Byla 1A-31-626/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, nuteistajam M. M. ir jo gynėjui advokatui Viačeslav Beperšč, nukent4jusiajam V. C.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Viačeslav Beperšč apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir M. M. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

4Pritaikius BK 75 straipsnį, M. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpius nuteistajam paskirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiems priteistą turtinę žalą.

5Šiuo nuosprendžiu civilinių ieškovų L. G., A. B., L. P., J. K., R. C. ieškiniai dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, N. I. – visiškai ir iš nuteistojo M. M. priteista: L. G. 800 Eur avansas, 116,80 Eur sumokėti už nupirktą ir perduotą kaltinamajam profilį bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų; A. B. 1 800 eurų sumokėtas avansas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo probacijos pasibaigimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos, 300 Eur (Pastaba. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta valiuta) bylinėjimosi išlaidų ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; L. P. 5 700 Eur turtinei ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 400 Eur bylinėjimosi išlaidų; J. K. 1 871,35 Eur turtinei ir 500 Eur neturinei žalai atlyginti bei 240 Eur bylinėjimosi išlaidų; R. C. 1 000 Eur turtinei žalai bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; N. I. 1 100 Eur turtinei žalai atlyginti.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7I.

8Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.

9M. M. nuteistas už didelės vertės (20 800 Eur) svetimo turto apgaulės būdu įgijimą UAB „M.Š.P.“ naudai. O būtent už tai, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M.Š.P.“ (į. k. ( - )) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad UAB „M.Š.P.“ įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis neįvykdys, piktnaudžiaudamas klientų pasitikėjimu ir sudarydamas patikimos bendrovės direktoriaus įvaizdį, naudodamas apgaulę pastarųjų atžvilgiu, įtikindamas juos, kad UAB „M.Š.P.“ pagamins, patieks, sumontuos prekes sutartu laiku:

101.1.

11Su L. P. bendrovės vardu 2015-07-02 sudarė laiptų gamybos ir montažo sutartį Nr. 15/07/02-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, patiekti ir sumontuoti laiptus su turėklais, laiptų gamybos ir montažo sutartį Nr. 15/07/02-2, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, patiekti ir sumontuoti vidaus duris bei 2015-07-07 laiptų gamybos ir montažo sutartį Nr. 15/07/07-3, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, patiekti ir sumontuoti medines sienų apdailas laiptinėje iš rūsio į antrą aukštą bute, adresu Vilnius, ( - ). Tačiau L. P. sumokėjus bendrai 5 700 Eur dydžio avansą pagal 2015-07-02 sutartis Nr. 15/07/02-1, 15/07/02-2 ir 2015-07-07 sutartį Nr. 15/07/07-3, jis (M. M.) sutartyse nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su klientu nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo L. P. priklausančius 5 700 Eur;

121.2.

13tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su J. K. bendrovės vardu 2015-09-08 sudarė laiptų gamybos ir montažo sutartį Nr. 15/09/08-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, patiekti ir sumontuoti sąvaržinius laiptus su turėklais ir antro aukšto aptvėrimu gyvenamajame name, adresu Vilnius, ( - ). Tačiau J. K. sumokėjus 1 500 Eur dydžio avansą pagal 2015-09-08 sutartį Nr. 15/09/08-1, jis (M. M.) sutartyje nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su klientu nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo J. K. priklausančius 1 500 Eur;

141.3.

15tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su G. V. bendrovės vardu 2015-09-29 sudarė laiptų gamybos ir montažo sutartį Nr. 15/09/29-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, patiekti ir sumontuoti sąvaržinius laiptus su turėklais ir antro aukšto aptvėrimu gyvenamajame name, adresu Vilniaus r., ( - ). Tačiau G. V. sumokėjus 1 500 Eur dydžio avansą pagal 2015-09-29 sutartį Nr. 15/09/29-1, jis (M. M.) sutartyje nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su nukentėjusiuoju nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo G. V. priklausančius 1 500 Eur;

161.4.

17tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su V. C. bendrovės vardu 2015-10-26 sudarė laiptų gamybos ir montažo sutartį Nr. 15/10/26-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo pagaminti, patiekti ir sumontuoti laiptų konstruktyvą iš klijuoto frezuoto skydo, laiptų pakopas perdangos uždengimą, statramsčius su porankiais ir antro aukšto aptvėrimu, gyvenamajame name, adresu Vilniaus r., ( - ). Tačiau V. C. sumokėjus 2 000 Eur dydžio avansą pagal 2015-10-26 sutartį Nr. 15/10/26-1, jis (M. M.) sutartyje nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su nukentėjusiuoju nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo V. C. priklausančius 2 000 Eur;

181.5.

19tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su L. G. bendrovės vardu 2016-03-11 sudarė pakopų ir turėklų gamybos ir montažo sutartį Nr. 16/03/11-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo pagaminti, patiekti ir sumontuoti pakopas ir turėklus ant esamų laiptų gyvenamajame name, adresu Vilnius, ( - ). Tačiau L. G. sumokėjus 800 Eur dydžio avansą, jis (M. M.) sutartyje nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su nukentėjusiuoju nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo L. G. priklausančius 800 Eur;

201.6.

21tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su L. S. pasitikėjimu ir sudarydamas patikimos bendrovės direktoriaus įvaizdį, naudodamas apgaulę pastarojo atžvilgiu, bendrovės vardu 2016-04-04 sudarė laiptų gamybos ir montažo sutartį Nr. 16/04/04-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, patiekti ir sumontuoti laiptus (2 vnt.), gyvenamajame name, adresu ( - ). Tačiau L. S. sumokėjus 1 800 Eur dydžio avansą pagal 2016-04-04 sutartį Nr. 16/04/04-1, jis (M. M.) sutartyje nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su nukentėjusiuoju nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo L. S. priklausančius 1 800 Eur;

221.7.

23tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su M. J. bendrovės vardu 2016-04-16 sudarė gamybos ir montažo sutartį Nr. 16/04/16-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti, patiekti ir sumontuoti turėklus antrame aukšte, porankius prie sienos, duris (11 vnt.), grindjuostes gyvenamajame name, adresu Vilniaus r., ( - ). Tačiau M. J. sumokėjus 2 500 Eur dydžio avansą pagal 2016-04-16 sutartį Nr. 16/04/16-1, jis (M. M.) sutartyje nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su nukentėjusiuoju nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo M. J. priklausančius 2 500 Eur;

241.8.

25tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su R. C. bendrovės vardu 2016-04-22 sudarė pakopų ir turėklų gamybos ir montažo sutartį Nr. 16/04/22-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo pagaminti, patiekti ir sumontuoti pakopas ir turėklus ant esamos metalinės laiptasijos gyvenamajame name, adresu ( - ), Vilnius, tačiau R. C. sumokėjus 1 000 Eur dydžio avansą pagal 2016-04-22 Nr. 16/04/22-1, jis (M. M.) sutartyje nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su nukentėjusiuoju nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo R. C. priklausančius 1 000 Eur;

261.9.

27tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su E. Ž. bendrovės vardu 2016-05-02 sudarė pakopų, turėklų ir palangių gamybos ir montažo sutartį Nr. 16/05/02-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo pagaminti, patiekti ir sumontuoti pakopas ir turėklus ant esamų laiptų gyvenamajame name, adresu ( - ), Vilnius, tačiau E. Ž. sumokėjus 1 100 Eur dydžio avansą pagal 2016-05-02 sutartį Nr. 16/05/02-1, jis (M. M.) sutartyje nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su nukentėjusiuoju nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo E. Ž. priklausančius 1 100 Eur;

281.10.

29tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su N. I. bendrovės vardu 2016-05-18 sudarė pakopų ir turėklų gamybos ir montažo sutartį Nr. 16/05/18-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo pagaminti, patiekti ir sumontuoti pakopas ant esamos betoninės bazės ir turėklus gyvenamajame name, adresu ( - ), Trakų r., tačiau N. I. sumokėjus 1 100 Eur dydžio avansą pagal 2016-05-18 sutartį Nr. 16/05/18-1, jis (M. M.) sutartyje nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su nukentėjusiąja nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo N. I. priklausančius 1 100 Eur;

301.11.

31tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su A. B. bendrovės vardu 2016-06-20 sudarė pakopų ir turėklų gamybos ir montažo sutartį Nr. 16/06/20-1, kurios pagrindu UAB „M.Š.P.“ įsipareigojo pagaminti, patiekti ir sumontuoti pakopas ir popakopius ant esamos betoninės bazės, stiklus ir porankius gyvenamajame name, adresu ( - ), Vilnius, tačiau A. B. sumokėjus 1 800 Eur dydžio avansą pagal 2016-06-20 sutartį Nr. 16/06/20-1, jis (M. M.) sutartyje nurodytų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, pinigų negrąžino, ryšius su nukentėjusiuoju nutraukė, tokiu būdu apgaule įgijo A. B. priklausančius 1 800 Eur. 2.

32Be to, M. M. nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, būtent už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-09-13, būdamas UAB „M.Š.P.“ (į. k. ( - )) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, atsakingu už teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė:

332.1.

34Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo (Žin., 2001, Nr. IX-574; toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas):

352.1.1.

3612 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius;

372.1.2.

3816 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes apskaitos dokumentais pagrįstų ūkinių operacijų duomenys nuo jų atlikimo datos iki tiriamojo laikotarpio pabaigos neužregistruoti apskaitos registre, t. y.: 900 Eur 2015-06-11 Kasos pajamų orderiu MŠP Nr. 0003 priimtų į kasą iš B. V.; 2 500 Eur 2016-05-18 Kasos pajamų orderiu MŠP Nr. 0009/8 priimtų į kasą iš M. M. užsakovo M. J. vardu; 412,41 Eur iš kasos M. M. 2015-09-10 Kasos išlaidų orderiu Nr. 20150910/1 išduotas atlyginimas; 286,56 Eur iš kasos 2015-09-10 Kasos išlaidų orderiu Nr. 20150910/2 ir 65,86 EUR 2016-01-05 Kasos išlaidų orderiu Nr. 20160105/1 A. G. išduotas atlyginimas. Dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės trumpalaikio turto, grynųjų pinigų ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

392.2.

40Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo (Žin., 2001, Nr. IX-575; toliau – Finansinės atskaitomybės įstatymas): 16 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad finansinės ataskaitos skelbiamos viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka; 28 straipsnį, kuriame numatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas, nes neužtikrino, kad būtų parengta ir pateikta Juridinių asmenų registrui įmonės 2015 finansinė ataskaita. Dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

41II.

42Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai 3.

43Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. ir jo gynėjas advokatas Viačeslav Beperšč prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. M. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, o kai kurių visiškai nevertinus, dėl to jis nepagrįstas ir neteisėtas.

443.1.

45Skunde nurodo, jog baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „M.Š.P.“ pradėjo veiklą 2014 m. lapkričio mėnesį. Įmonės veiklai M. M. išnuomojo gamybos patalpas iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „G.“, esančias ( - ) ir įrangą, reikalingą gamybai, sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „( - )“, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį su UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“. Laikotarpiu nuo įmonės įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo įmonėje buvo įdarbinta 16 darbuotojų. Nuo 2015 m. sausio mėnesio iki Vilniaus apygardos teismo 2016-09-13 nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB „M.Š.P.“ pasirašė ir vykdė 29 sutartis, kurių dalis įvykdytos visiškai. Pagal sutartį su L. P. durys suprojektuotos 2015-09-25, staktos ir durų varčių detalės pagamintos ir pakopų ruošiniai suklijuoti 2016-01-10. Pagal 2015-09-15 sutartį su J. K. negalima buvo projektuoti, nes nebuvo paruošta perdangos anga. J. K. siuntė M. M. nuotraukas ir 2015-11-20 parašė, kad nežino, kada bus galima projektuoti ir gaminti. 2015 m. vasario mėn. gale buvo galima tik pasimatuoti gamybai. Projektas parengtas 2016-05-23. Pagal 2015-09-15 sutartį su G. V. buvo pagaminti ir suderinti spalvų pavyzdžiai. Pagal 2015-10-15 sutartį su V. C. projektas parengtas 2015-11-15. 2016-01-15 pagamintas ir sumontuotas laiptų konstruktyvas bei laikinos pakopos, kad galėtų patekti į antrą aukštą. Buvo suklijuotos pakopos 2016-04-30, bet nepabaigta gamyba ir montavimas. Pagal 2016-03-11 sutartį su L. G. 2016-03-20 pagaminti pakopų šablonai. Pagal 2016-04-04 sutartį su L. S. projektas parengtas 2016-07-02. 2016-08-23 pagamintas ir sumontuotas laiptų konstruktyvas bei laikinos pakopos, kad galėtų patekti į antrą aukštą. Buvo pradėtos gaminti pakopos (suklijuoti ruošiniai). Pagal 2016-04-16 sutartį su M. J. 2016-05-15 projektas parengtas ir pagaminti spalvų pavyzdžiai. 2016-06-10 pagamintos ir pristatytos grindjuostės į objektą. Pagal 2016-04-22 sutartį su R. C. 2016-05-03 pagaminti pakopų šablonai. 2016-07-25 pagamintos ir sumontuotos laikinos pakopos, kad galėtų patekti į antrą aukštą. Buvo pradėtos gaminti pakopos (suklijuoti ruošiniai). Pagal 2016-05-18 sutartį su N. I. 2016-05-18 pagaminti pakopų šablonai. 2016-05-28 pagaminti spalvų pavyzdžiai ir suderinta pakopų spalva. Pagal 2016-06-20 sutartį su A. B., 2016-08-01 pagaminti pakopų šablonai ir suderinti spalvų pavyzdžiai. Buvo suklijuoti pakopų ruošiniai. Apelianto nuomone, teismas faktiškai pasisakęs dėl nukentėjusiųjų sudarytų sutarčių, nevertino visos įmonės veiklos bei to, kad dalis sutarčių, sudarytų su nukentėjusiais, iš dalies įvykdytos.

463.2.

47Skunde nurodoma, jog liko neįvertinti specialistės A. B. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad patikrinimo metu nebuvo vertinami visi įmonės sudaryti sandoriai ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti vykdomų sutarčių įvykdymo apimties bei tai, kad UAB „M.Š.P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo organizuotas tinkamai ir buhalterinė apskaita buvo tvarkoma. Pažymi, jog specialistė A. B. taip pat parodė, kad pagal priminius buhalterinės apskaitos dokumentus galima nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimų struktūrą, tačiau juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktos įmonės 2015 ir 2016 metų finansinės ataskaitos. Pažymi, jog 2016 metų finansinė ataskaita parengiama ir pateikiama juridinių asmenų registrui iki 2017 m. birželio 1 d., tuo tarpu įmonei jau buvo iškelta bankroto byla ir M. M. nebuvo įmonės vadovu.

483.3.

49Anot apeliantų, taip pat liko neįvertinta įmonės bankroto administratoriaus R. S. nurodyta aplinkybė, jog M. M. 2015 metų įmonės finansinę ataskaitą pateikė pavėluotai, gal 2016 metų gale, ir jis visus dokumentus atidavė policijai.

503.4.

51Teigiama, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. su nukentėjusiais sudarė sutartis, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ir iš anksto žinodamas, kad UAB „M.Š.P.“ įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis neįvykdys. Nurodoma, jog UAB „M.Š.P.“ vykdė gamybinę veiklą, turėjo reikalingą įrangą ir kvalifikuotus darbuotojus, todėl turėjo galimybę įvykdyti sutartis.

523.5.

53Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. M. įtikinėjo klientus, kad UAB „M.Š.P.“ pagamins, pateiks, sumontuos prekes sutartu laiku ir, kad piktnaudžiavo klientų pasitikėjimu. Nurodo, jog M. M. klientų neįtikinėjo sudarinėti sutartis, nes užsakovai patys surasdavo M. M. telefono numerį ir savo valia pateikdavo užsakymus. Jokių apgaulės veiksmų M. M. prieš klientus nenaudojo. M. M. savo naudai jokio turto iš nukentėjusiųjų neįgijo ir visi mokėjimai buvo naudojami įmonės veiklai ir užsakymų vykdymui.

543.6.

55Pažymi, kad UAB „M.Š.P.“ bankroto byloje buvo tikrinami visi įmonės sandoriai už 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau nei bankroto administratorius, nei Vilniaus apygardos teismas nenustatė neteisėtų sandorių ar sandorių, kurie prieštarauja įmonės ar jos kreditorių interesams.

563.7.

57Pasak apeliantų, tik M. J. ir V. C. gali reikalauti nuostolių atlyginimo, nes tik jie bankroto byloje pateikė kreditorinius reikalavimus, nors bankroto byloje buvo pranešta visiems įmonės kreditoriams, tame tarpe ir asmenims, kurie baudžiamojoje byloje pateikė ieškinius M. M. dėl žalos atlyginimo, apie Vilniaus apygardos teismo nustatytą terminą pateikti kreditorinius reikalavimus. Apeliantų nuomone, kiti įmonės kreditoriai kreditorinių reikalavimų nepateikė ir netapo UAB „M.Š.P.“ kreditoriais, todėl ir neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš įmonės vadovo ar dalyvių, todėl šių kreditorių reikalavimai patenkinti nepagrįstai. 4.

58Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė teismo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

59III.

60Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Skundas atmetamas 5.

61Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. 6.

62Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino BK 182 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktiką svetimo turto įgijimo apgaule piktnaudžiaujant pasitikėjimu išaiškinimus ir neteisingai vertino tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kaip baudžiamuosius, taip pat, kad UAB „M.Š.P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo organizuotas tinkamai ir buhalterinė apskaita buvo tvarkoma. Skunde prašoma M. M. išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje. 7.

63Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė M. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį. Dėl M. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje 8.

64Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

659.

66Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, pripažindamas M. M. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad M. M., sudarydamas UAB „M.P.“ vardu su nukentėjusiaisiais rangos sutartis, įtikindamas juos, kad įmonė pagamins, sumontuos prekes sutartu laiku, nors tuo metu suprato, kad negalės įvykdyti įmonės vardu prisiimtų įsipareigojimų, o jas sudarydavo tam, kad gautų lėšų, kurias galėtų panaudoti įmonės veikloje, o ne nukentėjusiųjų sutarčių vykdymui, t.y. jis sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais ir nurodydamas, kad gamins jiems sutartyse nurodytus gaminius, tuo tikslu paimdamas avansą, juos klaidino, kad šie, manydami, jog sutartys bus vykdomos, jas sudarytų ir sumokėtų avansą, tačiau darbų iš esmės neįvykdė, sumokėtų pinigų nukentėjusiesiems negrąžino, ryšius su klientais nutraukė, tokiu būdu jis UAB „M.Š.P.“ naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį turtą – pagal sutartis sumokėtas avanso sumas, kurios buvo naudojamos įmonės veikloje. Taigi apylinkės teismas konstatavo, kad sukčiavimas įvykdytas pasinaudojant nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir sudarant patikimo bendrovės direktoriaus įvaizdį. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės rūšių, kuriai būdinga, kad tarp kaltininko ir nukentėjusiojo, turtinės teisės valdytojo yra giminystės, asmeniniai, tarnybiniai ar kitokie tarpusavio ryšiai, sudarantys pagrindą pasitikėjimui, kuriuo piktnaudžiaudamas kaltininkas įgyja svetimą turtą, turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina.

6710.

68Nagrinėjamu atveju yra iškilęs nenusikalstamo poelgio atribojimo nuo nusikalstamo klausimas, todėl siekiant išvengti dirbtinės kriminalizacijos, vertinant veikos pavojingumą būtina atsižvelgti ir į baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) bei proporcingumo principus. BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – dažnai susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas (ar turtinė teisė), gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004). 11.

69Taigi, svarbu nustatyti, ar nuteistasis M. M., sudarydamas rangos sutartis su nukentėjusiaisiais, jau tuo metu siekė iš tokių civilinių sandorių išplaukiančių pasekmių – visiško sutartų darbų (prekių pagaminimo ir jų sumontavimo) atlikimo ar nukentėjusiesiems priklausančio turto – pagal sutartis sumokėtų avanso sumų pasisavinimo, melagingai pažadant nukentėjusiesiems sutartu laiku atlikti sutartyse nurodytus darbus, tačiau to net nekentinant daryti, taip įtraukiant nukentėjusiuosius dalyvauti jiems žalinguose sandoriuose ir sumokėti tam tikro dydžio avansus. Todėl būtina išanalizuoti kaltinamjo veiksmus ir elgesį prieš sudarant sandorius iki to momento, kai tapo aišku, jog sandoriai nebus pilnai įvykdyti. Tai, teisėjų kolegijos manymu, pirmos instancijos teismas ginčijamu nuosprendžiu tinkamai padarė ir pagrįstai pripažino M. M. sukčiavus nukentėjusiųjų atžvilgiu. 12.

70Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir tą pripažino pirmos instancijos teismas, mano jog visgi nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie civilinę nukentėjusiųjų ir kaltinamojo konflikto prigimtį, kaip tai yra teigiama apeliaciniame skunde. 13.

71Kaip matyti iš bylos medžiagos, su nukentėjusiaisiais nuo 2015-07-02 iki 2016-06-20 buvo sudaryta analogiškų 11 rangos sutarčių, iš kurių nei viena iki galo nebuvo įvykdytos, o būtent: 2015-07-02 sudarytos 2 sutartys laiptų gamybai ir montavimui ir viena 2015-07-07 sutartis dėl medinės sienų apdailos laiptinėje ir rūsyje su L. P. (bendra sutarčių kaina 11 470 eurų, sumokėtas avansas - 5 700 eurų, darbų atlikimo terminas – 50 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos ir avansinio sumokėjimo, montavimo darbai – per 7 darbo dienas, nuo prekių pristatymo dienos) (t. 1, b. l. 41-48); 2015-09-08 sutartis laiptų gamybai ir montavimui - su J. K. ( sutarties kaina 3 300 eurų, sumokėtas 1 500 eurų avansas, darbų atlikimo terminas – 40 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos ir avansinio sumokėjimo, montavimo darbai – per 5 darbo dienas, nuo prekių pristatymo dienos) (t. 1, b. l. 33-35); 2015-09-29 sutartis laiptų gamybai ir montažui – su G. V. (sutarties kaina 3 550 eurų, 2015-10-01 sumokėtas 1 500 eurų avansas, darbų įvykdymo terminas – 50 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo ir avansinio sumokėjimo, montavimo darbai – per 5 darbo dienas, nuo prekių pristatymo dienos) (t. 1, b. l. 26-28). Sutarties įvykdymo terminas – nuo 2015-12-09 iki 2015-12-16 (terminą skaičiuojant nuo avanso sumokėjimo dienos 2015-10-01); 2015-10-26 sutartis laiptų gamybai ir montažui su V. C. (sutarties kaina 4 000 eurų, sumokėtas 2 000 eurų avansas, darbų atlikimo terminas – 40 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos ir avansinio sumokėjimo, montavimo darbai – per 5 darbo dienas, nuo prekių pristatymo dienos, sutarties įvykdymo data nuo 2015-12-21 iki 2015-12-30, buvo nustatytas dar vieno mėnesio papildomas terminas) (t. 2, b. l. 66-68), sutartis nutraukta teismo sprendimu, nes nebuvo įvykdytas sulygtas užsakymas (t.2, b.l. 69 – 73); 2016-03-11 sutartis pakopų ir turėklų gamybai ir montažui su L. G. (sutarties kaina 1 700 eurų, sumokėtas 800 eurų avansas, darbų atlikimo terminas – 40 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos ir avansinio sumokėjimo, montavimo darbai – per 5 darbo dienas, nuo prekių pristatymo dienos, taip pat L. G. už 116, 80 eurų pirko reikalingas gamybai aliuminio profilius (t. 1, b. l. 66-67); 2016-04-04 sutartis laiptų gamybai ir montažui su L. S. (sutarties kaina 4 500 eurų, sumokėtas 1 800 eurų avansas, darbų atlikimo terminas – 50 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos ir avansinio sumokėjimo, montavimo darbai – per 5 darbo dienas, nuo prekių pristatymo dienos) (t. 2, b. l. 55-57); 2016-04-16 sutartis laiptų gamybai ir montažui su M. J. (sutarties kaina 5 000 eurų, sumokėtas 2 500 eurų avansas; 2016-04-22 (sutartyje padaryta klaida, nurodyta 2015-04-22 data) sutartis pakopų ir turėklų gamybai ir montažui su R. C. (sutarties kaina 2 000 eurų, sumokėtas 1 000 eurų avansas, darbų atlikimo terminas – 40 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos ir avansinio sumokėjimo, montavimo darbai – per 5 darbo dienas, nuo prekių pristatymo dienos), priek kurios yra pateiktas ranka rašytas ir M. M. pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, kad M. M. įsipareigoja sumontuoti laiptus pagal kontraktą iki 2016-08-25, pasirašyta M. M., taip pat yra 2018-08-11 įrašas, jog nesuprojektavus laiptų, M. M. grąžins avansą asmeniškai ir moralinę žalą 500 eurų (t. 1, b. l. 37-39, 40); 2016-05-02 sutartis pakopų, turėklų ir palangių gamybai ir montažui su E. Ž. (sutarties kaina 2 200 eurų, sumokėtas 1 100 eurų avansas, darbų atlikimo terminas – 30 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos ir avansinio sumokėjimo, montavimo darbai – per 5 darbo dienas, nuo prekių pristatymo dienos) (t. 2, b. l.17-19); 2016-05-18 sutartis pakopų ir turėklų gamybai ir montažui su N. I. (sutarties kaina 2 000 eurų, sumokėtas 1 100 eurų avansas, darbų atlikimo terminas – 60 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos ir avansinio sumokėjimo, montavimo darbai – per 5 darbo dienas, nuo prekių pristatymo dienos) (t. 2, b. l. 32-34); 2016-06-20 sutartis pakopų ir turėklų gamybai ir montažui su A. B. (sutarties kaina 3 600 eurų, 2016-06-20 sumokėtas 1 800 eurų avansas, darbų atlikimo terminas – 40 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos ir avansinio sumokėjimo, montavimo darbai – per 5 darbo dienas, nuo prekių pristatymo dienos) (t. 1, b. l. 31-32). Sutarties įvykdymo terminas – nuo 2016-10-19 iki 2016-10-26 (terminą skaičiuojant nuo avanso sumokėjimo dienos – 2016-06-20). 14.

72Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad M. M. vadovaujama įmonė turėjo sąlygas, galimybes bei priemones paminėtose sutartyse numatytiems darbams vykdyti. Bylos duomenimis M. M. laiptų, durų gamyba užsiėmė nuo 1992 metų. UAB „M.Š.P.“, atstovaujama M. M., pradėjo veiklą 2014 m. lapkričio mėnesį. UAB „M. Š. vykdė gamybinę veiklą, turėjo reikalingą įrangą ir kvalifikuotus darbuotojus, įmonė 2015-2016 metais sudarinėjo rangos sutartis dėl medžio gaminių projektavimo, pagaminimo, patiekimo ir sumontavimo su įvairiais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Buvo sudarytos viso 26 tokios sutartys. 2014-11-24 UAB „M.Š.P.“ sudarė sutartį su UAB „( - )“ bei 2015-06-15 su UAB „( - )“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo (t. 2, b. l. 96-102, 107-109), 2015-01-01 įmonė sudarė su AB „G.“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, gamybiniame pastate, esančiame ( - ), kuriame buvo įrengtos medienos dirbinių gamybinės patalpos (t. 2, b. l. 103-106). Iki 2016-09-13 bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonėje buvo apdrausti 8 asmenys (t. 3, b. l. 55). Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad įmonė realiai veikė turėjo tam specialiai pritaikytas patalpas, įrangą, darbuotojus, t.y. turėjo sąlygas ir priemones gaminti prekes pagal užsakymus. 15.

73Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad M. M. pats neieškojo klientų, juolab tikslu juos apgauti sudarant rangos sutartis. Iš tiesų tokių objektyvių duomenų byloje nėra, priešingai - visi nukentėjusieji patvirtino, kad patys kreipėsi į šią bendrovę dėl medienos darbų atlikmo, kai kurie suradę skelbimus internete, kai kurie per pažįstamus ar todėl, kad įmonė buvo šalia namų, o dar kai kurie - todėl, kad anskčiau buvo kreipęsi į M. M. dėl panašaus pobūdžio darbų ir M. M. buvo įvykdęs užsakymus, pretenzijų dėl to neturėjo. Iš esmės patys nukentėjusieji surasdavo M. M. kaip rangovą, tačiau kaip matyti iš tolimesnių M. M. veiksmų ir elgesio (kuris bus aptartas vėliau), jis, pasinaudojęs tokia susiklosčiusia situacija, kai nukentėjusieji susiradę rangovą, matę, kad rangovas turi tam tikrus įgūdžius, patirtį medienos gamybos srityje, specialias patalpas, darbuotojus, priemones ir sąlygas gaminti medžio produkciją, būdami patikinti, kad medžio darbai bus atlikti sutartu laiku, pasirašydavo sutartis ir sumokėdavo tam tikro dydžio avansus, tokiu būdu įgiję pasitikėjimą rangovu, piktnaudžiavo ja suklaidindamas nukentėjusiuosius melagingai žadėdamas per nustatytus terminus pilnai atlikti darbus, t.y. įvykdyti sutartis, kai tuo tarpu neketino tai daryti. Taigi, iš pradžių buvo įsigijamas nukentėjusiųjų pasitikėjimas, o paskui tuo pasitikėjimu buvo piktnaudžiaujama ir toks piktnaudžiavimas pasitikėjimu sudarė sąlygas efektyviai panaudoti apgaulę, t.y. toks piktnaudžiavimas pasitikėjimu pasireiškė pasinaudojimu susiklosčiusiais su nukentėjusiaisiais santykiais siekiant gauti turtinę naudą ir toks naudojimasis buvo neįmanomas be suklaidinimo (kad įvykdys sutartis, kai to nebuvo ketinama daryti). 16.

74Nuteistasis pripažino, kad pagal minėtas sutartis nepagamino medžio gaminių ir negrąžino avansinių mokėjimų, tačiau jis nepripažino, jog šias sutartis sudarinėjo iš anksto žinodamas, kad jų neįvykdys. Pasak M. M., jo įmonė pagal minėtas sutartis buvo atlikusi dalį, kaip antai: buvo pagaminti ir suderinti spalvų pavyzdžiai (su G. V., R. C., N. I., M. J.), padarytas preliminarus projektas (J. K.), pagaminti ir sumontuoti laiptų konstruktyvai bei laikinos pakopos (V. C., L. S.), pagaminti laiptų šablonai (L. G., R. C., N. I., A. B.), buvo pristatyti kai kurie gaminiai užsakovams (grindjuostės - M. J.). Apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausius M. M., pastarasis plačiau paaiškino apie atliktų darbų apimtį pagal minėtas sutartis ir šių darbų sąnaudas. Kaip paaiškino M. M., konkrečiai pagal sutartis su L. P., apie tris dienas buvo matuojamas visas objektas laiptų ir durų gamybai, nes buvo ketinama gaminti apie 10 – 12 durų, laiptus ir kt., tam buvo panaudotas jo darbuotojų darbo laikas, jis turėjo išlaidų šių darbuotojų užmokesčiams (buvo mokamas fiksuotas mėnesinis atlyginimas, už atskirus darbus nebuvo mokama), mokesčiams; matavimo darbų kaina įėjo į sutarties kainą; taip pat buvo sudarytas detalus planas, nubraižytos atskiros detalės, padaryta vizualizacija kompiuteriu, vien laiptus suprojektuoti užima apie 2 dienas, konkrečiai L. P. toks projektas buvo ruošiamas kokias 4 dienas, taip pat buvo pagaminti spalvų pavyzdžiai, o tai reiškia, kad buvo pagamintos tam tikros lentutės, išrinktos 2 – 3 spalvos, kuriomis buvo išpurkštos lentutės, po to jos buvo užlakuotos – šiems darbams paprastai perkamos medžiagos: lakai, beicai, visa tai kainavo apie 50 eurų, be to L. P. buvo pagamintos visos durų staktos, apvadai, suruošta durų varčių – šie darbai jam kainavo apie 600 eurų, kas sudaro trečdalį visos sutarties sumos, nes reikėjo mokėti ir darbo užmokestį, staliams ir už dažymą ceche, šie darbai buvo atliekami jo dirbtuvėse ( - ); L. P. matė minėtus gaminius, jis staktų negalėjo pradėti montuoti, kadangi reikėjo pabaigti gaminti durų varčias, o jas nespėjo padaryti, nes reikėjo daryti kitus užsakymus, buvo įvairių trukdžių, po sutarties nutraukimo kažkas iš tų gaminių liko, o kažkas buvo perdaryta kitiems užsakymams; nuo sutarties su L. P. iki sutarties sudarymo su J. K. buvo išleista įvairiems darbams, atitinkamai 82 eurai, 62 eurai, 109 eurai, 17 eurų – tai gali būti sumos už įvairius atliekamus darbus ir pirkinius ne tik pagal sutartis su L. P., bet ir pagal kitas, anksčiau sudarytas sutartis; medienos nepirkdavo kiekvienam užsakymui, ją pirkdavo didesniais kiekiais, kai surasdavo tinkamą kainą; kitiems klientams buvo pagaminti ir laiptų šablonai, kas reiškia, kad iš kitų medžiagų vietoje darydavo vienas prie vieno atitikmenį laiptų pakopoms, dėl ko reikėdavo specialiai pirkti MPP plokštes, pagal kurias gamindavo pakopas, ir tai kainuodavo, šablonus užimdavo pagaminti 1 – 2 dienas, jie kainuodavo apie 40 eurų; kai 2016-05-02 sudarinėjo sutartį su E. Ž., tai dar turėjo lėšų įvykdyti šią sutartį, tačiau pagal šią sutartį nieko E. Ž. nepagamino, tik buvo pasidarę pakopų šablonus, o paskui ši sutartis buvo nutraukta; V. C. ir L. S. buvo pagamintos laiptasijos - mediniai, frezuoti karkasai, kurie buvo sumontuoti; V. C. tokios laiptasijos gaminimui ir montavimui jis išleido apie 800 eurų; R. C. buvo pagamintos laikinos pakopos, dėl kurių specialiai medžiagų nepirko, nes buvo pagamintos iš įvairių atraižų, tam, kad šeimyna galėtų vaikščioti, laiptasija buvo pagaminta ankstesnio gamintojo; pagal 2016-05-18 sutartį su N. I. jis nieko nepagamino, tik buvo parinkti spalvų pavyzdžiai, nes jai reikėjo įvykdyti užsakymą rugsėjo mėnesį, pagal 2016-06-20 sutartį su A. B. buvo pamatuota ir suderinti laiptų statramsčiai; tikėjosi per tą laiką užsidirbti daugiau pinigų iš kitų užsakymų, bet tuomet įmonė bankrutavo. 17.

75Iš byloje surinktos medžiagos, specialistės išvados Nr. 140-(4446)-IS1-2629, kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymų aiškiai matyti, jog įmonė nebuvo ne tik kad pilnai įvykdžiusi visose sutartyse sulygtus darbus, bet ir neįvykdžiusi darbų gautų avansų apimtyje. Nuteistojo paminėti jo įmonės atlikti darbai pagal su nukentėjusiaisiais sudarytas sutartis buvo smulkūs, nereikalaujantys didelių materialinių sąnaudų (išskyrus epizodus su V. C. ir L. S., kuriems buvo pagamintos laiptasijos (V. C. laiptasijos pagaminimas kainavo apie 600 eurų), tačiau kurias kiti gamintojai turėjo perdaryti kaip netinkamas) arba panaudojant jau turimas medžiagas, už kurias papildomai nereikėjo mokėti, bei neužimantys daug laiko, t.y. pagrinde buvo apsiribojama tik eskizų, projektų, šablonų ir spalvų pavyzdžių demonstravimu, bet realiai nebuvo vykdomi pagrindiniai medžio gaminių gamybos ir jų montavimo darbai, o kai kuriais atvejais kai kurios sutartys išvis nebuvo pradėtos vykdyti. Galima teigti, kad faktiškai sutartimis prisiimtos prievolės nebuvo įvykdytos. Tai visų pirma patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, kad tik iš pradžių buvo atliekami paruošiamieji užsakytų laiptų, durų ir langų gamybos darbai: išmatavimai, spalvų parinkimai, pakopų šablonų padarymai, praktiškai objektuose nebuvo nieko padaryta, o vėliau darbai buvo tik vilkinami, buvo žadama atvykti konkrečiu laiku montavimui, tačiau to padaryta nebuvo, dėl to buvo teisinamasi išgalvotomis priežastimis: vieniems nukentėjusiesiems – neva tai darbinių patalpų gaisru (J. K., G. V., R. C., E. Ž., M. J. ir kitų parodymai), kitiems – laiku neišdžiuvusiu lakui, per anksti apsukta pakopų plėvele, sulūžusia mašina ir pan. Pasak kai kuriuos nukentėjusiuosius (L. P., J. K., L. G., A. B., M. J. ir kitų parodymai), jie buvo atvykę į gamybines patalpas, tačiau savo užsakytų visiškai ar iš dalies pagamintų gaminių nematė. Liudytojas N. M. taip pat patvirtino, kad jo darbo metu M. M. įmonėje nė karto nebuvo matęs pilnai pagamintų kokių nors gaminių, kad ne kartą į cechą buvo atvažiavę nepatenkinti klientai. Todėl, nepaisant šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jog pagal sudarytas sutartis jo įmonė buvo atlikusi dalį darbų, tenka pripažinti, kad tai tik apelianto deklaratyvus teiginys – įmonė faktiškai visiškai nebuvo įvykdžiusi darbų pagal užsakymus ir nuteistasis tik klaidino nukentėjusiuosius, imituodamas darbų atlikimą. 18.

76Tokią apygardos teismo išvadą tik dar labiau sustiprina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. 140-(4446)-IS1-2629. Joje be kita ko nurodyta, kad UAB „M.Š.P.“ inkriminuojamu laikotarpiu liko skolinga nukentėjusiesiems tokio pat dydžio pinigines sumas, kaip ir jų sumokėtas avansas - viso 20 800 eurų. Specialistė nustatė, kad UAB „M.Š.P.“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-09-13 (iki bankroto bylos įmonei iškėlimo) buvo sudariusi medžio darbų atlikimo sutartis ne tik su nukentėjusiais šioje byloje, bet ir kitais asmenimis, o būtent su N. S., K. J., UAB „B.S.F.“, „VšĮ „N.A.K.“, UAB „S.P.“, K. R., UAB S.“, J. A. (dvi sutartys), A. P. (dvi sutartys), S. Z., B. P., D. V., bei gavo ne tik iš nukentėjusiųjų šioje byloje, bet ir kitų asmenų avansinius mokėjimus - viso 51 604,96 eurų (1 priedas), tačiau iš šių lėšų minėtu laikotarpiu buvo atlikti tik 2 450 eurų vertės darbai: UAB „S. (už 750 eurų) ir UAB „S.P.“ (eurų 1700), o buvo neatlikta darbų už 38 450 eurų kitiems užsakovams, tame tarpe ir nukentėjusiesiems šioje byloje (dėl ko įmonė liko skolinga tokią sumą 23 užsakovams) bei dar buvo grąžinta 11 300 eurų - užsakovui A. B.. Kaip matyti iš specialistės išvados, tuo tarpu minėtu laikotarpiu iš užsakovų pagal sutartis gautos 51 604,96 eurų lėšos buvo panaudotos sumokant tiekėjams už prekes, mokesčiams, darbo užmokesčiams, įmonės paskolai, įvairioms paslaugoms bei antstolei. Čia pažymėtina, jog M. M. laikotarpiu nuo 2015-06-01 – 2016-07-01 sau išsimokėjo iš įmonės lėšų 20 150,06 eurų kaip darbo užmokestį. Išanalizavus UAB „M.Š.P.“ sąskaitoje banke ir kasoje esančius piniginių lėšų judėjimus (specialistės išvados 3 priedas), matyti, kad bendrovė, gavusi iš nukentėjusiųjų avansinius mokėjimus, išleisdavo labai minimalias sumas prekėms, o didžiąją dalį - mokesčiams ir darbo užmokesčiams. Iš turimų duomenų neaišku, kiek, gavus iš nukentėjusiųjų avansinius mokėjimus, konkrečiai buvo išleista ar išvis turėta kokių nors išlaidų užsakymams su nukentėjusiesiais vykdyti, tačiau pats nuteistasis M. M. apygardos teisme patvirtino, jog galimai tos lėšos prekėms galėjo būti skirtos ne tik užsakymams su nukentėjusiaisiais vykdyti, bet ir prekėms, pagal kitas, anskčiau sudarytas sutartis su kitais užsakovais (ne nukentėjusiaisiais). Apylinkės teisme apklaustas liudytojas N. M. patvirtino, kad jam dirbant UAB „M.Š.P.“, kiek jam yra žinoma, gavus pinigus pagal vieną užsakymą, jais buvo dengiami kiti užsakymai. Taigi, visi šie duomenys tik dar kartą patvirtina, kad gautos iš nukentėjusiųjų piniginės lėšos kaip avansai, pagrinde buvo naudojamos įmonėms reikmėms, nesusijusioms su užsakovų užsakymų vykdymu, bet labai minimaliai arba išvis nebuvo leidžiamos nukentėjusiųjų užsakymams vykdyti, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog M. M. įgijo svetimą turtą UAB „M.Š.P.“ naudai. 19.

77Apeliantas nesutinka su tokia specialistės išvada, jog jis nebuvo atlikęs darbų 38 450 eurų sumai ir viso proceso metu teigė, kad jis jam inkriminuojamu laikotarpiu buvo įvykdęs kitų užsakovų (ne nuikentėjusiųjų) sutartis (K. J., B. P. su J. A., S. Z., D. V. UAB „S.P.“ ir kitiems), tačiau apeliacinės instancijos teisme, papildomai apklausius nuteistąjį, paaiškėjo, kad jis taip pat šiems užsakovams nebuvo pilnai įvykdęs sutartyse sulygtus darbus, o buvo atlikęs darbus tik sumokėtų avansų apimtyje, dėl ko šie asmenys nereikalavo grąžinti jų sumokėtų avansų ir neturėjo jam jokių pretenzijų. Tačiau, kaip matyti iš liudytojos V. J., L. Ž. parodymų, ir šie jiems dalinai atlikti darbai buvo atilikti pažeidžiant nustatytus terminus (pasak V. J. – buvo pradelsta iki pusės metų). Kaltinamasis taip pat skunde nurodo, kad specialistė A. B., atlikusi ekonominį UAB „M.Š.P.“ tyrimą, neįvertino ir inkriminuojamu laikotarpiu dar ir kitas su įmone sudarytas medžio darbų atlikimo sutartis, kurios buvo įvykdytos. Kaip matyti iš 2019-04-25 teisiamojo posėdžio apylinkės teisme, kuomet buvo apklausta specialistė A. B., protokolo, specialistė paaiškino ir dėl šios situacijos, nurodydama, kad į tyrimą nebuvo įtraukta įmonės sudarytos sutartys su UAB „K.T.“, K. T., AB „P.S.T.“, M. Z., V. J., J. Ž., tačiau, šių sutarčių neįtraukimas į specialisto išvadą nenulemtų pačios išvados, o tik padidėtų gautų piniginių lėšų sumos, nurodytos prie išvados pridėtame priede Nr. 1. 20.

78Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog realiai M. M. įmonė „M.Š.P.“ neturėjo išteklių ir galimybių vykdyti veiklą dėl savo finansinės padėties, tačiau inkriminuojamu laikotarpiu sudarinėjo su užsakovais sutartis, nors faktiškai buvo nemoki. Bylos duomenimis UAB „M.Š.P.“ įstatinis kapitalas buvo minimalus – 10 000 litų (t. 3, b.l. 83). Vilniaus apygardos teismo 2016-09-13 nutartimi, kuria UAB „M.Š.P.“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. eB2-5582-794/16 (Vilniaus apygardos teismo 2016-12-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5582-864/2016, UAB „M.Š.P." pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 3, b. l. 70)), nurodyta, kad įmonė registrų tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė tik už 2014 metų 2 mėnesių laikotarpį. Tuo metu pateiktais duomenimis įmonė deklaravo turto už 3 666,20 eurų, ilgalaikio turto neturėjo, įsipareigojimai pagal balansą sudarė 1 568,50 eurų, o 2014 metų veiklos rezultatas - 798,48 eurų. Ieškovo duomenimis atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės rezultato nedavė, paskutinį kartą nuo įmonės sąskaitos buvo nurašyta 782,88 eurų skolos 2016-01-19, įmonės skola nuolat auga, kadangi yra apdrausti 8 asmenys. Viešųjų registrų duomenimis įmonė registruoto turto neturi, transporto priemonių neturi, byloje nėra duomenų, kad įmonė nuosavybės teise valdytų kokį nors materialųjį turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Nutarties priėmimo dienai skola VSDFV biudžetui išaugo iki 7 892,28 eurų, skolos VMI nėra, LITEKO duomenimis 2016 metais keliose civilinėse byloje iš atsakovo priteistos skolos skirtingų kreditorių naudai. 21.

79Nors nuteistasis M. M. teigia, kad įmonės finansiniai sumkumai prasidėjo tik nuo 2016 m. liepos mėn. pabaigos, kuomet AB „G.“ nutraukė su jo įmone nuomos sutartį, ir kaip jis suprato, ne dėl jo, palyginus, nedidelio įsiskolinimo, o dėl naudingesnės numos sutarties su kitais asmenimis ir jis inkriminuojamu laikotarpiu turėjo galimybę vykdyti įmonės vardu prisiimtus įpareigojimus, tai paneigia minėta Vilniaus apygardos teismo 2016-09-13 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo bei apylinkės teismo pagrįstai nustatytos, aukščiau aprašytos, aplinkybės, jog įmonė nuo 2015 m. pradžios nesugebėdavo laiku ir tinkamai vykdyti pakankamai smulkius užsakymus, 2016 m. įmonė jau buvo įsiskolinusi kitiems kreditoriams (ne nukentėjusiesiems). Be to, kaip matyti iš 2016-04-19 AB „G.“ G.“ rašto, įmonės skola už patalpų nuomą 2016-04-19 sudarė 2 635,94 eurų ir, kad ši įmonė nutraukė sutartį su UAB „M.Š.P.“ būtent dėl susidariusios skolos (t.3, b.l. 14). Taip pat įmonė nuo 2015 metų turėjo įsiskolinimų SODRAI, kurios reguliariai buvo nurašomos nuo įmonės sąskaitos, paskutinį kartą skola – 782,99 eurų, buvo nurašyta 2016-01-19 ir bankroto bylos iškėlimo dienai (2016-09-13) skola buvo 7 892,28 euro. Liudytojai A. G. ir N. M. taip pat paliudijo, kad jo darbo įmonėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasaros iki 2016 m. vasaros, buvo atveju, kai gamuybinėse patalpose savininkas atjungdavo elektrą dėl nesumokėtų mokesčių, tada darbai stodavo, būdavo vėluojama su atlyginimasi. Liudytojas N. M. dar nurodė, kad dėl vėluojančių atlyginimų jis buvo priverstas išeiti iš darbo. 22.

80Teisėjų kolegijos nuomone, M. M., kaip patyręs įmonės, užsiimančios medžio darbais, vadovas, verslininkas, sudarydamas su užsakovais sandorius, negalėjo nesuprasti, kad esant tokiai įmonės sunkiai finansinei padėčiai, skoloms, būdamas sudaręs anksčiau su kitais užsakovais analogiško pobūdžio sutartis, kurių nebuvo pilnai įvykdęs ir kurių įvykdymo terminai buvo ženkliai pradelsti, nepaisant to nuo 2015-07-02 sudarinėjo įmonės vardu naujas analogiško pobūdžio sutartis su nukentėjusiaisiais, žinodamas, kad įmonė nesugebės jų laikytis, o paimtas avansas buvo naudojamas pagrinde mokesčiams, atlyginams išmokėti, padengti jau nuo 2015 m. pradžios susidariusias skolas. Analizuojant su nukentėjusiaisiais sudarytas sutartis, jų sudarymo laiką, numatytus įvykdymo terminus bei realiai atliktus darbus, matyti, kad jose nurodyti darbų atlikimo terminai buvo visiškai nerealūs ir, kad įmonė nesugebės jų laikytis. Pavyzdžiui sudarant 3 sutartis su L. P. (2015-07-02 (2 sutartys), 2015-09-07), kurių pagaminimo terminas buvo numatytas 50 darbo dienų, paėmus viso 11 470 eurų avansą, buvo tik išmatuotas vietoje objektas, sudarytas planas ir parinktos spalvos (M. M. teigimu, buvo pradėta daryti statramščius, bet, pasak nukentėjusįjį L. P., jokių jam gaminamų dalykų jis ceche nematė), o jau po dviejų mėnesių, 2015-09-08, buvo sudaryta kita sutartis su J. K., paimtas 1 500 eurų avansas, nustatytas 40 darbo dienų terminas, kuriam buvo padarytas tik preliminarus užsakymo projektas. Tuoj neužilgo, 2015-09-29, sudaryta sutartis su G. V., paimtas 1 500 eurų avansas, tačiau per tą laiką buvo tik parinktos spalvos. Taigi, neįvykdžius L. P., J. K. ir G. V. užsakymus, 2015-10-26 sudaroma sutartis su V. C., paimtas 2000 eurų avansas, nustatytas 40 darbo dienų terminas, kuris buvo pratęstas dar vienam mėnesiui, tačiau, kaip žinia, V. C. buvo padaryta tik viena laiptasija, kurią užsakovas turėjo perdaryti kaip netinkamą. Toliau kaip matyti, neįvykdžius prieš tai paminėtų sutarčių, nuo 2016-03-11 gana intensyviai, beveik kas dvi savaites buvo sudarinėjamos dar kitos 6 rangos sutartis (2016-04-04, 2016-04-16, 2016-04-22, 2016-05-02, 2016-05-18, galiausiai – paskutinė – 2016-06-20), jose nustatant panašius darbų įvykdymo terminus, paimant atitinakamai 800, 1800, 2 500, 1 000, 1 100, 1 100, 1 8000 eurų dydžio avansus bei atliekant visiškai jokių finansinių išteklių nereikalaujančius, simboliškus darbus: projektų parengimus bei spalvų parinkimus. 23.

81Sutiktina ir su apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusių parodymai patvirtina, kad M. M., gavęs iš jų avansus, pradėdavo vengti užsakovų, į nukentėjusiųjų telefono skambučius nereaguodavo, nutraukdavo su jais ryšius. Be to pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme iš dalies patvirtino, jog kai tik kildavo koks konfliktas dėl laiku nepadarytų darbų su užsakovais, jis mesdavo tą darbą ir imdavosi vykdyti kitą užsakymą. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog M. M., kaip įmonės vadovas, jau sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais net nesiekė vykdyti tokias sutartis, o priešingai, gavęs avansus, pradėdavo vengti užsakovų, su jais nutraukdavo ryšius. 24.

82Apibendrinat išdėstytą, konstatuojama, jog M. M., turėdamas tikslą gauti iš nukentėjusiųjų avansus, sudarydamas rangos sutartis su nukentėjusiaisiais, sąmoningai iškraipydavo objektyvią tiesą, pažadėdamas jiems laiku ir pilnai įvykdyti sutartyse sulygtus darbus, nors to neketino daryti, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė nesugebės laiku įvykdyti tokias sutartis, dėl ko nukentėjusieji, jiems klaidingai susiformavus įsivaizdavimui apie pilną darbų įvykdymą laiku pagal sudarytas sutartis, buvo paskatinti nenaudingai disponuoti savo turtu – perduoti sutartyse nurodytus avansus. Taigi, tokie kaltinamojo pažadai pripažintini esmine apgaule ir dėl jos panaudojimo nukentėjusieji klaidingai suvokė savo turto (avanso) perėjimo kaltinamojo nuosavybei pagrindą, taip sukuriant turto perdavimo teisėtumo iliuziją. 25.

83Teismų praktikoje akcentuojama, kad sutartiniai santykiai gali peraugti į nusikalstamus, kai kaltininko veiksmai sudaro kliūčių nukentėjusiesiems įgyvendinti savo teises civiline tvarka. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių sutarčių, sudarytų su nukentėjusiaisiais, matyti, kad darbų neatlikimo ar ne visiško atlikimo atvejais už tai buvo numatyta civilinė atsakomė: netesybos, palūkanos ir t.t. , tačiau, kaip matyti, 2016-09-13 įmonei iškėlus bankroto bylą nukentėjusiesiems šių teisių realizavimas kreipiantis į teismą su civiliais ieškiniais, tapo apsunkintu arba išvis neįmanomu. Be to byloje yra duomenų, jog M. M. 2017 metais yra kreipęsis į teismus dėl jo, kaip fizinio asmens, bankroto iškėlimo, tuo metu niekur nedirbo, turėjo 10 kreditorių (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-16 nutartis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017-11-06 nutartis). Apeliaciniame skunde teigiama, kad po to, kai UAB „M.Š.P.“ bankroto administratorius pranešė apie Vilniaus apygardos teismo nustatytą terminą pateikti kreditoriams reikalavimus, visiems įmonės kreditoriams, tame tarpe ir asmenims, pateikusiems šioje byloje civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo M. M., iš visų nukentėjusiųjų šioje byloje tik nuentėjsieji M. J. ir V. C. pateikė kreditorinius reikalavimus UAB „M.Š.P.“ bankroto byloje, todėl apylinkės teismas šioje byloje nepagrįstai patenkino M. M. pareikštus ieškinius. Apygardos teismas nesutinka su tokiu apeliantų argumentu. Ta aplinkybė, kad kai kurie nukentėjusieji pasinaudojo savo teise ir pareiškė savo kreditorinius reikalavimus įmonės bankroto procese (kadangi rangos sutartys buvo sudarytos su UAB „M.Š.P.“, ne su M. M., kaip fiziniu asmeniu), visiškai neturi reikšmės sprendžiant šioje byloje klausimą dėl M. M. kaltės ir dėl jo nusikalstamų veiksmų padarytos žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas, pripažinęs M. M. kaltu apgaule sudarius sutartis su nukentėjusiaisiais ir apgaule gavus iš jų avansinius mokėjimus ir kitas išmokas, reikalingas sutarčiai įvykdyti, pagrįstai tenkino ieškovų L. G., A. B., L. P., J. K., R. C. ir N. I. ieškinius. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad nukentėjusieji galėtų bandyti ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, teismų praktikoje nepripažįstama aplinkybe, iškart tokius teisinius santykius paverčiančia civiliniais, o kaltininko veiksmus – ne nusikalstama veika. Net jei būna priimti tam tikri teismų sprendimai civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo, tai nereiškia, kad nukentėjusiesiems nebuvo apsunkinta galimybė ginti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-942/2017). 26.

84Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. M. padarytos veikos atitinka BK 182 straipsnyje įtvirtinto sukčiavimo požymius. Todėl apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas galioti. Dėl M. M. inkriminuojamos veikos pagal BK 223 straipsnio 1 dalyje 27.

85Skundu yra ginčijama nuteistojo M. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, jog liko neįvertinti specialistės A. B. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad UAB „M.Š.P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo organizuotas tinkamai ir buhalterinė apskaita buvo tvarkoma. Pažymima, jog specialistė A. B. taip pat parodė, kad pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus galima nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimų struktūrą, tačiau juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktos įmonės 2015 ir 2016 metų finansinės ataskaitos. Taip pat nurodoma, jog 2016 metų finansinė ataskaita parengiama ir pateikiama juridinių asmenų registrui iki 2017 m. birželio 1 d., tuo tarpu įmonei jau buvo iškelta bankroto byla ir M. M. nebuvo įmonės vadovu. 28.

86Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. M. veika atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir, kad jis yra kaltas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. 29.

87Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 30.

88Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-356-696/2017). Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą, o 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (kai surašoma buhalterinė pažyma). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 4 dalis). Šį imperatyvą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, numatatnti, jog ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose nurodyta, o 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. (17 str.) Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 31.

89M. M. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-09-13, būdamas atsakingu už apskaitos tvarkymą bei už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, neužregistravo apskaitos registre: - 900 eurų 2015-06-11 Kasos pajamų orderiu MŠP Nr. 0003 priimtų į kasą iš B. V.; - 2 500 eurų 2016-05-18 Kasos pajamų orderiu MŠP Nr. 0009/8 priimtų į kasą iš M. M. užsakovo M. J. vardu; - 412,41 eurų iš kasos M. M. 2015-09-10 Kasos išlaidų orderiu Nr. 20150910/1 išduotas atlyginimas; - 286,56 eurų (288,56 eurų – patikslino specialistė) iš kasos 2015-09-10 Kasos išlaidų orderiu Nr. 20150910/2 ir 65,86 EUR 2016-01-05 Kasos išlaidų orderiu Nr. 20160105/1 A. G. išduotas atlyginimas; dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės trumpalaikio turto, grynųjų pinigų ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros; bei neužtikrino, kad būtų parengta ir pateikta Juridinių asmenų registrui įmonės 2015 metų finansinė atsakaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 32.

90Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-78/2012, Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014). Nagrinėjamojoje byloje išvadą apie negalimumą iš dalies nustatyti UAB „M.Š.P.“ bendrovės trumpalaikio turto, grynųjų pinigų ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros teismas grindė specialistės išvada Nr. 140-(4446)-IS1-26292017-10-06, specialistės paaiškinimu ir apklausa teisme, iš dalies kaltinamojo M. M., buhalterių J. S. ir J. G., liudytojo L. M. parodymais bei į bylą pateiktais apskaitos dokumentais. Pagal M. M. pareikšto kaltinimo logiką, jo apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo kad: 1) jis neužregistravo apskaitos registre kaltinime paminėtų kasos išlaidų orderių; ir 2) neužtikrino, kad būtų parengta ir pateikta Juridinių asmenų registrui įmonės 2015 metų finansinė atsakaitą. Kaip matyti ir specialisto išvados, pirmu atveju dėl tokių M. M. veiksmų negalima iš dalies bendrovės turto, grynųjų pinigų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o antru - negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. 33.

91Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino specialistės išvadą, jog UAB „M.Š.P.“ tiriamojo laikotarpio 2015 m. ir 2016 m. iki rugsėjo 13 d. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma taip, kad galima visiškai nustatyti jos 2015 m. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. veiklą ir nuosavą kapitalą, tačiau, specialistė nurodė, kad negalima iš dalies nustatyti turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes jo vadovaujama bendrovė nėra pateikusi 2015 m. ir 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei, kad negalima nustatyti iš dalies bendrovės turto, grynųjų pinigų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes į apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos - 11 000 eurų 2015-07-05 avanso grąžinimas užsakovui A. B. ir 20 150,06 eurų darbo užmokesčio sumos nuo 2015-06-01 iki 2016-07-01 išmokėjimas M. M. - nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais, ir, kad apskaitos dokumentais pagrįstų ūkinių operacijų duomenys (900 eurų 2015-06-11, priimtų į kasą iš B. V.; 2 500 eurų, 2016-05-18 priimtų į kasą iš M. M. užsakovo M. J. vardu; 412,41 eurų iš kasos M. M. 2015-09-10 išduotas atlyginimas; 286,56 eurų iš kasos 2015-09-10 ir 65,86 eurų 2016-01-05 A. G. išduotas atlyginimas) nuo jų atlikimo datos iki tiriamojo laikotarpio pabaigos neužregistruoti apskaitos registre . BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 34.

92Apygardos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad nors specialistė išvadoje buvo nurodžiusi, kad M. M. vadovaujama įmonė nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2015 ir 2016 metus, jis yra nuteistas už tai, kad bendrovė nepateikė tokių dokumentų tik už 2015 m. – o šį faktą, kaip matyti iš M. M. parodymų, pastarasis pripažino viso proceso metu. 35.

93Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus galima buvo nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų struktūrą, tačiau juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktos įmonės 2015, 2016 metų finansinės ataskaitos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenis. Kaip matyti pirminis apskaitos dokumentas netapatus buhalterinei apskaitai: apskaitos dokumentas – tai pavienės ūkinės operacijos liudijimas, o buhalterinė apskaita - tokių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema. Taigi, apskaitos registras yra išvestinis dokumentas iš apskaitos dokumentų ir esant vien tik pirminiams dokumentams, net ir nesant jų trūkumui, negalima pagal juos nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 36.

94Pagal 223 straipsnio 1 dalį straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šio nusikaltimo subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-69-895/2018). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2019, 2K-109-942/2019). Taigi, nors baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą (buhalteris, vyriausiasis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), be abejonės, tokia aplinkybė pati savaime nesuponuoja išvados, kad bendrovės vadovas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Be to, vadovaujantis teismų praktika, bendrovės vadovas atsako ir tuo atveju, kai nustatoma tarpinio vykdymo situacija (panaudojant kitus nekaltus asmenis). Jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinė nutartis Nr. 2K-363/2014). 37.

95Byloje nėra ginčijama, kad inkriminuojamu laikotarpiu UAM „M.Š.P.“ direktoriaus pareigas įėjo M. M. ir, kad jis, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „M.Š.P.“ 2014-11-24 buvo sudariusi su UAB „( - )“ sutartį dėl apskaitos tvarkymo, tačiau 2015 m. birželio mėn. M. M., kaip UAB „M.Š.P.“ vadovas, atsisakė UAB „( - )“ paslaugų. 2015-06-15 UAB „M.Š.P.“ buvo sudaryta analogiška sutartis su UAB „( - )“. Tiek UAB „( - )“, tiek UAB „( - )“ UAB „M.Š.P.“ buhalterinę apskaitą vedė pagal šios įmonės direktoriaus M. M. pateiktus dokumentus, tačiau M. M. pats buvo atsakingas už įmonės grynųjų pinigų apskaitą, t.y. tuo aveju, kai jis priimdavo įmonės vardu pinigus, turėdavo išrašyti kasos pajamų orderius ir turėdavo pateikti bendrovės buhalteriją vedančiai buhalterei. Tai iš dalies patvirtino pats nuteistasis M. M., liudytojos J. S., J. G., buhalterės, tvarkiusios UAB „M.Š.P.“ apskaitą bei byloje esantys 2014, 2015, 2016 metų kasos išlaidų ir pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad juos kaip įmonės vadovas ir kasininkas pasirašinėjo M. M.. Liudytojos J. S. ir J. G. teisme patvrtino, kad nevedė įmonės grynųjų pinigų apskaitos, įmonės vadovas M. M. pats tvarkė šią sritį. Be to, kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, sutarčių sudarytų tarp įmonės ir buhalteriją tvarkančių įmonių, M. M., kaip įmonės vadovas, pats nuo 2015 m. birželio mėn. tvarkė visą likusią apskaitą, įmonėje nebuvo kito asmens, atsakingo už įmonės kasą ir apskaitos vedimą. Todėl jis yra atsakingas už inkriminuojamu lakotarpiu aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. 38.

96Iš specialistės išvados matyti, kad M. M. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes apskaitos dokumentais pagrįstos ūkinės operacijos ikriminuojamu laikotarpiu nebuvo užregistruotos apskaitos registre, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės trumpalaikio turto, grynųjų pinigų ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir, kad nepateikė registro tvarkytojui įmonės metinės finansinės atskaitomybės už 2015 metus, dėl to M. M. veika atitinka BK 223 straipsnyje įtvirtinto aplaidaus buhalterijos tvarkymo požymius. Todėl apylinkės teismo sprendimas ir šioje dalyje paliekamas galioti.

97Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

98nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Viačeslav Beperšč apeliacinį skundą atmesti.

99Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu... 4. Pritaikius BK 75 straipsnį, M. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 5. Šiuo nuosprendžiu civilinių ieškovų L. G., A. B., L. P., J. K., R. C.... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. I.... 8. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.... 9. M. M. nuteistas už didelės vertės (20 800 Eur) svetimo turto apgaulės būdu... 10. 1.1.... 11. Su L. P. bendrovės vardu 2015-07-02 sudarė laiptų gamybos ir montažo... 12. 1.2.... 13. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su J. K. bendrovės vardu 2015-09-08... 14. 1.3.... 15. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su G. V. bendrovės vardu 2015-09-29... 16. 1.4.... 17. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su V. C. bendrovės vardu 2015-10-26... 18. 1.5.... 19. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su L. G. bendrovės vardu 2016-03-11... 20. 1.6.... 21. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su L. S. pasitikėjimu ir sudarydamas... 22. 1.7.... 23. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su M. J. bendrovės vardu 2016-04-16... 24. 1.8.... 25. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su R. C. bendrovės vardu 2016-04-22... 26. 1.9.... 27. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su E. Ž. bendrovės vardu 2016-05-02... 28. 1.10.... 29. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su N. I. bendrovės vardu 2016-05-18... 30. 1.11.... 31. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, su A. B. bendrovės vardu 2016-06-20... 32. Be to, M. M. nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, būtent... 33. 2.1.... 34. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo (Žin., 2001,... 35. 2.1.1.... 36. 12 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių... 37. 2.1.2.... 38. 16 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių... 39. 2.2.... 40. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo... 41. II.... 42. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai 3.... 43. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. ir jo gynėjas advokatas Viačeslav... 44. 3.1.... 45. Skunde nurodo, jog baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB... 46. 3.2.... 47. Skunde nurodoma, jog liko neįvertinti specialistės A. B. parodymai teisiamojo... 48. 3.3.... 49. Anot apeliantų, taip pat liko neįvertinta įmonės bankroto administratoriaus... 50. 3.4.... 51. Teigiama, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių,... 52. 3.5.... 53. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. M. įtikinėjo... 54. 3.6.... 55. Pažymi, kad UAB „M.Š.P.“ bankroto byloje buvo tikrinami visi įmonės... 56. 3.7.... 57. Pasak apeliantų, tik M. J. ir V. C. gali reikalauti nuostolių atlyginimo, nes... 58. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo... 59. III.... 60. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Skundas atmetamas 5.... 61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio... 62. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino BK... 63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą... 64. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria... 65. 9.... 66. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, pripažindamas M.... 67. 10.... 68. Nagrinėjamu atveju yra iškilęs nenusikalstamo poelgio atribojimo nuo... 69. Taigi, svarbu nustatyti, ar nuteistasis M. M., sudarydamas rangos sutartis su... 70. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir tą pripažino pirmos instancijos... 71. Kaip matyti iš bylos medžiagos, su nukentėjusiaisiais nuo 2015-07-02 iki... 72. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad M. M.... 73. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad M. M. pats neieškojo klientų, juolab... 74. Nuteistasis pripažino, kad pagal minėtas sutartis nepagamino medžio gaminių... 75. Iš byloje surinktos medžiagos, specialistės išvados Nr.... 76. Tokią apygardos teismo išvadą tik dar labiau sustiprina ir byloje esanti... 77. Apeliantas nesutinka su tokia specialistės išvada, jog jis nebuvo atlikęs... 78. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta... 79. Nors nuteistasis M. M. teigia, kad įmonės finansiniai sumkumai prasidėjo tik... 80. Teisėjų kolegijos nuomone, M. M., kaip patyręs įmonės, užsiimančios... 81. Sutiktina ir su apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusių parodymai... 82. Apibendrinat išdėstytą, konstatuojama, jog M. M., turėdamas tikslą gauti... 83. Teismų praktikoje akcentuojama, kad sutartiniai santykiai gali peraugti į... 84. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 85. Skundu yra ginčijama nuteistojo M. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą... 86. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio... 87. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet... 88. Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra... 89. M. M. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, laikotarpiu... 90. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnio taikymo realią... 91. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės... 92. Apygardos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad nors specialistė... 93. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal pirminius buhalterinės apskaitos... 94. Pagal 223 straipsnio 1 dalį straipsnį atsako asmenys, atsakingi už... 95. Byloje nėra ginčijama, kad inkriminuojamu laikotarpiu UAM „M.Š.P.“... 96. Iš specialistės išvados matyti, kad M. M. pažeidė Buhalterinės apskaitos... 97. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 98. nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Viačeslav Beperšč apeliacinį... 99. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....