Byla e2A-1033-430/2020
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, O. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, O. B.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 4 382 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. apie 15.20 val. trečiasis asmuo O. B., vairuodamas ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį KIA, valst. Nr. ( - ), vakariniame aplinkkelyje, antroje juostoje nuo Gariūnų link Karoliniškių, prie įvažiavimo į tunelį, įvažiavo į atvirą šulinį, ko pasėkoje automobilis tapo nevaldomas, metėsi į dešinę pusę ir trenkėsi į tunelio sieną. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau – VAVPK KPV) nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius trečiojo asmens O. B. veiksmuose Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų pažeidimų. Po eismo įvykio ieškovei priklausanti transporto priemonė negalėjo dalyvauti viešajame eisme, kadangi neatitiko techninių reikalavimų, dėl to buvo transportuota į stovėjimo aikštelę. Už automobilio transportavimo paslaugas buvo patirtos 70 Eur išlaidos. Po eismo įvykio buvo atliktas transporto priemonės vertinimas, siekiant nustatyti automobilio patirtų sugadinimų mastą. Pagal turto vertintojo M. Ž. atliktus automobilio atkūrimo kaštų skaičiavimus, apgadinto automobilio atstatomoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą ir skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu, sudaro 4 162 Eur (su PVM). Už šias paslaugas ieškovė sumokėjo 150 Eur. Ieškovės teigimu, ji kelis kartus kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu atlyginti nuostolius, patirtus dėl kelio trūkumų, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Atsakovė teigė, jog nėra atsakinga už žalos, atsiradusios dėl kelio trūkumų, atlyginimą. Ieškovė nesutinka su tokia Vilniaus miesto savivaldybės pozicija, mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsakinga už jai padarytą turtinę žalą, kadangi netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalis). Eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Ieškovė dėl eismo įvykio iš viso patyrė 4 382 Eur žalą, kurią sudaro automobilio transportavimo paslaugos (70 Eur), automobilio atstatomoji vertė, įvertinus nusidėvėjimą ir skaičiuojant išlaidų (kaštų) metodu (4 162 Eur), automobilio vertinimo paslaugos.

103.

11Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė pakeisti atsakovą byloje, atsakovu įtraukiant ne Vilniaus miesto savivaldybės administraciją; netenkinus šio prašymo – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

124.

13Atsiliepime nurodė, kad savivaldybės pačios nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Atsakovės vertinimu, pareigą atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 31 d. su uždarąja akcine bendrove „Grinda“ (toliau – UAB „Grinda“) sudarė sutartį Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus, nurodytus sutartyje. Sutarties 1 priede nurodyti UAB „Grinda“ atliekami darbai ir teikiamos paslaugos, į kurias patenka ir tokios privalomosios paslaugos kaip: 1.2 punktas – paviršinių nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatavimas; 1.3 punktas – avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas; 1.9 punktas – avarinių gedimų padarinių likvidavimas paviršinių nuotekų tinkluose. Sutarties 9.4 punkte nustatyta, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Atsakovės vertinimu, tai reiškia, jog priežiūra atliekama savarankiškai be užsakovo raštiško užsakymo, t. y. UAB „Grinda“ nuo sutarties pasirašymo dienos (2018 m. gruodžio 31 d.) iki jos galiojimo pabaigos (2023 m. gruodžio 31 d.) turi būti laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Centrinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų būklės. Taigi, sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „Grinda“, kuri prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnio statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Sutarties 9.3 punkto pagrindu, UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo, dėl to už žalą atsakinga ne Vilniaus miesto savivaldybė, o UAB „Grinda“. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.270 straipsniu, transporto priemonė priskiriama prie didesnio pavojaus šaltinių, dėl to asmuo, valdantis transporto priemonę, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, prisiima žalos atsiradimo riziką. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Minėtomis nuostatomis turėjo vadovautis trečiasis asmuo O. B., vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę. Atsakovės vertinimu, iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Tačiau eismo įvykis įvyko dienos metu, šviesiu paros metu, esant geroms eismo sąlygoms, geram matomumui, dėl to vairuotojas (trečiasis asmuo O. B.) turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusį šulinį ir (ar) jo dangtį bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą. Akcentavo, kad ieškovė apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Kadangi UAB „Grinda“ buvo pavesta atlikti Vilniaus Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, todėl būtent UAB „Grinda“ ginčo įvykio metu, atliko vakarinio aplinkkelio, Vilniuje priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytoja. Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju nėra atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę. Taip pat pažymėjo, kad pirmoji sugadinto automobilio registracija buvo atlikta 2004 m. balandžio 3 d., automobilis yra 15 metų senumo. Ieškovės pateiktoje pažymoje nurodyta, kad vertintojo nuomone „transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš sužalojimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu – netikslingas“. Atsakovės manymu, ieškovė, be kitų išlaidų, reikalauja atlyginti žalą lygią atstatomajai vertei (4 162 Eur), kuri yra beveik dukart didesnė negu pati automobilio vidutinė rinkos vertė (2 300 Eur). Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju žalos dydis turėtų būti toks, kuris kompensuotų sugadinto automobilio ar jo detalių atkūrimą iki eismo įvykio, o neturi būti pasipelnymas iš situacijos.

145.

15Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, dėl to būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Ginčo vakarinio aplinkkelio atkarpa kartu su paviršinių nuotekų komunikacijomis buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sutarties nuostatos, siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytoją, kaip atsakingą asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, daug kartų buvo nagrinėjamos teismuose bei visose bylose buvo konstatuota, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė minėta sutartimi neperdavė UAB „Grinda“ savo, kaip gatvės valdytojos, teisių. Pažymėjo, kad VAVPK KPV nutarimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla O. B. atžvilgiu buvo nutraukta, nėra konstatuota, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės. Be to, administracinės atsakomybės nebuvimas pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju vairuotojas O. B., neatidžiai vairuodamas ir nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukėlė eismo įvykį ir tokiu būdu padarė žalos sau ir sukėlė grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus. Kadangi vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių, dėl to atsakovė turi būti atleistina nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu. Padarius priešingą išvadą, trečiojo asmens manymu, reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, kadangi iš dalies vairuotojas atsakingas už žalos atsiradimą. Trečiojo asmens UAB „Grinda“ vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Be to, nėra įrodyta, kad visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio. Apskaičiuotas žalos dydis galimai patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra pateikta duomenų, kad būtinybė atlikti atitinkamus remonto darbus atsirado būtent po eismo įvykio.

166.

17Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. B., atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

187.

19Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną ieškovei priklausantį automobilį vairavo trečiasis asmuo O. B. Eismo įvykis įvyko penktadienį po pietų. Iš trečiojo asmens pasakojimų ieškovė žino, kad buvo dvi eismo juostos, eismas intensyvus, oro sąlygos blogos – lijo, dangtis buvo ne atidarytas, o uždaras, dėl to vairuotojas pamatyti jo objektyviai negalėjo. O. B. užvažiavo ant dangčio, važiuodamas greičio neviršijo, galimai važiavo apie 70 km/val. greičiu.

208.

21Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Be to, ieškovė nepagrindė kokiais konkrečiais neteisėtais atsakovės veiksmais grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. UAB „Grinda“ prižiūri kelio atkartą, kurioje įvyko eismo įvykis. UAB „Grinda“ atstovai buvo atvykę į įvykio vietą, kas patvirtina faktą, jog ši kelio atkarpa priklauso jos priežiūrai. Prašoma atlyginti žala nėra įrodyta, nes pagal byloje esančią išvadą, transporto priemonę nėra tikslinga atstatyti.

229.

23Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ne pirmą kartą keliams klausimas, kas turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio Vilniaus gatvėse. UAB „Grinda“ yra avarinė tarnyba, kuri reaguoja į įvykius. Avarinė tarnyba neturi resursų keisti šulinius. Jokio raštiško užsakymo atlikti darbus ginčo kelio atkarpoje iš Vilniaus miesto savivaldybės nebuvo gavę.

2410.

25Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. B. paaiškino, kad eismo įvykio dieną važiavo su ieškovei priklausančia transporto priemone. Važiavo antra eismo juosta. Laikas buvo po pietų. Važiuodamas išgirdo smūgį. Suprato, kad užvažiavo ant šulinio dangčio. Šulinys buvo uždarytas, užvažiavus ant jo atsidarė. Po įvykio iškart iškvietė policiją, paskui paskambino ieškovei. Po eismo įvykio automobilis dėl jam padarytų apgadinimų negalėjo važiuoti. Trečiojo asmens vertinimu, automobilį suremontuoti neįmanoma už prašomus priteisti pinigus.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2811.

29Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 520 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 157 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės atstovavimu.

3012.

31Teismas, vertindamas aplinkybes dėl tinkamo atsakovo byloje, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Grinda“, kaip rangovas, nebuvo įgaliotas veikti savarankiškai. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 31 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių UAB „Grinda“. Dėl to trečiasis asmuo UAB „Grinda“ laikytinas rangovu, kuris daiktine prasme pagal sutartį nėra gatvių valdytojas, ir pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio ir fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, dėl to teismas, atsižvelgęs į tai, jog trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamą darbų atlikimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė yra tinkama atsakovė byloje ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.

3213.

33Teismas, vertindamas aplinkybes dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nustatė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2019 m. gegužės 3 d., apie 15.20 val., trečiasis asmuo O. B., vairuodamas ieškovei E. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį KIA, valst. Nr. ( - ), važiuodamas antra eismo juosta Vakariniu aplinkkeliu nuo Gariūnų link Karoliniškių, užvažiavo ant inžinerinių tinklų šulinio, ko pasėkoje automobilis tapo nevaldomas, metėsi į dešinę pusę ir trenkėsi į tunelio sieną. Eismo įvykio metu ieškovei priklausančiam automobiliui buvo padaryti apgadinimai. Byloje esanti administracinio nusižengimo byla patvirtina, kad įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas nustatė faktines aplinkybes, susijusias su transporto priemonei padarytais apgadinimais, taip pat patvirtino aplinkybes, kad šulinio vietoje matėsi įdubimas. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota žymė kelio dangoje, automobilio padėtis, kiti svarbūs duomenys įvykio aplinkybių išsiaiškinimui. Papildomai surašytame dokumente prie įvykio vietos schemos nurodyti duomenys apie automobiliui padarytus apgadinimus, kurie sutampa su ieškinyje ir transporto priemonės vertinimo dokumentuose nurodytais apgadinimais. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ nesutikdami su nustatytais automobilio apgadinimais, savo pozicijas grindė vien prielaidomis, kad galimai tam tikri apgadinimai galėjo būti padaryti iki eismo įvykio, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.

3414.

35Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju automobiliui užvažiavus ant tinkamai neuždaryto (pradaryto) inžinerinių tinklų šulinio, nuo sunkaus svorio šulinio dangčio atsitrenkimo į automobilį, automobilis galėjo tapti nevaldomas ir tai galėjo įtakoti automobilio atsitrenkimą į tunelio sieną. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje ir kituose dokumentuose užfiksuoti automobilio sugadinimai galėjo būti padaryti nevaldomam automobiliui atsitrenkus į tunelio sieną.

3615.

37Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos dydis grindžiamas atkuriamąja verte pagal vertintojo M. Ž. išvadas, tačiau kaip matyti iš vertintojo išvadų, sunaikintos transporto priemonės rinkos vertė prieš sunaikinimą buvo 2 300 Eur, dėl to šiuo atveju ieškovei eismo įvykio metu padaryta žala turi būti prilyginama jai priklausančios transporto priemonės sunaikinimo metu buvusiai 2 300 Eur rinkos vertei.

3816.

39Teismas taip pat vertino, kad ieškovės nurodytos kitos būtinosios išlaidos (70 Eur transportavimo išlaidos ir 150 Eur vertinimo išlaidos) pagrįstos, dėl to turi būti priteistos.

4017.

41Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atlyginti jai 4 382 Eur žalą tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės bendrai 2 520 Eur žalos atlyginimą.

4218.

43Teismas, vertindamas automobilio vairuotojo atsakomybę už žalą, padarė išvadą, kad nors atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ nesutikimą su ieškiniu grindė automobilio vairuotojo dideliu neatsargumu, bet nepateikė teismui šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

4419.

45Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo O. B. sąmoningai nesilaikė KET ar juos pažeidė. Trečiojo asmens paaiškinimai buvo nuoseklūs, jis nurodė teisme tas pačias aplinkybes, kurias nustatė policija. Pabrėžė, kad vertinant administracinio nusižengimo byloje pareigūno esantį tarnybinį pranešimą, kuriame cituojami trečiojo asmens duoti paaiškinimai, nurodant, jog trečiasis asmuo O. B. nepastebėjo atviro kanalizacijos šulinio, tai ši tarnybiniame pranešime nurodyta informacija neatitinka trečiojo asmens rusų kalba surašytame paaiškinime nurodytos informacijos, kas sudaro pagrindą prielaidai, jog trečiojo asmens paaiškinimas, surašytas rusų kalba, buvo netinkamai išverstas.

4620.

47Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ argumentus, kad transporto priemonę vairavęs O. B. turėjo pasirinkti saugų greitį, jog galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio metu trečiasis asmuo O. B. būtų viršijęs leistiną greitį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga kliūtis, ir pasirinkti tokį greitį, kad spėtų sustabdyti. Atsakovė yra atsakinga už saugaus eismo organizavimą Vilniaus mieste, už gatvių būklės stebėjimą, dėl to atsakovės pareiga yra apriboti automobilių greitį toje vietoje, kur yra pavojingas kelio trūkumas, iki saugaus greičio. Nagrinėjamu atveju, vairuotojas galėtų būti pripažintas kaltu dėl įvykio tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytas greičio ribojimo viršijimas. Be to, esminė aplinkybė yra tai, kad ginčo atveju kanalizacijos šulinio dangtis nebuvo atviras, todėl vairuotojas neturėjo galimybės nustatyti, kad kelyje yra pavojinga kliūtis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.266 straipsnį savininko (valdytojo) kaltė preziumuojama, dėl to atsakovės pareiga buvo pateikti įrodymus, kad buvo kitos priežastys, ne tik kanalizacijos šulinys, kurios turėjo įtakos atsirasti žalai, pvz., vairuotojo didelis neatsargumas. Šių įrodymų atsakovei nepateikus, nėra pagrindo konstatuoti trečiojo asmens O. B. didelio neatsargumo ir netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės ir (ar) sumažinti priteisiamos žalos dydį.

48III.

49Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5021.

51Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują –patikslintą ieškinį atmesti.

5222.

53Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5422.1.

55Atsakovės manymu, skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos faktinės bylos aplinkybės, byloje pateikti įrodymai ir reikšmingi teisiniai argumentai, nesivadovauta teismų praktika, dėl to priimtas neteisingas sprendimas.

5622.2.

57Nesutinka, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkama atsakovė šioje byloje, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti tapatinama su kitu juridiniu asmeniu – Vilniaus miesto savivaldybe. Be to, pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijoje esančių kelių ir gatvių remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse, dėl to perdavus objektą valdyti kitam asmeniui, savininkas pagal CK 6.266 straipsnį neatsako. Šiuo atveju 2018 m. gruodžio 31 d. sutartimi atsakovė Vilniaus miesto Centrinės dalies valdymą perdavė trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ ir tai išreikšta sutarties 9.4 punkte, dėl to UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, ir atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos kelio konstrukcijos priežiūros.

5822.3.

59Atsakovės manymu, nei viena sutarties šalių negali tapti privilegijuota kitos sutarties šalies atžvilgiu, turi būti užtikrinama sutarties šalių interesų pusiausvyra, o skundžiamu sprendimu UAB „Grinda“ tapo privilegijuota apeliantės atžvilgiu, kadangi pagal tokį teismo sprendimą, UAB „Grinda“ įgauna daugiau teisių, nes apeliantei iš esmės nustatoma pareiga tik pačiai rūpintis kelių nuolatine priežiūra, tokia pareiga UAB „Grinda“ atžvilgiu netaikoma, o atsakomybė už netinkamą UAB „Grinda“ kelių priežiūrą tariamai turi kilti Vilniaus miesto savivaldybei. Dėl to, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje nesivadovavo pamatinėmis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis, nes faktiškai trečiasis asmuo UAB „Grinda“ sutarčių įsipareigojimu prisiėmė įsipareigojimus už kelių valdytojui įstatymuose nustatytas teises ir pareigas, dėl to ši valia negali būti paneigta ir privalėjo būti vykdoma.

6022.4.

61Atkreipia dėmesį į tai, kad teismuose nagrinėjamose analogiškose bylose teismai, vertindami kiekvieną konkrečią situaciją formuoja praktiką, jog apeliantė nėra atsakinga už žalą, padarytą tretiesiems asmenims (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10039-534/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-653/2016; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3234-608/2017).

6222.5.

63Atsakovės vertinimu, esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, būtent UAB „Grinda“ turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

6423.

65Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Palaiko atsakovės skundą dalyje dėl civilinės atsakomybės sąlygos, susijusios su žalos dydžiu, o kitoje dalyje su atsakovės apeliacinio skundo pagrindu dėl UAB „Grinda“ atsakomybės nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

6623.1.

67Apeliantas klaidingai nurodo, kad UAB „Grinda“, pasirašydama su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutartį, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto gatves (kiemus), kadangi visi sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros darbai) atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Dėl to apeliantė nepagrįstai teigia, jog UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne pagal savivaldybės nurodymus, bet, reguliariai tikrindama Vilniaus miesto gatvių būklę ir nustatydama gatvių defektus. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, susijusių su objektų valdymo perdavimo, o pateikta tik 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutartis, kuri tokių aplinkybių nepatvirtina.

6823.2.

69Sutarties 9.4 punktu šalys siekė tik nustatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, keliančių grėsmę eismo dalyvių transporto priemonių saugumui, šalinimo darbų atlikimo tvarką, kad rangovas kuo operatyviau galėtų juos pradėti ir atlikti.

7023.3.

71Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Grinda“ buvo perduota (nurodyta) atlikti vakarinio aplinkkelio priežiūrą, dėl ji nėra ir negali būti laikoma vakarinio aplinkkelio valdytoja, ką pagrįstai konstatavo ir teismas, aiškindamas Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sutarties nuostatas.

7223.4.

73Pažymi, kad ginčo automobilis buvo apgadintas įvažiavus į kanalizacijos šulinį, tačiau UAB „Grinda“ nevykdė Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos darbų ir neužsakinėjo bei neremontavo kanalizacijos šulinių. Pabrėžia, kad Vilniaus vakarinį aplinkkelį statė akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ (toliau – AB „Kauno tiltai“).

7423.5.

75Vien aplinkybė, kad konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (iškritusios vandens šulinio grotelės) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, kad UAB „Grinda“ iškart žinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą ir tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų. Savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus ir šalinti kelio trūkumus bendrovė vykdė ir vykdo pagal visas objektyviai įmanomas išgales, dėl to bendrovės atsakomybė negalima, nevertinant nei išorės aplinkybių, nei paties vairuotojo veiksmų ir jam keliamų itin didelių apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų, įtvirtintų KET.

7623.6.

77Pažymi, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu.

7823.7.

79Prašo remtis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1155-661/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017 ir kt.).

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81IV.

82Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8324.

84Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

8525.

86CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

8726.

88Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo už netinkamos kelio konstrukcijos priežiūrą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

8927.

90Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 15.20 val., trečiasis asmuo O. B., vairuodamas ieškovei E. P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę KIA, valst. Nr. ( - ), važiuodamas nuo Gariūnų link Karoliniškių Vakariniu aplinkkeliu, Vilniuje, užvažiavo ant netinkamai uždaryto inžinerinių tinklų šulinio, ko pasėkoje transporto priemonė tapo nevaldoma ir trenkėsi į tunelio sieną. Dėl įvykio buvo apgadinta ieškovės transporto priemonė (automobilio priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš kelio savininkės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtą žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovei taikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

9128.

92Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nors apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos faktinės bylos aplinkybės ir pateikti įrodymai, tačiau iš esmės skunde pateikė motyvus ir nesutiko su teismo sprendimu tik dalyje dėl to, kad, jos manymu, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Dėl kitų sprendimo motyvų (t. y. trečiojo asmens O. B. atsakomybės, įvykio fakto ir priežasčių, nustatytos žalos dydžio, priežastinio ryšio ir t.t.) apeliantė skunde nepateikė jokių argumentų, išskyrus deklaratyvų teiginį, jog nebuvo tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos faktinės bylos aplinkybės ir pateikti įrodymai. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ atsiliepime į skundą teigė, jog palaiko ieškovės skundo argumentus dėl neteisingai nustatyto žalos dydžio, o kitoje dalyje prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nors kaip minėta, faktiškai atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija skunde nepateikė jokių argumentų dėl nustatyto žalos dydžio nepagrįstumo, o trečiasis asmuo apeliacinio skundo nepateikė.

9329.

94Taigi, esminis nesutikimas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra tai, kad, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos manymu, ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Apeliantė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti tapatinama su kitu juridiniu asmeniu – Vilniaus miesto savivaldybe.

9530.

96Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju įvykis atsitiko vietinės reikšmės Vilniaus kelyje, o vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (VSĮ 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. VSĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotas savivaldybės administracijos statusas – tai savivaldybės įstaiga, kuri, be kita ko, savivaldybės organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina; taip pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Tai savivaldybė įgyvendina per savo vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tinkamas atsakovas yra savivaldybės administracija, veikianti Vilniaus miesto savivaldybės vardu, nes savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010). Būtent veikdama pagal savo įgaliojimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (jos direktorius) priimdavo įsakymus dėl Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkų savivaldybėse patvirtinimo, sudarė paslaugų teikimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ ir t.t.

9731.

98Apeliantė skunde teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė ir dėl to, jog 2018 m. gruodžio 31 d. sutartimi perdavė Vilniaus Centrinės dalies valdymą trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ ir tai išreikšta sutarties 9.4 punkte, dėl to UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, ir atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos kelio konstrukcijos priežiūros ginčo atveju.

9932.

100Apeliacinės instancijos teismas pažymi, CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

10133.

102Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

10334.

104Pasak apeliantės, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes dėl faktinio ginčo kelio valdytojo, nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis.

10535.

106Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).

10736.

108Teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir jau minėto VSĮ nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. <..> CK 6.266 straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, šios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017; 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019).

10937.

110Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą dėl savivaldybei priklausančio turto perdavimo valdyti trečiajam asmeniui (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas, 48 straipsnio 2 dalis); priešingai – iš ginčo sutarties turinio matyti, kad jos sudarymo pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl UAB „Grinda“ <...> atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimo“; sutarties objektas taip pat apibrėžtas kaip rangovo atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimas; joje nėra nuostatų dėl ginčo objekto valdymo perdavimo UAB „Grinda“ (įskaitant apeliaciniame skunde išvardintus sutarties punktus), sutarties šalys įvardijamos užsakovu ir rangovu. Taigi, teigti, kad pasirašydamas paslaugų teikimo sutartį, šių paslaugų teikėjas (trečiasis asmuo UAB „Grinda“) perėmė ir ginčo objekto valdymą, nėra pagrindo. UAB „Grinda“ yra rangovas, kuris daiktine prasme nėra gatvių, nuotekų tinklų valdytojas. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose nagrinėjant panašaus pobūdžio ginčus, vertindami tą pačią UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytą sutartį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020), o apeliantės skunde nurodytos apygardos teismo nutartys, apylinkės teismo sprendimai nėra aktualūs nagrinėjama ginčui (juose buvo vertinamos visai kitos situacijos ir kitos sutartys).

11138.

112Be to, net ir tose bylose, kuriose nebuvo sprendžiamas UAB „Grinda“ atsakomybės klausimas, naujesnėje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog rangovas sutartimi prisiėmė vykdyti priskirtų kelių stebėsenos pareigą, tačiau jų remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu, o už savarankiškai atliktus ir su savivaldybe nesuderintus darbus atsakovui nėra mokama. Šalys sudarytos sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, be ne savo nuožiūra. Darbai, kuriuos rangovas gali atlikti be savivaldybės sutikimo yra susiję tik su eismo dalyvių, transporto priemonių saugumu ir atsakovo savarankiškumas šioje srityje apsiriboja tik defektų šalinimu, reikalavimu nedelsiant pažymėti, aptverti defektus ir apie juos informuoti savivaldybę. Šios sutarties nuostatos rodo, jog realią, savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turėjo savivaldybė, bet ne rangovas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019).

11339.

114Pažymėtina, kad apeliantė skunde buvo nurodžiusi, jog skundžiamu teismo sprendimu nebuvo tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos faktinės bylos aplinkybės, byloje pateikti įrodymai ir reikšmingi teisiniai argumentai, nesivadovauta teismų praktika, dėl to priimtas neteisingas teismo sprendimas. Tačiau dėl kitų aplinkybių (dėl teismo sprendimo neteisėtumo) apeliantė skunde nepateikė jokių motyvuotų argumentų ir įrodymų, skunde buvo pateikti argumentai tik dėl netinkamo atsakovo. Pabrėžtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

11540.

116Šiuo atveju, apeliantė nenurodė (neįrodė) konkrečių kaltų vairuotojo veiksmų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme argumentus dėl vairuotojo kaltės grindė abstrakčiais teiginiais (tačiau byloje nenustatyta, kad automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos), taip pat neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo automobiliui padarytos žalos dydį (nepateikė jokių kitų priešingų įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį; priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas sumažino žalos dydį, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį, o apeliantės skundo argumentai (t. y. jog neva teismo sprendimu nebuvo tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos faktinės bylos aplinkybės) laikomi deklaratyviais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (CPK 178 straipsnis).

11741.

118Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

11942.

120Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

121Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

122Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. apie 15.20 val. trečiasis asmuo... 10. 3.... 11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį... 12. 4.... 13. Atsiliepime nurodė, kad savivaldybės pačios nevykdo jų teritorijose... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 16. 6.... 17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. B.,... 18. 7.... 19. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas... 20. 8.... 21. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį... 22. 9.... 23. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 24. 10.... 25. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 11.... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį... 30. 12.... 31. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl tinkamo atsakovo byloje, padarė išvadą,... 32. 13.... 33. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl atsakovės civilinės atsakomybės... 34. 14.... 35. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad... 36. 15.... 37. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad ieškovės... 38. 16.... 39. Teismas taip pat vertino, kad ieškovės nurodytos kitos būtinosios išlaidos... 40. 17.... 41. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad ieškovės... 42. 18.... 43. Teismas, vertindamas automobilio vairuotojo atsakomybę už žalą, padarė... 44. 19.... 45. Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog... 46. 20.... 47. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės... 48. III.... 49. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 50. 21.... 51. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį... 52. 22.... 53. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 54. 22.1.... 55. Atsakovės manymu, skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai įvertintos ir... 56. 22.2.... 57. Nesutinka, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkama... 58. 22.3.... 59. Atsakovės manymu, nei viena sutarties šalių negali tapti privilegijuota... 60. 22.4.... 61. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismuose nagrinėjamose analogiškose bylose... 62. 22.5.... 63. Atsakovės vertinimu, esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės... 64. 23.... 65. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 66. 23.1.... 67. Apeliantas klaidingai nurodo, kad UAB „Grinda“, pasirašydama su Vilniaus... 68. 23.2.... 69. Sutarties 9.4 punktu šalys siekė tik nustatyti rangovui perduotų... 70. 23.3.... 71. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Grinda“ buvo... 72. 23.4.... 73. Pažymi, kad ginčo automobilis buvo apgadintas įvažiavus į kanalizacijos... 74. 23.5.... 75. Vien aplinkybė, kad konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio... 76. 23.6.... 77. Pažymi, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali... 78. 23.7.... 79. Prašo remtis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m.... 80. Teisėjų kolegija... 81. IV.... 82. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 83. 24.... 84. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 85. 25.... 86. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 87. 26.... 88. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 89. 27.... 90. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 3 d., apie 15.20 val., trečiasis asmuo... 91. 28.... 92. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nors apeliaciniame... 93. 29.... 94. Taigi, esminis nesutikimas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo... 95. 30.... 96. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju įvykis atsitiko vietinės... 97. 31.... 98. Apeliantė skunde teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė ir dėl to, jog 2018... 99. 32.... 100. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, CK 6.266 straipsnio 1 dalyje... 101. 33.... 102. Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti... 103. 34.... 104. Pasak apeliantės, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 105. 35.... 106. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.... 107. 36.... 108. Teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise... 109. 37.... 110. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad Vilniaus... 111. 38.... 112. Be to, net ir tose bylose, kuriose nebuvo sprendžiamas UAB „Grinda“... 113. 39.... 114. Pažymėtina, kad apeliantė skunde buvo nurodžiusi, jog skundžiamu teismo... 115. 40.... 116. Šiuo atveju, apeliantė nenurodė (neįrodė) konkrečių kaltų vairuotojo... 117. 41.... 118. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 119. 42.... 120. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 121. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 122. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti...