Byla e2A-376-516/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės ,,Kraštovaizdis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-426-544/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Finance group“ ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei ,,Kraštovaizdis“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl priteistinos skolos dydžio, palūkanų skaičiavimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumo.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Finance group“ (toliau – UAB ,,Finance group“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės ,,Kraštovaizdis“ (toliau – ŽŪB ,,Kraštovaizdis“) 122 265,05 Eur skolą, 9 905,54 Eur sutartinių palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad šalys 2011 m. spalio 6 d. sudarė kreditinių kortelių sutartį Nr. FG/MS20111064/24, pagal kurią atsakovei buvo išduotos ieškovės platinamos kelių mokesčio atsiskaitymams skirtos kortelės bei įrenginiai, naudojami Europoje. Teigia, kad atsakovės vairuotojai šiomis kortelėmis susimokėdavo kelių, tiltų, tunelių ir kitų kelių infrastruktūros mokesčius įvairiose šalyse, o iš ieškovės nustatyta tvarka gaudavo vieną sąskaitą už visus kelių mokesčius, kurią atsakovė turėjo apmokėti sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Pasak jos, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakovė neapmokėjo 28 ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų 112 359,51 Eur sumai. Teigia, kad atsakydama į jos 2014 m. gruodžio 2 d. pretenziją atsakovė pateikė grafiką, prašė skolos mokėjimą išdėstyti periodinėmis įmokomos, skolos grąžinimo terminas – 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovė nurodė, kad su šiuo skolos grąžinimo terminu ji nesutiko. Dėl nurodytų priežasčių prašė priteisti iš atsakovės 112 359,51 Eur skolą, Sutartyje numatytas 0,04 % dydžio palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), 8,4 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis).

7Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš ieškovės gavo pretenziją, kurioje buvo pasiūlyta suderinti atsiskaitymo grafiką, ji su šiuo pasiūlymu sutiko ir pateikė atsiskaitymo grafiką, pagal kurį sutiko atsiskaitymus vykdyti CK 6.9301 straipsnyje numatyta tvarka. Teigia, kad ieškovė teisminį procesą pradėjo nebaigusi derybų dėl atsiskaitymo pagal sutartį, tuo pažeisdama CK 6.200 straipsnio 2-3 dalyse numatytą pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Taip pat nurodė, kad yra išdavusi ieškovei įgaliojimus atstovauti jai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atliekant veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse sumokėto PVM mokesčio grąžinimu. Pasak jos, įgaliojimuose nurodyta, kad PVM mokėjimas turi būti sumokamas ieškovei ir jai suteikta teisė gauti grąžintinas mokesčių sumas. Teigia, kad vadovaujantis CK 6.39 straipsniu šalys yra susitarusios dėl kitokio prievolės įvykdymo būdo ir jis faktiškai buvo vykdomas, todėl jos prievolė grąžinti skolą yra pilnai įvykdyta perleidus ieškovei teisę į PVM grąžinimą iš įgaliojimuose nurodytų šalių.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 112 359,51 Eur skolą, 9 905,54 Eur palūkanų, 8,4 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 3 236 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nustatė, kad ieškovė, kuri veikė kaip MS Europe B. V. ,,Multi Service“ įgaliota atstovė, ir atsakovė 2011 m. spalio 6 d. sudarė Multi Service Europe kreditorinių kortelių sutartį Nr. FG/MS20111064/24, pagal kurią atsakovei išduotos kelių mokesčių atsiskaitymo kortelės bei įrenginiai; kad šiomis kortelėmis atsakovė sumokėdavo kelių, tiltų ir kitus kelių infrastruktūros mokesčius Europos šalyse; kad su kelių mokesčių rinkėjais atsiskaitydavo Multi Service Europe, kuri vėliau pateikdavo atsakovei PVM sąskaitas faktūras už kelių mokesčius bei už tarpininkavimą; kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakovė nepamokėjo 28 PVM sąskaitų faktūrų ir liko skolinga 112 359,51 Eur (107 826,90 Eur kelių mokesčio, 4 530,85 Eur tarpininkavimo mokestis); kad atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu sumokėti įsiskolinimą bei pasiūlė skolos grąžinimo grafiką.

10Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė neginčija pareigos mokėti Sutarties 9.5. punkte nustatytas 0,04 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną; kad neginčijo sutartinių santykių fakto, pagrindinės skolos dydžio.

11Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė į teismą kreipėsi nepasibaigus deryboms dėl atsiskaitymo pagal sutartį, nes ji nepateikė įrodymų, kad jos siūlomas skolos grąžinimo grafikas šalių būtų patvirtintinas, pradėtas vykdyti (CPK 178 straipsnis).

12Teismas, įvertinęs Sutarties 9 punktą, kuriame numatyta, kad atsakovei sąskaita už paslaugas išrašoma kas savaitę ir ją privalu apmokėti per 21 dieną nuo jos išrašymo dienos, išskyrus Vokietijos TC, Italijos ir Ispanijos sąskaitos išrašomos kas mėnesį ir apmokamos per 21 dieną nuo išrašymo, konstatavo, kad šalys nebuvo susitarę, jog atsiskaitymas už pagal sutartį suteiktas paslaugas bus atliekamas vykdant įskaitymą pagal priešpriešinius vienarūšius reikalavimus CK 6.130-6.140 straipsniuose numatyta tvarka ar kitu būdu. Įvertinęs 2015 m. sausio 15 d. – 2015 m. sausio 23 d. sudarytus įgaliojimus, kuriais atsakovė įgaliojo ieškovę atstovauti ją Lietuvos VMI ir jos padaliniuose atliekant veiksmus, susijusius su kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje sumokėto PVM susigrąžinimu atitinkamais laikotarpiais, tuo tikslu atlikti registraciją, teikti atitinkamus prašymus ir pažymas, atsiimti indentifikavimo priemones, atsakyti į paklausimus, konstatavo, kad juose nėra nurodyta, jog ieškovė turi teisę gauti nuosavybėn iš atitinkamų šalių susigrąžintą PVM mokestį. Taip pat nustatė, kad pagal įgaliojimą atlikti minėtus veiksmus Olandijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Austrijoje ieškovė turi teisę gauti atitinkamų šalių susigrąžintą PVM mokestį, tačiau įgaliojimuose nėra nurodyta, kad susigrąžintas PVM tampa ieškovės nuosavybe ir, kad tai bus laikoma minėtos sutarties tinkamu įvykdymu (CK 4.242 straipsnio 2 dalis, 4.243 straipsnio 2, 4 dalys, 4.252 straipsnis). Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovės teiginiai, jog šalys sutarė dėl kitokio prievolės įvykdymo būdo, laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

13Teismas nustatęs, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8,4 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

14Teismas nustatė, kad, be kita ko, ieškovė turėjo 2 347,63 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinęs tai, kad dalis šių išlaidų yra patirtos teikiant atstovavimo paslaugas ne šioje byloje arba yra patirtos dėl pačios ieškovės kaltės: dėl sandorio, sudaryto su akcininku, ginčijimo, dėl restruktūrizavimo bylos dokumentų studijavimo ir dokumentų rengimo, dėl jos atstovo prašymo atidėti teismo posėdį, dėl taikos sutarties sąlygų (nepateikta byloje) ir kt., bylos apimtį, sudėtingumą bei trukmę, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 450 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo Ministro įsakymas Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2, 8.6, 8.15, 8.16, 8.17 punktai; CPK 98 straipsnis).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovė ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

        1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 6.200 straipsnio 2-3 dalis ir neįvertino aplinkybės, kad ieškovė ignoravo jos pasiūlytą atsiskaitymo tvarką, nesulaukė jos atsakymo, kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ir tokiu būdu pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis.
        2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal jos ieškovei išduotus įgaliojimus dėl kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse sumokėto PVM grąžinimo jokios sumos atsakovei nebuvo grąžintos. Iš ieškovės pranešimų matyti, kad ji pagal Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo sutartį Nr. EU-130614-01 gautus 32 343,22 Eur neteisėtai įskaitė skolai padengti. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir pirmosios instancijos teisme, buvo pareikštas prašymas išreikalauti iš ieškovės duomenis apie tai, kokio dydžio ir iš kokių valstybių PVM buvo grąžinta ieškovei. Teismui atsisakius tenkinti atsakovės 2015 m. balandžio 9 d. prašymą išreikalauti minėtus įrodymus, nebuvo nustatytos ir įvertintos svarbios bylai aplinkybės, lemiančios ieškinio pagrįstumą, nebuvo atskleista bylos esmė.
        3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė pripažįsta sutartinių palūkanų dydį, nes nei atsiliepime, nei kituose procesiniuose dokumentuose ji nepareiškė aiškaus ir nedviprasmiško sutikimo su paskaičiuotu palūkanų dydžiu.
        4. Teismas pažeidė CPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą įsitikinti ar prašoma priteisti palūkanų suma apskaičiuota teisingai. Neįvertino aplinkybės, kad ieškovė neteisingai apskaičiavimo mokėtinų palūkanų dydį, kurios sudaro ne 9 905,54 Eur, o 9 190,39 Eur.
        5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2, 8.6. 8.15-8.17 punktus ir neatsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga – pareikštas tik vienas reikalavimas, byloje dalyvavo tik du asmenys, įvyko tik vienas teismo posėdis, kurio metu byla išnagrinėta, byloje kelti paprasti klausimai, nereikėjo rinkti papildomų įrodymų, todėl protingas, sąžiningas ir teisingas išlaidų dydis negali viršyti 365 Eur.

16Ieškovė UAB ,,Finance group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

              1. Apeliantė klaidingai nurodo, kad ieškovė nuslėpė faktą, jog įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, nes įskaitymai atlikti 2015 m. gegužės 29 d., rugpjūčio 6 d., t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo. Šios aplinkybės sprendimo priėmimo metu neegzistavo.
              2. Teismas tinkamai apskaičiavo priteistinas sutartines palūkanas. Nors pateiktoje lentelėje neteisingai nurodytas dienų skaičius, už kurias skaičiuojamos palūkanos, tačiau jų skaičiavimas atliktas teisingai; sąskaitoms Nr. FG#101299, FG#101345, FG#101377, FG#101464 taikoma ne 0,04 proc., o 0,2 proc. dydžio palūkanų norma, nes jos išrašytos pagal 2013 m. birželio 14 d. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sutartį Nr. EU 130614-01, kurios 3.7 punkte nurodytas šis palūkanų normos dydis.
              3. Teikiant teisines paslaugas ieškovei suteiktos kompleksinės advokato paslaugos (parengtas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo (koeficientas – 0,25); parengtas atsiliepimas į atskirąjį skundą (koeficientas – 0,4); parengtas ieškinys (koeficientas – 2,5); pasirengta atstovauti teismo posėdyje, atstovavimas jame (koeficientas – 0,2); parengtas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (koeficientas – 0,4)). Tiek teismas, tiek apeliantė neteisingai apskaičiavimo priteistinų bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį, nes taikė mažesnį nei Rekomendacijų 7 punkte nustatytą ir teismo sprendimo priėmimo metu egzistavusį darbo užmokesčio dydį, kutris tuo metu buvo 714,50 Eur, o ne 430,94 Eur. Teismas priteisė ne 92, o 54 proc. maksimalaus rekomenduotino užmokesčio dydį, todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17Ieškove atsiliepime taip pat prašo skirti apeliantei 5 792 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant jai, už piktnaudžiavimą procesinėmis tiesėmis. Nurodo, kad apeliantė teikdama nepagrįstus skundus siekia vilkinti atsiskaitymą su ja, norėdama išvengti sutartinės prievolės įvykdymo kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tik atsisakius ją kelti pateikė skubotą, įstatymų reikalavimų neatitinkantį, apeliacinį skundą.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.

20Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė UAB ,,Finance group“, kuri yra įgaliota Multi Service atstovė, ir atsakovė ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ pasirašė Multi service toll kreditinių kortelių sutartį, pagal kurią ieškovė išdavė atsakovei Multi service tolls ir kitas kelių mokesčių atsiskaitymams skirtas korteles bei įrenginius naudojamus Europoje, ieškovė įsipareigojo sąskaitas už suteiktas paslaugas (sumokėtus kelių mokesčius) išrašyti kas savaitę, o atsakovė – jas apmokėti per 21 dieną nuo jų išrašymo dienos, išskyrus Vokietijos TC, Italijos ir Ispanijos sąskaitas, kurios išrašomos kas mėnesį ir apmokamos per 21 dieną nuo jų išrašymo dienos (el. b. t. 2, b. l. 6-8). Ieškovė suteikė atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas ir laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. išrašė 29 PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta mokėtina suma 112 359,51 Eur (el. b. t. 2, b. l. 10-110, 113-161, 169-187, 189-202). Ieškovė 2014 m. gruodžio 2 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl minėtose sąskaitose nurodytų sumų sumokėjimo (el. b. t. 2, b. l. 166-167), 2014 m. gruodžio 15 d. išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos mokėtinos 9 905,54 Eur palūkanos (el. b. t. 2, b. l. 9,163). 2014 m. gruodžio 18 d. atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad skolą pripažįsta, pasiūlė jos grąžinimą išdėstyti periodinėmis įmokomis (el. b. t. 2, b. l. 111-112). Šalys 2013 m. birželio 14 d. taip pat pasirašė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sutartį Nr. EU 130614-01, kuria atsakovė įgaliojo ieškovę teikti paraiškas, prašymus bei apeliacijas užsienio valstybių mokesčių grąžinimo institucijoms ir kitaip atstovauti grąžinant PVM (el. b. t. 4, b. l. 19-20). Vykdydama minėtą Sutartį atsakovė 2015 m. sausio 15 d. įgaliojimais įgaliojo ieškovę atstovauti ją susigrąžinant PVM iš Ispanijos, Liuksemburgo, Čekijos, Olandijos, Belgijos, Austrijos bei Vokietijos mokesčių administravimo institucijų (el. b. t. 3, b. l. 15-23).

22Kaip minėta pirmiau, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 112 359,51 Eur skolą (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), 9 905,54 Eur sutartinių palūkanų (Sutarties 9.5 punktas, CK 6.210 straipsnio 1 dalis) bei procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

23Atsakovė, kvestionuodama Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, teigia, kad įsiskolinimo suma yra mažesnė, nes ieškovė vienašališkai įskaitė sumas gautas vykdant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sutartį; kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti, nes kreipėsi į teismą neįvertinusi jos pasiūlytos atsiskaitymo tvarkos; kad neįsitikinęs ar prašoma priteisti palūkanų suma yra apskaičiuota teisingai, pažeidė CPK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą; kad priteistos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą viršija Rekomendacijoje nurodytus dydžius.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes toliau pasisako dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų.

25Dėl skolos priteisimo

26Apeliantė ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ neginčija fakto, jog yra skolinga ieškovei, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė gautus 32 387,93 Eur pagal Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sutartį įskaitė minėtam įsiskolinimui padengti. Pasak apeliantės teismas nevertino šio įskaitymo teisėtumo, jį pripažinus neteisėtu ieškovė privalėtų grąžinti šias lėšas, priešingu atveju – turėtų būti mažintina priteista skolos bei palūkanų suma.

27CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

28Nagrinėjamu atveju apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad ieškovė vykdydama kitą šalių Sutartį gavo lėšas, kurias panaudojo daliai prašomo priteisti įsiskolinimo padengti. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei nurodžius, jog jokių mokėjimų pagal šalių sudarytą Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sutartį bylos negarinėjimo pirmosios instancijos metu ji negavo, apeliantė šiuos teiginius paneigiančių įrodymų nepateikė nors turėjo galimybę tiesiogiai kreiptis tiek į Lietuvos, tiek į užsienio valstybių mokesčių grąžinimo institucijas dėl informacijos apie grąžintas sumas suteikimo (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu iš prie apeliacinio skundo pateiktų ieškovės pranešimų matyti, kad įskaitymai atlikti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. (el. b. t. 4, b. l. 15-18). Įrodymų, kad šios aplinkybės egzistavo ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu apeliantė taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad įskaitymų ar kitokių mokėjimų, atliktų po teismo sprendimo priėmimo dienos, vertinimas yra vykdymo proceso dalis ir negali turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

29Iš ieškovės ieškinio matyti, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos išieškojimas. Apeliantė skunde teigia, kad ieškovė neturėjo teisės atlikti įskaitymą, tačiau, kaip minėta, šios nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su įskaitymo teisėtumu ar pagrįstumu. Atsakovė nėra pateikusi priešieškinio CPK 143 straipsnio nustatyta tvarka dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, juo labiau, kad, kaip nurodyta pirmiau, PVM lėšos buvo grąžintos ieškovei ir jų įskaitymai vienašaliu ieškovės pareiškimu buvo atlikti po teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su įskaitymo pagrįstumu ir teisėtumu, negali būti laikomi šios apeliacijos dalyku. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija dėl skundo argumentų, susijusių su įskaitymu, plačiau nepasisako.

30Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad teismas tinamai įvertinto byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl priteistinos skolos dydžio (CPK 178, 185 straipsniai).

31Dėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos

32Anot apeliantės, teismas sutarties šalių pareigas reglamentuojančias nuostatas (CK 6.200 straipsnis) aiškino ir taikė itin formaliai. Jos teigimu, ieškovė neįvertino jos pasiūlytos atsiskaitymo tvarkos, nesulaukusi jos atsakymo kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, vengė bet kokio bendradarbiavimo ir kooperavimosi.

33Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju negalima spręsti apie tai, jog ieškovė pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą. Pažymėtina, kad ieškovė nėra įpareigota sutikti su bet kokiais kliento (šiuo atveju – atsakovės) pasiūlymais, kurių praktinis įgyvendinimas yra abejotinas.

34Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 18 d., būtų padengusi bent dalį savo skolinių įsipareigojimų. Toks pasyvus jos elgesys leidžia pagrįstai manyti, kad ir išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, atsakovė nebūtų vykdžiusi sutartinių savo įsipareigojimų, nes daugiau kaip metus nebuvo atlikti jokie mokėjimai.

35Kita vertus, atsakovė privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vien dėl to, kad ieškovė nesutiko taikyti jai nuolaidų ir išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, atsakomybė jai negali sumažėti, nes tokios pareigos ieškovei nenumato nei įstatymas, nei pati Sutartis.

36Atsakovė yra juridinis asmuo, turintis verslo praktikos, todėl jai buvo arba turėjo būti žinomi sandorių sudarymo principai, jų esmė, pasekmės. Ji turėjo ir galėjo suvokti tiek sudaromos Sutarties esmę apskritai, jos sudarymo teisines pasekmes, o taip pat galimą riziką. Akivaizdu, jog jo patirtis suteikė pakankamą pagrindą suprasti, kad bendradarbiauti bei dėti pastangas tinkamam sutarties vykdymui turi abi sutarties šalys, o tuo atveju, jeigu kyla abejonės dėl atliekamų veiksmų tikslingumo, teisingumo, prieš juos atliekant yra būtina pareikalauti papildomų duomenų, kreiptis kvalifikuotos pagalbos etc. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė savo prievoles, kylančias iš sutarties, įvykdė tinkami ir laiku, t.y. atsakovė gavo paslaugą, kurios tikėjosi iš sutarties, tuo tarpu pati savo ruožtu prievolės atsiskaityti už gautas paslaugas nevykdė. Taigi, prievolę pažeidusi sutarties šalis yra būtent atsakovė, todėl jos argumentai dėl bendradarbiavimo, kooperavimosi pareigų pažeidimo vertintini kaip spekuliatyvūs ir neatitinkantys realios sutarties vykdymo situacijos.

37Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimo.

38Dėl palūkanų skaičiavimo teisingumo

39Apeliantė teigia, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo palūkanų dydį, t. y. jos sudaro ne

409 905,54 Eur, o 9 190,39 Eur. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad palūkanos apskaičiuotos teisingai, tik prie ieškinio pateiktoje lentelėje nurodytas neteisingas dienų skaičius, o penkios PVM sąskaitos–faktūros išrašytos pagal 2013 m. birželio 14 d. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sutartį, kurioje nurodyta palūkanų norma yra didesnė – 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą apmokėti dieną, todėl bendra palūkanų suma yra teisinga.

41Multi service toll kreditinių kortelių sutarties 9.1. punktu šalys sutarė, kad atsakovė sąskaitas už suteiktas paslaugas apmokės per 21 dieną nuo jos išrašymo dienos, o mokėjimų vėlavimo atveju privalės mokėti 0,04 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną (Sutarties 9.1., 9.5. punktai; el. b. t. 2, b. l. 6-8). 2013 m. birželio 14 d. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sutartimi šalys sutarė, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 10 darbo dienų nuo jų išrašymo dienos, atsakovei vėluojant vykdyti minėtus įsipareigojimus ieškovė turi teisę skaičiuoti 0,2 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (3.7. punktas, el. b. t. 4, b. l. 19-20).

42Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais.

43Pažymėtina, kad apeliantė neginčijo fakto, jog ieškovė turi teisę reikalauti minėtose Sutartyse nurodytų palūkanų, neginčijo jų dydžio, tačiau kvestionavo jų skaičiavimo teisingumą.

44Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė palūkanas skaičiavo už laikotarpius nuo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminų pabaigos iki 2014 m. gruodžio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs detalius paskaičiavimus, sutinka su ieškove, kad jos išrašytose 2014 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitose faktūrose (el. b. t. 1, b. l. 4-5) nurodytas neteisingas pradelstų dienų skaičius, pavyzdžiui PVM sąskaita faktūra Nr. 13648-1200373 išrašyta 2014 m. vasario 19 d., jos apmokėjimo terminas yra 21 diena, t. y. ji turėjo būti apmokėta ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 12 d., vadinasi terminas skaičiuotinas nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., kuris sudaro ne 274, o 278 dienas, analogiška situacija yra ir kitų sąskaitų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad 23 PVM sąskaitos faktūros (Nr. 13648-1200373, 13648-1201046, 13648-1201695, 13648-1202324, 13648-1203009, 13648-1203694, 13648-1204448, 13648-1205153, 13648-1205775, 13648-1206381, 13648-1207107, 13648-1208465, 13648-1209140, 13648-1209799, 13648-1210504, 13648-1211197, 13648-1211849, 13648-1212543, 13648-1213316, 13648-1214020, 13648-1216040) išrašytos už paslaugas suteiktas pagal Kreditinių kortelių sutartį, tuo tarpu šešios PVM sąskaitos faktūros (Nr. FGMS#105460, FGMS#106023, FGMS#106197, FG#101299, FGMS#106371, FG#101345, FG#101377, FG#101464) išrašytos už paslaugas suteiktas pagal PVM grąžinimo sutartį. Kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė ieškovė, apeliantė pateikdama savo palūkanų skaičiavimo lentelę (el. b. t. 4, b. l. 6) nepagrįstai visoms sąskaitoms taikė tą pačią palūkanų normą – 0,04 proc., kai tuo tarpu minėtoms šešioms taikytina kitokia palūkanų norma, t. y. 0,2 proc.

45Teisėjų kolegija, patikrinusi ieškovės reikalaujamų priteisti palūkanų apskaičiavimo teisingumą ir nustačiusi, kad nepaisant to, jog jose nurodytas neteisingas pradelstų mokėti dienų skaičius, konstatuoja, jog skaičiavimai atlikti teisingai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės reikalaujamas palūkanas (Sutarčių 9.1., 9.5., 3.7. punktai, CK 6. 261 straipsnis).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47Apeliantė nesutinka su ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo dydžiu.

48Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 347,63 Eur išlaidų už sutiektą teisinę pagalbą, tačiau teismas, atsižvelgęs į bylos apimtį, sudėtingumą trukmę bei tai, kad dalis išlaidų pairta dėl pačios ieškovės kaltės, jų dydį sumažino iki 1 450 Eur (CPK 98 straipsnis).

49Įvertinus byloje nagrinėjamų klausimų pobūdį, pateikto procesinio dokumento (ieškinio) turinį, nagrinėjamų klausimų naujumą, konstatuojama, jog teismo priteistas 1 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų dydis yra adekvatus advokato darbo sąnaudoms ir neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, proceso šalis, kurios veiksmai teismo buvo pripažinti teisėtais, neturi likti nukentėjusia šalimi teismui išsprendus bylą iš esmės, jeigu nėra pagrindo konstatuoti, jog tam tikras neprotingai dideles išlaidas laimėjusi šalis prisiėmė savo rizika. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo keisti skundžiamą sprendimą šioje dalyje.

50Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

51Ieškovė UAB ,,Finance group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skirti atsakovei ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant Lietuvos apeliaciniam teismui akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą.

52CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien atsakovės skundo pateikimo faktas negali būti laikomas pakankamu pagrindu piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, nes tai yra viena iš galimai pažeistų teisių gynimo bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo formų. Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nesąžiningas ir nepagrįstas šalies veiksmas. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė skundą, kuris, nors ir buvo pripažintas nepagrįstu, tačiau to nepakanka konstatuoti akivaizdų atsakovės piktnaudžiavimą teise, suponuojantį CPK 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą. Todėl šis ieškovės prašymas netenkinamas.

54Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės bei civilinio proceso normas, teismų praktikos nuostatas ir, patenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

55Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi bylos išsprendimui (CPK185 straipsnis), pažymėdama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

58Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

59Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovei iki bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą – 1 765 Eur sumokėjimas (el. b. t. 4, b. l. 84-85). Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus atsakovės skundą, atsakovė įpareigotina sumokėti atidėtą sumą į valstybės biudžetą (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

60Ieškovė UAB ,,Finance group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės 1 088,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (el. b. t. 4, b. l. 104-112). Prašomų atlyginti išlaidų dydis viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į šių Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, atsižvelgdama į šioje byloje spręsto ginčo sudėtingumo laipsnį, analizuotų faktinių aplinkybių apimtį, suteiktų teisinių paslaugų mastą ir kokybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovei UAB „Finance group“ iš apeliantės ŽŪB „Kraštovaizdis“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 700 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Finance group“ (j. a. k. 300517591) iš atsakovės žemės ūkio bendrovės ,,Kraštovaizdis“ (j. a. k. 300140724) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

64Priteisti valstybei iš atsakovės žemės ūkio bendrovės ,,Kraštovaizdis“ (j. a. k. 300140724) 1 765 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (šios išlaidos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl priteistinos skolos dydžio, palūkanų skaičiavimo... 5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Finance group“ (toliau – UAB... 6. Nurodė, kad šalys 2011 m. spalio 6 d. sudarė kreditinių kortelių sutartį... 7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš ieškovės gavo pretenziją,... 8. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad ieškovė, kuri veikė kaip MS Europe B. V. ,,Multi... 10. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė neginčija pareigos mokėti Sutarties... 11. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė į teismą... 12. Teismas, įvertinęs Sutarties 9 punktą, kuriame numatyta, kad atsakovei... 13. Teismas nustatęs, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius,... 14. Teismas nustatė, kad, be kita ko, ieškovė turėjo 2 347,63 Eur išlaidų... 15. Atsakovė ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 16. Ieškovė UAB ,,Finance group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį... 17. Ieškove atsiliepime taip pat prašo skirti apeliantei 5 792 Eur baudą, pusę... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė UAB ,,Finance group“, kuri yra... 22. Kaip minėta pirmiau, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 23. Atsakovė, kvestionuodama Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes toliau pasisako... 25. Dėl skolos priteisimo ... 26. Apeliantė ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ neginčija fakto, jog yra skolinga... 27. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 28. Nagrinėjamu atveju apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos... 29. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra... 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad teismas... 31. Dėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos... 32. Anot apeliantės, teismas sutarties šalių pareigas reglamentuojančias... 33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad... 34. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė nuo bylos nagrinėjimo teisme... 35. Kita vertus, atsakovė privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus... 36. Atsakovė yra juridinis asmuo, turintis verslo praktikos, todėl jai buvo arba... 37. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 38. Dėl palūkanų skaičiavimo teisingumo... 39. Apeliantė teigia, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo palūkanų dydį, t.... 40. 9 905,54 Eur, o 9 190,39 Eur. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į skundą... 41. Multi service toll kreditinių kortelių sutarties 9.1. punktu šalys sutarė,... 42. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą... 43. Pažymėtina, kad apeliantė neginčijo fakto, jog ieškovė turi teisę... 44. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė palūkanas skaičiavo už... 45. Teisėjų kolegija, patikrinusi ieškovės reikalaujamų priteisti palūkanų... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 47. Apeliantė nesutinka su ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų... 48. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 347,63 Eur išlaidų už sutiektą... 49. Įvertinus byloje nagrinėjamų klausimų pobūdį, pateikto procesinio... 50. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 51. Ieškovė UAB ,,Finance group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 52. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu... 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien atsakovės skundo... 54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog... 55. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų,... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 58. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, kurias ji... 59. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovei iki... 60. Ieškovė UAB ,,Finance group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti... 63. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Finance group“ (j. a. k.... 64. Priteisti valstybei iš atsakovės žemės ūkio bendrovės ,,Kraštovaizdis“...