Byla 2A-339-553/2015
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Alvytsta“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3624-608/2014 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Alvytsta“,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 75 000,00 Lt skolos, 12 500,00 Lt palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad 2007-07-31 ieškovas su UAB „Alvytsta“ direktoriumi A. M. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė bendrovei 75000,00 Lt namo, kurį statė bendrovė adresu ( - ), statybai. Bendrovė pagal šią sutartį įsipareigojo grąžinti gautus pinigus po namo pardavimo bei sumokėti 25 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo grynojo pelno, gauto iš namo statybos ir pardavimo. Namo statybos užbaigimas buvo numatytas iki 2007-11-30. Ieškovas nurodė, kad jo perduoti pinigai tą pačią dieną buvo panaudoti perkant žemės sklypą namo statybai iš J. G. už 100 000,00 Lt, namo statyba buvo užbaigta 2008 metais. Atsakovas V. M., būdamas vieninteliu UAB „Alvytsta“ akcininku ir jos direktoriumi, pardavė nurodytą žemės sklypą su jame pastatytu gyvenamuoju namu 2009 m. spalio 9 d. už 65 000,00 Lt. Šio sandorio sudarymo metu pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis namo vidutinė rinkos vertė buvo 100 000,00 Lt, o žemės sklypo – 32 000,00 Lt. Ieškovas laiko, kad bendrovės turtas buvo parduotas dvigubai pigiau nei jo vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, ir tris kartus pigiau, nei bendrovė turėjo išlaidų šio turto sukaupimui. Po šio sandorio UAB „Alvytsta“ tapo nemoki, nes neliko nei pinigų, nei materialaus turto, iš kurio bendrovė galėtų dengti savo finansinius įsipareigojimus. Todėl ieškovas laiko, jog pagal UAB „Alvytsta“ prievoles privalo atsakyti atsakovas, kaip įmonės vadovas, dėl kurio sprendimų įmonė negalinti vykdyti savo prievolių ieškovui.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo nurodytoje paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma buvo perduota paskolos gavėjui UAB „Alvytsta“. Paskolos sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai atsakovas nėjo UAB „Alvytsta“ vadovo pareigų, minėtos sutarties sudarymo metu šias pareigas ėjo A. M., kuris ir pasirašė minėtą sutartį. Atsakovas taip pat nesutinka, kad įmonės turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos vertę, taip pat nepripažįsta juridinio asmens prievolės ieškovui bei juridinio asmens nemokumo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-27 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų bei iš ieškovo valstybės naudai 14,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9Teismas nurodė, kad šalių sudaryta sutartis atitinka paskolos sutarties požymius, kadangi ieškovas įsipareigojo perduoti UAB „Alvytsta“ nuosavybėn tam tikrą pinigų sumą tikslinei paskirčiai, o paskolos gavėjas UAB „Alvytsta“ įsipareigojo tam tikros aplinkybės atsiradimu apibrėžtu terminu grąžinti gautą paskolą ir sumokėti atlyginimą už naudojimąsi paskola – 25 proc. nuo grynojo pelno. Teismas nenustatė, kad byloje būtų įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos suma buvo perduota UAB „Alvytsta“ ar kad iš ieškovo gauta paskolos suma buvo įstatymo nustatyta tvarka įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Ieškovo S. M. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovui 2007-07-30 iš jo sąskaitos buvo išmokėta 90 000,00 Lt grynųjų pinigų, nepatvirtino, jog šie pinigai buvo panaudoti ieškovo įnašui pagal paskolos sutartį. Liudytojų A. M. ir A. M. parodymai įvertinti kritiškai, nes šie asmenys yra buvusi ieškovo sutuoktinė ir jo tėvas, kuris atstovaudamas UAB „Alvytsta“ ir pasirašė su ieškovo paskolos sutartį. Teismas nenustatė, kad namas adresu ( - ) buvo statomas ne iš UAB „Alvytsta“ nuosavų, o iš skolintų piniginių lėšų. Teismas sprendė, kad nesant įrodymų, patvirtinančių UAB „Alvytsta“ nemokumą, nėra pagrindo reikalauti iš įmonės vadovo subsidiarios atsakomybės. Ieškovui neįrodžius atsakovo vadovaujamos įmonės prievolės ieškovui buvimo, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.50 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų, atsakovo kaip juridinio asmens vadovo atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles kilti nėra pagrindo, todėl ieškinį atmetė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas S. M. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014-03-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti pareikštą ieškinį bei priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodo, kad:

  1. Teismo liudytojų A. V. ir A. M. parodymų vertinimas kritiškai yra niekuo nepagrįstas ir prieštaraujantis procesinėms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186 straipsnis). Ieškovas ir atsakovas kaip ir liudytojai duoda tokią pačią priesaiką, todėl suinteresuotumas bylos baigtimi nereiškia, jog asmuo tokiu atveju turėtų duoti teismui melagingus parodymus. Tik esant byloje kitiems duomenims apie galimai neteisingus tokių asmenų parodymus, jų parodymai gali ir turi būti vertinami kritiškai ir esant pagrindui jais nesivadovaujama. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo pagrindo ir davė teismui melagingus parodymus;
  2. Ieškovas nepateikė teismui kasos pajamų orderio, kuris turėjo būti išrašytas, atliekant tokią operaciją, tačiau to nepadarė atsakovas, būdamas tuo metu bendrovės buhalteriu. Ieškovas tokių buhalterijos niuansų nežinojo ir laikė, kad bendrovės vadovo pasirašyta ir antspauduota sutartis yra pakankamas įvykusio sandorio įrodymas. Pati bendrovė, byloje esanti trečiuoju asmeniu, nepateikė teismui jokių rašytinių paaiškinimų dėl pareikšto ieškinio ir nepaneigė kitais procesiniais būdais ieškovo teiginių apie bendrovei suteiktą paskolą. Tad pagal civilinio proceso doktriną laikytina, kad asmuo, kuris neneigia jo atžvilgiu ieškinyje išdėstytų aplinkybių, jas pripažįsta esant buvusiomis. Teismas priimdamas sprendimą savo iniciatyva sprendime pateikė tokius atsikirtimus, kuriuos galėjo teikti trečiasis asmuo;
  3. Teismo sprendime aplinkybė, kad paskolos pinigai buvo perduoti ir panaudoti žemės sklypo pirkimui, ant kurio vėliau buvo pastatytas bendrovės namas, apskritai neaptariama ir dėl to padaryta esminė klaida vertinant bylos įrodymus ir priimant sprendimą. Visą laiką buvo nurodomas konkretus paskolos panaudojimas – žemės sklypo iš piliečio J. G. pirkimas. Būtent dėl šio sandorio nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad žemės pirkimo sandoris buvo finansuojamas iš kitokių lėšų, nei iš ieškovo gautos paskolos. Iš kokių lėšų buvo statytas namas ant žemės sklypo pirkto už skolintas lėšas nėra šios bylos dalykas ir tuo negrindžiamas nei vienas ieškinio teiginys;
  4. Teismas nevertino aplinkybės, kad būtent 2007 metais finansinėje atskaitomybėje užfiksuota, kad palyginus su 2006 metais, kai bendrovės įsipareigojimai tų metų pabaigai sudarė vos 34 135,00 Lt, 2007 metų pabaigai finansiniai įsipareigojimai pasiekė net 124 800,00 Lt sumą. Tai, kad ši įsipareigojimų suma nėra padidėjusi ieškovo kredito sąskaita nei atsakovas kaip šią ataskaitą ruošęs buhalteris, nei trečiasis asmuo, kurio finansiniai rodikliai atvaizduoti ataskaitoje, nepaneigė ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad taip nėra;
  5. Teismas neteisingai taiko teisinį reglamentavimą, susijusį su ūkio subjektų nemokumo konstatavimu ir dėl to daro nepagrįstą ir iš esmės neteisėtą išvadą, jog neįrodytas bendrovės nemokumas. 2011 metų balanse nurodoma, jog bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 132 130,00 Lt . Tai, kad bent 75 000,00 Lt yra pradelstas mokėjimas, patvirtina bylos dokumentai. Turto nurodoma 22,00 Lt piniginiu ekvivalentu. Akivaizdu, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos turto. Balanso 7 eilutėje „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ nurodyti nuliai, tiek pagal 2010 metus, tiek pagal 2011 metus; „Nepaskirstytas pelnas“ 2010 metais sudarė 125 326,00 Lt dydžio nuostoliai, o 2011 metais 143 108,00 Lt dydžio nuostoliai. Bendrovė savo įsipareigojimų negali vykdyti dėl turto nebuvimo ir negalės, nes ji neturi jokių rezervų ir jai nėra niekas skolingas. Todėl teismo sprendimo motyvai, kuriais pagrįsta teismo nuomonė apie bendrovės nemokumo neįrodymą, yra kaip minėta neteisėti, nes prieštarauja įstatymo normoms ir bylos įrodymams.

12Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 sprendimą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad:

  1. Vertindamas įrodymų visetą, nesant jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo reikalavimo pagrįstumą, teismas šioje byloje visiškai pagrįstai nustatė, jog ginčo situacijoje nėra pakankamai duomenų išvadai, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo reikalaujamą 75 000,00 Lt skolos sumą. Byloje nebuvo pateikta absoliučiai jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo nurodomi pinigai buvo perduoti bendrovei, kuriai tuo metu vadovavo paties ieškovo tėvas. Aplinkybių, kodėl ieškovo tėvas, būdamas įmonės direktoriumi, neužtikrino tinkamo piniginių lėšų apskaitymo, nei ieškovas, nei A. M. paaiškinti negalėjo;
  2. 2011-02-28 ieškovas buvo kreipęsis dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau išduotas teismo įsakymas buvo panaikintas, nesutikus trečiojo asmens vadovui. Tačiau ieškovas toliau jokių veiksmų nesiėmė, o šioje byloje paaiškino, kad priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, nes suprato, kad iš UAB „Alvytsta“ nieko gauti nepavyks, nes ji neturi turto. Pažymėtina, kad teisinis UAB „Alvytsta“ subjektiškumas inter alia reiškia ir pareigą atsakyti pagal savo prievoles, kadangi vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles. Tuo tarpu atsakovas V. M. šiuo atveju nėra siejamas jokiais sutartiniais ar kitokiais santykiais su ieškovu S. M., todėl negalėtų būti laikomas tinkamu atsakovu byloje;
  3. Ieškovas neįrodė nei vienos iš sąlygų, būtinų įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti – neteisėtų, kokias nors įstatymo ar bendrovės vidaus teisės aktų nuostatas pažeidžiančių, veiksmų ar žalos, kurią ieškovas patyrė dėl direktoriaus neteisėtų veiksmų;
  4. Ieškovas pripažino ir neneigė, jog nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išieškoti jo nurodomą skolą iš įmonės – UAB „Alvytsta“, nors ją laikė tiesiogiai atsakinga. Subsidiarios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Šios prievolės esminis bruožas yra tas, kad subsidiarus skolininkas atsako prieš kreditorių papildomai greta pagrindinio skolininko. Tai reiškia, kad atsako tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Tuo tarpu ginčo situacijoje ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad UAB „Alvytsta“ ieškovo nurodomą prievolę įvykdytų.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

17Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

18Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

19Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl paskolos sutarties sudarymo ir paskolos objekto (pinigų) perdavimo.

20Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

21Nagrinėjamojoje byloje esminis šalių ginčas kilo dėl fakto, ar paskolos davėjas perdavė pinigus paskolos gavėjui pagal sudarytą paskolos sutartį. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.). Tačiau šios kategorijos bylose teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką.

22Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, pinigų perdavimo gavimo fakto, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.

23Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas S. M. ir UAB „Alvytsta“ 2007-07-31 sudarė sutartį, kurioje yra nurodyta, jog ieškovas įneša 75 000,00 Lt į gyvenamojo namo, esančio ( - ) statybą, o UAB „Alvytsta“ įsipareigoja pastatyti namą sodų bendrijoje ( - ) ir jį pardavus grąžinti įneštus pinigus 75 000,00 Lt bei papildomai sumokėti 25 proc. nuo grynojo pelno. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sudaryta sutartis atitinka paskolos sutarties požymius, tačiau, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad paskolos sumos perdavimo UAB „Alvytsta“ faktas nėra įrodytas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nes iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino visas aplinkybes, tame tarpe tyrė, ar paskolos suma buvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, kaip tai privalu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, ar nurodomos piniginės lėšos buvo užpajamuotos bendrovės kasoje ir ar buvo išduotas kasos pajamų orderis. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės apie liudytojų artimus ryšius su ieškovu ir to sąlygotą galimą jų suinteresuotumą bylos baigtimi, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui šių liudytojų parodymus vertinti, kaip nepakankami patikimus. Ieškovas paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą privalėjo įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais, tačiau šios pareigos neįvykdė.

24Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus motyvus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl teismo neteisingo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti (LR CPK 178 str., 185 str.).

25CK 2.50 straipsnio 1 dalyje. nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Paskolos sutartis 2007-07-31 buvo sudaryta tarp ieškovo, kaip fizinio asmens, ir trečiojo asmens UAB „Alvytsta“, kaip juridinio asmens. Taigi, šiuo atveju įsipareigojimus bet kuriuo atveju prisiėmė juridinis asmuo, todėl jam tenka pareiga atsakyti už šių įsipareigojimų įvykdymą. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovo kaip juridinio asmens vadovo veiksmai buvo nesąžiningi ir yra atsiradęs pagrindas atsakovui atsakyti pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus dėl UAB „Altvysta“ nemokumo, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra sprendžiamas įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimas. Nesant pagrindo konstatuoti UAB „Altvysta“ nemokumą ir įmonės direktoriaus nesąžiningus veiksmus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas V. M. yra atsakingas už įmonės įsipareigojimų vykdymą, todėl pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį ir šiuo aspektu.

26Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

27Atsakovas V. M. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 463,39 EUR (1 600,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos iš esmės neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovui V. M. iš apelianto priteisiama 463,39 EUR (1 600,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovo S. M. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) atsakovo V. M. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) naudai 463,39 EUR (1 600,00 Lt) (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus, 39 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Nurodė, kad 2007-07-31 ieškovas su UAB „Alvytsta“ direktoriumi A. M.... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-27 sprendimu ieškinį atmetė ir... 9. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta sutartis atitinka paskolos sutarties... 10. Ieškovas S. M. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apylinkės... 11. Nurodo, kad:
  1. Teismo liudytojų A. V. ir A. M. parodymų... 12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 13. Nurodo, kad:
    1. Vertindamas įrodymų visetą, nesant jokių... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 17. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 21. Nagrinėjamojoje byloje esminis šalių ginčas kilo dėl fakto, ar paskolos... 22. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, pinigų perdavimo gavimo fakto,... 23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas S. M. ir UAB... 24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus motyvus, sprendžia,... 25. CK 2.50 straipsnio 1 dalyje. nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo... 26. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 27. Atsakovas V. M. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 463,39 EUR (1... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš ieškovo S. M. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) atsakovo V. M. (a.k. ( - )...