IEŠKINIO SENATIES INSTITUTO TAIKYMAS.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje nustatytas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas. Tačiau svarbu pažymėti, kad kaip ir kiekviena teisė nėra absoliuti, taip ir teisė pareikšti ieškinį ir pasinaudoti galimai pažeistų teisių teismine gynyba yra ribojama įstatymų, taip pat nustatant ir tam tikrus konkrečius terminus, per kuriuos asmuo gali realizuoti šią savo teisę į teisminę gynybą.

CK 1.124 straipsnis ieškinio senatį reglamentuoja kaip įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį – tiek ir ieškinį pareiškiant bendra ginčo teisenos tvarka, tiek ir CPK nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį dokumentiniame procese arba paduodant kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Tokiu būdu, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmens galimybė valstybės (teismo) pagalba apginti savo subjektines teises laikoma išnykusia. Tuo užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, nes nustatydama ieškinio senaties terminus valstybė savo įstatymų galia užtikrina, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui kito asmens subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jam negalės būti skirti tam tikri apribojimai arba įpareigojimai.

SVARBU: subjektinė teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti ir yra ribojama terminu, per kurį gali būti apginama teismine tvarka.

Ieškinio senatį reglamentuojančios normos išdėstytos CK 1.124–1.135 straipsniuose. Ieškinio senatį reguliuoja ir kitos CK normos bei kiti įstatymai, nustatydami ieškinio senaties sutrumpintus terminus arba jų eigos pradžią atskirų rūšių reikalavimams pareikšti (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Svarbus ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančių teisės normų požymis yra tas, kad jos yra imperatyvios. Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama (CK 1.125 straipsnio 13 dalis). Ieškinio senaties terminams atitinkamai taikytinos ir CK bendrosios nuostatos, reglamentuojančios terminus (CK pirmosios knygos IV dalies VI skyrius).

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

CK reglamentuojami šie sutrumpinti ieškinio senaties terminai: 1. vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 3 dalis); 2. trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 1.125 straipsnio 4 dalis); 3. šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis); 4. šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį (CK 1.125 straipsnio 6 dalis); 5. vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis); 6. dvejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų (netinkamos kokybės) (CK 1.125 straipsnio 8 dalis); 7. trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis); 8. penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 10 dalis).

CK taip pat reglamentuota, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 11 dalis), o iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. (CK 1.125 straipsnio 12 dalis).

Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ir tarptautinėse sutartyse, tokiu atveju tarptautinės sutarties nuostatos taikomos pagal pirmumą nacionalinių įstatymų atžvilgiu (CK 1.13 straipsnis).

SVARBU: skirtingiems reikalavimams nustatyti skirtingi (sutrumpinti, t. y. mažesni nei 10 metų) ieškinio senaties terminai.

Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį, ieškinį teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal 1.126 straipsnio 2 dalį, teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, ir šiuo atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to, ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminui asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnis, 1.131 straipsnis). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada padaryta įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

Spręsdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, taip pat tai, ar byloje pareikštam ieškovo reikalavimui taikoma ieškinio senatis. Jeigu ieškinio senatis pareikštam reikalavimui taikoma, teismas turi nustatyti: 1) kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustato įstatymas; 2) kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga; 3) ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta; 4) jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

SVARBU: Ieškinio senatis negali būti taikoma teismo iniciatyva, tik kitos šalies (paprastai – atsakovo) prašymu. Ieškovas prieš pareikšdamas ieškinį teisme turi įsivertinti pats arba jo atstovas turi įvertinti, ar nepraleistas ieškinio senaties terminas, o jį praleidus – prašyti atnaujinti.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V Nr. 3K-3-170/2010).

Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

SVARBU: praleistas ieškinio senaties terminas gali būti teismo atnaujintas esant svarbioms priežastims, kurios kiekvienu atveju yra nustatomos individualiai.

CK 1.127 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra išimtys iš CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

SVARBU: prieš reiškiant ieškinį reikia įsivertinti ir nusistatyti konkretų momentą (dieną), kada sužinojote apie savo pažeistą teisę, nes nuo jos skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Jeigu ji nesutampa su pažeidimo diena – reikia pagrįsti įrodymais.

Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam ieškinio senaties terminui, jeigu šio termino eiga nebuvo sustabdyta (CK 1.129 straipsnis), nutraukta (CK 1.130 straipsnis) ar įstatymų arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais pratęsta (CK 1.13 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 2 ir 11 dalys, 1.127 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 1.135 straipsnį, pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (netesybos, įkeitimas, laidavimas ir kt.), nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs.

Apibendrinant, jeigu ketinate kreiptis į teismą ir tokiu būdu ginti savo teises, nepamirškite, jog yra nustatyti senaties terminai, t. y. laiko tarpas, kuriam pasibaigus, negalėsite apginti savo teisių teisme, jeigu tam prieštaraus atsakovas ir teismas termino praleidimo priežasčių nepripažins svarbiomis bei šio termino neatnaujins.

25-07-2023

Straipsnio autorius:  Remigijus Mockevičius, advokatų profesinė bendrija „Constat“

Šį ir kitus straipsnius skaitykite: https://constat.lt/naujienos/