Byla 2-828-370/2017
Dėl bankroto, taip pat patvirtintas UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas UAB „ALDISTA IR KO“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiųjų asmenų R. Ž. ir S. M. firmos „LAUSTA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-577-173/2017, kuria uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ALDISTA IR KO“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtintas UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas UAB „ALDISTA IR KO“ bankroto byloje,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. BUAB „ALDISTA IR KO“ bankroto administratorė UAB Verslo administravimo centras teismo prašė pripažinti BUAB „ALDISTA IR KO“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtinti UAB „Bitė Lietuva“ 2 414,14 Eur dydžio finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje.
  2. Bankroto administratorė 2016-10-13 pareiškime nurodė, kad 2016-08-22 įvykusiame kreditorių susirinkime, atsižvelgiant į tai, kad įmonė veiklos nevykdo nuo 2015 m., taip pat, kad nė vienas asmuo nepasinaudojo teise siūlyti sudaryti taikos sutartį bankroto byloje, nuspręsta įgalioti bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  3. Bankroto administratorė 2016-11-07 pareiškime nurodė, kad buvo gautas UAB „Bitė Lietuva“ prašymas dėl 2 414,314 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuris, nors ir pateiktas pavėluotai, tačiau atsižvelgiant į objektyvias finansinio reikalavimo pateikimo termino praleidimo priežastis, taip pat į pateiktus jį patvirtinančius duomenis, laikytinas pagrįstu ir yra tvirtintinas.
  4. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino UAB „Bitė Lietuva“ 2 414,14 Eur dydžio finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi UAB „ALDISTA IR KO“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintą BUAB „ALDISTA IR KO“ finansinių reikalavimų sąrašą, kartu ir UAB „Bitė Lietuva“ 2 414,14 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Šios nutarties dalis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat dėl UAB „Bitė Lietuva“ finansinio reikalavimo, gavus apeliantės S. M. firmos „LAUSTA“ atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikinta, byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi BUAB „ALDISTA IR KO“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatęs, kad įmonės kreditoriai finansinių reikalavimų neatsisakė, taikos sutartis bankroto procese sudaryta nebuvo, o

    72016-08-22 įvykusiame kreditorių susirinkime nutarta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

  2. Teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi taip pat patvirtino UAB „Bitė Lietuva“ 2 414,14 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „ALDISTA IR KO“ bankroto byloje, konstatavęs, kad jis yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Apeliantai (kreditoriai) S. M. firma „LAUSTA“ ir R. Ž. teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas patvirtintas nepagrįstai. Kreditorių žiniomis, jokios skolos įmonė UAB „Bitė Lietuva“ neturi, ginčų tarp šalių teisme nevyko, todėl teismas neturėjo pagrindo tvirtinti vienašališkai paskaičiuotą pinigų sumą, kildinamą iš nepagrįstai didelių ir vienašališkai (nesant teismo sprendimo) priskaičiuotų netesybų. Aplinkybė, kad bankroto administratorė šį reikalavimą pripažįsta, negali būti pakankama finansiniam reikalavimui patvirtinti, juolab, kad netesybų priteisimui yra suėjęs 6 mėn. ieškinio senaties terminas, o UAB „Bitė Lietuva“ finansinio reikalavimo patvirtinimas blogina kitų kreditorių padėtį ir galimybę įmonės bankroto byloje atgauti bent dalį reikalavimų, pagrįstų objektyviais duomenimis. Apeliantų teigimu, teismas turėjo įvertinti ginčytino finansinio reikalavimo pagrįstumą ir kilmę.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, neatsižvelgė į 2017-02-07 kreditorių susirinkime kreditorių išreikštą valią sudaryti taikos sutartį ir nutraukti UAB „ALDISTA IR KO“ bankroto bylą (ĮBĮ 23 str. 12 p., 29 str.). Apeliantų teigimu, kreditorių teisė sudaryti taikos sutartį įmonės bankroto byloje ĮBĮ nuostatų nėra ribojama.
    3. Kreditoriai reiškia nepasitikėjimą bankroto administratore, nurodo, kad nepaisant to, jog teismui buvo pateiktas kreditorių nutarimas kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės pakeitimo, šis prašymas iki dabar nėra išnagrinėtas.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „ALDISTA IR KO“ bankroto administratorė teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais įrodymais:
    1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas patvirtintas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta, todėl yra galiojanti. Atsižvelgiant į tai, UAB „Bitė Lietuva“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas negali būti apeliacijos objektu (CPK 301 str. 1 d., 305 str. 2 d.). Papildomai pažymėjo, kad UAB „Bitė Lietuva“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas pakartotinai žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas 2017 m. vasario 2 d. teismo posėdyje, suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį buvo tinkamai ir laiku pranešta, tačiau jie posėdyje nedalyvavo. Be to, UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o apeliantai, ginčydami jį, nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, paneigiančio šio reikalavimo pagrįstumą.
    2. Nesutiktina su skundo argumentais, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliantai nenurodo jokių realiai egzistuojančių ar galimų pajamų šaltinių, kuriais naudojantis įmonė tęstų savo veiklą ir vykdytų atsiskaitymus su kreditoriais, o įmonės savininkai nedalyvauja bankroto procese, nebendradarbiauja su bankroto administratore, nesiekia atnaujinti įmonės veiklos, taigi, nėra savininkų pritarimo taikos sutarčiai sudaryti, nors pagal ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalį, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko sutikimą.
    3. Įmonė neturi jokio turto ir finansinių galimybių atnaujinti veiklą. Įmonė veiklos nevykdo nuo 2015 m. balandžio mėn., materialaus turto, kuris galėtų būti panaudotas įmonės veikloje bankroto administratorei neperduota, o pagal buhalterinės apskaitos duomenis nustatyta, kad visas materialus įmonės turtas parduotas 2015 m. įmonėms, glaudžiai susijusioms su UAB „ALDISTA IR KO“ savininku ir buvusiu vadovu (apeliantu) R. Ž., kuris nuomonę dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pakeitė bankroto administratorei pateikus ieškinius dėl žalos atlyginimo.
    4. Nagrinėjamu atveju egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „ALDISTA IR KO“ bankroto byloje nutartis dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo priimta 2016 m. liepos 21 d. (įsiteisėjo 2016 m. liepos 28 d.). 2016-08-23 kreditorių susirinkime 5-uoju darbotvarkės klausimu balsų dauguma (53,8 proc.) nutarta įgalioti bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas apskųstas nebuvo, todėl yra galiojantis ir privalomas visiems kreditoriams.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Bitė Lietuva“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad bankroto administratorei 2016-08-08 buvo pateiktas 2 414,14 Eur dydžio finansinis reikalavimas, o 2016-10-24 pateikta finansinio reikalavimo detalizacija, nurodant, kad jį sudaro neapmokėtos sąskaitos už suteiktas paslaugas (708,97 Eur) ir baudos (1 705,17 Eur), kurių paskaičiavimas yra pateiktas. Taip pat buvo pateikta sąskaitų ir mokėjimų suvestinė, kuri patvirtina skolos sumą.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
  2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi pagal UAB „Lemora“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „ALDISTA IR KO“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB Verslo administravimo centras.
  3. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (VMI prie FM 133,41 Eur dydžio finansinis reikalavimas, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 21,99 Eur dydžio finansinis reikalavimas, UAB „Santerma“ 159,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas, UAB „DORVILA“ 390,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas, UAB „TEDO STATYBA“ 528,04 Eur dydžio finansinis reikalavimas, S. M. firmos „LAUSTA“ 6 119,03 Eur dydžio finansinis reikalavimas, UAB „Metkonas“ 297,66 Eur dydžio finansinis reikalavimas, RUAB „Mondesta“ 614,45 Eur dydžio finansinis reikalavimas, UAB „Alytaus spaustuvė“ 42,93 Eur dydžio finansinis reikalavimas, UAB „Omnitel“ 370,90 Eur dydžio finansinis reikalavimas, AB „ŽIA valda“ 37,49 Eur dydžio finansinis reikalavimas, R. Ž. 9 161,55 Eur dydžio finansinis reikalavimas, UAB „Ekonovus“ 268,23 Eur dydžio finansinis reikalavimas, UAB „ULPAS“ 112,39 Eur dydžio finansinis reikalavimas), kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslinamas.
  4. 2016-08-22 įvyko pirmasis UAB „ALDISTA IR KO“ kreditorių susirinkimas, kuriame 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl tolesnės bankroto procedūros eigos“ 53,8 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos nuspręsta įgalioti administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  5. Bankroto administratorė 2016-10-13 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodė, kad kreditoriai balsų dauguma savo valią dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto išreiškė dar pirmajame kreditorių susirinkime, taip pat, kad egzistuoja visos sąlygos, įtvirtintos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje.
  6. Bankroto administratorė 2016-11-07 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo, nurodydama, kad neprieštarauja, jog būtų patvirtintas UAB „Bitė Lietuva“ 2 414,14 Eur dydžio finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje, nepaisant to, kad jis paduotas pavėluotai (2016-08-08, kuris patikslintas 2016-10-24).
  7. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi į UAB „ALDISTA IR KO“ kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Bitė Lietuva“ su 2 414,14 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
  8. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi UAB „ALDISTA IR KO“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; patvirtinti šie įmonės finansiniai reikalavimai įmonės bankroto byloje: 1) VĮ „Turto bankas“ su 133,41 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 2) UAB „DORVILA“ su 390,29 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 3) UAB „TEDO STATYBA“ su 528,04 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 4) S. M. firma „LAUSTA“ su 6 119,03 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 5) UAB „Metkonas“ su 297,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 6) RUAB „Mondesta“ su 614,45 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 7) UAB „Omnitel“ su 370,9 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 8) R. Ž. su 261,7 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 9) UAB „Ekonovus“ su 268,23 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 10) UAB „Bitė Lietuva“ su 2 414,14 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Šios nutarties dalis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat dėl UAB „Bitė Lietuva“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikinta, paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas.
  9. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „ALDISTA IR KO“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino UAB „ALDISTA IR KO“ kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ 2 414,14 Eur finansinį reikalavimą.
  10. Apeliantai nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, kvestionuoja tiek patvirtinto UAB „Bitė Lietuva“ finansinio reikalavimo pagrįstumą, tiek teismo procesinį sprendimą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  11. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.

13Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).
  2. Nagrinėjamu atveju tiek bankroto administratorė, tiek UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimus į atskirąjį skundą grindė pridedamais įrodymais, tačiau, įvertinus jų turinį bei bylos medžiagą laikytina, kad naujais įrodymais, taip kaip jie suprantami pagal CPK 314 straipsnį, laikytini tik bankroto administratorės pateikta informacija iš VSDFV apie dirbančiuosius bei 2016-08-22 įvykusio kreditorių susirinkimo pridedamieji dokumentai (dalyvių sąrašo kopija, R. Ž. balsavimo raštu biuletenis), taip pat UAB „Bitė Lietuva“ pateikta paslaugų ataskaita už laikotarpį nuo 2012-05-12 iki 2012-06-14 bei tarpusavio atsiskaitymų už pokalbius suderinimo aktas, kuriais papildomai grindžiamas prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas UAB „ALDISTA IR KO“ bankroto byloje.
  3. Atsižvelgiant į CPK 314 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, o minėti duomenys gali būti aktualūs apeliacine tvarka nagrinėjant bylą pagal apeliantų atskirąjį skundą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra susipažinę su atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais bei kartu su jais pridėtais įrodymais (jie 2017-03-27 išsiųsti susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims) apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrįstą pagrindą prie bylos pridėti bankroto administratorės ir UAB „Bitė Lietuva“ pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str., 338 str.).

14Dėl UAB „Bitė Lietuva“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

  1. CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – ĮBĮ. Kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).
  2. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti be kita ko lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir pareikštus reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (ĮBĮ 26 str.).
  3. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties bankroto administratorės pateiktų tvirtinti finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-371-157/2016). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 ir kt.).
  4. Be to, paskirtam bankroto administratoriui turi būti pateikti ne vien tik patys kreditorių reikalavimai, bet ir juos pagrindžiantys dokumentai, nes tik tokiu atveju gali būti patikrintas reikalavimų pagrįstumas. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus (-ių) reikalavimo pagrįstumo padaryti, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus (-ių) reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1098-330/2016).
  5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Bitė Lietuva“ bankroto administratorei pateikė prašymą tvirtinti jos 2 414,14 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nurodė, skolą sudaro neapmokėtos sąskaitos (708,97 Eur) ir paskaičiuotos baudos (1 705,17 Eur). Bankroto administratorei paprašius patikslinti finansinį reikalavimą, pateikti papildomi įrodymai, kuriais buvo grindžiamas finansinis reikalavimas.
  6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Bitė Lietuva“ savo finansinį reikalavimą UAB „ALDISTA IR KO“ pateikė praleidusi ĮBĮ (ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi) nustatytą 45 dienų terminą. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 str. 9 d.). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė nurodė, jog šiai kreditorei nebuvo siųstas pranešimas apie teisę pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje, t. y. UAB „Bitė Lietuva“ nebuvo tinkamai informuota apie galimybę pareikšti finansinį reikalavimą, pavėluoto finansinio reikalavimo pateikimo aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas, pagrįstumo.
  7. UAB „Bitė Lietuva“ savo finansinį reikalavimą grindė sąskaitomis, baudų paskaičiavimu, paslaugų teikimo sutartimis, kurios iš esmės patvirtina kreditorės ir UAB „ALDISTA IR KO“ teisinius santykius, t. y. jos finansinis reikalavimas grindžiamas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie tiek bankroto administratorės, tiek pirmosios instancijos teismo vertinti kaip pakankami išvadai dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti.
  8. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodo bankroto administratorė, UAB „Bitė Lietuva“ 2 414,14 Eur dydžio finansinis reikalavimas ne ginčo tvarka buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuri apskųsta nebuvo. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kartu patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas, kuriame įrašyta ir UAB „Bitė Lietuva“ su 2 414,14 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismui 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi pasinaikinus 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat dėl UAB „Bitė Lietuva“ patvirtinto finansinio reikalavimo, 2017 m. vasario 2 d. posėdyje šie klausimai buvo nagrinėjami iš esmės, tačiau posėdyje dalyvavo tik bankroto administratorė.
  9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog tik teismų procesiniais sprendimais priteistos sumos gali būti tvirtinamos bankroto byloje, kaip finansinis reikalavimas. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalį, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, o ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas numato, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, vien atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių vyko teisminiai ginčai dėl skolos su delspinigiais priteisimo, UAB ‚Bitė Lietuva“ pateikus dokumentus, pagrindžiančius jos finansinį reikalavimą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti tvirtinti jos finansinį reikalavimą UAB „ALDISTA IR KO“ bankroto byloje, kuris grindžiamas rašytiniais į bylą pateiktais įrodymais. Kitų argumentų dėl pagrindinės skolos (708,97 Eur) nepagrįstumo skunde nenurodoma.
  10. Apeliantai taip pat kvestionuoja UAB „Bitė Lietuva“ patvirtinto finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro paskaičiuotos baudos (1 705,17 Eur). Nurodo, kad jos yra nepagrįstai didelės, o jų patvirtinimas bankroto byloje pažeis kitų kreditorių teises patenkinti finansinius reikalavimus. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio atskirojo skundo argumento, pažymi, kad pagal ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina, kad dėl UAB „Bitė Lietuva“ finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro baudos, patvirtinimas, turės įtakos kitų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui ar kitokiu būdu pažeis jų teises ir (ar) teisėtus interesus. Be to, byloje nėra duomenų, kad netesybos būtų skaičiuojamos už laikotarpį po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tai patvirtina ir UAB „Bitė Lietuva“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas suderinimo aktas, iš kurio matyti, kad prašoma priteisti baudų suma atsirado

    152012-06-14, kuri, pagal bylos duomenis, kildinama iš paslaugų atsisakymo anksčiau laiko.

  11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Bitė Lietuva“ 2 414,14 Eur dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas pagrįstai, o atskirajame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl UAB „Bitė Lietuva“ finansinio reikalavimo patvirtinimo (CPK 185 str.).
Dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto
  1. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, inter alia, išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.). Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; kt.).
  2. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo.
  3. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pagrindus, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu 3 mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, kad nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Taigi, į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria įmonė pripažinta bankrutuojančia ir likviduojama dėl bankroto, apeliantų kvestionuojama nurodant, kad įmonės kreditoriai siekia su įmone sudaryti taikos sutartį ir šiuo pagrindu nutraukti bankroto bylą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2017-02-07 kreditorių susirinkimo protokolo kopija, kurioje išreikšta kreditorių valia dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir skubotai nutarė įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip užkirsdamas kelią taikos sutarties pagrindu nutraukti įmonės bankroto bylą.
  5. ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų ir teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo (ĮBĮ 23 str. 12 p.), siūlyti teismui taikyti likvidavimo procedūrą, nustatant, kad kreditoriai gali priimti sprendimą siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmajame kreditorių susirinkime (ĮBĮ 23 str. 15 p.). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 str. 4 d.).
  6. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kreditorių finansiniai reikalavimai įmonės bankroto byloje patvirtinti 2016 m. liepos 21 d. nutartimi (kuri vėliau buvo tikslinama), taigi nuo šios nutarties iki skundžiamos teismo nutarties (2017 m. vasario 15 d.) praėjo daugiau nei 3 mėnesiai, tačiau duomenų (įrodymų) apie aplinkybes, susijusias su taikos sutarties sudarymu įmonės bankroto procese, apeliacinės instancijos teisme negauta nei kartu su atskiruoju skundu, nei iki teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėtas trečiųjų asmenų atskirasis skundas (CPK 178 str.). Be to, nors apeliantai teigia, kad įmonės kreditoriai siekia taikos sutarties sudarymo, ką patvirtina 2017-02-07 kreditorių susirinkimo protokolas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo bankroto administratorė, tam, kad taikos sutartis būtų laikoma sudaryta, ją turi pasirašyti ne tik kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai nepatenkinti, dauguma (2/3) ar jų įgaliotas atstovas, tačiau ir bankroto administratorius, gavęs įmonės savininkų sutikimą (ĮBĮ 28 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė nurodo, kad įmonės savininkai nebendradarbiauja, todėl neįmanomas taikos sutarties sudarymas. Priešingų duomenų byloje nėra.
  7. Savo ruožtu byloje esantis pirmasis kreditorių susirinkimas ir jame priimtas nutarimas patvirtina kreditorių valią dėl įmonės likvidavimo atsižvelgiant į tai, kad įmonė veiklos nevykdo jau nuo 2015 metų („už“ tokio nutarimo projektą balsavo ir apeliantas R. Ž.). Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja kitos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį, kuria įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nagrinėjamu atveju kitoks esamos faktinės situacijos vertinimas pažeistų vieną iš pagrindinių bankroto proceso principų – operatyvumo principą.
  8. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su nepasitikėjimu bankroto administratore, jos nušalinimu nėra šios bylos, kurioje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „ALDISTA IR KO“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtintas UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas, apeliacijos dalykas, neturi reikšmės byloje nagrinėjamų klausimų tinkamam išnagrinėjimui, dėl to plačiau apie juos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, nustatė ir įvertino reikšmingas byloje aplinkybes ir pagrįstai sprendė esant pagrindą UAB „ALDISTA IR KO“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bei patvirtinti UAB „Bitė Lietuva“ finansinį reikalavimą UAB „ALDISTA IR KO“ bankroto byloje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai