Byla 2-1323-178/2017
Dėl 2017 m. kovo 10 d. Lietuvos antstolių garbės teismo sprendimo drausmės byloje panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. skundą dėl 2017 m. kovo 10 d. Lietuvos antstolių garbės teismo sprendimo drausmės byloje panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio (skundo) atsisakymo priimti pagrįstumo.
  2. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu dėl 2017 m. kovo 10 d. Lietuvos antstolių garbės teismo sprendimo drausmės byloje Nr. 126/17 panaikinimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovo skundą atsisakė priimti.
  2. Teismas, susipažinęs su procesiniu dokumentu, nustatė, kad ieškovas sąmoningai, siekdamas sumenkinti bei pažeminti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, jas nurodo kabutėse; teigia, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra padaryta nusikalstama veika, kurią nuo baudžiamosios atsakomybės slepia plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos ,,Lietuvos teisingumo ministerija“ kartu su ,,antstolių garbės teismu“ ir nusikalstamai veikdami organizuotai su ,,Vilniaus apygardos teismu“ civilinėje byloje Nr. 2-3724-450/2016 per ,,Lietuvos apeliacinį ir aukščiausią teismus“ įtakoja minėtos civilinės bylos eigą kriminalinės Lietuvos teritorijoje, kad neatlyginti atsakovo ,,Lietuvos respublikos“ ir ,,antstolio“ M. P. solidariai padarytos žalos slepiant nuo baudžiamos atsakomybės baudžiamą bylą Nr. I-105/2005 prieš pareiškėją sufabrikavusią plėšikų su diagnoze lietuviai gaują turto plėšimo ir kyšių prievartavimo savanaudiškais tikslais, kt. Teismai ieškovui jau buvo išaiškinę, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, tačiau ieškovas, pateikdamas procesinį dokumentą, sąmoningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Todėl toks pareiškimas nepriimtinas nagrinėti teisme, kas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Teismas sprendė, kad A. B. skundas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundą nagrinėti iš esmės; priimti atskirą nutartį ir apie organizuoto nusikaltimo požymius slepiant kriminalinės Lietuvos teritorijoje nuo baudžiamos atsakomybės organizuotus „teismų“, „Lietuvos teisingumo ministerijos“, „Lietuvos antstolių garbės teismo“ ir „antstolio“ M. P. neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus pranešti plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos „generaliniam prokurorui“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, nes nutartyje nenurodyta, į kurią instituciją kriminalinės Lietuvos teritorijoje kreiptis dėl „Lietuvos respublikos“ institucijos „Lietuvos antstolių garbės teismo“ sprendimo panaikinimo slepiant nuo baudžiamos atsakomybės plėšikų gaujos „antstolį“ M. P. ir baudžiamos bylos iškėlimo minėtam „antstoliui“, jeigu skundas neva nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
    2. Nutartyje nustatytos aplinkybės nėra ir negali būti motyvai atsisakyti priimti ir?išnagrinėti skundą iš esmės dėl padarytos nusikalstamos „antstolio“ veikos slėpimo nuo baudžiamos ir civilinės atsakomybės.
    3. Pažeisti CPK 5, 6, 7, 21, 42, 178-179 straipsniai bei Konstitucijos 30 straipsnis, t. y. teisė kreiptis teisminės gynybos dėl padarytos žalos atlyginimo. Paduoto skundo pagrindas ir dalykas yra įrodyti neteisėtus ir nusikalstamus „Lietuvos teisingumo ministerijos“, „Lietuvos antstolių garbės teismo“ ir kitų institucijų organizuoto nusikalstamo susivienijimo instancine tvarka veiką ir padarytą žalą plėšikavimo, kyšių prievartavimo ir kitais nusikalstamais tikslais. Todėl plėšikų gaujos „teisėjai“ A. K., V. K.. L. B.-L. ir t.t. visas „Vilniaus apygardos teismas“, „Lietuvos apeliacinis teismas“ yra šališki ir priklausomi, nes negali būti patys sau „teisėjai“ ir nagrinėti skundų prieš save ir organizuotą nusikalstamą susivienijimą, kuriam priklauso. Todėl neteisėta ir nusikalstama nutartis naikintina.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį (skundą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Atskirasis skundas netenkintinas.
  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto pateiktą ieškinį (skundą) atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes apeliantas pateiktu skundu menkina bei žemina valstybę ir jos institucijas, taip pat piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nors apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės bei materialinės teisės normas, tačiau su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
  5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi, CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.
  6. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmens kreipimosi į teismą teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismą asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos. Kaip jau ne kartą apeliantui teismų išaiškinta, kad vienas iš tokių reikalavimų – pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymų leidėjas procesinio šalių elgesio standartą yra apibrėžęs ir įstatyme – CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu šalis sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kiekvienu atveju teismas, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).
  7. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atskirajame skunde, vartoja tokias sąvokas kaip „nusikalstama nutartis“, „plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos „Vilniaus apygardos teismas“ ir gaujos „teisėja“ L. B.-L.“, „su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais „teisėjais“ V. K., A. K.“, „kriminalinės Lietuvos teritorijoje „Lietuvos respublikos teismai“, „Lietuvos teisingumo ministerija“ ir „Lietuvos antstolių garbės teismas“ veikia organizuotai kaip nusikalstamas susivienijimas, o plėšikų su diagnoze gaujos „generalinė prokuratūra“ slepia nuo baudžiamosios atsakomybės tokio nusikalstamo susivienijimo plėšikavimą, kyšių prievartavimą ir kitą nusikalstamą veiką“, „plėšikų gaujos „teisėjai“ A. K., V. K., L. B.-L.“ ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto procesiniuose dokumentuose pavartotos minėtos sąvokos negali būti vertintinos kaip tik formalus procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, nes apeliantas tokiu savo elgesiu akivaizdžiai demonstruoja ne tik teismo, bet ir valstybės negerbimą, sąmoningą siekimą, naudojantis procesine ieškinio teikimo teise, juos pažeminti, įžeisti.
  8. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas apeliantui daugelį kartų įvairiais aspektais išsamiai yra išaiškinę tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką. Pažymėtina, kad apeliantas kreipdamasis į teismus savo elgesio nekeičia ir toliau vartoja neprocesinę retoriką. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismus įvardindamas kaip nusikalstamą susivienijimą, lietuvius – kaip „plėšikų diagnoze lietuviai gaują“, kas suponuoja išvadą, kad apeliantas, nuolatos teikdamas analogiško turinio procesinius dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti bei žeminti teismus, valstybę ir kitas institucijas. Tokią išvadą patvirtina jau ir vien pats pateikto skundo dalies reikalavimų formulavimas –„...pareikšti padėką antstoliui M. P. ir skirti piniginę premiją...“, „...pradėti ikiteisminį tyrimą ...“ (nors teismas nėra ikiteisminio tyrimo institucija). Akivaizdu, kad tai prieštarauja CPK 2 ir 5 straipsniuose nustatytiems civilinio proceso tikslams.
  9. CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja kita institucija, kuri turi kompetenciją nagrinėti keliamą klausimą. Teismo atsisakymas priimti ieškinį šiuo atveju yra susijęs ne su poreikiu kreiptis į kitą teismą ar kompetenciją turinčią instituciją, o su užgaulių sąvokų tekste vartojimu, apeliantui tikslingai, sąmoningai ir sistemingai menkinant valstybę, jos institucijas bei teismus, į kuriuos pats apeliantas ir kreipiasi, prašydamas jo teisių gynybos. Be to, tokių aplinkybių, kaip kliūčių priimti ieškinį ir jį išnagrinėti, pašalinimas priklauso tik nuo paties apelianto valios.
  10. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas turėjo/turi išankstinį nusistatymą bylos baigtimi. Apelianto argumentai, kad teisėjas priklauso teismų sistemai, todėl negali nagrinėti ieškinio pats prieš save, yra paremti išimtinai subjektyviu jo vertinimu bei nelemia teisėjo šališkumo.
  11. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.), be kita ko, ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bei netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto, pagrįstai pripažino, kad apeliantas paduotu procesiniu dokumentu sąmoningai siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir valstybei. Skundžiama nutartis atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje ne vieną kartą būtent taip buvo įvertintas tokio pobūdžio apelianto procesinis elgesys (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1024-370/2015, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-378-407/2016; 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1324-178/2016; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-370/2017, 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai užkirto kelią apeliantui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
  12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apelianto skundą atmeta kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1.).
  13. Nenustačius jokios nusikalstamos veikos požymių, netenkintinas apelianto prašymas apie nusikaltimo požymius pranešti generaliniam prokurorui (CPK 300 str.).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.