Byla 2-585-232/2017
Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovui Jonui H. D., ieškovų Jono H. D., A. D., R. U., A. P., L. E. atstovui V. M., atsakovo BAB bankas SNORAS atstovui V. V., trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovei E. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Jono H. D., A. D., R. U., A. P., L. E. ieškinį atsakovui BAB bankas „Snoras“, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2I.GINČO ESMĖ

3Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančia Jono H. D. 2011-07-08 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110708S990018 ir taikyti restituciją – pripažinti ieškovo Jono H. D. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (9 996,5 Eur) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ; 2) pripažinti negaliojančia A. D. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110607Z990002 ir Nr. FO20110616Z990001 bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovo A. D. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (4 998,17 Lt ir 14 996,25 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovo lėšomis jo asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ; 3) pripažinti negaliojančia R. U. 2011-10-13 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111013T990002 ir taikyti restituciją – pripažinti ieškovės R. U. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (5 999,38 Eur) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ; 4) pripažinti negaliojančia A. P. 2011-07-11 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110711U990001 ir taikyti restituciją – pripažinti ieškovės A. P. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (29993,01 Lt) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ; 5) pripažinti negaliojančia L. E. su atsakovu AB banku „Snoras“ 2011-09-27 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110922L990015 ir taikyti restituciją – pripažinti ieškovės L. E. sumokėtas pagal šią sutartį sumas (8199,54 Eur) AB bankui „Snoras“ ieškovės lėšomis jos asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ; 6) priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodoma, kad visi ieškovai obligacijų pasirašymo sutartis su atsakovu sudarė panašiomis aplinkybėmis, t. y. jiems vietoj pinigų laikymo terminuotoje indėlio sąskaitoje buvo pasiūlyta sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, akcentuojant, kad obligacijos yra alternatyvus produktas indėliams. Be to, nei vienam ieškovui nebuvo atskleistos aplinkybės, galinčios kelti abejonių dėl atsakovo finansinės būklės. Priešingai, viešojoje erdvėje atsakovas obligacijas pristatinėjo kaip naują, indėlininkų poreikius atitinkantį produktą, alternatyvų indėliams. Tai, jog draudimo sąlygos obligacijoms yra mažiau palankios nei indėliams, straipsniuose nėra užsimenama. Dėl atsakovo pasirinktos obligacijų pristatymo visuomenei politikos, ieškovams susidarė įspūdis, kad investicijai į obligacijas galioja tokia pat draudimo apsauga, kaip ir indėliams. Ieškovų suvokimą, kad obligacijos yra saugi finansinė priemonė, kuriai banko tapimo nemokiu atveju būtų taikoma draudimo apsauga, nulėmė ir tai, kad atsakovo pateiktose pasirašyti sutartyse buvo aiškiai nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovams sudarant ginčijamas sutartis su atsakovu informacija jiems buvo teikiama žodžiu, tačiau jiems nebuvo atskleistos visos galimos rizikos investuojant pinigus į obligacijas. Realiai ieškovams nebuvo įteikti sutarčių priedai, jie tik pasirašė vietose, kuriose jiems nurodė banko darbuotojai. Kitą vertus, ieškovams to perskaityti visos pateiktos informacijos būtų fiziškai neįmanoma dėl didžiulės dokumentų apimties (daugiau kaip 80 puslapių).

5Sudarant ginčo sutartis, atsakovas turėjo pareigą, kuri kildinama iš IĮIDĮ, aiškiai ir suprantamai informuoti esamus ir būsimus indėlininkus, investuotojus apie draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir įsipareigojimai investuotojams, draudimo sąlygas, draudimo objektą bei draudimo atvejus. Taigi, atsakovas turėjo pareigą informuoti klientus apie tuos atvejus, kai draudimo apsauga nėra taikoma. Todėl neprofesionalaus kliento sutartyse numatyta nuostata, kad įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, laikytina klaidinančia ir neaiškia klientų atžvilgiu, nes sudaro įspūdį, kad obligacijos yra draustos. Atsakovas atliko šiuos neteisėtus veiksmus – netinkamai vykdė FPRĮ 22 str. nustatytą pareigą pateikti klientams aiškią, išsamią bei koncentruotą informaciją apie obligacijų pasirašymo sutarties esmę ir galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius, taip pat neatliko IĮIDĮ 13 str. 1 d. nustatytos pareigos aiškiai ir lengvai suprantamai pateikti informaciją apie obligacijoms taikomas draudimo sąlygas.

6Pažymėjo, jog svarbu tai, jog nei vienas iš ieškovų neturi specialių žinių, kurios būtų galėjusios jiems padėti savarankiškai įvertinti obligacijoms taikomos draudimo apsaugos sąlygas, be to, nei vienas iš ieškovų nedirba ir anksčiau nėra dirbęs darbo, susijusio su investicijomis. Visi ieškovai buvo pripažinti neprofesionaliais investuotojais, todėl jiems turėjo būti taikoma didžiausia apsauga. Nei vienas iš ieškovų, pagal savo asmenines savybes, negalėjo būti laikomas labiau informuotu vartotoju finansinių priemonių rinkoje, nei neprofesionalaus investuotojas FPRĮ prasme, o bankas neteikdamas ieškovams tinkamos apsaugos pažeidė įstatymą. Įstatyminis reguliavimas, ginčo sutarčių sudarymo metu, nebuvo pakankamai aiškus, kad ieškovai neturėdami teisinių žinių galėtų savarankiškai jį suprasti. Be to, ieškovai turėjo būti ypatingai apdairūs bei atsargūs ir suvokti, jog bankas (atsakovas) tinkamai nevykdo įstatyme jam nustatytų pareigų. Tai rodo, kad vidutinis normaliai protingas ir atidus žmogus niekaip nebūtų galėjęs tinkamai įvertinti visų šių aplinkybių ir savarankiškai nuspręsti, kad draustumo aspektu obligacijos yra labiau rizikingas produktas nei indėlis. Jeigu atsakovas būtų aiškiai ir nedviprasmiškai suteikęs reikiamą informaciją, ieškovai tokių sutarčių sudarę nebūtų, kadangi pasirinkto investicinio produkto saugumas jiems buvo esminė sąlyga.

7Ieškovų teigimu, atsakovo darbuotojai buvo skatinami už finansinių produktų pardavimą ir tikėtina, kad atsakovo darbuotojai buvo asmeniškai suinteresuoti, jog klientai įsigytų obligacijų, vietoj to, kad sudarytų arba pratęstų terminuotųjų indėlių sutartis.

8Pažymėjo, kad atsakovas jau 2011-01-18 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.03-02 buvo informuotas apie 2010 m. rugsėjo mėnesį atlikto inspektavimo metu nustatytus pažeidimus ir įpareigotas juos pašalinti, tačiau atsakovui pateikti nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, iš esmės nekeičiant veiklos pobūdžio. Tai reiškia, kad Lietuvos banko nustatyti pažeidimai nebuvo ištaisyti ir ginčijamų sandorių sudarymo metu. Ieškovų nuomone, inspektavimo metu Lietuvos Banko nustatyti pažeidimai ir nurodymai mažinti veiklos riziką, laikytini esminiais įvykiais apie kuriuos atsakovas turėjo informuoti tiek viešai, tiek individualiai kiekvieną obligacijų sutartį su banku ketinantį sudaryti klientą, kadangi tai būtų turėję lemiamą reikšmę ieškovams vertinant atsakovo patikimumą ir apsisprendžiant dėl sandorio sudarymo. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas nuslėpė itin reikšmingą informaciją ir tokiu būdu suklaidino ieškovus dėl finansinės būklės ir veiklos perspektyvų.

9Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. pagrindu, tačiau nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jų tariamą esminį suklydimą. Ieškovai neįrodė, nei kad atsakovas tyčia juos suklaidino, nei kad siekdamas galutinio tikslo – sudaryti ginčijamus sandorius nuslėpė svarbias ginčijamų sandorių aplinkybes. Ginčijamais sandoriais ieškovai pripažino, jog visos ginčijamų sandorių sąlygos su jais buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašnat ginčijamus sandorius. Ieškovai patvirtino kad sutinka su ginčijamų sandorių sąlygomis ir jos išreiškia jų valią. Ieškovai grįsdami ginčijamų sandorių negaliojimą CK 1.91 str. pagrindu privalėjo įrodyti, bet neįrodė, kad i) sudarydami ginčijamus sandorius jie turėjo klaidingas prielaidas apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes; ii) atsakovas savo veiksmais įtakojo, jog ieškovai nesuvoktų esminių sudaromų ginčijamų sandorių aplinkybių; iii) ieškovai nebūtų sudarę ginčijamų sandorių, jeigu būtų žinoję, jog atsakovo vertybinis popierius – indėlio sertifikatas ir obligacijos nėra draudžiamas indėlių draudimu; iv) ginčijamų sandorių sudarymą lėmė išimtinai atsakovo veiksmai nuslepiant esminę informaciją bei pateikiant tik atsakovui naudingą informaciją, todėl laikytina, kad jie neįrodė, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti apgaulės įtakoje. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad nesuvokė skirtumo tarp ginčijamų sandorių ir termiuotojo indėlio sutarties, kurių jie buvo sudarę ne vieną. Pažymėjo, jog nei Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje, nei ginčijamuose sandoriuose nėra teigiama, jog atsakovo išleisti vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepateikė ieškovams klaidinančios informacijos ir ieškovai nesuklydo. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieškovai negalėjo žinoti, kad ateityje atsakovo veikla bus sustabdyta ir jam bus iškelta bankroto byla. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovai neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamus sandorius, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms atsakovų obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamų sandorių elementu. Iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui dienos nei vienas ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo ar pretenzijų atsakovui, kad sudarė ne tokią sutartį, kokios siekė. Ieškovai nepagrindė bei neįrodė nei vienos iš aplinkybių, galinčių pagrįsti ginčijamų sandorių pripažinimą negaliojančiu, tokiu būdu jie neįvykdė įstatyminės pareigos nustatytos CPK 178 str.

10Ieškovai nenurodo, dėl kokios konkrečiai banko finansinės būklės ir dėl kokių konkrečiai veiklos perspektyvų jie buvo apgauti, t.y. kokią savo finansinę būklę ir veiklos neperspektyvumą bankas yra nuslėpęs. Jie tik formaliai cituoja Lietuvos banko 2011-01-18 nutarime Nr. 03-2 nustatytus pažeidimus banko veikloje, nesiedami šių aplinkybių su vienokia ar kitokia banko finansine būkle ir banko veiklos perspektyvomis. Pažymėjo, kad Lietuvos banko 2011-01-18 nutarimu bankui nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Bankui buvo duoti privalomi nurodymai bei laikinai nustatyti individualūs banko veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiai ir papildomi reikalavimai dėl banko veiklos rizikos. Taigi, Lietuvos bankas nebuvo konstatavęs banko veiklos keliamos grėsmės banko veiklos stabilumui ir patikimumui, kas savo ruožtu reiškia, kad nutarimo priėmimo metu valstybės priežiūros institucija neįžvelgė pagrindo konstatuoti, kad banko veikla yra nestabili ir nepatikima. Lietuvos banko tinklalapyje viešai paskelbtose kredito įstaigų veiklos 2010 m. audituotuose rezultatuose buvo akcentuojama, kad 2010 m. visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Net ir darant prielaidą, kad informacijos apie Lietuvos banko 2011-01-18 nutarime nurodytus pažeidimus ir duotus privalomus nurodymus atskleidimas galėjo turėti didelį poveikį banko išleistų vertybinių popierių rinkos kainai, šioje byloje konstatuotina, kad ši informacija buvo atskleista ir turėjo būti žinoma ieškovams, nes buvo paskelbtas pranešimas Lietuvos banko tinklapyje ir žiniasklaidoje, atsakovas apie Lietuvos banko atlikto inspektavimo rezultatus informavo VPK, kuri 2011-01-20 šią informaciją paskelbė Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje.

11Trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu prašė ieškovų patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo sutartimi įsigyjama atsakovo finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovas negali teigti suklydęs. Kadangi ieškovo ginčo sutartimi įsigytas skolos vertybinis popierius nėra draudžiamas pagal IĮIDĮ ir tai yra tiesiogiai numatyta teisės akte, ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovas jį suklaidino, yra atmestini. Nežinojimas negali būti pripažintas pakankamu pagrindu konstatuoti asmens suklydimą esminiu, nes jo suklydimą realiai sąlygojo ne atsakovo nuslėpta ar netinkamai atskleista informacija, o įstatymo nežinojimas. Ieškovai neįrodė, kad bankas pažeidė FPRĮ 22 str. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo niekas nevertė skubėti pasirašyti sutartis, jis turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos pasirašymo bei turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti banko siūlomų finansinių priemonių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas pagal IĮIDĮ, po sutarčių sudarymo. Ieškovai pasirašydami sutartis veikė išimtinai savo rizika, todėl suklydimas, net jei toks egzistavo, yra tik jų neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas. Pripažinti sutartis negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju ieškovų suklydimo negalima pateisinti. Tikrieji šio ieškinio pareiškimo motyvai – siekti dirbtinai įgyti draudiminę apsaugą pagal IĮIDĮ, nes sudarant ginčijamas sutartis esminiu elementu buvo obligacijų išpirkimo terminas ir mokamos palūkanos. Ieškovai privalėjo suprasti, kad jie gaudami didesnes palūkanas, prisiima didesnę riziką. Ieškovai sutartyse patvirtino, kad sutinka su sutarčių sąlygomis ir jos jiems suprantamos, kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, supranta jų pasekmes. Vadinasi, ieškovai pasirašytinai patvirtino, kad visos sutarčių sąlygos su jais buvo aptartos, paaiškintos prieš pasirašant sutartis ir jos išreiškia jų valią. Taigi, net jeigu tokios standartinės sąlygos ir nebūtų pateiktos ieškovams, ši aplinkybė negali būti naudojama kaip pagrindas pripažinti tokias sąlygas negaliojančiomis. Kadangi ieškovai buvo ilgalaikiai banko klientai ir jame laikė savo santaupas terminuotų indėlių pavidalu, vėliau vykdė investicinę veiklą, bankas neturėjo tikslo „pritraukti“ ieškovų pinigines lėšas. Vadinasi, bankas neturėjo motyvo klaidinti ieškovus, teikti jiems melagingą informaciją. Be to, byloje nėra jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieškovus.

12Patikslintame ieškinyje ieškovų nurodytas nutarimas nelaikytinas esminiu sandorio elementu, egzistavusiu ginčo sandorių sudarymo metu, nes jis nepatvirtina, kad tuo metu bankas buvo nemokus. Kitą vertus, apie nutarimą buvo skelbiama viešai, todėl bankas nenutylėjo reikšmingos sandoriui informacijos, o tai, jog bankas po minėto nutarimo priėmimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo. Trečiojo asmens nuomone patikslintame ieškinyje nurodomi ir šioje byloje bandomi įrodinėti sutarčių negaliojimo pagrindai yra tarpusavyje nesuderinami.

13Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo prašymus.

14II. TEISMO BYLOJE NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI

15Byloje nustatyta, kad ieškovas Jonas H. D. 2011-07-08 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. S9942428 ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110708S990018, pagal kurią ieškovas įsigijo 100 vnt. 100 Eur nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma. Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovas nurodė atsisakantis pateikti bankui informaciją apie save, ir suprantantis, kad bankas neturėdamas žinių apie jo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos. Atsakovas BAB bankas Snoras pateikė duomenis, kad ieškovas Jonas H. D. buvo atsakovo klientu nuo 2009 m. 2009-07-03 ieškovas su atsakovu sudarė terminuoto indėlio sutartį.

16Byloje nustatyta, kad ieškovas A. D. 2011-06-17 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. Z9934415 ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110607Z990002, pagal kurią ieškovas įsigijo 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma; 2011-06-16 su atsakovu sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110616Z990001, pagal kurią įsigijo 150 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma. Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovas nurodė atsisakantis pateikti bankui informaciją apie save, ir suprantantis, kad bankas neturėdamas žinių apie jo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos. Atsakovas BAB bankas Snoras pateikė duomenis, kad ieškovas A. D. su AB banku Snoras buvo sudaręs eilę terminuotųjų indėlių sutarčių bei, kad ieškovas buvo ilgametis atsakovo klientas (nuo 2006 m.).

17Byloje nustatyta, kad ieškovė R. U. 2011-10-12 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. T9954476 ir 2011-10-13 obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20111013T990002, pagal kurią ieškovė įsigijo 60 vnt. 100 Eur nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma. Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovė nurodė atsisakanti pateikti bankui informaciją apie save, ir suprantanti, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos. Atsakovas BAB bankas Snoras pateikė duomenis, kad ieškovė R. U. su AB banku Snoras buvo sudaręs eilę terminuotųjų indėlių sutarčių bei, kad ieškovė buvo ilgametė atsakovo klientė (nuo 2003 m.).

18Byloje nustatyta, kad ieškovė A. P. 2011-07-11 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. U9942475 ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110711U990001, pagal kurią ieškovė įsigijo 300 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma. Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovė nurodė atsisakanti pateikti bankui informaciją apie save, ir suprantanti, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos. Atsakovas BAB bankas Snoras pateikė duomenis, kad ieškovė A. P. buvo atsakovo klientu nuo 2009 m. 2009-07-04 ieškovė su atsakovu sudarė terminuoto indėlio sutartį.

19Byloje nustatyta, kad ieškovė L. E. 2009-09-08 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L994205. Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovė nurodė atsisakanti pateikti bankui informaciją apie save, ir suprantanti, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos. Ieškovė L. E. 2011-09-22 su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110922L990015, pagal kurią ieškovė įsigijo 82 vnt. 100 Eur nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma. Atsakovas BAB bankas Snoras pateikė duomenis, kad ieškovė L. E. buvo atsakovo klientu nuo 2008 m. 2010-09-17 ieškovė su atsakovu sudarė terminuoto indėlio sutartį.

20Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo AB banko Snoras veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą pripažinti AB banką Snoras nemokiu, atšaukti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui Snoras iškelta bankroto byla.

21Dėl draudimo apsaugą obligacijoms nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

22Pagal CK 1.101 straipsnio 1 dalyje pateiktą sampratą vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Obligacija tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises (CK 1.103 straipsnis). Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Tuo remdamasis kasacinis teismas civilinėje byloje Nr.3K-7-602/2015 nurodė, kad atsakovo išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina.

23Kasacinio teismo išplėstinė kolegija taip pat rėmėsi ESTT prejudiciniu sprendimu, kuriame nurodyta, kad negalima tokia situacija, kai finansiniams produktams (indėlių sertifikatams ar obligacijoms) nebūtų taikoma nė viena draudimo (Indėlių direktyvos arba Investuotojų direktyvos) sistema. Tačiau tam, kad būtų galima pasinaudoti Investuotojų direktyvoje nustatyta garantija, investuotojų reikalavimai turi atitikti direktyvos 2 straipsnio 2 dalies sąlygas (ESTT sprendimo 49 punktas). Pagal šias nuostatas investuotojų garantijų sistema taikoma tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nustato, kad investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams ir paskutiniu metu nematyti, kad šie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau; arba dėl tiesiogiai su investicinės įmonės finansine padėtimi susijusių priežasčių teismas priėmė sprendimą, dėl kurio stabdoma investuotojų galimybė kelti jai savo reikalavimus. Kompensacija pagal šią direktyvą mokama tada, kai investicinė įmonė negali grąžinti investuotojams lėšų arba negali grąžinti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). Todėl kasacinis teismas pažymėjo jog byloje nagrinėjamam ginčui svarbios direktyvos nuostatos, susijusiosios su finansinių priemonių grąžinimu, nes kompensacija pagal direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grąžinti finansines priemones. Ši direktyvos nuostata įgyvendinta IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Kadangi kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas negalėtų grąžinti ieškovui vertybinių popierių, nes jie tebebuvo ieškovo sąskaitoje, o atsakovo bankroto byloje buvo patvirtintas finansinis ieškovo reikalavimas kasacinis teismas sprendė, kad ta aplinkybė jog bankrutuoja vertybinių popierių emitentas, neduoda pagrindo teigti, kad savo įsipareigojimų (grąžinti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė, taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas „Snoras“) sutapo, nėra teisiškai reikšminga ir nesudaro pagrindo išplėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Kasacinis teismas konstatavo jog ieškovas šiuo atveju nuostolių patyrė ne dėl to, kad jo įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Išplėstinė kolegija priėjo išvados jog, atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina.

24Kaip jau minėta nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išplėstinės kolegijos nagrinėtos bylos ratio decidendi sutampa, nes tiek šios byloje, tiek minėtoje byloje ginčas yra kilęs tarp to paties bankrutavusio banko ir kliento dėl analogiškų investavimo priemonių, draudimo bankrutavus bankui.

25Dėl obligacijų pasirašymo sutarties negaliojimo iš esmės suklydus ir dėl apgaulės

26Ieškovai prašo Obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo ir apgaulės (CK 1.90 str., 1.91 str.). Nurodo, kad jie nėra profesionalūs investuotojai, ką atspindi su ieškovais pasirašytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys, jiems turėjo būti taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis. Ginčijamos obligacijų pasirašymo sutartys buvo sudarytos atsakovui neįgyvendinus jam įstatymų nustatytų pareigų suteikti aiškią ir išsamią informaciją apie obligacijas (FPRĮ 22 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d.). Ieškovai iš esmės suklydo (buvo suklaidinti, apgauti) dėl įsigyjamos finansinės priemonės draustumo bei investicijos saugumo; banko finansinės padėties. Atsakovas nuslėpė esmines aplinkybes, kuriomis remiantis ieškovai galėjo tinkamai įvertinti su investavimu į obligacijas susijusias rizikas, o būtent rizikas dėl banko finansinės padėties ir jo veiklos perspektyvų, žinodami visą informaciją tokių sutarčių nebūtų sudarę.

27CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatą suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, o pagal šio straipsnio 4 dalies apibrėžimą suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.

28Tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati.

29Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (LAT 2004 01 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 11 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 10 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 11 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (LAT 2011 11 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 03 17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

30CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal minėto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

31Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (LAT 2013 04 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 09 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.).

32Ieškovų tvirtinimu, jie nebuvo tinkamai informuoti, kad galėtų suprasti siūlomos finansinės priemonės esmę bei jai būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Ieškovų teigimu, žinodami, kad obligacijos yra nedraustos, kad tai nėra visiškai alternatyvios priemonės terminuotiesiems indėliams ir kad banko finansinė padėtis yra prasta, ieškovai tokių sandorių nebūtų sudarę. Teismo turėtų būti konstatuota, kad šie sandoriai buvo sudaryti suklydimo arba apgaulės įtakoje, todėl yra negaliojantys Civilinio kodekso 1.90 straipsnio ir (arba) 1.91 straipsnio pagrindu.

33Vertinant ieškovų argumentus dėl suklydimo pažymėtina, jog nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad prieš pasirašant obligacijų sutartis ieškovams nebuvo suteikta informacija apie banko finansinę būklę arba buvo suteikta nepilna, neteisinga ir netiksli informacija apie obligacijoms taikomą draudimą, buvo nutylėta, kad obligacijoms netaikomas indėlių draudimas.

34Tačiau remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovams turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 11 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės visi ieškovai turėjo sutarčių sudarymo patirties, iki obligacijų pasirašymo sutarčių jie buvo sudarę ne vieną terminuotojo banko indėlio sutartį. Taigi ieškovai jau ankščiau iki ginčijamų obligacijų įsigijimo sandorių turėjo patirties įsigyjant finansinius produktus banke ir turėjo galimybę atskirti terminuotojo indėlio sutartį nuo obligacijų įsigijimo sutarties. Už obligacijų įsigijimą buvo siūlomos gerokai didesnės palūkanos (lyginant su indėliu). Todėl tikėtina, jog obligacijų pasirašymo sutartys buvo sudarytos, siekiant gauti didesnę grąžą. Ieškovai suvokė arba turėjo suvokti, jog, įsigydami obligacijas ir taip įgydami galimybę gauti didesnę piniginę grąžą, prisiima didesnę finansinę riziką. Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad su ieškovais bankas sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, pagal kurias ieškovams buvo atidaryta piniginių lėšų sąskaita, skirta operacijoms su vertybiniais popieriais atlikti, ir ieškovams suteikta „neprofesionalaus kliento“ kategorija. Obligacijų pasirašymo sutartis tiek savo forma, tiek turiniu iš esmės skiriasi nuo banko indėlio sutarties ir tai ieškovams turėjo būti žinoma. Tai, kad ieškovai išsamiai nesusipažino ar neskaitė šios sutarties ar skaitė ją neatidžiai, neįsigilino į konkrečias sutarčių sąlygas (ir nukreipiančias į kitus dokumentus, teisės aktus), ar perskaitę, nesuprasdami sutarties sąlygų, jų nesiaiškino, reiškia pačių ieškovų nerūpestingumą ir suklydimo nepateisina. Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygas, sutarčių jiems tinkamumą, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti ar buvo verčiami priimti atitinkamą sprendimą. Po sutarčių sudarymo ieškovai ieškinio dėl sutarčių nuginčijimo tuo pagrindu, kad ji neatitiko ieškovų valios, nebuvo pareiškę, ieškovų ieškinys teisme gautas tik po bankroto bylos iškėlimo.

35Ieškovai pasirašydami obligacijų pasirašymo sutartyse patvirtino, jog yra susipažinę su Programos prospektu ir Emisijos galutinėmis sąlygomis, reglamentuojančiomis šioje sutartyje neaptartus su obligacijomis susijus klausimus. Klientų aptarnavimo sutarties sąlygų priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti, tačiau minėtame punkte nenurodyta jog obligacijos apdraustos indėlių draudimu kai draudiminiu įvykių laikomas banko nemokumas.

36Byloje nėra duomenų apie tai, jog banko darbuotojai aktyviais veiksmais siekė suklaidinti ieškovus. Kaip matyti iš bylos duomenų būtent investicijos pelningumo faktorius nulėmė ieškovų apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis. Todėl labiau tikėtina, jog ieškovai sudarė ginčo obligacijų sutartis laisva valia, pasirinkdami pelningesnes, nors ir rizikingesnes investicines priemones. Obligacijų draudiminės apsaugos taikymo sąlygomis ir apimtimi, siekiant išsiaiškinti sakinio „apdrausti įstatymų nustatyta tvarka“ reikšmę ieškovai iš esmės nesidomėjo.

37Dėl šios sąvokos aiškinimo kaip klaidinančios klientą kasacinis teismas 2015-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, jog konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nesant jos taikymo sąlygos, t. y. kai neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties konstatuoti, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų.

38Iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, kad ieškovams esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę buvo suteikta, dokumentuose atskleidžiant įgyjamos finansinės priemonės ypatybes, nors ir neišryškinant jos draudimo apimties bei taikymo sąlygų. Pripažintina jog šios investicinės priemonės draudžiamumo aspektas ieškovams nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Būtina įvertinti tokio elgesio reikšmę klientų apsisprendimui sudaryti sandorį. Šiuo atveju lemiamą reikšmę apsisprendimui sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis turėjo ne draudiminės apsaugos aspektas, o ta aplinkybė, kad obligacijų pasirašymo sutarčių investicinė grąža buvo dvigubai didesnė. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, kad banko darbuotojai būtų įsiūlę ieškovams obligacijas ar suteikę klaidingą informaciją apie šių obligacijų draudimo riziką. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovai buvo suklaidinti dėl esminių sutarties sąlygų ir/ar apgauti.

39Aplinkybė, jog ieškovai neturi specialaus išsilavinimo, teismo vertinimu šiuo atveju taip pat nėra išskirtinai reikšminga. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad visi ieškovai atitiko vidutinio vartotojo kategoriją, todėl galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų didesnį rizikingumą. Kasacinis teismas jau yra pasisakęs, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad vien asmens amžius, taip pat aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu asmuo neturėjo jokios investavimo patirties, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, būdamas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sąlygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).

40Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014). Ieškovams turėjo būti suprantama, kad banko siūlomos didesnės palūkanos už obligacijas yra susijusios su tam tikra rizika. Ieškovai nesiaiškino, kodėl už jų manymu alternatyvų produktą mokamos didesnės palūkanos, nesigilino į konkrečias sutarčių sąlygas, tai rodo ieškovų neatidumą ir (ar) nerūpestingumą.

41Vertinant ieškovų argumentus, kad bankas jau jiems pasirašant ginčo sutartis galėjo būti nemokus ir kad jie nebuvo informuoti apie bankui taikytus Lietuvos banko apribojimus ir kad jei jie būtų žinoję apie juos nebūtų sudarę ginčo sutarčių teismas pasisako, jog šiuo klausimu jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas (2016 12 23 nutartis civilinėje byloje N.2A-890-370/2016).

42Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011-01-18 nutarimu uždraudė bankui sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palūkanų norma būtų didesnė nei rinkos vidurkis, nereiškia, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siūlyti obligacijas, nurodyti jų pranašumus. Teismas priėjo išvados, kad tai, jog bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus, tarp jų ir apeliantę.

43Minėtoje byloje teismas taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad viešai platintuose informacinio pobūdžio pranešimuose, lankstinukuose buvo eskaluojama apie gerą banko finansinę padėtį, taip pat ir apie obligacijų naudą, nenurodant esminės informacijos, taip pat nesudaro pagrindo naikinti sudarytas sutartis dėl apgaulės ar suklaidinimo, nes bet kuriam vidutiniam vartotojui (ieškovai atitinka vidutinio vartotojo kategoriją) turi būti aišku, kad reklamoje (tiek apie produktą, tiek apie jos pardavėją (paslaugos teikėją) nėra pateikiama išsami informacija ir prieš sandorio sudarymą atitinkamu produktu ar jo tiekėju būtina pasidomėti nuodugniau, siekiant išvengti neigiamų padarinių.

44Lietuvos banko valdybos 2011 11 16 nutarimu AB banko veikla apribota, o nemokiu jis pripažintas 2011 11 24 nutarimu, bankroto byla bankui iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. gruodžio 20 d. Ta aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iškelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklą (tuo labiau apie veiklą 2006, 2009, 2010 metais) yra akivaizdžiai melagingi.

45Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė traktuojama kaip sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Byloje esančių įrodymų visuma, ieškovų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesąžiningus atsakovo veiksmus siekiant suklaidinti ieškovus. Byloje nesurinkta įrodymų, jog atsakovas (bankas) išleisdamas obligacijų emisiją bei ją išplatindamas ir sudarydamas obligacijų pirkimo – pardavimo sutartis, tame tarpe ir su ieškovais iš anksto turėjo tikslą apgauti obligacijų pirkėjus, išplatinti obligacijas ir jų neišpirkti.

46Kitos ieškovų įvardijamos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant ginčą todėl teismas dėl jų nepasisako.

47Vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galiojančiu ginčo santykių teisiniu reguliavimu bei sprendžiant analogiškus ginčus tarp to paties banko ir jo buvusių klientų susiklosčiusia kasacinio teismo praktika, ieškovų ieškinys atmetamas.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų.

49Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

50Atsakovas BAB bankas „Snoras“ prašo priteisti iš ieškovų po 164,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš kiekvieno ieškovo po 30,66 Eur (2 t. 83-85). Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas priteisdamas prašomas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tai, kad atsakovą advokatai atstovauja ne vienoje panašioje byloje. Byla nėra sudėtinga, šiame procese nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai. Atsakovo atsiliepime iš esmės atkartojami argumentai, kurie nurodomi ir kitose bylose pradėtuose prieš atsakovą BAB bankas „Snoras“. Todėl egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovo turėtų išlaidų dydį, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 50 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 98 str. 2 d.). Trečiojo asmens prašymas tenkintinas prašoma apimtimi.

51Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

52Ieškovų: Jono H. D., A. D., R. U., A. P., L. E. ieškinį atmesti.

53Priteisti iš ieškovų Jono H. D., A. D., R. U., A. P., L. E. iš kiekvieno po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) atsakovui BAB bankui „Snoras“ bylinėjimosi išlaidų.

54Priteisti iš kiekvieno ieškovo po 30,66 Eur (trisdešimt eurų ir 66 euro centus) trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bylinėjimosi išlaidų.

55Sprendimas 30 d. laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, sekretoriaujant Agnei... 2. I.GINČO ESMĖ... 3. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančia Jono H.... 4. Ieškinyje nurodoma, kad visi ieškovai obligacijų pasirašymo sutartis su... 5. Sudarant ginčo sutartis, atsakovas turėjo pareigą, kuri kildinama iš... 6. Pažymėjo, jog svarbu tai, jog nei vienas iš ieškovų neturi specialių... 7. Ieškovų teigimu, atsakovo darbuotojai buvo skatinami už finansinių... 8. Pažymėjo, kad atsakovas jau 2011-01-18 Lietuvos banko valdybos nutarimu... 9. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti.... 10. Ieškovai nenurodo, dėl kokios konkrečiai banko finansinės būklės ir dėl... 11. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“... 12. Patikslintame ieškinyje ieškovų nurodytas nutarimas nelaikytinas esminiu... 13. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo prašymus.... 14. II. TEISMO BYLOJE NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO... 15. Byloje nustatyta, kad ieškovas Jonas H. D. 2011-07-08 su atsakovu AB banku... 16. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. D. 2011-06-17 su atsakovu AB banku... 17. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. U. 2011-10-12 su atsakovu AB banku... 18. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. P. 2011-07-11 su atsakovu AB banku... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. E. 2009-09-08 su atsakovu AB banku... 20. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė... 21. Dėl draudimo apsaugą obligacijoms nustatančių teisės normų aiškinimo ir... 22. Pagal CK 1.101 straipsnio 1 dalyje pateiktą sampratą vertybinis popierius,... 23. Kasacinio teismo išplėstinė kolegija taip pat rėmėsi ESTT prejudiciniu... 24. Kaip jau minėta nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išplėstinės... 25. Dėl obligacijų pasirašymo sutarties negaliojimo iš esmės suklydus ir dėl... 26. Ieškovai prašo Obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis... 27. CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 28. Tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu... 29. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad suklydimas – tai... 30. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris... 31. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme... 32. Ieškovų tvirtinimu, jie nebuvo tinkamai informuoti, kad galėtų suprasti... 33. Vertinant ieškovų argumentus dėl suklydimo pažymėtina, jog nepagrįsti... 34. Tačiau remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, obligacija, kaip vertybinis... 35. Ieškovai pasirašydami obligacijų pasirašymo sutartyse patvirtino, jog yra... 36. Byloje nėra duomenų apie tai, jog banko darbuotojai aktyviais veiksmais... 37. Dėl šios sąvokos aiškinimo kaip klaidinančios klientą kasacinis teismas... 38. Iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, kad ieškovams esminė... 39. Aplinkybė, jog ieškovai neturi specialaus išsilavinimo, teismo vertinimu... 40. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo... 41. Vertinant ieškovų argumentus, kad bankas jau jiems pasirašant ginčo... 42. Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad... 43. Minėtoje byloje teismas taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad viešai... 44. Lietuvos banko valdybos 2011 11 16 nutarimu AB banko veikla apribota, o nemokiu... 45. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė traktuojama kaip sandorį sudarančio asmens... 46. Kitos ieškovų įvardijamos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos... 47. Vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galiojančiu... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 49. Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos... 50. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ prašo priteisti iš ieškovų po 164,63 Eur... 51. Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais,... 52. Ieškovų: Jono H. D., A. D., R. U., A. P., L. E. ieškinį atmesti.... 53. Priteisti iš ieškovų Jono H. D., A. D., R. U., A. P., L. E. iš kiekvieno po... 54. Priteisti iš kiekvieno ieškovo po 30,66 Eur (trisdešimt eurų ir 66 euro... 55. Sprendimas 30 d. laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam...