Byla 2-1570/2014
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Neono linija“ restruktūrizavimo byloje, patenkintas iš dalies, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4211-798/2014, kuria kreditoriaus prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Neono linija“ restruktūrizavimo byloje, patenkintas iš dalies, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Neono linija“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi skyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Minėta nutartimi buvo nustatytas 45 dienų nuo nutarties priėmimo dienos terminas UAB „Neono linija“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.

52013 m. gruodžio 18 d. BAB bankas „Snoras“ pateikė administratoriui prašymą įtraukti jį į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą su 646 441,34 Eur (2 232 032,65 Lt) dydžio reikalavimu. Šią sumą kreditoriaus teigimu sudaro: 550 280 Eur negrąžintos paskolos suma; 43 104,57 Eur nesumokėtų palūkanų bei 55 056,77 Eur (183 194,42 Lt) nesumokėtų delspinigių suma.

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtino BAB banko „Snoras“ finansinį reikalavimą 2 048 838,24 Lt sumai, tačiau kilo ginčas dėl 183 194,41 Lt finansinio reikalavimo, kurį sudaro delspinigiai už 207 dienas, tvirtinimo. Restruktūrizuojamos įmonės administratorius teigė, jog prašomi patvirtinti delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir neprotingi. Vilniaus apygardos teismui pateiktame kreditorius BAB bankas „Snoras“ atsiliepime į atsakovo bankroto administratoriaus prašymą nurodė, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti už 207 d., o ne už 180 d., kas lėmė netinkamą delspinigių apskaičiavimą, todėl prašė patvirtinti patikslintą 181 675,91 Lt finansinį reikalavimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi kreditoriaus BAB banko „Snoras“ prašymą tenkino iš dalies: papildomai patvirtino antros eilės kreditoriaus BAB banko „Snoras“ 72 670,36 Lt dydžio finansinį reikalavimą RUAB „Neono linija“ restruktūrizavimo byloje.

9Teismas pažymėjo, jog iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog delspinigiai buvo skaičiuojami ne tik nuo laiku nesumokėtos pagrindinės skolos, bet ir nuo laiku nesumokėtų palūkanų. Atsakovas bendradarbiavo su kreditoriumi, siekdamas atsiskaityti su kreditoriumi, be to, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo 181 675,91 Lt netesybas pripažinti minimaliais kreditoriaus BAB banko „Snoras“ nuostoliais, nes šių dydis nebuvo įrodinėjamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog protingumo dydį atitinka 72 670,36 Lt delspinigių suma, todėl patvirtino šio dydžio finansinį reikalavimą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11BAB bankas „Snoras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį ir patvirtinti jo 181 675,91 Lt dydžio finansinį reikalavimą RUAB „Neono linija“ restruktūrizavimo byloje.

12Atskiruoju skundu teigiama, jog restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimas savaime nesudaro pagrindo mažinti šalių suderinto dydžio delspinigių normą, kuri kreditoriaus manymu yra protinga. Teismui nepagrįstai sumažinus delspinigių normą, pažeistas šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principai.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „Neono linija“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teigia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti ar keisti remiantis skundo argumentais nėra pagrindo.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditoriaus prašymas patvirtinti 181 675,91 Lt dydžio finansinį reikalavimą RUAB „Neono linija“ restruktūrizavimo byloje tenkintas iš dalies (patvirtinant 72 670,36 Lt dydžio finansinį reikalavimą) pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

16Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011).

17Šiuo atveju byloje ginčo dėl to, jog kreditoriaus prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra nepagrįstas nėra. AB banką „Snoras“ ir UAB „Neono linija“ siejusios kredito sutarties Nr. 031-03431 3.5 punkte numatyta delspinigių norma – 0,05 procentai už kiekvieną pradelstą dieną (b. l. 7), pagal kreditoriaus paskaičiavimus (dėl kurių pretenzijų restruktūrizuojamos įmonės administratorius taip pat nereiškė) pradelsta mokėti pagal kredito sutartį suma – 1 900 006,78 Lt, todėl remiantis sutarties sąlygomis, kreditorius turi teisę prašyti patvirtinti jo finansinį reikalavimą, kuro dalį sudaro ir už prievolės netinkamą vykdymą apskaičiuoti delspinigiai. Ginčas byloje kilo dėl to, jog prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą - 181 675,91 Lt, sudaro banko apskaičiuoti delspinigiai, kurių suma, administratoriaus manymu, yra neprotingai didelė, todėl mažintina. Pirmosios instancijos teismas palaikė administratoriaus poziciją ir prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro teismo pripažintos pernelyg didelės netesybos, mažino, iki teismo vertinimu, sąžiningo ir protingo dydžio – 72 670,36 Lt sumos.

18Teisėjų kolegija spręsdama byloje kilusį klausimą – ar yra pagrindas šiuo atveju kreditoriaus prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 181 675,91 Lt dydžio netesybos, pripažinti sąžiningu ir protingu, pažymi, kad įstatymo nuostatos įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.), kurios skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Šalims sutartyje nustačius, kad už esminį sutarties pažeidimą mokamos netesybos, joms ši nuostata yra privaloma (CK 6.189 str. 1 d.). Teismai, spręsdami sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalo vadovautis šalių sutarties nuostatomis, tačiau kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, ypač tai svarbu bylose, kuriose sprendžiami klausimai su įmonių, kurios turi laikinų finansinių sunkumų (restruktūrizavimo bylos), prievolių nustatymu ir vykdymu. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą.

19Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija mano, jog teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo, kurį sudaro netesybos, tvirtinimo klausimą, esant pateiktam šalies prašymui įvertinti netesybų dydį, ne tik gali, bet ir privalo vertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą bei kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą pareiškus reikalavimą, kas teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina šalių sutarties laisvės principo pažeidimu.

20Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-409/2010; kt.).

21Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pripažinęs jog skolininkas vykdė kreditoriui prievolę ir sumažinęs prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą (netesybas), paneigė šalių sutarties sudarymo metu buvusius ketinimus, paneigė banko teisę gauti iš anksto nustatytą nuostolių dydį. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nurodytais argumentais. Kaip nurodyta aukščiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, vertinant prašomų priteisti netesybų dydžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, vertinamos konkrečios bylos aplinkybes, netesybų dydžio atitiktis protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esančios situacijos kontekste. Mažinant netesybas, teismų praktikoje pirmiausia atsižvelgiama į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus, taip pat į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą.

22Šiuo atveju, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, UAB „Neono linija“ dėjo visas pastangas, siekiant padengti bankui susidariusį įsiskolinimą: mokėjo garantiją pagal kredito sutartį, dengė susidariusius įsiskolinimus už nesumokėtas palūkanas ir delspinigius, tačiau susidūręs su finansiniais sunkumais nepajėgė sumokėti visų susidariusių įsiskolinimų dėl ko kredito sutartis buvo nutraukta. Šie duomenys neleidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog prašoma patvirtinti delspinigių suma susidarė atsakovui piktybiškai vengiant dengti bankui privalomus mokėjimus. Priešingai, kredito sutarties pakeitimai, mokėjimai pagal juos, įrodo RUAB „Neono linija“ siekį vykdyti prievoles bankui, dėl ko teismas laiko, jog šiuo atveju reikalauti, jog skolininkas visiškai atlygintų galimus kreditoriaus nuostolius, nėra pagrindo.

23Be to, nors šalių sutartimi sulygtos netesybos ir yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba (CPK 178 str.). Šiuo atveju kreditorius, prašydamas patvirtinti viso dydžio finansinį reikalavimą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė patirtų nuostolių dydžio (nors pirmosios instancijos teismas ir akcentavo kreditoriaus pareigą įrodyti nuostolių dydį). Kreditorius neįrodinėjo patirtų nuostolių preliminaraus dydžio ir net minimaliai nepagrindė tikėtinų nuostolių dėl skolininko prievolės įvykdymo termino pažeidimo atsiradimo, o byloje nėra jokių įrodymų, jog šios prievolės neįvykdymas būtų sąlygojęs nuostolių kreditoriui atsiradimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prašomo patvirtinti dydžio netesybas pripažinti minimaliais kreditoriaus BAB banko „Snoras“ nuostoliais, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog 181 675,91 Lt dydžio netesybos, kurių atlyginimo reikalauja kreditorius dėl skolininko BUAB „Neono linija“ prievolių neįvykdymo pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai sumažintos.

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs tiek teisinį, tiek faktinį šalių nustatytų netesybų sumažinimo pagrindą, pagrįstai ir teisėtai sumažino prašomą patvirtinti 181 675,91 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą dėl delspinigių iki protingo ir teisingo dydžio – 72 670,36 Lt. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Neono... 5. 2013 m. gruodžio 18 d. BAB bankas „Snoras“ pateikė administratoriui... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtino BAB... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi kreditoriaus BAB... 9. Teismas pažymėjo, jog iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. BAB bankas „Snoras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 12. Atskiruoju skundu teigiama, jog restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimas... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „Neono linija“ restruktūrizavimo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis... 17. Šiuo atveju byloje ginčo dėl to, jog kreditoriaus prašomas patvirtinti... 18. Teisėjų kolegija spręsdama byloje kilusį klausimą – ar yra pagrindas... 19. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija mano, jog teismas,... 20. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas... 21. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pripažinęs jog... 22. Šiuo atveju, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, UAB „Neono... 23. Be to, nors šalių sutartimi sulygtos netesybos ir yra laikomos iš anksto... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą....