Byla e2-10601-294/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjai Julianai Alfimovai, atsakovei E. Š., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Egidijui Galatilčiui, atsakovo atstovui Jaroslavui Mickevičiui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį atsakovams UAB „Revolta“, E. Š. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

5Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 2 421,37 EUR skolos, 132,18 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas UAB „Corpus A“ 2012-03-08 su negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), bendrija sudarė Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. 212045 (toliau – „Sutartis“), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti bendrijai ar savininkams, kuriems priklauso patalpos pastate, paslaugas, o bendrija ar savininkas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti vadovaujantis Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovui žinoma, kad ieškovo administruojamame pagal sutartį pastate, ( - ) , esančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ) , priklauso atsakovei E. Š.. Nors ji nėra susiejusi savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju negyvenamųjų patalpų name savininkas yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Taigi ieškovei tenka prievolė apmokėti už jai nuosavybės ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Ieškovas pažymi, kad už paslaugas ieškovui dalimis mokėdavo tiek uždaroji akcinė bendrovė „Revolta“, tiek patalpų savininkė E. Š.. Kadangi atsakovas UAB "Revolta" faktiškai naudojasi Negyvenamosiomis patalpomis, todėl ieškovui buvo nurodyta visas PVM sąskaitas-faktūras ir mokamuosius pranešimus siųsti UAB "Revolta", tačiau atsakovas UAB "Revolta" į juos nereaguoja ir susidarė skola. Laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-11-30 ieškovas suteikė atsakovams paslaugų ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras serija PUV Nr. 110846, 112915, 113153, 117286, 119446, 121977, 124007, 126502, 128775, 131399, 133847, 137002, 139621, 142188 su mokamaisiais pranešimais, detalizuojančiais ieškovo atliktas paslaugas, iš viso 2 698,63 EUR sumai, atsakovas UAB "Revolta" dalį PVM sąskaitos faktūros serija PUV-110846 apmokėjo (apmokėta sąskaitos dalis- 144,81 EUR), tačiau likusios 2553,55 EUR skolos dalies UAB "Revolta" neapmoka. Ieškovas nurodo, kad už Negyvenamosioms patalpoms tenkančio bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir dėl šių paslaugų atlikimo susidariusią atsakovų skolą nuo 2012-05-31 iki 2013-10-31 taip pat buvo pateikęs ieškinį Vilniaus m. apylinkės teismui dėl skolos priteisimo iš atsakovų. Vilniaus m. apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5816-808/2014 buvo sudaryta 2014-01-30 taikos sutartis ir atsakovai E. Š. ir UAB "Revolta" apmokėjo susidariusį įsiskolinimą už ieškovo suteiktas paslaugas. Ieškovas pažymi, kad sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus ir suteikė atsakovams paslaugų pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, dėl kurių kokybės atsakovai nereiškė pretenzijų, jas priėmė, tačiau vengia atsiskaityti su ieškovu.

6Atsakovė E. Š. pateiktame atsiliepime su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka, nurodo, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti priteisti skolą. Nurodo, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, jog sprendimai dėl daugiabučio namo patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo priimami visų to daugiabučio namo savininkų balsų dauguma. Atsakovė pažymi, kad bendrijos susirinkime dalyvavo tik tie asmenys, kurie naudojasi laiptine, tenkinančia ne viso pastato, o tik jų ir jų klientų poreikius, patenkant į patalpas. Nurodo, kad dėl sutarties sudarymo su ieškovu iš 18 bendrijos narių dalyvavo tik 9 asmenys, iš kurių vienas buvo bendrijos pirmininkas ir du asmenys įgalioti bendrijos pirmininko. Teigia, kad nebuvo informuota apie bendrijos narių 2012-01-05 d. susirinkimo Nr. 2 sušaukimą bei apie priimtą sprendimą, nebuvo kviesta ir nebuvo pranešta apie sprendimų priėmimą. Prašo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu V. Ž., ieškinį atmesti.

7Atsakovas UAB „Revolta“ nurodo, kad 2012-03-08 tarp ieškovo UAB „Corpus A“ ir trečiojo asmens Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) bendrijos sudaryta bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis yra laikytina niekine. Pažymi, kad apie tokios sutarties sudarymą nebuvo informuoti visi patalpų, esančių ( - ), savininkai. Patalpų savininkai, nepriklausę Bendrijai, nebuvo informuoti apie susirinkimą bei balsavimą dėl administratoriaus paskyrimo. Už sutarties sudarymą balsavo tik 1/2 Bendrijos narių, kurie nesudarė pastato, esančio ( - ) , patalpų savininkų balsų daugumos. Prašo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) , bendriją, pripažinti jo dalyvavimą privalomu, ieškinį atmesti.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė reikalavimus iš esmės pagrįsdama ieškinyje nurodytais motyvais.

9Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepimuose nurodytais motyvais.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ( - ) , esančių negyvenamųjų patalpų savininkai 2011-10-14 įsteigė negyvenamųjų patalpų savininkų db, bendriją. Bendrijos pagrindinės veiklos sritys – bendrojo naudojimo objektų valdymas, naudojimas, priežiūra, administravimas ir tvarkymas, bendrijos narių interesų atstovavimas. UAB „Corpus A“ 2012-03-08 su negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) , bendrija sudarė Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. 212045 (toliau – „Sutartis“), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti bendrijai ar savininkams, kuriems priklauso patalpos pastate, paslaugas, o bendrija ar savininkas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti vadovaujantis Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

12Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ( - ), esančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ) . Nurodytomis patalpomis faktiškai naudojasi atsakovas UAB „Revolta“.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 str. 1 d.). Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė E. Š. yra daugiabučio namo ( - ), kuriame yra jai priklausančios negyvenamosios patalpos, bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 7 d.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014; ir kt.). CK 4.83 str. 3 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Minėtos bendraturčių pareigos susijusios su nuosavybės teisės turinio tinkamu įgyvendinimu. Pažymėtina, kad CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Be to, remiantis CK 4.82 str. 4 d., butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Taigi, konstatuotina, kad atsakovė, būdama bendrosios dalinės nuosavybės subjektu, turi įstatyme nustatytą pareigą proporcingai prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo bei mokėti su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, išlaikymu ir/ar atnaujinimu susijusius mokesčius ir/ar rinkliavas, taip pat prisidėti prie kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui kaupimo.

14Pažymėtina, kad teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo būdą: daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, savivaldybės vykdomoji institucija skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuris administruoja turtą CK 4.240 str. pagrindu (CK 4.84 str. 1, 2 ir 5 d.).

15Nagrinėjamu atveju minėtų daugiabučio negyvenamųjų patalpų savininkai dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo būdą pasirinko įsteigdami Bendriją. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 4 str. 1 d., bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Minėta, kad įgyvendindama minėtą tikslą, Bendrija 2012-03-08 sudarė su ieškovu Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. 212045, kurios pagrindu bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra buvo perduotas kitam asmeniui – ieškovui.

16DNSBĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Savo veikloje bendrija vadovaujasi bendrijos įstatais (DNSBĮ 7 str. 1 d.). Pastato, esančio ( - ), patalpų savininkų bendrijos įstatų (toliau – Bendrijos įstatai) 2.2. p. numatyta, kad Bendrijos uždaviniai yra pastato bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymas, bendrųjų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisių bei interesu gynimas ir apsauga. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog Bendrija įgyvendindama minėtą uždavinį ir perduodama minėtų pastatų bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namų konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos administravimą ir priežiūrą ieškovui, nepažeidė CK ketvirtosios knygos nuostatų, DNSBĮ nuostatų ar Įstatuose nustatytų teisių, kadangi teisės normos nenustato draudimo Bendrijai jos steigimo tikslų įgyvendinimui pasitelkti trečiuosius asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.

17Pagal DNSBĮ 9 str. 2 d., bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį (DNSBĮ 9 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Bendrijos įstatų 9.1 p. nustatyta, kad Aukščiausiasis Bendrijos organas yra visuotinis Bendrijos narių susirinkimas. Pagal Bendrijos įstatų 9.1. p., išimtinė visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija – spręsti klausimus, susijusius su Bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu bei Bendrijos įstatų keitimu. Teismo vertinimu, toks Bendrijos įstatuose nustatytas Bendrijos valdymo būdas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (DNSBĮ 7 str. 2 d.). Bendrijos įstatų 9.4. p. nustato, kad Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Bendrijos narių. Neatvykus į susirinkimą nustatytam narių skaičiui, per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau nei 1/4 Bendrijos narių. Susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei už juos balsavo daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių, išskyrus sprendimus dėl Bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi, kurie yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė Bendrijos narių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012-01-05 vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu, dalyvaujant devyniems nariams iš aštuoniolikos, balsų dauguma (9 balsai „už“, nė vieno balso „prieš) nuspręsta perduoti ieškovui vykdyti bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, t.y. sudaryti su ieškovu Administravimo sutartį, įgaliojant ją pasirašyti Bendrijos pirmininką V. Ž.. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovais, jog trečiasis asmuo neturėjo teisės ir/ar įgaliojimą sudaryti su ieškovu Administravimo sutartį.

18Pažymėtina, kad Bendrija įgyvendindama uždavinius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir išlaikymu, veikia ne tik Bendrijos narių, tačiau ir kitų butų ir kitų patalpų savininkų, nesančių Bendrijos nariais, vardu bei jų naudai. Atsižvelgiant į tai, Bendrijos valdymo organų sprendimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu bei priežiūra, mokesčių rinkimu ir pan., yra privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, yra jie Bendrijos nariai, ar ne. Taigi, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių daugiabučiuose namuose, savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Remiantis DNSBĮ 21 str. 1 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, DNSBĮ ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. DNSBĮ 21 str. 1 d. nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (DNSBĮ 21 str. 2 d.). Pagal DNSBĮ 21 str. 3 d., butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, be kita ko, privalo: teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. priimtame nutarime taip pat yra konstatavęs, kad savininkas gali nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Taigi, nors atsakovė E. Š. nagrinėjamu atveju ir nėra Bendrijos narys, tačiau jam, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektui (bendraturčiui), o atsakovui UAB Revolta – kaip faktiniam patalpų naudotojui kyla solidari pareiga vykdyti Bendrijos valdymo organų sprendimus, susijusius su tokios nuosavybės išlaikymu.

19Minėta, kad nagrinėjamu atveju Bendrija bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą sutartimi perleido vykdyti ieškovui, nustatant atitinkamų mokesčių tarifus. Šalių sudarytos Administravimo sutarties 3.1.2 p. ieškovas įsipareigojo apskaičiuoti mokėtinus mokesčius už sutartyje numatytas paslaugas už ataskaitinį laikotarpį. Sutarties 3.1.3 p. ieškovas įsipareigojo paskirstyti mokesčius proporcingai tarp savininkų, taip pat surinkti iš savininkų mokestį už pasitelktų paslaugų teikėjų suteiktas paslaugas. Pagal sutarties 3.1.6. p., nesurinkus mokesčių iš savininkų arba surinkus juos ne laiku už pasitelktų paslaugų teikėjų suteiktas paslaugas sumokėti paslaugų teikėjams, vadovaujantis su jais sudarytomis sutartimis ir jose numatytu laiku iš Administratoriaus lėšų, o nesurinktus mokesčius išieškoti iš savininkų. Administravimo sutarties 5.1 p. šalys susitarė, jog visus mėnesio mokėjimus pagal sutartį Bendrija ar savininkas atliks ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, paskutinės dienos, pervesdamas pinigus į sutartyje nurodytą banko sąskaitą. Taigi, šalys sutartyje numatė, kad atsiskaitymai atliekami per mokesčius paskirstant tiesiogiai savininkams proporcingai jų turimai daliai, pateikiant jiems mokėjimo pranešimus. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovui UAB Revolta – kaip faktiniam patalpų naudotojui kyla solidari pareiga mokėti mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu bei priežiūra, mokėti tiesiogiai ieškovui – administratoriui, pagal jo pateikiamus mokėjimo pranešimus. Pažymėtina, jog atsakovo, nesančio Bendrijos nariu, pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti su ieškovu kyla iš įstatymo, t.y. iš CK ketvirtosios knygos bei DNSBĮ 21 str.

20Byloje nustatyta, kad ieškovas, už laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-11-30 ieškovas suteikė atsakovams paslaugų ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras serija PUV Nr. 110846, 112915, 113153, 117286, 119446, 121977, 124007, 126502, 128775, 131399, 133847, 137002, 139621, 142188 su mokamaisiais pranešimais, detalizuojančiais ieškovo atliktas paslaugas, iš viso 2 698,63 EUR sumai, atsakovas UAB „Revolta“ dalį PVM sąskaitos faktūros serija PUV-110846 apmokėjo (apmokėta sąskaitos dalis - 144,81 EUR), tačiau likusios 2553,55 EUR skolos dalies UAB „Revolta" neapmoka.

21Ieškovas suteiktų paslaugų suteikimo faktą, jų apimtį bei atsakovui apskaičiuotų mokesčių dydį grindžia: su Bendrija sudaryta Administravimo sutartimi bei joje nustatytais mokesčių įkainiais; Bendrijos steigėjų sąrašu ir 2012-01-05 Bendrijos narių posėdžio protokolu Nr. 2; Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1358461 išrašu; atsakovui išrašytais mokamaisiais pranešimais bei jų pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis; UAB „Revolta“ atsiskaitymų lentelės kopija; priminimu dėl įsiskolinimo padengimo; AB DNB banko sąskaitos išrašu apie atliktą apmokėjimą.

22Iš byloje pateiktų mokamųjų pranešimų matyti, jog bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas sudaro: administravimo išlaidos; teritorijos tvarkymo mokestis; šildymo sistemų priežiūros mokestis; atliekų išvežimo mokestis; bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) mokestis; elektros energijos bendrosioms reikmėms mokestis; patalpų suvartotos elektros energijos mokestis; mokestis už vandens suvartojimą; mokestis už elektros energijos nuostolius perdavimo sistemoje, mokestis už buhalterinės apskaitos vedimą; mokestis už apskaitos prietaisų rodmenų nurašymą; bendrijos pirmininko atlyginimas. Taigi, minėto namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros bei remonto išlaidos iš esmės susideda iš dviejų sudėtinių dalių: faktinių išlaidų, kurias sudaro išlaidos, susijusios su trečiųjų asmenų teikiamomis paslaugomis, kaip antai atliekų išvežimo, bei atliktų darbų ir panaudotų medžiagų sąnaudomis, ir Administravimo sutartyje bei Bendrijos sprendimuose nustatytų fiksuotų mokesčių. Įvertinus atsakovui pateiktų mokamųjų pranešimų turinį, darytina išvada, jog juose nurodyti mokesčiai apskaičiuoti laikantis Administravimo sutarties sąlygų bei joje nustatytų įkainių, atliktų darbų aktų bei su paslaugų teikėjais sudarytų sutarčių sąlygų ir jose nustatytų įkainių. Tuo pačiu iš byloje pateiktų mokamųjų pranešimų matyti, jog mokesčiai atsakovui buvo apskaičiuojami proporcingai jam priklausančių negyvenamųjų patalpų plotui. Pažymėtina, kad toks bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų, tenkančių atskiram patalpos savininkui, apskaičiavimas atitinka CK 4.82 str. 7 d. įtvirtintą bendrosios dalinės nuosavybės dalių proporcijų apskaičiavimo taisyklę.

23Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

26Įrodymų, jog ieškovas ginčo laikotarpiu atsakovams tenkančius mokesčius apskaičiavo netinkamai ar pažeidžiant proporcingumo principą, byloje nepateikta.

27Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė atsakovams minėtu laikotarpiu suteiktų paslaugų apimtį (kiekį) bei jų vertę (kainą) (CPK 178, 185 str.). Tuo tarpu atsakovai, pažeisdami savo, kaip bendraturčio (bei faktinio patalpų naudotojo), pareigą prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, su ieškovu neatsiskaitė.

28Remiantis CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje konstatuota, kad atsakovai savo prievolę mokėti mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, vykdė netinkamai, atsakovai tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl vadovaujantis anksčiau nurodytomis nuostatomis bei CK 6.6 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli kreditoriai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteisiant 2421,37 EUR skolos.

29CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

30Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

31Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino teismui pateiktą šalių - ieškovo UAB „Corpus A“ ir atsakovų E. Š. ir UAB „Revolta“ - taikos sutartį.

32Bylos nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai iš esmės sutampa su aukščiau minėtoje civilinėje byloje keltais reikalavimais (tik skyrėsi prašomų priteisti sumų apskaičiavimo laikotarpis). Dėl šios priežasties teismas taip pat laiko nepagrįstais ir neįrodytais atsakovų atsikirtimus dėl neva neteisėtai apskaičiuotų mokesčių.

33Dėl delspinigių priteisimo

34CK 6.256 str. 2 d. nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Remiantis CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pareiga mokėti netesybas gali būti nustatyta išimtinai įstatyme, sutartyje ar teismo sprendime. Susitarimas dėl sutartinių netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

35Nagrinėjamu atveju Administravimo sutarties 5.7 p. nustatyta, kad savininkas/Bendrija moka administratoriui (ieškovui) 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Vadovaudamasis minėta sutarties nuostata ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį paskaičiavo atsakovams 132,18 EUR delspinigių sumą, kurią prašo priteisti. Minėta, jog Administravimo sutartį su ieškovu sudarė Bendrija. Byloje nustatyta, kad atsakovas nėra Bendrijos narys. Kaip minėta, atsakovo prievolė mokėti ieškovui mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo, t.y. daiktinės teisės (nuosavybės teisės turinio). Savo ruožtu prievolė mokėti sutartines netesybas kyla iš sutarties (prievolinės teisės). Tuo tarpu atsakovų ir ieškovo nagrinėjamu atveju sutartiniai santykiai nesieja. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė E. Š. nėra Bendrijos narė ir jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio, nesieja sutartiniai santykiai su ieškovu, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų sutartines netesybas (delspinigius) atmestinas kaip nepagrįstas.

36Kiti klausimai

37Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 str., jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2421,37 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-05 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

38Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai. Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas, dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovių) bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

41Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 2194,76 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 57 EUR už ieškinio reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) bei 2137,76 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis LR CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į vykusių teismo posėdžių skaičių, į reikalavimo sumą, į teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra nelaikytinos per didelėmis ir negali būti pripažintos neprotingomis, todėl yra priteistinos. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (94,82 proc. patenkintų reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2081,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1040,54 Eur.

42Atsakovė E. Š. nurodė, kad patyrė 700 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis LR CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į vykusių teismo posėdžių skaičių, į reikalavimo sumą, į teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra nelaikytinos per didelėmis ir negali būti pripažintos neprotingomis, todėl yra priteistinos. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (94,82 proc. patenkintų reikalavimų), iš ieškovo atsakovei E. Š. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 36,26 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.).

43Kadangi atsakovas UAB Revolta bylos nagrinėjimo metu neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies pastarosios atsakovo naudai nėra priteistinos (CPK 93, 98 str.).

44Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 11,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

45CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi jam tenkanti išlaidų dalis neviršija 10,00 Lt (3,00 Eur) dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

46Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

47Ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį tenkinti iš dalies.

48Priteisti ieškovui UAB „Corpus A“, juridinio asmens kodas 125167563, solidariai iš atsakovų E. Š., a. k. ( - ) ir UAB „Revolta“, juridinio asmens kodas 123244961, 2421,37 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 37 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2421,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-05 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

49Priteisti ieškovui UAB „Corpus A“, juridinio asmens kodas 125167563, lygiomis dalimis iš atsakovų E. Š., a. k. ( - ) UAB „Revolta“, juridinio asmens kodas 123244961, po 1040,54 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

50Priteisti atsakovei E. Š., a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Corpus A“, juridinio asmens kodas 125167563, 36,26 Eur (trisdešimt šešis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

51Priteisti lygiomis dalimis valstybės naudai iš atsakovų E. Š., a. k. ( - ) ir UAB „Revolta“, juridinio asmens kodas 123244961, 11,07 Eur (vienuolika eurų 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

52Likusioje dalyje (dėl 132,18 EUR delspinigių priteisimo) ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį atmesti.

53Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjai Julianai Alfimovai,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 2 421,37 EUR skolos, 132,18... 6. Atsakovė E. Š. pateiktame atsiliepime su ieškovo pareikštu ieškiniu... 7. Atsakovas UAB „Revolta“ nurodo, kad 2012-03-08 tarp ieškovo UAB „Corpus... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė reikalavimus iš esmės... 9. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai su ieškiniu nesutiko iš esmės... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ( - ) , esančių... 12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ( -... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai... 14. Pažymėtina, kad teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų... 15. Nagrinėjamu atveju minėtų daugiabučio negyvenamųjų patalpų savininkai... 16. DNSBĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias... 17. Pagal DNSBĮ 9 str. 2 d., bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines... 18. Pažymėtina, kad Bendrija įgyvendindama uždavinius, susijusius su bendrosios... 19. Minėta, kad nagrinėjamu atveju Bendrija bendrosios dalinės nuosavybės... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovas, už laikotarpiu nuo 2013-11-30 iki 2014-11-30... 21. Ieškovas suteiktų paslaugų suteikimo faktą, jų apimtį bei atsakovui... 22. Iš byloje pateiktų mokamųjų pranešimų matyti, jog bendrojo naudojimo... 23. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 26. Įrodymų, jog ieškovas ginčo laikotarpiu atsakovams tenkančius mokesčius... 27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų... 28. Remiantis CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 29. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 30. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos... 31. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014 m. vasario... 32. Bylos nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai iš esmės sutampa su... 33. Dėl delspinigių priteisimo... 34. CK 6.256 str. 2 d. nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo... 35. Nagrinėjamu atveju Administravimo sutarties 5.7 p. nustatyta, kad... 36. Kiti klausimai... 37. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti... 38. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 41. Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė... 42. Atsakovė E. Š. nurodė, kad patyrė 700 EUR išlaidų advokato pagalbai... 43. Kadangi atsakovas UAB Revolta bylos nagrinėjimo metu neprašė atlyginti... 44. Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo proporcingai patenkintų... 45. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį... 46. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas... 47. Ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį tenkinti iš dalies.... 48. Priteisti ieškovui UAB „Corpus A“, juridinio asmens kodas 125167563,... 49. Priteisti ieškovui UAB „Corpus A“, juridinio asmens kodas 125167563,... 50. Priteisti atsakovei E. Š., a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Corpus A“,... 51. Priteisti lygiomis dalimis valstybės naudai iš atsakovų E. Š., a. k. ( - )... 52. Likusioje dalyje (dėl 132,18 EUR delspinigių priteisimo) ieškovo UAB... 53. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...