Tyčiai prilyginamo didelio neatsargumo vežėjo sukelto eismo įvykio atveju aiškinimas teismų praktikoje

Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui. Gausi, tačiau iki galo neapibendrinta, yra ir teismų praktika dėl besitariančio vežėjo atsakomybės už savo agentų pasirinkimą (kai pasitelktas fiktyvus vežėjas pavagia krovinį).

Tačiau dažnai kroviniai yra sugadinami ar sunaikinami autoįvykio, už kurį atsakingas vežėjo vairuotojas, metu. Tokiomis aplinkybėmis sugadinus (sunaikinus) krovinį, visada tenka kvalifikuoti vežėjo veiksmus – kaip tyčiai prilygintiną didelį neatsargumą arba kaip paprastą neatsargumą. Atsakymas į šį klausimą akivaizdžiai reikšmingas vežėjui. Pirmiausia, dėl to, ar vežėjo atsakomybė bus neribota, ar vežėjas atsakys už krovinio sugadinimą arba sužalojimą tik 8,33 SDR ribose. Antra, ar vežėjui taikoma prailginta trejų metų ieškinio senatis, ar bendra vienerių metų ieškinio senaties taisyklė. Juk dažnai vienerių metų ieškinio senatis pasitarnauja savarankišku pagrindu ieškiniui vežėjo atžvilgiu atmesti.

Šiuo teisės klausimu LAT pasisakė 2014 metais išnagrinėtose civilinėse bylose. Taigi, ar galima iš esmės paprastą avariją ar kitą kelių eismo įvykį, dėl kurio sugadintas ar sunaikintas krovinys, laikyti vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo pasekme? Ar paprastai avarijai gali būti taikomi didelio neatsargumo kriterijai?

Dideliu nerūpestingumu, prilygintu tyčiai Lietuvos teismų praktikoje laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Transporto veikla gabenant krovinius yra susijusi su pastoviai keliama rizika eismo dalyviams, tarp jų – nuolatinė autoavarijų ir gabenamų krovinių sugadinimo rizika, todėl paprastos autoavarijos, nesant šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, neturėtų būti vertintinos tyčiai prilygintu dideliu vežėjo neatsargumu. Žala padaryta dėl didelio neatsargumo turėtų būti laikoma tik tuo atveju, kai vežėjas šiukščiai pažeidžia kelių eismo taisykles, o vairuotojo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja paprastam atsargaus ir rūpestingo vairuotojo standartui. Vienintelis tokio standarto matas – kelių eismo taisyklių pažeidimo sunkumas ir pobūdis. Paprasčiausią kelių eismo taisyklių pažeidimą vertinti kaip vežėjo didelį neatsargumą reikštų pernelyg aukštą vairuotojo veiksmų vertinimo standartą, tokie vairuotojui keliami reikalavimai objektyviai būtų neįgyvendinami.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-04-16 nutartyje, priimtoje civilinėj byloje Nr. 3K-3-219/2014 pagal ieškovo UABDK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Movidus transportas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Lietuvos draudimas“ pateikė tyčiai prilygintino didelio neatsargumo išaiškinimą vežėjo sukelto eismo įvykio atveju. Krovinys – dujiniai katilai – buvo dalinai apgadintas jį gabenant automobilių transportu tarptautiniu maršrutu Italija –Lietuva – Rusija, kelyje Rusijos teritorijoje; kelio posūkyje prasilenkiant su priešais atvažiuojančia transporto priemone, susidarė oro gūsis, vilkiko priekaba pradėjo slysti į dešinę kelio sankasą, dėl to vilkikas su priekaba nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Policijos pažymoje nurodyta autoįvykio priežastis – nepasirinktas saugus greitis. Žemesniųjų instancijų teismai sprendė, esą, vairuotojas neatsižvelgė į kelio ir oro sąlygas, prasilenkiančių transporto priemonių gabaritus ir vežamą krovinį, vežėjo vairuotojas turėjo ir galėjo numatyti, kad prasilenkiant su kitomis transporto priemonėmis gali susidaryti oro gūsių, todėl turėjo pasirinkti tokį greitį, kad būtų išvengta eismo įvykio, o prireikus – ir sustoti; tai, kad už eismo įvykį vairuotojas nebuvo baustas, vežėjo kaltės nepaneigia.

Vis tik kasacinis teismas laikė, kad sąmoningo netinkamo elgesio standartas negali būti konstatuotas visais atvejais, kai transporto priemonė, kuria vežamas krovinys, patenka į (ar sukelia) eismo įvykį dėl vairuotojo kaltės. Kasacinio teismo kolegija sprendė, kad dideliu neatsargumu, kuris prilygintinas tyčiai, laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Tai galėtų būti „… aiškių kelių eismo taisyklių nurodymų esminis pažeidimas – ribojimų, draudimų, kitokių aiškių nuostatų nepaisymas, kaip antai leistino greičio aiškiai nustatytas ir didelis viršijimas, važiavimo draudimų nepaisymas, esant draudžiamiesiems signalams, nepaisymas reikalavimų sustoti prie linijų ar pervažų, transporto priemonės eksploatavimo draudimų pažeidimas.“ Prie didelio nerūpestingumo veiksmais padarytų pažeidimų teismas nepriskyrė neatsargumo požymių turinčius veiksmus, tokius kaip saugaus vairavimo būdo ar greičio nepasirinkimas, jeigu šie veiksmai susiję su konkrečios situacijos vertinimu ir sprendimo priėmimu konkrečiu metu, bet neturi akivaizdžių ir šiurkščių pažeidimo elementų. Dėl epizodiškumo ir vertinamojo pobūdžio tokie vežėjo vairuotojo veiksmai netraktuotini kaip didelis neatsargumas, kuris būtų prilygintas tyčiai pagal CMR konvencijos 29 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad turi būti įvertinta vežėjo vairuotojo veiksmų įtaka galimybei atsirasti žalai, t.y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui, ar kad jis bus prarastas. Teismas akcentavo, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai. Tyčiai prilygintinu dideliu vežėjo vairuotojo neatsargumu, dėl kurio įvyksta eismo įvykis ir prarandamas (apgadinamas) krovinys, nelaikytinas vien leistino greičio ar draudimo pažeidimas. Jis turi būti aiškus ir didelis, kad būtų galima pagrįstai numatyti pavojaus vežamam kroviniui sukėlimą (pavyzdžiui didelis ribojamo greičio viršijimas, maksimalaus leistino greičio laikymasis sudėtingomis važiavimo sąlygomis – per rūką, lietų, riboto matomumo sąlygomis ir kt., greitas važiavimas su kroviniu vingiuotuose, kalnuotuose ruožuose ir pan.).

Kitoje civilinėje byloje UAB „TFA Logistic“ v V.S., If P&C Insurance AS Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vežėjo vairuotojo veiksmus pripažino neatitinkančiais minimalių profesionalaus vairuotojo atidumo ir rūpestingumo reikalavimų ir jo kaltę įvertino kaip didelį neatsargumą. Vairuotojas žinodamas, kad jo vežamas krovinys yra per aukštas, suvokdamas, kad atlikta krovinio pakrovimo operacija kelia grėsmę krovinio saugumui, vis tiek ėmėsi jį gabenti, pastabų CMR važtaraštyje nepadarė, savo darbdavio neinformavo, instrukcijų, kaip vykdyti krovinio gabenimą, neprašė, važiavo po tiltu neįsitikinęs, ar jo aukštis pakankamas saugiai pravažiuoti, dėl ko krovinys – viršutiniai automobiliai – buvo apgadintas (2014-06-27 nutartis Nr. 3K-3-350/2014).

Dar vienoje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „A. V. logistikos paslaugos“ v akcinė bendrovė „Junivara“, tretieji asmenys „If P&C Insurance AS“ filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Egliana ir Ko“ buvo nustatyta, jog vežėjo vairuotojas nepasirinko saugaus atstumo, nes priešpriešiais važiuojančiam automobiliui pradėjus staigiai stabdyti, šis į jį atsitrenkė. Kasacinis teismas vairuotojo veiksmų nepripažino dideliu nerūpestingumu, o sprendė, kad įvykio aplinkybes lėmė atsitiktinumo, staigumo veiksniai ir vairuotojas jų realiai negalėjo numatyti (2013-05-02 nutartis Nr. 3K-3-254/2013).

Taigi iš per pastaruosius kelis metus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų, kuriose buvo sprendžiamas vežėjo, sugadinusio ar praradusio krovinį autoįvykio metu, kaltės laipsnio klausimas, galima daryti išvadą, jog tokiu atveju tyčiai prilygintino didelio neatsargumo sąvoka aiškinama kiek švelniau nei krovinio vagystės atveju, kai krovinys prarandamas dėl vežėjo nepakankamo rūpestingumo renkantis sustojimo vietą privalomam poilsiui. Pavyzdžiui, lyginant nurodytose bylose aptartą vežėjo didelio nerūpestingumo aiškinimą su, galima sakyti, jau chrestomatine tapusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria 2007 m. birželio 26 d. buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Baltic Express“ ieškinį atsakovui UAB „Autonivera“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UADB „Ergo Lietuva“, UAB DK „PZU Lietuva“, V. A., UAB „Armitana“ ir UAB „Ageseta“, galima rasti aiškią takoskyrą tarp didelio neatsargumo sąvokos aiškinimo, kai krovinys prarandamas dėl vagystės. Aptariamoje byloje krovinys buvo pavogtas iš transporto priemonės, vežėjui nakčiai sustojus apšviestoje, iš trijų pusių aptvertoje ir vaizdo kameromis iš dalies stebimoje aikštelėje prie degalinės. Tokius vežėjo veiksmus prilygindamas dideliam neatsargumui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog „,…net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos bent prielaidos krovinio praradimui, vežėjui kyla ir tam tikri teisiniai padariniai – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, nustatytina, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias kliūtis neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui“. Tuo tarpu bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl vežėjo, patekusio į autoįvykį, kaltės laipsnio ir atsakomybės apimties, kaip minėta, neribotos atsakomybės taikymui jau būtina nustatyti sąmoningus ir pakankamai tikslingus vežėjo vairuotojo veiksmus ar neveikimą, dėl ko kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Kitaip tariant, galima pastebėti akivaizdų poslinkį nuo maksimalaus atsargumo ir rūpestingumo kriterijų taikymo į kiek švelnesnį vežėjo veiksmų kvalifikavimą, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas autoįvykio metu.

Tokį besikeičiantį didelio neatsargumo sąvokos aiškinimą, beje, netiesiogiai pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, minėtoje civilinėje byloje UABDK „PZU Lietuva“ v UAB „Movidus transportas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Lietuvos draudimas“ pateikęs išaiškinimą, jog žemesnės instancijos teismai nepagrįstai savo sprendimus grindė teismine praktika, suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiamas vežėjo, praradusio krovinį dėl vagystės, kaltės ir atsakomybės apimties klausimas. Iš tikro, teisminėje praktikoje suformuotus precedentus teismai turi taikyti atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, kai precedentinės bylos aplinkybės sutampa ar yra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Atitinkamai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikdamas kiek švelnesnį vežėjo didelio neatsargumo, CMR konvencijos 29 str. prasme prilygintino tyčiniams veiksmams, sąvokos aiškinimą nurodytoje byloje pabrėžė, jog ankstesnėse bylose pateikti didelio neatsargumo sąvokos išaiškinimai yra aktualūs kvalifikuojant vežėjo veiksmus tik tų bylų faktinių aplinkybių kontekste. Atitinkamai, sprendžiant dėl vežėjo kaltės ir atsakomybės apimties kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertintos krovinio praradimą ar sugadinimą lėmusios aplinkybes ir vežėjo veiksmai turėtų vertinami atsižvelgiant į tokias aplinkybes.

Straipsnio autorius:

Advokatas Mindaugas Šimkūnas

Advokato Mindaugo Šimkūno ir partnerių kontora VERUM

www.verum.lt