Byla 2S-1366-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui B. M. dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2009-03-30 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovo B. M. atsakovo 3 426,48 Lt skolos, 800 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo teisėjo 2009-04-02 rezoliucija ieškinys priimtas (b.l.1). Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-04-03 nutartimi, vadovaujantis CPK 34 str. nuostatomis, ieškinys perduotas pagal teismingumą Tauragės rajono apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismo 2009-07-16 nutartimi, išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-04-03 nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (b.l. 14-15).

5Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2009-07-28 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui B. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sudarytos sutarties dalyką, šalių ypatumus ir prekių pobūdį, šalių sudarytą sutartį pripažino vartojimo kredito sutartimi (CK 6.886 str.), o atsakovą – vartotoju (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vartotojų, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.193 str. 4 d., kuri nustato, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, ex officio įvertino šalių sudarytos sutarties sąlygą dėl sutartinio teismingumo kaip nesąžiningą. Remdamasis Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 prejudiciniu sprendimu byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas, teismas sprendė, kad Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, todėl sutarties 13.2. punktas ex officio vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, todėl šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b.l. 34-36).

6Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ atskiruoju skundu (b.l.37-40) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinę bylą palikti nagrinėti Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-748/2002, nurodo, jog šalių valia keisti teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Tuo atveju, jeigu susitarimas šių taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas. Ieškovas pažymi, jog jo parengtoje standartinėje sutartyje vartotojo interesai nebuvo pažeisti, nes minėta nuostata įtvirtino, kad ieškinys dėl sutarties gali būti pareiškiamas tiek ieškovo buveinės vietos teisme, tiek ir atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Tai reiškia, jog atsakovas, ginčydamas sutartį arba jos sąlygas turi lygiai tokią pačią teisę kaip ir ieškovas kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismą, ir jo teisės remtis sutarties standartine sąlyga, numatančia sutartinį teismingumą, bus ginamos. Todėl teismas, nepagrįstai ieškovo parengtą standartinę sutarties sąlygą vertino kaip nesąžiningą, nes ieškovas šiuo atveju nepažeidė pusiausvyros principo ar imperatyvių teisės normų dėl teisės kreiptis į teismą. Pažymi, jog vadovaujantis ginčijamos nutarties logika, tuo atveju, jeigu ginčas sprendžiamas ieškovo – verslininko pasirinkimu (CPK 32 str.) jo buveinės vietos teisme, jam suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Tai reiškia, kad vartojimo sutarčių standartinėse sąlygose negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės, t.y. negali būti nurodoma, jog iš vartojimo sutarties kilę ginčai gali būti nagrinėjami konkrečiame teisme, kadangi teismas laikosi nuomonės, jog visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Pažymi, jog įstatymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinį teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-748/2002). Tuo tarpu remiantis CK 6.188 str. 1 d., pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias sutarties sąlygas, jeigu tokios būtų nustatytos, galima tik pagal vartotojo ieškinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju teismas turėjo spręsti klausimą tik dėl ieškinio priėmimo (CPK 135 str.), tačiau, bylos neišnagrinėjęs iš esmės, pripažino, kad sutarties sąlygos laikytinos nesąžiningomis. Tvirtina, jog atsakovas buvo tinkamai supažindintas su teismingumą įtvirtinančia sąlyga, tai jis patvirtino savo parašu sutartyje.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo šalis siejančius teisinius santykius, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimą dėl standartinės vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios sutartinį teismingumą, atitikties sąžiningumo kriterijams ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra aktuali siekiant suformuoti Europos Sąjungos teisę atitinkantį vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą, efektyvų vartotojo interesų apsaugos teisinių priemonių įgyvendinimą nacionalinėje teisėje.

10Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo.

11Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Tačiau šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008). Nacionalinio teisėjo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai).

13Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Todėl aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str.-6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1137/2002).

14Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, savo reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš skolininko B. M. kildindamas iš 2008-06-27 sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VUU806275EPA 7.3.1.p. pažeidimo, kuriuo grindė savo reikalavimo teisę į įsiskolinimo ir delspinigių priteisimą iš atsakovo B. M., šiam daugiau kaip 45 kalendorines dienas nesumokėjus minėtos sutarties mokėjimų grafike nurodytos eilinės įmokos ir kitų mokėjimų.

15Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo šioje byloje buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str.), ir jos sąlygas vertino CK 6.188 str. nustatytų sąžiningumo kriterijų aspektu. Kolegija, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pažymi, kad vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik paties vartotojo, bet ir vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Todėl toks apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarties sąlygas, nėra nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr.30, p. 345-402)

16Kartu pastebėtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d.). Atskirajame skunde apeliantas patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (CK 6.185 str.). Kadangi nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kai viena šalis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sąžiningumo aspektu vertino minėtos sutarties 9.1.p. standartinę nuostatą, įtvirtinančią sutartinį teismingumą, jog šalims nesusitarus derybų metu, ginčas sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę.

17Kita vertus, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos standartinės sutarties sąlyga spręsti ginčą išimtinai ieškovo pasirinkimu buvo aptarta su skolininku individualiai. Tokiu įrodymu nelaikytina ir ieškovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovas savo parašu sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su teismingumo taisyklėmis. Sutarties pasirašymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog šiuo atveju atsakovas kaip silpnesnioji sutarties šalis buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) ieškovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas netinkamai aiškina CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygų aiškinimo taisyklių ir sutartinio teismingumo taisyklių santykį, tvirtindamas, jog standartinėje sutartyje iš viso negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės. Aukščiau paminėti teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumą įtvirtinančią sąlygą (CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieštarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugai keliamiems reikalavimams.

18Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinio pareiškimą, t.y. ex officio patikrinęs ir nustatęs, kad pradinio ieškovo UAB „Snoro lizingas“ su atsakovu 2008-06-27 sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VUU806275EPA 9.1. p. numatyta standartinė sąlyga spręsti ginčą ieškovo nuožiūra pasirinktinai pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę yra nesąžininga, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytą pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Kadangi atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta ieškinyje nurodoma ( - ), ginčo sprendimas Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.

19Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiškus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 c.b. Nr.2S-1070-464/2009; 2009-10-14 c.b. Nr.2S-1076-56/2009; 2009-10-19 c.b. Nr.2S-1074-611/2009; 2009-10-27 c.b. Nr.2S-1075-275/2009; 2009-10-22 c.b. Nr.2S-1073-115/2009; 2009-10-20 c.b. Nr.2S-1065-520/2009; 2009-12-07 c.b. Nr.2S-1363-492/2009 ir t.t.).

20Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 2,80 Lt (b.l. 51) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

21Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Priteisti iš UAB „Snoro lizingas“, į.k. 124926897, 2 (du) litus ir 80 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2009-03-30 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį... 4. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo teisėjo 2009-04-02 rezoliucija ieškinys... 5. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio... 6. Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ atskiruoju skundu (b.l.37-40) prašo... 7. Atskirasis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo... 10. Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia... 11. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą,... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą... 13. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų... 14. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į Vilniaus m.... 15. Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai... 16. Kartu pastebėtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali... 17. Kita vertus, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė jokių... 18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 19. Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo... 20. Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai... 21. Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija... 22. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį palikti... 23. Priteisti iš UAB „Snoro lizingas“, į.k. 124926897, 2 (du) litus ir 80...