Byla 2-909-826/2015
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei E. V. bei I. S. (I. S.), atsakovės atstovams advokatei A. K. ir D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinį atsakovei UAB „Agerona“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės 229 627,76 EUR

3(792 858,75 Lt) už neatvežtas (nepakrautas) garantuojamojo krovinio tonas, 2 755,53 EUR

4(9 514,31 Lt) įstatymo nustatytas palūkanas, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-05-27 šalys pasirašė sutartį Nr. 5-13-0336-E-146F dėl grūdinių kultūrų krovos (toliau tekste – sutartis), kuria atsakovė garantavo ieškovei, jog Sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-06-30 perkraus 135 000 tonų grūdinių kultūrų (toliau tekste – garantuojamasis krovinys) per ieškovės terminalą, ir įsipareigojo, kad neperkrovusi garantuojamojo 135 000 tonų grūdinių kultūrų kiekio, sumokės ieškovei po 14,42 Lt už kiekvieną neperkrautą / neatvežtą garantuojamojo krovinio toną pagal ieškovės išrašytą sąskaitą. Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui paaiškėjo, kad atsakovė per ieškovės terminalą perkrovė 80 016,73 tonos, tai yra buvo neperkrauta / neatvežta 54 983,27 tonos garantuojamojo krovinio. 2014-08-08 ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą KJKK0133623 792 858,75 Lt sumai (54 983,27 tonos x 14,42 Lt), kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2014-08-23, tačiau iki šiol to nepadarė. Kadangi atsakovė iki 2014-08-23 sąskaitos neapmokėjo, ji praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl jai yra apskaičiuotos 9 514,31 Lt įstatymo nustatytos palūkanos iki 2014-10-22.

5Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba atleisti nuo civilinės atsakomybės, arba netesybas sumažinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sutartis galiojo nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014-06-30, ieškovė sąskaitą KJKK0133623 išrašė 2014 m. rugpjūčio 8 d., tai yra praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo sutarties galiojimo pasibaigimo, sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė nepasinaudojo sutarties priedo Nr. 2 4 punkte nurodyta teise pateikti atsakovei sąskaitą už neperkrautus / neatvežtus krovinius ir nereikalavo sumokėti jokių sumų, todėl pasibaigus sutarties galiojimui yra pasibaigusios ir šalių teisės, nurodytos sutartyje. Be to, ieškovė netinkamai vykdė sutartį – nesilaikė įsipareigojimo per parą iškrauti 18 vagonų atsakovės grūdų, dėl to atsakovė patyrė 53 244 Lt nuostolių, buvo sutrikdytas UAB „Agerona“ numatytas grūdų supirkimo iš ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių planas, gabenimo į uostą tvarkaraštis bei išbalansuoti įmonės suplanuoti piniginiai srautai. Ieškovė ne kartą stabdė atsakovės grūdų priėmimą į sandėlį nors nebuvo pasiektas sutartyje numatytas 16 000 t sandėlių užpildymo limitas, kuris turėjo būti suteikiamas garantinių įsipareigojimų vykdymui. Dėl to atsakovė ieškovei teikė rašytines pretenzijas. Atsakovė neturėjo pagrindo nevykdyti sutarties, nes per 2013–2014 m. sezoną ji uostuose perkrovė 148 0425,67 t grūdų. Ieškovės veiksmai (nuolatinis sutarties pažeidinėjimas) lėmė, jog atsakovė negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties. Be to, ieškovės prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės ir negali būti priteistos, nes siekia net 100 proc. sutarties priede nurodytos krovos darbų kainos variantu autotransportas–krantinė–laivas, o tai prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ir ieškovei leistų nepagrįstai praturtėti. Atsakovė didžiąja dalimi įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, prašomos netesybos yra aiškiai per didelės. Atsakovė buvo priversta pasirašyti sutartį su ieškove jos nurodytomis sąlygomis, nes tik ji galėjo priimti PANAMAX tipo laivus. Atsakovės nuomone, ieškovė siekia pakenkti atsakovei – paversti ją nemokia ir privesti prie bankroto. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai apskaičiavo palūkanas nuo netesybų, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (civilinė byla 3K-3-307/2014).

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad šalys 2013-05-27 pasirašė sutartį Nr. 5-13-0336-E-146F dėl grūdinių kultūrų krovos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (susirašinėjimai) patvirtina, kad šalys derėjosi dėl sutarties sąlygų, ieškovė padarė nuolaidas atsakovei – atsisakė sandėliavimo mokesčio, kuris buvo mokamas pagal ankstesnes sutartis, nes atsakovė garantavo, kad perkraus 135 000 tonų grūdinių kultūrų. 2013–2014 metų krovos sezono metu ieškovė buvo paprašiusi sustabdyti krovinio vežimą (laikotarpiu nuo 2014-02-12 iki 2014-02-24), tačiau tai buvo padaryta su atsakovės darbuotojų valia, kai iki laivo atvykimo buvo daug laiko, tačiau šis laikinas krovinio priėmimo sustabdymas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos įsipareigojimų dėl garantuojamojo krovinio daliniam nevykdymui. Aplinkybė, kad dalis vagonų buvo iškrauta vėliau nei per 1 vieną parą, taip pat neturėjo ir negalėjo turėti įtakos atsakovės įsipareigojimų mastui. Ieškovė yra pasirengusi atlyginti visus atsakovės nuostolius, jeigu įrodymai dėl tokių nuostolių atsiradimo bus pateikti ieškovei. Tai, kad ieškovės veiksmai – dalies vagonų iškrovimas per ilgesnį laiką, laikinas grūdų priėmimo stabdymas, negalėjo padaryti įtakos atsakovės įsipareigojimų vykdymui, patvirtina atsakovės grūdų judėjimas pas ieškovę, kadangi net ir tada, kai ieškovė neribojo atsakovės grūdų pateikimo, judėjimas buvo minimalus, nuo 2014 m. kovo 30 d. atsakovė grūdų per ieškovę neperkrovė. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kad tuo metu, kai ieškovė trumpam buvo sustabdžiusi grūdų priėmimą, atsakovė grūdus krovė per kitus terminalus ar laivus, būtų nusiuntusi į kitus terminalus, atsakovė nepateikė sutarčių kopijų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sutartis su kitomis įmonėmis atsakovė pasirašė tuo metu, kai ieškovė trumpam buvo sustabdžiusi grūdų iš atsakovės priėmimą. Pagrindo mažinti iš atsakovės priteistiną sumą nėra, nes pagal kitų metų sutartis atsakovė mokėjo ieškovei už grūdų sandėliavimą ir apmokėjo sąskaitą už neperkrautą grūdų kiekį, o pagal 2013 metų sutartį šalys buvo susitarusios, kad ieškovė nereikalaus sandėliavimo mokesčio, jeigu bus perkrautas sutartas grūdų kiekis. Atsakovės argumentai dėl ieškinio dalyko yra nepagrįsti, nes ieškovė aiškiai įvardijo, kokią sumą ir pagal ką prašo priteisti iš atsakovės. Kokie santykiai susiklostė tarp šalių, vertins teismas. Atsakovė nebuvo priversta sudaryti sutarties su ieškove, nes PANAMAX tipo laivus priima BEGA ir Rygos uostas. Jokio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo nėra.

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesuformulavo ieškinio reikalavimo, nes nenurodo, ką ieškovė prašo priteisti iš atsakovės – negautą kainos dalį ar netesybas. Pagal ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą, ieškovė reikalauja netesybų, ieškovė suteikė įgaliojimus atstovauti advokatei byloje dėl skolos (baudos) priteisimo. Visi šalių sutartiniai santykiai pagal ginčo sutartį pasibaigė 2014-06-30, ieškovė nepasinaudojo sutarties priedo Nr. 2 4 punkte numatyta teise atsakovei pateikti sąskaitą po 14,42 Lt už kiekvieną neperkrautą / neatvežtą garantuojamojo krovinio toną sutarties galiojimo laikotarpiu, todėl atsisakė sutartyje nustatytos teisės reikalauti netesybų. Atsakovė neturi prievolės mokėti netesybas ieškovei pagal sutarties priedo Nr. 2 4 punktą. Šalių pasirašyta sutartis buvo diskriminacinio pobūdžio – atsakovė buvo priversta sutikti su sutarties sąlygomis. Ieškovė sutarties galiojimo laikotarpiu nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis dėl sutarties vykdymo, priešingai, atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl sutarties pažeidimų – pavėluoto vagonų su grūdais iškrovimo ir grūdų priėmimo sustabdymo 2014 m. vasario 12–24 dienomis. Ieškovė turėjo atsakovei skirti sandėlius, kad būtų įvykdyti sutartiniai (garantiniai) įsipareigojimai. Nors ieškovė nurodo, kad į 792 858,75 Lt sumą įeina jos patirti nuostoliai bei negautas pelnas, tačiau jokių įrodymų apie patirtus nuostolius nepateikė. Ieškovė trūkstamo grūdų kiekio krovos nevykdė ir neturėjo jokių sąnaudų, todėl priteisus 792 858,75 Lt netesybas ši suma taptų grynuoju ieškovės pelnu. Atsakovė bandė su ieškove kilusį ginčą išspręsti taikiai, tačiau ieškovė per savo darbuotojus perdavė, jog sutinka netesybas sumažinti iki 300 000 Lt. Atsakovė nekrovė grūdų per ieškovę 2013 m. liepos, 2014 m. balandžio–birželio mėnesiais dėl grūdų derliaus sezoniškumo. Ieškovės prašomos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, todėl laikytinos baudinėmis. AB koncernas „Achemos grupė“, kuriai priklauso ieškovė, siekia apsunkinti koncerno konkuretų, kuriems priklauso atsakovė, veiklą ir gali privesti prie bankroto. Atsakovės finansinė padėtis yra sunki, o ieškovės – gera, todėl į tai turėtų būti atsižvelgiama, jeigu būtų nuspręsta taikyti civilinę atsakomybę atsakovei.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2013-05-27 tarp šalių buvo pasirašyta sutartis

10Nr. 5-13-0336-E-146F dėl šalių sutartinių santykių bei atsakomybės perkraunant ir sukaupiant grūdinių aliejinių ir ankštinkių kultūrų krovinį (1.1 p.), kuria ieškovė ir atsakovė nustatė sutarties šalių teises, pareigas, atsakomybę, atsiskaitymų už atliktus darbus tvarką (T. 1, b. l. 6–16, 48–58, 95–104). Pagal sutarties priedą Nr. 2 atsakovė garantavo ieškovei, jog sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-06-30 perkraus daugiau kaip 135 000 tonų grūdinių kultūrų per ieškovės terminalą (priedo Nr. 2 1 p.), ir įsipareigojo, kad neperkrovusi garantuojamojo 135 000 tonų grūdinių kultūrų kiekio, sumokės ieškovei po 14,42 Lt už kiekvieną neperkrautą / neatvežtą garantuojamojo krovinio toną pagal ieškovės išrašytą sąskaitą (priedo Nr. 2 4 p.). Ieškovė įsipareigojo atsakovės garantiniams įsipareigojimams vykdyti laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-06-30 suteikti vienkartinio sandėliavimo ploto, kuriame tilptų iki 16 000 t, bendrovės generalinių krovinių terminale grūdinių kultūrų kaupimui (sandėliavimui) (priedo Nr. 2 3 p.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė per ieškovę perkrovė 80 016,73 tonos grūdų (T. 1, b. l. 61, 94). Ieškovė 2014-08-08 išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą, serija KJKK, Nr. 0133623, už įsipareigojimų nevykdymą 792 858,75 Lt (T. 1, b. l. 63), ją prašė apmokėti 2014-08-23, o atsakovei neapmokėjus sąskaitos kreipėsi į teismą dėl 792 858,75 Lt pagal 2013-05-27 tarp šalių pasirašytą sutartį Nr. 5-13-0336-E-146F ir jos priedus priteisimo.

11Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio dalyko suformulavimo, tinkamo šalių 2013-05-27 sutarties Nr. 5-13-0336-E-146E ir jos priedų vykdymo, pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir jos dydžio.

12Dėl ieškinio dalyko suformulavimo

13Atsakovė nurodo, kad ieškovė nesuformulavo ieškinio dalyko, bylą nagrinėjantis teismas neįpareigojo ieškovės to padaryti, todėl atsakovė negali tinkamai gintis nuo ieškovės pareikštų reikalavimų, nes neaišku, ką ieškovė prašo priteisti iš atsakovės – negautą užmokesčio (kainos) dalį ar netesybas.

14Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. B. N., bylos Nr. 3K-3-37/2014; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-295/2014 UAB „Atea“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. AB SEB bankas).

15Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 792 858,75 Lt sumą, tiek ieškinyje, tiek teisme teikdama paaiškinimus nurodė, kad šį savo reikalavimą kildina iš šalių 2013-05-27 pasirašytos sutarties Nr. 5-13-0336-E-146E neįvykdyto priedo Nr. 2 1 punkto įsipareigojimo dėl daugiau kaip 135 000 tonų grūdų perkrovimo per ieškovę ir priedo Nr. 2 4 punkte šalių numatytos sankcijos už neperkrautą garantuojamąjį 135 000 tonų grūdinių kultūrų kiekį. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, ieškovė aiškiai suformulavo, kokio rezultato siekia kreipdamasi į teismą ir kokiu pagrindu, o bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, tai yra teisiškai kvalifikuoti ginčą.

16Dėl byloje nagrinėjamo ieškinio reikalavimo ir laikotarpio, per kurį ieškovė gali pareikšti reikalavimą atsakovei

17Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti iš anksto šalių pasirašytoje sutartyje aptartą ir apskaičiuotą pinigų sumą, kurią įvardija kaip iš anksto aptarto užmokesčio dalį (T. 1, b. l. 132). Atsakovės nuomone, prašoma priteisti suma yra netesybos.

18Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, taip pat jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.

19Viena iš netesybų rūšių yra bauda. Bauda, kaip netesybos, tai iš anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Esminiai baudos skirtumai nuo kitos netesybų rūšies – delspinigių – yra tai, kad ji gali būti nustatoma ne tik už sutarties įvykdymo termino praleidimą, bet ir už kitaip išreikštą sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, yra vienkartinė (neturi tęstinio pobūdžio), nėra skaičiuojama už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną, savaitę ir pan.).

20Šalių 2013 m. gegužės 27 d. sutartyje įtvirtinta atsakovės prievolė per 2013–2014 m. grūdinių kultūrų krovos sezoną perkrauti ne mažiau kaip 135 000 tonas grūdų (sutarties priedo Nr. 2 1 punktas) ir už šios prievolės pažeidimą toje pačioje sutartyje (sutarties priedo Nr. 2 4 p.) nustatyta ieškovės teisė išrašyti atsakovei sąskaitą po 14,42 Lt už kiekvieną neperkrautą / neatvežtą garantuojamojo krovinio toną kvalifikuotinos atitinkamai kaip pagrindinė ir jos įvykdymą užtikrinanti papildoma prievolė (bauda).

21Vadovaujantis šalių sutarties 5.1 punkto nuostomis, sutartis įsigaliojo nuo 2013-07-01 ir galiojo iki 2014-06-30, todėl konstatuotina, kad prievoliniai santykiai tarp šalių dėl sutartyje nustatytos baudos, kaip pagrindinę prievolę užtikrinančiosios prievolės, atsirado nuo 2014 m. liepos 1 d.

22Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negalima sutapatinti pagrindinę prievolę užtikrinančio sandorio sudarymo momento ir užtikrinančiosios prievolės pagal šį sandorį atsiradimo momento. Prievoliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko pagal pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinančią papildomą prievolę (užtikrinančiąją prievolę) atsiranda ne nuo sutarties, kuria susitarta dėl pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo taikymo, sudarymo dienos, bet nuo tada, kada pagrindinė prievolė yra pažeidžiama, t. y. nuo pagrindinės prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Orlen Lietuva“ v. Švedijos įmonė „Baltic Bitumen AB“, UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai, bylos Nr. 3K-3-87/2010).

23Dėl šios priežasties nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė tik sutarties galiojimo metu turėjo galimybę pareikalauti netesybų, kadangi, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, tai galėjo padaryti tik nuo 2014-07-01, kai paaiškėjo, kokio dydžio šalių sutartyje numatytos pagrindinės prievolės neįvykdė atsakovė.

24Dėl ieškovės teisės reikalauti netesybų, atsakovės galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų ir netesybų dydžio

25Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Nepaisant pirmiausiai įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013; kt.).

26Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

27Atsakovės nuomone, ji nėra įsipareigojusi mokėti ieškovei netesybas pagal sutarties priedo Nr. 2 4 punktą, atsakovė neturėjo galimybių derėtis su ieškove dėl sutarties, pateiktos šalių susirašinėjimo nuostatos kelia abejonių dėl jų tikrumo. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti.

28Rašytinė bylos medžiaga, tai yra šalių atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu derinant ginčo sutarties detales (T. 2, b. l. 21–43), patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę derėtis dėl sutarties ir jos priedo su ieškove. Lyginant šalių 2011 m., 2012 m. sutartis su 2013-05-17 sutartimi (T. 1, b. l. 95–115) nustatyta, kad jau 2011 metų šalių sutarties 22-11-0336-E-238F priedo Nr. 2 5 punkte (T. 1, b. l. 103) buvo numatyta sankcija atsakovei už įsipareigoto perkrauti krovinio kiekio neperkrovimą (5,00 Lt už neperkrauto krovinio toną), taip pat priede Nr. 2 buvo numatytas mokestis atsakovei už krovinio sukaupimą sandėlyje jį laikant daugiau kaip 30 parų, numatytas ir skirtingas sutarties galiojimo laikotarpis. Nors 2012 metų šalių sutartyje Nr. 16-12-0336-E-125F nebuvo numatytas grūdų kiekis, kurį atsakovė įsipareigoja perkrauti per ieškovę, nebuvo numatytos ir sankcijos už numatyto grūdų kiekio neperkrovimą (T. 1, b. l. 113), tačiau ieškovė nebuvo įsipareigojusi atsakovei suteikti sandėlių grūdų kaupimui, kas buvo numatyta 2011 ir 2013 metų šalių sutartyse (T. 1, b. l. 57, 103).

29Susirašinėjimai tarp šalių dėl 2013 metų sutarties Nr. 5-13-0336-E-146E sąlygų (atsakovės atstovo T. B. 2013-05-03, 2013-05-07, 2013-05-08 išsiųsti atsakymai į pateiktą sutarties projektą su komentarais, T. 2, b. l. 22–43) leidžia teismui daryti išvadą, kad sutarties priedo Nr. 2 4 punkto nuostatos atsakovei buvo suprantamos, tai yra atsakovė suprato, kad neperkrovusi 135 000 tonų grūdinių kultūrų per ieškovės terminalą atsakovė mokės ieškovei netesybas po 14,42 Lt už kiekvieną neperkrautą grūdų toną, dėl šio punkto nuostatos ieškovė atsisakė sandėliavimo mokesčio (CPK 178, 185 str.). Nors atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad kelia abejonių šių susirašinėjimų tikslumas, jie atsakovės atstovei kartu su ieškovės rašytiniais paaiškinimais buvo išsiųsti 2015-02-12 (T. 2, b. l. 44), tačiau atsakovė šiuos rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų teismui nepateikė.

30Atsakovės nuomone, ieškovės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir laikytinos baudinėmis.

31Kaip nurodoma Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005). Tai reiškia, kad civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį. Pažymėtina, kad tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, vadovaujantis CK 6.75 straipsnio nuostatomis, priskirta skolininkui: jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai.

32Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė neįvykdė šalių 2013-05-27 sutarties Nr. 5-13-0336-E-146E priedo Nr. 2 1 p. įsipareigojimo perkrauti daugiau kaip 135 000 tonas grūdų ir neperkrautas grūdų kiekis yra 54 983,27 tonos.

33Atsakovė teismo proceso metu atsikirsdama į ieškovės pareikštus reikalavimus įrodinėjo, kad dėl to, kad ji neįvykdė pagrindinės prievolės, kalta yra ieškovė.

34Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą.

35Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai tęsiasi (T. 1, b. l. 95–115) nuo 2011 metų, atsakovė 2013–2014 m. krovos sutarties su ieškove galiojimo metu dėl grūdų krovos buvo sudariusi sutartis ir su kitomis krovos bendrovėmis UAB „Vakarų krova“ ir SIA „WT Terminal“ (T. 1, b. l. 94, T. 2, b. l. 73), per 2013–2014 m. grūdų krovos sezoną atsakovė per tris grūdų krovos bendroves perkrovė 148 042,67 tonos grūdų (į šią sumą įskaičiuotas atsakovės dukterinės įmonės SIA Agerona per SIA „WT terminal“ perkrautas 18 286,32 tonos rapsų kiekis) (T. 1, b. l. 94), tai yra atsakovės (kartu su jos dukterine įmone SIA „Agerona“) per tris grūdų krovos bendroves 2013–2014 metų sezono metu perkrautas grūdų kiekis tik 13 042,67 tonos viršija grūdų kiekį, kurį atsakovė buvo įsipareigojusi perkrauti per ieškovę, o imant grūdų kiekį, kurį per tris grūdų bendroves perkrovė UAB „Agerona“, tai 2013–2014 m. grūdų krovos sezono metu atsakovė perkrovė tik 129 756, tonos grūdų.

36Atsakovė pateikė įrodymus, kad per 2013–2014 m. grūdų krovos sezoną per kitas grūdų krovos kompanijas UAB „Vakarų krova“ ir SIA „WT Terminal“ 2013 m. rugsėjo–spalio mėnesiais ir laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. vasario 24 d. perkrovė atitinkamai 11 010,05 tonos ir 12 488,02 tonos grūdų (T. 2, b. l. 167–168). Ieškovės atstovė savo procesiniuose dokumentuose (T. 1, b. l. 143, T. 2, b. l. 150–151) prašė atsakovės pateikti rašytinius įrodymus: dokumentus, patvirtinančius atsakovės krovinio priėmimą į UAB „Vakarų krova“ bei SIA „WT Terminal“ sandėlius 2013–2014 m. sezonui (važtaraščių, žiniaraščių ir pan. kopijas), konosamentų, kuriuose matytųsi į laivus pakrautas UAB „Agerona“ krovinys per UAB „Vakarų krova“ bei SIA „WT Terminal“ 2013–2014 metų sezono metu, kopijas, rašytinius įrodymus, patvirtinančius apie 2013 m. rugsėjo–spalio mėnesiais ir 2014 metų vasario–kovo mėnesiais kiekvieną dieną priimto krovinio kiekį ir rūšį, apie prašomo laikotarpio metu išplaukusius laivus, nurodyti tikslų kiekį įsipareigojimų, kuriuos atsakovė buvo prisiėmusi kitoms krovos kompanijoms 2013–2014 metų sezonu, ir kiek iš jų buvo įvykdyta, teismas visus ieškovės prašymus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo persiuntė atsakovei (T. 1, b. l. 185–186, T. 2, b. l. 152–153), parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė atsakovei pateikti ieškovės 2015-01-26 prašyme prašomus įrodymus, tačiau atsakovė galimybe teikti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl ieškovės kaltės dalis krovinio buvo perkraunama per kitas krovos kompanijas, ir tuo patvirtinti savo galimybę visiškai įvykdyti ginčo sutartį nepateikė. Darytina išvada, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir ginčo sutarties neįvykdymo, atsakovė kalta dėl sutarties neįvykdymo, todėl atsakovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, numatyta ginčo sutartyje.

37Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34).

38Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą.

39Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34).

40Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-1190/2003; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. H. A. P., bylos Nr. 3K-3-145/2012). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. UAB „Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011).

41Atsakovės nuomone, ieškovės prašomos priteisti netesybos laikytinos baudinėmis, nes teismui priteisus ieškovės prašomą netesybų sumą ji būtų ieškovės grynuoju pelnu, nes ieškovė jokių išlaidų, susijusių su krovos darbų atlikimu, nebūtų patyrusi.

42Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

43Kaip jau buvo minėta, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra šalių susirašinėjimas prieš pasirašant ginčo sutartį ir sutarties sąlygų derinimas (T. 2, b. l. 22–43), 2011, 2012 metų šalių sutartys, patvirtina, kad jau 2011 metų šalių sutarties 22-11-0336-E-238F priedo Nr. 2 5 punkte (T. 1, b. l. 103) buvo numatyta sankcija atsakovei už įsipareigoto perkrauti krovinio kiekio neperkrovimą (5,00 Lt už neperkrauto krovinio toną), taip pat priede Nr. 2 buvo numatytas mokestis atsakovei už krovinio sukaupimą sandėlyje jį laikant daugiau kaip 30 parų, numatytas ir skirtingas sutarties galiojimo laikotarpis. Teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgdamas į tai, kad šalys buvo verslininkės, turinčios patirties verslo bei derybų srityje, galinčios numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkančios sutarties sąlygas, sutartys buvo komercinio pobūdžio, taip pat į tai, kad derybų dėl 2013–2014 metų sutarties pasirašymo metu ieškovė atsisakė sandėliavimo mokesčio, kurio neatsisakiusi ieškovė, pagal jos pateiktus apskaičiavimus, būtų gavusi 431 297,26 Lt pajamų (T. 2, b. l. 2–20), o atsakovė šiuos apskaičiavimus paneigiančių įrodymų nepateikė, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, siekdama įrodyti tinkamą šalių sutarties vykdymą ir savo galimybę ieškovei pateikti sutartą grūdų kiekį, nors tokių įrodymų atsakovės prašė pateikti ieškovė, neteikė įrodymų, kad turėjo galimybę sutartą grūdų kiekį teikti ieškovei ir tik dėl ieškovės laikino grūdų priėmimo stabdymo neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų (nepateikti įrodymai, kad laikinas grūdų kiekio priėmimo sustabdymas turėjo įtakos grūdų krovos srautų paskirstymui ir pakrovimui į laivą per kitas grūdų krovos bendroves 2013 m. rugsėjo, spalio mėnesiais ir 2014 metų vasario 12–24 d., tai yra išaugusiam grūdų krovos srautui per kitas grūdų krovos bendroves šiuo laikotarpiu), atsižvelgdamas į netesybų dydžio nustatymo reglamentavimą, į nusistovėjusią šalių praktiką (sandėliavimo kainą, kurią atsakovė būtų turėjusi sumokėti, jeigu šalys nebūtų susitarusios (byloje pateiktos sutartys patvirtina, kad sandėliavimo mokesčio reikalauja ir kitos grūdų krovos bendrovės), kad vietoje sandėliavimo mokesčio atsakovė mokės 14,42 Lt netesybas už kiekvieną neperkrautą grūdų kiekio toną, ir netesybų dydį, kuris svyruoja nuo 3,5 iki 5 Lt už kiekvieną neperkrautą grūdų toną, o atsakovei nepateikus sutarties su UAB „Vakarų krova“ negalima nustatyti, ar buvo įsipareigojimas atsakovei suteikti sandėliavimo plotą ir kokio dydžio), pažymi, kad ginčo netesybų dydis nėra neprotingai didelis.

44Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose teigia, kad ieškovė sutarto sandėliavimo ploto nesuteikė, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (T. 1, b. l. 160–163) patvirtina, kad pas ieškovę laikotarpiais nuo 2013-10-19 iki 2013-11-01, nuo 2014-03-05 iki 2014-03-09, 2014-03-19, 2014-03-23 laikomas atsakovės grūdų kiekis viršijo 15 000 tonų, nuo 2014-03-10 iki 2014-03-18, nuo 2014-03-24 iki 2014-03-27 viršijo 16 000 tonų, o nuo 2014-03-30 iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovė grūdų krovos paslaugos ieškovei neteikė, likusiais laikotarpiais sandėliai buvo apytuščiai. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ieškovė pažeidinėjo sutartį – nesuteikė sutarto sandėliavimo ploto, krovą atlikdavo ilgiau, nei buvo šalių sutarta, tačiau teismas sutinka ir su ieškovės argumentais, kad atsakovė netinkamai vykdė šalių sutarties 2.1.1 punkto įsipareigojimą iki einamojo mėnesio 20 dienos pateikti ieškovei informaciją apie kitą mėnesį planuojamą atvežti krovinių kiekį, jų rūšis, frakcijas, lotus, planuojamą pakrauti į laivus krovinio rūšį ir kiekį bei krovinio pakrovimui (sukaupimui (sandėliavimui) keliamus specialius reikalavimus, susijusius su ypatingomis, specifinėmis krovinio savybėmis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės atstovai atsakė į ieškovės paklausimus dėl sutarties 2.1.1 punkte numatytos informacijos (T. 1, b. l. 169–170, T. 2, b. l. 74–101) dėl planuojamų grūdų kiekio rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, tačiau įrodymų, kad šiuos savo sutartinius įsipareigojimus vykdė kitais mėnesiais, nepateikė.

45Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, ir CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nenustačius skolininkės nesąžiningumo, piktnaudžiavimo prievolės nevykdymu, atsižvelgus į ieškovės ir atsakovės turtinę padėtį, į netesybų dydį ankstesnėse šalių sutartyse, į ieškovės įsipareigotą atsakovei suteikti sandėlio plotą, yra pagrindas iš atsakovės priteistinas netesybas mažinti nuo 229 627,76 EUR iki 204 533 EUR, tai yra sumos, kurią ieškovė galėjo gauti iš atsakovės už grūdų sandėliavimą.

46Dėl 2 755,53 EUR (9514,31 Lt) palūkanų priteisimo

47Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

48Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 2 755,53 EUR (9514,31 Lt) įstatymo nustatytas palūkanas nuo 2014-08-24 iki 2014-10-22.

49Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės yra priteistinos netesybos, o šalių sutarties 4.3 punktas numatė, kad atsakovė apmoka ieškovės pateiktas sąskaitas per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, todėl ieškovei 2014-08-08 išrašius atsakovei sąskaitą KJKK0133623 dėl netesybų 792 858,75 Lt sumai (54 983,27 tonos x 14,42 Lt), atsakovė šią sąskaitą turėjo apmokėti iki

502014-08-23, tačiau to nepadarė, todėl ieškovė apskaičiavo įstatymo nustatytas 6 proc. palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos.

51Atsžvelgiant į tai, kad priteisinos 204 533 EUR dydžio netesybos, ieškovės reikalavimas dėl įstatymo nustatytų palūkanų priteisimo yra tenkintinas iš dalies ir už laikotarpį nuo 2014-08-24 iki 2014-10-22 iš atsakovės priteisitina 2454,39 EUR palūkanų.

52Dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo

53Ieškovė reikalauja priteisti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iškėlus civilinę bylą skolininkui yra skaičiuojamos (kreditoriaus prašymu priteisiamos) procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Tokiu atveju procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo civilinės bylos pagal tokį ieškinį iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurių kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis CK nuostatomis, susiformavusia kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad ieškovei yra teisinis pagrindas priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

552014-10-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovei priklausančio turto 229 627,76 EUR (792 858,75 Lt) arešto mastas sumažintinas iki 206 987,39 EUR ir jos paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 sre. 2 d.).

58Šioje byloje patenkinta 89 proc. reikalavimų, nes vietoje ieškovės reikalavimo priteisti

59232 383,29 EUR priteista 206 987,39 EUR.

60Ieškovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 6 636,87 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, ir 89,85 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su vertimais (T. 2, b. l. 126–139), sumokėjo 2611,78 EUR (9018 Lt) žyminio mokesčio (863,65 EUR (2982,00 Lt) (T. 1, b. l. 4) ir 1748,15 EUR (6036,00 Lt) (T. 1, b. l. 60).

61Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 7617,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (T. 2, b. l. 138, 139, T. 3, b. l. 13–18).

62CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, advokatų teiktų teisinių paslaugų mastą ir kompleksiškumą, jų darbo ir laiko sąnaudas neegzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių, kaip tai nurodyta Rekomendacijų 11 punkte (Rekomendacijų redakcija, galiojusi iki 2015-03-20), teismas priteisia didesnį advokatų teiktų teisinių paslaugų užmokestį, negu šių paslaugų Rekomendacijose išvardyti įkainiai. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo maksimalaus dydžio, atsižvelgtina į tai, kad nuo 2015-03-20 įsigaliojo nauja Rekomendacijų redakcija. Ieškovės atstovė šioje civilinėje byloje parengė ieškinį (Rekomendacijų 8.2 p., 3 x 300 = 900 EUR), 2015-01-26 ir 2015-02-10 teikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą (Rekomendacijų 8.16 p., 2 x 0,12 x 300 = 72 EUR), 2015-03-23 ir 2015-03-25 teikė prašymus (naujos redakcijos Rekomendacijų 8.16 p., 2 x 0,4 x 714,5 = 571,60 EUR), 9 val. rengėsi bylos nagrinėjimui (vertinama nuo 2015-03-20, Rekomendacijų 8.19 p., 9 x 0,1 x 714,50 EUR), atstovavo ieškovei teismo posėdžiuose, bendra atstovavimo trukmė 8 val. (Rekomendacijų 8.18 p., 2015-01-27 – 2 val. (2 x 0,15 x 300 EUR), 2015-03-10 – 1 val. (2 x 0,15 x 300 EUR), 2015-03-23 – 5 val. (naujos redakcijos Rekomendacijų 8.19 p., 5 x 0,1 x 714,50 EUR), 2015-04-27 – 4 val. (4 x 0,1 x 714,50 EUR)), iš viso atitinkančiomis Rekomendacijų nustatytus maksimalius bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžius laikytinos 2964,70 EUR išlaidos. Iš viso ieškovė patyrė 5666,33 EUR priteisitinų bylinėjimosi išlaidų (89,85 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su vertimais + 2611,78 EUR (9018 Lt) žyminio mokesčio + 2964,7 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti).

63Atsakovės atstovė šioje civilinėje byloje rengė prieštaravimą dėl pareiškimo ir teismo įsakymo (Rekomendacijų 8,7 p., 0,3 x 300 = 90 EUR), atsiliepimą į ieškinį (Rekomendacijų 8.2 p., 3 x 300 = 900 EUR), 2015-02-17 teikė rašytinius paaiškinimus, 2015-03-06 teikė įrodymą (Rekomendacijų 8.16 p., 2 x 0,12 x 300 = 72 EUR), 2015-03-26 teikė prašymą (naujos redakcijos Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 714,50 = 285,8 EUR), 2015-04-01 teikė pranešimą (naujos redakcijos Rekomendacijų 8.17 p., 0,1 x 714,50 = 71,45 EUR), 2015-04-27 pateikė baigiamąją kalbą (naujos redakcijos Rekomendacijų 8.17 p., 0,4 x 714,50 = 285,80 EUR), atstovavo atsakovei teismo posėdžiuose, bendra atstovavimo trukmė 8 val. (Rekomendacijų 8.18 p., 2015-01-27 – 2 val. (2 x 0,15 x 300 EUR), 2015-03-10 – 1 val. (2 x 0,15 x 300 EUR), 2015-03-23 – 5 val. (naujos redakcijos Rekomendacijų 8.19 p. (5 x 0,1 x 714,50 EUR), 2015-04-27 – 4 val. (4 x 0,1 x 714,50 EUR)), iš viso atitinkančiomis Rekomendacijų nustatytus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius laikytinos 2483,1 EUR išlaidos. Už susitikimus su klientu dėl situacijos aptarimo, pasirengimus teismo posėdžiams išlaidos nelaikytinos atinkančiomis Rekomendacijas, nes jos patirtos iki 2015-03-20, kai įsigaliojo nauja Rekomendacijų redakcija.

64Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 89 proc. ieškovės reikalavimų, jos naudai iš atsakovės priteisitina 5 043,03 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 11 proc. reikalavimų, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 273,14 EUR bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 4769,89 EUR bylinėjimosi išlaidų.

65Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (2,274 EUR), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 EUR)(CPK 96 str. 6 d.).

66Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

Nutarė

67ieškinį tenkinti iš dalies.

68Ieškovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš atsakovės UAB „Agerona“ priteisti 204 533 EUR baudos, 2454,39 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2014-08-24 iki 2014-10-22, 6 procentus metinių palūnanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4769,89 EUR bylinėjimosi išlaidų.

69Likusios ieškinio dalies netenkinti.

702014-10-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovei priklausančio turto 229 627,76 EUR (792 858,75 Lt) arešto – mastą sumažinti iki 206 987,39 EUR ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

71Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K.... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės... 3. (792 858,75 Lt) už neatvežtas (nepakrautas) garantuojamojo krovinio tonas, 2... 4. (9 514,31 Lt) įstatymo nustatytas palūkanas, 6 proc. dydžio palūkanas nuo... 5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti kaip... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti ir... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2013-05-27 tarp šalių buvo... 10. Nr. 5-13-0336-E-146F dėl šalių sutartinių santykių bei atsakomybės... 11. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio dalyko suformulavimo, tinkamo šalių... 12. Dėl ieškinio dalyko suformulavimo... 13. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nesuformulavo ieškinio dalyko, bylą... 14. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens... 15. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 792 858,75 Lt sumą,... 16. Dėl byloje nagrinėjamo ieškinio reikalavimo ir laikotarpio, per kurį... 17. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti iš anksto šalių... 18. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 19. Viena iš netesybų rūšių yra bauda. Bauda, kaip netesybos, tai iš anksto... 20. Šalių 2013 m. gegužės 27 d. sutartyje įtvirtinta atsakovės prievolė per... 21. Vadovaujantis šalių sutarties 5.1 punkto nuostomis, sutartis įsigaliojo nuo... 22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negalima sutapatinti pagrindinę... 23. Dėl šios priežasties nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė tik... 24. Dėl ieškovės teisės reikalauti netesybų, atsakovės galimybės derėtis... 25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutartis turi būti aiškinama... 26. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami... 27. Atsakovės nuomone, ji nėra įsipareigojusi mokėti ieškovei netesybas pagal... 28. Rašytinė bylos medžiaga, tai yra šalių atstovų susirašinėjimas... 29. Susirašinėjimai tarp šalių dėl 2013 metų sutarties Nr. 5-13-0336-E-146E... 30. Atsakovės nuomone, ieškovės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per... 31. Kaip nurodoma Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas, nagrinėdamas... 32. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė neįvykdė šalių 2013-05-27... 33. Atsakovė teismo proceso metu atsikirsdama į ieškovės pareikštus... 34. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo... 35. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovės... 36. Atsakovė pateikė įrodymus, kad per 2013–2014 m. grūdų krovos sezoną per... 37. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai... 38. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime... 39. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių... 40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl... 41. Atsakovės nuomone, ieškovės prašomos priteisti netesybos laikytinos... 42. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.... 43. Kaip jau buvo minėta, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra šalių... 44. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu tiek savo procesiniuose dokumentuose,... 45. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, ir CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir... 46. Dėl 2 755,53 EUR (9514,31 Lt) palūkanų priteisimo... 47. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki... 48. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 2 755,53 EUR (9514,31 Lt) įstatymo... 49. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės yra priteistinos netesybos, o šalių... 50. 2014-08-23, tačiau to nepadarė, todėl ieškovė apskaičiavo įstatymo... 51. Atsžvelgiant į tai, kad priteisinos 204 533 EUR dydžio netesybos, ieškovės... 52. Dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo... 53. Ieškovė reikalauja priteisti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos... 54. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 55. 2014-10-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovei... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 57. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos... 58. Šioje byloje patenkinta 89 proc. reikalavimų, nes vietoje ieškovės... 59. 232 383,29 EUR priteista 206 987,39 EUR.... 60. Ieškovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 6 636,87 EUR bylinėjimosi... 61. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 7617,00 EUR bylinėjimosi išlaidų... 62. CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 63. Atsakovės atstovė šioje civilinėje byloje rengė prieštaravimą dėl... 64. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 89 proc. ieškovės reikalavimų, jos... 65. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (2,274 EUR), susijusios su... 66. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270... 67. ieškinį tenkinti iš dalies.... 68. Ieškovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš atsakovės UAB... 69. Likusios ieškinio dalies netenkinti.... 70. 2014-10-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovei... 71. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...