Byla e2A-375-196/2016
Dėl nesąžininga konkurencija padarytų nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,EGT LT“ ir I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2451-340/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adrem Transport“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EGT LT“ ir I. S. dėl nesąžininga konkurencija padarytų nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovių UAB „EGT LT“ ir I. S. 27 488,22 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės atliko neteisėtus, ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, tokiu būdu padarydami didelės materialinės žalos ieškovei – pasinaudodamos komercinėmis ieškovės paslaptimis, perviliojo ieškovės klientus, teikusius užsakymus dėl krovinių vežimo Turkijos kryptimi. Taip pat nurodė, kad atsakovė I. S., dirbdama pas ieškovę, perviliojo ieškovės partnerį Turkijoje MEF Logistic ir ši aplinkybė turėjo itin neigiamos įtakos ieškovės veiklai. Pasak ieškovės, Turkija yra didelis regionas, kuriame transporto procesai skiriasi nuo procesų Vakarų Europoje. Bendradarbiavimas su partneriais, pati užsakymo eiga, krovinių surinkimo įkainiai, laikotarpiai, procedūros yra komercinė paslaptis ir būtent ta informacija neteisėtai pasinaudojo atsakovė. Atsakovė, žinodama ieškovės įkainius, įskaitant jų sudedamąsias dalis, turėjo galimybę (ir ja pasinaudojo) pati susisiekti su ieškovės klientais ir siūlyti jiems paslaugas bent keliais litais pigiau. Faktinės aplinkybės, t. y. atsakovės UAB „EGT LT“ įsteigimas, drastiškas ieškovės užsakymų skaičiaus ir pajamų iš veiklos Turkijos kryptimi sumažėjimas dėl to, kad atsakovė perėmė ieškovės Turkijos klientus, patvirtina, jog informacija turėjo komercinę vertę ir šia informacija buvo pasinaudota. Atsakovei I. S., įsteigusiai naują įmonę, nereikėjo ieškoti nei partnerių, nei klientų Lietuvoje ir užsienyje, nes savo veiklą rinkoje atsakovė pradėjo ieškovės sąskaita. Ieškovė pažymėjo, kad nepaisant to, jog atsakovė I. S. nepasirašė Konfidencialios informacijos sąrašo, ji neginčija, jog buvo susipažinusi su šiuo sąrašu, t. y. žinojo, kokią informaciją ieškovė laiko konfidencialia. Dėl to akivaizdu, kad atsakovė I. S. puikiai suvokė informacijos, kuria disponavo, svarbą ir konfidencialumo pobūdį ir šią informaciją panaudojo savanaudiškais tikslais. Aplinkybė, jog dar dirbdama pas ieškovę ir vėliau atsakovė I. S. planavo ir kreipėsi į ieškovės klientus siūlydama atsakovės UAB „EGT LT“ paslaugas, anot ieškovės, įrodo, jog ieškovė turėjo klientų sąrašą, o atsakovės savo ruožtu pasinaudojo šia ir kitomis ieškovės komercinėmis paslaptimis. Aplinkybė, jog atsakovė I. S., supažindinta su konfidencialios informacijos sąrašu, konsultavosi su juristu, tačiau vis tiek atsisakė jį pasirašyti, ieškovės nuomone, įrodo, jog atsakovė nenorėjo įsipareigoti saugoti ieškovės komercines paslaptis, nes jau planavo jomis pasinaudoti. Papildomas ieškovės pastangas apsaugoti savo komercines paslaptis įrodo jos veiksmai, sužinojus kad atsakovė nutraukia darbą pas ieškovę. Tą sužinojusi ieškovė atsakovės I. S. paskutinę darbo pas ją dieną atsakovei pateikė pranešimą, kuriame įspėjo, kad atsakovė neturi teisės naudoti ieškovės konfidencialios informacijos. Ieškovė papildomai nurodė, kad neteisėtus atsakovės I. S. veiksmus įrodo 2014-05-07 pokalbiai SKYPE programoje, iš kurių matyti, jog atsakovė, dar dirbdama pas ieškovę, kruopščiai planavo perimti ieškovės klientus, tarėsi su ieškovės verslo partnerio Turkijoje MEF Logistic atstovu dėl strategijos perimant klientus ir trukdant ieškovės veiklai, klaidinant ieškovę. Neteisėtus atsakovių veiksmus taip pat įrodo 2014-05-14-26 pokalbiai SKYPE programoje, iš kurių matyti, kad atsakovė I. S. intensyviai dirbo siekdama pervilioti ieškovės klientus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės SKYPE paskyra adresu irina@transport.adrem.lt buvo naudojama būtent darbui pas ieškovę. Be to, aplinkybė, jog nutraukusi darbo santykius su ieškove, atsakovė toliau naudojosi šia paskyra, kurioje nurodomas ieškovės pavadinimas, įrodo, jog atsakovė siekė nesąžiningai pasinaudoti pas ieškovę įgytais ryšiais. Ieškovė nurodė, kad po atsakovės I. S. išėjimo iš darbo gerokai sumažėjo ieškovės tiek užklausimų, tiek užsakymų skaičius. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovės negauta nauda yra apskaičiuota lyginant vidutinį ieškovo pelną 2013 m. gegužės-spalio mėn. su 2014 m. gegužės-spalio mėn. pelno vidurkiu. Nurodė, kad pasirinkdama tokį nuostolių apskaičiavimo būdą, rėmėsi teismų praktika. Pasak ieškovės, neigiamos pasekmės dėl atsakovės I. S. padarytų neteisėtų veiksmų truko apie 6 mėnesius. Ieškovės darbuotojams, dirbantiems Turkijos kryptimi, teko atidėti kitus suplanuotus darbus, važinėti pas klientus, daryti neplanuotas nuolaidas, ko nebūtų reikėję daryti, jei atsakovės nebūtų nuvilioję klientų. Ieškovės nuomone, visuma išvardintų aplinkybių nepalieka abejonių, jog atsakovės nurodytus veiksmus atliko tyčia, puikiai suprasdamos, kokias pasekmes jų veiksmai sukels ieškovei ir būtent tų pasekmių siekė.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovės UAB „Adrem Transport“ solidariai iš atsakovių UAB „EGT LT“ ir I. S. 27 488,22 Eur nuostolių atlyginimo, 824,64 Eur žyminio mokesčio ir 4 766,69 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso priteisė 33 079,55 Eur; priteisė ieškovei UAB „Adrem Transport“ solidariai iš atsakovių UAB „EGT LT“ ir I. S. 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (27 488,22 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo momento (2014-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; grąžino ieškovei UAB „Adrem Transport“ iš valstybės biudžeto 447,66 Eur žyminio mokesčio permoką.

6Teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodytų faktų ir aplinkybių negali būti vertinami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos įstatymo 15 str.). Aplinkybės, kad atsakovė atsisakė pasirašyti 2014 m. sausio 16 d. ieškovės valdybos sprendimu patvirtintą ieškovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios konfidencialios informacijos sąrašą, bei pakartotinai atsisakė pasirašyti įsipareigojimą laikytis konfidencialumo išeinant iš darbo, negali būti vertinamos kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Nors ieškovė atsakovės atsisakymą pasirašyti konfidencialios informacijos sąrašą vertino kaip įrodymą apie atsakovės ketinimus atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – konfidencialios informacijos panaudojimą, tačiau teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato civilinės atsakomybės už pasikėsinimą atlikti tokius veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė paaiškino atsisakymo pasirašyti motyvus - jos manymu, konfidencialios informacijos sąvoka ieškovės parengtame dokumente nebuvo pakankamai apibrėžta, kas apsunkintų tokio įsipareigojimo vykdymą.

7Teismas akcentavo, kad darbuotojos J. M. perviliojimas dirbti UAB „EGT LT“ negali būti vertinamas kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas. Teismas pažymėjo, kad savaime darbo sutarties nutraukimas ir darbas konkuruojančioje įmonėje nesąžiningo darbuotojo perviliojimo neįrodo.

8Dėl ieškovės argumentų apie pasinaudojimą duomenimis, sudarančiais ieškovės komercinę paslaptį – klientų sąrašu, kainodara, teismas nurodė, kad nuo 2001 m., kai atsakovė I. S. pradėjo dirbti ieškovės bendrovėje, bendrovės konfidencialios informacijos sąrašas patvirtintas nebuvo; atsakovės darbo sutartyje taip pat nebuvo numatyta konfidencialumo pareiga ar įsipareigojimas nekonkuruoti darbo sutarties nutraukimo atveju. Tačiau teismas akcentavo, kad 2014 m. sausio 16 d. ieškovės valdybos sprendimu buvo patvirtintas ieškovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios konfidencialios informacijos sąrašas, t. y. dar iki atsakovės bendrovės įsteigimo ieškovė ėmėsi protingų pastangų išsaugoti, jos manymu, vertingos komercinio pobūdžio informacijos slaptumą. Teismas iš ieškovės konfidencialios informacijos sąrašo 17, 18, 20 punktų nuostatų nustatė, kad žinios apie vietinius ir užsienio partnerystės ar dalykiškus ryšius su klientais, kurių nėra atviruose šaltiniuose, žinios apie derybas su bendrovės ar grupės dalykiniais partneriais, klientais ir jų rezultatus, žinios apie kainų skaičiavimo metodus, jų struktūrą, lygį, nuolaidas sudaro ieškovo komercinę paslaptį. Teismas nurodė, kad liudytojos L. V., S. R. taip pat patvirtino, kad iki konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo bendrovėje dirbantiems vadybininkams buvo žinoma, kad bendrovėje taikoma kainodara yra komerciškai svarbi, todėl laikoma slapta informacija; kad liudytoja L. V. pabrėžė, jog vežimo kainos viena iš sudedamųjų dalių – krovinio surinkimo kaina, suderinta su ieškovo partneriu Turkijoje MEF Logistic, nulemia, kokią mažiausią kainą gali pasiūlyti ieškovė, t.y. nulemia ieškovės pelną; konkurentas, žinodamas šį ieškovės kainodaros ypatumą, įgyja pranašumą komercinėje veikloje.

9Faktas, kad atsakovė nepasirašė konfidencialios informacijos sąrašo ir atsisakė pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimą darbo sutarties nutraukimo metu nagrinėjamos bylos kontekste, neturi teisinės reikšmės. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą, priėmimą, perdavimą ir pan., tai reiškia, kad susitarimo su darbuotoju dėl tokios informacijos apsaugos nebuvimas nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad atsakovė buvo susipažinusi su konfidencialios informacijos sąrašu, teikė atsakovei pastabas dėl jo nekonkretumo, todėl padarė išvadą, kad ieškovės valia užslaptinti sąraše nurodytą informaciją atsakovei I. S. buvo žinoma. Teismo vertinimu, atsakovei I. S. ieškovės saugomos informacijos reikšmė buvo aiški ir dėl to, kad dirbdama pas ieškovę daugiau nei 10 m., pati faktiškai sukūrė dalį komerciškai vertingos konfidencialios informacijos duomenų bazės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo klientų sąrašus bei susijusią informaciją – kontaktus, klientui taikomą kainodaros metodiką laikė savo konfidencialia informacija, dėjo pastangas užtikrinti jos apsaugą ir atsakovė apie tai žinojo (CK 1.116 str. 1 d.).

10Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju deliktą sudaro neteisėtas pasinaudojimas ieškovės konfidencialia informacija. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės ir atsakovės I. S. įsteigta bendrovė yra konkuruojantys verslo subjektai, veikiantys tame pačiame vežimo paslaugų rinkos segmente (vežimai iš Turkijos). Teismas, remdamasis bylos duomenimis (ieškovės pateiktų į bylą įrašų apie atsakovės pokalbių SKYPE sistemoje duomenimis), nustatė, kad atsakovė 2014-05-07, dar dirbdama ieškovo bendrovėje, tarėsi dėl ieškovės klientų perėmimo su ieškovės partneriu MEF Logistic, nuo 2014 m. gegužės 14-26 d. siūlė naujai įsteigtos bendrovės paslaugas ieškovės klientams. Teismas sutiko su ieškovės argumentais dėl įrodymų (pokalbių SKYPE sistemoje) leistinumo nagrinėjamoje byloje, nes pokalbiai vyko panaudojant SKYPE paskyrą, skirtą atsakovės darbui pas ieškovę; atsakovė pokalbių turinio neneigė. Teismas iš ieškovės į bylą pateikto susirašinėjimo nustatė, kad atsakovė I. S. siūlė paslaugas ieškovės klientams. Teismas atmetė atsakovių argumentus, kad tarp atsakovės I. S. veiksmų (konkuruojančios įmonės įsteigimo) ir atsiradusių neigiamų padarinių (ieškovės klientų skaičiaus sumažėjimo) nėra priežastinio ryšio.

11Teismas, spręsdamas priteistinos žalos dydžio klausimą, nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė klientų, kurie pateikdavo užsakymus krovinių gabenimui Turkijos kryptimi ir su kuriais dirbo atsakovė, tačiau nuo 2014 m. gegužės mėn. arba žymiai sumažino užsakymų skaičių, arba iš viso nebeteikė užsakymų ieškovei, sąrašą. Patikslinusi ieškinį, ieškovė nurodė, kad dėl sumažėjusių užsakymų ieškovės nuostolis (pelno skirtumas 2013 m. ir 2014 m. gegužės - spalio mėnesiais sudaro 110 358,87 Lt).

12Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje bylose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nuostolių dydis nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi. Pagal teismo pasiūlymą ieškovė pateikė grynojo pelno skirtumo paskaičiavimą; kartu su apskaičiavimu pateiktose paaiškinimuose ieškovė pripažino, kad iš atsakovių priteistina suma sumažėjo iki 94 911,33 Lt (27 488,22 Eur), nes tai yra ieškovės netekto grynojo pelno suma (pelno, likusio atskaičiavus visas ieškovės veiklos sąnaudas bei mokėtino pelno mokesčio dalį).

13Teismas sprendė, kad byloje yra nustatytos visos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalima atriboti konkrečiai įvardijant kiekvienos iš atsakovių padarytos žalos dydį, todėl žalą iš atsakovių priteisė solidariai. Teismas ieškinį tenkino, ieškovės naudai iš atsakovių solidariai priteisdamas netekto grynojo pelno už 6 mėn. sumą – 27 488,22 Eur bei 5 proc. procesinių palūkanų (CK 6.210 str. 1 d.).

14Kadangi ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, tai teismas konstatavo, kad mokėtinas žyminis mokestis sumažėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad sumokėto ir mokėtino žyminio mokesčio skirtumas sudarė 1545,67 Lt (447,66 Eur), teismas šią sumą grąžino ieškovei iš valstybės biudžeto (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Likusią sumokėto už ieškinio padavimą žyminio mokesčio dalį (2847,33 Lt (824,64 Eur)) teismas priteisė iš atsakovių valstybei (CPK 93 str.2 d.).

15Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 4 766,69 Eur atstovavimo išlaidų (4 t. b.l. 20-40). Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, santykinai dideles atstovų laiko sąnaudas, teismas visas išlaidas pripažino pagrįstomis ir priteistinomis.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „EGT LT“ ir I. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl atsakovės I. S. atsakomybės pagrindų. Teismas, vertindamas atsakovės atsakomybę, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 str. 3 d. (naujos CK redakcijos 1.116 str. 4 d.) ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 16 str. 4 d. (naujos KĮ redakcijos 15 str. 14 dalis), tačiau pagal šias teisės aktų normas atsakovės atsakomybė negalima, nes tokiai atsakomybei yra būtinas konfidencialumo susitarimas, t. y. susitarimas tarp darbo sutarties šalių, kad darbuotojas įsipareigoja saugoti konfidencialią darbdavio informaciją.
  2. Dėl atsakovės UAB „EGT LT“ atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra išanalizuoti atsakovės UAB „EGT LT“ atlikti neteisėti veiksmai ir atsakomybės už šiuos veiksmus pagrindas. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokia informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį, ar šią informaciją atsakovė UAB „EGT LT“ panaudojo ir ar įgijo ją neteisėtu būdu, tačiau to neatliko.
  3. Dėl ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, sudarydama konfidencialios informacijos sąrašą, akivaizdžiai stengėsi apimti kuo daugiau sričių, konfidencialia informacija praktiškai laikydama viską, kas susiję su įmonės veikla. Dirbant bet kurioje įmonėje darbuotojai įgyja tam tikrų žinių ir patirties, susijusios su verslo vadybos specifika, tačiau pripažinimas, jog darbuotojai šių žinių negali panaudoti dirbdami kitoje įmonėje, reikštų asmens veikloje naudoti savo turimus profesinius gebėjimus galimybės ribojimą. Kainodaros metodai ir principai yra ekonomikos (vadybos) žinios, kurias kiekvienas asmuo gali laisvai naudoti savo veikloje. Kitų įmonių siūlomas kainas taip pat negalima pripažinti įmonės komercine paslaptimi, nes tokia informacija yra lengvai prieinama, pasiekiama bet kuriam suinteresuotam asmeniui pateikus užklausą, todėl ši informacija nelaikytina slapta. Pripažindamas, jog ieškovės kainodara sudaro komercinę ieškovės paslaptį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi L. V. parodymais, nors L. V. įvardyta ieškovei komerciškai naudinga informacija laikytina ne kainodaros žinojimu, o bendradarbiavimo sąlygų žinojimu su Turkijos agentu MEF Logistic. Atsakovės neneigė, kad atsakovė UAB „EGT LT“ nuo pat įsteigimo bendradarbiauja su Turkijos įmone MEF Logistic, tačiau atsakovių pateikti įrodymai liudija, kad informacija apie MEF Logistic atsakovė UAB „EGT LT“ gavo ne iš atsakovės I. S., o iš Čekijos įmonės EGT Express CZ. s. r. o. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių atsakovių nurodomų aplinkybių, bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Be to, nors ieškovė procesiniuose dokumentuose akcentavo partnerio (agento) MEF Logistic perviliojimą, tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ši įmonė yra ieškovės partneris arba, kad ieškovę ir šią įmonę sieja išskirtinės bendradarbiavimo sąlygos. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovės klientų sąrašas laikytinas jo komercine paslaptimi. Pirma, konkrečių klientų sąrašas ieškovės įmonėje nebuvo sudarytas, antra, apie ieškinyje nurodytas įmones galima sužinoti iš viešai prieinamų informacinių šaltinių. Atsakovių nuomone, ieškovės pateiktame sąraše esančios įmonės, kurios siūlo savo paslaugas arba ieško vežėjų Cargo.lt elektroninėje transporto biržoje, negali pateikti į ieškovei priklausančios komercinės paslapties apimti. Pirmosios instancijos teismas dėl šių atsakovių argumentų nepasisakė ir atsakovių pateiktų įrodymų nevertino, dėl ko buvo priimtas neargumentuotas ir nepagrįstas sprendimas.
  4. Dėl žalos ir priežastinio ryšio. Ieškovė patirtus nuostolius siejo su nurodytų 99 klientų praradimu, arba užsakymų iš šių klientų sumažėjimu. Taigi tam, kad pripažinti atsakovių atsakomybę pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovės savo neteisėtais veiksmais galėjo lemti ieškovės pajamų pokytį dėl 99 klientų užsakymų pas ieškovę sumažinimo (ieškovės paslaugų atsisakymo). Pagal CK 6.247 straipsnį atsakovės galėjo būti pripažintos atsakingomis už 27 488,22 Eur dydžio ieškovės patirtą nuostolį tik tuo atveju, jei būtų nustatytą, kad atsakovės nesąžiningai konkuruodamos perviliojo visus 99 ieškovės klientus į UAB „EGT LT“. Jokie byloje esantys įrodymai ieškovės nurodomų klientų perviliojimo fakto nepatvirtino. Priešingai, atsakovės UAB „EGT LT“ į bylą pateikta Specialisto ataskaita (III t. (1 d.), b.l. 25-153) įrodo, kad atsakovė krovinių vežimo paslaugas Turkijos kryptimi suteikė tik 15 iš 99 ieškovės klientų, nurodytų ieškovės procesiniuose dokumentuose, kurie nebeteikė užsakymų ieškovei arba teikė užsakymų žymiai mažiau. Be to, tai savaime nereiškia, kad atsakovės yra atsakingos už nuostolius, susijusius su šiais 15 klientų. Konkurencijos įstatymas nenumato draudamo konkuruojantiems ūkio subjektams sudaryti sutartis su tais pačiais klientais. Tam, kad pripažinti atsakomybę reikia nustatyti, ar bendradarbiavimas su šiomis įmonėmis buvo neteisėtas. Nagrinėjamu atveju esminį reikšmę turi tai, jog absoliuti dauguma šių įmonių, su kuriomis UAB „EGT LT“ 2014 m. gegužės spalio mėn. dirbo Turkijos kryptimi, reklamuojasi bei savo paslaugas siūlo viešoje transporto ir krovinių biržoje Cargo.lt. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad atsakovė UAB „EGT LT“ minėtų įmonių kontaktus surado būtent per Cargo.lt. Kadangi įrodymų, patvirtinančių bendradarbiavimo faktą su visais ieškovės klientais, į bylą pateikta nebuvo, tai vertindamas galimą priežastinį ryšį tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės patirtų 27 488,22 Eur dydžio nuostolių pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visas priežastis, galėjusias lemti nuostolių atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovių nurodytų aplinkybių, jog dėl tam tikrų ekonominių veiksnių žymiai smuko visi ieškovės pardavimai 2014 metais. Teismas, vertindamas atsakovių neteisėtus veiksmus, jų priežastinį ryšį dėl ieškovės patirtų nuostolių ir priimdamas nepalankų atsakovių atžvilgiu sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė UAB „EGT LT“ buvo įkurta Čekijos įmonės EGT Express CZ. s. r. o. iniciatyva, siekiant plėsti savo veiklą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė UAB „EGT LT“ buvo įsteigta turint tikslą nesąžiningai konkuruoti, kad vykdydama veiklą atliko neteisėtus veiksmus bei nepagrįstai pripažino priežastinį ryšį tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės patirtų 27 488,22 Eur nuostolių.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Adrem Transport“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovei iš atsakovių solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovės pripažino, jog 2014 m. gegužės – spalio mėn. perėmė dalį ieškovės klientų. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai vadovaudamasis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais nesąžiningos konkurencijos bylose ieškovės naudai iš atsakovių reikalaujamą žalą priteisė solidariai.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Dėl bylos nagrinėjimo ribų

21Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas atsakovių UAB ,,EGT LT“ ir I. S. apeliacinio skundo ribose.

22Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų

23Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Pagal šį straipsnį draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24Atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nurodydami šiuos argumentus: 1) ieškovės veikla, klientai, kainodara nesudarė komercinės paslapties, nes tokio pobūdžio informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi; 2) atsakovė I. S. su ieškove nebuvo pasirašiusi nekonkuravimo sutarčių, konfidencialios informacijos sąrašo, todėl atsakovės I. S. su ieškove UAB „Adrem Transport“ nekonkuravimo įsipareigojimai nesieja; 3) ieškovė neįrodė, kad jos klientai buvo neteisėtai pervilioti atsakovių.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nesąžiningą konkurenciją draudžiantis specialusis teisės aktas nustato veiksmus, kurie draudžiami, bet nereglamentuoja, kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Komercinę vertę turi ir duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

26Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 10 dalies normomis suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą.

27Byloje neginčijama, kad atsakovei I. S. pagal jos ieškovės bendrovėje užimamas pareigas buvo žinoma informacija ne tik apie ieškovės klientus, bet ir konkrečius kiekvieno kliento poreikius, mokumą, finansinę būklę, patikimumą, konkrečiam klientui teikiamas paslaugas, sąlygas ir kainas. Atsakovei I. S., kaip bendrovės skyriaus vadovei, atsakingai už krovinių gabenimo ir ekspedijavimo paslaugų planavimą, organizavimą ir koordinavimą vakarinės Azijos, Kaukazo, vidurio ir pietryčių Europos regionuose, neabejotinai turėjo būti suprantama paminėtos informacijos komercinė vertė. Nors atsakovės pagrįstai teigia, kad kainodaros sudarymo metodai ir principai yra ekonomikos (vadybos) žinios, kurias kiekvienas asmuo gali laisvai naudoti savo veikloje, tačiau kokias kainodaros taisykles taiko konkreti įmonė (šiuo atveju - ieškovė) gali būti pripažįstama konfidencialia informacija savo veikloje. Byloje nenustatyta, kad ieškovė viešai prieinamoje erdvėje skelbtų savo klientų sąrašus, jų poreikius, su jais sudaromų sutarčių sąlygas (paslaugų apimtis, taikomas kainodaros taisykles ir panašią informaciją). Ši aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama pakankama konstatuoti atitinkamos informacijos slaptumą ir protingas jos apsaugos pastangas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Juo labiau, kad, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, bendrovėje buvo sudarytas konfidencialios informacijos sąrašas ir atsakovė I. S. su juo susipažino. Aplinkybė, kad ieškovės sudaryto konfidencialios informacijos sąrašo atsakovė nepasirašė, nes, jos nuomone, šis sąrašas per platus, negali būti vertinama kaip atleidžianti pačią atsakovę nuo informacijos apie klientų poreikius, mokumą, finansinę būklę, patikimumą, konkrečiam klientui teikiamų paslaugų sąlygas ir kainas saugojimo pareigos. Tai, kad krovinių ir transporto biržoje http://www.cargo.lt/ nurodytos kai kurių vežėjų teikiamų paslaugų kainos, neįrodo ir nepagrindžia atsakovių teiginių, kad atitinkamoje rinkoje paslaugų teikimo sąlygos bei kainodaros taisyklės nesiskiria ir yra visiems žinomos.

28Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovės negalėjo pervilioti iš ieškovės klientų, nes ieškovė neturėjo klientų sąrašo. Pažymėtina, kad liudytoja S. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog skyrių vadovai iš programos, pasirinkę reikiamus parametrus gali gauti klientų sąrašus, be to, atsakovės I. S. paaiškinimas, jog norėdama atsispausdinti klientų, pvz., iš Turkijos regiono, sąrašus ji būtų privalėjusi kreiptis į kolegas A. D. arba E. B. įrodo, kad klientų sąrašas įmonėje buvo. Aplinkybė, jog dar dirbdama pas ieškovę ir vėliau atsakovė planavo ir kreipėsi į ieškovės klientus siūlydama atsakovės UAB „EGT LT“ paslaugas, įrodo, jog ieškovė turėjo klientų sąrašą, o atsakovės pasinaudojo šia ieškovės komercine paslaptimi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje civilinėje byloje turėjo būti nustatyta, ar kiekviena iš 99 ieškovės nurodytų įmonių laikytina ieškovės klientu, be to, ar informacija apie kiekvieną klientą laikytina ieškovės komercine paslaptimi. Apeliančių argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar informacija apie kiekvieną iš ieškovės nurodytų įmonių nėra prieinama viešai ir kad atsakovė I. S. apie šias įmones galėjo sužinoti tik dirbdama ieškovės įmonėje, nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės galimybės įrodinėti atskirus konkrečius neteisėtus (perviliojimo) konkurento veiksmus paprastai yra ribotos. Tokios kategorijos bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013). Taigi, tokiose bylose atitinkamoms išvadoms padaryti itin reikšmingomis tampa aukščiau paminėtos įrodymų vertinimo nuostatos, susijusios su logikos dėsnių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų taikymu.

29Teismų praktikoje taip pat akcentuojami įrodinėjimo civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, ypatumai. Sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Paprastai tokios kategorijos bylose nėra tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą. Dėl šios priežasties kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nustatytos. Ieškovės klientų perviliojimą patvirtina šie byloje surinkti įrodymai: atsakovės I. S. SKYPE susirašinėjimas apie ieškovės klientų ir krovinių perėmimą, liudytojų parodymai. Prie apeliacinio skundo pridėtus papildomus įrodymus, kurie, anot atsakovių, turėtų paneigti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl nesąžiningos konkurencijos, teisėjų kolegija vertina kritiškai. Pažymėtina, kad atsakovės prie apeliacinio skundo pateiktos elektroninės užklausos pagrindžia aplinkybes atsiradusias po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jie (taip pat ir MEF Lodjistic raštas) negali patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. klientų (ne)perviliojimo aplinkybių, buvusių prieš atsakovei I. S. išeinant iš darbo (ieškovės bendrovės). Be to, MEF Lodjistic rašto turinys vertintinas atsižvelgiant į dabartinius komercinius santykius su atsakovėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamoje byloje nėra paneigta, jog klientų paieškai atsakovės naudojosi viešai prieinama informacija interneto erdvėje, viešomis duomenų bazėmis, tačiau tokia informacija, kaip, pvz., kliento įpročiai, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir panašiai, nėra skelbiama.

30Atsakovės I. S. pareiga saugoti ieškovės komercines paslaptis kyla iš įstatymo (KĮ 15 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad KĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar sudarytas nekonkuravimo susitarimas ar konfidencialumo susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016), todėl nepagrįstais pripažintini atsakovių argumentai, kad I. S. nepasirašius ieškovei pateiktos konfidencialios informacijos sąrašo ar atskiros nekonkuravimo sutarties, ji neįsipareigojo saugoti ieškovės komercines paslaptis. Nors į atsakovės I. S. darbo sutartį nebuvo įtraukta nuostata dėl konfidencialumo, o atskiras konfidencialumo susitarimas sudarytas nebuvo, atsakovė buvo supažindinta su įmonės konfidencialios informacijos sąrašu, be to, dėl savo pareigų ir patirties atsakovė turėjo žinoti, kas įmonėje yra laikoma konfidencialia informacija, todėl suprato (turėjo suprasti), kokia informacija yra laikoma konfidencialia. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad šalims sudarius darbo sutartį, nors ir nesudarius atskiro susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo, tačiau darbdaviui informavus darbuotoją apie tai, ką darbdavys laiko konfidencialia informacija (komercine paslaptimi), darbuotojas turi pareigą saugoti šios informacijos konfidencialumą. Pažymėtina ir tai, jog nepaisant to, kad atsakovės darbo sutartyje nebuvo konfidencialumo įsipareigojimo bei nebuvo sudaryta atskira sutartis dėl konfidencialumo, atsakovės I. S. darbo sutarties 1.2. p. buvo nurodyta, kad tikslios atsakovės darbo funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė reglamentuojami pareiginiuose nuostatuose ir darbo tvarkos taisyklėse. Šiose taisyklėse, be kita ko, buvo įtvirtinta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, atsižvelgdami į įmonės interesus, o svarbiausi profesinės etikos ir teisingo elgesio principai yra sąžiningumas, konfidencialumas, atsakomybė. Su šiomis darbo tvarkos taisyklėmis atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai, taigi, darytina išvada, kad lokaliniu ieškovės teisės aktu atsakovė buvo įsipareigojusi laikytis konfidencialumo. Be to, atžvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė įdėjo protingas pastangas konfidencialios informacijos išsaugojimui. Pažymėtina, kad kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Taigi buvusi ieškovės darbuotoja negalėjo nesuprasti, jog naudojimasis informacija apie buvusio darbdavio klientus suteiks naujai įsteigtai įmonei aiškų konkurencinį pranašumą. Pažeidus tokį įpareigojimą, kyla darbuotojo atsakomybė.

31Apeliaciniame skunde nurodyta, jog sprendime nėra išanalizuoti atsakovės UAB „EGT LT“ atlikti neteisėti veiksmai ir atsakomybės už šiuos veiksmus pagrindas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog esminiai ieškovės argumentai yra susiję su pasinaudojimu duomenimis, sudarančiais ieškovės komercinę paslaptį – klientų sąrašu, kainodara. Teismas, pateikdamas motyvus dėl to, kokia informacija sudarė ieškovės komercinę paslaptį, rėmėsi byloje pateiktais įrodymais, t. y. kad ieškovės komercinių paslapčių turinys buvo įtvirtintas ieškovės valdybos patvirtintame ieškovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios konfidencialios informacijos sąraše. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas paaiškino, jog komercinėmis paslaptimis laikytinos žinios apie vietinius ir užsienio partneriškus ar dalykiškus ryšius su prekių ar paslaugų tiekėjais, kurių nėra atviruose šaltiniuose, žinias apie kainų skaičiavimo metodus, jų struktūrą, lygį, nuolaidas ir t. t.

32Teisėjų kolegija pažymi, jog abiejų atsakovių veiksmai, neteisėtai atskleidžiant bei panaudojant ieškovės komercinę paslaptį, buvo tiesiogiai susiję – atsakovė I. S. žinojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir, veikdama atsakovės UAB „EGT LT“ vardu, šia informacija nesąžiningai pasinaudojo atsakovės UAB „EGT LT“ ūkinėje komercinėje veikloje. Kadangi atsakovė I. S. pasinaudojo informacija neteisėtai, t. y. pažeisdama KĮ 15 str. 4 d., todėl ir atsakovė UAB „EGT LT“ negalėjo būti laikoma teisėtai įgijusia ieškovės konfidencialią informaciją. Atsakovės UAB „EGT LT“ atsakomybės pagrindas įtvirtintas CK 1.116 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad asmenys, neteisėtai įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Be to, atsakovė UAB „EGT LT“ yra ūkio subjektas, dėl to jai taikomas ir KĮ 15 str. 1 d. 3 punktas, kuriame reglamentuotas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas - informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovei I. S. atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nėra pagrindo nuo civilinės atsakomybės atleisti atsakovę UAB „EGT LT“. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliančių nesąžiningos konkurencijos veiksmų yra teisėta ir pagrįsta.

33Dėl priežastinio ryšio

34Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių (pvz., prarandamas klientas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

35Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui.

36Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Minėta, kad civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios, kaip ir jos taikymo sąlygos. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

37Apeliaciniame skunde atsakovės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir žalos, t.y., kad 99 ieškovės klientai sumažino užsakymus pas ieškovę (ar visiškai atsisakė ieškovės paslaugų). Anot apeliančių, į bylą pateikta Specialisto ataskaita įrodo, kad atsakovas krovinių vežimo paslaugas Turkijos kryptimi suteikė tik 15 iš 99 ieškovės klientų, nurodytų ieškovės procesiniuose dokumentuose, kurie nebeteikė užsakymų ieškovei arba teikė užsakymų žymiai mažiau. Apeliančių teigimu, ataskaita įrodo tai, jog 84 iš ieškovių nurodomų 99 įmonių užsakymų sumažėjimas ar praradimas niekaip negali būti siejamas su atsakovių veiksmais, nes atsakovės šiems klientams paslaugų neteikė. Su šiais apeliančių argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

38Iš atsakovių pateiktos Specialisto ataskaitos dėl UAB „EGT LT“ grynojo pelno pagal klientus apskaičiavimo už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. duomenų matyti, kad atsakovė UAB „EGT LT“ laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. dirbo su 15 įmonių, nurodytų ieškovės prarastų arba ženkliai sumažinusių užsakymus klientų sąraše (UAB „Parts Baltic“, UAB „Baltic Freight Services“, IAV „Energostar“, UAB „Gevara“, G. C. Service OU, UAB „Rhenus svoris“, UAB „Big Trans“, SIA „Eleron“, SIA „A.W.T“, A. P. įmonė KADEX, UAB „Ryders“, UAB „E.I.R. International Fowarding“, UAB „Kosvila Baltic“, UAB „Transimeksa“, UAB „Olio“). Iš šių klientų per nurodytą laikotarpį atsakovė UAB „EGT LT“ gavo 211 320,59 Lt pajamų. Šis atsakovių pateiktas įrodymas pagrindžia, kad atsakovė UAB „EGT LT“ perviliojo ieškovės klientus ir dėl nesąžiningos konkurencijos gavo pajamų. Kiti byloje esantys įrodymai taip pat pagrindžia, kad atsakovė UAB „EGT LT“ vežimo paslaugas teikė ir kitoms įmonėms, nenurodytoms Specialisto ataskaitoje, tačiau nurodytose ieškovės procesiniuose dokumentuose, kuriuose ieškovė vardija savo klientais.

39Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „EGT LT“ įsteigta 2014 m. balandžio 3 d., jos vienintele akcininke ir vadove - atsakovė I. S., 2014 m. balandžio 7 d. UAB „EGT LT“ 70 proc. akcijų perleido Čekijos bendrovei EGT Expres CZ s. r. o., 2014 m. balandžio 17 d. EGT Expres CZ s. r. o. pradėjo reklamuoti naujas paslaugas Turkijos kryptimi, kurias teikė ieškovė, o darbo santykiai ieškovės su atsakove I. S. nutrūko 2014 m. gegužės 9 d. Apeliantės nurodo, kad atsakovė UAB „EGT LT“ buvo įkurta Čekijos įmonės EGT Express CZ. s. r. o. iniciatyva. Tačiau iš byloje pateiktų susirašinėjimų, naujos įmonės įsteigimo aplinkybių (UAB „EGT LT“ įsteigta atsakovės I. S., dar dirbant pas ieškovę), iš to, kad atsakovė I. S. žinojo ieškovės komercines paslaptis, matyti, kad EGT Expres CZ s. r. o., buvęs ieškovės partneris, pradėjo bendradarbiauti su atsakove UAB „EGT LT“. Be to, byloje pateikti susirašinėjimai SKYPE, el. laiškų kopijos pagrindžia ir tai, kad buvę ieškovės klientai, kurie užsakydavo krovinių vežimą Turkijos kryptimi, užsakymus pradėjo nukreipti į atsakovę UAB „EGT LT“ atsakovės I. S. iniciatyva. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovių argumentai, jog dėl atsakovės UAB „EGT LT“ įdiegtos krovinių sekimo sistemos buvę ieškovės klientai perėjo pas atsakovę nepagrįsti pakankamais įrodymais. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad didžioji dalis ieškovės klientų, pateikdavusių užsakymus krovinių gabenimui Turkijos kryptimi ir su kuriais dirbo atsakovė I. S., nuo 2014 m. gegužės mėnesio arba žymiai sumažino užsakymų skaičių, arba iš viso nebeteikė užsakymų. Taip 2014 m. gegužės mėnesį Ieškovas tegavo 85 užsakymus (kai 2013 m. gegužės mėnesį – 114), 2014 m. birželio mėnesį – 65 užsakymus (2013 m. birželio mėnesį - 127), 2014 m. liepos mėnesį – 79 (2013 m. liepos mėnesį – 125). Sumažėjus užsakymų skaičiui, sumažėjo ir ieškovės pajamos. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio ieškovei vykdant veiklą užsakymų skaičius pradėjo didėti.

40Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovės nurodytų priežasčių, galėjusių lemti ieškovės nuostolius (sudėtingą politinę situaciją, Kazachstano valiutos devalvaciją ir kt.). Pažymėtina, kad savo argumentų, kad ieškovės nuostolius galėjo lemti ekonominė ar politinė situacija, atsakovės nepagrindė rašytiniais įrodymais, todėl laikytini nepagrįstais (CPK 12, 178 str.). Be to, liudytojų parodymai patvirtino, jog nepaisant ekonominės situacijos, paklausa būtent Turkijos kryptimi nemažėjo. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „EGT LT“, kuriame iš esmės dirbo vienas žmogus, per pirmus šešis veiklos mėnesius gavo daugiau nei milijoną litų pajamų, papildomai patvirtina, kad dėl nesąžiningos konkurencijos atsakovė UAB „EGT LT“ gavo pajamas.

41Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės: tai, kad ieškovę su ieškinyje nurodytais klientais siejo ilgalaikio bendradarbiavimo santykiai, ieškovė iš šių klientų gaudavo reguliarias pajamas, ieškovės veikla su nurodytais klientais buvo pelninga, ieškovės iš nurodytų klientų gaunamos pajamos smuko būtent atsakovei pradėjus veiklą, patvirtina, kad atsakovių neteisėtais nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovei buvo padaryta žala. Taigi priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir žalos nustatytas.

42Dėl žalos dydžio

43CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, nesąžiningos konkurencijos bylose gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškiantys kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai, pasireiškiantys kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti ir 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kai byloje pareiškiamas reikalavimas atlyginti ir negautas pajamas, ir neteisėtai gautą naudą (nepagrįstą praturtėjimą), o ieškovas įrodinėja abu reikalavimus, teismas turi vertinti kiekvienos iš reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimo rūšių santykį – ar galima juos priteisti kartu, ar konstatuoti jų sutaptį. Tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiškos žalos atlyginimo ir non bis in idem principus. Tais atvejais, kai prašomos priteisti negautos pajamos viršija nepagrįstą praturtėjimą, laikoma, kad negautos pajamos apima nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

44Ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalavo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) atlyginimo. Reikalavimas dėl atsakovės UAB „EGT LT“ gauto pelno kaip nepagrįsto praturtėjimo nebuvo pareikštas. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės patirtos žalos dydį, rėmėsi ieškovės pateiktu paskaičiavimu, pagal kurį dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovė neteko 27 488,22 Eur. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė, kad ieškovė šios pelno dalies galėjo netekti dėl kitų ekonomikos ar ieškovės veiklos veiksnių. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliančių argumentais.

45Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, 2015 m. liepos 9 d. nutartimi išaiškino ieškovei teisę pateikti papildomos įrodymus dėl žalos dydžio apskaičiavimo (CPK 285 str.) ir patirtos žalos dydį apskaičiuoti remiantis ne tipinės veiklos pelno kriterijumi, o grynojo pelno kriterijumi. Ieškovė, atsižvelgusi į teismo siūlymą pateikti papildomus įrodymus, patikslino nuostolių skaičiavimus, iš pardavimų (pajamų) 2013 m. ir 2014 m. laikotarpiais nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. išskaičiavo ne tik tiesiogines sąnaudas bei darbo užmokestį, bet ir visų ieškovės veiklos sąnaudų (netiesioginių sąnaudų) dalį, tenkančią veiklai Turkijos kryptimi bei už gautą pelno dalį mokėtiną pelno mokestį. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje ieškovė reikalavo nuostolių atlyginimo dėl prarastų klientų tik Turkijos kryptimi, o netiesioginės veiklos sąnaudos veiklai Turkijos kryptimi buvo apskaičiuotos visas bendrovės netiesiogines sąnaudas padalinus iš visų bendrovės pardavimų ir tokiu būdu išvedus netiesioginių sąnaudų sumą 1 pardavimų litui. Šiuos ieškovės skaičiavimus ir patį skaičiavimo metodą patvirtino audito įmonė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti nepagrįstais ieškovės atliktus paskaičiavimus dėl žalos dydžio. Apeliaciniame skunde nurodyti atsakovių argumentai, kad ieškovės pajamos galėjo sumažėti dėl ieškovės veiklos ar ekonomikos veiksnių nepagrįsti įrodymais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašė atlyginti patirtą žalą dėl sumažėjusių užsakymų Turkijos kryptimi, būtent, su ta kryptimi, su kuria dirbo atsakovė I. S. ir dėl kurios nesąžiningų veiksmų ieškovė neteko pelno.

46Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo šios kategorijos bylose ypatumus, ieškovės nuostolių faktas ir dydis byloje yra įrodytas ir sudaro 27 488,22 Eur.

47Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

48Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50Atmetus atsakovių apeliacinį skundą, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Nors ieškovė prašė atlyginti atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidas, tačiau atstovavimo išlaidų dydį ir jų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai pateikti po apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir jų dydį patvirtinantys dokumentai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2016 m. birželio 2 d.), klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nespręstinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino;... 6. Teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodytų faktų ir aplinkybių negali būti... 7. Teismas akcentavo, kad darbuotojos J. M. perviliojimas dirbti UAB „EGT LT“... 8. Dėl ieškovės argumentų apie pasinaudojimą duomenimis, sudarančiais... 9. Faktas, kad atsakovė nepasirašė konfidencialios informacijos sąrašo ir... 10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju deliktą sudaro neteisėtas... 11. Teismas, spręsdamas priteistinos žalos dydžio klausimą, nurodė, kad... 12. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje bylose dėl nesąžiningos... 13. Teismas sprendė, kad byloje yra nustatytos visos atsakovių civilinės... 14. Kadangi ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, tai teismas konstatavo,... 15. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 4 766,69 Eur atstovavimo išlaidų (4... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „EGT LT“ ir I. S. prašo panaikinti... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Adrem Transport“ prašo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 22. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų... 23. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos... 24. Atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nesąžiningą... 26. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos akcinių... 27. Byloje neginčijama, kad atsakovei I. S. pagal jos ieškovės bendrovėje... 28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovės negalėjo pervilioti iš... 29. Teismų praktikoje taip pat akcentuojami įrodinėjimo civilinėse bylose,... 30. Atsakovės I. S. pareiga saugoti ieškovės komercines paslaptis kyla iš... 31. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog sprendime nėra išanalizuoti atsakovės UAB... 32. Teisėjų kolegija pažymi, jog abiejų atsakovių veiksmai, neteisėtai... 33. Dėl priežastinio ryšio... 34. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK... 36. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad... 37. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas,... 38. Iš atsakovių pateiktos Specialisto ataskaitos dėl UAB „EGT LT“ grynojo... 39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „EGT LT“ įsteigta 2014... 40. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės: tai, kad... 42. Dėl žalos dydžio... 43. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, nesąžiningos konkurencijos bylose gali būti... 44. Ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalavo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų... 45. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, 2015 m. liepos 9 d.... 46. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinta, kad... 47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 50. Atmetus atsakovių apeliacinį skundą, jų apeliacinės instancijos teisme... 51. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą....