Byla 2A-1080-516/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“, G. G., J. K., G. Š., V. Š. ir S. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. B2-2288-567/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (atsakovo M. Z., mirusio 2012 m. lapkričio 16 d., teisių perėmėjas), bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“, uždarajai akcinei bendrovei „Streamway“, G. G., J. K., G. Š., V. Š., S. Z. dėl skolos priteisimo bei atsakovų G. Š., V. Š. ir S. Z. priešieškinius ieškovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys - bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „NEO RANGA“, atstovaujama administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“, H. R., R. Š..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami klausimai dėl laidavimo sutarčių atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms; laidavimo pabaigos dėl esminio prievolės pasikeitimo; suklydimo įtakoje ir asmeniui negalint suprasti savo veiksmų reikšmės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais.

5Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas (toliau – UAB Medicinos bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo tikslinamas, prašydamas priteisti:1) solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Streamway“ (toliau – UAB „Streamway“), G. G., J. K., Lietuvos valstybės (atsakovo M. Z., mirusio 2012 m. lapkričio 16 d., teisių perėmėjas), G. Š., V. Š. ir S. Z. 2 278 607,38 Lt (659 930,31 EUR) negrąžinto kredito, 123 673,29 Lt (35 818,26 EUR) palūkanų, 22 742,79 Lt (6 586,77 EUR) delspinigių, iš viso 2 425 023,46 Lt (702 335,34 EUR), sutartines mokėjimo funkciją atliekančias 5,45 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo prašomo priteisti kredito likučio nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2013 m. balandžio 5 d. dienos, įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo visos išieškotinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 30 000 Lt (8 688,60 EUR) žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas; 2) solidariai iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“ (toliau - BUAB „Šilumos priežiūra“) 2 278 607,38 Lt (659 930, 31 EUR) negrąžinto kredito, 227 842,70 Lt (65 883,24 EUR) palūkanų, 140 887,35 Lt (40 803, 80 EUR) delspinigių, 14 543,99 Lt (4 212,23 EUR) kitų išlaidų, 30 000 Lt (8 688,60 EUR) žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodė, kad UAB Medicinos bankas 2006 m. spalio 11 d. kredito sutartimi suteikė trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „NEO RANGA“ (toliau – UAB „NEO RANGA“) 2 428 000 Lt dydžio kreditą, kuris sutartyje nustatyta tvarka ir terminais turėjo būti grąžintas iki 2016 m. spalio 10 d. Papildomais susitarimais buvo keičiamas kredito grąžinimo grafikas, palūkanų norma, atidėtos priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, bei kitos kredito sutarties sąlygos. Tos pačios dienos laidavimo sutartimis už kredito gavėją laidavo atsakovai G. G., J. K., G. Š., V. Š., S. Z., M. Z.. 2006 m. lapkričio 28 d. laidavimo sutartimi už skolininką laidavo uždaroji akcinė bendrovė „Verkių ūkis“ (toliau – UAB „Verkių ūkis“), 2010 m. liepos 1 d. laidavimo sutartimi – UAB „Streamway“. Suteikto kredito grąžinimas taip pat buvo užtikrintas UAB „Verkių ūkis“ akcijų įkeitimu bei nekilnojamųjų daiktų hipoteka, kurių vertė nepadengia viso įsiskolinimo ieškovui. Laiduotojai įsipareigojo atsakyti ieškovui už trečiąjį asmenį UAB „NEO RANGA“ savo turtu tokia pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartį. Trečiasis asmuo UAB „NEO RANGA“ nuo 2011 m. balandžio 25 d. nemokėjo kredito įmokų, nuo 2011 m. balandžio 30 d. – palūkanų, tokiais savo veiksmais pažeidė kredito sutarties l.1., 2.6.1 (pakeisto vėlesniais papildomais susitarimais), 4.4, 6.2 punktuose numatytus įsipareigojimus. Ieškovas ne kartą pranešimais informavo trečiąjį asmenį UAB „NEO RANGA“ ir laiduotojus apie sutarties sąlygų nevykdymą, tačiau sutartiniai įsipareigojimai taip ir nebuvo įvykdyti. Ieškovas 2012 m. vasario 9 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį 7.5 punkte nustatytu pagrindu bei pareikalavo, kad laiduotojai įvykdytų prievolę už trečiąjį asmenį. Laiduotojai sutartinių įsipareigojimų už trečiąjį asmenį neįvykdė. Kadangi skolininkas ieškovui suteikto kredito negrąžino bei nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, jis ir laiduotojai solidariai atsakingi už šių sutartinių įsipareigojimų įvykdymą (CK 6.6 str. 4 d., 6.38 str., 6.66 str., 6.78 str. 3 d., 6.81 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.870 str., 6.872 str., 6.873 str., 6.874 str.).

7Atsakovas BUAB „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“ priešieškinio nereiškė; atsiliepimuose į ieškinį (6 t., 16-19 b.l., 11 t., 34-37 b.l.) prašė ex officio pripažinti negaliojančiu su juo sudarytos laidavimo sutarties 7.2 punktą, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, bei atitinkamai laikyti laidavimo prievolę pasibaigusia. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai, kylantys iš visų laidavimo sutarčių, laikytini negaliojančiais, kadangi kredito sutarties sudarymo metu ieškovas tinkamai neįvertino kredito gavėjo turtinę padėtį, be to, sutarties galiojimo metu leido jam perleisti trečiajam asmeniui visas įmonės akcijas, kurių įsigijimui buvo suteiktas kreditas, tokiais savo veiksmais pakeitė Kredito sutarties turinį ir pats prisiėmė galimo sutarties neįvykdymo riziką. Atsakovo teigimu, bankui leidus perleisti įmonės akcijas, faktiškai įvyko kredito sutarties šalies skolininko pasikeitimas, tačiau šie pokyčiai nebuvo formalizuoti padarant atitinkamus kredito sandorio pakeitimus. Perleidus įmonės akcijas ir palikus UAB „NEO RANGA“ pagrindiniu skolininku susidarė situacija, kad tiek UAB „Verkių ūkis“, tiek jo akcininkas UAB „Streamway“ liko neapibrėžtoje situacijoje, nes bet kuriuo momentu bankas formaliu pagrindu galėjo nutraukti kredito sutartį arba kiti pagrindinio skolininko kreditoriai galėjo pradėti bankroto procedūrą (CK 6.82 str. 2 d., 6.158 str., 6. 193 str., 6. 202 str.). Atsakovo manymu, reikalavimas vykdyti laidavimo sutartyse numatytus įsipareigojimus, kuriomis užtikrinta prievolė iš esmės buvo pakeista išimtinai ieškovo valia, apsunkintų visų laiduotojų padėtį ir prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str., 6.78 str. 1 d., 6.87 str. 4 d.).

8Atsakovai V. Š. ir G. Š. pateiktais priešieškiniais prašė pripažinti negaliojančiomis 2006 m. spalio 11 d. tarp ieškovo ir jų sudarytas laidavimo sutartis (9 t. b.l. 126-133, 182-190). Priešieškinyje bei atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas laidavimo sutartis pateikė jiems pasirašyti kartu su kitais dokumentais, neišaiškinęs tokių sutarčių sudarymo esmės ir teisinės reikšmės, dėl ko jie sudarė klaidingas prielaidas apie egzistavusius esminius sudaromų sandorių faktus. Atsakovų teigimu, tinkamai supratę pasirašomų sutarčių esmę bei jų sukeliamas teisines pasekmes, jie savo valia laiduoti visu jiems priklausančiu turtu, siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles, niekada nebūtų sutikę. Atsakovai pritarė BUAB „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“ nurodytoms aplinkybėms, kad ieškovas leidęs skolininkui perleisti visas įmonės akcijas pasielgė neteisėtai ir neprotingai, nes tokiais veiksmais pablogino ne tik paties skolininko, bet ir laidavusių už jį asmenų turtinę padėtį. Atsakovų manymu, tokiais veiksmais ieškovas iš esmės pakeitė kredito sutartį, padidino laiduotojų atsakomybės ribas bei prisidėjo prie įmonės nemokumo, kas sudaro pagrindą laidavimo pasibaigimui (CK 1.5 str., 1.80 str., 1.90 str., 6.78 str., 6.87 str. 4 d.).

9Atsakovė G. G. priešieškinio nereiškė, atsiliepime į ieškinį (11 t., b.l. 96-100) taip pat prašė ex officio pripažinti negaliojančiu su ja sudarytos laidavimo sutarties 7.2 punktą, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, bei atitinkamai laikyti laidavimo prievolę pasibaigusia. Nurodė, kad UAB „NEO RANGA“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta, nes prieš ją, kaip įmonės vienintelę akcininkę, buvo panaudoti neteisėti veiksmai - fizinė ir psichologinė prievarta (grasinimai ir šantažas). Sudarytoje sutartyje buvo numatytos sąlygos, įpareigojančios naujus akcininkus atlaisvinti esamus laiduotojus bei jų įkeistą turtą nuo atsakomybės pagal kredito sutartį, bei perimti įmonės įsipareigojimus ieškovo naudai. Šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Vadovaujantis vėlesniais susitarimais, kurie buvo išgauti taip pat grasinimo būdu, minėtos sutarties sąlygos buvo panaikintos, siekiant pasipelnyti iš esamo sandorio ir taip sužlugdyti įmonių veiklą bei pakenkti atsakovei ir kitiems laiduotojams (CK 1.5 str., 1.80 str., 6.78 str., 6.87 str. 4 d.).

10Atsakovai M. Z. (teisių perėmėja Lietuvos valstybė) ir S. Z. atsiliepime į ieškinį (6 t., b.l. 1-4) prašė atmesti jų atžvilgiu pareikštus ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad nežinojo ir negalėjo žinoti apie laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, kadangi minėtų laidavimo sutarčių su ieškovu nepasirašė, jose esantys jų parašai yra suklastoti. Atsakovė S. Z. pateiktu priešieškiniu (9 t., b.l. 23-39, 10 t., b.l. 1-4) prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 11 d. tarp ieškovo ir jos sudarytą laidavimo sutartį.

11Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (atsakovo M. Z., mirusio 2012-11-16, teisių perėmėja paveldėto turto ribose), pateiktu atsiliepimu į ieškinį (11 t., b.l. 104-106) prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinius atmetė.

13Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytų laidavimo sutarčių sąlygos buvo suderintos su atsakovais ir jų priimtos. Atsakovų valia buvo išreikšta pasirašant šias sutartis, tuo patvirtinant, jog jie turi teisę sudaryti tokias sutartis, prisiimti bei vykdyti visus joje numatytus įsipareigojimus, kad toks sutarčių sudarymas neprieštarauja jų interesams. Įvertinęs šiuos bei kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovai neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromų laidavimo sutarčių sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartis konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jų nesudaryti.

14Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, nes tinkamai neįvertino atsakovų turtinės padėties, motyvuodamas tuo, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų finansinė bei ekonominė būklė ir jų prognozės ginčo sutarčių sudarymo metu neleido tikėtis, jog jie nesugebės įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus laidavimo sutartimis.

15Aplinkybes, kad bankas leido perleisti UAB „Verkių ūkis“ akcijas, įkeistas ieškovo naudai, teismas vertino kaip nesudarančias teisinio pagrindo atleisti laiduotojus nuo civilinės atsakomybės, kurią jie prisiėmė laisva valia. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų, nutraukiant kredito sutartį ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievoles pagal kredito sutartį, taip pat duomenų, jog ieškovas neteisėtu būdu padidino skolos dydį.

16Įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pagal įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį UAB Medicinos bankas buvo įtrauktas į BUAB „NEO RANGA“ kreditorių sąrašą su 2 722 632,28 Lt dydžio reikalavimu (8 t., b.l. 169-170), teismas sprendė, jog ieškiniu prašomos priteisti solidarios atsakomybės pagrindu skolos dydis neviršija pagrindinio skolininko skolos kreditoriui dydžio.

17Aplinkybės, kokia yra ieškovui įkeisto turto vertė, teismas vertino kaip nesudarančias teisinio pagrindo mažinti iš atsakovų priteistinos skolos dydį, motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenumato kreditoriui pareigos vykdymo procese pirmiausia realizuoti įkeistą daiktą ir tik po to reikšti ieškinį laiduotojams.

18Atsakovų, kaip fizinių asmenų, ir liudytojų G. T., Rimos O. S., P. Z., V. B., N. M. parodymus teismas laikė prieštaringais bei neturėdamas galimybės pašalinti jų parodymuose esančius prieštaravimus, jais nesiremė ir vertino byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą.

19Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovės S. Z. priešieškinis atmestinas, kaip nepagrįstas, o M. Z. - kaip pateiktas asmens, neturinčio reikalavimo teisės.

20Pasisakydamas dėl atsakovės V. Š. priešieškinio, teismas sprendė, kad nėra pagrindo jį tenkinti, kadangi visos laidavimo sutarties nuostatos atsakovei buvo žinomos ir aiškios, be to ginčijamu sandoriu buvo laiduota už įmonę, kurios vadovu ir akcininku buvo V. Š. ir G. Š. sūnus R. Š., kas sudaro pagrindą išvadai, jog dėl įmonės reikalų ir kredito grąžinimo atsakovė ir jos sutuoktinis turėjo galimybes tinkamai įvertinti prisiimamą riziką ir pagal tokį vertinimą nuspręsti sudaryti laidavimo sutartį, ar nesudaryti.

21UAB Medicinos banko veiksmų nutraukiant kredito sutartį teismas nevertino, nes byloje nėra ginčijamas sutarties nutraukimo teisėtumas.

22Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą ex officio pripažinti, jog laidavimo sutarčių 7.2 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bei atitinkamai laikyti šias sutarčių sąlygas negaliojančiomis, o laidavimo prievolę pasibaigusia.

23Bankui sutikus dėl UAB „Verkių ūkis“ akcijų perleidimo, kredito sutarties šalimi, kaip skolininku, liko UAB „NEO RANGA“, o UAB „Streamway“ tapo laiduotoju, todėl argumentus dėl to, kad UAB „Streamway“ turėjo būti pakeistas į pagrindinį skolininką vietoj UAB „NEO RANGA“, teismas vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės UAB „Streamway“ solidariai atsakomybei.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24A. V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priimti naujus įrodymus bei atskirąją nutartį dėl byloje paaiškėjusių nusikalstamų veikų; sustabdyti bylą iki kol ikiteisminio tyrimo institucijos atliks procesinius veiksmus ir priims sprendimus dėl atskirojoje nutartyje nustatytų nusikalstamų veikų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

251. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad UAB „Verkių ūkis“ verslo perkėlimas į kitą įmonę UAB „Verkių būstas“ buvo suderintas su banko veiksmais, šiam leidus skolinius įsipareigojimus palikti bankrutuojančiai įmonei ir kitiems laiduotojams. Teismas neįvertino aplinkybių, kad R. B. ir K. B., kaip asmenys perkėlę skolininko verslą į kitą įmonę, yra atleisti nuo civilinės atsakomybės pagal jų sudarytas laidavimo sutartis. Skundžiamame teismo sprendime klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės dėl ginčijamų sandorių pasirašymo dienos.

262. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl kreditoriaus nesąžiningumo leidžiant perleisti tretiesiems asmenims bankui įkeistą turtą bei taip pabloginant atsakovų teisinę padėtį.

273. Apeliantės teigimu, teismas užslaptindamas dalį bylos medžiagos apribojo atsakovams galimybę išsiaiškinti priežastis dėl kurių pagrindinis skolininkas neįvykdė prievolės bei jiems atsirado solidarioji pareiga vykdyti šią prievolę už jį.

284. Tirdamas ir vertindamas tik formalius rašytinius įrodymus, teismas neišsiaiškino tikrųjų laiduotojų ketinimų ir jų valios sudarant laidavimo sandorius, taip pat netinkamai vertino šių sandorių pasirašymo aplinkybes.

29A. G. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priimti naujus įrodymus bei atskirąją nutartį dėl byloje paaiškėjusių nusikalstamų veikų, sustabdyti bylą iki kol ikiteisminio tyrimo institucijos atliks procesinius veiksmus ir priims sprendimus dėl atskirojoje nutartyje nustatytų nusikalstamų veikų. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir nurodyti atsakovės Vidos šinkevičienės apeliaciniame skunde.

30A. S. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

311. Teismas netinkamai vertino banko veiksmus leidžiant perleisti įmonės įkeistas akcijas.

322. Nuspręsdamas, kad dalis byloje esančios medžiagos yra nevieša, teismas apribojo atsakovams galimybę tinkamai ginti savo interesus bei atstovauti juos teisme.

333. Byloje esančius įrodymus teismas vertino neteisingai, nepagrįstai prioritetą suteikdamas rašytiniams, o ne liudytojų parodymams. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą skirti byloje rašysenos ekspertizę.

344. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčijamo laidavimo sandorio sudarymo ir pasirašymo aplinkybes, susijusias su atsakovės suklaidinimu, nesuvokimu sudaromo sandorio teisinių pasekmių, taip pat aplinkybes, kad ginčijamos laidavimo sutarties sudarymas atsakovei nebuvo naudingas.

35A. G. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priimti naujus įrodymus bei atskirąją nutartį dėl byloje paaiškėjusių nusikalstamų veikų; sustabdyti bylą iki kol ikiteisminio tyrimo institucijos atliks procesinius veiksmus ir priims sprendimus dėl atskirojoje nutartyje nustatytų nusikalstamų veikų. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei esančius įrodymus, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

36Atsakovas BUAB „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė klausimo dėl ex officio laidavimo sutarčių 7.2 punkto pripažinimo negaliojančiu, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

37A. J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą dalyje dėl jos solidariosios atsakomybės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

381. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo teisinius santykius.

392. Sprendžiant klausimą dėl laidavimo sutarties sudarymo, teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė sandorį sudarė kitų asmenų ydingoje įtakoje, nesuprasdama jo sukeliamų teisinių pasekmių, todėl bankui turėjo būti perkelta pareiga įrodyti jo sąžiningumą.

403. Sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeistos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi atsakovei nebuvo išaiškintos tokio sandorio sukeliamos teisinės pasekmės ir banko tikslai jo sudarymo metu.

414. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad atsakovės turtinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo gera, todėl pats bankas pasirinko netinkamą asmenį, kuris objektyviai neturėjo galimybės užtikrinti pagrindinio skolininkos prievolių įvykdymo.

425. Spręsdamas klausimą dėl laidavimo sutarties pasibaigimo, teismas neteisingai aiškino laidavimo sutarčių 1.1. ir 7.2. punktų sąlygas bei tinkamai neįvertino, kad esant tokioms sąlygoms laiduotojai laidavo neapibrėžtomis sąlygomis bei negalėjo žinoti kokie sutarties pakeitimai bus padaryti.

436. Skundžiamame teismo sprendime taip pat netinkamai įvertintos aplinkybės dėl įmonės akcijų perleidimo bei tolimesnių kreditavimo pakeitimų sudarymo įmonei jau esant faktinio nemokumo būsenoje.

44Ieškovas UAB Medicinos bankas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priimti papildomus įrodymus.

45Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (atsakovo M. Z., mirusio 2012-11-16, teisių perėmėja paveldėto turto ribose), atsiliepime į apeliacinius skundus prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

46Atsakovas BUAB „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad sutinka su kitų apeliantų skundų argumantais dėl ex officio laidavimo sutarčių 7.2 punkto pripažinimo negaliojančiu.

47A. J. K. atsiliepime į kitų apeliantų apeliacinius skundus prašė juos nagrinėti teismo nuožiūra.

48A. G. Š. ir V. Š. atsiliepime į kitų atsakovų apeliacinius skundus nurodė, kad iš esmės palaiko visų apeliantų prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

49A. S. Z. atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos tenkinti, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

50IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

52Byloje keliami klausimai dėl laidavimo sutarčių atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, laidavimo pabaigos iš esmės pasikeitus prievolei ir dėl to be laiduotojų sutikimo padidėjus jų atsakomybės apimčiai bei laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kaip sudarytų suklydimo įtakoje bei asmeniui negalėjus suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

53Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

54A. S. Z. atsiliepime į kitų atsakovų apeliacinius skundus pateikė prašymą nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka. Šį prašymą grindė bylos ypatingu sudėtingumu.

55Teisėjų kolegija pasisakydama šiuo klausimu, pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.).

56Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantei nenurodžius konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenustačius ir apeliacinės instancijos teismui, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka – pagal bendrąją apeliacinio proceso taisyklę (CPK 321 str.1 d., 322 str.).

57Dėl pagrindo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis dėl suklydimo (V. Š. ir G. Š. bei S. Z. priešieškinių pagrindu)

58Bylos nagrinėjimo metu atsakovų V. Š. ir G. Š. bei S. Z. priešieškiniuose buvo keliami reikalavimai dėl ginčijamų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip sudarytų jiems iš esmės suklydus. Pirmosios instancijos teismas nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, sudarančių pakankamą teisinį pagrindą pripažinti atsakovų ginčijamas laidavimo sutartis negaliojančiomis, todėl sprendė, jog pagrindiniam skolininkui neįvykdžius kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų - šiuos įsipareigojimus turi vykdyti laiduotojai. A. S. Z. priešieškinyje buvo nurodžiusi dar vieną sandorio negaliojimo pagrindą – kad jis buvo sudarytas asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pagrindo laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nurodytais pagrindais, kadangi konstatavus šiuos sandorių negaliojimo pagrindus, kiti šios bylos teisiniai aspektai šių atsakovų atžvilgiu būtų teisiškai nereikšmingi. Tuo tarpu nesant pagrindo tenkinti šiuos reikalavimus, kiti atsakovų atleidimo nuo laidavimo prievolės argumentai aktualūs visų atsakovų atžvilgiu ir dėl jų pasisakytina bendrai.

59Ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, kaip solidariąją prievolę turinčių bendraskolių, atsakovai V. Š. ir G. Š. priešieškinių reikalavimais prašė pripažinti negaliojančiomis su jais sudarytas laidavimo sutartis CK 1.90 straipsnio pagrindu (kaip sudarytas suklydus). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovams buvo žinomos ir suprantomos ginčijamų sandorių nuostatos, jie turėjo galimybę tinkamai įvertinti prisiimamą riziką, todėl laisva valia išreiškę valią sudaryti šiuos sandorius turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

60Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti atsakovų V. Š. ir G. Š. priešieškinių reikalavimai, bei šių atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, pažymi, jog sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų, todėl iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį CK 1.90 straipsnio pagrindu. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojamas suklydimo faktas ir jo esmingumas. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

61Atsakovų teigimu, ginčijamų laidavimo sutarčių pasirašymo metu jie neturėjo galimybės susipažinti su pasirašomų dokumentų turiniu, banko darbuotoja jiems nepaaiškino sudaromų sutarčių sąlygų bei galimų teisinių pasekmių, taip pat bankas neįvertino jų turtinės padėties bei galimybių įvykdyti prievolę, kas turėjo tiesioginės reikšmės jų valios išreiškimui bei galimybėms vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

62Teisėjų kolegija nagrinėjamų aplinkybių kontekste pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai neįrodė, jog ginčijamų sandorių pasirašymo metu jie buvo suklaidinti, nesuprato sudaromų sandorių esmės bei šių sandorių sukeliamų teisinių pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu patikslintuose procesiniuose dokumentuose atsakovai neginčijo aplinkybių, kad ginčo laidavimo sutartyse yra jų parašai bei laikėsi pozicijos, jog pasirašydami šias sutartis manė, kad laiduoja už daug mažesnę skolą, nei nurodyta kredito sutartyje. Kaip matyti iš atsakovų ginčijamų laidavimo sutarčių, šių dokumentų tekstas nėra didelės apimties (9 punktai), sutarčių sąlygos yra konkrečios ir aiškios, sutarčių 1 punkte nurodyta informacija apie kredito sutartį ir kredito gavėją (skolininką), sutarčių 2 punkte – apibūdintas sutarties dalykas, sutarčių 3 punkte – apibrėžtos laiduotojo atsakomybės ribos, sutarčių 7.2 punkte – numatytas laiduotojų pareiškimas, kad jiems yra žinomos visos kredito sutarties sąlygos ir jie sutinka, kad kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų keitimas neturės įtakos laiduotojo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Taigi, susipažinęs su sutartimis, kiekvienas atidus asmuo sutarties nuostatas būtų supratęs vienareikšmiškai, kaip prievolę atsakyti savo turtu už kito asmens prievoles, jei pastarasis jų neįvykdys. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad ginčijamose laidavimo sutartyse nėra nurodyta suteikto kredito bendra suma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog atsakovai buvo suklaidinti manydami, kad laiduoja už mažesnio dydžio kreditą, kadangi, kaip jau buvo minėta, sutarčių 7.2 punkte laiduotojai patvirtino, kad yra susipažinę su kredito sutarties sąlygomis. Atsakovų argumentai, kad ginčijamas sutartis juos įkalbėjo pasirašyti jų sūnus, kuris tuo metu buvo įmonės (skolininko) vadovu ir akcininku, taip pat nesudaro pakankamo teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovai nesuprato sudaromo sandorio esmės bei sudarytuose sandoriuose buvo išreikta netikra jų valia, kadangi pasitikėjimas artimu žmogumi neatleidžia nuo pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, tinkamai įvertinti sudaromo sandorio reikšmę bei prisiimamą riziką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo atsakovai tarėsi su sūnumi dėl laidavimo sutarčių sudarymo, priešingai nei nurodo apeliantai, patvirtina, kad jie turėjo realią galimybę iš anksto išsiaiškinti planuojamų sudaryti sandorių esmę bei įvertinti šių sandorių jiems sukeliamas teisines pasekmes bei prisiimamą riziką. Todėl vien aplinkybės, kad atsakovai pasitikėdami sūnumi tikėjosi, jog kredito gavėjas įvykdys prievolę bei jiems nereikės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nepagrindžia jų suklaidinimo fakto.

63Teisėjų kolegija nagrinėdama ir vertindama apeliantų argumentus dėl banko galimo nesąžiningumo, pažymi, kad Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimus padarinius bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Šią pareigą bankas neabejotinai turi vykdyti, tačiau šios pareigos vykdymas neeliminuoja kitos sandorio šalies (laiduotojo) pareigos tinkamai įvertinti sudaromo sandorio esmę ir įvertinti sukeliamas teisines pasekmes. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, protingas, apdairus ir atidus asmuo, pasirašydamas sutartį, turėtų ją perskaityti, kilus klausimų dėl sudaromos sutarties sąlygų ir sukeliamų teisinių padarinių, dėl valstybinės kalbos nemokėjimo, kreiptis į kitą sutarties šalį su prašymu išversti pasirašomus dokumentus į suprantamą kalbą bei paaiškinti neaiškumus. Atsakovai tvirtindami, kad bankas neatskleisdė jiems sudaromų sandorių esmės bei apribojo galimybę susipažinti su sutarčių sąlygomis, nenurodė, kokia konkreti informacija, galėjusi lemti esminį jų suklydimą sudarant laidavimo sutartis nebuvo suteikta, buvo nuslėpta ar buvo išaiškinta ne pagal tikrąją jos prasmę. Taip pat atsakovai neįrodė, kad būtų prašę bent trumpam laikui atidėti laidavimo sutarčių pasirašymą, siekdami geriau susipažinti su jų sąlygomis, teiktų pasiūlymus dėl sutarčių nuostatų pakeitimo ir pan. Be to, apeliantų nurodomas aplinkybes, kad jie neturėjo galimybės susipažinti su sudaromais sandoriais, paneigia bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojos Rimos O. S. ir atsakovės G. G. parodymai, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovams buvo išaiškinta sudaromų sandorių esmė bei prisiimami įsipareigojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovai turėjo objektyvią galimybę tinkamai suprasti, kokias pareigas jie prisiima ginčo laidavimo sutartimis, todėl nepagrįstai teigia, jog buvo suklaidinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl banko (ne) sąžiningumo nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas šio klausimo nesprendė bei padarė klaidingas išvadas.

64Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovų argumentus, esą jų vidinės (tikrosios) valios sudaryti sandorį nebuvimą patvirtina aplinkybė, kad ginčijami sandoriai jiems nebuvo (ir negalėjo būti) naudingi. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad atsakovai laidavo už įmonę, kurios vadovu ir akcininku buvo jų sūnus, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovai buvo suinteresuoti įmonės tolimesne vykdoma veikla. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatyme įtvirtinti laidavimo santykiai nenumato būtinosios sąlygos – laiduojančių asmenų turtinės naudos, todėl neatlygintinas laidavimas ar laidavimas už asmenį, su kuriuo laiduotojai nėra susiję tiesiogiai, nesudaro pagrindo konstatuoti sandorio neteisėtumą CK 1.80 straipsnio pagrindu.

65Bylos nagrinėjimo metu atsakovė S. Z. patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl ginčijamos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos suklydimo įtakoje grindė taip pat ir aplinkybėmis, kad pasirašydama laidavimo sutartį ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės t. y. laidavimo sandoris buvo ginčijamas CK 1.89 ir 1.90 straipsniuose numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad S. Z. amžius, sveikatos būklė, lietuvių kalbos nemokėjimas, taip pat samprotavimai, kad ji nežinojo apie ginčo laidavimo sutartį, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti jos priešieškinį. Atsakovė nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindžia analogiškais argumentais, kaip ir atsakovai V. Š. ir G. Š., todėl apeliacinis teismas pasisako tik dėl tų argumentų, dėl kurių nebuvo pasisakyta vertinant apeliantų V. Š. ir G. Š. apeliacinių skundų pagrįstumą.

66Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės S. Z. galimo suklydimo ginčijamo sandorio sudarymo metu, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu šios atsakovės parodymai dėl esminių sprendžiamų klausimų aplinkybių nuolat keitėsi. Atsikirsdama į pareikštus ieškinio reikalavimus, atsakovė laikėsi pozicijos, kad ginčijamose laidavimo sutartyse yra ne jos ir jos sutuoktinio parašai. Bylos nagrinėjimo metu išreikalavus iš ikiteisminio tyrimo įstaigos rašysenos tyrimo išvadas bei nustačius, kad ginčijamose laidavimo sutartyse yra atsakovės S. Z. ir jos mirusio sutuoktinio M. Z. parašai, atsakovė pakeitė savo poziciją bei laikėsi nuomonės, jog ginčijamus sandorius ji ir jos sutuoktinis sudarė būdami suklaidinti.

67Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės ir jos sutuoktinio priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada dėl parašų, esančių laidavimo sutartyse, autentiškumo. Apeliantės manymu, teismas atsisakydamas byloje atlikti ekspertizę bei vadovaudamasis ikiteisminiame tyrime gauta specialisto išvada, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantės argumentais nesutinka. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straispnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008, 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2010, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2013 ir kt.).

68Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. liepos 19 d. specialisto padarytų išvadų (t. 9, b. l. 9-13), į du iš trijų atsakovės atstovo suformuluotų klausimų yra išsamiai ir motyvuotai atsakyta. Taigi, nors šis įrodymas savo statusu neprilyginamas eksperto išvadai, nesant pagrino abejoti jo patikimumu bei pateiktų išvadų teisingumu (o atsakovams patikslintuose priešieškiniuose iš emsės nebeginčijant savo parašų laidavimo sutartyse) teismui nebuvo pagrindo skirti ekspertizę, kuri turėtų tirti tuos pačius parašus ir atsakyti į iš esmės analogiškus klausimus, į kuriuos jau yra pateikti specialistų atsakymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, likęs neatsakytas atsakovės atstovo suformuluotas klausimas dėl laidavimo sutarčių paskutiniuose lapuose esančių duomenų apie asmenis nurodymo, nepaneigtų specialisto išvadų, kad laidavimo sutartyse yra atsakovės ir jos sutuoktinio parašai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad teismo ekspirtizės skyrimas tokioje situacijoje yra netikslingas bei neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas esminę teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar atsakovė ir jos sutuoktinis pasirašė ginčijamas laidavimo sutartis, laikėsi civilinio proceso normose įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

69Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ginčijamos laidavimo sutarties sudarymas jai ir jos sutuoktiniui nebuvo naudingas, todėl tinkamai supratusi sudaromo sandorio esmę ji niekada nebūtų sutikusi jo sudaryti. Kaip jau buvo minėta, laiduotojo tikslai pasirašant laidavimo sutartį neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Skundžiamame teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė S. Z. ir jos miręs sutuoktinis sutiko laiduoti norėdami padėti savo dukrai J. K., kuri sudarius kredito sutartį tikėjosi gauti finansinės naudos, t. y. gauti nuolatinį darbą įmonėje. Šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad sudarydama ginčijamą sandorį ji neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo.

70Dėl atsakovės S. Z. gebėjimo laidavimo sandorio sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti

71A. S. Z. reikalavimą dėl ginčijamo laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžia ir aplinkybėmis, kad ji yra garbaus amžiaus, serganti ir nemokanti valstybinės kalbos. Teisėjų kolegija įvertindama tokius apeliantės argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės garbus amžius bei liga negali būti prilyginami jos neveiksnumui ginčijamo sandorio sudarymo metu. Asmens negebėjimas sandorio sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti turi būti nustatomas patikimais įrodymais (pvz., teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ar kitokiais įrodymais, kurie leistų teismui pagrįstai konstatuoti, jog atsakovės fizinė ar psichinė būsena sandorio sudarymo metu buvo tokia, dėl kurios ji negalėtų suprasti savo veiksmų, jų reikšmės, dėl susiklosčiusių aplinkybių negebėtų jų valdyti). Tokius įrodymus, galinčius patvirtinti asmens negebėjimą suvokti savo veiksmus bei juos valdyti turi pateikti tas asmuo, kuris atitinkamomis aplinkybėmis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, t.y. atsakovė (CPK 178 straispnis). Byloje tokių įrodymų, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė S. Z. būdama garbaus amžiaus (praėjus beveik dešimčiai metų nuo tada, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris), 2015 m. sausio 22 d. (t. 11, b. l. 59-64) teismo posėdžio metu davė nuoseklius ir išsamius paaiškinimus apie tai kaip 2006 m. rudenį važiavo į banką bei notarų biurą pasirašyti dokumentus, kas dalyvavo dokumentų pasirašymo metu ir pan. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės duoti paaiškinimai apie reikšmingas bylai aplinkybes teisėjų kolegijai nekelia jokių įtarimų, kad ji būtų nesveikos nuovokos ir nesuprastų nagrinėjamų klausimų esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta liga – cukrinis diabetas, taip pat nesuponuoja išvadų dėl jos psichinės būklės, galinčios nulemti negalėjimą suprasti savų veiksmų reikšmės ir (ar) juos valdyti. Duodama paaiškinimus atsakovė ne kartą pažymėjo, kad sutiko pasirašyti dokumentus, nes buvo įsitikinusi, jog pareigą grąžinti paskolą įvykdys kredito gavėjas bei jai neteks prisiimti šios pareigos. Tokie atsakovės paaiškinimai kategoriškai paneigia jos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad pasirašydama ginčijamą sandorį ji manė, jog sudaro palėpės perleidimo sandorį. Kad atsakovė suprato sudaromo sandorio esmę ir pobūdį patvirtina ir jos dukros J. K. paaiškinimai, kad su tėvais ji kalbėjosi apie laidavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė S. Z., kaip ir atsakovai V. ir G. Š., nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad būdama rūpestinga ir atidi, galimai nesuprasdama sudaromo sandorio esmės ir sukeliamų teisinių pasekmių kreipėsi į banko specialistus ar kitus kvalifikuotus asmenis prašydama suteikti pagalbą arba atidėti sudaromo sandorio pasirašymą. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad domėjosi kredito gavėjo pareigingumu, mokumu ir finansiniu pajėgumu nors, kaip minėta, turėjo tiek pakankamą suvokimą, tiek galimybę tokių priemonių imtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė negali būti vertinama kaip sandorio šalis, kuri visiškai nesuprato esamos situacijos ir negalėjo suvokti prisiimamų įsipareigojimų esmės bei masto (CPK 185 str.).

72Dėl atsakovų atsiliepimuose į ieškinį pareikšto prašymo teismui ex officio pripažinti niekinėmis laidavimo sutarčių 7.2 punktų sąlygas

73Remiantis CPK 265 straispniu, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Ši norma reiškia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikštais ieškiniais, priešieškiniais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, išskyrus atvejus, kai tokią teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. CK 1.78 straispnio 5 dalyje numatyta teismo teisė ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą bei taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes.

74Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; kt.). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; kt.).

75Nei vienas iš atsakovų bylos nagrinėjimo metu nepareiškė reikalavimų, suformuluotų ieškinyje (priešieškinyje) dėl laidavimo sutarčių 7.2 punktuose numatytos sąlygos pripažinimo negaliojančia. Toks prašymas buvo pareikštas tik atsakovų atsiliepimuose į ieškinį, taigi, tik esant akivaizdžiam šios laidavimo sutarčių sąlygos prieštaravimui imperatyvioms įstatymų nuostatoms, teismas galėtų konstatuoti šios sąlygos negaliojimą ir atitinkamai taikyti sandorio negaliojimo pasekmes (atsakovų manymu, turėtų būti konstatuota laidavimo pabaiga).

76Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011, kt.). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius. Atsakovo UAB ,,ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“ atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį (kuriuose išdėstytai pozicijai pritarė ir kiti atsakovai) nurodoma, kad laidavimo sutarčių 7.2 punkto sąlyga, nustatanti, kad ,,Laiduotojai patvirtina, jog jiems yra žinomos visos Kredito sutarties sąlygos ir jie sutinka, kad Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro Laiduotojų sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų keitimas neturės įtakos Laiduotojų šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui“ prieštarauja CK 6.78 straispnio 1 dalies nuostatai, pagal kurią, laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti akivaizdų aptariamos laidavimo sutarčių sąlygos prieštaravimą įstatyminiam imperatyvui, nes CK 6.78 straispnio 1 dalies norma yra dispozityvaus pobūdžio, suteikianti teisę laidavimu užtikrinti ne tik esamą, bet ir būsimą prievolę. Įstatymo nuostata, kad prievolė, kuri užtikrinama, turi būti ,,pakankamai apibūdinta“ taip pat pagal anksčiau aptartus kriterijus nevertintina kaip imperatyvi, nes žodis ,,pakankamai“ yra vertinamojo pobūdžio, taigi, jis negali būti laikomas imperatyviu (draudžiančiu, liepiančiu, kategorišku). Be to, nagrinėjamos bylos atveju laidavimu užtikrinta prievolė laidavimo sutartyje buvo apibūdinta pakankamai aiškiai – laidavimu buvo užtikrinta UAB ,,Neo ranga“ prievolė UAB ,Medicinos bankui pagal 2006 m. spalio 11 d. sudarytą kredito sutartį su vėlesniais (esamais ir būsimais) papildomais susitarimais (laidavimo sutarčių 1.1, 1.2, 2.1, 5.1.1 punktai). Sutarčių 7.2 punkto nuostata, kad laiduotojams žinomos visos kredito sutarties sąlygos patvirtina, kad laidavimo sutarčių sudarymo metu laiduotojai laidavo už esamą prievolę, kurios apimtis buvo apibrėžta kredito sutartyje nustatytais kredito gavėjo įsipareigojimais ir buvo žinoma laiduotojams, visiškai atitinka CK 6.78 straispnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą. Įstatymas nenumato draudimo (imperatyvo) laiduotojams išreikšti išankstinį sutikimą keisti kredito sutarties, už kurios įvykdymą jie laiduoja, sąlygas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas laidavimo sutarties sąlygų atitikimas įstatymų reikalavimams (inter alia, to paties ieškovo UAB Medicinos bankas su kitu fiziniu asmeniu sudarytos analogiško turinio kaip ir ginčo laidavimo sutartys, sutarties 7.2 punkto sąlygos, kasacinis teismas konstatavo, kad sutarties sąlygos atitinka (nepažeidžia) įstatyme nustatytą reglamentavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-145-219/2015). Taigi, atsakovų atsiliepimuose į ieškinį nurodomai teisės normai esant dispozityviai, o sutarties sąlygai, kuri, jų manymu, turėtų būti pripažįstama niekine, neprieštaraujant jokiam įstatyminiam imperatyvui, nėra teisnio pagrindo konstatuoti pažeidimą ir taikyti jo padarinį – sandorio (šiuo atveju jo dalies, išdėstytos laidavimo sutarčių 7.2 punktuose) negaliojimą.

77Dėl laidavimo pabaigos CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu

78Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl kreditoriaus nesąžiningumo leidžiant perleisti tretiesiems asmenims bankui įkeistą turtą bei laiduotojų R. B. ir K. B. atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal jų sudarytas laidavimo sutartis. Nagrinėdama ir vertindama šias apeliantų nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CK 6.87 straispnio 4 dalimi, laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ši norma suteikia galimybę sutarties šalims sutartyje sulygti dėl šio laidavimo pagrindo pabaigos netaikymo arba dėl jo taikymo apribojimų. Šiuo atveju laidavimo sutarties šalys (ieškovas ir atsakovai) sutarties 7.2 punktu susitarė dėl banko galimybės keisti kreditavimo sutarties sąlygas be atskiro išankstinio laiduotojų sutikimo ir, kaip jau buvo nurodyta, toks susitarimas jokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti kredito sutartimi prisiimtų prievolių apimties pasikeitimą ir atitinkamai – laidavimo apimties pasikeitimą, remiantis šalių sudarytomis sutartimis, nebūtų pagrindo taikyti šį laidavimo pabaigos pagrindą. Tačiau pažymėtina, kad atsakovų nurodomais veiksmais – banko sutikimu perleisti akcijas – nepasikeitė nei kreditavimo sutartimi prisiimtos prievolės, nei laidavimo prievolės apimtis, nes nepakito nei laidavimo prievolės dydis, nei asmuo, už kurį buvo laiduota. Nors atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, jog bankui sutikus, kad skolininkas UAB ,,NEO RANGA“ perleistų jam priklausančias UAB ,,Verkių ūkis“ akcijas, nebeliko vienintelio pajamų šaltinio, iš kurio galėtų būti vykdoma prievolė pagal kredito sutartį, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „NEO RANGA“ vienintelis pajamų generavimo šaltinis buvo būtent įkeistos akcijos, kurių netekusi įmonė tapo nemokia, kaip kad teigia apeliantai. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad bankas turėjo UAB ,,Verkių ūkis“ (šiuo metu – BUAB „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“), UAB „Streamway“ ar paties skolininko UAB „NEO RANGA“ veiklos ar verslo sprendimų priėmimo kontrolę. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad pardavus įmonės akcijas, jos liko įkeistos bankui, bankas neatsisakė nei vienos prievolių užtikrinimo priemonės, be to, pardavus akcijas, jas įgijusi UAB ‚,Streamway“ papildomai laidavo ieškovui 2010 m. liepos 2 d. laidavimo sutartimi. Visos ieškovo reikalaujamos įvykdyti prievolės kyla iš kredito sutarties nuostatų, buvusių atsakovams pasirašant ginčijamas laidavimo sutartis. Nepasikeitus vykdytinai pagrindinei prievolei pagal kredito sutartį, nepasikeitė ir iš jos kylanti šalutinė laiduotojų prisiimta prievolė pagal laidavimo sutartis. Todėl nesant abiejų sąlygų taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. esant laiduotojų (apeliantų) išankstiniam sutikimui dėl laidavimo prievolės pasikeitimo, jų atsakomybės padidėjimo bei laidavimo sutarčiai numatant, kad toks pasikeitimas neturės įtakos laiduotojų prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, nėra pagrindo laidavimo pabaigai bei laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 str. 1 d.).

79Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovai laidavimo prievolės apimties esminį pasikeitimą grindė tuo, kad ieškovas sutiko, jog būtų perleistos pagrindinio skolininko UAB ,,NEO RANGA“ valdomos UAB ,,Verkių ūkis“ akcijos, tuo tarpu apeliaicniuse skunduose esminis jų, kaip laiduotojų padėties pablogėjimas grindžiamas tuo, kad naujasis akcininkas UAB „Streamway“ perkėlė verslą – daugiabučių gyvenamųjų namų administravimą iš UAB ,,Verkių ūkis“ į kitą įmonę – UAB ,,Verkių būstas“. Minėta, kad kreditorius UAB ,,Medicinos“ bankas davė sutikimą perleisti akcijas, kurių įkeitimas išliko; tuo tarpu nei UAB ,,NEO RANGA“, nei naujojo įkeistų akcijų savininko UAB „Streamway“, nei UAB ,,Verkių ūkis“ verslo kontrolės bankas nevykdė ir jokio sutikimo dėl verslo perkėlimo nėra išreiškęs.

80Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, kad bankas atleido laiduotojus R. B. (laiduotojo UAB “Streamway” direktorius), K. B. (kredito gavėjo UAB “Neo ranga” ir laiduotojo UAB “Šilumos priežiūra” direktorius) ir S. Ž. nuo laidavimo prievolės. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. ir K. B. kaip fiziniai asmenys kada nors būtų sudarę laidavimo sutartis, užtikrindami UAB ,,NEO RANGA“ prievolių įvykdymą pagal aptariamą kredito sutartį. Aplinkybė, kad šiems asmenims buvo siųstas vienas iš įspėjimų dėl kreidto sutarties pažeidimo, nesudaro pagrindo spręsti kad jie asmeniškai buvo sudarę laidavimo sutartis, kadangi šis įspėjimas jiems buvo siųstas ne kaip laiduotojams, o kaip skolininko bei laiduotojo atstovamas (direktoriams). Tuo tarpu laiduotoja S. Ž. yra mirusi (2011 m. rugpjūčio 27 d.), jos laidavimo prievolė yra pasibaigusi (CK 6.87 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija dėl jos atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimo prievolę plačiau nepasisako.

81Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl ex officio laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir laidavimo pabaigos, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir dėl to neteisėtas bei nepagrįstas (CPK 270 str. 4 d. 5 p.).

82Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

83Remiantis CPK 263 straispnio 2 dalimi, teismas sprendimą turi pagrįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Civliniame procese galiojant rungimosi principui, kiekviena šalis turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, svarbu, kad šalims nebūtų ribojama galimybė teisėtomis priemonėmis įrodinėti reikšmingas byloje aplinkybes. Vis dėlto įrodinėjimo procese galioja ir įrodymų sąsajumo su byla reikalavimas: pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

84Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Taigi, apeliantai, prašydamai išreikalauti visą atsakovo UAB ,,NEO RANGA“ kreditavimo bylos medžiagą privalėjo pagrįsti, kokias faktines aplinkybes jie siekia įrodinėti kažkuriais konkrečiais kreditavimo bylose esančiais duomenimis.

85CPK 10 strainio 4 dalyje yra numatyta išimtis iš bendrosios bylos medžiagos viešumo taisyklės – asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Šiuo atveju ieškovas, pateikdamas teismui visą UAB ,,NEO RANGA“ kreditavimo bylos medžiagą, šia teise pasinaudojo ir teismas tokį ieškovo prašymą patenkino, pripažindamas šią bylos medžiagą nevieša.

86Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, skunduose nurodo, kad teismui neleidus jiems susipažinti su kreditavimo bylos medžiaga, buvo apribota galimybė sužinoti pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymo priežastis bei atitinkamai pasirinkti tinkamą galimai pažeistų teisių ginimo būdą. Kaip jau minėta, šalys turi nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimus ar atsikirtimus į jiems pareikštus reikalavimus bei nurodyti įrodymus, kuriais bus grindžiami reikalavimai / atsikirtimai. Iš apeliacinių skundų argumentų darytina išvada, kad apeliantai negali nurodyti, kokie konkretūs kreditavimo byloje esantys dokumentai galėtų pagrįsti jų reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ar atsikirtimus dėl laidavimo prievolės pabaigos. Skunduose abstrakčiai nurodoma, kad jiems buvo apribota galimybė sužinoti pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymo priežastis bei atitinkamai pasirinkti tinkamą galimai pažeistų teisių ginimo būdą. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytomis aplinkybėmis, kad prašydami leisti susipažinti su nevieša bylos medžiaga, atsakovai nekonkretizavo su kokiais konkrečiai kreditavimo bylos medžiagos duomenimis jie norėtų susipažinti bei kokias aplinkybes šiais duomenimis jie planavo įrodinėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas ieškovo argumentas, kad kreditavimo byloje esantys banko valdymo organų ir komitetų posėdžio protokolai, rizikos vertinimo ir darbo organizavimo dokumentai, taip pat duomenys apie banko klientus, bankui turi komercinę vertę, todėl tokių duomenų paviešinimas visa apimtimi ir nepagrindžiant atsakovų teisėto intereso jais įrodinėti reikšmingas bylai aplinkybes, galėtų turėti neigiamos įtakos banko vidaus veiklos organizavimui ir vykdomai kreditavimo veiklai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu bankas pateikė pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste pagal ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus bei atsakovų pareikštus priešieškinių reikalavimus. Būtent, ieškovas pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog pagrindinis skolininkas kredito sutartimi prisiimtos prievolės neįvykdė, kad kreditavimo sutartis dėl jos pažeidimo buvo nutraukta, atitinkamai, kad laiduotojai, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, prievolės taip pat nėra įvykdę. Kreditavimo bylos medžiagoje nėra jokių konkrečių duomenų apie kredito sutarties neįvykdymo priežastis ir šios priežastys nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant, ar egzistuoja sąlygos laiduotojų atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovams nepagrindus savo teisėto intereso susipažinti su kreditavimo byla visa apimtimi bei jos tikėtino reikšmingumo įrodinėjamų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neleido atsakovams susipažinti su kreditavimo bylos medžiaga bei toks atsisakymas nepažeidė proceso dalyvių teisių tinkamai gintis nuo jiems pareikštų reikalavimų (CPK 197 str. 1 d., 199 str. 1 d. 3 p.).

87Dėl banko pareigos įvertinti riziką įtakos laidavimo prievolei

88Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad bankas veikė aplaidžiai ir pažeidė jų teises bei teisėtus interesus, nes, sudarydamas atitinkamas laidavimo sutartis, netyrė, ar laiduotojai yra finansiškai pajėgūs laiduoti pagal atitinkamą kredito sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kredito sutartyje buvo nustatyta, kokiais būdais pagrindinis skolininkas turi užtikrinti prievolių įvykdymą, t. y. buvo nustatyta, kad kredito gavėjas turi įkeisti konkretų turtą, pinigines lėšas ir vertybinius popierius bei pateikti laidavimo sutartis. Taigi, akivaizdu, jog laidavimo sutarčių sudarymo pareiga kredito sutartyje buvo numatyta būtent banko naudai. Todėl šiuo atveju būtent bankui yra aktualu, kad laiduotojai būtų finansiškai pajėgūs. Pasirašius laidavimo sutartis bankas pripažino, kad šias laidavimo sutartis pasirašiusių asmenų laidavimas jam yra tinkamas, atitinkamai, bankas prisiėmė prievolių neįvykdymo riziką, esant nepakankamam laiduotojų turtui. Tuo tarpu atsakovai žinodami kokia jų finansinė padėtis, įvertino savo galimybes įvykdyti prievolę bei prisiėmė iš sudarytų laidavimo sutarčių galinčių kilti neigiamų pasekmių riziką.

89Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laiduotojai nelaikytini banko klientais Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 40 punkto prasme, todėl sudarant ginčo laidavimo sutartis nėra aktualūs reikalavimai, pagal kuriuos finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, jog kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Pagal Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 punktą finansų įstaigos klientas – asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas, o pagal 40 punktą tarpusavyje susijusių klientų grupė: 1) du arba daugiau finansų įstaigos klientų, kurie, jeigu neįrodyta kitaip, sukelia vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus klientus, arba 2) du arba daugiau finansų įstaigos klientų, kurie nesusiję šios dalies 1 punkte nurodytais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vieną riziką, kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, visų pirma lėšų pritraukimo arba grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti klientai, pritraukdami arba grąžindami lėšas, tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais. Minėtų nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad laiduotojai, laiduodami už finansų įstaigos kliento (kredito gavėjo) prievoles, nelaikytini finansinių paslaugų gavėjais (nėra finansų įstaigos klientai arba tarpusavyje susijusi klientų grupė), todėl šiuo atveju netaikytinas ir Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje numatytas reikalavimas finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovai nepagrįstai sutapatina laiduotojo ir banko kliento teisinį statusą. Klientas, norėdamas gauti kreditą, bankui turi pasiūlyti pakankamas užtikrinimo priemones ir pateikti duomenis, kurie leistų pagrįstai tikėtis tinkamo prievolės įvykdymo. Bylos duomenys patvirtina, kad bankas tinkamai įvertino trečiojo asmens (kredito gavėjo) galimybes vykdyti kredito sutartį. Kredito sutarties vykdymas buvo užtikrintas kredito rizikos mažinimo priemonėmis, tokiomis kaip didelės vertės nekilnojamojo turto hipoteka, įkeitimu, atsakovų laidavimu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sudarant kredito ir laidavimo sutartis Finansų įstaigų įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl nėra teisinio pagrindo šiuo pagrindu atsakovų atsakomybei šalinti ar ją mažinti.

90Dėl įrodymų vertinimo tinkamumo

91Nėra pagrindo sutikti su atsakovės S. Z. apeliacinio skundo argumentais, kad teismas tinkamai neįvertino liudytojų parodymų bei nepašalino tarp jos ir banko darbuotojos duotų parodymų esančių prieštaravimų. Pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Vadovaujantis CPK 185 straipsnio reikalavimais vertinant įrodymus būtina atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai, kadangi jų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visų byloje apklaustų atsakovų ir liudytojų parodymus, priėjo išvados, kad tarp atsakovų ir liudytojų parodymų yra akivaizdžių prieštaravimų, kurių pašalinti nėra galimybės. Be to, apeliantės iniciatyva kviesti liudytojai iš esmės liudijo ne apie sandorio sudarymo aplinkybes, bet apie aplinkybes, kurios susiklostė bankui jau nutraukus kredito sutartį ir inicijavus skolos išieškojimą iš skolininko bei laiduotojų. Todėl vien faktas, jog pirmosios instancijos teismas atsakovų ir liudytojų parodymus sprendime įvertino kritiškai, nereiškia, kad spręsdamas šalių ginčą teismas išimtinai rėmėsi vien ieškovo nurodytomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais, nevertindamas byloje esančių duomenų visumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė rašytiniams įrodymams. Kita vertus, atsakovės S. Z. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamai atlikto liudytojų parodymų įvertinimo leidžia spręsti, kad apeliantė liudytojų paaiškinimų objektyvumą, sąžiningumą ir jų nešališkumą sieja išimtinai tik su tuo, kiek šių paaiškinimų turinys sutampa su jos pačios ir kitų apeliantų, ginčijančių sudarytų sandorių teisėtumą, procesine pozicija byloje ir paaiškinimais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovų ir liudytojų parodymų vertinimą atliko tinkamai, vadovaudamas isįstatymais, logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

92Atsakovė S. Z. apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dalyje dėl atsisakymo pripažinti negaliojančia jos sutuoktinio ir banko sudarytą laidavimo sutartį, todėl apeliacinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, šioje dalyje papildomai nepasisako.

93Dėl atsakovės G. G. apeliacinio skundo

94Bylos nagrinėjimo metu atsakovė G. G. nesutikdama su ieškinio reikalavimais, tvirtino, kad įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarį ją privertė sudaryti nauji įmonės akcininkai grąsindami jai ir jos šeimai susidorojimu. Kaip matyti iš atsakovės procesinių dokumentų, aplinkybes dėl įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sandorio priverstinio sudarymo ji tiesiogiai sieja su banko veiksmais leidžiant šias akcijas parduoti. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į prieš tai padarytas išvadas dėl banko sąžiningumo ginčijamų sandorių sudarymo bei įmonės akcijų pardavimo metu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju banko leidimas parduoti įmonės akcijas neturėjo tiesioginės įtakos kredito gavėjo mokumui bei laiduotojų atsakomybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB ,,NEO RANGA“ akcijų perleidimo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas: minėta, jog teismas bylą nagrinėja pagal byloje pareikštus ieškinio / priešieškinių reikalavimus. Jokie reikalavimai dėl akcijų pirkimo- pradavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra pareikšti; byloje taip pat nėra teisnio pagrindo teismui ex officio spręsti dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes nėra akivaizdžių faktų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomas aplinkybes apie šio sandorio sudarymą grąsinimo ar psichologinio spaudimo įtakoje. Atsakovė nuo 2010 m. vasario 9 d., kuomet, jos teigimu, psichologinio spaudimo bei grąsinimų įtakoje ji perleido įmonės akcijas K. B., nesiėmė jokių veiksmų šiam sandoriui nuginčyti, taip pat jokių veiksmų, kad jos teigimu galimai nusikaltę asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl nėra teisnio pagrindo konstatuoti, jog teismas, nenagrinėdamas šios apeliantės procesiniuose dokumentuose dėstomų samprotavimų apie tai, kad akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas grąsinimo įtakoje, todėl ginčo laidavimo sandoriai yra negaliojantys, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidė CPK nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų ar teismo pareigos ex officio spręsti dėl niekinio sandorio bei jo padarinių taikymo.

95Atsakovai apeliaciniuose skunduose nekelia klausimų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto negrąžinto kredito, palūkanų ir delspiniginių dydžio, todėl teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinius skundus pareikštų reikalavimų ribose, šiais klausimais nepasisako.

96Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo klausimais, jas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija, nesant pateiktų juos paneigiančių argumentų, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

97Dėl naujų įrodymų priėmimo

98A. V. Š. ir G. Š. apeliaciniais skundais prašė priimti naujus įrodymus, t. y.: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymus, duomenis apie UAB „Verkių ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą, UAB „Streamway“ 2010 m. balandžio 26 d. akcininkų sąrašą, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Verkių būstas“ internetiniuose svetainiuose viešai skelbiamus duomenis, 2012 m. lapkričio 22 d. pažymą dėl skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, 2012 m. gruodžio 4 d. ieškovo atsakymą į 2012 m. lapkričio 6 d. prašymą, 2015 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl įrodymų pripažinimo konfidencialiais, 2013 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos nutartį dėl dalies bylos išskirimo, UAB „AUDĖJAS“ 2014 m. sausio 16 d. pažymą dėl G. Š. darbo.

99A. G. G. apeliaciniu skundu taip pat prašė priimti naujus įrodymus – UAB „Verkių ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą, UAB „Verkių ūkis“ 2009 m. kovo 31 d. ir 2009 m. birželio 30 d. balansus.

100Ieškovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašė priimti naujus įrodymus – duomenis iš Juridinių asmenų registro apie UAB „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“ 2007, 2008 ir 2009 pelno-nuostolį.

101Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK180 str.).

102Atsakovai savo prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo iš esmės motyvavo tuo, kad šių įrodymų pateikimo poreikis atsirado teismui išnagrinėjus bylą bei priėmus jiems nepalankų sprendimą. Pateiktais įrodymais atsakovai įrodinėja aplinkybes dėl ieškovo (banko) sąžiningumo leidžiant skolininkui perleisti įmonės įkeistas akcijas.

103Kaip matyti iš apeliantų pateiktų dokumentų, dalis šių dokumentų (2014 m. sausio 16 d. pažyma) jau yra byloje bei priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo įvertinti, kituose dokumentuose (duomenys iš Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Verkių būstas“ internetinių svetainių) – yra viešai skelbiami duomenys, kuriuos atsakovai galėjo gauti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Dalis pridedamų dokumentų yra nagrinėjamoje byloje priimtos teismo tarpinės nutartys, kurios nelaikytinos naujais įrodymais išnagrinėtoje byloje.

104Teisėjų kolegija, įvertinusi naujų įrodymų pateikimo galimybes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje padarytas išvadas dėl banko sąžiningumo ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo metu, sprendžia, kad šių įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra nesavalaikis bei neturi įtakos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų išvadų pagrįstumui bei jų faktiniam ir teisiniam įvertinimui apeliacinės instancijos teisme.

105Dėl atskirosios nutarties priėmimo ir bylos sustabdymo

106A. V. Š., G. Š. ir G. G. apeliaciniuose skunduose taip pat pareiškė prašymą priimti atskirąją nutartį dėl byloje aiškiai matomų nusikalstamų veikų (procesiniuose dokumentuose nurodyto grasinimo susidoroti su atsakove G. G.; galimo tyčinio UAB “Verkių ūkis” bankroto; galimo R. B., K. B. sukčiavimo perkeliant UAB “Verkių ūkis” verslą į kitą savo įmonę UAB “Verkių būstas”; dėl UAB Medicinos bankas galimo bendrininkavimo galimai dangstant padarytas nusikalstamas veikas – neatskleidžiant informacijos, nekeliant jokių turtinių reikalavimų laiduotojams R. B., K. B. ir S. Ž.).

107Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nurodyto prašymo, pažymi, kad vadovaujantis CPK 299 straipsnyje įtvirtinta nuostata, teismai privalo reaguoti į bylos nagrinėjimo metu nustatytus teisės pažeidimus, perduodami tokią informaciją atitinkamoms institucijoms ir pareigūnams. Nurodyta proceso teisės norma grindžiama tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007).

108Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, taip pat padarytas išvadas apeliaciniuose skunduose keliamais klausimais, neįžvelgia akivaizdaus įstatymų pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo fakto, todėl atsakovų prašymo netenkina. Atmesdama apeliantų prašymus dėl atskirosios nutarties priėmimo, teisėjų kolegija atkreipia jų dėmesį į tai, kad tokio sprendimo priėmimas neapriboja apeliantams galimybės informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas pateikti tiesiogiai teisėsaugos institucijoms.

109Atmetus apeliantų prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo, netenkintinas jų prašymas dėl bylos sustabdymo šiuo pagrindu.

110Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

111Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami klausimai dėl laidavimo sutarčių atitikimo imperatyvioms... 5. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas (toliau – UAB... 6. Ieškinyje nurodė, kad UAB Medicinos bankas 2006 m. spalio 11 d. kredito... 7. Atsakovas BUAB „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“ priešieškinio nereiškė;... 8. Atsakovai V. Š. ir G. Š. pateiktais priešieškiniais prašė pripažinti... 9. Atsakovė G. G. priešieškinio nereiškė, atsiliepime į ieškinį (11 t.,... 10. Atsakovai M. Z. (teisių perėmėja Lietuvos valstybė) ir S. Z. atsiliepime į... 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos... 12. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino... 13. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytų laidavimo sutarčių sąlygos buvo... 14. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas pažeidė Finansų... 15. Aplinkybes, kad bankas leido perleisti UAB „Verkių ūkis“ akcijas,... 16. Įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pagal įsiteisėjusią... 17. Aplinkybės, kokia yra ieškovui įkeisto turto vertė, teismas vertino kaip... 18. Atsakovų, kaip fizinių asmenų, ir liudytojų G. T., Rimos O. S., P. Z., V.... 19. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovės S.... 20. Pasisakydamas dėl atsakovės V. Š. priešieškinio, teismas sprendė, kad... 21. UAB Medicinos banko veiksmų nutraukiant kredito sutartį teismas nevertino,... 22. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį... 23. Bankui sutikus dėl UAB „Verkių ūkis“ akcijų perleidimo, kredito... 24. A. V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015... 25. 1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad UAB „Verkių ūkis“ verslo... 26. 2. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl kreditoriaus... 27. 3. Apeliantės teigimu, teismas užslaptindamas dalį bylos medžiagos apribojo... 28. 4. Tirdamas ir vertindamas tik formalius rašytinius įrodymus, teismas... 29. A. G. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015... 30. A. S. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015... 31. 1. Teismas netinkamai vertino banko veiksmus leidžiant perleisti įmonės... 32. 2. Nuspręsdamas, kad dalis byloje esančios medžiagos yra nevieša, teismas... 33. 3. Byloje esančius įrodymus teismas vertino neteisingai, nepagrįstai... 34. 4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčijamo laidavimo... 35. A. G. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015... 36. Atsakovas BUAB „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“ apeliaciniame skunde prašo... 37. A. J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015... 38. 1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas,... 39. 2. Sprendžiant klausimą dėl laidavimo sutarties sudarymo, teismas... 40. 3. Sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeistos Lietuvos Respublikos bankų... 41. 4. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad atsakovės turtinė padėtis... 42. 5. Spręsdamas klausimą dėl laidavimo sutarties pasibaigimo, teismas... 43. 6. Skundžiamame teismo sprendime taip pat netinkamai įvertintos aplinkybės... 44. Ieškovas UAB Medicinos bankas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos... 45. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos... 46. Atsakovas BUAB „ŠILUMOS PRIEŽIŪRA“ atsiliepime į apeliacinius skundus... 47. A. J. K. atsiliepime į kitų apeliantų apeliacinius skundus prašė juos... 48. A. G. Š. ir V. Š. atsiliepime į kitų atsakovų apeliacinius skundus... 49. A. S. Z. atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos tenkinti, bylą... 50. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 51. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 52. Byloje keliami klausimai dėl laidavimo sutarčių atitikimo imperatyvioms... 53. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 54. A. S. Z. atsiliepime į kitų atsakovų apeliacinius skundus pateikė prašymą... 55. Teisėjų kolegija pasisakydama šiuo klausimu, pažymi, kad CPK 321 straipsnio... 56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantei nenurodžius... 57. Dėl pagrindo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis dėl suklydimo... 58. Bylos nagrinėjimo metu atsakovų V. Š. ir G. Š. bei S. Z. priešieškiniuose... 59. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, kaip... 60. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 61. Atsakovų teigimu, ginčijamų laidavimo sutarčių pasirašymo metu jie... 62. Teisėjų kolegija nagrinėjamų aplinkybių kontekste pritaria pirmosios... 63. Teisėjų kolegija nagrinėdama ir vertindama apeliantų argumentus dėl banko... 64. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovų argumentus, esą jų vidinės... 65. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė S. Z. patikslinto priešieškinio... 66. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės S. Z. galimo suklydimo... 67. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės ir jos sutuoktinio... 68. Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. liepos 19 d.... 69. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad... 70. Dėl atsakovės S. Z. gebėjimo laidavimo sandorio sudarymo metu suprasti savo... 71. A. S. Z. reikalavimą dėl ginčijamo laidavimo sandorio pripažinimo... 72. Dėl atsakovų atsiliepimuose į ieškinį pareikšto prašymo teismui ex... 73. Remiantis CPK 265 straispniu, teismas turi priimti sprendimą dėl visų... 74. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę... 75. Nei vienas iš atsakovų bylos nagrinėjimo metu nepareiškė reikalavimų,... 76. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto... 77. Dėl laidavimo pabaigos CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu... 78. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad... 79. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovai... 80. Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, kad bankas atleido laiduotojus R. B.... 81. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas plačiau... 82. Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša... 83. Remiantis CPK 263 straispnio 2 dalimi, teismas sprendimą turi pagrįsti tik... 84. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įrodymų teikimas (prašymas juos... 85. CPK 10 strainio 4 dalyje yra numatyta išimtis iš bendrosios bylos medžiagos... 86. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, skunduose nurodo, kad teismui... 87. Dėl banko pareigos įvertinti riziką įtakos laidavimo prievolei... 88. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantų... 89. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laiduotojai nelaikytini banko... 90. Dėl įrodymų vertinimo tinkamumo... 91. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės S. Z. apeliacinio skundo argumentais, kad... 92. Atsakovė S. Z. apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dalyje dėl... 93. Dėl atsakovės G. G. apeliacinio skundo... 94. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė G. G. nesutikdama su ieškinio reikalavimais,... 95. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nekelia klausimų dėl pirmosios instancijos... 96. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė... 97. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 98. A. V. Š. ir G. Š. apeliaciniais skundais prašė priimti naujus įrodymus, t.... 99. A. G. G. apeliaciniu skundu taip pat prašė priimti naujus įrodymus – UAB... 100. Ieškovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus... 101. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas... 102. Atsakovai savo prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo iš esmės motyvavo... 103. Kaip matyti iš apeliantų pateiktų dokumentų, dalis šių dokumentų (2014... 104. Teisėjų kolegija, įvertinusi naujų įrodymų pateikimo galimybes bylos... 105. Dėl atskirosios nutarties priėmimo ir bylos sustabdymo... 106. A. V. Š., G. Š. ir G. G. apeliaciniuose skunduose taip pat pareiškė... 107. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nurodyto prašymo, pažymi, kad... 108. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines... 109. Atmetus apeliantų prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo,... 110. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 111. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą....