Byla e2A-726-569/2017
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

2sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

3ieškovams S. G., V. G.,

4ieškovų atstovui advokatui D. V.,

5atsakovui R. K.,

6atsakovės N. G. atstovei advokatei I. G.,

7teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. G. ir V. G. bei atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. G., V. G. patikslintą ieškinį atsakovams A. K., N. G., antstoliui R. K., AAS „BTA Baltic Insutance Company“ Lietuvos filialui dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimui arba dėl žalos atlyginimo priteisimo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Ginčo esmė

101. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: nuginčyti ir pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovų A. K. ir N. G. sudarytą 2015 m. rugpjūčio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kaip pažeidžiančią ieškovų (kreditorių) teises; taikyti restituciją ir grąžinti į atsakovo A. K. nuosavybę šias reikalavimo teises į ieškovą S. G. - pagal 2013 m. liepos 16 d. Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. ( - ), pagal 2013 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. ( - ); konstatuoti, jog priešpriešiniai atsakovo A. K. ir ieškovų S. G., V. G. reikalavimai buvo įskaityti 2015 m. rugpjūčio 25 d.; nepatenkinus anksčiu įvardintų 3 reikalavimų – taikyti alternatyvų ieškovų pažeistų teisių gynybos būdą ir priteisti ieškovų naudai iš atsakovo antstolio R. K. arba draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo 24320,37 Eur žalos atlyginimą; neatsižvelgiant į anksčiau išdėstytus 4 reikalavimus taikyti papildomą ieškovų pažeistų teisių gynybos būdą ir priteisti ieškovų naudai iš atsakovo antstolio R. K. 1000,00 Eur padarytos žalos atlyginimą; priteisti ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1117,00 Eur žyminį mokestį bei 2000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti – jas priteisiant tokia tvarka: jeigu būtų patenkintas ieškovų reikalavimas dėl actio Pauliana ieškinio taikymo, bylinėjimosi išlaidas ieškovams priteisiant solidariai iš atsakovų A. K. ir N. G., o jeigu ieškinys būtų patenkintas priteisiant žalos atlyginimą iš atsakovo antstolio R. K. – bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovo antstolio R. K..

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

122. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir panaikino tarp atsakovų A. K. ir N. G. sudarytą 2015 m. rugpjūčio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį; taikė restituciją – grąžino atsakovo A. K. nuosavybėn šias reikalavimo teises į ieškovą S. G.: pagal 2013 m. liepos 16 d. Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. ( - ), pagal 2013 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. ( - ), grąžino atsakovei N. G. 2015 m. rugpjūčio 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovui A. K. sumokėtus 5000,00 Eur, laikant, jog atsakovo A. K. ir ieškovų S. G., V. G. priešpriešiniai reikalavimai – 24 320,37 Eur skolos sumai ir 322,71 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų sumai – buvo įskaityti 2015 m. rugpjūčio 25 d.; priteisė solidariai iš atsakovų A. K. ir N. G. ieškovams S. G. ir V. G. bylinėjimosi išlaidas: 837,75 Eur žyminį mokestį bei 1 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmetė.

133. Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė turintys neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. K.. Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimo teisė atsirado dar iki ginčo reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo ir ieškovai, kaip kreditoriai, ją tebeturi ir sprendimo priėmimo dieną.

144. Teismas sprendė, kad ieškovų ir atsakovo A. K. priešpriešiniai reikalavimai buvo vienarūšiai. Nurodė, jog bylos duomenimis nenustatyta, kad šiuo atveju būtų buvę draudimų juos įskaityti. Ieškovų ir atsakovo A. K. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dydis ginčo sandorio sudarymo momentui nebuvo tapatus, ieškovų, kaip skolininkų, prievolė yra akivaizdžiai mažesnė atsakovui A. K., kaip kreditoriui, nei jo, kaip skolininko, - ieškovams, tai leido teismui daryti išvadą, jog atsižvelgiant į šios bylos šalių (ieškovų ir atsakovo A. K.) tarpusavio priešpriešinių prievolių santykį, ieškovai yra kreditoriai actio Pauliana taikymo prasme.

155. Teismas, vertindamas atsakovo A. K. padėtį mokumo aspektu, nesirėmė atsakovo A. K. į bylą pateiktose UAB „Solidus LT“, BUAB „Euraz.LT“ pažymose esančiais duomenimis apie nustatytų atlygių už darbą dydžius, kaip neobjektyviais ir nepagrindžiančiais faktiškai ginčo laikotarpiu atsakovo A. K. gautų iš darbo santykių pajamų, kadangi atsakovas savo teiginiams apie šio pobūdžio gaunamas pajamas pagrįsti nepateikė įrodymų, jog faktiškai tokias pajamas yra gavęs.

166. Teismas vertino, kad A. K. gaunamų pajamų pakako tik išlaikymo išieškojimui vykdyti, jis nebuvo pajėgus atsisakyti su trečios eilės išieškotojais, dėl to teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovo A. K., kaip skolininko, finansinė padėtis buvo itin sunki, todėl perleidžiant reikalavimo teisę į ieškovus, kurie turėjo patį didžiausią kreditorinį reikalavimą į A. K., jo turtas gerokai sumažėjo ir dėl to kreditoriai (ieškovai) prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

177. Teismas vertino, kad atsakovai A. K. ir N. G. nepateikė įrodymų, jog buvo būtina sudaryti ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį. Ginčijamo sandorio sudarymas buvo išimtinai atsakovo A. K. pasirinkimas. Teismas konstatavo, kad veiksmai, kuomet atsakovas A. K. sudarė ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį, nors turėjo ir privalėjo žinoti, jog šis sandoris pažeidžia kreditorių teises, neatitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesio standarto, todėl ieškovai įrodė, jog atsakovas A. K. neprivalėjo sudaryti ginčo reikalavimo perleidimo sutarties.

188. Teismas sprendė, kad atsakovas A. K., žinodamas, jog yra ne tik ieškovų kreditorius, tačiau ir skolininkas, būdamas finansiškai nepajėgus atsiskaityti su jais iš savo turimo turto, žinodamas apie procesinę galimybę savo turimą priešpriešinį vienarūšį reikalavimą įskaityti, tačiau ja nepasinaudodamas, o vietoje to savo reikalavimo teisę į ieškovus perleisdamas trečiajam asmeniui, taip elgėsi tikslingai siekdamas išvengti savo turimos prievolės ieškovams įvykdymo ir tokiu būdu reikšmingai sumažino savo turto, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti išieškojimą, vertę, t. y. elgėsi nesąžiningai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės N. G. elgesys sudarant ginčo sandorį, nors ir sąlygotas jos aplaidaus pasitikėjimo atsakovu A. K., kaip žentu, ir jo nesąžiningų veiksmų, tačiau negali būti laikomas protingu, apdairiu ir sąžiningu. Teismas atsakovės N. G. elgesį, sudarant ginčo sandorį, laikė nesąžiningu.

199. Teismas, įvertinęs konstatuotas aplinkybes, jog ginčo reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta ne joje įrašyta 2015 m. rugpjūčio 21 d. data, tačiau po 2015 m. rugpjūčio 25 d. antstolio

20R. K. patvarkymu atlikto ieškovų ir atsakovo A. K. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, vertino, jog pripažinus ginčo sandorį ab initio negaliojančiu, kaip pažeidžiančiu kreditorių teises, ir taikant dvišalę restituciją šalys turėtų būti grąžinamos į padėtį, buvusią ieškovų ir atsakovo A. K. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo momentu, kadangi tik tokiu būdu taikoma restitucija pagal esamas bylos faktines aplinkybes atitiktų tikrąją šalių grąžinimo į ankstesnę padėtį prasmę.

2110. Teismas nurodė, kadangi teismo sprendimu buvo tenkinami patikslinto ieškinio reikalavimai dėl actio Pauliana ir restitucijos taikymo, todėl ieškovų alternatyvus patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žalos iš antstolio R. K. priteisimo nenagrinėjamas ir dėl su šiuo reikalavimu susisijusių faktinių aplinkybių atskirai teismas nepasisakė.

2211. Teismas nurodė, kad įstatymo leidėjas į žalos ir nuostolių sąvoką bylinėjimosi išlaidų neįtraukė, todėl teismas konstatavo, jog kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1149-372/2015 ieškovo S. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos kreditoriaus nuostoliais šioje byloje, negali būti šios bylos dalykas ir yra pareikštas nepagrįstai, todėl ieškinio reikalavimą dėl 1000,00 Eur žalos iš atsakovo antstolio R. K. ieškovams priteisimo atmetė.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

2412. Apeliaciniu skundu ieškovai S. G. ir V. G. prašo: pakeisti iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir įvertinti ieškovų ieškinio alternatyvaus reikalavimo dėl 24 320,37 Eur žalos priteisimo solidariai iš Atsakovo 3 ir Atsakovo 4 pagrįstumą; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl 1000 Eur žalos priteisimo solidariai iš Atsakovo 3 ir Atsakovo 4, išspręsti klausimą iš esmės ir toje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį patenkinant; likusią Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovams visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2512.1. Teismas nieko nepasisakė dėl ieškovų ieškinyje suformuluoto antro alternatyvaus reikalavimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės taikymo Atsakovo 3 ir Atsakovo 4 atžvilgiu dėl Atsakovo 3 padarytų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalis.

2612.2. Dėl ieškinio reikalavimo dėl 1 000,00 Eur žalos iš atsakovo antstolio R. K. ieškovams priteisimo teismas nepagrįstai konstatavo, jog kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1149-372/2015 ieškovo S. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos kreditoriaus nuostoliais šioje byloje, negali būti šios bylos dalykas. Nei teisės aktai, nei teismų praktika niekaip ir jokia apimtimi neapriboja ieškovų galimybės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl netektos galimybės prisiteisti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei ieškovų negautos bylinėjimosi išlaidos atitinka visus civilinės atsakomybės bruožus.

2713. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei taikyta restitucija ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti atsakovo A. K. naudai iš ieškovų visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2813.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas 2015-08-21 reikalavimo teisių perleidimo sandoris pažeidė ieškovų, kaip atsakovo A. K. kreditorių, teises. Teismas sprendime nekonstatavo atsakovo A. K. nemokumo, byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad ginčijamu reikalavimo teisės perleidimo sandoriu atsakovas būtų suteikęs pirmenybę kitam kreditoriui ir tuo pažeidęs ieškovų teises. Visiškai nepagrįsta teismo sprendimo 16 punkte padaryta formali išvada, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių draudimų įskaityti ieškovo atžvilgiu atsakovo A. K. turimą 24 465,18 Eur dydžio reikalavimo teisę su 355,66 Eur būtinosiomis vykdymo išlaidomis į ieškovų mokėtinas sumas atsakovui. Kadangi įskaitymo būdu vykdymo procese ieškovai galėtų patenkinti tik nežymią savo reikalavimo dalį, teismas įskaitymo galimybės CPK 687 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu neanalizavo ir su tuo susijusių bylos aplinkybių nevertino.

2913.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo sutarties sudarymo metu atsakovo A. K., kaip skolininko, finansinė padėtis buvo itin sunki ir perleisdamas reikalavimo teisę į ieškovus, kurie turėjo patį didžiausią kreditorinį reikalavimą į A. K., jo turtas gerokai sumažėjo ir dėl to ieškovai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

3013.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas A. K. reikalavimo teisę į ieškovus, kurios vertė siekė 10 137,58 Eur skolos su šalutinėmis prievolėmis, atsakovei N. G. perleido už daug mažesnę 5 000 Eur kainą, nei perleidžiamų reikalavimo teisių vertė.

3113.4. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai buvo nesąžiningi, nes ginčo reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta ne ta data, kokia yra nurodyta sutartyje, t. y. ne 2015-08-21, o atsakovams jau žinant apie 2015-08-25 antstolio R. K. priimtą patvarkymą dėl ieškovų ir atsakovo A. K. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Byloje yra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, jog ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta 2015-08-21.

3213.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, sudarydama ginčijamą sandorį, atsakovė N. G. buvo nesąžininga. Atsakovė N. G. nelaikytina atsakovo A. K. artima giminaite, todėl CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta nesąžiningumo prezumpcija šiuo atveju netaikoma ir ieškovai turėjo procesinę pareigą įrodyti atsakovų nesąžiningumą. Sudarydama ginčijamą reikalavimo teisės perleidimo sandorį atsakovė iš esmės siekė finansiškai padėti atsakovo A. K. šeimai, tuo pačiu atlygintinai įgyti turtą, t. y. turtinę teisę į ieškovus.

3313.6. Teismo pasirinktas restitucijos būdas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taikydamas restituciją teismas iš esmės atliko priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą vykdymo procese, kurį reglamentuoja CPK 687 straipsnis. Neįvertino, jog antstolio R. K. 2015-08-25 patvarkymas dėl priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymo buvo panaikintas paties antstolio 2015-09-16 patvarkymu. Dėl to teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo restituciją taikyti 2015-08-25 dienai. Priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymą gali atlikti tik antstolis, o teismui tokia teisė vykdymo procese nėra suteikta, todėl taikant restituciją buvo pažeistas CPK 687 straipsnis. Teismas nesiaiškino visų atsakovo skolų prigimties, išieškotojų eilės, tuo pažeisdamas CPK 687 straipsnio 2 dalį bei kitų tos pačios eilės atsakovo kreditorių teisėtus interesus.

3413.7. Visi tos pačios eilės išieškotojai, turintys reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nes bylos išsprendimas akivaizdžiai buvo susijęs su jų teisėmis ir pareigomis. Skundžiamu sprendimu visa atsakovo turima reikalavimo teisė ieškovams buvo įskaityta į ieškovų reikalavimus atsakovui, tuo panaikinant visų kitų tos pačios eilės atsakovo kreditorių teisę patenkinti dalį savo reikalavimo, realizavus atsakovo A. K. reikalavimo teisę ieškovų atžvilgiu. Dėl to priimdamas skundžiamą sprendimą teismas išsprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl tai sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

3513.8.Teismas nepagrįstai priteisė solidariai iš atsakovų A. K. ir N. G. ieškovams S. G., V. G. bylinėjimosi išlaidas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Teismas netinkamai nustatė sprendimu patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją ir dėl to atitinkamai neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nepriteisdamas dalies bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Neaišku, kokiu pagrindu teismas iš atsakovų priteisė daug didesnę žyminio mokesčio sumą, t. y. 837,75 Eur.

3614. Atsiliepimu į atsakovo A. K. apeliacinį skundą ieškovai S. G. ir V. G. prašo: apeliacinį skundą atmesti; solidariai iš atsakovo A. K. ir atsakovės N. G. priteisti visas ieškovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas; priimti du naujai teikiamus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3714.1. Apelianto argumentas, kad neva, skundžiamu sprendimu pritaikytas priešpriešinis ieškovų ir atsakovo reikalavimų įskaitymas 2015-08-25, nėra galimas, nes pažeidžia kitų atsakovo kreditorių interesus, o tą taip pat draudžia ir CPK 687 str. 2 d., yra visiškai naujas atsakovo argumentas, kuris yra pateikiamas apeliacinės instancijos teisme ir kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme.

3814.2. Nagrinėjamu atveju privalo būti vertinama, kokius išieškotojus vykdymo procese Atsakovas 1 turėjo 2015-05-18, t. y. tuo metu, kai ieškovai Atsakovui 3 pateikė vykdomąjį raštą ir kada pareiškė prašymą padaryti įskaitymą. Atsakovas 1 tuo metu turėjo tik vieną išieškotąją –M. M. su 906,33 Eur reikalavimu vykdymo procese.

3914.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas ginčo sutarties sudarymo momentu buvo mokus. Atsakovo l į bylą pateiktos pažymos iš UAB „Solidus“ ir BUAB „Euraz.LT“ yra pažymos iš paties Atsakovo l kontroliuojamų ar kontroliuotų įmonių, kurios tik pažymi, koks darbo užmokestis Atsakovui 1 buvo nustatytas. Bet jis niekada nebuvo Atsakovui išmokėtas. Atsakovas l, praėjus maždaug mėnesiui po ginčo sutarties sudarymo, teikdamas savo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimo civ. byloje Nr. 2-30-901/15, pateikė prašymą atidėti jam žyminio mokesčio mokėjimą, nurodęs, kad jis neišgali sumokėti iš karto žyminio mokesčio, nes gauna vos kelių šimtų eurų mėnesines pajamas bei turi išlaikomų asmenų. Ieškovų naudai iš Atsakovo 1 nėra išieškotas nė vienas euras, kas akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas 1 ginčo sutarties sudarymo metu buvo nemokus.

4014.4. Teismas pagrįstai, teisingai ir teisėtai nustatė atsakovo 1 ir atsakovės 2 nesąžiningumą tuo aspektu, kad ginčo sutartis nebuvo sudaryta 2015-08-21, o buvo sudaryta vėliau, šiems atsakovams siekiant išvengti ieškovų iniciatyva atlikto priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymo.

4114.5. Pati atsakovė 2 jokio apeliacinio skundo dėl sprendimo nepateikė, vadinasi, atsakovė 2 neginčija ir sutinka su sprendimu nustatytomis aplinkybėmis.

4214.6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad įskaitymą gali atlikti tik antstolis, o ne teismas. Bet koks klausimas, susijęs su pažeista konkretaus asmens teise ar įstatymu saugomu interesu, yra priskirtinas teismo kompetencijai.

4314.7. Kadangi žalą, kuri pasireiškė bylinėjimosi išlaidų patyrimu, ieškovai patyrė būtent dėl sutartinių atsakovo 1 ir atsakovės 2 veiksmų, reiškia, ir atsakovo 1 bei atsakovės 2 prievolė atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas yra solidari. Sprendimu buvo patenkinti 3 iš 4 ieškovų ieškinio reikalavimų, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šią aplinkybę nustatė pagrįstai. Ieškovai taip pat ne visiškai sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Sprendimu buvo patenkinta ieškovų turtinių reikalavimų, kurių bendra suma – 50 640,74 Eur, o atmesta ieškovų turtinis reikalavimas, kurio suma – 1 000 Eur. Sprendime turėjo būti konstatuotina, kad patenkinta ieškovų turtinių reikalavimų 50 640,74 Eur iš 51 640,74 Eur, todėl ieškovams privalėjo būti priteista 98,06 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

4415. Atsiliepimu į atsakovo A. K. apeliacinį skundą atsakovas AAS „BTA Baltic Insutance Company“ Lietuvos filialas prašo atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4515.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Sudarydamas 2015-08-21 reikalavimo perleidimo sutartį su N. G., A. K. akivaizdžiai pažeidė ieškovų kaip kreditorių teises.

4615.2. Jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, A. K. neturi. Turto A. K. taip pat neturi, o turi tik visą eilę vykdytinų kreditorių reikalavimų. Kokią sumą atgautų kreditorius, šiuo atveju ieškovai, visą ar 1/3 skolos, nekeičia fakto, kad kreditorių teisės atgauti skolą yra akivaizdžiai pažeistos.

4715.3. Iš aplinkybių viseto, to, kad nėra jokios ekonominės logikos sąžiningam asmeniui vengti prievolės vykdymo įskaitymo, akivaizdu, kad kur kas labiau tikėtina, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, negu kad sąžiningos.

4815.4. Teismo nesaisto ribojimai taikyti vykdymo proceso teisės normas, kiek tai yra būtina ginčui teisingai išspręsti. Neatlikus įskaitymo, restitucijos taikymas prarastų savo prasmę, kadangi susidarytų absurdiška situacija, kai A. K. vėl iškart galėtų perleisti reikalavimo teisę, ir susidarytų prielaidos naujam teisiniam ginčui.

4916. Atsiliepimu į ieškovų S. G. ir V. G. apeliacinį skundą atsakovas AAS „BTA Baltic Insutance Company“ Lietuvos filialas prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5016.1. Ieškovai patys prašė taikyti žalos atlyginimo institutą tik tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų restitucijos. Teismas pritaikė restituciją, todėl papildomai žalos atlyginimo klausimo svarstymas išeitų iš ieškinio ribų. Ieškovų ieškinio reikalavimai buvo visiškai patenkinti.

5116.2. Teismas civilinę bylą Nr. 2S-1149-372/2015 įsiteisėjusiu sprendimu išsprendė antstolio R. K. naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo nebuvo priteistos. Toks teismo sprendimas turi res judicata galią, todėl pakartotinas svarstymas bylinėjimosi išlaidų, nepanaikinus teismo sprendimo, sutinkamai su CPK nuostatomis, nėra įmanomas.

5217. Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus atsakovas antstolis R. K. prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

53Dėl ieškovų apeliacinio skundo

5417.1. Teismas, tenkindamas, kaip nurodė apeliantai pirmus tris jų patikslinto ieškinio reikalavimus visiškai, kilusį ginčą išsprendė iš esmės ir pagrindo alternatyvaus reikalavimo patenkinimui, tai yra priteisti iš atsakovo antstolio R. K. arba draudimo bendrovės ASS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo 24 320,37 Eur žalos atlyginimą, neliko.

5517.2. Pagrįsta teismo išvada, jog apelianto (ieškovo) S. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2S-1149-372/2015, teikiant atskirąjį skundą dėl 2015-09-16 Šiaulių apylinkės teismo nutarties, nelaikytinos kreditoriaus nuostoliais šioje byloje, jos nėra šios bylos dalykas, reikalavimas pareikštas nepagrįstai ir todėl atmestinas.

56Dėl atsakovo apeliacinio skundo

5717.3. 2015-09-01 antstolis gavo N. G. pranešimą su priedais apie tai, kad ji 2015-08-21 Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę į A. K. skolininką S. G.. Pateikti rašytiniai įrodymai buvo pakankamas pagrindas antstolio išvadai apie tai, kad iki patvarkymo dėl priešpriešinių sumų tarpusavio įskaitymo priėmimo, tai yra iki 2015-08-25 A. K. reikalavimo teisę buvo perleidęs kitam asmeniui – N. G. ir apie tai raštu pranešė antstoliui, ir skolininkui S. G., todėl 2015-09-16 antstolio patvarkymu 2015-08-25 priimtas patvarkymas buvo panaikintas.

5818. Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus atsakovė N. G. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo A. K. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

59Dėl ieškovų apeliacinio skundo

6018.1. Ieškovai neteisingai aiškina, jog šioje byloje taikytinos ir pažeistos CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismui pritaikius alternatyvų reikalavimą, jį motyvavus ir dėl aplinkybių pagrįstumo teismui pagal savo vidinį įsitikinimą pasisakius, ir tokiu būdu pašalinus kitos alternatyvos taikymą, teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl kitų, teismo sprendimu netenkintinų alternatyvių reikalavimų.

6118.2. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog teismas nepagrįstai nepriteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovų patirtų kitoje civilinėje byloje.

62Dėl atsakovo apeliacinio skundo

6318.3. Atsakovė N. G. nelaikytina atsakovo A. K. artima giminaite. Todėl CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta nesąžiningumo prezumpcija šiuo atveju netaikoma ir ieškovai turėjo procesinę pareigą įrodyti atsakovės nesąžiningumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė N. G. žinojo ar bent jau galėjo žinoti apie atsakovo turimą skolą ieškovams. Aplinkybė, jog pranešimo ieškovams apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovei gabenimas ieškovams vyko viena diena ilgiau, nei kurjeriai turi pareigą siuntą siuntos gavėjui įteikti, nesuponuoja pagrindo išvadai, jog ir todėl atsakovė yra nesąžininga.

64Teisėjų kolegija

65k o n s t a t u o ja :

66IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6719. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6820. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl actio Paulina sąlygų ir restitucijos taikymo, žalos atlyginimo.

69Dėl atsakovo A. K. apeliacinio skundo

7021. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti 2015m. rugpjūčio 21d. tarp jo ir atsakovės N. G. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes, atsakovo nuomone, teismas pripažino sutartį negaliojančia nesant visų šiam teisės institutui būtinų sąlygų.

7122. Ieškovai prašė pripažinti ginčijamą sandorį vadovaujantis CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises ir kad sandorio šalys buvo nesąžiningos.

7223. Dėl galiojančios reikalavimo teisės ir kreditoriaus teisių pažeidimo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovams A. K. ir N. G. sudarant reikalavimo perleidimo sandorį ieškovai turėjo galiojančią reikalavimo teisę atsakovo A. K. atžvilgiu. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Todėl teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

7324. Iš bylos duomenų matyti, kad sandorio sudarymo metu ieškovai turėjo priverstinai išieškomą 30012,40 Eur (25348,93 Eur skola, 2510,04 Eur 10 proc. palūkanos, 2153,43 Eur 5 proc. palūkanos) vertės kreditorinį reikalavimą su 272,93 Eur būtinosiomis vykdymo išlaidomis į atsakovą A. K.. Atsakovas A. K. turėjo reikalavimo teisę į S. G. 24465,18 Eur (7812,46 Eur skola, 2039,74 Eur – 8,77 proc. palūkanos, 1162,91 Eur – 5 proc. palūkanos, 3275,72 Eur – 5 proc. palūkanos, 10174,35 Eur skola) sumai su 355,66 Eur būtinosiomis vykdymo išlaidomis. Taigi, atsakovo skoliniai įsipareigojimai viršijo ieškovų kreditorinius įsipareigojimus jo atžvilgiu. Atsakovas A. K. taip pat turėjo skolinius įsipareigojimus išieškotojams: nuo 2015m. sausio 5d. išieškotojo M. M. naudai dėl 906,33 Eur įsiskolinimo, nuo 2015m. birželio 29d. išieškotojos A. K. naudai dėl išlaikymo išieškojimo. Šių aplinkybių atsakovas savo apeliaciniame skunde neginčijo.

7425. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas gavo išmokas iš VSDFV, kurios siekė 370 Eur, taip pat turėjo reikalavimo teisę į A. S. 144810,01 Eur sumai. Byloje nėra duomenų, kad sandorio sudarymo metu atsakovas būtų turėjęs kokį nors kitą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo mokumą, nekonstatavo, jog jo turima reikalavimo teisė yra beviltiška, taip pat nepagrįstai jo pateiktas pažymas apie gaunamas pajamas įmonėse UAB ,,Solidus‘‘ ir BUAB ,,Euraz.LT‘‘ laikė fiktyviomis, nes UAB ,,Solidus‘‘ jam buvo nustatytas 600 Eur atlyginimas, o BUAB ,,Euraz.LT‘‘ – 1000 Eur atlyginimas per mėnesį. Apelianto nuomone, jis turėjo galimybę per protingą terminą padengti ieškovų skolą mokėdamas pinigines lėšas. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

7526. Pripažintina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas A. K. turėjo reikalavimo teisę į A. S. 144810,01 Eur sumai, iš kurios, neva, galėjo būti išieškota skola ieškovams. Tačiau iš paties atsakovo pateiktų antstolio T. U. 2015-06-17 dienos ir 2015-11-19 dienos pažymų matyti, kad per penkis mėnesius iš šio skolininko atsakovo A. K. naudai nieko nebuvo išieškota, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas faktiškai nedisponavo debitoriaus gautinomis sumomis. Todėl atsakovo reikalavimo teisė šiuo atveju turėtų būti vertinama ne tik dydžio, bet ir galimybių ją realizuoti aspektu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo A. K. pateiktos pažymos apie gaunamą darbo užmokestį iš UAB ,,Solidus‘‘ ir BUAB ,,Euraz.LT‘‘ yra abejotinos ir jomis nesivadovavo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, jog toks darbo užmokestis jam buvo išmokėtas. Todėl įvertinus, kad atsakovo A. K. pajamos sandorio sudarymo metu buvo apie 370 Eur, daroma išvada, kad jo kreditoriniai įsipareigojimai ženkliai jas viršijo. Nuo 2015m. rugsėjo 8d. taip pat buvo vykdomas išieškojimas VMI naudai bei 2016 metais pradėtos vykdyti dar 7 vykdomosios bylos atsakovo atžvilgiu, kurių bendra suma sudaro 76003,68 Eur ir kurių atsakovas neginčija, netiesiogiai patvirtina aplinkybę, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas A. K. neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su ieškovais. Iš vykdomosios bylos Nr. ( - ) matyti, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš atsakovo A. K. ieškovo S. G. naudai, 2015-06-02 patvarkymais buvo nurodęs UAB ,,Euraz.Lt‘‘, UAB ,,Solidus LT‘‘ atlikti išskaitas iš atsakovo A. K. darbo užmokesčio, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad tokios išskaitos iki bylos užbaigimo būtų gautos ir paskirstytos. Atsakovas antstolis R. K. nurodė, kad turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, atsakovas A. K. neturėjo, o jo gaunamų pajamų nepakako atsiskaityti su trečios eilės išieškotojais, nes buvo vykdomas aukštesnės eilės išieškojimas – išlaikymas vaikui. Šios aplinkybės įrodo, kad sandorio sudarymo metu atsakovas nors ir gavo piniginę išmoką iš VSDFV, tačiau akivaizdu, kad tokių atsakovo pajamų nepakako jos turimiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti, ieškovai, kaip trečios eilės išieškotojai, neturėjo jokių galimybių patenkinti kreditorinį reikalavimą.

7627. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog jis perleido reikalavimo teisę už nepagrįstai mažesnę 5000 Eur kainą, nei perleidžiamų reikalavimo teisių vertė, dėl ko ieškovai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Atsakovas nurodė, kad visuotinai žinoma ir papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo sutartis visada yra susijusi su tam tikro mąsto rizika, kad perleidžiamo reikalavimo teisė gali būti visiškai ar iš dalies neįgyvendinta. Atsakovas A. K. nurodė, kad tokia kaina yra reali ir protinga, nes nuo 2013 metų iki šiol jo naudai iš S. G. pagal vykdomąjį dokumentą skola nėra išieškota, nes ieškovai neturi turto ar pajamų, į ką būtų galima nukreipti išieškojimą, neaišku, ar skola jam bus išieškota. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog reikalavimo perleidimo sutarties kaina gali nesutapti su kreditoriniu reikalavimu ir būti mažesnė, atsižvelgiant į jos išieškojimo galimybes. Tačiau iš vykdomosios bylos Nr. ( - ) matyti, kad nuo vykdymo pradžios – 2013-12-13 – iki 2015m. rugpjūčio mėnesio buvo nustatyta, kad S. G. nuosavybės teise valdo akcijas, priimti patvarkymai dėl ieškovų gaunamų lėšų, susijusių su darbo santykiais, arešto, daugiau jokių vykdymo veiksmų atlikta nebuvo. Pažymėtina kad aktyvūs antstolio veiksmai išieškant skolą vyko po reikalavimo teisės N. G. perleidimo. Todėl atsakovo argumentai, kad mažą sandorio kainą sąlygojo tai, jog išieškoti skolą iš ieškovų 2015m. rugpjūčio mėnesį nebuvo galimybės, yra nepagrįsti. Kadangi ieškovai siekė įskaityti tarpusavio kreditorinius reikalavimus, A. K. perleidus reikalavimo teisę už mažesnę kainą N. G., ne tik kad sumažėjo atsakovo A. K. turto apimtis, bet ir nebeliko galimybės atlikti įskaitymą, o įskaitymas šiuo atveju iš esmės buvo vienintelė galimybė ieškovams atgauti didžiąją dalį skolos.

7728. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. nurodė, kad visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo padaryta formali išvada, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių draudimų įskaityti ieškovo atžvilgiu atsakovo A. K. turimą 24 465,18 Eur dydžio reikalavimo teisę su 355,66 Eur būtinosiomis vykdymo išlaidomis į ieškovų mokėtinas sumas atsakovui. Kadangi įskaitymo būdu vykdymo procese ieškovai galėtų patenkinti tik nežymią savo reikalavimo dalį, teismas įskaitymo galimybės CPK 687 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu neanalizavo ir su tuo susijusių bylos aplinkybių nevertino. Sutiktina su ieškovais, kad tokių argumentų atsakovas A. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekėlė. Tačiau pažymėtina, kad CPK 687 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi, todėl teismas šią normą nagrinėdamas ginčą taiko savo iniciatyva. CPK 687 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu yra keli tos pačios eilės išieškotojai ar skolininkai, įskaitymas galimas tik proporcingai jiems tenkančios skolos ar išieškojimo daliai, šio straipsnio 4 dalis numato, kad įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas. Antstoliui atlikus įskaitymą 2015-08-25, atsakovas A. K. turėjo skolinius įsipareigojimus išieškotojams: nuo 2015m. sausio 5d. išieškotojo M. M. naudai dėl 906,33 Eur įsiskolinimo, nuo 2015m. birželio 29d. išieškotojos A. K. naudai dėl išlaikymo išieškojimo. Bylos nagrinėjimo metu antstolis R. K. nurodė, kad, visų pirma jo žinioje esančioje byloje duomenų apie kitus kreditorius jis neturėjo, taip pat negalėjo turėti duomenų apie būsimus išieškojimus ateityje atsakovo A. K. atžvilgiu. Duomenų, kad A. K. tokius duomenis būtų teikęs antstoliui - nėra. Iš byloje pateikto M. M. 2017-06-28 pareiškimo matyti, kad jis neprieštarauja, kad būtų atliktas ieškovų ir atsakovo A. K. kreditorinių reikalavimų įskaitymas, nurodo, kad įskaitymas yra nesusijęs su jo teisėmis ir pareigomis. Ieškovai įrodinėjo, kad prašymą dėl kreditorinių reikalavimų įskaitymo žodžiu buvo išreiškę antstoliui 2015-05-18 dieną. Prie bylos prijungtose vykdomosiose bylose tokių duomenų nėra, prašymas įskaityti reikalavimus ieškovo buvo pateiktas 2015-08-25d. Tačiau ieškovai nurodė, kad jie siekė įskaitymo, todėl savo vykdomuosius dokumentus vykdymui buvo pateikę būtent antstoliui R. K.. Ieškovų paaiškinimus patvirtina atsakovo A. K. rašytas pranešimas R. K. 2015m. gegužės 14d., jog ieškovas S. G. gali kreiptis į jį dėl skolų įskaitymo. Atsakovas A. K. 2015m. gegužės 27d. savo pareiškime antstoliui R. K. nurodė, kad S. G. kreipėsi į antstolį dėl skolų įskaitymo ir prašo jo neatlikti, kol nesueis terminas sprendimui, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, apskųsti kasacine tvarka. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovai prašė antstolio atlikti jų ir atsakovo A. K. kreditorinių reikalavimų įskaitymą, pateikdami vykdyti vykdomąjį dokumentą. Toks įskaitymas buvo atliktas 2015-08-25 dieną, po 3 mėnesių nuo prašymo pradėti vykdymą, kai atsirado dar vienas kreditorius – A. K.. Tačiau sutiktina su ieškovų argumentais, jog antstolio neveikimas šiuo atveju negali sukelti ieškovams neigiamų teisinių pasekmių. Todėl įvertinus, kad ieškovai siekė įskaitymo vykdyme jau 2015m. gegužės mėnesį, kai atsakovas turėjo tik vieną kreditorių - M. M. (kuris sutinka su įskaitymu), o antstoliui jį atlikus vėliau, CPK 697 straipsnio 2 dalies taikymas šiuo atveju neatitiktų CK 1. 5 straipsnyje numatytų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

7829. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. nurodė, kad ieškovai pakankamai ilgai negynė savo teisių ir nerodė iniciatyvos, kad įskaitymas būtų atliktas operatyviau. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įskaitymą vykdymo procese atlieka antstolis, todėl išieškotojas negali būti atsakingas už antstolio veiksmus atlikti įskaitymą. Šiuo atveju įstatymas numato pareiškėjų teisę, bet ne pareigą skųsti antstolio neveikimą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai neįtakoja antstolio atlikto įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo.

7930. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. lapkričio 6d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui A. K. perleidus reikalavimą N. G., nors ir nebuvo konstatuotas visiškas jo nemokumas, tačiau sandorį sudarius atsakovo A. K. likusio turto neužteko ieškovų kreditoriniams reikalavimas patenkinti, todėl ieškovai prarado galimybę iš dalies patenkinti kreditorinį reikalavimą įskaitymo būdu.

8031. Dėl sandorio privalomumo atsakovas A. K. apeliaciniame skunde jokių argumentų nenurodė.

8132. Dėl šalių nesąžiningumo. Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). Ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Tokie duomenys gali būti gaunami sandorio šalims (jų atstovams) bendraujant, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-463/2013).

8233. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimo perleidimo šalys, t.y. jis ir atsakovė N. G. buvo nesąžiningos. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti.

8334. Pažymėtina, kad atsakovui A. K. reikalavimo teisės perleidimo metu buvo žinoma apie ieškovo pradėtą išieškojimą jo atžvilgiu bei 2015 m. gegužės mėnesį išreikštą prašymą antstoliui įskaityti kreditorinius įsipareigojimus, ką patvirtina paties atsakovo 2015-05-27 pateiktas raštas antstoliui. Atsakovo rašyti raštai antstoliui 2015m. gegužės 15d. ir 2015m gegužės 27d. rodo, kad atsakovas nepagrįstai nesutiko įskaityti jo ir ieškovų skolas, nurodydamas, kad ketina skųsti procesinį sprendimą, kurio pagrindu buvo pradėtas išieškojimas jo atžvilgiu, kasacine tvarka, nors išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teismo sprendimas įsiteisėja. Atsakovui A. K. buvo žinoma, kad reikalavimo perleidimo jo turtinė padėtis buvo sunki. Kaip jau buvo minėta, jo pajamas sudarė tik iš VSDFV gaunamos 370 Eur išmokos. Todėl jam buvo žinoma, kad iš tokių gaunamų pajamų jis neturės galimybės atsiskaityti su ieškovais. Net ir įvertinus, jog atsakovas gavo už reikalavimo teisės perleidimą iš N. G. 5000 Eur, šių pinigų atsiskaityti su ieškovais nebūtų užtekę.

8435. Kita sandorio šalis – atsakovė N. G. - nors ir nėra artima atsakovo giminaitė, yra žmogus iš artimos aplinkos, atsakovo sutuoktinės motina. Atsakovė N. G. pripažino, kad jai buvo žinoma, jog sandorio sudarymo metu atsakovo turtinė padėtis buvo bloga, todėl ji norėjo padėti finansiškai dukters šeimai. Vien reikalavimo perleidimo sutarties pobūdis kitai šaliai sudaro pagrindą manyti, kad kita sandorio šalis – atsakovas A. K. - turi problemų dėl mokumo. Nors atsakovas skunde nurodė, kad atsakovė siekė suteikti jam ir jo šeimai finansinę paramą, pažymėtina, kad atsakovė pasirinko ne dovanojimą, paskolą, o nupirko reikalavimo teisę iš atsakovo už perpus mažesnę kainą. Tokiu sandoriu atsakovas prarado dalį piniginių lėšų, kurias būtų gavęs realizavęs savo reikalavimo teisę. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės garbų amžių, išsilavinimą, sandorių sudarymo patirtį, tačiau iš vykdomųjų bylų matyti, kad atsakovė, įgijusi reikalavimo teisę į ieškovą, buvo aktyvi ją realizuodama – 2015-08-21 surašė pranešimą ieškovui S. G., reikalaudama nedelsiant pradėti vykdyti prievoles jai kaip naujajai kreditorei, tą pačią dieną taip pat surašė pranešimą antstoliui inicijuoti bylą teisme dėl išieškotojo pasikeitimo, 2015-09-08 kreipėsi į antstolį dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą 2015-10-12, domėjosi, kokia suma išieškota jos naudai (2016-04-01prašymas). Viso išieškojimo proceso metu ji teikė eilę paklausimų bei prašymų antstoliui, būtent tada buvo atliekami aktyvūs išieškojimo veiksmai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė visus dokumentus parengė savarankiškai, be atstovo pagalbos. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovės amžius bei išsilavinimas nebuvo kliūtis įvertinti, jog jos su atsakovu sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris pažeidžia kreditorių teises.

8536. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai buvo nesąžiningi, nes ginčo reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta ne ta data, kokia yra nurodyta sutartyje, t.y. ne 2015-08-21, o atsakovams jau žinant apie 2015-08-25 antstolio R. K. priimtą patvarkymą dėl ieškovų ir jo, atsakovo A. K. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Teismas savo išvadas grindė aplinkybe, jog nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme civiline bylą Nr. 2-30-901/2015 tarp tų pačių šalių vykusio teismo posėdžio metu A. K. atstovė nieko nežinojo apie atsakovų sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sandorį, o atsakovės N. G. nurodomų kaip 2015-08-21 per kurjerių tarnybą išsiųstų pranešimo gabenimas tame pačiame mieste vyko nepateisinamai ilgą laiką. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų sandoris dėl reikalavimo teisės perleidimo buvo sudarytas ne 2015-08-21, o po 2015-08-26 vykusio teismo posėdžio, kada atsakovas sužinojo apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-30-901/2015 buvo nagrinėjamas A. K. ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo buvo ginčijami S. G. bei V. G. turto perleidimo sandoriai. Iš teismo sprendimo, priimto šioje byloje, aprašomosios dalies matyti, kad A. K. atstovė teigė, jog ieškinys buvo pareikšta siekiant grąžinti perleistą turtą S. G. ir jo sutuoktinei, atstovės teigimu, jai nežinoma, kad visai neseniai antstolis atliko priešpriešinių A. K. ir S. G. išieškotinų sumų įskaitymą, todėl ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pranešimo apie 2015-08-21 per kurjerių tarnybą gabenimas tame pačiame mieste kelia abejonių dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2015-08-21. Apeliantas nurodo, kad atsakovė N. G. neturėjo galimybės pateikti kitų įrodymų apie siuntų gabenimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl sutarties sudarymo momento padarė įvertinęs ne tik ilgą pranešimo siuntos gabenimo laiką, bet ir aplinkybę, kad A. K. atstovei 2015-08-26 teismo posėdžio metu nebuvo žinoma apie 2015-08-21 reikalavimo perleidimo sutartį, o atsakovas šių teismo motyvų apeliaciniame skunde neginčijo.

8637. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos, todėl yra pagrindas pripažinti 2015-08-21 reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 6.66 str. 1 d.).

8738. Dėl restitucijos taikymo. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, iš esmės atliko priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą vykdymo procese, tačiau neįvertino, jog antstolio R. K. 2015-08-25 patvarkymas dėl priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymo buvo panaikintas paties antstolio 2015-09-16 patvarkymu. Apelianto nuomone, CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymą gali atlikti tik antstolis, o teismui tokia teisė nesuteikta. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

  1. Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
  1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, grąžino šalis į buvusią iki perleidimo sandorio sudarymo padėtį – atsakovei N. G. grąžino iš atsakovo A. K. 5000 Eur, o atsakovui A. K. iš N. G. - perleistas reikalavimo teises pagal vykdomuosius raštus. Be to, teismas, taikydamas restituciją, nustatė, kad ieškovų ir atsakovo priešpriešiniai reikalavimai buvo įskaityti 2015-08-25. Kaip jau buvo paminėta, teismas restituciją taiko ne mechaniškai, o atsižvelgdamas į jos taikymui reikšmingas bylos aplinkybes. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovui A. K. perleidus reikalavimo teisę, jie prarado galimybę įskaityti priešpriešinius reikalavimus, nes skolą išsiieškoti nėra galimybės dėl to, kad atsakovas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Todėl pritaikius restituciją - N. G. grąžinus sandorio kainą, o A. K. – reikalavimo teises, ieškovų kaip kreditorių interesai liktų pažeisti ir jų teisės nebūtų apgintos.
  1. Apeliantas nurodo, kad įstatymas suteikia teisę tik antstoliui pagal CPK 687 straipsnį atlikti išieškotinų sumų įskaitymą vykdyme. Tačiau teismui suteikta teisė taikyti restituciją, todėl teismas turi teisę atkurti šalių padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sandoris buvo sudarytas po 2015-08-25 antstolio atlikto įskaitymo, todėl teismas pagrįstai atkūrė šalių teisinę padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. CPK 687 straipsnis reguliuoja išimtinai antstolio veiklą, tačiau pirmosios instancijos teismas šalių padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, atkūrė restitucijos instituto pagrindu. Nors antstolis vėliau buvo panaikinęs 2015-08-25 patvarkymą dėl įskaitymo, tokį sprendimą jis priėmė gavęs reikalavimo perleidimo sutartį ir nustatęs, kad atsakovas A. K. perleido reikalavimo teisę. Tačiau išnagrinėjus bylą ir patenkinus ieškinio reikalavimus, reikalavimo perleidimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, kol ginčas vyksta teisme, antstolis negali atlikti jokių veiksmų. Kadangi CPK 5 straipsnis suteikia kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, šalys į pradinę padėtį grąžinamos taikant restituciją.
  1. Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė visų jo kreditorių, nors iš esmės atliko jo ir ieškovų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Jo atžvilgiu yra užvesta 12 vykdomųjų bylų, tuo tarpu visas atsakovo A. K. kreditorinis reikalavimas buvo įskaitytas vien ieškovų naudai. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, jis prarado visą reikalavimo teisę, o kiti jo kreditoriai – galimybę patenkinti bent dalį savo kreditorinių reikalavimų, pažeidžiant CPK 687 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjant ginčą teisiškai svarbios yra aplinkybės, ar antstolis galėjo įskaityti ieškovų ir atsakovo kreditorinius reikalavimus, gavęs ieškovo S. G. prašymą dėl priverstinio išieškojimo ir prašymą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas S. G. žodžiu reikalavimą dėl priepriešinių reikalavimų įskaitymo buvo pateikęs 2015m. gegužės mėnesį, todėl sprendžiant ginčą svarbu, ar ieškovų ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymas CPK 687 straipsnio tvarka tuo momentu buvo galimas. Kadangi atsakovas tuo metu turėjo tik vieną kreditorių – M. M., kuris sutinka su ieškovų ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nėra pagrindo išvadai, kad ginčo išsprendimas turėjo įtakos jo teisėms ir pareigoms. Kreditorės A. K. kreditorinis reikalavimas atsirado jau po ieškovo 2015-05-18 pateikto prašymo pradėti išieškojimą ir 2015m. gegužės mėnesį žodžiu pateikto prašymo antstoliui atlikti įskaitymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorės A. K. kreditorinis reikalavimas šiuo metu yra patenkintas. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad 2016m. rugpjūčio 31d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismas patenkino ieškovės A. K. ieškinį – pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą ir nukreipė teismo priteisto išlaikymo skolos, susidariusios nuo 2014-03-01 iki 2015-08-24, išieškojimą jos naudai į A. K. testamentu paliktą turtą. Kadangi kiti kreditoriniai reikalavimai buvo pateikti vykdyti po 2015-08-25 atlikto įskaitymo, o atsakovas būtinybę įtraukti į procesą kitus kreditorius grindžia CPK 687 straipsnio 2 dalies pažeidimu, ginčo išsprendimas neturi įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jokių prašymų dėl savo kreditorių įtraukimo į bylą nepareiškė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neįtrauktų į bylą trečiųjų asmenų nėra pagrindo.
  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas A. K. teigia, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė solidariai iš atsakovų A. K. ir N. G. ieškovams S. G., V. G. bylinėjimosi išlaidas. Teismas netinkamai nustatė sprendimu patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją ir dėl to atitinkamai neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nepriteisdamas dalies bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Neaišku, kokiu pagrindu teismas iš atsakovų priteisė daug didesnę žyminio mokesčio sumą, t. y. 837,75 Eur.
  1. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Dėl to šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu – bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo, t. y. A. K. ir N. G.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti apskųstą sprendimą, todėl tik patikslintina pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteisiamos iš A. K. ir N. G. lygiomis dalimis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  1. Taip pat apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nepriteisdamas dalies bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Neaišku, kokiu pagrindu teismas iš atsakovų priteisė daug didesnę žyminio mokesčio sumą, t. y. 837,75 Eur. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.
  1. Pažymėtina, jog dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamo reikalavimo kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra pasisakiusi, kad tokiu ieškiniu kreditorius iš esmės siekia pripažinti negaliojančiu tam tikro turto perleidimo sandorį ir taikyti restituciją, t. y. ginčijama sutartimi perleistą turtą grąžinti skolininko nuosavybėn, kad kreditorius galėtų iš šio turto patenkinti savo reikalavimą. Taigi actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią išvadą dėl įstatymų leidėjo valios actio Pauliana ieškinį laikyti turtiniu reikalavimu patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK 85 straipsnio pakeitimai, nes naujame šio straipsnio 1 dalies 11 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kvalifikavus actio Pauliana ieškinį turtiniu, jis žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamu atveju ginčijamo sandorio vertė yra 10 137,58 Eur.
  1. Skundžiamu sprendimu buvo patenkinti šie turtiniai ieškovų reikalavimai: patenkintas ieškovų ieškinio turtinis reikalavimas dėl actio Pauliana – atsakovų A. K. ir N. G. sudarytos ginčo sutarties nuginčijimo, kurios turtinė vertė – 24 320,37 Eur; patenkintas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo, kuris atskirai žyminiu mokesčiu nebuvo apmokėtas; patenkintas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl įskaitymo taikymo, kurio turtinė vertė 10 137,58 Eur. Pažymėtina, kad atmestas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl 1 000,00 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo antstolio R. K.. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje iš 4 patikslinto ieškinio reikalavimų buvo patenkinti 3. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų A. K. ir N. G. atžvilgiu buvo patenkinti visi reikalavimai, atmestas tik atsakovo antstolio R. K. atžvilgiu reikštas reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų A. K. ir N. G. priteistinas žyminis mokestis yra 775,00 Eur (10 137,58 Eur teikiant elektroninių ryšių priemonėmis – žyminis mokestis – 228,00 Eur ir 24 320,37 Eur teikiant elektroninių ryšių priemonėmis – žyminis mokestis – 547,00 Eur) (po 387,50 iš kiekvieno atsakovo). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti dalies bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, kadangi atsakovų A. K. ir N. G. atžvilgiu patenkinti visi reikalavimai. Kadangi ieškovai neskundė sprendimo dalies dėl jiems priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, teisėjų kolegija minėtų išlaidų neperskaičiuoja, tik patikslina pirmosios instancijos sprendimą ir nurodo, kad 1 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovų A. K. ir N. G. ieškovams priteistinos po lygiai, t. y. iš kiekvieno po 750,00 Eur.

88Dėl ieškovų S. G. ir V. G. apeliacinio skundo

  1. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs jų ieškinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, priepriešinių reikalavimų įskaitymo konstatavimo, nepagrįstai nepasisakė dėl alternatyvaus reikalavimo priteisti žalą iš atsakovo antstolio R. K. arba draudimo bendrovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company‘‘. Tačiau iš ieškovų pateikto ieškinio teismui matyti, kad ieškovai prašė alternatyvius reikalavimus tenkinti tik tuo atveju, jei būtų nepatenkinti reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, priepriešinių reikalavimų įskaitymo konstatavimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šiuos ieškinio reikalavimus tenkino, pagrįstai nenagrinėjo ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai. Teismui pritaikius vieną iš jų – restituciją, nagrinėjamu atveju kitas civilinių teisių gynimo būdas negali būti taikomas.
  1. Ieškovai savo poziciją grindžia CPK 265 straipsnis 2 dalimi, kuri numato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Tačiau ta pati straipsnio dalis numato, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Kadangi ieškovai prašė spręsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik nepatenkinus jų ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, priepriešinių reikalavimų įskaitymo konstatavimo, o minėti reikalavimai buvo patenkinti, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi teisės šios kategorijos bylose peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų.
  1. Ieškovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jų ieškinio reikalavimą dėl 1000 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro kitoje byloje patirtos ieškovų bylinėjimosi išlaidos. Tačiau su tokiais ieškovų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  1. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  1. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatymų leidėjo suformuota nuostata leidžia daryti išvadą, jog šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Aiškindama nurodytą įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 nustatė taisyklę, jog negalima reikšti naujo civilinio ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu, t. y. dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, kurios susidarė kitoje civilinėje byloje. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai su šia byla susijusios, todėl išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. spalio 26d. nutartis civilėje byloje Nr. e3K-361-686/2017). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl 1000 Eur žalos atlyginimo, naikinti vadovaujantis ieškovų nurodytais argumentais nėra pagrindo.

89Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

  1. Jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir, kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog abiejų apeliantų apeliaciniai skundai atmesti, atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos už apeliacinius skundus ir atsiliepimus į apeliacinius skundus apeliantams nepriteisiamos.
  1. Atsakovė N. G. apeliacinėje instancijoje patyrė 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai atmesti, atsakovei N. G. atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje ir jai priteistina iš: atsakovo A. K. 85,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovų S. G. bei V. G. po 42,50 Eur. Kiti atsakovai bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.
  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovui A. K. atidėtas 739,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo A. K. priteistinas 739,00 Eur žyminis mokestis valstybei.

90Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

91Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, nurodant: priteisti iš atsakovų A. K. ir N. G. ieškovams S. G. ir V. G. po 387,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 75 ct) žyminio mokesčio ir po 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

92Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

93Priteisti iš atsakovo A. K. 739,00 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5660).

94Priteisti iš atsakovo A. K. 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus), iš ieškovų S. G. bei V. G. po 42,50 Eur (keturiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei N. G..

95Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant... 3. ieškovams S. G., V. G.,... 4. ieškovų atstovui advokatui D. V.,... 5. atsakovui R. K.,... 6. atsakovės N. G. atstovei advokatei I. G.,... 7. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Ginčo esmė... 10. 1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: nuginčyti ir pripažinti... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu patikslintą... 13. 3. Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė turintys neabejotiną ir... 14. 4. Teismas sprendė, kad ieškovų ir atsakovo A. K. priešpriešiniai... 15. 5. Teismas, vertindamas atsakovo A. K. padėtį mokumo aspektu, nesirėmė... 16. 6. Teismas vertino, kad A. K. gaunamų pajamų pakako tik išlaikymo... 17. 7. Teismas vertino, kad atsakovai A. K. ir N. G. nepateikė įrodymų, jog buvo... 18. 8. Teismas sprendė, kad atsakovas A. K., žinodamas, jog yra ne tik ieškovų... 19. 9. Teismas, įvertinęs konstatuotas aplinkybes, jog ginčo reikalavimo... 20. R. K. patvarkymu atlikto ieškovų ir atsakovo A. K. priešpriešinių... 21. 10. Teismas nurodė, kadangi teismo sprendimu buvo tenkinami patikslinto... 22. 11. Teismas nurodė, kad įstatymo leidėjas į žalos ir nuostolių sąvoką... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 24. 12. Apeliaciniu skundu ieškovai S. G. ir V. G. prašo: pakeisti iš dalies... 25. 12.1. Teismas nieko nepasisakė dėl ieškovų ieškinyje suformuluoto antro... 26. 12.2. Dėl ieškinio reikalavimo dėl 1 000,00 Eur žalos iš atsakovo... 27. 13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 28. 13.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas 2015-08-21 reikalavimo... 29. 13.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo sutarties sudarymo metu... 30. 13.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas A. K. reikalavimo teisę į... 31. 13.4. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai buvo... 32. 13.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, sudarydama ginčijamą sandorį,... 33. 13.6. Teismo pasirinktas restitucijos būdas yra neteisėtas ir nepagrįstas.... 34. 13.7. Visi tos pačios eilės išieškotojai, turintys reikalavimo teisę... 35. 13.8.Teismas nepagrįstai priteisė solidariai iš atsakovų A. K. ir N. G.... 36. 14. Atsiliepimu į atsakovo A. K. apeliacinį skundą ieškovai S. G. ir V. G.... 37. 14.1. Apelianto argumentas, kad neva, skundžiamu sprendimu pritaikytas... 38. 14.2. Nagrinėjamu atveju privalo būti vertinama, kokius išieškotojus... 39. 14.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas ginčo sutarties... 40. 14.4. Teismas pagrįstai, teisingai ir teisėtai nustatė atsakovo 1 ir... 41. 14.5. Pati atsakovė 2 jokio apeliacinio skundo dėl sprendimo nepateikė,... 42. 14.6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad įskaitymą gali atlikti... 43. 14.7. Kadangi žalą, kuri pasireiškė bylinėjimosi išlaidų patyrimu,... 44. 15. Atsiliepimu į atsakovo A. K. apeliacinį skundą atsakovas AAS „BTA... 45. 15.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra visos actio Pauliana taikymo... 46. 15.2. Jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, A. K. neturi. Turto... 47. 15.3. Iš aplinkybių viseto, to, kad nėra jokios ekonominės logikos... 48. 15.4. Teismo nesaisto ribojimai taikyti vykdymo proceso teisės normas, kiek... 49. 16. Atsiliepimu į ieškovų S. G. ir V. G. apeliacinį skundą atsakovas AAS... 50. 16.1. Ieškovai patys prašė taikyti žalos atlyginimo institutą tik tuo... 51. 16.2. Teismas civilinę bylą Nr. 2S-1149-372/2015 įsiteisėjusiu sprendimu... 52. 17. Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus atsakovas... 53. Dėl ieškovų apeliacinio skundo... 54. 17.1. Teismas, tenkindamas, kaip nurodė apeliantai pirmus tris jų patikslinto... 55. 17.2. Pagrįsta teismo išvada, jog apelianto (ieškovo) S. G. patirtos... 56. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 57. 17.3. 2015-09-01 antstolis gavo N. G. pranešimą su priedais apie tai, kad ji... 58. 18. Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus atsakovė N. G.... 59. Dėl ieškovų apeliacinio skundo... 60. 18.1. Ieškovai neteisingai aiškina, jog šioje byloje taikytinos ir... 61. 18.2. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog teismas nepagrįstai nepriteisė 1 000... 62. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 63. 18.3. Atsakovė N. G. nelaikytina atsakovo A. K. artima giminaite. Todėl CK... 64. Teisėjų kolegija... 65. k o n s t a t u o ja :... 66. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 68. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl actio Paulina sąlygų ir... 69. Dėl atsakovo A. K. apeliacinio skundo ... 70. 21. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. nesutinka su pirmosios instancijos... 71. 22. Ieškovai prašė pripažinti ginčijamą sandorį vadovaujantis CK 6.66... 72. 23. Dėl galiojančios reikalavimo teisės ir kreditoriaus teisių pažeidimo.... 73. 24. Iš bylos duomenų matyti, kad sandorio sudarymo metu ieškovai turėjo... 74. 25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo... 75. 26. Pripažintina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas A. K.... 76. 27. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. nurodė, kad pirmosios instancijos... 77. 28. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. nurodė, kad visiškai nepagrįsta... 78. 29. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. nurodė, kad ieškovai pakankamai... 79. 30. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių... 80. 31. Dėl sandorio privalomumo atsakovas A. K. apeliaciniame skunde jokių... 81. 32. Dėl šalių nesąžiningumo. Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas... 82. 33. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos... 83. 34. Pažymėtina, kad atsakovui A. K. reikalavimo teisės perleidimo metu buvo... 84. 35. Kita sandorio šalis – atsakovė N. G. - nors ir nėra artima atsakovo... 85. 36. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 86. 37. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 87. 38. Dėl restitucijos taikymo. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde nurodė,... 88. Dėl ieškovų S. G. ir V. G. apeliacinio skundo
    89. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
      90. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 91. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį dėl... 92. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 93. Priteisti iš atsakovo A. K. 739,00 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis... 94. Priteisti iš atsakovo A. K. 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus), iš... 95. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....