Byla 2A-42-603/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės, Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Kreditų valdymo grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Kreditų valdymo grupė“ ieškinį atsakovui UAB ,,Organika Vilnius“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Kreditų valdymo grupė“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Organika Vilnius“ 790,34 Lt pagrindinės skolos, 15,65 Lt delspinigių, 7,75 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas

5Nurodė, kad ieškovas UAB ,,Kreditų valdymo grupė“ 2011 m. kovo 24 d. ir atsakovas UAB ,,Organika Vilnius“ sudarė sutartį dėl skolų išieškojimo (Nr. KVG-11-1286) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovui teikė ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas, t. y. iš atsakovo skolininko UAB „Inalda“ išieškojo 10 886,22 Lt įsiskolinimą atsakovo naudai. Dalis iš skolos iš UAB „Inalda“ buvo išieškota turtu, t. y. staklėmis, kurių įsigijimo sutartis pateikta byloje. Pagal staklių pirkimo-pardavimo sutarties 4.2.1 punktą jos yra perduotos atsakovui ir yra jo žinioje. Byloje atsakovo pateikti pinigų priėmimo kvitai pagrindžia faktą, kad kitą dalį skolos atsakovas UAB „Organika Vilnius“ gavo išieškotais grynais pinigais iš UAB „Inalda“. Už suteiktas paslaugas atsakovui ieškovas buvo išrašęs 4 sąskaitas, iš kurių 3 atsakovas apmokėjo, o 2012 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra (serija KVG Nr. 00613) liko neapmokėta. Kadangi ieškovas išieškojo dalį skolos iš UAB „Inalda“ sutarties 5.1 p. bei 5.3 p. pagrindu, atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu už minėtas ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas, apmokant ieškovo 2012 m. balandžio 30 d. išrašytą ir atsakovui pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (serija KVG Nr. 00613), 790,34 Lt sumai. Tačiau atsakovas neįvykdė savo atsiskaitymo pareigos ir sąskaitos neapmokėjo. Todėl atsakovas privalo sumokėti 15,65 Lt delspinigių pagal sutarties 5.6 p. Kadangi atsakovas ne kartą tiek žodžiu, tiek ir raštu buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovo bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi, todėl iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos 7,75 % procesinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1-2 p., 2 str. 3 d., 3 str. 3-4 d. bei visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

6Atsakovo UAB „Organika Vilnius“ atstovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.

7Nurodė, kad ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimų, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių paslaugų atlikimo atsakovo naudai 790,34 Lt dydžio sumos fakto. Prie ieškinio pridėta PVM sąskaita-faktūra nėra dokumentas, kuriuo įforminamas civilinių teisinių santykių subjektų susitarimas, patvirtinantis paslaugų (darbų) perdavimo ir priėmimo faktą, todėl atsakovas teigia, kad ieškovas neturėjo pagrindo išrašyti PVM sąskaitos-faktūros, nes nesuteikė paslaugų šiai sumai. Pagal 2012-04-12 pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo skolininkas UAB „Inalda“ pardavė atsakovui stakles už 9200 Lt, įskaitant PVM mokestį. Pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Organika Vilnius“ ir UAB „Inalda“ yra atlygintinė, realinė ir konsensualinė sutartis, ir jos pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teises į nupirktą daiktą. Šis nuosavybės teisės įgijimo būdas nėra tapatus nuosavybės teisės įgijimo pagal perdavimą būdui. Atsakovo teigimu, ginčo skola atsirado dėl staklių pirkimo. Šiuo metu UAB „Inalda“ bankrutuoja ir iš jos ieškovas nieko nereikalauja. Jei pirkimo-pardavimo sutartis bus pripažinta negaliojančia, tai ieškovas negalės reikalauti skolos priteisimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.

10Teismas nustatė, kad ginčo šalių paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, jog ieškovas 38 675,10 Lt skolos iš UAB ,,Inalda“ pagal šalių 2011 m. kovo 24 d. sutartį dėl skolų išieškojimo neįvykdė. Ieškovo reikalavimo dydis – 805,99 Lt buvo grindžiamas reikalavimu apmokėti 2012 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą (serija KVG Nr. 00613), viso 790,34 Lt sumai ir sumokėti 15,65 Lt delspinigius pagal 2012 m. rugpjūčio 14 d. delspinigių paskaičiavimo aktą

11(790,34+15,65= 805,99 Lt). Šioje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta atsakovo mokėtina suma (6 procentų sėkmės mokestis) – 790,34 Lt už suteiktą 10 886,22 Lt dydžio skolos išieškojimo paslaugą. Minėta PVM sąskaita-faktūra atsakovo nėra akceptuota. Kitokių įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių, jog atsakovas sutiko su PVM sąskaitoje-faktūroje apskaičiuotu mokėjimo dydžiu, su gautos iš ieškovo paslaugos dydžiu, už kurios atlikimą teikiamas byloje reikalavimas, nebuvo pateikta.

12Teismo vertinimu, byloje pateikta ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo medžiaga patvirtino, kad ieškovas siuntė raginimus atsakovui sumokėti skolą, tačiau minėti dokumentai nebuvo vertinami kaip patvirtinantys ieškovo teisę į ieškinio reikalavimą, bet įrodė, kad ieškovas reikalavo pinigų iš atsakovo. Nei priminime, nei pranešime dėl finansinių įsipareigojimų nebuvo faktinių duomenų, patvirtinančių reikalavimo pagrindą, nenurodytos ieškovo atliktos paslaugos dydis, nenurodytas išieškojimo pagrindas, nenurodyti kiti konkretūs duomenys dėl apskaičiuoto reikalavimo. Todėl teismas padarė išvadą, jog vien PVM sąskaitos-faktūros išrašymas, reikalavimų ją apmokėti išsiuntimas nepatvirtino atsakovo pareigos vykdyti ieškovo įvardytą mokėjimą 805,99 Lt sumai (CPK 178 str.).

13Teismas nustatė, kad pagal atsakovo ir UAB ,,Inalda“ 2012 m. balandžio 12 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui buvo perleistos formatinės pjovimo staklės WA6/2600, serija Nr. 07-09-80-009, kurių vertė 9 200 Lt. Šios staklės buvo parduotos atsakovui kaip UAB ,,Inalda“ skolos padengimas ir faktiškai už jas atsakovas nemokėjo. Iš byloje esančio elektroninio laiško ir jo priedų medžiagos buvo nustatyta, kad ieškovas paruošė atsakovui dvi staklių atžvilgiu siūlomas sudaryti sutartis: pirkimo-pardavimo ir panaudos. Minėtų sutarčių sąlygos buvo vienodos, todėl teismas padarė išvadą, jog formatinių staklių pirkimo pardavimo sutartį atsakovas sudarė su skolininku UAB „Inalda“ per bylos ieškovą.

14Teismas pažymėjo, kad ginčo šalių sutarties dėl skolos išieškojimo 5 punktas nenumatė, jog ieškovas įgyja pareigą apmokėti už skolų išieškojimo paslaugą, kai skola išieškoma gavus atitinkamą mokėjimą per sutarties vykdytoją, bylos ieškovą. Priešingai, sutarties 5.1 punktas nukreipia į pareigą mokėti atlygį už skolos išieškojimą, kai atsakovas atgauna skolą tiesiogiai iš skolininko. Šiuo punktu atsakovas prisiėmė įsipareigojimą mokėti ieškovui už faktiškai gautą turtą, kuriuo padengiama skola ar jos dalis. Atsakovo skolininkui UAB ,,Inalda“ Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla (B2-1888-232/2013). Minėtos įmonės bankroto administratorius nurodė, kad nupirktos staklės realiai nebuvo perduotos atsakovui ir jis jomis nedisponuoja. Iš atsakovo atsakymo buvo matyti, kad jis nesutiko su ieškovo nustatytu atlyginimo dydžiu už parduotas stakles. Tačiau, teismo nuomone, minėtas atsakymas neįrodė, jog atsakovas pripažino faktą, kad nupirktas stakles buvo faktiškai gavęs. Įvertinęs aplinkybę, jog staklės faktiškai nebuvo perduotos pirkėjui (atsakovui), teismas padarė išvadą, jog faktiškai turtu (staklėmis), kainuojančiu 9200 Lt, UAB „Inalda“ skola išieškota nebuvo (CK 6.317 str. 3 d.).

15Teismas sprendė, kad ieškovas vykdydamas sutartį šalių sutartį, neįgijo teisės pagal sutarties 5.1 punktą gauti atlygį už nurodytą 9200 Lt vertės turto išieškojimą. Todėl nebuvo pagrindo priteisti ir 6 procentų atlygimą (sėkmės mokestį) 552 Lt (9200 x 6 : 100) = 552 Lt. Pagal ginčo sutarties 5.1 punktą atlyginimo dydis mokamas pridėjus PVM, t. y. (552 x 21 : 100 = 115,92), todėl ieškovo reikalaujamas atlygis už realiai neišieškotą turtu 9200 Lt skolą sudarė (552+115,92) 667,92 Lt.

16Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavo mokėti atlygį už jo išieškotą 10 886,22 Lt skolą. Bylos aplinkybės patvirtino, jog ieškovo veiksmais atsakovas iš skolininko UAB „Inalda“ siekė išieškoti 9 200 Lt skolą turtu. Teismo vertinimu, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas įgijo teisę gauti atlygį į likusią PVM sąskaitoje-faktūroje įvardytos sumos dalį - (10886,22-9200) 1 686 Lt byloje pateikta nebuvo, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas yra neįrodytas (CPK 178 str.).

17Teismo vertinimu, byloje surašyti vekseliai, pranešimai, jų išsiuntimą patvirtinantys įrodymai nepatvirtino faktinio skolos išieškojimo, o patvirtino skolos išieškojimo procedūrų vykdymą už kurių atlikimą šalys atskirai nesitarė dėl atlyginimo (skolos išieškojimo sutarties 5.1 p.). Iš ieškovo byloje pateiktų atsakovui išrašytų trijų PVM sąskaitų-faktūrų (2011-05-31 Nr. serija KVG Nr. 00333, 2011-07-29 Nr. Serija KVG Nr. 00374 ir 2011-10-28 Nr. Serija KVG Nr. 00450), teismas nustatė, jog dvejose iš jų yra nurodyti mokėjimai atsakovui ne tik už sutartį išieškant skolą iš UAB „Inalda“, bet ir kitos bendrovės UAB „Monoidėja“, kurios nėra ginčo dalyku.

18Įvertinęs minėtas sąskaitas tik vieno skolininko UAB ,,Inalda“ atžvilgiu, teismas padarė išvadą, jog bendra reikalaujama suma neatitinka ginčo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytam 1 686 Lt reikalavimui. Pagal minėtas sąskaitas-faktūras ieškovui tenkanti pinigų sumą sudarė 430,83 Lt. Teismo vertinimu, iš atsakovo pateiktos 2013 m. vasario 5 d. mokėjimo suvestinės buvo matyti, kad visos trys sąskaitos-faktūros yra apmokėtos, nurodytos jų apmokėjimo datos. Tokie atsakovo pateikti duomenys neginčyti. Šioje mokėjimo suvestinėje paskutiniu eilės numeriu (Nr. 4) nurodyta 2012 m. balandžio 30 d. sąskaita-faktūra, todėl teismas padarė išvadą, jog tiek jos išrašymo data, tiek ir numeris atitinka ieškinio reikalavimo pagrindu tapusią PVM sąskaitą-faktūrą.

19Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas nevengė atsiskaityti su ieškovu. Todėl ieškovui neįrodžius ieškinio reikalavimo, ieškinys buvo atmestas (CPK 178 str.).

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21Ieškovas UAB ,,Kreditų valdymo grupė“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22Nurodo, kad pagal apelianto ir atsakovo sudarytą sutartį dėl skolų išieškojimo numeris VG-11-1286, apeliantas išieškojo iš skolininko UAB ,,Inalda“ 10 886,22 Lt sumą. Dalis išieškoto turto buvo perduota (9 200 Lt sumai) turtu – formatinio pjovimo staklėmis ir 1 686,22 Lt grynaisiais pinigais. Vykdydamas skolos išieškojimo procedūras, ieškovas ir UAB ,,Inalda“ susitarė, kad pastaroji perleis atsakovui nuosavybės teisę į formatinio pjovimo stakles WA6/2600 ir tokiu būdu padengs 9200 Lt skolos dalį. Tuo pagrindu ieškovas parengė staklių pirkimo -pardavimo sutartį, kuri 2012 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB ,,Inalda“. Pažymi, kad minėtą aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai sprendė, jog minėtos aplinkybės negalima laikyti ieškovo suteiktos skolos išieškojimo turtu paslaugos įrodymu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančią 2012 m. balandžio 12 d. staklių pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtos sutarties 4.2.1 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad staklės atsakovui yra perduodamos sutarties pasirašymo dieną (2012-04-12), taip pat, jog atskiras staklių priėmimo-perdavimo aktas nėra sudaromas ir nuosavybės teisė atsakovui į stakles pereina nuo minėtos sutarties pasirašymo momento. Todėl apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti, jog 2012 m. balandžio 12 d. staklės buvo perduotos atsakovui ir pastarasis į jas įgijo nuosavybės teises.

23Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantas teigia, kad atsakovas ieškovo atliktų paslaugų dėka įgijo nuosavybės teisę į 9 200 Lt vertės turtą, todėl įgijo teisę į atlyginimą pagal 2011 m. kovo 24 d. sutarties dėl skolų išieškojimo (Nr. KVG-11-1286), 5.1 punktą ir kuris buvo įtrauktas į PVM sąskaitą-faktūrą (KVG Nr. 00613). Apelianto pastebėjimu, atsakovas įgijęs stakles galėjo jomis disponuoti kaip tinkamas, vėl jas perduoti UAB ,,Inalda“ nuomai, panaudai ar tiesiog sandėliavimui, nes verslo santykiai tarp atsakovo ir UAB ,,Inalda“ tęsėsi ir po 2012 m. balandžio 12 d. staklių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Nors BUAB ,,Inalda“ bankroto administratorius ir teigia, jog jis valdo minėtas stakles, tačiau tai nepaneigia atsakovo nuosavybės teisės į stakles bei atsakovo, kaip daikto (staklių) savininko, galimybės naudotis CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis bei įgyvendinti CK 4.34-4.36, 4.95 straipsniuose suteikiamas teises. Apelianto manymu, atsakovo, kaip daikto (staklių) savininko, valdymo teisės pažeidimai (jei tokie egzistuoja) yra paties atsakovo problema, kurią pastarasis turi galimybę išspręsti, tačiau minėti atsakovo staklių valdymo pažeidimai negali riboti (paneigti) ieškovo reikalavimo teisės, dėl atlyginimo už skolos išieškojimą sumokėjimo.

24Apelianto teigimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovo grynųjų pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodoma, kad UAB ,,Inalda“ dengia skolą (dalinis skolos padengimas arba skolos padengimas) įrodo ir tiesioginį atsakovo pateiktų pinigų priėmimo kvitų ryšį su 2011 m. kovo 24 d. ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartimi dėl skolos išieškojimo (Nr. KVG – 11-1286). Pinigų priėmimo kvituose užfiksuota, jog mokėjimus atlieka UAB ,,Inalda“, taip pat nurodoma, kad tai yra ,,skolos dengimas“, o sutarties skolų išieškojimo priede numatyta, kad ieškovui yra pavedama išieškoti skolas iš UAB ,,Inalda“. Pastebi, kad skolos išieškojimo grynaisiais pinigais atveju kitokie įrodymai (ne pinigų priėmimo kvitų-kasos pajamų orderių), patvirtinančių sumokėtą pinigų sumą objektyviai pateikti neįmanoma, nes kitokie dokumentai nėra sudarinėjami. Tačiau pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių (pinigų priėmimo kvitų turinio ir ryšio su skolų išieškojimo sutartimi) visiškai nevertino. Apelianto manymu, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas turėjo atsižvelgti į šalių bendradarbiavimo praktiką vykdant 2011 m. kovo 24 d. sutartį dėl skolų išieškojimo. Jo teigimu, apeliantas atsakovo naudai buvo išieškojęs ir daugiau skolų pinigais, t.y. buvo išrašęs ir pateikęs apmokėti dar tris PVM sąskaitas-faktūras (Nr. 00333, 00374 ir 00450) iki PVM sąskaitos – faktūros (KVG Nr. 00613 išrašymo), kurias atsakovas tinkamai apmokėjo. Šie skolos mokėjimo atvejai buvo analogiški šioje byloje nagrinėjamam atvejui (išieškojimo pinigais dalyje), t. y. atsakovui gavus dalį skolos pinigais, apie tai telefonu buvo pranešama ieškovui, pastarasis išrašydavo sąskaitą, ją pateikdavo atsakovui, kuris ją apmokėdavo. Tarp šalių nebuvo sudarinėjami jokie papildomi dokumentai (pvz. išieškotų skolų suderinimo aktai), todėl manytina, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra (KVG Nr. 00613), šiuo atveju patvirtina ir patį skolos (1 686,22 Lt) išieškojimo faktą. Pažymi, kad PVM sąskaitą-faktūrą (Nr. 00613) atsakovas buvo įtraukęs į savo buhalterinę apskaitą ir su ja sutiko, priešingu atveju jis būtų ją grąžinęs, kaip išrašytą be teisinio ir faktinio pagrindo, tačiau minėta sąskaita-faktūra grąžinta nebuvo.

25Atsakovas UAB ,,Organika Vilnius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

26Nurodo, kad apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp staklių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei apelianto veiksmų išieškant skolą iš skolininko UAB ,,Inalda“. Apeliantas nedalyvavo derybose dėl skolos padengimo, nesitarė su skolininko atstovais, nederino kainų, atsiskaitymo būdo ir t. t. Staklių pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovo vadovo iniciatyva pasiekus kompromisą su UAB ,,Inalda“. Ši pirkimo-pardavimo sutartis yra ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje numeris 2-11018-819/2013 actio Pauliana pagrindu. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, jog sąskaita-faktūra buvo įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą ir teigia, jog to padaryta nebuvo. Dėl šios priežasties sąskaita-faktūra apmokėta nebuvo. Derybos dėl sąskaitos apmokėjimo vyko telefonu, tačiau atsakovas atsisakė ją apmokėti. Atsakovo teigimu, apeliantas teigdamas, jog jis pats pagal pateiktas sąskaitas-faktūras negali nurodyti kurios iš jų konkrečiai patvirtina atsakovo 1686,22 Lt sumos skolą, neįrodo savo reikalavimo pagrįstumo. Todėl mano, kad reikalavimas yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad nuo paskutinės sąskaitos-faktūros išrašymo 2011 m. spalio 28 d. iki neteisingai išrašytos 2012 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros UAB ,,Inalda“ nupirko iš atsakovo paslaugų už 15 498,63 Lt, o sumokėjo pagal pinigų priėmimo kvitus 15 607,36 Lt. Todėl apelianto išrašyta paskutinė PVM sąskaita-faktūra turėjo būti ne didesnė nei 588,22 Lt, o ne 1686,22 Lt.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

30Nustatyta, kad ginčo šalys 2011 m. kovo 24 d. sudarė sutartį dėl skolų išieškojimo (Nr. KVG-11-1286) (toliau-Sutartis) (b. l. 14-15). Sutarties priede atsakovas pavedimu (Nr. 11-1286), įpareigojo apeliantą išieškoti skolą iš UAB ,,Vegas Baltic“ ir UAB Inalda“ (b. l. 16). Apeliantas savo reikalavimą dėl skolos išieškojimo ir apmokėjimo su suteiktas skolos išieškojimo paslaugas kildina iš atsakovo reikalavimo išieškoti 38 675,10 Lt skolą iš UAB ,,Inalda“. Apelianto teigimu, iš UAB ,,Inalda“ jis išieškojo 10 886,22 Lt sumą, todėl remiantis šalių susitarimu turi teisę į 6 procentų ,,sėkmės mokestį“, kuris apelianto skaičiavimais pagal 2012 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą (serija KVG Nr. 00613) sudaro 805,99 Lt, iš jų 790,34 Lt už skolos išieškojimo paslaugą ir delspinigiai – 15,65 Lt (pagal delspinigių paskaičiavimo aktą) (b. l. 16-17, 1 t.).

31Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančią 2012 m. balandžio 12 d. staklių pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtos sutarties 4.2.1 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad staklės atsakovui yra perduodamos sutarties pasirašymo dieną (2012-04-12), taip pat, jog atskiras staklių priėmimo-perdavimo aktas nėra sudaromas ir nuosavybės teisė atsakovui į stakles pereina nuo minėtos sutarties pasirašymo momento. Todėl, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti, jog 2012 m. balandžio 12 d. staklės buvo perduotos atsakovui ir pastarasis į jas įgijo nuosavybės teises.

32Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatą, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu, kad svarbiausia yra tai, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2002; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.).

33Kaip matyti iš byloje esančios 2012 m. balandžio 12 d. pirkimo pardavimo - sutarties (b. l. 31-32, 1 t.) atsakovas ir UAB ,,Inalda” sutarties 1.1 punkte susitarė, kad šios sutarties sudarymo dieną pardavėjas - UAB ,,Inalda” yra skolingas pirkėjui - UAB ,,Organika Vilnius“ 31 054 Lt. Šia sutartimi pardavėjas įsipareigojo už dalį įsiskolinimo perduoti pirkėjui nuosavybės teise formatinio pjovimo stakles WA6/200, serijos Nr. 07-09-80-009 (toliau – staklės), o pirkėjas įsipareigojo prekę priimti ir sumažinti savo reikalavimo apimtį sutarties 4 straipsnyje nurodytos kainos apimtimi. Sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog parduodamų staklių kaina 9 200 Lt.

34Sutarties 4.2.1 punkte šalys susitarė, jog prekė perduodama pirkėjui sutarties pasirašymo dieną. Nuosavybės teisė į prekę pirkėjui pereina nuo šios sutarties pasirašymo momento. Ši sutartis yra ir prekės priėmimo-perdavimo aktas. Atskiras dokumentas dėl prekės priėmimo -perdavimo nėra sudaromas (b. l. 31-32, 1 t.).

35Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog atsakovas dalyvavo parengiant minėtą 2004 m. balandžio 12 d. sutartį ir panaudos sutartį ir dalyvavo sudarant UAB ,,Inalda“ įsipareigojimų ir atsiskaitymo su atsakovu grafiką (b. l. 40, 58-64,1 t.).

36Teisėjų kolegija pažymi, kad staklės buvo perleidžiamos atsakovo nuosavybėn pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu (CK 6.305 str. 1 d.). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties teisinį reglamentavimą, parduotas daiktas kito asmens nuosavybėn pereina nuo jo faktinio perdavimo momento (6.317 str. 3 d.). Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalinamos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys (CK 6.317 str. 4 d.).

37Iš pirkimo-pardavimo sutarties 4.2.1 punkto seka, kad prekė (staklės) perduodama pirkėjui sutarties pasirašymo dieną. Tačiau nagrinėjamu atveju staklių perdavimo faktas buvo paneigtas BUAB ,,Inalda“ bankroto administratoriaus argumentais, iš kurių seka, kad minėtos staklės faktiškai nebuvo perduotos atsakovui ir šiuo metu yra BUAB ,,Inalda“ bankroto administratoriaus žinioje (b. l. 79, 1 t.) (CPK 178 str.). Vadinasi, kliūtys trukdančios perduoti įsigytą daiktą atsakovui nėra pašalintos ir jis negali naudotis įsigytu daiktu.

38Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiškai neperdavus parduoto turto pirkėjui – atsakovui, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvykdyta ir atsakovas gali daiktu (staklėmis) naudotis savo nuožiūra. Todėl teisėjų kolegija apelianto argumentus, jog atsakovo, kaip daikto (staklių) savininko, galimybės naudotis CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis bei įgyvendinti CK 4.34-4.36, 4.95 straipsniuose suteikiamas teises nėra paneigtos, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus (CPK 183 str., 185 str.).

39Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jis dalyvavo šio skolos išieškojimo procese ir 9 200 Lt skolą išieškojo turtu, jis turi teisę į atlyginimą pagal 2011 m. kovo 24 d. sutarties dėl skolų išieškojimo (Nr. KVG-11-1286), 5.1 punktą, kuris buvo įtrauktas į PVM sąskaitą-faktūrą (KVG Nr. 00613) (805,99 Lt). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

40Kaip matyti iš sutarties dėl skolų išieškojimo (Nr. KVG-11-1286), 5.1 punkto, šalys susitarė, kad klientas (atsakovas) privalo sumokėti vykdytojui (ieškovui) atlyginimą – pinigų sumą, kurią atitinka šios sutarties prieduose nurodytų procentinių dydžių piniginė išraiška, plius PVM, nuo faktiškai skolininko (ir/ar trečiojo asmens už skolininką) kliento naudai sumokėtos skolos (jos dalies) sumos, kliento gauto turto (įskaitant turtines teises), darbų (paslaugų), kuriais padengiama skola (jos dalis) vertės, ar kliento ir skolininko (ir/ar trečiojo asmens) atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kuriuo padengiama skola (jos dalis) vertės.

41Iš nurodyto šalių susitarimo seka, kad apeliantas be faktiškai išieškotų piniginių lėšų ar jų dalies išieškojimo, turi teisę į atlyginimą ir tuo atveju, jei skolos dalis išieškoma turtu. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, susitarime nenumatyta, jog apeliantas įgyja pareigą apmokėti už skolų išieškojimo paslaugą, kai skola išieškoma pagal atitinkamą mokėjimą per sutarties vykdytoją (apeliantą). Sutarties 5.1 punktas numato, kad atsakovas įgyją pareigą mokėti apeliantui už išieškotą skolą ją atgavęs tiesiogiai iš skolininko. Pagal minėtojo susitarimo sąlygas apeliantas atlygį turi teisę gauti tik tuo atveju, jei skola turtu išieškota ir faktiškai perduota naudotis atsakovui (CK 6.193 str., 183 str., 185 str.).

42Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovas negali naudotis 2012 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytu daiktu – staklėmis. Dėl šios priežasties formalus 2014 m. balandžio 12 d. sutarties 4.2.1 punkto aiškinimas ir vertinimas bei pripažinimas, jog sutartis įvykdyta tinkamai ir atitinka šalių valią bei ketinimus, būtų nesąžiningas atsakovo, negalinčio faktiškai naudotis įsigytu daiktu, atžvilgiu (CPK 185 str.).

43Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui šios bylos nagrinėjamų aplinkybių kontekste neįvykdžius sutarties 5.1 punkto sąlygos, o atsakovui negalint naudoti įsigyto daikto pagal paskirtį, konstatuotina, kad apeliantas neturi teisės į atlygį už faktiškai išieškotą skolą turtu – 9 200 Lt sumai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 str., 185 str.).

44Apeliantas teigia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovo grynųjų pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodoma, kad UAB ,,Inalda“ dengia skolą (dalinis skolos padengimas arba skolos padengimas) įrodo ir tiesioginį atsakovo pateiktų pinigų priėmimo kvitų ryšį su 2011 m. kovo 24 d. ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartimi dėl skolų išieškojimo pagal sutartį dėl skolų išieškojimo (Nr. KVG – 11-1286). Tačiau teismas pateiktų rašytinių įrodymų nevertino. Taip pat teigia, kad apeliantas atsakovo naudai buvo išieškojęs ir daugiau skolų pinigais, t. y. buvo išrašęs ir pateikęs apmokėti dar tris PVM sąskaitas-faktūras (Nr. 00333, 00374 ir 00450) iki PVM sąskaitos – faktūros (KVG Nr. 00613) išrašymo, kurias atsakovas tinkamai apmokėjo. Dėl šios priežasties mano, kad apeliantas turi teisę į atlygį už 1 686 Lt sumos išieškojimą.

45Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

46Nagrinėjamu atveju priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė apelianto pateiktus rašytinius įrodymus ir juos įvertino bei pagrįstai sprendė, kad iš apelianto pateiktų sąskaitų-faktūrų (2011-05-31 serija KVG Nr. 0033, 2011-07-29 serija KVG 00374 ir 2011-10-28, serija KVG 00450) (b. l. 65-67, 1 t.) matyti, jog BUAB ,,Inalda“ skolinius įsipareigojimus atsakovui dengė pagal galimybes. Pagal šias sąskaitas-faktūras apeliantui buvo sumokėta 430,83 Lt suma, kuri neatitinka apelianto reikalavimo - 1 686 Lt sumos. Kaip matyti iš minėtos suvestinės pagal ginčijamą neapmokėjimą (2012-04-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. 00613), apeliantui turėjo būti sumokėta 552 Lt suma plius PVM. Joje nurodoma, kad ši suma mokėtina už išieškotą turtu 9200 Lt sumą. Ši suma neatitinka ieškovo reikalavimo – 1686 Lt sumos. Be to, kaip jau minėta, apeliantas dalyvaudamas skolos išieškojimo procedūroje neužtikrino, kad 2012 m. balandžio 4 d. sutartimi atsakovo įsigytas turtas būtų faktiškai perduotas atsakovo valdymui. Dėl šios priežasties apeliantui neįrodžius savo reikalavimo atsakovui dydžio ir iš esmės neįvykdžius ginčo šalių 2011 m. kovo 24 d. sutartyje dėl skolų išieškojimo (Nr. KVG-11-1286), 5.1 punkto reikalavimų, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apelianto apeliacinio skundo.

47Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu apelianto UAB ,,Kreditų valdymo grupė“ apeliacinis skundas atmestinas.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,Kreditų valdymo grupė“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir... 5. Nurodė, kad ieškovas UAB ,,Kreditų valdymo grupė“ 2011 m. kovo 24 d. ir... 6. Atsakovo UAB „Organika Vilnius“ atstovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį... 7. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimų, taip pat nepateikė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinys... 10. Teismas nustatė, kad ginčo šalių paaiškinimai vienareikšmiškai... 11. (790,34+15,65= 805,99 Lt). Šioje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta atsakovo... 12. Teismo vertinimu, byloje pateikta ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo... 13. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo ir UAB ,,Inalda“ 2012 m. balandžio 12... 14. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalių sutarties dėl skolos išieškojimo 5... 15. Teismas sprendė, kad ieškovas vykdydamas sutartį šalių sutartį, neįgijo... 16. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavo mokėti atlygį už jo išieškotą 10... 17. Teismo vertinimu, byloje surašyti vekseliai, pranešimai, jų išsiuntimą... 18. Įvertinęs minėtas sąskaitas tik vieno skolininko UAB ,,Inalda“... 19. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas nevengė... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. Ieškovas UAB ,,Kreditų valdymo grupė“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu... 22. Nurodo, kad pagal apelianto ir atsakovo sudarytą sutartį dėl skolų... 23. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantas teigia, kad atsakovas ieškovo... 24. Apelianto teigimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovo grynųjų... 25. Atsakovas UAB ,,Organika Vilnius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 26. Nurodo, kad apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp staklių... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo... 30. Nustatyta, kad ginčo šalys 2011 m. kovo 24 d. sudarė sutartį dėl skolų... 31. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje... 32. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatą, sutartys turi būti aiškinamos... 33. Kaip matyti iš byloje esančios 2012 m. balandžio 12 d. pirkimo pardavimo -... 34. Sutarties 4.2.1 punkte šalys susitarė, jog prekė perduodama pirkėjui... 35. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog atsakovas dalyvavo parengiant minėtą... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad staklės buvo perleidžiamos atsakovo... 37. Iš pirkimo-pardavimo sutarties 4.2.1 punkto seka, kad prekė (staklės)... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiškai neperdavus parduoto turto pirkėjui... 39. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jis dalyvavo šio skolos... 40. Kaip matyti iš sutarties dėl skolų išieškojimo (Nr. KVG-11-1286), 5.1... 41. Iš nurodyto šalių susitarimo seka, kad apeliantas be faktiškai išieškotų... 42. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovas negali naudotis 2012 m.... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui šios bylos nagrinėjamų aplinkybių... 44. Apeliantas teigia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovo... 45. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 46. Nagrinėjamu atveju priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos... 47. Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu apelianto UAB ,,Kreditų valdymo... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 49. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti...