Byla e2A-407-934/2020
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. F. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2 016,80 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo reikalavimo atlyginti žalą iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinyje nurodė, kad 2018-09-20 apie 22.55 val., ( - ) kelių sankirtoje, J. S., vairuodamas V. F. priklausantį automobilį SEAT Leon, valstybinis numeris ( - ) įvažiavo į duobę (prie vandens surinkimo, kanalizacijos dangčio), kuri nebuvo paženklinta įspėjamaisiais ženklais. Įvažiavus į duobę, automobilis vertėsi ant šono ir buvo apgadintas. 2018-11-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime konstatuota, jog objektyvių įrodymų dėl transporto priemonės valdytojo kaltės nėra. Ieškovas, siekdamas nustatyti transporto priemonės likutinę vertę, kreipėsi dėl transporto priemonės vertinimo į turto vertintoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Impulsana“, kuri nustatė, jog transporto priemonės atstatymas iki buvusios techninės eksploatacinių savybių būklės yra ekonomiškai netikslingas (remonto sąmata 11 895,18 Eur). Transporto priemonės nuostolis sudaro 1 670,00 Eur. Už automobilio transportavimą po eismo įvykio ieškovas sumokėjo 80,00 Eur, už eksperto išvadą – 86,80 Eur, o už turto vertinimo ataskaitą – 170,00 Eur. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėta, nebuvo pastatyti įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė buvo neaptverta, todėl eismo įvykį ir žalą sąlygojo atsakovės neteisėtas neveikimas. Atsakovės atsakomybė kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalies ir CK 6.266 straipsnio, kaip iš kelio savininko.

93.

10Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

114.

12Atsiliepime nurodė, kad nors pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms, tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) (toliau – Sutartis) pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė 2012-05-07 susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo“ (toliau – Susitarimas), kurio pagrindu į 2011-12-29 sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, nustatantis, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsakovės teigimu, pagal minėtą sutartį UAB „Grinda“ laikytinas gatvių ir kiemų dangos, tame tarpe ir ( - ) valdytoju, todėl būtent jis ir privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju tariamai patirta žala atsirado dėl paties vairuotojo neatsargių veiksmų. Nurodė, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl darytina išvada, jog žala atsirado dėl transporto priemonę vairavusio asmens kaltės.

135.

14Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

156.

16Atsiliepime nurodė, kad UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-01-25 sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-50(3.1.36.UK) ir 2012-05-07 susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo“, kurio pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma šios sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju (tuo pačiu ir atsakovu). Sutartimi ir Susitarimu trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti darbus pagal savivaldybės užsakymus konkrečiais nustatytais terminais, nurodytais kartu su pateiktu užsakymu. Tokio užsakymo negavus, negalima teigti, kad UAB „Grinda“ galėtų būti atsakinga už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą iki kol yra gaunamas užsakymas tokią duobę užtaisyti. Nurodė, kad informacijos apie šioje byloje žalą sukėlusios duobės atsivėrimą atsakovė nebuvo gavusi, todėl atsakovė negali būti pripažinta ir sutartį pažeidusia šalimi, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytoje darbų atlikimo Sutartyje ir Susitarime kitokios (didesnės) bendrovės atsakomybės ribos ir nebuvo numatytos. Remiantis Valstybės ir savivaldybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymu savivaldybės turto valdymas gali būti perleistas tik savivaldybės tarybos sprendimu, kurio šiuo atveju nebuvo. Nurodė, jog vairuotojui keliami didesni atsargumo ir atidumo standartai. Jis vairuodamas automobilį nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikimo, jog nėra kliūčių, todėl žala atsirado dėl nukentėjusiojo kaltės (neatsargumo) ir neturi būti atlyginama.

177.

18Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Pažymėjo, kad transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas, transporto priemonė nebuvo remontuota ir nėra parduota.

198.

20Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

219.

22Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais ir prašė jį atmesti.

23II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

2410.

25Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-01 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui V. F. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2 016,80 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 016,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 561,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybės naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisė 10,22 Eur pašto išlaidų (2 t., b. l. 39-45).

2611.

27Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

2811.1. Duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros. Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu;

2911.2. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas;

3011.3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, bei naujausia Vilniaus apygardos teismo praktika suformuluota civilinėse bylose Nr. e2A-2653-653/2016, e2A-197-653/2017, e2A-1045-275/2017, Nr. e2A-844-392/2018 ir Nr. e2A-675-262/2018, kuriose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisakoma dėl Sutarties ir Susitarimo įtakos gatvių valdymo teisės perdavimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog pagal Susitarimą ir Sutartį UAB „Grinda“ gatvių valdymo teisės neperėjo;

3111.4. Įvertinęs Sutarties ir Susitarimo sąlygas, kurios galiojo 2018-09-20 eismo įvykio metu, teisme padarė išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Tokiu būdu, trečiasis asmuo pagal Sutartį ir Susitarimą neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, kaip kelio ( - ), savininkė, yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų;

3211.5. Automobilio valdytojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktai), nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos nei važiuoti lėčiau, nei leistinu maksimaliu greičiu (Kelių eismo taisyklių 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 8-11 punktai). Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojo didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovo civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį.

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3412.

35Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. F. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Netenkinus pirmojo prašymo, prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimą ir sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į automobilio valdytojo kaltę (2 t., b. l. 53-59).

3613.

37Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

3813.1.

39Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino nekilnojamojo daikto valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę, bei gatvės valdymą civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.266 straipsnio taikymo) kontekste. Sprendime teismas nurodė, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Tarybos sprendimu, tačiau niekada jokiuose procesiniuose dokumentuose tokia aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų perdavusi Vilniaus miesto gatves CK 4.22 straipsnio 1 dalies prasme, net ir nebuvo įrodinėjama;

4013.2.

41Priešingai nei teigia teismas savo sprendime, apeliantė Sutartimi UAB „Grinda“ perdavė ne tik statinių, t. y. gatvių ir kiemų, techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą. Pabrėžtina, kad kaip numatyta Sutarties 1 p. Vilniaus miesto savivaldybė šia sutartimi pirko tiek gatvių ir kiemų dangos remonto darbus, tiek šių objektų priežiūros paslaugas. Sutarties 1 priedo 14 ir 15 punktus, kuriuose aiškiai išskirta, jog apeliantė įsipareigoja mokėti už gatvių defektavimo ir nenumatytų darbų vykdymą, taip dar kartą įrodoma, jog būtent apeliantė yra perleidusi kelių valdytojo (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) pagrindu teises ir pareigas UAB „Grinda“;

4213.3.

43Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018 buvo nagrinėjama analogiška situacija. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kerista“ sudarytos darbų atlikimo sutarties 4.3.5 punkte įvardinta, jog rangovas (UAB „Kerista“) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui (Vilniaus miesto savivaldybei) ar tretiesiems asmenims padarytą žalą;

4413.4.

45Teismas nepagrįstai nurodė, kad automobilio vairuotojo kaltės šiame įvykyje nebuvo. Eismo įvykis įvyko 23 valandą, t. y. tamsiu paros metu, kas turėtų suponuoti, jog atidus ir rūpestingas vairuotojas tokiu paros metu neturėtų važiuoti maksimaliu leistinu greičiu, juolab esant dideliam eismui kaip nurodė pats liudytojas. Esant tamsiam paros metui bei dalyvaujant intensyviam eisme mieste, važiavimas tokiu greičiu ženkliai sumažina galimybę išvengti netikėtai kelyje atsiradusios kliūties, todėl nenuostabu, kad automobilio valdytojas jos ir nepastebėjo. Jokių duomenų apie tai, kad kas nors dar toje vietoje įvažiavęs į duobę virstų ir taip ženkliai apgadintų savo automobilį nėra, todėl manytina, kad automobilio valdytojo nepakankamai rūpestingas vairavimas turėjo ženklios įtakos atsiradusiems nuostoliams.

4614.

47Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; pripažinti, kad apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir paskirti 5 000,00 Eur baudą, 50 procentų baudos priteisiant ieškovui; priteisti iš apeliantės Ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (2 t., b. l. 80-84).

4815.

49Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

5015.1.

51Apeliantė nurodo 2018-12-17 Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018, kurioje nors ir buvo patenkintas Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas panašioje byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byla nebuvo analogiška ir teismas priimdamas sprendimą išsamiai vertino visai kitas aplinkybes, t. y. visai kitą sutartį;

5215.2.

53Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniu skundu nurodo savo nuomonę, kuri nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais apie tariamą automobilio valdytojo kaltę, kad neva tai vairuotojas pats yra kaltas dėl to, jog įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę, dėl to vertėsi automobilis ir buvo patirti nuostoliai, kas ir sąlygojo nagrinėjamos bylos atsiradimą. Tiek policijos atliktas tyrimas dėl eismo įvykio, tiek liudytojo kaip automobilio valdytojo parodymai teismo posėdžio metu leido teismui įsitikinti, kad visi vairuotojo veiksmai atitinka tokioje situacijoje keliamus reikalavimus, nebuvo jokių pažeidimų dėl ko galima būtų teigti, kad vairuotojas kaltas ar dalinai kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir patirti nuostoliai;

5415.3.

55Nagrinėjamu atveju dėl nepagrįsto atsakovės apeliacinio skundo ieškovas negali atgauti tai kas jam priklauso, t. y. nuostolių atlyginimo, ir papildomai turi kreiptis teisinės pagalbos dėl jo tinkamo atstovavimo procese. Pažymėtina, kad vien per pastaruosius dvejus metu buvo išnagrinėta daugiau kaip 10 apeliacinių skundų ir pasisakyta analogiškose bylose dėl apeliantės veiksmų (neveikimo), trečiojo asmens, kaip valdytojo, išaiškintos sudarytos sutarties nuostatos, todėl ieškovui tai yra akivaizdus apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

5616.

57Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė tenkinti atsakovės apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio (2 t., b. l. 74-79).

5817.

59Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

6017.1.

61Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Apeliantė klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“ pasirašydama Sutartį ir Susitarimą, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatves (kiemus), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (Sutarties 3.3 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą;

6217.2.

63Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal apeliantės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Atsižvelgiant į Sutarties esmę, laikytina, kad apeliantės nurodyta Susitarimo nuostata nekeičia visos Sutarties esmės ir dalyko, todėl teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad sudarius Susitarimą, Sutarties dalykas nepasikeitė ir statinių (gatvių) valdymas nebuvo perduotas;

6417.3.

65Taip pat teismas teisingai pažymėjo, kad Susitarime nurodytas 4.2.10 punktas, nepatvirtina, kad savivaldybė perdavė gatvių ir kelių (statinių) valdymą UAB „Grinda“, nes šiuo punktu perduodamas tik gatvių ir kiemų dangos valdymas. Kitais žodžiais, UAB „Grinda“ įsipareigojo prižiūrėti ir remontuoti kelių ir gatvių dangą pagal užsakovo nurodymus, tačiau patys keliai ir gatvės, kaip atskiri statiniai nėra perduodami UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

67Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6818.

69Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7019.

71Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo V. F. ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

7220.

73Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) (toliau – Sutartis), kuria pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. (1 t., b. l. 70-86). 2012-05-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo“ (toliau – Susitarimas), kurio pagrindu į 2011-12-29 sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, nustatantis, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto rytinės, pietinės ir centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (1 t., b. l. 86).

7421.

75Byloje taip pat nustatyta, kad 2018-09-20 apie 22.55 val., ( - ) kelių sankirtoje, J. S., vairuodamas V. F. priklausantį automobilį SEAT Leon, valstybinis numeris ( - ) įvažiavo į duobę, automobilis apvirto ir buvo apgadintas. (1 t., b. l. 27-29). 2018-11-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu konstatuota, jog objektyvių įrodymų dėl transporto priemonės valdytojo kaltės nėra, administracinė teisena transporto priemonės valdytojo atžvilgiu nutraukta (1 t., b. l. 25-26). Iš eismo įvykio schemos ir nuotraukų matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti minėtos transporto priemonės: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, šoninis priekinės dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, stogas bei suveikė oro pagalvės (1 t., b. l. 10-16, 27-29, 153-163).

7622.

77Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2 016,80 Eur žalos atlyginimo, kadangi aukščiau nurodytas eismo įvykis įvyko dėl to, kad eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėta, nebuvo pastatyti įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė buvo neaptverta, todėl eismo įvykį ir žalą sąlygojo atsakovės neteisėtas neveikimas, ir ji, kaip kelio savininkė, turi atsakyti pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį ir CK 6.266 straipsnį.

7823.

79Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-01 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybei, kaip ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkei (valdytojai), taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

8024.

81Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. F. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

82Apeliacinis skundas netenkintinas.

8325.

84Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl kelio dangos defekto (duobės), atlyginimo ir subjekto, kuris turi šią žalą atlyginti. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kelių valdymo teisė nebuvo perleista trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai sutapatino nekilnojamojo daikto valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę, bei gatvės valdymą civilinės atsakomybės taikymo (konkrečiai CK 6.266 straipsnio taikymo) kontekste.

8526.

86Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.266 straipsnyje numatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Jeigu asmuo, viešame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieškinio teigia, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).

8727.

88Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

8928.

90Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešajame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/2016; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

9129.

92Byloje nėra ginčo dėl to, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad 2011-12-29 darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) Vilniaus miesto savivaldybė UAB „Grinda“ perdavė ne tik statinių, t. y. gatvių ir kiemų, techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą.

9330.

942011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) 2 punkte numatyta, kad rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigoja už darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka (1 t., b. l. 70-72). Minėtos sutarties 3.3. punkte patikslinama, kad darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei Darbų atlikimo terminus. Sutarties 4.1.2. punkte numatyta Vilniaus miesto savivaldybės pareiga suteikti UAB „Grinda“ visą reikiamą informaciją reikalingą sutartyje numatytiems darbams atlikti.

9531.

96Įvertinęs aukščiau nurodytas Sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“ neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus. Vien apelianto subjektyvus situacijos vertinimas savaime nesudaro pagrindo aptariamos situacijos vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais.

9732.

982012-05-07 susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo“ 4.2.10 punktu, kuriuo buvo papildyta 2011-12-29 sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191, šalys numatė, kad rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (1 t., b. l. 86).

9933.

100Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Susitarime nurodytas 4.2.10 punktas, nepatvirtina, kad savivaldybė perdavė gatvių ir kelių (statinių) valdymą UAB „Grinda“. Priešingai, nors atsakovas sutartimi prisiėmė vykdyti priskirtų kelio dangų stebėsenos pareigą, tačiau jų remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu. Vien tai, kad atsakovas prisiėmė pareigą pašalinti kelio defektus keliančius pavojų eismo saugumui bei sutartyje įrašė nuostatą, jog atsakovas yra valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados, o aptartos sutarties nuostatos iš esmės vertintinos kaip įsipareigojimas vykdyti kelių dangos techninės priežiūros darbus, įskaitant kelio dangos stebėseną ir eismo saugumui keliančių defektų pašalinimą.

10134.

102Pažymėtina, kad teismai jau yra sprendę ginčus, kuriuose buvo keliamas UAB „Grinda“ atsakomybės klausimas ir padarė išvadą, kad atsakovė 2011-12-29 sutartimi ir 2012-05-07 susitarimu neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos, teisių UAB „Grinda“ (Vilniaus apygardos teismo 2017-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017, 2018-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1450-275/2018; 2019-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1345-577/2019; 2019-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019). Šiose nutartyse konstatuota, jog tai, kad sutarties šalys 2012-05-07 susitarimu papildė 2011-12-29 sutartį 4.2.10 punktu, iš esmės nekeičia sutarties dalyko <...>. Tai, kad šiame punkte kalbama, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, o ne gatvės ir kelio valdytoju, buvo pagrindu atmesti ieškinį atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu. <...> Vilniaus miesto savivaldybė užsako atsakovui UAB „Grinda“ kaip rangovui tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiūra ir remontu, atlikimą, tačiau tokios rangos sutarties sudarymas nėra perdavimas savininko teisės valdyti miesto gatvę.“ Vilniaus apygardos teismo 2018-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018 konstatuota, jog „Pakeitimo susitarime nurodytas 4.2.10 punktas nepatvirtina, kad Savivaldybė perdavė gatvių ir kelių valdymą UAB „Grinda“, nes šiuo punktu perduodamas tik gatvių ir kiemų dangos valdymas. T. y., UAB „Grinda“ įsipareigojo prižiūrėti ir remontuoti kelių ir gatvių dangą pagal užsakovo nurodymus, tačiau patys keliai ir gatvės, kaip atskiri statiniai nebuvo perduoti UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui. Be to, Pakeitimo susitarimo 4.2.10 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su Sutarties sąlygomis, todėl UAB „Grinda“ įsipareigojo tik atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, jei šių objektų priežiūra jai perduota ir yra Savivaldybės užsakymai dėl konkrečių darbų atlikimo“.

10335.

104Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo remtis apelianto cituojamame Vilniaus apygardos teismo 2018-12-17 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018, nurodytais išaiškinimais, kadangi jame buvo analizuojamos sutarties su kitais asmenimis nuostatos. Kita vertus, aukščiau nurodytos nutartys (žr., 34 punktą) priimtos vėliau, nei apelianto cituojamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, todėl juose pateikti išaiškinimai aktualesni nagrinėjamos bylos kontekste.

10536.

106Be to, net ir tose bylose, kuriose nebuvo sprendžiamas UAB „Ginda“ atsakomybės klausimas, naujesnėje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog rangovas sutartimi prisiėmė vykdyti priskirtų kelių stebėsenos pareigą, tačiau jų remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu, o už savarankiškai atliktus ir su savivaldybe nesuderintus darbus atsakovui nėra mokama. Šalys sudarytos sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, be ne savo nuožiūra. Darbai, kuriuos rangovas gali atlikti be savivaldybės sutikimo yra susiję tik su eismo dalyvių, transporto priemonių saugumu ir atsakovo savarankiškumas šioje srityje apsiriboja tik defektų šalinimu, reikalavimu nedelsiant pažymėti, aptverti defektus ir apie juos informuoti savivaldybę. Šios sutarties nuostatos rodo, jog realią, savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turėjo savivaldybė, bet ne rangovas (Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019).

10737.

108Papildomai pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje papildomai konstatuota, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. <..> CK 6.266 straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, šios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017; 2019-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019).

10938.

110Apeliaciniame skunde Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad automobilio vairuotojo kaltės šiame įvykyje nebuvo. Apeliantės vertinimu, automobilio valdytojo nepakankamai rūpestingas vairavimas turėjo ženklios įtakos atsiradusiems nuostoliams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

11139.

112Pažymėtina, kad automobilio vairuotojo J. S. kaltės nebuvimą patvirtina byloje esantis 2018-11-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-4047 teisenos nutraukimo, kuriame nurodyta, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog J. S. sąmoningai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl sprendžiama, kad vairuotojas savo veika Kelių teismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl dėl eismo įvykio jo kaltės nėra (1 t., b. l. 25-26). Nutarime nurodytas aplinkybes, kad visi vairuotojo veiksmai atitiko tokioje situacijoje keliamus reikalavimus, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – automobilio valdytojas J. S..

11340.

114Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad atidus ir rūpestingas vairuotojas tokiu paros metu neturėtų važiuoti maksimaliu leistinu greičiu, kadangi važiavimas tokiu greičiu ženkliai sumažina galimybę išvengti netikėtai kelyje atsiradusios kliūties, grindžiami išimtinai subjektyvia pačios apeliantės nuomone, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių automobilio valdytojo kaltę ar nepakankamą rūpestingumą, neturi pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimo sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į automobilio valdytojo kaltę.

11541.

116Dėl kitų argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

11742.

118Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo tenkinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą.

119Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

12043.

121Ieškovas V. F. prašė skirti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei 5 000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas nurodė, kad dėl nepagrįsto atsakovės apeliacinio skundo ieškovas negali atgauti tai kas jam priklauso, t. y. nuostolių atlyginimo, o papildomai turi kreiptis teisinės pagalbos dėl jo tinkamo atstovavimo procese. Be to, gaišinamas teismo laikas, kadangi teismai jau yra išnagrinėję daug analogiškų bylų.

12244.

123Pažymėtina, jog CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

12445.

125Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

12646.

127Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovės apeliacinis skundas būtų pareikštas sąmoningai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ar būtų aiškiai nepagrįstas. Tai, kad apeliacinio skundo reikalavimai teismo pripažinti nepagrįstais, savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Aplinkybė, jog atsakovei pateiktus apeliacinį skundą, ieškovas negali atgauti tai kas jam priklauso, taip pat nesudaro pagrindo teiginiui, jog atsakovė buvo galimai nesąžininga, nes nei teismas, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys negali apriboti atsakovės teisės į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir skirti Vilniaus miesto savivaldybei baudą pagal CPK 95 straipsnį.

128Dėl procesinės bylos baigties

12947.

130Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo V. F. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tinkamai taikė įrodinėjimą ir sutarčių aiškinimą bei žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13148.

132Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

133Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

13449.

135CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

13650.

137Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

13851.

139CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias ji prašo priteisti iš atsakovės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

140Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

141Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimą palikti nepakeistą.

142Priteisti ieškovui V. F., asmens kodas ( - ) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 000, 00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

143Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodė, kad 2018-09-20 apie 22.55 val., ( - ) kelių sankirtoje, J.... 9. 3.... 10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu... 11. 4.... 12. Atsiliepime nurodė, kad nors pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir... 15. 6.... 16. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės... 17. 7.... 18. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė... 19. 8.... 20. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 21. 9.... 22. Trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko... 23. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė... 24. 10.... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-01 sprendimu ieškinį tenkino –... 26. 11.... 27. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:... 28. 11.1. Duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko... 29. 11.2. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste,... 30. 11.3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota... 31. 11.4. Įvertinęs Sutarties ir Susitarimo sąlygas, kurios galiojo 2018-09-20... 32. 11.5. Automobilio valdytojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 34. 12.... 35. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 36. 13.... 37. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems... 38. 13.1.... 39. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino nekilnojamojo daikto... 40. 13.2.... 41. Priešingai nei teigia teismas savo sprendime, apeliantė Sutartimi UAB... 42. 13.3.... 43. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018 buvo... 44. 13.4.... 45. Teismas nepagrįstai nurodė, kad automobilio vairuotojo kaltės šiame... 46. 14.... 47. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo... 48. 15.... 49. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:... 50. 15.1.... 51. Apeliantė nurodo 2018-12-17 Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje... 52. 15.2.... 53. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniu skundu nurodo... 54. 15.3.... 55. Nagrinėjamu atveju dėl nepagrįsto atsakovės apeliacinio skundo ieškovas... 56. 16.... 57. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė... 58. 17.... 59. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:... 60. 17.1.... 61. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros,... 62. 17.2.... 63. Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra... 64. 17.3.... 65. Taip pat teismas teisingai pažymėjo, kad Susitarime nurodytas 4.2.10 punktas,... 66. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 67. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 68. 18.... 69. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 70. 19.... 71. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 72. 20.... 73. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB... 74. 21.... 75. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018-09-20 apie 22.55 val., ( - ) kelių... 76. 22.... 77. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus... 78. 23.... 79. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-01 sprendimu ieškinį tenkino.... 80. 24.... 81. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 82. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 83. 25.... 84. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl kelio... 85. 26.... 86. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.266 straipsnyje numatyta,... 87. 27.... 88. Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti... 89. 28.... 90. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog... 91. 29.... 92. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės,... 93. 30.... 94. 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) 2 punkte... 95. 31.... 96. Įvertinęs aukščiau nurodytas Sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos... 97. 32.... 98. 2012-05-07 susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo... 99. 33.... 100. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Susitarime nurodytas 4.2.10... 101. 34.... 102. Pažymėtina, kad teismai jau yra sprendę ginčus, kuriuose buvo keliamas UAB... 103. 35.... 104. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo... 105. 36.... 106. Be to, net ir tose bylose, kuriose nebuvo sprendžiamas UAB „Ginda“... 107. 37.... 108. Papildomai pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje papildomai konstatuota,... 109. 38.... 110. Apeliaciniame skunde Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pažymėjo, kad... 111. 39.... 112. Pažymėtina, kad automobilio vairuotojo J. S. kaltės nebuvimą patvirtina... 113. 40.... 114. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad atidus ir... 115. 41.... 116. Dėl kitų argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo... 117. 42.... 118. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis,... 119. Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 120. 43.... 121. Ieškovas V. F. prašė skirti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei 5 000,00... 122. 44.... 123. Pažymėtina, jog CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog dalyvaujantis byloje... 124. 45.... 125. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos... 126. 46.... 127. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovo nurodytomis... 128. Dėl procesinės bylos baigties... 129. 47.... 130. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 131. 48.... 132. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių... 133. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 134. 49.... 135. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro... 136. 50.... 137. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines... 138. 51.... 139. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 140. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 141. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus... 142. Priteisti ieškovui V. F., asmens kodas ( - ) iš atsakovės Vilniaus miesto... 143. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....