos tik prielaidos dėl ateities. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatydamas neturtinės žalos dydį (9 000 Eur), pirmosios instancijos teismas vertino padarytų sužalojimų pobūdį, pažymėjo, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis tiek įvykio metu, tiek iš karto po įvykio, tiek gydymo metu patyrė didelį fizinį skausmą, po operacijos apie tris mėnesius negalėjo judėti, iki šiol yra nedarbingas (netektas darbingumas sudaro 45 procentus), laukia dar viena operacija, tęsiama medicininė apžiūra. Teismas taip pat vertino aplinkybę, kad nors nuosprendžio priėmimo metu po įvykio buvo faktiškai praėję dveji metai, nukentėjusiojo gyvenimas vis dar yra pasikeitęs, jis negali dirbti, nuolat atliekamos intervencijos, gydymo procedūros, nukentėjusysis negali gyventi įprastinio gyvenimo. Kaip matyti, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. P. padaryti sužalojimai sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus. Baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme V. P. dar kartą pažymėjo, jog buvo suluošintas visam gyvenimui, nors pareigos darbe ir nepasikeitė, jis nebegali dirbti su sunkiasvore technika, ateityje darbo pobūdis gali keistis, nurodė, jog šią žiemą yra numatyta dar viena operacija, dvi operacijos jau buvo.

7523.

76Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos įvairaus dydžio pinigų sumos, pavyzdžiui: sužalojimų pobūdis - apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžis ir galimai galvos smegenų sukrėtimas su dešinės veido pusės hipestezija, priteistos neturtinės žalos dydis – 1 500 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-142-489/2018); sužalojimų pobūdis - odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, kariame rieše, dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimas, dešinės čiurnos išorinis kulkšnies lūžis, priteistos neturtinės žalos dydis – 800 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018); sužalojimų pobūdis - sėklidės plyšimas, priteistos neturtinės žalos dydis – 2 000 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-697/2017); sužalojimų pobūdis - dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštakaulio lūžis su jo panirimu, priteistos neturtinės žalos dydis – 700 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-139-895/2017); sužalojimų pobūdis - masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi abiejų skruostų, nosies nugarėlės ir kairės akies abiejų vokų srityse, ir nosies kaulų lūžimas, priteistos neturtinės žalos dydis – 1 200 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-24-895/2017); sužalojimų pobūdis - odos nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, dešinės kojos išorinio kulkšnelio, blauzdikaulio lūžimas, dešinio šonkaulio panirimas, priteistos neturtinės žalos dydis – 1 000 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-36-895/2017).

7724.

78Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, po patirtų sužalojimų V. P. buvo daroma operacija (blauzdikaulio vidinė osteosintezė su skersinio tvirtinimo sraigtais); 2018 m. vasarį buvo atlikta antra operacija, sraigtų pašalinimas, kadangi sraigtai trukdė V. P. vaikščioti, dėvėti drabužius, avalynę; yra numatyta dar viena operacija blauzdikaulio intramedulinės vinies šalinimas, kadangi po traumos bus praėję jau daugiau kaip du metai, po operacijos numatomas reabilitacinis gydymas, reikalingas atstatant kojos funkciją (t. 3, b. l. 83). Kaip matyti, net ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, po įvykio praėjus jau daugiau nei dviem metams, V. P. gydymas nėra baigtas, po patirtų sužalojimų jis vis dar jaučia padarinius, turi operuotis, po ko jo vėl lauks reabilitacija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir aplinkybę, jog po patirtų sužalojimų V. P. neteko 45 procentų darbingumo (t. 1, b. l. 26), prieš įvykį jis buvo visiškai darbingas, po įvykio į dėl darbingumo lygio nustatymo kreipėsi pirmą kartą (t. 1, b. l.31). Įvertinusi padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes V. P. sveikatai (vis dar besitęsiantį gydymą, darbingumo praradimą), teisėjų kolegija daro išvadą, kad 9 000 Eur neturtinė žalos dydis nors ir yra didesnis nei aukščiau aptartuose teismų praktikos pavyzdžiuose, kuomet asmenys yra nuteisiami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, šioje konkrečioje situacijoje sužalojimų padariniai aiškiai didesni ir sukėlė ženkliai didesnius ir ilgiau trunkančius nepatogumus nuketėjusiajam, todėl tokios sumos priteisimas yra teisingas, sąžiningas ir protingas, o pagrindo jo mažinti nėra.

79Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

80nuteistojo G. M. ir nuteistojo K. J. gynėjo advokato Gintaro Petukausko apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. ir... 3. G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138... 5. VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, solidariai... 6. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai,... 7. Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, solidariai... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis... 9. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. I.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 1.... 13. K. J. ir G. M. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su D. B. ir ikiteisminio... 14. 2.... 15. K. J. ir G. M. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami kartu su ikiteisminio... 16. II.... 17. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai... 18. 3.... 19. Apeliaciniu skundu G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 20. 3.1. Skunde pažymi, jog jei pareigą įrodinėti turintys valstybės... 21. 3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad N. B. nematė ir negali nurodyti... 22. 3.3. Skunde nurodoma, jog teisme buvo apklausta specialistė, kuri patvirtino... 23. 3.4. Skunde pažymima, jog V. P. parodymus nepatikimais pripažįsta ir pats... 24. 3.5. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino ir liudytojų D. V. ir S. R.... 25. 3.6. Dėl civilinio ieškinio skunde nurodoma, jog jis negalėjo būti... 26. 4.... 27. Apeliaciniu skundu K. J. gynėjas advokatas G. Petukauskas prašo panaikinti... 28. 4.1. Teismas, surašydamas nuosprendį, ypač akcentavo kaltinamųjų... 29. 4.2. Skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai D. V. ir S. R. patvirtino, jog... 30. 4.3. Skunde pažymima, kad nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu (2016... 31. 4.4. Skunde nurodoma, jog liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m.... 32. 4.5. Nors nuosprendyje pažymėta, neva pareigūnai ieškojo kaltinamųjų dėl... 33. 4.6. Dėl V. P. sužalojimų skunde pažymima, jog teismas nurodė, neva G. M.... 34. 4.7. Dėl vaizdo įrašo skunde pažymima, jog teismas nurodė, neva jame... 35. 4.8. Skunde nurodoma, jog 2017 m. kovo 21 d. asmens parodymo atpažinti... 36. 4.9. Dėl K. J. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skunde pažymima, jog... 37. 5.... 38. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 39. III.... 40. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 41. 6.... 42. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 43. 7.... 44. K. J. gynėjo apeliaciniame skunde visų pirma keliamas klausimas dėl... 45. 8.... 46. Nagrinėjamoje byloje K. J. inkriminuoti veiksmai, kurie aiškiai matyti vaizdo... 47. 9.... 48. Pirmosios instancijos teisme tiek G. M., tiek K. J. teigė, kad po įvykio su... 49. 10.... 50. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo apklaustas 2016 m. rugpjūčio 18 d. (t. 1,... 51. 11.... 52. Kaip matyti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens atpažinimą iš... 53. 12.... 54. K. J. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas nepagrįstai... 55. 13.... 56. Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo V. P.... 57. 14.... 58. Apeliaciniuose skunduose pažymima, jog V. P. turi suinteresuotumą bylos... 59. 15.... 60. Skunduose taip pat keliamas klausimas dėl to, kaip specialisto išvadoje... 61. 16.... 62. G. M. apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo atveju turi būti nustatytas... 63. 17.... 64. Apeliaciniuose skunduose pažymima, jog į įvykio vietą atvykę pareigūnai... 65. 18.... 66. Apeliaciniuose skunduose taip pat pažymima, jog N. B. nematė V. P. sumušimo... 67. 19.... 68. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 3)... 69. 20.... 70. G. M. apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiamos aplinkybės dėl N. B.... 71. 21.... 72. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais... 73. 22.... 74. G. M. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl V. P. priteistos neturtinės... 75. 23.... 76. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos... 77. 24.... 78. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, po patirtų sužalojimų V. P.... 79. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 80. nuteistojo G. M. ir nuteistojo K. J. gynėjo advokato Gintaro Petukausko...