Byla e2-143-370/2017
Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB „Merko statyba“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saulės miestas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos, civilinėje byloje Nr. e2-956-856/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Busturas“ ieškinį atsakovei UAB „Saulės miestas“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB „Merko statyba“), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė UAB „Busturas“ prašė iš atsakovės UAB „Saulės miestas“ priteisti 125 907,41 Eur sumą kaip įgytą be teisinio pagrindo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą kildino iš 2006-08-28 sudarytos nuomos sutarties su UAB „Titvesta“ (dabar – UAB „Saulės miestas“), pagal kurią ieškovė iš atsakovės ne tik nuomojosi plotą ir keleivių įlaipinimo / išlaipinimo aikštelę, bet ir turėjo mokėti už komunalines paslaugas. Ieškovės teigimu, ji nuo 2007 m. vasario iki 2016 m. balandžio 21 d. atsakovei permokėjo 125 907,41 Eur dėl elektros apskaitos įrenginio gedimo, o atsakovė šiuos pinigus įgijo nepagrįstai.
  2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai – pinigines lėšas pareikšto ieškinio sumai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino - pateiktų reikalavimų ribose (125 907,41 Eur sumai) areštavo atsakovei UAB „Saulės miestas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „Busturas“ ir mokėti privalomus mokesčius valstybei bei darbo užmokestį darbuotojams.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės iš atsakovės prašoma priteisti suma (125 907,41 Eur) laikytina didele, todėl sprendė, kad tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būsimu teismo sprendimu būtų tenkintas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pasunkintų teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomu.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atsakovė UAB „Saulės miestas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo nurodytas vienintelis motyvas – didelė ieškinio suma – nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę.
    2. Apeliantės finansinė padėtis yra gera, todėl ieškinio suma atsakovei nelaikytina didele:
      1. 2016-10-14 apeliantė banko atsiskaitomojoje sąskaitoje turėjo net 1 256 321,67 Eur dydžio sumą;
      2. Apeliantės apyvarta laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 siekia 3 430 360 Eur, grynasis pelnas – 1 019 856 Eur (2015 metais siekė net 8 098 423 Eur); apeliantės turimo ilgalaikio turto vertė laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 – 28 745 903 Eur, trumpalaikio – 1 596 301 Eur, bendra valdomo turto vertė – 30 342 204 Eur, įstatinio kapitalo dydis – 1 520 400 Eur.
    3. Ieškovė ir atsakovė 2016-08-28 sudarė ilgalaikę (99 metų) Komercinių patalpų nuomos sutartį Nr. 103, pagal ją ieškovė kas mėnesį atsakovei moka po 2 913,54 Eur dydžio nuomos mokestį bei vidutiniškai apie 4 720 Eur komunalinių mokesčių. Taigi, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju 125 907,41 Eur dydžio suma, kaip priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, įskaitymo būdu galėtų būti padengta vos per 16 mėnesių.
  2. Ieškovė UAB „Busturas“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie pagrįstumą – pagrindžia kartu su ieškiniu pridėti įrodymai, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, turėjo užtektinai duomenų konstatuoti, kad ieškovės ieškinys yra motyvuotas, o be teisinio pagrindo atsakovės įgytos sumos faktas preziumuoja ir sprendimo neįvykdymo riziką, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Didelė ieškinio suma tėra vienas iš motyvų, susijusių su egzistuojančia potencialia grėsme, jog teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Gera finansinė padėtis nėra vienintelis motyvas, paneigiantis būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi įvertinti, ar jas panaikinus bus efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai jų patenkinimo atveju.
    3. Atsakovės finansinė padėtis gali kisti, todėl reikia įvertinti ir galimybes atsakovei ateityje įgyvendinti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, bandė su atsakove susitarti ne teismo keliu, tačiau nesėkmingai.
    4. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju 125 907,41 Eur dydžio suma, kaip priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, įskaitymo būdu galėtų būti padengta pagal šalių sudarytą Komercinių patalpų nuomos sutartį Nr. 103, nes skiriasi šių institutų paskirtis ir tikslai – laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o įskaitymu siekiama prievolės pabaigos. Be to, šalis siejantys sutartiniai santykiai per bylinėjimosi laikotarpį gali nutrūkti, todėl įskaitymo institutas šioje stadijoje negali užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo ateityje.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
  3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Teismo vertinimu, ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus, o nagrinėjamu atveju didelė ieškinio suma (125 907,41 Eur) vertinta kaip galinti pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar jį padaryti neįmanomu (CPK 144 str. 1 d.).
  5. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad didelės ieškinio sumos prezumpcijos tikslas ne sudaryti savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustačius, kad reikalavimas yra turtinis ir išreiškiamas konkrečia finansine suma, o palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-740-943/2016).
  6. Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms, grindžiamomis didele ieškinio suma, taikyti teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele. Tačiau, pažymėtina, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016, 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016, kt.).
  7. Rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio teisės instituto, taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  8. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar pasidarymo neįmanomu – egzistavimo nagrinėjamu atveju. Nurodo, kad jos finansinė padėtis yra gera, ieškinio suma jai nelaikytina didele, todėl net ir priėmus palankų ieškovei teismo sprendimą, jo vykdymas nepasunkėtų. Šiuos argumentus grindžia kartu su atskiruoju skundu pridėtais įrodymais, kurie, apeliacinės instancijos teismo priimtini ir vertintini, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovei, o ieškovė su naujais įrodymais yra susipažinusi (CPK 314 str.).
  9. Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad atsakovė iš viso turi turto už 30 342 204 Eur (iš jo ilgalaikio turto už 28 745 903 Eur, trumpalaikio už 1 596 301 Eur), kai per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų tik už 778 105 Eur. Taigi, darytina išvada, kad atsakovės turimo turto net ir padengus turimus įsipareigojimus, užtektų ieškovės reikalavimui patenkinti tuo atveju, jei jos atžvilgiu būtų priimtas palankus teismo sprendimas. Be to, tos pačios datos sudaryta pelno nuostolių ataskaita patvirtina atsakovės pelningą veikimą (2015 metais gauta 8 098 423 Eur pelno, o per ataskaitinį laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 – 1 019 856 Eur). Teismo vertinimu, šie finansinės atskaitomybės duomenys yra pakankami didelės ieškinio sumos prezumpcijai paneigti, t. y. nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovė paneigė vieną iš kumuliatyvų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų - būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
  10. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teigia, kad atsakovės gera finansinė padėtis nėra vienintelis motyvas, paneigiantis būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atsiliepime į atskirąjį skundą, nenurodo jokių kitų objektyvių duomenų ir (ar) įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, o vien deklaratyvaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str., 144 str. 1 d.).
  11. Teismo vertinimu, priešingos išvados negalima daryti ir dėl atsiliepime nurodyto argumento, jog atsakovės finansinė padėtis gali kisti, todėl būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vertinti perspektyviai. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas neriboja įvairių prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonės, pateikimo viso proceso metu – tiek dėl taikytų priemonių būdo, formos, masto pakeitimo, didinimo ar mažinimo, tiek dėl taikytų priemonių panaikinimo ar dėl taikymo pasikeitus aplinkybėms, kai teismas jas buvo atsisakęs taikyti. Įstatymo numatytais atvejais teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali spręsti ir savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Taigi, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagrindžiančioms sprendimo neįvykdymo riziką (pablogėjusi finansinė padėtis, atsakovės nesąžiningumas (pvz., ketinimas perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą ir (ar) kt. aplinkybės), neribojama ieškovės teisė kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  12. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta (paneigta) viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui) (CPK 144 str. 1 d., 178 str.), nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimo faktu ir jų įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina dėl netinkamai taikytų procesinių teisės normų, ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovės ieškinyje nurodytas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

11Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Busturas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Proceso dalyviai
Ryšiai