Byla e2A-1461-656/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdamas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, vykdančio veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 500,03 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas. Ieškinį grindė tuo, jog 2016 m. sausio 26 d. buvo sudaryta draudimo sutartis pagal kurią buvo apdraustas automobilis ( - ). ( - ), ieškovo apdraustas automobilis važiuodamas apie 40 km/ h greičiu pajuto smūgį į dešinės pusės ratą, įvažiavo į duobę ir buvo apgadintas. 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra konstatuota, jog dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos. Dėl automobilio apgadinimo ieškovas išmokėjo 500,03 Eur draudimo išmoką.

62.

7Eismo įvykis įvyko, nes eismo saugumui keliantis teismo dangos defektas (duobė) nebuvo suremontuota, tinkamai pažymėta, nebuvo pastatytu įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė buvo neaptverta, todėl eismo įvykį ir žalą sąlygojo atsakovo neteisėtas neveikimas. Atsakovo atsakomybė kyla iš CK 6.271 straipsnio 1 dalies ir CK 6.266 straipsnio kaip iš kelio savininko. Kelio priežiūrą vykdžiusi UAB „Grinda“ nelaikytina kelio valdytoju, nes pagal sutartį valdymas nebuvo perleistas.

83.

9Atsakovas prašė ieškinį atmesti arba sumažinti nuostolių dydį. Atsakovas neginčija fakto, jog yra kelio savininku, bet atsakovas 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, pagal kurią gatvių priežiūra ir remontas buvo pavestas trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, pagal sutarties nuostatas trečiasis asmuo laikytinas gatvių ir kelių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti žalą. Sutartis buvo papildyta 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu, kuriame UAB „Grinda“ prisiėmė gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Atsakovas sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu dėl kelių ir gatvių priežiūros, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra jo neteisėti veiksmai.

104.

11Atsakovas nurodė, kad vertinant automobilio apgadinimus nebuvo pasitelktas nepriklausomas ekspertas, atsakovo atstovas nedalyvavo ir nebuvo kviečiama atvykti apžiūrai. Pateiktuose nuotraukose iš eismo įvykio vietos nesimato automobilio apgadinimų, o kitos nuotraukos neįrodo, jog apgadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu. Vairuotojas veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai kiek būtina, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, o tai yra pagrindas žalą sumažinti arba atmesti ieškinį.

125.

13Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašė ieškinį atmesti, nes remiantis 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu trečiajam asmeniui nebuvo perduotas valdymas į savivaldybės turtą. Remiantis Valstybės ir savivaldybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 48 straipsnio 2, 3 dalimis savivaldybės turto valdymas gali būti perleistas tik savivaldybės tarybos sprendimu.

146.

15Trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas neįrodo, jog visa prašoma atlyginti žala atsirado dėl blogai prižiūrimo kelio. Byloje neįrodyti automobilio apgadinimai dėl šio įvykio. Vairuotojas privalėjo būti atidus ir pasirinkti tinkamą važiavimo greitį.

16II.

17Teismo sprendimo esmė

187.

19Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 500,03 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

208.

21Teismas nurodė, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato pastato kelio savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą padarytą dėl jo sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino ir neginčijo, jog jis yra kelio ( - ), kuriame įvyko eismo įvykis, savininku, bet bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog šio kelio valdytoju pagal 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) (toliau - Sutartis) su 2012 m. gegužės 7 d. pakeitimu (toliau – Susitarimas) yra trečiasis asmuo, todėl jam ir tenka atsakomybė.

229.

23Teismas padarė išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamą darbų atlikimą, t.y. iš Sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t.y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovas, kaip kelio ( - ), savininkas yra tinkamu atsakovu ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakingas už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.

2410.

25Byloje pateiktų įrodymų visuma: eismo įvykio ir Automobilio apžiūros metu padarytos nuotraukos, kuriuos yra užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilis, automobiliui padaryti apgadinimai, 2016 m. sausio 28 d. eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota kelyje esanti duobė ir automobilio padėtis ir jo apgadintas prekinis dešinės pusės ratas, 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdymo nutarimas, kuriama atlikus tyrimą yra nustatyta, jog automobilis įvažiavo į duobę, esančią ( - ), 2016 m. vasario 4 d žalos sąmatos, kuriose nustatyti ir apskaičiuoti Automobilio apgadinimai, įrodo, jog ( - ), automobiliui įvažiavus į duobę buvo apgadinta jo priekinio dešinės pusės posparnio dalis, svirtis, traukė, rato guolis, ratlankis, padanga. Nustatyta, kad duobė buvo pilna vandens, dėl Automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė jokių savo nurodytas abejones pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, automobiliui įvažiavus į kelyje esančią duobę, gali būti apgadintas ne tik vizualiai matomas ratas ir ratlankis, bet ir kitos automobilio šalia šios rato esančios dalys, kurios apžiūrint tamsiu paros metu eismo įvykio vietoje yra nematomos ir negalėjo būti nustatytos.

2611.

27Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikdamas su ieškovo pateiktais įrodymais patvirtintu žalos dydžiu teismui nepateikė jokių kitų įrodymų pagrindžiančių ar leidžiančių suabejoti, jog žala buvo apskaičiuota netinkamai ir nepagrįstai, o teismui pasiūlius pašyti byloje paskirti ekspertizę nepasinaudojo šia teise.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3012.

31Atsakovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

3213.

33Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino atsakovės ir trečiojo asmens sudarytų 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties bei 2012-05-07 susitarimo nuostatas dėl gatvių valdytojo teisių perdavimo iš Vilniaus miesto savivaldybės įmonei UAB „Grinda“. Susitarimu atsakomybę už žalą, kilusią dėl blogos gatvių dangos priežiūros prisiėmė UAB „Grinda“, kuriai perduotas gatvių valdymas.

3414.

352018-12-17 sprendime Vilniaus apygardos teismas panašioje civilinėje byloje (AB „Lietuvos draudimas“ v Vilniaus miesto savivaldybė, trečiasis asmuo UAB „Kerista“, bylos Nr. e2A-1536-852/2018) vertino analogišką situaciją, ir sprendė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kerista“ sudarytos darbų atlikimo sutarties sąlygas rangovas UAB „Kerista“ yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje byloje sutarčių su UAB „Grinda“ sąlygos yra identiškos, todėl bylos turėtų būti laikomos analogiškomis ir turėtų būti sprendžiamos vienodai. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka.

3615.

37Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo didelį neatsargumą, nes vairuotojas turėjo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

3816.

39Į bylą pateiktoje įvykio vietos fotografijoje nėra galimybės įžvelgti kokie pažeidimai buvo padaryti automobiliui ir ar iš viso jie buvo padaryti, tuo tarpu kitos byloje esančios fotonuotraukos nepateikia jokių įrodymų, kad jose padaryti apžeidimai buvo padaryti būtent aptariamo įvykio metu.

4017.

41Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuos prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad šioje byloje aktualių Sutarties ir Susitarimo nuostatos siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytoją kaip atsakingą asmenį CK 6.266 str. pagrindu daug kartų apeliacine tvarka nagrinėtos Vilniaus apygardos teisme ir visose bylose apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė Sutartimi ir Susitarimu neperdavė savo, kaip gatvės valdytojo teisių. Teismas sprendė, kad valdymo teisė UAB „Grinda“ nebuvo perduota ir šių gatvių valdytoja išliko savivaldybė, nes nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.

4218.

43Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą) savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymas tretiesiems asmenims gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija).

4419.

45Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo didelis vairuotojo neatsargumas, t.y. nepaneigė CK 6.266 str. nustatytos statinio savininko kaltės prezumpcijos.

4620.

47Ieškovo pateikti automobilio apgadinimų įrodymai patvirtina, kad apgadinimų pobūdis atitinka draudiminio įvykio aplinkybes. Atsakovas nepateikė šias sąsajas paneigiančių įrodymų.

4821.

49Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime prašė tenkinti atsakovo apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio.

5022.

51Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ taip pat nurodė, kad Sutartis ir Susitarimas turi būti vertinami sistemiškai. Savivaldybė neperdavė UAB „Grinda“ gatvių kaip atskirų statinių valdymo, tačiau perduotas tik gatvių ir kiemų dangos valdymas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 48 str. 3 d. nustatyta savivaldybės turtas kitam asmeniui gali būti perduodamas tik patikėjimo teise ir esant savivaldybės tarybos sprendimui. Tarybos sprendimas nebuvo priimtas. CK 6.266 str. nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 str. nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė ė savivaldybei priklausantį turtą.

5223.

53Vyriausybės patvirtinto Kelių priežiūros aprašo 13.6 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys asmenys iš eismo dalyvio ar kitų asmenų gavę informaciją apie kliūtį kelyje, kuri kelia pavojų, neatidėliotinai organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta. Kelius (gatves) prižiūrintys asmenys atsako tik pažeidę aprašo reikalavimus.

5424.

55Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, įvertinęs Sutarties sąlygas, kurios galiojo 2016 m. sausio 28 d. eismo įvykio metu, daro išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamą darbų atlikimą, t.y. iš Sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tokia išvadą leidžia daryti, jog trečiasis asmuo pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t.y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Tokią praktiką formuoja ir apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas.

5625.

57Vien aplinkybė, kad egzistavo konkretūs kelio trūkumai, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ atsakomybei, nes UAB „Grinda“ negali iš anksto žinoti apie kelio trūkumus, nes privalo stebėti, ar nėra trūkumų, ir juos žymėti. Šią pareigą UAB „Grinda“ vykdė pagal įmanomas išgales, todėl reikia vertinti išorės aplinkybes, vairuotojo veiksmus laikantis apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų.

58Teismas

konstatuoja:

59IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6026.

61Apeliacinis skundas netenkinamas.

6227.

63Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nurodytas ribas nenustatyta.

6428.

65Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsakomybės subjekto žalos, padarytos tretiesiems asmenims kelio konstrukciniais defektais, atlyginimo atveju (CK 6.266 straipsnis) bei pagrindų sumažinti žalos atlyginimą.

6629.

67Atsakovas apeliacinį skundą argumentuoja aplinkybe, kad 2018-12-17 sprendime Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v Vilniaus miesto savivaldybė, trečiasis asmuo UAB „Kerista“, bylos Nr. e2A-1536-852/2018, nagrinėjo analogišką situaciją, ir sprendė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kerista“ sudarytos darbų atlikimo sutarties sąlygas rangovas UAB „Kerista“ yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį. Apeliantas nurodo, kad sutarčių sąlygos yra identiškos, todėl bylos turėtų būti laikomos analogiškomis ir turėtų būti sprendžiamos vienodai. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo pagrindo tirti Vilniaus miesto savivaldybės su rangovu UAB „Kerista“ sudarytų sutarčių sąlygų, aiškintis jų prasmės. Minėtos sutarties šioje byloje nėra, ji nebuvo pateikta į bylą ir tiriama kaip įrodymas šioje byloje. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018 negali būti vertinamas kaip taikytina teismų praktika šioje byloje, kadangi nurodytos bylos ir šios bylos ratio decidendi nesutampa – abiejose bylose aiškinamos ir vertinamos skirtingų sutarčių sąlygos.

6830.

69Remiantis pažodiniu Sutarties aiškinimu, pagal Sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o ieškovas įsipareigojo už darbus apmokėti (Sutarties 1 p.). 2012 m. gegužės 7 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties 4.2 punkto papildymo įtraukiant punktą 4.2.10. nustatantį, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas po sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensaciją.

7031.

71Šioje byloje aktualių Sutarties ir Susitarimo nuostatos siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytoją kaip atsakingą asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu ne vieną kartą apeliacine tvarka buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, ir visose apeliacinėse bylose teismas konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Grinda“ Sutartimi ir Susitarimu neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių. Svarbi aplinkybė, kad aukščiau nurodytose bylose dalyvavo abi Sutarties ir Susitarimo šalys, o ieškovas sutinka su minėtose bylose teismų sprendimuose padarytomis išvadomis, ir būtent remdamasis suformuota teismų praktika sprendė, ką pasirinkti atsakovu šioje byloje.

7232.

732017-03-06 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2018 (pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo), teismas nurodė, kad tai, kad sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o nustato papildomas pareigas rangovo atžvilgiu. Teismas nurodė, jog tai, kad šiame punkte kalbama, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, o ne gatvės ir kelio valdytoju, buvo pagrindu atmesti ieškinį atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu. Teismas aiškino šią sutarties sąlygą sistemiškai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygomis, nurodydamas, kad atsakovas UAB „Grinda“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus, o duomenų apie tokius savivaldybės užsakymus byloje nebuvo. Atsižvelgęs į tai, ieškinio reikalavimo dalį, kuria reikalavimas pareikštas atsakovui UAB „Grinda“, teismas atmetė. Teismas sprendė, jog nesant duomenų, kad visus veiksmus, kurie priskirtini prie gatvės valdymo, pavesta atlikti UAB „Grinda“, darytina išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė, jog ji nėra gatvės valdytoja.

7433.

75Analogiški procesinis sprendimas dėl Sutarties ir Susitarimo sąlygų aiškinimo priimtas ir paskutinėje apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1345-577/2019), kurioje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“, t. y. kita apeliantės nurodytos sutarties šalis, atsiliepime į ieškinį nesutiko su tokiu atsakovės sutarties ir šalių ketinimų interpretavimu, teigė, kad UAB „Grinda“ savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto. Atsižvelgiant į šią poziciją, į tai, kad 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu nebuvo keičiami kiti sutarties punktai, t. y. sutarties objektas (1 punktas, kuriuo rangovas įsipareigojo pagal Užsakovo užsakymus atlikti atitinkamų gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus), atsiskaitymo nuostatos (pavyzdžiui 3.3 3 punktas, numatantis, jog darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą Rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus), tai, kad nors defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas įsipareigojo šalinti nedelsiant, tačiau privalo apie juos informuoti užsakovą (2012 m. gegužės 7 d. Susitarimas), į tai, kad apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų faktinį Sutarties vykdymo pasikeitimą po 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimo pasirašymo, nėra pagrindo nepritarti skundžiamo teismo sprendimo išvadai, kad 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu nebuvo pakeistos esminės sutarties sąlygos – UAB „Grinda“ kaip rangovas nebuvo įgaliotas veikti savarankiškai. UAB „Grinda“ yra rangovas, kuris daiktine prasme nėra gatvių valdytojas. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo sutarties nuostatų aiškinimo atmestini kaip nepagrįsti.

7634.

77Apeliacinės instancijos teismas suformavo nuoseklią šalių sudarytos Sutarties ir Susitarimo aiškinimo praktiką, pagal kurią atsakovė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartimi ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių bendrovei (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017, 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1450-275/2018). Šiose nutartyse konstatuota, jog tai, kad sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, iš esmės nekeičia sutarties dalyko <...>. Tai, kad šiame punkte kalbama, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, o ne gatvės ir kelio valdytoju, buvo pagrindu atmesti ieškinį atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu. <...> Vilniaus miesto savivaldybė užsako atsakovui UAB „Grinda“ kaip rangovui tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiūra ir remontu, atlikimą, tačiau tokios rangos sutarties sudarymas nėra perdavimas savininko teisės valdyti miesto gatvę.“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018 konstatuota, jog „Pakeitimo susitarime nurodytas 4.2.10 punktas nepatvirtina, kad Savivaldybė perdavė gatvių ir kelių valdymą UAB „Grinda“, nes šiuo punktu perduodamas tik gatvių ir kiemų dangos valdymas. T. y., UAB „Grinda“ įsipareigojo prižiūrėti ir remontuoti kelių ir gatvių dangą pagal užsakovo nurodymus, tačiau patys keliai ir gatvės, kaip atskiri statiniai nebuvo perduoti UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui. Be to, Pakeitimo susitarimo 4.2.10 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su Sutarties sąlygomis, todėl UAB „Grinda“ įsipareigojo tik atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, jei šių objektų priežiūra jai perduota ir yra Savivaldybės užsakymai dėl konkrečių darbų atlikimo“.

7835.

79Remdamsis tikraisiais šalių ketinimais (CK 6.193 str. 1 d.), apeliacinis teismas sprendžia, kad šalis sieja statybos rangos santykiai, nors Susitarime kalbama apie gatvių dangos perdavimą atsakovo valdymą, tačiau faktiškai Susitarimu šalys siekė aptarti šalių tarpusavio prievoles kompensuojant užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės priežiūros.

8036.

81Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymas tretiesiems asmenims gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija) (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 12 straipsnis bei Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas, 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama.

8237.

83Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo didelį neatsargumą. Apeliantas argumentuoja, kad vairuotojas turėjo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas, kadangi vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga duobė, ir pasirinkti tokį greitį, kad spėtų sustabdyti. Atsakovas yra atsakingas už saugaus eismo organizavimą Vilniaus mieste, už gatvių būklės stebėjimą, todėl atsakovo pareiga yra apriboti automobilių greitį toje vietoje, kur yra duobė arba kitas pavojingas kelio trūkumas, iki saugaus greičio. Vairuotojas galėtų būti pripažintas kaltu dėl įvykio tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytas greičio ribojimo viršijimas. Be to, esminė aplinkybė yra tai, kad duobė buvo užpilta vandeniu, todėl vairuotojas neturėjo galimybės nustatyti, kad kelyje yra gili duobė.

8438.

85Pagal CK 6.266 straipsnį savininko/valdytojo kaltė preziumuojama, todėl atsakovo pareiga buvo pateikti įrodymus, kad buvo ir kitos priežastys, ne tik duobė gatvėje, atsirasti žalai, t.y. vairuotojo didelis neatsargumas. Šių įrodymų atsakovui nepateikus, pirmos instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo vairuotojo didelio neatsargumo ir nemažino priteisiamos žalos sumos.

8639.

87Apeliantas nesutinka, jog įvažiavus į duobę buvo padaryti tie sugadinimai, už kuriuos ieškovas išmokėjo draudimo išmoką ir reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo. Apelianto skunde paminėtos nuotraukos nėra vieninteliai žalos dydžio įrodymai. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai eismo įvykio schemoje padarė įrašą, kad yra apgadintas priekinis dešinės pusės ratas. Policijos pareigūnai fiksuoja tik išoriškai aiškiai matomus pažeidimus, o paslėptus sugadinimus galima nustatyti tik atliekant apžiūrą autoservise. Guolio, posparnio, traukės ir svirties pažeidimai yra būdingi pažeidimai įvažiavus įduobę, kai ratas patiria stiprų smūgį į duobės kraštą, todėl dėl šių sugadinimų visada atliekama detali važiuoklės apžiūra. Automobilį pristačius į servisą šie sugadinimai buvo nustatyti, padarytos sugadinimų nuotraukos, todėl nėra pagrindo abejoti šių sugadinimų sąsaja su įvykiu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokie sugadinimai negalėjo būti padaryti įvažiuojat į duobę. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir žalos kilimo aplinkybes pagrįstai sprendė, kad žalos dydis yra įrodytas.

8840.

89Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatei 300 eur.

9041.

91Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

92Vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

93Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

94Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, vykdančiam veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 300 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 500,03 Eur žalos atlyginimą, 5 proc.... 6. 2.... 7. Eismo įvykis įvyko, nes eismo saugumui keliantis teismo dangos defektas... 8. 3.... 9. Atsakovas prašė ieškinį atmesti arba sumažinti nuostolių dydį. Atsakovas... 10. 4.... 11. Atsakovas nurodė, kad vertinant automobilio apgadinimus nebuvo pasitelktas... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašė ieškinį atmesti, nes remiantis 2012... 14. 6.... 15. Trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos... 16. II.... 17. Teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato pastato kelio savininko... 22. 9.... 23. Teismas padarė išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio... 24. 10.... 25. Byloje pateiktų įrodymų visuma: eismo įvykio ir Automobilio apžiūros metu... 26. 11.... 27. Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikdamas su ieškovo pateiktais įrodymais... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 30. 12.... 31. Atsakovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti... 32. 13.... 33. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino... 34. 14.... 35. 2018-12-17 sprendime Vilniaus apygardos teismas panašioje civilinėje byloje... 36. 15.... 37. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo... 38. 16.... 39. Į bylą pateiktoje įvykio vietos fotografijoje nėra galimybės įžvelgti... 40. 17.... 41. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuos prašė apeliacinį skundą atmesti ir... 42. 18.... 43. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos valstybės ir... 44. 19.... 45. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo didelis vairuotojo neatsargumas, t.y.... 46. 20.... 47. Ieškovo pateikti automobilio apgadinimų įrodymai patvirtina, kad apgadinimų... 48. 21.... 49. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime prašė tenkinti atsakovo... 50. 22.... 51. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ taip pat nurodė, kad Sutartis ir Susitarimas... 52. 23.... 53. Vyriausybės patvirtinto Kelių priežiūros aprašo 13.6 punkte nustatyta, kad... 54. 24.... 55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje byloje Nr.... 56. 25.... 57. Vien aplinkybė, kad egzistavo konkretūs kelio trūkumai, nesudaro pagrindo... 58. Teismas... 59. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 60. 26.... 61. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 62. 27.... 63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine... 64. 28.... 65. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsakomybės... 66. 29.... 67. Atsakovas apeliacinį skundą argumentuoja aplinkybe, kad 2018-12-17 sprendime... 68. 30.... 69. Remiantis pažodiniu Sutarties aiškinimu, pagal Sutartį trečiasis asmuo... 70. 31.... 71. Šioje byloje aktualių Sutarties ir Susitarimo nuostatos siekiant nustatyti... 72. 32.... 73. 2017-03-06 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.... 74. 33.... 75. Analogiški procesinis sprendimas dėl Sutarties ir Susitarimo sąlygų... 76. 34.... 77. Apeliacinės instancijos teismas suformavo nuoseklią šalių sudarytos... 78. 35.... 79. Remdamsis tikraisiais šalių ketinimais (CK 6.193 str. 1 d.), apeliacinis... 80. 36.... 81. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybėms nuosavybės teise... 82. 37.... 83. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo... 84. 38.... 85. Pagal CK 6.266 straipsnį savininko/valdytojo kaltė preziumuojama, todėl... 86. 39.... 87. Apeliantas nesutinka, jog įvažiavus į duobę buvo padaryti tie sugadinimai,... 88. 40.... 89. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatei... 90. 41.... 91. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 92. Vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas... 93. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti... 94. Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“, vykdančiam veiklą per „If...