Byla 2-713-946/2019
Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, Miglei Tomkutonytei, dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei, atsakovams M. K. ir Daliui Traigiui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ atstovui nedalyvaujant,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams antstoliui Daliui Traigiui ir M. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“, dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstoliui Daliui Traigiui ir M. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“, prašydama pripažinti negaliojančiu antstolio Daliaus Traigio 2016 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 241 2016 06 14 2762/12, kuriuo nuosavybės teisė į J. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ) buvo perleista M. K.; taikyti dvišalę restituciją: J. S. sugrąžinant nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ), o iš J. S. - jai 2016 m. birželio 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu grąžintą 1031,14 Eur sumą. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje ir ieškovės bei jos atstovės patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovė 2016 m. birželio 6 d. atsitiktinai sužinojo, kad antstolis Dalius Traigys, vykdydamas išieškojimą iš ieškovės išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ naudai, pardavė ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - ( - ). Ieškovė 2016 m. birželio 7 d. kreipėsi į antstolį su skundu dėl šio turto pardavimo iš varžytinių, kuris 2016 m. birželio 17 d. pateikė patvarkymą, jog su skundu nesutinka, tuo pačiu 2016 m. birželio 14 d., neišnagrinėjęs ieškovės skundo, surašydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 241 2016 06 14 2762/12, kuriuo nuosavybės teisė į ieškovei priklausiusį turtą buvo perleista atsakovui M. K.. Ieškovės nuomone, neteisėti yra jos atžvilgiu uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta" naudai priimti teismo sprendimai už akių, kuriais iš ieškovės priteista skola, dėl kurių priverstinio vykdymo yra kilęs šis ginčas, kadangi teismas išnagrinėjo bylas ieškovei nedalyvaujant, jai tinkamai nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Ieškovė antstolio Daliaus Traigio nebuvo tinkamai informuota apie sprendimą pradėti išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto - nors antstolis nurodo, kad formaliai siuntė pranešimus ieškovei jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau faktiškai nesiėmė visų įmanomų priemonių informuoti skolininkę apie priverstinio vykdymo priemonės pakeitimą. Skelbimas apie varžytynes ant paties nekilnojamojo turto taip pat nebuvo iškabintas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 706 straipsnio 2 dalis, kas sutrukdė platesniam potencialių pirkėjų ratui sužinoti apie galimybę įsigyti iš varžytinių ginčo turtą, o taip pat sutrukdė pritraukti į varžytines daugiau dalyvių, o kartu parduoti turtą už didesnę kainą. Vykdant priverstinį išieškojimą pažeista išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, nes nepavykus visa apimtimi išieškoti skolos iš ieškovės pajamų, nebuvo bandoma nukreipti išieškojimo į ieškovės kilnojamuosius daiktus. Ginčo name, kuris antstolio buvo parduotas iš varžytinių, gyveno ieškovės dukra I. S. S., kuri buvo Kauno medicinos universiteto studentė, todėl tai buvo turtas, būtinas skolininko ar jo šeimos pragyvenimui ir mokymuisi, t. y. tokiu būdu atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatytą turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Kadangi ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie išieškojimo nukreipimą į turtą, todėl ji neturėjo galimybės pasiūlyti savo pirkėją, reikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Be to, ginčo turtas negalėjo būti parduotas iš varžytinių, kadangi skolos suma neviršijo 2030,00 Eur, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalis.

5Teismo posėdžio metu ieškovė J. S. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nors sodo namelyje buvo pastoviai gyvenama, tačiau sumokėti sodo bendrijos nario mokesčių, kuris nebuvo mokamas nuo 2012 metų, ji neturėjo lėšų. Paskutinį kartą sodo namelyje buvo 2015 m. rudenį, elektra tuo metu sodo namelyje buvo. Nežino, ar sodo namelyje elektros teikimas buvo atjungtas už skolas, ir kada atjungtas. Netekusi darbo, su antstoliu nesusisiekė, su juo nekontaktavo. Kas buvo nurodoma raginimuose įvykdyti sprendimą, ji neprisimena. Per dvejus metus ji jokių antstolio pranešimų ji nėra gavusi, jai nebuvo žinoma, kad buvo siunčiami antstolio pranešimai. Jos gyvenamojoje vietoje ( - ), kartu su ja gyvena sugyventinis J. S., jos dukra bei anūkai. Jai buvo žinomas antstolis, vykdantis išieškojimą uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ naudai, tačiau ji su antstoliu nebendravo, netekusi darbo su antstoliu nesusisiekė, išieškojimo vykdymu nesidomėjo, jokio kito išieškojimo būdo antstoliui nesiūlė, nes jokių lėšų ar kilnojamojo turto ji neturi. Jai nėra žinoma kiek nuo 2012 m. yra pradėta vykdomųjų bylų, tačiau yra žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. bei 2015 m. kovo 10 d. sprendimais už akių yra priteista skola iš jos akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ bei uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“. Apie varžytines ji sužinojo iš dukros, kuri atvykusi į sodo namą, rado pakeistas spynas. Kada tiksliai įvyko varžytinės, jai nėra žinoma.

6Teismo posėdžio metu ieškovės J. S. atstovė advokatė Virginija Pilipavičienė prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad teismo sprendimų dėl skolų priteisimo iš ieškovės trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ naudai priverstinio vykdymo procese buvo pažeisti esminiai skolininkės interesai ir padarytų pažeidimų nėra pagrindo pripažinti formaliais varžytinių trūkumais. Vykdant varžytines buvo pažeistas Konstitucijos 24 straipsnis, nes be turto savininkės žinios bei teismo leidimo buvo patekta į iš varžytinių parduodamą turtą, pakeistos namo spynos. Ieškovė apie 2012 m bei 2015 m. priimtus teismo sprendimus, kuriais iš jos uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ buvo priteista skola žinojo, taip pat žinojo ir apie 2012 m. pradėtą priverstinį skolos išieškojimą. Ieškovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena ( - ), be to, visą laiką ir gyveno, yra duomenys, jog antstolis ieškovei registruotu paštu siuntė vykdomuosius dokumentus - patvarkymus, raginimus ir kt. būtent šiuo adresu, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, jog J. S. pašto pranešimai būtų buvę įteikti. Iki 2016 m. I. S., dabar – S., nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ginčo sodo namelyje, nors ji ten ir nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos, tačiau pastoviai ten gyveno. J. S., dabar S., 2017 m. gegužės 5 d. apklausiama policijos pareigūnų, nurodė, jog į sodą važiuodavo retai ir paskutinį kartą ten buvusi maždaug prieš aštuonis metus, tik dėl patirto streso. Nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. sodo pastate apšvietimas, dujinė viryklė, šaldytuvas neveikė, tačiau tai neįrodo, jog ieškovės dukros gyvenimo šiame sodo name metu iki 2016 m. birželio mėnesio šie prietaisai taip pat neveikė.

7Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 110-111, 112, 117-118) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė melagingai teigia, kad jos dukra gyveno iš varžytinių parduotame name ir kad parduotas turtas buvo būtinas šeimos pragyvenimui ir mokymuisi, kadangi nutarime užfiksuotas dukros liudijimas policijos pareigūnams, jog sode ji nesilankė maždaug 8 metus. Sodo namas yra negyvenamasis pastatas, šiuose išvaržytuose sodo statiniuose nebuvo šildymo sistemų, elektros, jie neatitiko higienos normų ir kitų gyvenamiesiems pastatams keliamų reikalavimų – sanitarinių mazgų (geriamojo vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų), stogas kiauras, seniai dengtas aplinkai kenksmingais asbesto lakštais. Iš antstolio V. Z. 2016 m. rugpjūčio 10 d. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad sodo pastatai ir sklypas ilgai buvo apleisti, statinių langai išdaužyti, viduje buvo kenkėjų pėdsakų, pelėsio, sklypas apžėlęs. Pažymėjo, kad ieškovę ragino išsivežti kilnojamuosius daiktus, tačiau ji laiškų nepriima, į skambučius neatsiliepia. Be to, dalis varžytinėse įsigyto turto jau yra nugriauta, kita dalis – griaunama arba rekonstruojama, keičiama paskirtis, projektuojamas gręžinys, investicijos į šį turtą gerokai viršija pirkto sklypo vertę.

8Teismo posėdžio metu atsakovas M. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad į ginčo statinį įėjo tik po įvykusių varžytinių, t. y. 2016 m. rugpjūčio 10 d. kartu su antstoliu Valdu Zubinu, kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tik po nekilnojamojo turto apžiūros, sodo namo durų spynos buvo pakeistos. Po varžytinių nuo sodo raktų jam nepavyko gauti, kadangi nepavyko susisiekti su J. S.. Išlaužtą sodo namo durų spyną rado jau po įvykusių varžytinių, kuomet į sodą atvyko su antstoliu Valdu Zubinu. Informaciją apie paskelbtas varžytines sužinojo internetiniame puslapyje www.evarzytynes.lt. Įsigijus sodo namą, jis bendravo su sodo bendrijos pirmininku, iždininke, taip pat sodo kaimynais, kurie patvirtino, kad sode niekas negyveno, sodas buvo akivaizdžiai apleistas, sodas netinkamas pastoviai gyventi, kadangi neatitinka elementarių higienos reikalavimų.

9Atsakovas antstolis Dalius Traigys atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 98-101) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovės reikalavimui turi būti taikoma ieškinio senatis - skundžiamas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 13 241 2016 06 14 2762/12 pasirašytas 2016 m. birželio 14 d., o ieškovės ieškinys dėl skundžiamo akto pateiktas 2018 m. gegužės 21 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams. Teismo sprendimo vykdymo metu antstolis iš varžytynių pardavė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, apie turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškovė buvo informuota tinkamai, o bylinėjimosi su antstoliu metu ieškovė buvo atstovaujama advokatės, todėl ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių pripažinimo negaliojančiu ieškovės advokatės galėjo būti pateiktas jau seniai, tad ieškinio senaties praleidimo klausimas negali būti pateisinamas. Taip pat nurodė, kad ieškovė, teigdama, kad antstolis nenagrinėjo jos pateiktų skundų neatitinka tikrovės: antstolis atsakydamas į pateiktą 2016 m. birželio 7 d. prašymą priėmė 2016 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. 50 241 2016 06 17 2762/12-1, kuris kartu su turto pardavimo iš varžytynių aktu, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu buvo išsiųsti adresu S. ( - ), ir pasirašytinai įteikti ieškovei 2016 m. birželio 29 d. 2016 m. liepos 18 d. antstolio kontoroje gautam ieškovės skundui su priedais, adresuotam Vilniaus m. apylinkės teismui dėl antstolio veiksmų, 2016 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. 50 241 2016 07 22 2762/12-1 nustatytas 7 dienų terminas ieškovei pašalinti trūkumus, kuris pasirašytinai įteiktas atsakovei 2016 m. rugpjūčio 1 d. 2016 m. liepos 28 d. ieškovė pateikė pranešimą antstolio kontorai, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės skundą, nes nebuvo laikomasi išankstinės ginčo sprendimo ikiteisminės tvarkos. 2016 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu Nr. 50 241 2016 08 02 2762/12-1 skolininkė pakartotinai buvo informuota, kad 2016 m. liepos 18 d. gautame ieškovės skunde nustatyta, jog skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų bei 2016 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. 50 241 2016 07 22 2762/12-1 nustatytas 7 dienų terminas nuo patvarkymo gavimo dienos skundo trūkumams pašalinti. Pranešimas išsiųstas registruota pašto siunta adresu ( - ), tačiau pranešimas grįžo neįteiktas. 2016 m. rugpjūčio 2 d. gautas ieškovės pranešimas į „patvarkymą“ 2016 m. liepos 22 d., kuriame nebuvo patikslintas 2016 m. liepos 18d. teiktas skundas, o tik nurodoma, jog visi motyvai ir reikalavimai yra išdėstyti anksčiau pateiktame skunde. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė per antstolio nustatytą terminą nenurodė koks antstolio veiksmas yra skundžiamas, nesuformavo reikalavimo antstoliui, nenurodė motyvų bei aplinkybių, kuriomis grindžiamas konkretus reikalavimas, antstolis 2016 m. rugpjūčio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. 5 241 2016 08 09 2762/12-1, kuriuo skolininkės 2016 m. liepos 18 d. skundą paliko nenagrinėtu ir išaiškino ieškovei teisę pateikti skundą dėl šio antstolio procesinio sprendimo. 2016 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymas išsiųstas registruota pašto siunta adresu ( - ), tačiau jokio skundo dėl patvarkymo palikti skundą nenagrinėtu antstolio kontoroje negauta. Kadangi stabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose ieškovės atžvilgiu antstoliui nebuvo jokio teisinio pagrindo, antstolis tęsė vykdymo veiksmus ir atitinkamai suėjus procesiniams terminams surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 241 2016 06 14 2762/12. Vykdomoji byla Nr. 0241/12/02762 antstolio kontoroje pradėta 2012 m. rugsėjo 28 d., o vykdomoji byla Nr. 0241/15/00889 – 2015 m. gegužės 11 d. Visi procesiniai dokumentai iš vykdomųjų bylų buvo siunčiami skolininkei jos gyvenamosios vietos adresu ( - ), kurį ieškovė nurodo ir 2016 m. birželio 7 d. pateiktame prašyme bei kituose teismui teiktuose dokumentuose. Vykdomojoje byloje Nr. 0241/12/02762 pirminiai procesiniai dokumentai ieškovei buvo įteikti per darbovietę bei kurį laiką buvo vykdomi atskaitymai iš ieškovės darbo užmokesčio, ieškovė buvo pateikusi antstoliui ir prašymą grąžinti nurašytas lėšas nuo sąskaitos, todėl ieškovės teiginiai dėl atsitiktinio jos sužinojimo apie skolas, yra neatitinkantys tikrovės. Gavus darbovietės pranešimą apie ieškovės atleidimą iš darbo, atsižvelgiant į esminę aplinkybę, kad ieškovės įsiskolinimai didėjo ne tik uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ naudai, tačiau ir kitų kreditorių atžvilgiu bei nepavykus įteikti ieškovei naujai siųstų dokumentų jos gyvenamosios vietos adresu ( - ), o taip pat siekiant surasti atsakovę bei informuoti apie visus vykdomosiose bylose atliekamus procesinius veiksmus, tuo pačiu ir areštuoto turto realizavimo procedūrą, 2015 m. liepos 2 d. patvarkymu buvo paskelbta ieškovės paieška. 2015 m. liepos 15 d. raštu paieškos grupė informavo, kad ieškovė apklausta nurodė savo gyvenamosios vietos adresą ( - ), todėl nesant teisinio pagrindo skirti skolininko kuratorių vykdymo procese, visi procesiniai dokumentai, informuojantys apie atliekamus veiksmus vykdomosiose bylose, ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimą, patvarkymas dėl ekspertizės išvadų, buvo siunčiami ieškovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ( - ) ir buvo laikomi įteiktais. Apie ieškovei priklausančio turto varžytines buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje laikantis įstatymo reikalavimų bei įstatyme įtvirtintų terminų, o siekiant papildomai informuoti ieškovę apie jai priklausančio turto paskelbtas varžytynes, ieškovei registruota pašto siunta adresu ( - ), buvo išsiųstas patvarkymas, informuojantis apie paskelbtas varžytynes, kuris grįžo neįteiktas. Antstolis atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad antstolis neturi realios galimybės iškabinti skelbimų ant kiekvieno parduodamo turto, o taip pat nuolat tikrinti ir kontroliuoti, ar šie skelbimai vis dar kabo, yra nenuplėšti ar nesugadinti, tačiau tokią galimybę turėjo ieškovė, kuri, be kita ko, vykdydama įstatyme įtvirtintą skolininko pareigą būti aktyviam, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 706 straipsnio 4 dalimi, numatančią skolininko galimybę imtis priemonių, jog apie parduodamą iš varžytynių turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, galėjo spaudoje ir internetiniuose nekilnojamojo turto portaluose skelbti įvairaus turinio skelbimus savo nuožiūra, kreiptis į nekilnojamojo turto agentus, kurie padėtų surasti areštuoto turto pirkėją, kuriam būtų galima parduoti turtą iki varžytynių. Taip pat antstolio buvo nustatytos aplinkybės, kad turto realizavimo iš varžytynių metu ieškovė nedirbo, jokių įplaukų iš areštuotų sąskaitų kredito įstaigose pervedama nebuvo, nuosavybės teise buvo įgijusi 1/4 dalį buto, esančio ( - ), kurį visą laiką - tiek policijos pareigūnams vykdant paiešką, tiek procesiniuose dokumentuose teismams, nurodė savo gyvenamosios vietos adresu, o asmeninės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą esantį ( - ). Skolininkui, žinančiam, kad pastarojo atžvilgiu yra inicijuotas vykdymo procesas ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, kyla procesinė pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau ieškovės sąmoningas sistemingas neveikimas bei vengimas vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus vykdymo procese, siunčiamų procesinių dokumentų neatsiėmimas, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė siekė bet kokiu būdu vilkinti vykdymo procesą, piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis teisėmis, siekė išvengti priteistų skolinių įsipareigojimų vykdymo. Antstolis nepažeidė jokių teisės normų, nukreipdamas išieškojimą į ieškovei priklausantį kitą, antraeilį ir ne pagrindinės gyvenamosios vietos nekilnojamąjį turtą, nes skola negalėjo būti grąžinta artimiausius šešis mėnesius. Ieškovei nuosavybės teise priklausęs varžytinėse realizuotas turtas nėra ir niekada nebuvo turto rūšis, iš kurio negali būti išieškoma, nes turtas niekada nebuvo ieškovės pastovi gyvenamoji vieta. Nurodo, kad ieškovės nurodyta aplinkybė kad turto iš varžytinių metu jame gyveno jos dukra I. S., yra nepagrįsta, kadangi 2017 m. lapkričio 29 d. apklausos metu Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK I. S. teigė, jog šiame nekilnojamame turte ji lankėsi retai ir paskutinį kartą buvusi maždaug prieš aštuonerius metus. Antstolis taip pat nurodė, kad realizavus ieškovei priklausantį turtą, 2016 m. birželio 17 d. priimtu lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 15 241 2016 06 17 276/12 gautos lėšos buvo paskirstytos uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ bei visiems kitiems prie išieškojimo prisijungusiems kreditoriams – uždarajai akcinei „Fabeta“ išmokėta 2075,98 Eur, antstoliui Gintui Badikoniui pervesta 2770,48 Eur suma, antstoliui Donatui Kisieliui pervesta 203,48 Eur suma, o skolininkei grąžinta susidariusi 1031,14 Eur. Turto arešto aktų registre turto areštas įregistruotas 2012 m. lapkričio 22 d, turto vertė nustatyta vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ 2016 m. kovo 21 d. ekspertizės aktu, kuris atitinka visus įstatymo reikalavimus ir yra išsamus. Ieškovė ieškinyje nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl turto rinkos vertės, kad eksperto nustatyta rinkos vertė buvo netinkama.

10Teismo posėdžio metu atsakovas antstolis Dalius Traigys su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat ir į gaunamą stipendiją, kuri mokama asmenims, registruotiems darbo biržoje ir sudariusiems mokymo sutartį su darbo birža, tačiau tik tokiu atveju, jeigu skolininkas praneša antstoliui apie tokią gaunamą stipendiją. Ieškovė, nors ir gavo tokią stipendiją, tačiau tokių duomenų antstoliui nepateikę, todėl buvo konstatuota, kad ieškovė kitų pajamų neturi.

11Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Ieškovė 2003 m. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ( - ), tačiau, kaip buto savininkė, prie bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir išlaikymo neprisidėjo, todėl uždaroji akcinė bendrovė „Fabeta“ tris kartus kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo. Šiuo metu yra skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ 3626,75 Eur, neskaičiuojant delspinigių, iš šios sumos – 452,44 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nes ir toliau nemoka už bendrovės teikiamas paslaugas.

12Ieškinys atmestinas.

13Dėl ieškinio senaties

14Atsakovas antstolis Dalius Traigys tiek atsiliepime ieškinį, tiek teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi skundžiamas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 13 241 2016 06 14 2762/12 pasirašytas 2016 m. birželio 14 d., o ieškovės ieškinys dėl skundžiamo akto pateiktas 2018 m. gegužės 21 d., t. y. praėjus beveik dviem metams. Ieškovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad ji nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pareikšti, nes jos reikalavimo dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu teismui diena laikytina pradinio jos skundo dėl antstolio veiksmų padavimo diena, t. y. 2016 m. birželio 18 d., tačiau, teismui nusprendus, kad šis terminas visgi yra praleistas, prašė nežymiai praleistą terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių.

15Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

16Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 3 dalyje, ji taikytina vykdymo proceso metu realizuojant skolininkui priklausantį turtą. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Taigi ši teisės norma ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią sieja ne su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę (išskyrus atvejį, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), o su konkrečiu įvykiu – varžytynių, turto perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių akto pasirašymu. Taigi, vykdymo procesą reglamentuojančiose proceso teisės normose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis taikant ieškinio senatį reikalavimui pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, todėl kitaip negali būti aiškinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-686/2015).

17Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios sąsajos su ginčijamu turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymu, konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas suėjo 2017 m. birželio 14 d. Ieškinys teisme pareikštas 2018 m. gegužės 21 d., todėl ieškinio senaties terminas praleistas.

18Kaip minėta, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.31 straipsnio 2 dalis nustato, jog, teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

19Teismo vertinimu, ieškovės pateikti argumentai bei nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo / neatnaujinimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2016 m. liepos 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtais antstolio Daliaus Traigio veiksmus parduodant iš varžytinių turtą (t. 1, b. l. 1-4). Šis skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti nurodant, kad skundas dėl antstolio veiksmų paduotas nesilaikant išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (t. 1, b. l. 5). Šį skundą teismui ieškovo parengė bei teismui padavė nesinaudodama teisine pagalba, neturėdama teisinių žinių, tačiau nedelsiant po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria jai buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl nemokamos advokato teisinės pagalbos teikimo (t. 1, b. l. 42), ieškovė 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu jai suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2016 m. rugsėjo 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu J. S. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 53-54). Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovės pradinio skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo teisme klausimas buvo išspręstas 2017 m. lapkričio 27 d. bei išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. (t. 1, b. l. 151). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį (t. 2, b. l. 13-18) nurodė, jog apylinkės teismas turėjo bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą manyti, jog ieškovė vienerių metu ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių – dėl teisinio neišprusimo laiku nepasinaudojo Valstybės garantuojama teisine pagalba, kas objektyviai sutrukdė ieškinio senaties termino laiku tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, tačiau kreipėsi į atsakingas institucijas iš karto po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jai buvo tokia teisė išaiškinta, taip pat iš karto, nedelsdama, tik sužinojusi apie parduotą iš varžytinių turtą, kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų į teismą, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama apginti savo teises. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, taip pat ieškovės elgesį sprendžia esant pagrindui ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 1.132 straipsnis).

20Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu antstolio Daliaus Traigio 2016 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 241 2016 06 14 2762/12, kuriuo nuosavybės teisė į ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ) (toliau – ir Turtas) buvo perleista M. K. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad turto pardavimo iš varžytinių metu buvo pažeisti esminiai ieškovės interesai.

21Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008). Ši praktika apibendrinta ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, išdėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Tokia praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (žr. CPK 724–725 straipsnių redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.).

22Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu. Vadinasi, pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį kaip esminį (trečioji sąlyga). Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika yra ta, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas ir sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. Taigi pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

23Kaip jau minėta, turto pardavimo iš varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas šį aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

24Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad atsakovas antstolis Dalius Traigys vykdė išieškojimą iš ieškovės J. S. išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ pagal du vykdomuosius raštus: pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7332-737/2012 dėl 1158,28 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0241/12/02762) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5031-934/2015 dėl 961,53 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (vykdomoji byla Nr. 0241/15/00889).

25Vykdomosios bylos Nr. 0241/12/02762 duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. išduotas vykdomasis raštas 2012 m. spalio 1 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas vykdyti. Tą pačią dieną surašytas raginimas įvykdyti sprendimą bei paskaičiuotos vykdymo išlaidos (vykd. b. l. 3, 4, 5). Vykdomieji dokumentai ieškovei siųsti jos gyvenamosios vietos adresu ( - ), kuris sutampa su ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 6, 7, 8, 11-14, 15). Procesiniai dokumentai ieškovei buvo įteikti darbovietės ( - ) adresu (vykd. b Nr. 0241/12/02752 l. 9, 10, 17). Ieškovei per raginime nustatytą terminą geruoju sprendimo neįvykdžius, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai: areštuotos lėšos, priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, apskaičiuotos vykdymo išlaidos, priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei turto arešto aktu areštuotas ieškovei priklausantis Turtas (vykd. b Nr. 0241/12/02752 l. 27, 28, 29, 30, 31, 32-34). Patvarkymas dėl skolos išieškojimo išsiųstas į ieškovės darbovietę ( - ) (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 31, 32). Procesiniai dokumentai ieškovei siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau taip pat grįžo neįteikti (vykd. b Nr. 0241/12/02752 l. 46-54). 2013 m. sausio 23 d. ( - ) grąžino antstoliui patvarkymą dėl skolos išieškojimo (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 18).

26Nustačius, kad ieškovė dirba ( - ) ir partneriai, 2014 m. vasario 6 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas į darbovietę (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 64, 65). Patvarkymas taip pat įteiktas ir ieškovei jos gyvenamosios vietos adresu (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 66, 67) Patvarkymas dėl skolos išieškojimo 2014 m. vasario 18 d. grąžintas, kadangi ieškovė atleista iš darbo (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 70). Nustačius, kad ieškovė dirba ( - ), 2014 m. balandžio 7 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas į darbovietę (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 75, 76). 2014 m. lapkričio 17 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo grąžintas antstoliui, kadangi ieškovė atleista iš darbo (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 107).

272015 m. vasario 4 d. ieškovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiamas antstolio šaukimas atvykti į antstolio Daliaus Traigio kontorą, tačiau grįžo neįteiktas (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 111, 112, 113). Duomenų, kad ieškovė būtų atvykusi į antstolio kontorą vykdomojoje byloje nėra.

282015 m. liepos 2 d. antstolis patvarkymu dėl paieškos paskelbimo kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą dėl ieškovės paieškos paskelbimo (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 120, 121). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius 2015 m. liepos 15 d. raštu atsakė, kad ieškovė yra surasta, ji gyvena savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 122).

292015 m. gruodžio 14 d. antstolis patvarkymu paskyrė Turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedė atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Capital“ (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 161). Patvarkymas išsiųstas ieškovės gyvenamosios vietos adresu, tačiau buvo grąžintas siuntėjui (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 163, 164).

302016 m. kovo 22 d. patvarkymu antstolis, vadovaudamasis 2016 m. vasario 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „CAPITAL vertinimas“ atliktos ekspertizės aktu, nustatė Turto vertę - 5740,00 Eur (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 172). Patvarkymas siųstas ieškovei jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteiktas (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 165, 166).

312016 m. balandžio 18 d. patvarkymu antstolis informavo apie paskelbtas pirmąsias areštuoto Turto varžytines, varžytinių Nr. 120180, pradinė Turto pardavimo kaina – 4592,00 Eur, varžytinių pradžia 2016 m. balandžio 15 d. 13:31:07, pabaiga 2016 m. gegužės 16 d. 13:31:59 (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 182). Patvarkymas siųstas ieškovei jos deklaruotos gyvenamosios adresu, tačiau grįžo neįteiktas (vykd. b Nr. 0241/12/02752 l. 187, 189). Elektroninės varžytinės baigėsi. Paskelbtas laimėtojas (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 190). 2016 m. birželio 14 d. surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 201).

322016 m. birželio 7 d. ieškovė pateikė prašymą sustabdyti vykdomąją bylą (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 207). Prašyme ieškovė nurodo, kad apie Turto pardavimą iš varžytinių nebuvo informuota. 2016 m. birželio 17 d. patvarkymu antstolis prašymo netenkino (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 212).

332016 m. liepos 18 d. ieškovė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 239-242). 2016 m. liepos 22 d. antstolis patvarkymu nustatė ieškovei terminą skundo trūkumams pašalinti, patvarkymas ieškovei įteiktas 2016 m. rugpjūčio 1 d. (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 243, 244). 2016 m. liepos 18 d. skundą dėl antstolio veiksmų ieškovė pateikė ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti (t. 1, b. l. 1-4, 5). 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-891-450/2017 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 1. b. l. 93-95). 2017 m. lapkričio 27 d. teisme gautas ieškovės patikslintas skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi netenkintas (b. l. 107-108). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis panaikinta, byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, kad ieškovės skundas turėjo būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, t. y. paduodant ieškinį teisme.

34Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka pateikė ieškinį, kuriuo įrodinėja, kad Turto pardavimas pažeidė esmines jos teises, nes ji apie Turto pardavimą iš varžytinių nebuvo informuota, vykdydamas priverstinį išieškojimą, antstolis pažeidė išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, iš varžytinių parduotas Turtas yra turtas, iš kurio negali būti išieškota, nes Turtas yra būtinas ieškovės ir jos šeimos pragyvenimui ir mokymuisi, nustatant Turto vertę nebuvo atsižvelgta į ieškovės nuomonę, ieškovei nebuvo suteikta galimybė pasiūlyti savo pirkėją. Taip pat ieškinyje nurodė, kad jos nuomone, neteisėti yra jos atžvilgiu uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ naudai priimti sprendimai už akių, kuriais iš ieškovės priteista skola ir kurių pagrindu vykdomas išieškojimas.

35Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, o atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, civilinio proceso principais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais bei kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).

36Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti, šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

37Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo

38CPK 18 straipsnyje yra nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimas, kuriuo priteista iš atsakovės J. S. 3818,40 Lt (1158,28 Eur) skolos, 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180,90 Lt (52,39 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ naudai įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 6 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas už akių, kuriuo priteista iš J. S. 931,16 Eur skolos, 5 procentai metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (931,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,37 Eur bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ naudai įsiteisėjo 2015 m. balandžio 9 d., todėl uždaroji akcinė bendrovė „Fabeta“ turėjo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui. Atitinkamai antstolis, gavęs vykdomą raštą privalėjo pradėti vykdymo veiksmus, priešingu atveju jis būtų pažeidęs savo pareigas, numatytas CPK ir kituose teisės aktuose. Teismo vertinimu, vykdymo procese ieškovei nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu materialiųjų pareigų nėra galimybės modifikuoti, tą eliminuoja teismo sprendimo ar nutarties privalomumo (res judicata) principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, todėl ieškovės teiginiai neva neteisėti yra jos atžvilgiu uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ naudai priimti sprendimai už akių, kuriais iš ieškovės priteista skola ir kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, yra nepagrįsti.

39Dėl informavimo apie vykdymo veiksmus

40Ieškove ieškinyje nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota apie sprendimą pradėti išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto.

41Vadovaujantis CPK 604 straipsniu procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruota pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ar asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Šios normos tikslas – užkirsti kelią skolininkams piktnaudžiauti, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų. Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei visi procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje buvo siunčiami registruota pašto siunta jos gyvenamosios vietos adresu ( - ) kuris sutampa su ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir kuris yra nurodytas vykdomajame rašte, tačiau įteikti jų ieškovei nepavykdavo ir siuntos grįždavo siuntėjui. Taip pat antstolis, siekdamas surasti ieškovę, 2015 m. liepos 2 d. patvarkymu dėl paieškos paskelbimo kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą dėl ieškovės paieškos paskelbimo, tačiau paieška nebuvo paskelbta, kadangi ieškovė buvo surasta ir nurodyta, jog ji gyvena savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 l. 122). Taip pat nustatyta, kad apie vykdymo pradžią ieškovė buvo informuota procesinius dokumentus: patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą, ieškovei įteikiant darbovietės ( - ) adresu. Teismo vertinimu, ieškovė apie vykdomą išieškojimą buvo informuota, jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos, tarp jų ir pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, ką ieškove bei jos atstovė patvirtino ir teismo posėdžio metu, tačiau ieškovė nesinaudojo teise gauti informacija apie vykdymo eigą bei nevykdė pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kaip minėta, ieškovei buvo žinoma apie jos atžvilgiu pradėtą priverstinį skolos išieškojimą, tą patvirtintino ir pati ieškovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu, tačiau ji iš esmės elgėsi pasyviai – tik pardavus Turtą iš varžytynių aktyviai ėmė domėtis vykdymo eiga – nuvyko į antstolio kontorą, taip pat surašė skundus dėl antstolio veiksmų, dėl kurių antstolio priimti patvarkymai jau buvo įteikiami ieškovei jos gyvenamosios adresu, todėl sutintina su antstolio nurodytais argumentais, jog ieškovė, akivaizdžiai žinodama apie vykdomąsias bylas – ką ji ne kartą patvirtino ir teismo posėdžio metu, sąmoningai vengė priimti antstolio siunčiamus dokumentus. Akcentuotina, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nustato tam tikras pareigas ne tik antstoliui, atliekančiam vykdymo veiksmus, bet ir pačiam skolininkui. Viena iš tokių pareigų, nustatyta CPK 644 straipsnio 4 punkte – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Antstoliui ginčo atveju įvykdžius visus CPK nustatytus reikalavimus dėl ieškovės informavimo apie vykdymo veiksmus, bet pačiai ieškovei vengiant atsiimti jam siunčiamą korespondenciją jos nurodytos ir deklaruotos gyvenamosios vietos pašto skyriuje, būtent pačiai ieškovei tenka visi su tokiu nesidomėjimu proceso eiga susiję neigiami teisiniai padariniai, inter alia ir rizika, kad ieškovė laiku nesuspės pateikti atitinkamų prašymų antstoliui ir pan. Kartu pabrėžtina, jog teisės aktų nuostatos neįtvirtino pareigos antstoliui apie varžytynes proceso dalyvius informuoti raštu ar kokiais nors kitais būdais, dėl ko pakankamas informavimas apie varžytynes yra paskelbimas internetiniame tinklalapyje (CPK 706 straipsnis). Pažymėtina, kad vykdomoji byla buvo užvesta dar 2012 metais, todėl ieškovė apie vykdomą išieškojimą seniai žinojo. Informacija apie varžytynes yra vieša, visiems prieinama, visi procesiniai dokumentai, taip pat ir dėl varžytinių paskelbimo ieškovei buvo išsiųsti jos gyvenamosios vietos adresu (vykd. b. l. 189). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė kryptingai vengdavo priimti antstolio siųstus dokumentus, todėl galimybės pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo neišnaudojimas nulemtas pačios ieškovės elgesio, sąmoningo pasirinkimo ir nenoro bendradarbiauti su antstoliu. Teismas taip pat pažymi, kad kiekvienas skolininkas nuo pat raginimo įteikimo jam momento turi suvokti, kad jo turtas bus realizuotas priverstinai, turi galimybę ir pareigą bendradarbiauti su antstoliu, priimti jam siunčiamus dokumentus, antstolio šaukiamas atvykti, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, pranešti apie skolininko buvimo vietos pasikeitimą, įstatymo nustatytais terminais ir tvarka ginti savo pažeistas teises, jei tokie pažeidimai būtų. Kita vertus, ieškovė viso proceso metu neginčijo aplinkybės, kad procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami jos gyvenamosios bei deklaruotos gyvenamosios vietos, kur ji pastoviai gyveno, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta CPK 604 straipsnio reikalavimų nuostatų, susijusių su ieškovės informavimu apie vykdymo proceso eigą ir areštuoto turto realizavimą Antstolis maksimaliai siekė, jog ieškovė J. S. būtų informuota apie vykdymo procesą bei atliekamus vykdymo veiksmus, ir tai pagrindžia vykdomosios bylos medžiaga.

42Dėl Turto vertės nustatymo

43Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45Būtent procesinė norma ir nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu CPK nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

46Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodo, kad nebuvo informuota apie Turto įkainojimą, todėl neturėjo galimybės reikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės bei siūlyti savo pirkėją. Vykdomosios bylos duomenimis, Turto rinkos vertė nustatyta 2016 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. 50 241 2016 03 22 2762/12-1, vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ 2016 m. vasario 17 d. Ekspertizės aktu Nr. 16-NE03-02, kuriuo nustatyta, jog Turto vertė buvo 5740,00 Eur. Ekspertizė atlikta individualiai apžiūrint Turtą. Ekspertizę atliko antstolio paskirtas ekspertas. Atliekant Turto vertinimo ekspertizę Turtas buvo apžiūrėtas, nufotografuotas. 2015 m. gruodžio 15 d. patvarkymas skirti ekspertizę, taip pat 2016 m. kovo 22 patvarkymas dėl Turto vertės nustatymo buvo siųsti ieškovei jos gyvenamosios vietos adresu, ( - ) kuris sutampa su ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Prieštaravimų dėl nustatytos Turto vertės gauta nebuvo. Negavęs prieštaravimų dėl nustatytos Turto vertės, antstolis 2016 m. balandžio 15 d. paskelbė pirmąsias Turto pardavimo varžytines. Ieškovė, nors ir teigia, kad ginčo objekto vertė ženkliai didesnė, tačiau jokių duomenų paneigiančių eksperto nustatytas aplinkybes neteikia (duomenų apie turto vertės pokyčius, nekilnojamojo turto vertinimą, panašių objektų duomenis rinkoje ir pan.). Teismui taip pat tokių duomenų, kodėl, ieškovės nuomone, antstolio paskirtoji ekspertizė yra netinkama, neišsami ar ydinga, neteikia. Vadinasi, ieškovė šios ekspertizės išvadų atžvilgiu neišsako jokios konkrečios kritikos, nenurodo teisės aktų, kurie, jos nuomone, buvo pažeisti ją atliekant ir kt. Taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktos išvados, kaip įrodymo, patikimumu, juo labiau kad ekspertas ekspertizės akte išsamiai atskleidė vertinimo metodų parinkimą, aprašė rinkos vertės nustatymo lyginamuoju metodu procesą, lyginamųjų objektų atrankos kriterijus ir pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. Įrodinėjimo pareiga paneigti vykdymo procese profesionalaus turto vertintojo padarytą išvadą dėl turto vertės tenka ieškovei. Pastaroji ieškinyje bei teismo posėdžio metu be atskirų deklaratyvių samprotavimų nepateikė jokių patikimų duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui abejoti eksperto nustatyta turto verte (( - ) straipsnis, 681 straipsnio 4 dalis). Taip pat ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš varžytynių parduoto turto vertė buvo gerokai didesnė, dėl ko nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas akivaizdžiai per maža kaina ir dėl to įvykusios varžytynės galėtų būti pripažintos neteisėtomis. Šiuo atveju ieškovė ne tik kad nenurodė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad nekilnojamojo turto kaina yra žymiai didesnė, nei nustatyta varžytynių metu, tačiau ir nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turtas yra paklausus ar jo įsigijimu už gerokai didesnę kainą buvo suinteresuoti konkretūs asmenys. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti eksperto nustatytos areštuoto turto vertės teisingumu.

47CPK 718 straipsnis nustato, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnio numatyta tvarka nustatytos kainos. 2016 m. balandžio 15 d. skelbdamas pirmąsias Turto pardavimo varžytines antstolis nustatė pradinę Turto pardavimo kaną – 4592,00 Eur, t. y. 80 procentų nuo 2016 m. kovo 22 d. patvarkymu nustatytos Turto vertės -5740,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą įkainoti areštuotą turtą rinkos kainomis, bei CPK 718 straipsnyje įtvirtintą pareiga nustatyti teisingą turto kainą pirmosioms varžytinėms.

48Dėl teisės siūlyti savo pirkėją

49Ieškovė nurodo, jog buvo pažeista jos teisė, įtvirtinta CPK 704 straipsnio 1 dalyje. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog vykdymo procesas pradėtas 2012 m. spalio 1 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Ieškovė apie vykdymo proceso pradžią informuota 2012 m. spalio 15 d., kai jai buvo įteikti procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje (patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, raginimas įvykdyti sprendimą) darbovietės ( - ). Minėtuose procesiniuose dokumentuose ieškovei buvo išaiškintos teisės ir pareigos vykdymo procese, įtvirtintos CPK 643 ir 644 straipsniuose. Turtas areštuotas 2012 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktu, o varžytinės paskelbtos 2016 m. balandžio 15 d. Ieškovei ne kartą buvo išaiškinta CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė: 2015 m. gruodžio 14 d. patvarkyme, 2016 m. kovo 22 patvarkyme. Teismo vertinimu, nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. ieškovė turėjo pakankamai laiko dėti pastangas surasti ir pasiūlyti Turto pirkėją, taip pat galėjo kitais leistinais būdais ir priemonėmis ieškoti galimybių kuo palankesne kaina realizuoti parduodamą turtą, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų dėjusi pastangų pasinaudoti šia teise ar būtų dėjusi pastangų kuo greičiau įvykdyti sprendimą arba ėmusis veiksmų, kad apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų. Tokių duomenų ieškovė nepateikė ir teikdama ieškinį teismui bei pateikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu (( - ) straipsnis).

50Dėl išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės

51Ieškovė nurodo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į Turtą, pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kadangi antstolis nebandė išieškojimo nukreipti į ieškovės kilnojamuosius daiktus, akcijas ar stipendiją. Šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas, kadangi vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis išieškojimą vykdymo pradžioje, kol ieškovė gaudavo pajamų, buvo nukreipęs į ieškovės darbo užmokestį. Duomenų, apie ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą vykdomojoje byloje nėra ir tokių duomenų ieškovė nepateikė nei antstoliui vykdymo metu, nepateikė ir ieškinyje. Priešingai, duodama paaiškinimus 2019 m. kovo 4 d. vykusio teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad jokių kitų pinginių lėšų, santaupų ar turto, ji tuomet neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinio proceso įstatymas nustato skolininko pareigą vykdymo procese būti aktyviam bei domėtis vykstančiu procesu. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Taip pat skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes. Todėl ieškovė, žinodama apie anstolio vykdomą skolos išieškojimą uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“, gaudama bet kokios rūšies pajamas, kaip nagrinėjamu atveju – mokymosi stipendiją, privalėjo pranešti apie tai antstoliui, tačiau to nepadarė. Taip pat pažymėtina ir tai, jog, antstolio paaiškiniamais nustatyta, kad ( - ), kurio akcijos priklauso J. S., pelno nustolių ataskaita paskutinį kartą pateikta 2009 m., įmonės balansas yra neigiamas, ši akcinė bendrovė yra bankrutuojanti, todėl nukreipti išieškojimą į šį turtą taip pat nebuvo galimybės. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad antstolis pagrįstai išieškojimą nukreipė į ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą (CPK 664 straipsnio 3 dalis).

52CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

53Ieškovė nurodė, kad iš varžytinių parduodamame name nuo 2014 m. iki 2016 m. vasaros pradžios gyveno jos dukra, šis Turtas buvo būtinas dukros mokymuisi – dukra tuo metu mokėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentūroje. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė pateikė I. S. ( - ) išduotą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto magistro diplomą bei I. S. ( - ) išduotą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Rezidentūros pažymėjimą (t. 3, b. l. 113, 115). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Iš bylos rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo turtas yra sodo pastatas, t. y. nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, kuris pritaikytas sezoniniam naudojimui. Šiame sodo name neįrengti inžineriniai tinklai – t. y. šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas (uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ atlikto ekpertizės akto 2.5 p.). Pažymėtina, kad gyventi galima tik gyvenamosios paskirties statiniuose ar patalpose (Lietuvos Respublikos Statybų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu patvirtintas „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas“). Kaip matyti iš 2016 m. rugpjūčio 10 d. antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 3, b. l. 116), apžiūrint Turto pastatą iš išorės nustatyta, kad vienas pastato langas išdaužtas, elektros paskirstymo dėžė nepritvirtinta prie pastato sienos, prie elektros paskirstymo dėžės elektros laidai neprijungti, dujinė viryklė, šaldytuvas neveikia, žemės sklypo teritorija apaugusi žole, medžiais ir krūmais <...>, ir šie pateikti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog ginčo turte, kuris, kaip minėta anksčiau, nėra gyvenamosios paskirties statinys ar patalpa, priešingai nei nurodo ieškovė bei teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. S., patvirtinęs, jog sodo name nebuvo jokių patogumų (vandens, tualeto ir kt.) pastoviai, ilgą laiką bei iki pat turto pardavimo iš varžytinių nebuvo gyvenama ieškovės dukros I. S. (dabar S.). Šiais aplinkybe taip pat patvirtina į bylą atsakovo pateiktas pranešimas dėl skolos sodų bendrijai (t. 3, b. l. 143), kuriuo informuojama, kad J. S., kaip buvusi ( - ) nekilnojamojo turto savininkė iki 2016 m. birželio 14 d. ( - ) skolinga 86,94 Eur, bendrijos mokesti nebuvo mokėtas nuo 2013 m. birželio mėnesio. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad elektros prietaisai galėjo būti sugadinti antstolio, tačiau tokie jos paaiškinimai vertintini kaip deklaratyvūs. Taip pat iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (t. 2, b. l. 114-115) nustatyta, kad apklausiama I. S. nurodė, kad į sodą ji važiuodavo retai, o paskutinį kartą ten yra buvusi prieš aštuonerius metus. Šie I. S. parodymai, duoti policijos pareigūnams, nebuvo paneigti – į teismo posėdžius kviečiama I. S. neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta, todėl teismas neturi pagrindo šiais parodymais nesivadovauti. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės į bylą pateiktas I. S. S. pareiškimas, kad ji studijuodama Lietuvos sveikatos mokslų universitete iki 2016 m. vasaros pradžios pastoviai gyveno jos šeimai priklausančiame sodo namelyje (t. 2, b. l. 47), nepaneigia jos pirminio paaškinimo, duoto policijos pareigūnams, kadangi šis paaiškinimas surašytas jau po ieškinio dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pareiškimo teisme, tikėtina, siekiant palankaus ieškovei teismo sprendimo. Be to, šis paaiškinamas nors ir pasirašytas I. S. S., tačiau įsitikinti šiame paaiškinime dėstomų aplinkybių realumu bei paaškinimo autentiškumu, nebuvo galimybės kviečiamai liudytojai I. S. į teismo posėdžius nevykstant. Taip pat vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra ( - ), o ne iš varžytinių parduotame sodo name, todėl teismas, įvertinęs įrdoymų visumą sprendžia, kad nebuvo pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyto ribojimo bei antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 punkte įtvirtintos pareigos išaiškinti skolininkui teisę prašyti teismo taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad antstolis pagrįstai išieškojimą nukreipė į ieškovei priklausantį Turtą, kadangi, vykdomosios bylos duomenimis, ieškovė pajamų, į kurias galėjo būti nukreiptas išieškojimas tuo metu negavo, jokio kito kilnojamojo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas ieškovė neturėjo, o Turtas nėra šeimos gyvenamoji vieta.

54Atmestinas ir ieškovės argumentas, kad antstolis apie vykdomas varžytines skelbimo neiškabino ant parduodamo nekilnojamojo turto kaip to reikalauja CPK 706 straipsnio 2 dalis.

55Visų pirma pažymėtina, jog varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų (CPK 694 straipsnio 1 dalis). Kadangi priverstinis skolininko turto pardavimas reiškia esminį jo teisės į nuosavybę suvaržymą, tai įstatyme nustatyta speciali tvarka, kurios turi laikytis vykdymo proceso dalyviai ir varžytynes organizuojantis bei vykdantis asmuo – antstolis – tam, kad turto pardavimas vyktų sklandžiai ir turtas būtų parduotas už geriausią kainą.

56Vienas sėkmingų varžytynių garantų – tinkamas paskelbimas apie jas ir galimybės visiems norintiems asmenims apžiūrėti parduodamą turtą sudarymas. Paskelbimo apie varžytynes tvarka reglamentuojama CPK 706–707 straipsniuose. CPK 706 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto (CPK 706 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šio straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad atsižvelgiant į šios normos formuluotę, darytina išvada, kad jos reikalavimai turi būti įgyvendinami ne visais nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių atvejais, tačiau tik tais, kai yra jų įgyvendinimo galimybė. Galimybės uždėti skelbimą ant nekilnojamojo turto turėjimas gali reikšti tiek galėjimą fiziškai prieiti prie objekto, tiek ir laiko bei finansinių išteklių iki jo nuvykti turėjimą, tiek kitas reikšmingas aplinkybes. Antstolis gali neturėti realios galimybės iškabinti skelbimo ant kiekvieno parduodamo nekilnojamojo turto objekto, kaip ir nuolat tikrinti bei kontroliuoti, ar skelbimas ant turto dar yra, ar jis nenuplėštas, nesugadintas ir pan. Įstatyme įtvirtinta, kad skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų (CPK 706 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2013). Taigi teismų praktikoje aiškiai nustatyta, jog antstoliui suteikiama teisė esant galimybei (o ne pareiga, kaip nurodo ieškovė) ant nekilnojamojo turto iškabinti skelbimą apie jo pardavimą. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, 2016 m. balandžio 15 d. antstolis specialiame interneto tinklapyje www.evarzytynes.lt paskelbė apie varžytines. Apie tai buvo pranešta ir ieškovei, siunčiant jai patvarkymą jos gyvenamosios vietos adresu (vykd. bylos Nr. 0241/12/02752 l. 189). Taigi, darytina išvada, jog kabinti skelbimą ant nekilnojamojo turto apie parduodamą turtą, antstolis neprivalėjo, todėl skelbimo ant parduodamo nekilnojamojo turto nepakabinimas, nevertintinas įtakos turto pardavimui iš varžytinių turintis trūkumas.

57Pagal vykdymosios bylos duomenis nustatyta, kad realizavus ieškovei J. S. priklausantį turtą, 2016 m. birželio 17 d. priimtu lėšų patvarkymu Nr. 15 241 2016 06 17 276/12 gautos lėšos buvo paskirstytos uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ bei visiems prie išieškojimo prisijungusiems kreditoriams: antstolio Ginto Badikonio kontoroje tuo metu buvo vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš ieškovės išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ naudai (vykd. b. Nr. 0241/12/02752 b. l. 193, 195), antstolio Donato Kisieliaus kontoroje – viena vykdomoji vyla dėl skolos išieškojimo iš ieškovės J. S. iešieškojimo Lindorff Oy filialo naudai (vykd. bylos Nr. 0241/12/02752 b. l. 186). Atitinkamai išieškotojams pervestos proporcingai tenkančios skolų sumos ir pilnai pervesti išieškotinų skolų likučiai: uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ išmokėta 2075,98 Eur, antstoliui Gintui Badikoniui – 2770,48 Eur, anstoliui Dariui Kisieliui – 203,48 Eur. Ieškovei grąžinta likusi suma – 1031,14 Eur (vykd. bylos Nr. 0241/12/02752 b. l. 214), todėl visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, jog buvo iš varžytinių parduotas akivaizdžiai didesnės vertės turtas, nei buvo išieškoma skola.

58Ieškovė taip pat ieškinyje nurodė, jog turto pardavimo iš varžytinių aktas surašytas antstoliui dar neišnagrinėjus ieškovės skundo dėl antstolio veiksmų. Su šiais ieškovės teiginiais negalima sutikti. Bendroji varžytynių tvarka yra numatyta CPK 713 straipsnyje. CPK XLIX skyrius nereglamentuoja varžytynių sustabdymo. CPK 703 straipsnio, reglamentuojančio antstolio teisę atšaukti varžytynes, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos. Kitiems atvejams, dėl kurių būtų galima atšaukti varžytynes, priskirtinos tik tokios paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau. Ieškovės prašymuose sustabdyti varžytynes nurodyti argumentai nepriskirtini CPK 703 straipsnio 1 dalyje aptartiems atvejams, dėl kurių varžytynės negalėjo būti vykdomos CPK nustatyta tvarka.

59Ieškovės teiginys, jog buvo pažeistas Konstitucijos 24 straipsnis, nes be turto savininkės žinios bei teismo leidimo buvo patekta į iš varžytinių parduodamą turtą, pakeistos namo spynos teismo vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas, todėl dėl jo nepasisakytina.

60Įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė CPK 602 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

61Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (vert. nuo pradžios) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atveju, yra konstatavęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jis taikomas asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Taigi, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl restitucijos taikymo.

62Ieškinį atmetus, iš atsakovės priteistinos 19,45 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

63Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, 2019 m. liepos 8 d. teisme gautas ieškovės rašytiniai paaiškinimai su priedais (pasisakymas).

64Pažymėtina, kad civilinis bylos nagrinėjimas/ civilinis procesas nėra begalinis ir yra griežtai reglamentuotas CPK nuostatų. Byloje dalyvaujantys asmenys prašymus dėl papildomų įrodymų gali teismui reikšti iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, byloje dalyvaujančių asmenų prašymai ir/ ar papildomi įrodymai nepriimami.

65Pagal CPK 256 straipsnį teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas yra išimtinai teismo teisė.

66Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovės rašytiniai paaiškinimai (pasisakymas) kartu su priedais grąžintinas ieškovei.

67Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

68Ieškinį atmesti.

69Priteisti iš atsakovės J. S. (a. k. ( - ) 19,45 Eur (devyniolika eurų 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

70Gražinti ieškovei J. S. 2019 m. liepos 8 d. teisme gautus rašytinius paaiškinimus (pasisakymas) kartu su priedais.

71Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstoliui Daliui... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė J. S. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės J. S. atstovė advokatė Virginija... 7. Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 110-111, 112, 117-118) su... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas M. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 9. Atsakovas antstolis Dalius Traigys atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l.... 10. Teismo posėdžio metu atsakovas antstolis Dalius Traigys su ieškiniu... 11. Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ atstovas į... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Dėl ieškinio senaties... 14. Atsakovas antstolis Dalius Traigys tiek atsiliepime ieškinį, tiek teismo... 15. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 16. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią,... 17. Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus dėl ieškinio senaties termino... 18. Kaip minėta, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra... 19. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti argumentai bei nagrinėjamoje byloje... 20. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu antstolio Daliaus Traigio... 21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto... 22. Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602... 23. Kaip jau minėta, turto pardavimo iš varžytynių aktą suinteresuotų asmenų... 24. Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad atsakovas antstolis Dalius... 25. Vykdomosios bylos Nr. 0241/12/02762 duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1... 26. Nustačius, kad ieškovė dirba ( - ) ir partneriai, 2014 m. vasario 6 d.... 27. 2015 m. vasario 4 d. ieškovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo... 28. 2015 m. liepos 2 d. antstolis patvarkymu dėl paieškos paskelbimo kreipėsi į... 29. 2015 m. gruodžio 14 d. antstolis patvarkymu paskyrė Turto vertės nustatymo... 30. 2016 m. kovo 22 d. patvarkymu antstolis, vadovaudamasis 2016 m. vasario 17 d.... 31. 2016 m. balandžio 18 d. patvarkymu antstolis informavo apie paskelbtas... 32. 2016 m. birželio 7 d. ieškovė pateikė prašymą sustabdyti vykdomąją... 33. 2016 m. liepos 18 d. ieškovė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (vykd.... 34. Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka pateikė ieškinį, kuriuo įrodinėja,... 35. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta,... 36. Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas... 37. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo... 38. CPK 18 straipsnyje yra nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas,... 39. Dėl informavimo apie vykdymo veiksmus... 40. Ieškove ieškinyje nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota apie sprendimą... 41. Vadovaujantis CPK 604 straipsniu procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo... 42. Dėl Turto vertės nustatymo... 43. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra... 44. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę... 45. Būtent procesinė norma ir nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą,... 46. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodo, kad nebuvo informuota apie Turto... 47. CPK 718 straipsnis nustato, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto... 48. Dėl teisės siūlyti savo pirkėją... 49. Ieškovė nurodo, jog buvo pažeista jos teisė, įtvirtinta CPK 704 straipsnio... 50. Dėl išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės... 51. Ieškovė nurodo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į Turtą,... 52. CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių... 53. Ieškovė nurodė, kad iš varžytinių parduodamame name nuo 2014 m. iki 2016... 54. Atmestinas ir ieškovės argumentas, kad antstolis apie vykdomas varžytines... 55. Visų pirma pažymėtina, jog varžytynės, kaip speciali procesinė turto... 56. Vienas sėkmingų varžytynių garantų – tinkamas paskelbimas apie jas ir... 57. Pagal vykdymosios bylos duomenis nustatyta, kad realizavus ieškovei J. S.... 58. Ieškovė taip pat ieškinyje nurodė, jog turto pardavimo iš varžytinių... 59. Ieškovės teiginys, jog buvo pažeistas Konstitucijos 24 straipsnis, nes be... 60. Įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad... 61. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo... 62. Ieškinį atmetus, iš atsakovės priteistinos 19,45 Eur išlaidos, susijusių... 63. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, 2019 m. liepos 8 d. teisme... 64. Pažymėtina, kad civilinis bylos nagrinėjimas/ civilinis procesas nėra... 65. Pagal CPK 256 straipsnį teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki... 66. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovės rašytiniai paaiškinimai... 67. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267,... 68. Ieškinį atmesti.... 69. Priteisti iš atsakovės J. S. (a. k. ( - ) 19,45 Eur (devyniolika eurų 45 ct)... 70. Gražinti ieškovei J. S. 2019 m. liepos 8 d. teisme gautus rašytinius... 71. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...