Byla ATP-820-478/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dalios Sabaliauskaitės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

3Teismas

Nustatė

4

    1. I. M. penki administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį buvo surašyti už tai, kad ji 2016 m. birželio 2 d., 20.10 val., ( - ) esančioje parduotuvėje „Maxima“ praėjo pro kasas nesumokėjusi už 8 pakelius kavos „Jacobs“, kurių bendra vertė 44,00 Eur. Šiais veiksmais I. M. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.
    2. Be to, ji 2016 m. gegužės 30 d., 20.58 val., ( - ) esančioje parduotuvėje „Express Market“, praėjo pro kasas nesumokėjusi už 2 vnt. sutirštinto pieno, kurio bendra vertė 3,70 Eur. Šiais veiksmais I. M. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.
    3. Be to, ji 2016 m. balandžio 16 d., 18.27 val., ( - ) esančioje parduotuvėje „Šilas“, praėjo pro kasas nesumokėjusi už 2 butelius viskio „Ballantines“, kurių bendra vertė 45,78 Eur. Šiais veiksmais I. M. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.
    4. Be to, ji 2016 m. balandžio 22 d., 18.59 val., ( - ) esančioje parduotuvėje „Šilas“, praėjo pro kasas nesumokėjusi už 0,7 l talpos butelį konjako „Hennesy“, kurio vertė 59,99 Eur, kavą „Jacobs Kronung“, kurios vertė 5,79 Eur. Bendra prekių vertė 65,78 Eur. Šiais veiksmais I. M. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.
    5. Be to, ji 2016 m. gegužės 19 d., 17.08 val., ( - ) esančioje parduotuvėje „Šilas“, praėjo pro kasas nesumokėjusi už 0,7 l talpos butelį konjako „Hennesy“, kurio vertė 59,99 Eur. Šiais veiksmais I. M. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.
    6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-5092-982/2016 (5 tomų) medžiagą perdavė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai sprendimo priėmimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo I. M. atžvilgiu dėl jos galimai padarytos nusikalstamos veikos. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50 straipsnį (5 epizodai) I. M. atžvilgiu nutraukta.
    7. Skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė Dalia Sabaliauskaitė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo medžiagą I. M. atžvilgiu grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
      1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas I. M. galimai padarytas veikas nepagrįstai traktavo kaip padarytas vieninga tyčia, todėl kvalifikuotinas kaip tęstinis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje. I. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už penkias vagystes iš skirtingų parduotuvių, kurių tik trys priklauso tam pačiam savininkui, tarp vagysčių buvo keleto dienų ar net savaičių laiko tarpas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad I. M. padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Be to, nei administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, nei teismo nutarime nėra jokių duomenų, kad visos I. M. veikos buvo jungiamos vieno sumanymo, I. M. apie tai net neapklausta.
      2. Prokurorė skunde pažymi, kad šios situacijos kontekste svarbus baudžiamosios atsakomybės ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio principo ir bandė dirbtinai kriminalizuoti susiklosčiusius teisinius santykius. Prokurorės teigimu, aukštesnės instancijos teismų praktika, kuri yra cituojama skunde, patvirtina, kad vien kelių analogiškų veikų padarymo fakto nepakanka konstatavimui, jog buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika.
    8. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

5Teismas

konstatuoja:

    1. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dalios Sabaliauskaitės skundas tenkinamas.
    2. ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
    3. Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl administracinio teisės pažeidimo bylos (sujungtos penkios I. M. atžvilgiu pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylos) perdavimo prokuratūrai nagrinėjamu atveju padarytos skubotai, neįvertinus visų analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinių aplinkybių, tokiu būdu neįsitikinus, ar I. M. veiksmuose yra kelių pavienių administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje, sudėtis, ar vienos tęstinės nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių.
    4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vagystės buvo atliekamos analogišku būdu, laiko tarpas tarp vagysčių buvo trumpas, o vagiamas turtas tos pačios rūšies. Kadangi turtas buvo nuolat vagiamas iš to paties šaltinio ir analogiškais veiksmais, todėl, apylinkės teismo vertinimu, visus epizodus siejo vieninga tyčia, kas leido konstatuoti tęstinio nusikaltimo padarymą. Su tokiomis išvadomis aukštesnysis teismas nesutinka.
    5. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nusikalstama veika gali būti laikoma tęstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika. Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.
    6. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl aukščiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).
    7. Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013). Pažymėtina ir tai, kad nustatant vieningą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).
    8. Taigi analizuojamu atveju, siekdamas surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai, apylinkės teismas privalėjo nustatyti, kad visos vagystės buvo padarytos dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko, t. y. turtas buvo grobiamas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam nukentėjusiam asmeniui, be to, buvo veikta vieninga tyčia, siekiant konkretaus rezultato. Aukštesniojo teismo vertinimu, surinkta bylos medžiaga to nepatvirtina. I. M. įvairias prekes – kavą, sutirštintą pieną, alkoholį, vogė iš skirtingų prekybos centrų („Maxima“, „Šilas“, „Express Market“), kurie priklauso skirtingiems savininkams. Be to, kaip teisingai skunde pažymi apeliantė, vagystes skiriantis laiko tarpas nebuvo nedidelis, o duomenų apie I. M. tyčios kryptingumą bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog I. M. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, savo paaiškinimo dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepateikė, taigi jos veikimo motyvai bei siekiai nėra žinomi.
    9. Nagrinėjamu atveju sprendimą perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą prokuratūrai apylinkės teismas priėmė iš esmės įvertinęs tik aplinkybes, nurodytas administracinių teisės pažeidimų protokoluose, neapklausęs net pačios pažeidėjos, jai nedalyvaujant. Tuo tarpu sutinkamai su ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos bei apskųsti nutarimą byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje, 174 straipsnyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 1861, 1862, 1864, 187, 1887 straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 50 straipsnio nuostatas klausimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Įstatyme šios kategorijos bylose numatytos papildomos garantijos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant, tik tuo atveju, jei yra išnaudotos galimybės užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime – nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam. Analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie teismo aktyvius veiksmus, siekiant užtikrinti I. M. dalyvavimą teismo procese, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog teismui sujungus bylas, kurių nagrinėjimas protokoluose buvo numatytas skirtingu laiku, apie jų sujungimą bei nagrinėjimą tuo pačiu metu būtų buvę pranešta I. M..
    10. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir betarpiškai neištyrė byloje surinktų įrodymų, t. y. neišsiaiškino visų esminių nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinių aplinkybių bei I. M. inkriminuojamų neteisėtų veiksmų požymių, todėl iš esmės padarė tik prielaidą, jog I. M. padarė vieną tęstinę BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime kaip suformuotą precedentą cituoja Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. ATP-128-245/2016, tačiau šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios analizuojamam atvejui. Be to, cituojamoje nutartyje spręstas sukčiavimo kaip tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, šiuo atveju buvo daromos vagystės. Todėl sutiktina su prokurorės skundo teiginiais, jog vien kelių analogiškų veikų padarymo nepakanka konstatavimui, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika.
    11. Remiantis išdėstytu, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimas panaikinamas ir I. M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Nutarė

7Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dalios Sabaliauskaitės skundą tenkinti.

8Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti I. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

9Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai