Byla 2A-52-390/2015
Dėl darbo sąlygų pakeitimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5748-945/2014 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui Kauno suaugusiųjų mokymo centrui dėl darbo sąlygų pakeitimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu (b. l. 11-12) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. ( - ) priimtą darbo byloje Nr. APS-2-19633 (b. l. 5-6, 68-69), kuriuo atmestas jos prašymas dėl darbo krūvio atkūrimo (b. l. 20-21), atstatyti jai 12,5 kontaktinių valandų darbo krūvį. Ieškovė nurodo, kad jai neteisėtai 2013-2014 mokslo metais buvo sumažintas darbo krūvis nuo 12,5 kontaktinių valandų iki 8,8 kontaktinių valandų. Su ieškove sudaryta darbo sutartis nekeista nuo pat jos sudarymo 1997 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 43-44), nors turėjo būti keičiama, nes jau keletą metų iš eilės įteikinėjami atleidimo iš darbo lapeliai-įspėjimai „dėl galimo darbo sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo“ (b. l. 29-30). Ieškovės pasirašant darbo sutartį duotas rašytinis sutikimas dirbti nepilnu darbo krūviu (b. l. 45, 76) nereiškia, jog be jokios priežasties vadovas gali kasmet mažinti darbo krūvį. Ieškovė sutikimo bloginti darbo sąlygas nedavė, atsakovo vadovui siuntė registruotus laiškus, kuriuose prašė padidinti darbo krūvį iki praėjusių mokslo metų darbo krūvio. Be to, darbo sąlygos buvo bloginamos ne visiems pedagogams. Darbo sutartyje nėra fiksuota, jog ieškovė dirba tam tikrame padalinyje, todėl prieš mažinant darbo krūvį jai turėjo būti siūlomas darbas kituose atsakovo teritoriniuose skyriuose. Iš tarifikuotų 8,8 kontaktinių valandų 0,8 valandos sudarė darbas nuotoliniu būdu su jungtine 6-7 klase. Mokomasis kursas nebuvo sukurtas ir atlyginimas buvo numatytas skaičiuoti visai kitaip, nei už kontaktines valandas, todėl ieškovė vadovui siuntė registruotą laišką (b. l. 24-25) klausdama, ar bus sumokėta už kurso kūrimą. Paaiškėjus, jog mokama nebus, ieškovė atsisakė dirbti su šia jungtine klase ir viso turi 8 kontaktines valandas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pareiškė reikalavimą dėl darbo užmokesčio skirtumo, susidariusio dėl darbo krūvio sumažinimo, priteisimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. ( - ) priimtą darbo byloje Nr. APS-2-19633, pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymo dėl mokytojų tarifikacijos Nr. P-221 dalį, kuria iki 8,8 kontaktinių valandų sumažintas ieškovės J. B. darbo krūvis ir laikė, jog ieškovės darbo krūvis po 2013 m. rugsėjo 2 d.- 12,5 kontaktinių valandų, priteisė ieškovei iš atsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro 2.847,10 Lt, 1.685 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš atsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro 229 Lt žyminio mokesčio ir 6,98 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas darė išvadą, kad galimybės skirti nurodytas valandas ieškovei darbdavys nenuginčijo ir, kad nurodytų aplinkybių visuma paneigė darbdavio veiksmų skirstant darbo krūvį darbuotojams objektyvumą, kliūčių 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje suteikti ieškovei jos ankstesniais metais turėtą darbo krūvį realumą. Teismas kaip nepagrįstą vertino ir darbdavio elgesį sprendžiant klausimą dėl ieškovės darbo krūvio keitimo. Teismas nustatė, kad dirbdama pagal tarifikacijoje nurodytą darbo krūvį ieškovė išreiškė pritarimą atitinkamai darbo sąlygai. Vėliau, kai šis krūvis buvo keičiamas, kiekvienų mokslo metų pradžioje (o kartais, papildomai, ir mokslo metų eigoje), ieškovė kiekvieną kartą konkliudentiniais veiksmais patvirtindavo esant susitarimui dėl darbo sąlygų pakeitimo. Esant būtinybei gauti tokį darbuotojos sutikimą patvirtino ir atsakovo direktorius, mokslo metų pabaigoje įteikdamas ieškovei įspėjimus apie galimai mažėsiantį darbo krūvį ir nurodydamas, jog, ieškovei su pasiūlymu dėl darbo krūvio mažinimo nesutikus, darbo sutartis su ja bus nutraukta DK 120, 129 straipsniuose nustatytais pagrindais. Ieškovė, darbdavio informuota, jog darbo sąlygos jai gali būti bloginamos tik su jos sutikimu, elgėsi aktyviai, be nepagrįsto uždelsimo pateikė darbdaviui savo poziciją dėl siūlomo pakeitimo, kuris negalėjo būti interpretuojamas kaip sutikimas. Teismas nustatė, jog darbdavys, suvokdamas, kad darbuotoja nesutinka su darbo krūvio sumažinimu, turėjo teisę inicijuoti darbo sutarties su ieškove nutraukimą DK 129 straipsnio pagrindu, bet neturėjo teisės spręsti, jog jo priimtas vienašališkas sprendimas yra teisėtas ir negali būti ginčijamas. Neinicijavęs darbo sutarties nutraukimo, darbdavys privalėjo atstatyti ieškovei jos iki pakeitimų turėtą 12,5 kontaktinių valandų darbo krūvį. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad darbo užmokesčio už darbo krūvio skirtumą tarp 8,8 kontaktinių valandų ir 8 kontaktinių valandų priteisimas neatitiktų tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio, lemtų ieškovės savarankiško sprendimo nulemtą jos pačios nepagrįstą praturtėjimą. Tuo tarpu darbo užmokesčio tarp 12,5 kontaktinių valandų ir 8,8 kontaktinių valandų darbo krūvių skirtumą, atsižvelgiant į CPK 414, 417 straipsniuose įtvirtintą pareigą teismui, ginant darbuotojo interesus, viršyti ieškinio dalyką, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

8Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno suaugusiųjų mokymo centras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą J. B. ieškinį atmesti priteisti iš ieškovės J. B. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo paruošimą, atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti (b. l. 133). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Centras 2013-2014 mokslo metais rusų kalbos mokytojams darbo krūvį paskirstė neobjektyviai ir turėjo galimybę 2013 m. pradžioje ieškovei suteikti jos turėtą 2012-2013 mokslo metais 12,5 kontaktinių valandų darbo krūvį, kadangi tiek L. B., tiek M. O., tiek D. T. dirbo Centro Šančių filiale su vidurinio ugdymo programa. Kadangi ieškovė dirba Petrašiūnų filiale su pagrindinio ugdymo programa- mokslo metų viduryje keisti mokinių mokymosi tvarkaraštį tam, kad ieškovei būtų galima paskirti kiek tai atsilaisvinusių kontaktinių valandų taip, kad ji galėtų ir suspėti nuvykti į kitą Centro filialą, yra nenaudinga ten besimokantiems mokiniams, todėl šios valandos ir buvo perskirstytos tarp tame filiale dirbančių rusų kalbos mokytojų.

10Atsakovas kaip mokymo įstaiga negali užtikrinti, kad kiekvienais mokslo metais bus pastovus pageidaujančių mokytis Centre mokinių skaičius, nuo kurių kiekio priklauso Centro mokytojų užimtumas ir jų darbo užmokestis, todėl su Centro mokytojais priimant juos į darbą ir yra susitariama dėl galimo nepilno darbo krūvio - apie tai buvo įspėta ir ieškovė, sudarydama darbo sutartį ji su tuo sutiko.

11Esant teismo išaiškinimui, kad „aprašas nenustato privalomo mokytojų darbo krūvio. Nepažeidžiant darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, mokytojų darbo krūvis gali būti ir didesnis, ir mažesnis nei 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę, darbo sutartyje nesant įrašytų jokių sąlygų dėl ieškovei suteikiamo darbo krūvio, esant ieškovės išankstiniam rašytiniam sutikimui dirbti mažesniu darbo krūviu, nepagrįsta teismo išvada, kad Centras privalėjo ieškovei užtikrinti ir suteikti jos pageidaujamą darbo krūvį duotu atveju tokį pat kaip 2012-2013 mokslo metais, t. y. 12,5 kontaktinių valandų.

12Nesant konkrečiai išreikšto ieškovės nesutikimo dirbti jai nustatytu (o ne sumažintu kaip teigia ieškovė) darbo krūviu 2013-2014 mokslo metais, Centras neturėjo jokio teisinio pagrindo nutraukti su ieškove darbo sutartį DK 129 str. pagrindu, juolab, kad ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. tęsdama darbą pakeistomis sąlygomis, tokį sutikimą patvirtino.

13Teismas nepagrįstai teigė, kad darbo sutartyje darbo apmokėjimo sąlygose turi būti nurodytas aiškiai identifikuotas konkretus dokumentas, t. y. iš esmės tokio dokumento sudarymo data ir numeris, kuriuo remiantis darbdavys mokės darbuotojui darbo užmokestį, o jei to darbo sutartyje nėra, tai yra būtinas darbuotojo sutikimas dėl darbo sąlygų pakeitimo. Apelianto nuomone, tai yra nerealu, nes kiekvienais mokslo metais yra išleidžiamas naujas direktoriaus įsakymas dėl mokytojų tarifikacijos naujais mokslo metais.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. B. prašo atmesti Kauno suaugusiųjų mokymo centro apeliacinį skundą visa apimtimi, priteisti iš Kauno suaugusiųjų mokymo centras visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitas, tačiau neapsiribojant, išlaidomis advokato pagalbai apmokėti (b. l. 138–145). Atsiliepime nurodoma, kad nebuvo objektyvių priežasčių sumažinti ieškovės darbo krūvį daugiau nei 2,2 kontaktinėmis valandomis. Net ir nustačius aplinkybę, jog objektyvios priežastys lėmė 2,2 kontaktinėmis valandomis sumažėjusį mokytojams paskirstytiną darbo krūvį, šis krūvio sumažinimas negalėjo būti taikomas tik ieškovės atžvilgiu, nes pas atsakovą iš viso dirba 7 rusų kalbos mokytojai. Darbo krūvio sumažinimas turėjo paliesti visus mokytojus, o ne tik ieškovę. Kitoks darbo krūvio paskirstymas pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, taip pat reiškia, jog apeliantas netinkamai vykdė pareigą organizuoti darbą.

15Apeliantas aiškiai ir konkrečiai nenurodo, kokios nuostatos draudžia Ieškovei dirbti pagal abi ugdymo programas. Vadinasi, neįrodo aplinkybės, kuria grindžia savo argumentus (CPK 178 str.).

16Ieškovei skirti darbo krūvį tik Petrašiūnų filiale, ypatingai nustačius, jog šiame filiale darbo krūvio nepakanka, o paskiriant ieškovei dalį pamokų kituose filialuose, būtų užtikrinta galimybė ieškovei skirti didesnį darbo krūvį, pagrindo nebuvo. Todėl apelianto argumentai, kuriais šis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog apeliantas neobjektyviai paskirstė darbo krūvį tarp mokytojų, atmestini.

17Nepagrįstas apelianto argumentas, jog „ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. tęsdama darbų pakeistomis sąlygomis, tokį sutikimų patvirtino." Ieškovė neturėjo pagrindo netęsti darbo po to, kai ji išreiškė aiškų nesutikimą ir tokios savo pozicijos nuosekliai laikėsi, kadangi apeliantas nesiėmė veiksmų spręsti susiklosčiusios situacijos - taikyti DK 120 str. ir 129 str. nuostatas.

18Apelianto argumentas, jog ieškovė privalėjo pasirašyti įsakymu Nr. P-221 patvirtintoje tarifikacijoje „nesutinku", yra teisiškai nereikšmingas, nes su tarifikacija ieškovė buvo supažindinta tik 2013-10-22. Tuo tarpu apie nesutikimą dirbti mažesniu nei 12,5 kontaktinių valandų darbo krūviu ieškovė apeliantui pranešė dar 2013-08- 30 ir 2013-09-09 registruotais laiškais išsiųsdama prašymus. Apeliantas nenustatė aiškios darbo apmokėjimo tvarkos. Darbo organizavimas šiuo klausimu turi akivaizdžių trūkumų ir darbo sutarties šalys nesusitarė dėl konkrečių darbo apmokėjimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju, darbo sutartimi ieškovei nustatyta sąlyga dėl darbo apmokėjimo apibrėžiama tik Vyriausybės patvirtintu koeficientu, tačiau nenurodomas per savaitę dirbtų valandų skaičius, nei šių valandų nustatymo tvarka. Vadinasi, aptariama sąlyga yra neaiški ir neatitinka darbo sutarties pavyzdinės formos reikalavimų, kurie buvo nurodyti pačioje sudaromoje sutartyje. Tai yra, ieškovės ir apelianto sudarytoje darbo sutartyje nėra nė nuorodos į tarifikacijos sąrašą, kuriuo kasmet yra nustatomas ieškovei skirtas darbo krūvis.

19Ieškovė nebuvo išreiškusi sutikimo dirbti nepilnu darbo krūviu, apie tai nėra pažymėta su apeliantu 1997-08-15 sudarytoje darbo sutartyje. Ieškovė byloje nagrinėjamoje situacijoje išreiškė sutikimą dirbti ne mažesniu nei 12.5 kontaktiniu valandų darbo krūviu, kuomet šis krūvis rodo tik apatinę jai skirtino darbo krūvio ribą, todėl apeliantas neturėdamas ieškovės raštiško sutikimo dirbti mažesniu nei ieškovės išreikštas sutikimas darbo krūviu, neturėjo pagrindo jai skirti 8 kontaktinių valandų darbo krūvio ir atitinkamai skaičiuojamo darbo užmokesčio. Tai reiškia, jog apeliantas neteisėtai pakeitė ieškovės darbo krūvį ir darbo apmokėjimą nustatančias sąlygas. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog „neinicijavęs darbo sutarties nutraukimo, darbdavys privalėjo atstatyti ieškovei jos iki pakeitimų turėtą 12,5 kontaktinių valandų darbo krūvį", yra pagrįsta, todėl pagrindo naikinti sprendimą nėra.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

23Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

24Byloje keliamas ginčas dėl ieškovei pakeisto (sumažinto) darbo krūvio teisėtumo, kuris jos vertinimu sumažintas neteisėtai, darbo sutarties sąlygos, kuria buvo sulygtos ieškovės atliekamo darbo apmokėjimo sąlygos – turinio aiškinimo.

25Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. ( - ) priimtu darbo byloje Nr. APS-2-19633 (b. l. 5-6, 68-69), atmetė ieškovės prašymą dėl darbo krūvio atkūrimo (b. l. 20-21), t. y., 12,5 kontaktinių valandų darbo krūvio atstatymo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu panaikino atsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymo dėl mokytojų tarifikacijos Nr. P-221 dalį, kuria iki 8,8 kontaktinių valandų sumažintas ieškovės J. B. darbo krūvis ir laikė, jog ieškovės darbo krūvis po 2013 m. rugsėjo 2 d. - 12,5 kontaktinių valandų. Apeliantas Kauno suaugusiųjų mokymo centras su priimtu teismo sprendimu nesutinka.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013).

27Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3 dalimi, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008; kt.). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.).

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties keitimo galimybių, yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalys savo susitarimu, išreikšdamos suderintą valią, gali pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, jog būtų teisiškai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese. DK 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas – nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas; keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą; tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. AB „Kaišiadorių paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-317/2005; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-265/2005). Apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nustatytas išankstinis įspėjimas apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą įstatymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011). Darbuotojas negali būti priverčiamas dirbti už sumažintą darbo užmokestį, pakeitus darbo apmokėjimo sąlygas.

29Dėl darbo krūvio sumažinimo teisėtumo.

30Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos 1997 m. rugpjūčio 15 d. darbo sutarties Nr. 28 (b. l. 43–44) 4 punkte nustatyta, kad darbdavys (atsakovas) įsipareigoja mokėti darbuotojui (ieškovei) darbo užmokestį litais pagal Vyriausybės patvirtintą koeficientą du kartus per mėnesį – 8 ir 23 dienomis; darbo užmokestis mokamas 2 kartus per mėnesį – 1 d. ir 16 d. Nors tos pačios dienos 1997 m. rugpjūčio 15 d. prašyme dėl priėmimo į darbą ieškovė yra nurodžiusi, kad sutinka dirbti nepilnu krūviu, jokių kitų papildomų sąlygų, dėl kriterijų, kuriems esant yra keičiamas (mažinamas ar didinamas) darbo užmokestis, jokių įrašų dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo darbo sutartyje nėra padaryta ar nurodyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog darbdavio galimybės užtikrinti pedagogui nekintančias darbo sąlygas yra įtakojamos mokinių (klasių komplektų) skaičiaus bei jų pasirenkamų disciplinų. Vadinasi, esant esminei darbo sutarties sąlygai dėl darbo apmokėjimo pagal Vyriausybės patvirtintą koeficientą, ginčo dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo pagal nustatytą tarifikaciją nėra.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad, mažėjant mokinių skaičiui, darbo valandų mažėjimas, o tuo pačiu ir darbo užmokesčio mažėjimas yra logiškas. Tokiu atveju laikytina, kad tai atitinka šalių valią ir darbo apmokėjimo švietimo įstaigose organizavimo tvarką, todėl nebūtinas darbuotojos sutikimas dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, nes darbo sutartyje įtvirtinta nuostata nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Todėl šiuo aspektu teisiškai nereikšmingas yra apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė privalėjo pasirašyti įsakymu Nr. P-221 patvirtintoje tarifikacijoje „nesutinku". Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčas kilo dėl darbdavio darbo organizavimo paskirstant sumažėjusias darbo valandas keliems analogiškas funkcijas atliekantiems darbuotojams. Teisėjų kolegija pažymi, kad formuojant darbo krūvį, svarbu yra atsižvelgti į visus objektyvius kriterijus, o ne tik į nustatomus teisės aktais. Apelianto nurodomoje ir teisėjų kolegijos aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-23/2011 nėra visiškai analogiškas atvejis ir negalėtų būti laikomas precedentu šioje byloje, kadangi cituojamoje byloje sprendžiant ginčą, ar esant galiojančiai darbo sutarties sąlygai dėl apmokėjimo pagal tarifikaciją, reikalingas darbuotojo sutikimas, teismai nustatė, kad darbuotojo darbo krūvis pakito dėl objektyvių priežasčių – mokinių sumažėjimo, o nagrinėjamu atveju, kyla ginčas dėl to, kad Kauno suaugusiųjų mokymo centre objektyviai sumažėjus mokinių skaičiui, darbo valandos buvo paskirstytos neproporcingai, todėl dėl pakeistų darbo sąlygų buvo būtinas darbuotojo sutikimas ( DK 120 straipsnis).

32Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendras rusų kalbos kontaktinių valandų skaičius sumažėjo nuo 82 iki 79,8, t. y., vos 2,2 kontaktinėmis valandomis, tuo tarpu vien ieškovės darbo krūvis buvo sumažintas 3,7 kontaktinėmis valandomis. Pastarąją aplinkybę nulėmė tai, jog daliai darbuotojų kontaktinių valandų skaičius buvo didinamas (pvz., L. A.- nuo 5 iki 6 kontaktinių valandų, D. T.- nuo 11 iki 15,5 kontaktinių valandų). Viena iš šių darbuotojų (L. A.) dirbo tame pačiame padalinyje, kaip ir ieškovė. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad darbo valandos perskirstytos tarp tame pačiame filiale dirbančių rusų kalbos mokytojų mokinių patogumui, yra nepakankamas, kad galima būtų daryti išvadą, jog, esant ieškovės prašymui, darbdavys išnaudojo visas galimybes palikti esamą ar padidinti ieškovei darbo krūvį. Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis ir į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, pakeisdamas šalių darbo sutartyje sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą, nesilaikė nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos (DK 120 str. ir 129 str.). Taip pat pripažintina, kad darbdavys tokiu būdu mažindamas ieškovės darbo krūvį, teisiškai nerealizavo darbo teisės apsauginės (socialinės) funkcijos – užtikrinti žmogaus teises darbo procese.

33Dėl darbuotojo sutikimo dirbti mažesniu darbo krūviu.

34Apeliantas, remdamasis išankstiniu ieškovės 1997-08-15 sutikimu dirbti mažesniu darbo krūviu ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. P-221 dėl mokytojų tarifikacijos bei tuo, kad darbo sutartyje nebuvo įrašyta jokių sąlygų dėl ieškovei suteikiamo darbo krūvio, teigia, kad Kauno suaugusiųjų mokymo centras pagrįstai ieškovei nesuteikė jos pageidaujamo darbo krūvio – 12,5 kontaktinių valandų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovei sudarant darbo sutartį duotas sutikimas dirbti ne visu darbo krūviu nereiškia, jog darbdavys gali krūvį nustatinėti savo nuožiūra.

35Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad esant šalių susitarimui dėl darbo užmokesčio pagal Vyriausybės nustatytą koeficientą, t. y. pagal tarifikaciją, net ir nesant aptartam konkrečiam darbo užmokesčiui bei darbo valandų skaičiui, darbuotojo sutikimas dėl darbo sąlygų pakeitimo nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieškovės darbo krūvio ženklus sumažinimas buvo nulemtas ne vien objektyvių kriterijų – mokinių sumažėjimo, bet ir neproporcingo darbo valandų paskirstymo tarp kitų darbuotojų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu atveju būtina gauti darbuotojo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (DK 120 str.). Priešingu atveju, susidarytų tokia situacija, kai esant sumažėjusiam mokinių skaičiui darbdavys turėtų galimybę piktnaudžiauti jam suteikta teise neproporcingai paskirstant tarp darbuotojų darbo valandas, vienam darbuotojui ženkliai sumažinant darbo krūvį, o kita, net ir sumažėjus mokinių skaičiui, pridėti darbo valandų.

36Taigi, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes dėl neobjektyvaus tarp darbuotojų darbo valandų paskirstymo, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai darė išvadą, kad šiuo atveju ieškovės išankstinis sutikimas savaime negali būti vertinamas kaip pakankamai apibrėžtas susitarimas dėl darbo laiko trukmės, o kartu ir dėl su išdirbtu darbo laiku tiesiogiai susijusio darbo užmokesčio. Be to, darbo sutartyje nebuvo nuorodos į konkretų dokumentą, t. y. abi sutarties šalys nebuvo susitarusios tokį sutikimą laikyti sutarties sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; kt.). Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad būtinas ieškovės atskiras sutikimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Tokio sutikimo nedavus, darbdavys privalėjo palikti galioti esamą darbo krūvį arba išnaudoti visas galimybes darbo valandas paskirstyti proporcingai, o dėl objektyvių priežasčių nesant tokiai galimybei, privalėjo inicijuoti darbo sutarties nutraukimą DK 129 straipsnio pagrindu.

37Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties sąlygų keitimą, tinkamai įvertino darbuotojo darbo krūvio sumažinimo teisėtumą, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

40Apeliacinį skundą atmesti.

41Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu (b. l. 11-12) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno suaugusiųjų mokymo centras prašo... 9. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Centras 2013-2014 mokslo metais... 10. Atsakovas kaip mokymo įstaiga negali užtikrinti, kad kiekvienais mokslo... 11. Esant teismo išaiškinimui, kad „aprašas nenustato privalomo mokytojų... 12. Nesant konkrečiai išreikšto ieškovės nesutikimo dirbti jai nustatytu (o ne... 13. Teismas nepagrįstai teigė, kad darbo sutartyje darbo apmokėjimo sąlygose... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. B. prašo atmesti Kauno... 15. Apeliantas aiškiai ir konkrečiai nenurodo, kokios nuostatos draudžia... 16. Ieškovei skirti darbo krūvį tik Petrašiūnų filiale, ypatingai nustačius,... 17. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog „ieškovė savo konkliudentiniais... 18. Apelianto argumentas, jog ieškovė privalėjo pasirašyti įsakymu Nr. P-221... 19. Ieškovė nebuvo išreiškusi sutikimo dirbti nepilnu darbo krūviu, apie tai... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų... 24. Byloje keliamas ginčas dėl ieškovei pakeisto (sumažinto) darbo krūvio... 25. Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos... 27. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties keitimo... 29. Dėl darbo krūvio sumažinimo teisėtumo.... 30. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos 1997 m. rugpjūčio 15 d. darbo sutarties... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, mažėjant mokinių skaičiui, darbo valandų... 32. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendras rusų... 33. Dėl darbuotojo sutikimo dirbti mažesniu darbo krūviu.... 34. Apeliantas, remdamasis išankstiniu ieškovės 1997-08-15 sutikimu dirbti... 35. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo... 36. Taigi, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes dėl neobjektyvaus tarp... 37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 40. Apeliacinį skundą atmesti.... 41. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą....