Byla 2-1220-943/2017
Dėl žalos atlyginimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3924-619/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3924-619/2017,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai A. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtus atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, veiksmus ir priteisti ieškovui V. B. 586 606 Lt (169 892,84 Eur), o ieškovui A. B. 2 148 350 Lt (622 205,17 Eur) žalos atlyginimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai siekdami sumenkinti Lietuvos Respublikos valstybę ir jos institucijas, jas sąmoningai nurodo kabutėse. Teismai ne kartą procesiniuose dokumentuose ieškovui buvo išaiškinę, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumentų įforminimo taisyklių, o kartu ir valstybinės kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Ieškovų pasirinktas atsakovų įvardijamas vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, atliekamas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis bei rodant nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.
  3. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ieškinys nepriimtinas nagrinėti teisme, o ieškovų piktnaudžiavimas teisėmis eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą.

7III. Atskirojo skundo argumentai.

8

  1. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nenurodė, į kurią instituciją ieškovas turi kreiptis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Atsisakius priimti ieškinį ir nenustačius ieškinio trūkumų buvo suvaržyta ieškovo teisė reikalauti atlyginti padarytą žalą.
    2. Nutartį priėmė šališkas teismas, nes niekas negali būti pats sau teisėjas ir nagrinėti bylą. Be to, priimta nutartimi buvo padaryti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5, 6, 7, 17, 21 straipsnių pažeidimai.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovų ieškinį atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. CPK 137 straipsnio 3 dalis nustato, kad nutartyje, kuria teismas atsisako priimti pareiškimą, privaloma nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
  3. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikė, todėl nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškinį buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes apelianto ieškinyje vartojami Lietuvos Respublikos valstybę ir jos institucijas žeminantys išsireiškimai. Pažymėtina, kad apeliantas sistemingai teismams teikia ieškinius, kuriuose akivaizdžiai yra išreiškiama nekonstruktyvi kritika ir panieka Lietuvos Respublikos teismams ir teisėsaugai. Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, apeliantas ir toliau vartoja nepagarbią leksiką valstybės ir jos institucijų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai konstatavo, kad šiais savo veiksmais apeliantas sąmoningai siekia sumenkinti Lietuvos Respublikos valstybę bei jos institucijas, todėl teise kreiptis į teismą akivaizdžiai naudojasi ne pagal jos paskirtį. Skundžiamoje nutartyje yra aiškiai nurodyta dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį bei kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias ieškinį priimti ir nagrinėti teisme.
  4. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje turi būti nurodyta, į kurią instituciją apeliantas turi kreiptis. Kaip minėta, šiuo atveju ieškinį buvo atsisakyta priimti ne dėl to, kad apeliantas kreipėsi ne į tą teismą, kuriame ginčas turi būti sprendžiamas, ar ne į tą instituciją, tačiau dėl to, jog apeliantas kreipėsi į teismą piktnaudžiaudamas teise bei siekdamas sumenkinti Lietuvos Respublikos valstybę ir jos institucijas. Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių pašalinimas išimtinai priklauso nuo apelianto valios.
  5. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovais įvairius subjektus bei nurodant valstybės institucijas ir pareigūnus naudojami epitetai negali būti vertinami kaip rašymo apsirikimas ar netikslumas. Toks apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, turint siekį šiuos subjektus pažeminti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-378-407/2016; 2016 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1324-178/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017 ir kt.).
  6. Apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia apelianto nuomone, kad teisėjas priklauso teismų sistemai, todėl nagrinėdamas bylą, kurioje keliamas klausimas dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nagrinėtų bylą prieš save. Apeliantui ne kartą buvo išaiškinta, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Apeliantas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl galimo skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumo ir / ar suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl skundžiamos nutarties taip pat nėra pagrindo panaikinti dėl šių apelianto nurodytų priežasčių.
  7. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai, apelianto prašymas kreiptis į prokurorą netenkinamas (CPK 300 straipsnis).
  8. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos sprendžiamais klausimais, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai