Vienašalis informacijos atskleidimas - konkurencijos teisės pažeidimas?

Uždegę žvakę, galite sudaryti draudžiamą susitarimą

Tamsiame kambaryje uždegus žvakę pasidaro šviesiau. Kita vertus, žvakės apšviesti daiktai ima mesti šešėlį. Lygiai taip pat ir rinkos skaidrumas – paprastai jis skatina konkurencinį efektyvumą, tačiau tam tikrais atvejais gali turėti ir neigiamų pasekmių konkurencijai. Skaidrumas gali turėti dvejopą poveikį. Teigiamas poveikis pasireiškia tuo, kad pašalinamos informacijos asimetrijos problemos, pagerinamas vidinis efektyvumas, suteikiama nauda vartotojams. Neigiamas – mažina natūralų konkurencinį netikrumą, skatina slapto susitarimo sudarymą ir vėlesnį jo palaikymą. Turėdami omenyje šį dualistinį poveikį konkurencijai, apžvelgsime konkurentų keitimąsi informacija, ir vieną iš specifinių būdų tai daryti – vienašališką informacijos atskleidimą.

Konkurentų vykdomi informacijos mainai – tai besivystanti konkurencijos teisės sritis, kuri, manytina, išlaikys tendencijas plėtotis. Tai lemia suprantamos priežastys – verslas linkęs daryti poveikį rinkų dinamikai. Turint omenyje verslo siekius, galima nuspėti, jog ateityje rasis vis kūrybingesnių ir sudėtingesnių būdų informacijai keistis. Visų šių pastangų tikslas – išvengti sprendimo, kuriame juodu ant balto parašyta: Jūs sudarėte draudžiamą susitarimą.

Prisitaikyti prie naujos tikrovės ir iš jos kylančių grėsmių, atrodo, toks yra konkurencijos teisės siekis. Tokia pati taisyklė taikytina ir sprendžiant klausimus dėl konkurentų keitimosi informacija. Balansas – tinkamiausia sąvoka, kai kalbame apie konkurencinius informacijos mainus ir rinkos skaidrumą.

Šiuos teiginius puikiai iliustruoja tai, kad ne tik pokalbiai apie kainas, bet net ir pokalbiai apie orą gali kelti konkurencijos problemų. Tai išvada, kurią Europos Sąjungos Bendrasis Teismas padarė Del Monte ir Dole bylose. Teismas konstatavo – kai turime reikalą su koncentruota nediferencijuotų prekių rinka, net tos konkurentų diskusijos, kurios apima tik klimato tematiką, gali būti pripažintos draudžiamais veiksmais. Teismas sprendė, kad minėtas balansas buvo pažeistas, todėl konkurentų susitarimus dėl informacijos mainų pripažino draudžiamais.

Draudžiamas konkurencinis keitimasis informacija bei vienašališkas informacijos atskleidimas

Bendriausia prasme konkurencinis keitimasis informacija yra susitarimas horizontaliojo bendradarbiavimo srityje. Tam, kad konkurenciniai informacijos mainai patektų į konkurencijos teisės akiratį, konkurentų veiksmai turi atitikti (bent jau) suderintų veiksmų apibrėžimą. Paprastai kalbant, turi būti galimybė konstatuoti praktinį bendradarbiavimą tarp konkurentų, kuris sudaro sąlygas panaikinti konkurencinį netikrumą.

Europos Komisija išskiria tris pagrindinius scenarijus, kai keitimasis informacija laikytinas draudžiamu. Pirmas atvejis – vienas konkurentas kitam atskleidžia savo ateities ketinimus, kai pastarasis tokios informacijos prašo arba bent jau priima ją. Antras atvejis – paprastas dalyvavimas, pavyzdžiui, konferencijoje, kurios metu vienas iš konkurentų atskleidžia savo strateginę informaciją. Trečias atvejis – dalyvavimas konkurentų susitikime, kurio metu keičiamasi komerciškai jautria informacija. Matyti, Europos Komisija nustato pakankamai neaukštus standartus tam, kad konkurenciniai informacijos mainai būtų laikomi draudžiamais.

Vienašališkas informacijos atskleidimas, praktiniu požiūriu suprantamas, kaip bet kokia verslininko komunikacija su konkurentais. Pavyzdžiui., tai gali būti viešas verslininko pranešimas žiniasklaidos priemonėse apie tai, kaip jis rinkoje numato elgtis ateityje. Iš šio paaiškinimo matyti, kad toks informacijos viešinimas netelpa į klasikinį suderintų veiksmų apibrėžimą, kuriam reikalingas tiesioginis dviejų konkurentų kontaktas. Ar tai leidžia daryti išvadą, kad verslas turėtų būti ramus, jog tokie veiksmai – vienašališkas informacijos atskleidimas – aplenks konkurencijos teisės akiratį?

Tradiciniu požiūriu, tie atvejai, kai keitimasis informacija vykdomas iš tikrųjų viešai, pavyzdžiui, publikacija specializuotoje verslo naujienas skelbiančioje interneto svetainėje, neturėtų būti laikomi suderintais veiksmais. Vis dėlto Europos Komisija šiuo klausimu durų aklinai neuždarė ir pažymėjo – net ir vienašališkas informacijos atskleidimas, tam tikrais atvejais, gali būti pripažintas suderintais veiksmais. Tokio atvejo konkretus pavyzdys: vieno verslininko viešą pranešimą seka konkurento viešas atsakymas.

Pirmą kartą Europos Komisija vienašališko informacijos atskleidimo klausimą nagrinėjo Woodpulp byloje. Europos Komisija konstatavo, kad kas ketvirtį skelbiamais pranešimais apie ateityje numatomas taikyti produktų kainas, konkurentai atliko draudžiamus suderintus veiksmus. Komisija sprendė, kad šiais veiksmais konkurentai vienas kitam suteikė pakankamai laiko adaptuotis prie naujų konkurento kainų. Vis dėlto, vėliau, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šį Europos Komisijos sprendimą panaikino. Teismo vertinimu, nagrinėjamais pranešimais konkurentai komunikato ne tarpusavyje, o su savo klientais. Teismo nuomone, tokie pranešimai nesumažino kiekvieno iš konkuruojančių ūkio subjektų konkurencinio netikrumo. Panaikinus Europos Komisijos sprendimą Woodpulp byloje, vienašališkas informacijos atskleidimas (tam tikram laikui) tapo tik teorine Europos Sąjungos konkurencijos teisės koncepcija ir pateko į šios teisės šakos periferiją.

Vienašališkas informacijos atskleidimas aktualus ne tik Europos Sąjungos, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų konkurencijos teisei. Institucija, Jungtinių Amerikos Valstijų federaliniu lygiu prižiūrinti konkurenciją, atliko su vienašališku informacijos atskleidimu susijusį tyrimą (Valassis byla). Bylos esmė – verslo subjektas, žinodamas, kad jo pranešimus seka pagrindinis konkurentas, viešais pranešimais pastarąjį kvietė suderintai pakelti produkto kainas. Institucija sprendė, kad toks vienašališkas informacijos atskleidimas skatino slapto susitarimo sudarymą ir negalėjo būti pagrįstas jokia verslo logika. Valassis byla buvo baigta taikiu susitarimu, kuriuo tirtų veiksmų iniciatorius sutiko ateityje susilaikyti nuo panašios komunikacijos.

Grįžtant prie Europos Sąjungos, nepaisant nesėkmės Woodpulp byloje, Europos Komisija niekada neatsisakė visų savo pretenzijų tirti vienašališko informacijos atskleidimo atvejus. Minėta, esant tam tikroms aplinkybėms, tokie veiksmai gali būti draudžiami.

Paskutiniųjų metų Europos Sąjungos konkurencijos priežiūros institucijų praktika liudija tokių tyrimų renesansą. 2013 m. Europos Komisija iniciavo ir šuo metu vykdo tyrimus dėl laivybos įmonių veiksmų, susijusių su informacijos mainais. Be to, panašūs tyrimai inicijuoti valstybių narių nacionaliniame lygmenyje: trijų didžiųjų Olandijos mobiliojo ryšio operatorių byla (2014 m.), Didžiosios Britanijos cemento rinkos byla (2014 m.). Olandijos ir Didžiosios Britanijos bylose pažeidimais įtarti subjektai, siekdami išvengti neigiamų pasekmių, savanoriškai sutiko nutraukti atliekamus veiksmus. Ši praktika vėl tvirtai įtempė vienašališko informacijos atskleidimo, kaip suderintų veiksmų, bures. Tai tik įrodo, kad vienašališko informacijos atskleidimo vertinimas konkurencijos teisės prasme išlieka aktualus. Tokio vertinimo pagrindinis principas – ūkio subjektai turi savarankiškai pasirinkti rinkoje įgyvendinamą politiką.

Apibendrinant aptartą negausią praktiką, darytina išvada, kad vieši pranešimai galėtų būti pripažinti draudžiamais suderintais veiksmais, jei: i) pranešimą, turintį komerciškai jautrios informacijos, sektų analogiški konkurentų atsakymai; arba ii) viešu pranešimu būtų kviečiama sudaryti slaptą susitarimą.

Lietuvos konkurencijos teisės praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis, kai buvo keltas klausimas dėl vienašališko informacijos atskleidimo. 2015 m. pradžioje žiniasklaidos priemonėse vienas po kito pasirodė konkuruojančių ūkio subjektų pranešimai su komerciškai jautria informacija (numatomos strategijos kainodaros ir produkto pardavimo srityse). Šie pranešimai susilaukė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos dėmesio, kuri rinkos dalyvius informavo, kad tokie veiksmai galėtų būti įvertinti kaip draudžiami suderinti konkurentų veiksmai ir paragino viešai neskleisti komerciškai jautrios informacijos.

Praktiniai patarimai

Nustatyti konkurencijos teisės pažeidimai gali lemti reikšmingas sankcijas. Vis dėlto, vienašališko informacijos atskleidimo teisinė praktika dar nėra gausi. Dėl to šiuo metu verslui sudėtinga įsivertinti savo veiksmų teisėtumą. Apibendrinant, tam tikros priemonės leistų sumažinti su vienašališku informacijos atskleidimu susijusią riziką. Tokiomis priemonėmis būtų vengimas atskleisti daugiau komerciškai jautrios informacijos, nei tai reikalinga; skelbimas tik tų ateities planų, dėl kurių įgyvendinimo jau priimti neatšaukiami sprendimai; vertinimas, prieš kiek laiko iki praktinio sprendimo įgyvendinimo publikuoti pranešimą (konkurentų prisitaikymo aspektas);  pasvarstymų apie tai, kaip ateityje elgsis / galėtų / turėtų elgtis konkurentai, vengimas; įvertinimas, ar pranešimas neturi kvietimo sudaryti slaptą susitarimą požymių; konkrečių konkurentų pavadinimų neminėjimas ir pan.

Straipsnio bendraautoriai

Giedrė Dailidėnaitė, advokatė, advokatų kontoros VARUL Įmonių ir komercinės teisės grupės vadovė
Petras Pinevičius, advokato padėjėjas

www.varul.lt

Publikuota: Delfi.lt