Svarbūs išaiškinimai nesąžiningos konkurencijos byloje

Argumentas, kad atsakomybė už Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimus taikoma tik ūkio subjektams (dažnai naudojamas tiek atsakovų gynyboje, tiek žemesnės instancijos teismų sprendimuose ir kėlęs daug diskusijų) nėra visiškai pagrįstas.

2015 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015 pateikti svarbūs išaiškinimai dėl LR konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo ūkio subjektams ir/ar fiziniams asmenims (darbuotojams).

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žala, todėl ūkio subjektas suinteresuotas apsaugoti nuo išviešinimo savo verslo veiklai reikšmingą informaciją. Ši teisė pripažįstama ir ginama komercinę (gamybinę) paslaptį reglamentuojančių civilinės teisės nuostatų, kurių pagrindinės įtvirtintos CK 1.116 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, turi pareigą atlyginti padarytus nuostolius. Būtent šioje Civilinio kodekso normoje įtvirtintas pagrindas kilti darbuotojo, atskleidusio komercinę paslaptį, sutartinei civilinei atsakomybei. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis šiuo atveju taip pat taikytina, bet ne dėl to, kad šioje nuostatoje įtvirtintas atsakovo civilinės atsakomybės pagrindas. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad joje įtvirtinta taisyklė – draudimo naudoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją apimtis laiko atžvilgiu – taikytina: 1) asmenims, turintiems sutartinių santykių su ūkio subjektu, t. y. konkrečiai apibrėžtas subjektų ratas. Sutartiniai santykiai gali būti atsiradę tiek darbo, tiek kitokios sutarties pagrindu, pavyzdžiui, autorinės, paslaugų teikimo, mokymo, apskaitos vykdymo, audito atlikimo, teisinių paslaugų teikimo ir kt. Komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti tokiam asmeniui perduota, suteikta ar dėl jo sutartinės veiklos kitu būdu tapti žinoma; 2) įstatymuose ar sutartyje nesant nustatyto kitokio termino ir (ar) jo skaičiavimo. Taigi Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis turėtų būti taikoma, jei atsakovai patenka į pirmiau nurodytų subjektų ratą, be to į konfidencialumo susitarimus nėra įtrauktas konkretus draudimo atskleisti, naudoti konfidencialią, turinčią komercinę vertę informaciją terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekse (inter alia, 47, 235 straipsniuose, reglamentuojančiuose su komercine paslaptimi susijusius klausimus) kitoks terminas ir (ar) jo skaičiavimas nenustatytas.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK 1.116 straipsnio 3 dalies ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, o Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kuriose įtvirtintas draudimas naudotis, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, taip pat Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka, taikytinos ūkio subjektams, bet ne fiziniams asmenims.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad konfidencialios informacijos atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais, kurie gali pasireikšti sumažėjusiu bendrovės konkurencingumu rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautu pelnu ir pan. Atskleisti duomenys apie įmonės klientus ir su jais susijusi informacija gali sukelti tokius negatyvius nukentėjusiajai įmonei padarinius kaip visų ar dalies klientų praradimas, perviliojimas, dalies užsakymų perėmimas, o tai tiesiogiai susiję su šios įmonės įplaukų sumažėjimu. Tokie padariniai gali būti vertinami kaip pakankamai susiję su sutarties pažeidimu, jeigu nėra didelio laiko tarpo. Jeigu reikalaujama atlyginti nuostolius, kurie atsirado per Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką – nuo neteisėtų veiksmų atlikimo nepraėjus net vieneriems metams – tai turi būti vertinama, ar konkurencijos santykių prasme konfidenciali informacija tokį laiko tarpą gali būti laikoma aktualia (naudinga, nepasenusia), t. y. vis dar saugotina kaip vertinga panaudoti, padedanti įgyti konkurencinį pranašumą ar gauti (ne)tiesioginės naudos.

Straipsnio autorė:

Teisininkė Donata Markevičienė

Advokatų profesinė bendrija „iLAW“

www.ilawfirm.lt