Byla 2A-266-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Andžejaus Maciejevski ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant A.Navickui dalyvaujant ieškovei E. R. ieškovės atstovei advokatei I.Ivanovienei atsakovui D. R. atsakovo atstovui advokatui A.Vaišvilai

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. R. ir atsakovo D. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir turtinių įsipareigojimų padalijimo bei pagal D. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Tretieji asmenys –Sodininkų bendrija „Dobilas“, AB SEB bankas, UAB „NBST“, AB „Lietuvos dujos“. Institucija, teikianti išvadą byloje- Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

51) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu D. R. dėl atsakovo kaltės;

62) nustatyti nepilnamečių vaikų O. R. ir D.B. R. gyvenamąją vietą su ieškove;

73) priteisti iš atsakovo 1338 Lt dydžio per mėnesį periodines išmokas O. R. išlaikymui, 1398 Lt dydžio per mėnesį periodines išmokas D. B. R. išlaikymui iki vaikai bus 24 metų amžiaus, jei mokysis aukštosios, vidurinės ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje;

84) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią, atsakovas, įspėjęs ieškovę prieš dieną, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 10 val. ryto gali pasiimti vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti tą pačią dieną iki 13 val., atsakovas turi teisę, įspėjęs ieškovę prieš dieną, metų neporinių savaičių ketvirtadieniais 19 val. pasiimti vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo parvežti tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val., atsakovas turi teisę pasiimti vaikus švenčių dienų išvakarėse iki 19 val. ir privalo parvežti į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 17 val.: gruodžio 26 d. neporiniais metais, gegužės 27 d. – atsakovo gimtadienio dieną – poriniais ir neporiniais metais, artimiausią savaitgalį po vaikų gimtadienio ar gimtadienio savaitgalį;

95) Ieškovei asmeninėn nuosavybėn natūra priteisti:

10a) 2/3 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ) ( - ) k.v., esančio adresu: ( - ) 306, turto dalies vertė sudaro 351 333,33 Lt (527 000 Lt. x 2/3);

11b) 2/3 dalis nebaigto statyti pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), esančio adresu: ( - ), turto dalies vertė sudaro 280 000 Lt (420 000 Lt x 2/3);

12c) Keleivinį automobilį FORD MONDEO, 1995m. gamybos, valstybinis numeris: ( - ) žalios spalvos, ( - ) kodas: ( - ), 2500 Lt Vertės.

13Iš viso turto už 633 833,33 Lt;

146) Atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti:

15a) Pastatą- sodo pastatą, unikalus numeris ( - ), esantį adresu ( - )., 545 000 Lt vertės.

16b) 1/3 dalį 0.1200 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - )., esančio adresu: ( - ), turto dalies vertė sudaro 175 666,67 Lt (527 000 Lt x 1/3);

17c) 1/3 dalį nebaigto statyti pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), esančio adresu: ( - ), turto dalies vertė sudaro 140 000 Lt (420 000 Lt x 1/3);

18d) Kylinę jachtą MAMBA-31, registro numeris ( - ), identifikavimo kodas ( - ), 100 000 litų vertės;

19e) 1000 vnt. UAB „NBST", į/k 300597146, buveinės adresas: ( - )., akcijų, - 27 770 Lt vertės (vienos akcijos vertė 27,77 Lt);

20f) Turtines teises pagal 2007 m. paskolos sutartį Nr. 1 (2008 m. lapkričio 10 dienai turtinės teisės į negrąžintą paskolos sumą sudaro 200 000 Lt);

21g) Turtines teises pagal laikiną paskolos sutartį su M. U. , asmens kodas ( - ) (2008 m. lapkričio 10 dienai turtinių teisių suma sudaro 7775,46 Lt);

22h) Turtines teises pagal laikiną paskolos sutartį su K. K. (2008 m. lapkričio 10 dienai turtinių teisių suma sudaro 1 600 Lt);

23i) Turtines teises pagal laikiną paskolos sutartį su A. T. (2008 m. lapkričio 10 dienai turtinių teisių suma sudaro 25 000 lt.;

24j) Turtines teises pagal laikiną paskolos sutartį su J. M. , (2008 m. lapkričio 10 dienai turtinių teisių suma sudaro 1 000 Lt);

25k) 33 856,29 Lt įsiskolinimo sumą UAB „NBST" pagal 2006 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 06/10/01;

26l) 3 544,48 lt. įsiskolinimo sumą AB „Lietuvos dujos" už suteiktas gamtines dujas;

27m) Įsipareigojimus Sodininkų bendrijai „Dobilas " 4 645,88 Lt sumai.

28Iš viso turto už 526 323,19 Lt.

29Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu susituokė 2002-08-08. Santuoka įregistruota Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. ( - ). Ieškovės santuokoje su atsakovu ( - ) gimė dukra D. B. R. , kartu gyvena ir nepilnametė dukra O. R. , gimusi ( - ), kurios tėvu vaiko gimimo liudijime įrašytas atsakovas. Dėl netinkamo atsakovo elgesio, naudojamo psichologinio smurto, reiškiamos nepagarbos, nesirūpinimo šeimos reikalais, nuolatinio įžeidinėjimo, nepakankamo materialinio išlaikymo tarpusavio santykiai tapo neįmanomi, todėl daugiau nei metai nevedamas bendras ūkis ir faktiškai gyvenama skyrium. Kadangi atsakovas pažeidė savo pareigas, naudojo psichologinį smurtą, paliko šeimą ir ja nesirūpino, ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti vaikams išlaikymą bei, dalinant turtą, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

30Atsakovas D. R. pateikė teismui priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė:

311) nutraukti 2002-08-08 Vilniaus miesto CMS tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

322) nustatyti dukters O. R. gyvenamąją vietą su ieškove;

333) nustatyti dukters D.B..R. gyvenamąją vietą su ieškove;

344) priteisti iš atsakovo O. R. 400 Lt per mėnesį išlaikymą iki dukters pilnametystės;

355) priteisti iš atsakovo D.B..R. 400 Lt per mėnesį išlaikymą iki dukters pilnametystės;

366) nustatyti atsakovui tokią bendravimo su dukra D.B. R. tvarką: atsakovas, įspėjęs ieškovę prieš dieną, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 10 val. ryto pasiima vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža tą pačią dieną iki 13 val., atsakovas paima dukterį kas antrą neporinės savaitės ketvirtadienį 9 val. ryto iš namų ir grąžina į namus iki sekmadienio 19 val., tėvo gimimo dieną atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar darželio nuo 9 val. ryto ir iki 19 val. grąžina į namus, vaiko gimimo dieną atsakovas 2 valandas praleidžia vaiko gyvenamojoje vietoje, per Kalėdas nuo gruodžio 23 d. 9 val. ryto iki 25 d. 19 val. vakaro atsakovas pasiima dukterį iš ieškovės gyvenamosios vietos. Atsakovas turi teisę pasiimti vaikus švenčių dienų išvakarėse iki 19 val.

377) Ieškovei priteisti:

38a) ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( - ), esančio ( - ). Šio žemės sklypo dalies rinkos vertė – 263 500 Lt (527 000 Lt / 2 = 263 500 Lt);

39b) ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( - ), esančio ( - ). Šios dalies rinkos vertė – 210 000 Lt;

40c) keleivinį automobilį Ford Mondeo, 1995 m. gamybos, valst. Nr. ( - ) kėbulo Nr. ( - ), kurio rinkos vertė apie 3’000 Lt. Automobilis registruotas E. R. vardu.

41Iš viso turto už 476 500 Lt.

428) atsakovui priteisti:

43a) ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( - ), esančio ( - ). Šio žemės sklypo dalies rinkos vertė – 263 500 Lt (527’000 Lt / 2 = 263 500 Lt);

44b) ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( - ), esančio ( - ). Šios dalies rinkos vertė – 210 000 Lt;

45c) Kylinę jachtą MAMBA-31, registro Nr. ( - ), identifikavimo kodas ( - ), kurios rinkos vertė – 100 000 Lt;

46d) 1000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „NBST“ akcijų. Šių akcijų bendra vertė 10 000 Lt (1000 vnt. x 10 Lt/1 vnt. = 10 000 Lt).

47Iš viso turto už 583 500 Lt.

489) įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB SEB bankas palikti abiems sutuoktiniams vykdyti solidariai;

4910) įsipareigojimus UAB „NBST“ palikti vykdyti atsakovui;

5011) priteisti atsakovui iš ieškovės 345 562,97 Lt kompensaciją už atsakovo prisiimamą didesnę įsipareigojimų ir mažesnę turto dalį;

5112) priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt pagal 2000-03-14 paskolos sutartį, sumažinant atsakovui tenkančią kompensacijos dalį.

52Tretysis asmuo sodininkų bendrija „ Dobilas“ 2009-02-04 pateikė teismui savarankišką reikalavimą dėl 4810,32 Lt skolos priteisimo. Nurodė, kad dalis šios skolos, - 970 Lt yra asmeninė atsakovo skola, nes jis yra sodininkų bendrijos narys, likusi dalis yra 3840, 32 Lt, skola už bendrai sunaudotą elektros energiją 2007-2008 metais.

53Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.

54Santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokoje turėtą pavardę-R..

55Teismas nustatė vaikų O. R. ir D. B. R. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo O. R. ir D. B. R. išlaikymui kiekvienai po 760 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.

56Teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukterimi D. B. R. tvarką:

571. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį atsakovas paima vaiką 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir 13 val. grąžina į vaiko gyvenamąją vietą;

582. kas antrą neporinės savaitės ketvirtadienį 19 val. tėvas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. grąžina į vaiko gyvenamąją vietą;

593. tėvo gimtadienio dieną tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir iki 19 val. grąžina į vaiko gyvenamąją vietą;

604. vaiko gimtadienio dieną 2 val. tėvas praleidžia su vaiku jo gyvenamojoje vietoje.

61Santuokoje įgytą turtą ir turtines prievoles teismas padalino tokia tvarka:

62Ieškovei E. R. asmeninėn nuosavybėn natūra priteisė 2/3 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, esančio ( - ). ( - ), turto dalies vertė sudaro 351 333,33 Lt (527 000 lt. x 2/3); 2/3 dalis nebaigto statyti pastato-gyvenamojo namo, esančio ( - ), turto dalies vertė sudaro 280 000 Lt (420 000 lt. x 2/3); keleivinį automobilį FORD MONDEO 2500 Lt vertės. Iš viso turto už 633 833,33 Lt.

63Pripažino 77% pastato - sodo pastato, esančio ( - ) ( - ), SB „Dobilas" 131 skl. asmenine atsakovo D. R. nuosavybe.

64Atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisė 33% pastato- sodo pastato, esančio ( - )., 179 850 litų vertės ( 33% nuo 545 000 Lt); 1/3 dalį 0,1200 ha žemės sklypo, esančio ( - ), turto dalies vertė sudaro 175 666,67 Lt (527 000 Lt x 1/3); 1/3 dalį nebaigto statyti pastato - gyvenamojo namo, esančio ( - ), turto dalies vertė sudaro 140 000 Lt (420 000 Lt x 1/3); kylinę jachtą MAMBA-31 100 000 litų vertės; 1000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „NBST“, akcijų bendros 10‘000 Lt vertės (1000 vnt. x 10 Lt/1 vnt. = 10‘000 Lt). Iš viso turto už 605 516,67 Lt.

65Teismas nustatė, kad skoliniai sutuoktinių įsipareigojimai vykdomi tokia tvarka:

66Pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. Kredito sutartį Nr. ( - ) su AB SEB banku (paskolos likutis 498’170,68 Lt) prievolė po santuokos nutraukimo pripažintina solidaria E. R. ir D. R. prievole.

67Pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. Kredito sutartį Nr. ( - ) (su pakeitimais Nr. 1-2) su AB SEB banku (paskolos likutis 655‘442,19 Lt) prievolė po santuokos nutraukimo pripažintina solidaria E. R. ir D. R. prievole.

68Teismas taip pat priteisė asmeniškai iš atsakovo 970 Lt skolos sodininkų bendrijai „Dobilas“, iš E. R. ir D. R. solidariai 3840,32 Lt skolos sodininkų bendrijai „ Dobilas“, iš E. R. ir D. R. solidariai 4653,99 Lt skolos AB „ Lietuvos dujos“, iš atsakovo D. R. ieškovei E. R. 20 000 Lt skolos.

69Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo teismas konstatavo, kad išlaikymo dydis nustatytas atsižvelgiant į ieškovės pateiktus vaikams išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas dėl 666 Lt poilsio ir laisvalaikio išlaidų kiekvienam vaikui pripažinimo būtinomis ir priteistinomis netenkinamas, nes dokumentais patvirtintas nepakankamai, tai yra laikytinas neįrodytu. Teismas sumažino reikalingą šiems poreikiams sumą iki 150 Lt per mėnesį. Tokiu būdu pripažindamas, kad O. R. per mėnesį reikalinga 1268,75 Lt (1784,75-516), D. B. R. reikalinga 1348,75 Lt ( 1864,75-516 ), viso abiem vaikams reikalinga 2617,50 Lt per mėnesį. Teismas įvertino tai, kad ieškovė ir atsakovas yra pilnai darbingi, kitų išlaikytinių neturi. Nurodė, kad nors atsakovas pateikė pažymą, kad jo pajamos yra 795 Lt per mėnesį, tačiau priteisiant išlaikymą atsižvelgiama ne tik į darbo pajamas, bet ir į turimą turtą.

70Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo vaikams iki 24 metų amžiaus teismas atmetė, nes šiuo metu nėra CK 3.194 str. 3 d. dalies sąlygų, abu vaikai yra nepilnamečiai.

71Atsakovo bendravimo tvarkos su O. R. teismas nenustatė, nes ji jau 17 metų amžiaus, teismui nepateikta įrodymų, kad ieškovė trukdytų ieškovo bendravimui su šiuo vaiku, vaikas yra pakankamai savarankiškas, todėl varžyti jos ir atsakovo bendravimą netikslinga.

72Atsakovo bendravimo tvarką su D. B. R. teismas nustatė pagal teismo 2008-05-07 ir 2008-05-20 nutartis, kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus ir šalių galimybes. Teismas įvertino ir tai, kad nustatyta bendravimo tvarka naudojama jau beveik metus laiko, nei viena iš šalių nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad jau nusistovėję santykiai turi būti keičiami.

73Dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, teismas konstatavo, kad nors atsakovas ginčija ieškovės teiginį dėl prisidėjimo prie turto pagerinimo, nurodydamas, kad ieškovės įvardijama 18 000 Lt suma pastato pagerinimui yra neproporcinga atsakovo indėliui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu paėmė paskolas banke, šioms paskoloms užtikrinti įkeitė ne tik santuokoje įgytą turtą, bet ir atsakovo asmeninį turtą, tai yra ginčo namą ir sklypą ( - ), taip pat į tai, jog atsakovas, reikalaudamas ieškovės solidariosios atsakomybės abejose prievolėse bankui pripažino, kad paskolos buvo panaudotos šeimos reikmėms, teismui nėra pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimu, kad pats sodo pastatas buvo pabaigtas įrengti kaip gyvenamasis namas jau ieškovės ir atsakovo santuokoje, būtent tomis lėšomis, kurios buvo šalių pasiskolintos iš banko. Ieškovė gyvena ginčo name, teigia, kad jis įrengtas, atsakovas šio teiginio nepaneigė, todėl 33% sodo pastato teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje šalys dalyje dėl prievolių AB SEB bankui prezumpcijas paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl turtas ir prievolės dalintinos pagal įstatymą, tačiau aplinkybė, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, leidžia nukrypti nuo turto lygių dalių prezumpcijos, todėl ieškovei priteistina 28 316,66 Lt didesnė turto dalis.

74Dėl neturtinės žalos, kompensacijų ir skolų priteisimo teismas konstatavo, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovei neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas. Nurodė, kad ieškovė pateikė reikalavimą dėl kompensacijos už santuokos metu parduotą nekilnojamąjį turtą ir atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, tačiau nepateikė įrodymų, kad atsakovas gautas lėšas panaudojo ne šeimos reikmėms. Atsakovas pateikė dokumentus, pagal kuriuos už dalį gautų pinigų buvo pirktas šeimai priklausantis žemės sklypas, mokama už banko paskolas, taip pat pateikė šeimos išlaidų paskaičiavimą, kurio ieškovė nenuginčijo. Teismas padalino bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę tokiu būdu, kad šalių turto dalys yra beveik lygios, todėl ieškovės reikalavimus šioje dalyje teismas atmetė.

75Dėl atsakovo reikalavimo priteisti 399‘062,97 Lt (798‘125,93 Lt / 2 = 399‘062,97 Lt) kompensaciją už jo prisiimtus įsipareigojimus UAB „NBST“ priteisimo iš ieškovės, teismas pažymėjo, kad atsakovas šiame teisiniame santykyje tuo pačiu metu yra ir darbų užsakovas ir rangovo atstovas, jis yra vienintelis UAB „NBST“ akcininkas ir šios įmonės direktorius, jam paliekamos visos šios įmonės akcijos ir turtas, todėl atsakovo reikalavimus šioje dalyje teismas atmetė. Teismas įvertino tai, kad atsakovas pats savo bendrovei 2007-05-29 paskolino 200 000 Lt, tačiau jo paties pateiktame paskaičiavime dėl atsiskaitymo už rangos darbus nurodoma, kad 200 000 Lt bendrovei sumokėta tik 2008-01-18, atitinkamų bendrovės 2007-05-29 ir 2008-01-18 finansinės apskaitos dokumentų nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas bylos eigoje buvo įpareigotas pateikti įmonės turto balansą, įmonės finansinės būklės dokumentus, tačiau to nepadarė, teikdamas tik atskirus duomenis, kurių nepakanka ieškovės turtinei atsakomybei už atsakovo skolas savo paties bendrovei atsirasti. Dėl tų pačių motyvų teismas netenkino ir ieškovės reikalavimo priteisti atsakovui 200 000 Lt turtinės teisės pagal paskolos sutartį su UAB „NBST“.

76Šalių tarpusavio reikalavimus dėl kompensacijos už tenkančią mažesnę turto dalį priteisimo teismas atmetė, nes turtas padalintas kitomis, nei reikalavo ieškovė ar atsakovas proporcijomis. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 20 000 Lt asmeninės skolos, kuri į šalių turto balansą neįtraukiama, nes šalys pripažino, kad buvo skolinamos asmeninės ieškovės lėšos.

77Apeliaciniu skundu ieškovė E. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės kovo 24 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

781)

79dėl 2/3 dalies nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo apeliantė teigia, kad teismas priteisdamas ieškovei natūra 2/3 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo nustatė tik idealias dalis, tačiau nenustatė realių dalių. Nurodo, kad nenustačius realių dalių ir naudojimosi tvarkos, apeliantei neįmanoma naudotis priteistu turtu, kadangi atsakovui geruoju neįleidžiant apeliantės į namą, antstoliai pagrįstai gali atsisakyti priverstinai vykdyti tokį nekonkretų sprendimą;

802)

81teismas nepagrįstai pripažino kylinę jachtą ir UAB „NBST“ 1000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų atsakovui, kadangi ieškovė lieka su dviem nepilnamečiais vaikais, be to, gyvendama santuokoje ieškovė nedirbo. Dėl šios priežasties visas santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas santykiu 2/3 dalys apeliantei ir 1/3 dalis atsakovui. Taigi apeliantės nuomone, už jachtą ieškovei turi būti sumokėta 66 000Lt kompensacija, o už įmonės „NBST“ akcijas – kompensacija už 660 vardines akcijas;

823)

83dėl UAB „NBST“ akcijų vertės apeliantė nurodo, kad neįvertinus įmonės veiklos už 2007 metus, neįmanoma nustatyti realią įmonės akcijų vertę, kas yra būtina dalijant turtą;

844)

85teismas, spręsdamas klausimą dėl turto padalinimo, neatsižvelgė į ieškovės pateiktą 2007-05-29 paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „NBST“ paskolino 200 000 Lt, kuriuos įmonė įsipareigojo grąžinti iki 2007-12-31. Apeliantė pažymi, kad ši paskola nebuvo grąžinta, todėl UAB „NBST“ privalo grąžinti ieškovei 100 000 Lt, tai yra ½ paskolintos sumos, bei ½ sutartyje nurodytos baudos, tai yra 2500 Lt ir 2 procentai delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą;

865)

87dėl prievolės pagal 2007-09-26 Kredito sutartį su AB SEB banku apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal paskirtį šis kreditas panaudotas nebuvo. Teigia, kad atsakovas neįgijo jokio turto, nurodydamas, kad pinigus išnaudojo šeimos reikmėms, tačiau jokių įrodymų nepateikė bei nenurodė, kokie gi šeimos poreikiai buvo patenkinti už banko suteiktą 500 000 Lt kreditą. Taigi kredito panaudojimo aplinkybės nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme, o tai apeliantės nuomone, turi įtakos prievolės pripažinimo asmenine ar solidaria. Apeliantė mano, kad tai yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;

886)

89dėl priteisimo iš ieškovės ir atsakovo solidariai 3840,32 Lt skolos sodininkų bendrijai „Dobilas“ , bei priteisimo iš ieškovės ir atsakovo solidariai 4653,99 Lt skolos AB „Lietuvos dujos“ apeliantė pažymi, kad atsakovas visą laiką teigė visiškai išlaikęs šeimą, tame tarpe nurodydamas ir mokesčių sumokėjimą. Apeliantė iki 2008-12-12 buvo vaiko priežiūros atostogose, nuosavų lėšų neturi. Apie tai, kad yra įsiskolinimas ji sužinojo tik teisminio nagrinėjimo metu. Be to, kaip nurodo ieškovė, atsakovas visada tikino ją, jog visi mokesčiai yra sumokėti ir netikėti juo ji neturėjo jokio pagrindo. Taigi dėl atsakovo kaltės susidarė įsiskolinimas, todėl apeliantės nuomone skolos sodininkų bendrijai ir AB „Lietuvos dujos“ turi būti pripažintos asmeninėmis atsakovo skolomis.

90Apeliaciniu skundu atsakovas D. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės kovo 24 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos su D.B. R. nustatymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

911)

92teismas nepagrįstai nustatė vaikų poreikius ir jiems tenkinti būtinas išlaidas, tuo pažeisdamas CPK 178 str. Teigia, kad vaikai yra sveiki, specialių poreikių neturi. Be to, D.B. R. dar yra maža ir jos poreikiams patenkinti pakanka minimalios vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikia daugiau nei 800 Lt per mėnesį. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, pagal ką jis nustatė, kad vaiko poreikiai nėra minimalūs, o sudaro būtent 1268,75 Lt per mėnesį O., ir 1348,75 Lt per mėnesį D. B. . Teigia, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog vaikų poilsiui, laisvalaikiui ir kelionėms reikia po 666 Lt per mėnesį, arba 8000 Lt per metus kiekvienam vaikui. Apelianto nuomone, teismas šioje dalyje ieškovės ieškinį privalėjo visiškai atmesti, o ne mažinti tokiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Nurodo, kad ieškovė neįrodė ir būsto remontui reikalingų išlaidų būtinybės. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl būsto, kuris priklausys ieškovei nuosavybės teise, pagerinimus ieškovė turėtų atlikti vaikams skirto ir atsakovo mokamo išlaikymo sąskaita. Apeliantas pažymi, kad teismas nepasisakė nei dėl poreikių būsto remontui pagrįstumo ir išlaidų dydžio, nei dėl atsakovo prieštaravimų dėl šių išlaidų priskyrimo vaikų poreikiams. Taigi teismas nepagrįstai nustatė vaikų poreikius ir jų dydį, nustatydamas nebūtinus, nerealius ir įrodymais nepagrįstus poreikius ir į poreikių sumas įtraukdamas sumas, kurios būtų ieškovės turto pagerinimui;

932)

94teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto didesnę išlaikymo sumą nei iš ieškovės. Teigia, kad teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių tėvų teisių ir pareigų ir skundžiamame sprendime dėl tokių pagrindų buvimo nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi šalys turi vienodas galimybes teikti išlaikymą. Vadinasi, teismas galėjo priteisti iš apelianto vaikams ne daugiau kaip po ½ dalį vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų. Nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovui tenkanti išlaikymo suma yra nežymiai didesnė, nei ieškovė lieka gyventi kartu su vaikais yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad iš atsakovo O. priteista 125 Lt per mėnesį didesnė nei iš ieškovės išlaikymo suma, o D. – 85,64 Lt per mėnesį suma. Per metus tai sudaro 2520 Lt, o nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės – beveik 20 000 Lt daugiau nei priteista iš ieškovės. Apelianto nuomone, toks išlaikymų sumų skirtumas negali būti laikomas „nežymiu“. Be to, teismas jau priteisė ieškovei didesnę turto dalį ir mažesnę įsipareigojimų dalį dėl to, kad su ja lieka gyventi vaikai, todėl priteisti iš atsakovo dar ir didesnę išlaikymo sumą yra neproporcinga šalių atžvilgiu;

953)

96teismas nepagrįstai visapusiškai neįvertino atsakovo turtinės padėties. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į išlaikymą tenkančio tėvo realias finansines galimybes mokėti išlaikymą ir tuo pažeidė CK 3.192 str. 4 d. Nurodo, kad iš vykdytinų įsipareigojimų atėmus turtą, realiai atsakovui lieka tik darbinės pajamos, kurios sudaro 795 Lt per mėnesį. Apelianto nuomone, teismas neįvertino ir to, kad atsakovas išlaikys du vaikus, dėl to atsakovo turtinė padėtis pablogės. Be to, teismas neįvertino ir paties atsakovo poreikių ir bent minimalių jų tenkinimo galimybių ir dėl jų nepasisakė. Todėl kadangi iš atsakovo kiekvienam vaikui priteista išlaikymo suma sudaro beveik visus minimalius vaiko poreikius, ir kadangi tokios sumos, kuri iš jo priteista, atsakovas vaikams skirti negali, ir įvertinant tai, kad bet kokie papildomi vaikų poreikiai gali būti tenkinami tik jei leidžia tėvų materialinė padėtis, iš atsakovo priteista išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra neproporcinga, todėl mažintina;

974)

98teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nustatyti matymosi ir bendravimo su vaikais tvarką per Kalėdas. Teigia, kad tai prieštarauja abiejų šalių ir vaiko interesams, kadangi Kūčios ir Kalėdos yra svarbios šeimos šventės. Apeliantas prašo teismo nustatyti atsakovo matymosi su vaiku tvarką, nustatant, kad per Kalėdas nuo gruodžio 23 d. 9 val. ryto iki 25 d. 19 valandos vakaro atsakovas turi teisę paimti dukterį iš ieškovės gyvenamosios vietos.

99Atsiliepimu į ieškovės E. R. apeliacinį skundą atsakovas D. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ne dėl byloje spręstų klausimų, o dėl to, kad nebuvo nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Tačiau šis argumentas atsakovo nuomone išeina už bylos ribų, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas naudojimosi bendru turtu klausimas, o ieškovė nereiškė reikalavimo nustatyti realiąsias padalinto turto dalis. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės kelia naujus reikalavimus dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Dėl kilnojamojo turto padalijimo atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas privalėjo nukrypti nuo turto lygių dalių principo, kadangi nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalijant bendrą santuokos metu įgytą turtą, yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, nukrypdamas nuo turto lygių dalių principo, teismas neprivalo turto sutuoktiniams padalyti santykiu 2/3 dalys ir 1/3 dalis. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė nekėlė klausimo dėl to, kad ji prarado kvalifikaciją, kadangi santuokos metu nedirbo. Todėl atsakovo manymu, vadovaujantis CPK 306 str. 2 d. šiuo pagrindu ieškovė nebegali remtis apeliacinės instancijos teisme, reikalaudama nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant turtą. Nurodo, kad ieškovė taip pat nepagrįstai ginčija teismo sprendimą dalyje dėl akcijų vertės nustatymo, kadangi teismas dalija turtą atsižvelgdamas į turto rinkos kainą, o ne į buhalterinę vertę. Be to, ne teismas turi skaičiuoti dalintinų akcijų vertę, o šalys turi tą vertę įrodyti. Dėl 2007-05-29 paskolos sutarties atsakovas pažymi, kad UAB „NBST“ suteikta 200 000 Lt paskola ieškovei ir atsakovui buvo grąžinta įskaitymu, kadangi gautina paskolos suma buvo įskaityta į ieškovės ir atsakovo UAB „NBST“ mokėtiną atlyginimą už UAB „NBST“ atliktus statybos rangos darbus. Todėl UAB „NBST“ nebeliko skolinga ieškovei ir atsakovui, o būtent ieškovė ir atsakovas dar liko skolingi UAB „NBST“ 739963,53 Lt sumą. Dėl prievolės pagal 2007-09-26 kredito sutartį su AB SEB bankas po santuokos nutraukimo pripažinimo solidaria E. R. ir D. R. prievole, atsakovas nurodo, kad ieškovė Kredito paėmimo ir Kredito sutarties neginčijo iki tol, kol prasidėjo įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymo klausimų sprendimas. Taigi vadovaujantis CK 1.65 str. 2 d. ir 1.67 str. ieškovė konkliudentiniais veiksmais pritarė Kredito sutarties sudarymui. Be to, pati ieškovė savo skunde patvirtino, kad santuokos metu ji nedirbo, pajamų šeimai išlaikyti negaudavo. Vadinasi, kreditas buvo panaudotas gyvenamojo namo statybai, šeimos kelionėms į užsienį, būsto išlaikymui ir šeimos maitinimui. Kad šis Kreditas buvo iššvaistytas atsakovo asmeniniams poreikiams, ieškovė neįrodė. Dėl įsipareigojimų AB „Lietuvos dujos“ ir Sodininkų bendrijai „Dobilas‘ atsakovo nurodo, kad įsiskolinimai už dujas ir elektros energiją susidarė tenkinant šeimos poreikius. Atsakovo nuomone, tikėjimas, jog jis vykdo solidarius abiejų šalių įsipareigojimus, neatleidžia ieškovės nuo įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Be to, atsakovas pažymi, kad įsipareigojimų kreditoriams jis negalėjo vykdyti būtent dėl ieškovės kaltės, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-03 nutartimi ieškovės prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas visas atsakovo turtas ir piniginės lėšos, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-08 nutartimi buvo patenkintas dar vienas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovas įpareigotas teikti išlaikymą vaikams ir ieškovei. Taigi visos atsakovo uždirbamos pajamos, kurios sudarė 795 Lt, tekdavo ieškovės ir vaikų išlaikymui.

100Tretysis asmuo sodininkų bendrija „Dobilas“ atsiliepimu į ieškovės E. R. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimo dalį, kuria solidariai iš ieškovės ir atsakovo sodininkų bendrijai priteista 3840,32 Lt skolos, palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinio skundo dalį, kuria ji prašo SB „Dobilas 3840,32 Lt skolą pripažinti asmenine D. R. skola, atmesti kaip nepagrįstą. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų prašo spręsti teismo nuožiūra. Teigia, kad ieškovė teismui pateikdamas patikslintą ieškinį, buvo nurodžiusi bendrus jos ir atsakovo kreditorius, tame tarpe ir SB „Dobilas“. Vadinasi, apeliantė buvo pripažinusi, jog ši jos su atsakovu prievolė trečiajam asmeniui yra bendra. Nurodo, kad iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog šalių 3840,32 Lt prievolė trečiajam asmeniui sietina su suteiktomis paslaugomis, kurių dalykas yra nedalus. Vadinasi, galima teigti, jog pirmosios instancijos teismas šį šalių trečiajam asmeniui susidariusį įsiskolinimą teisingai įvertino, kaip bendrą šalių prievolę, kadangi šios paslaugos buvo teikiamos ieškovės ir atsakovo šeimai ir suvartotos jų bendrai.

101Atsiliepimu į ieškovės E. R. apeliacinį skundą tretysis asmuo AB SEB bankas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl ieškovės ir atsakovo solidariosios prievolės pagal 2007-09-26 kredito sutartį su banku pripažinimo palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ieškovė apie šią kredito sutartį žinojo, kadangi ji pati kartu su atsakovu užpildė paraišką bankui kreditui gauti. Nurodo, kad apeliantė pati pripažino, jog ji pajamų negauna, o atsakovas uždirbdamas pajamas iš savo statybų verslo pilnai išlaiko šeimą bei šeimos namų ūkį. Todėl natūralu, kad atsakovas, pirkdamas žemės sklypus ir statydamas juose gyvenamuosius namus, siekė gauti pajamas skirtas šeimai. To siekiant ir buvo sudarytas šis Kredito sandoris su banku. Todėl trečiojo asmens nuomone, jis gali būti vertinamas tik kaip sandoris, sudarytas ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti.

102Atsiliepimu į atsakovo D. R. apeliacinį skundą ieškovė E. R. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, bei teisingai priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovo turtinės padėtys nėra panašios. Ieškovė yra bedarbė, nuo 2009 m. sausio mėnesio yra užsiregistravusi darbo biržoje. Taigi dėl išdėstyto, ieškovės nuomone, atsakovas gali daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teigia, kad abi nepilnametės dukros lieka gyventi su ieškove. Teismo sprendimu ieškovei priteista 2/3 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo, kuris yra nebaigtas statyti. Namą reikia pilnai įrengti tam, kad šį namą ieškovė galėtų pritaikyti gyvenimui. Ieškovės manymu, prie šių išlaidų privalo prisidėti ir atsakovas. Ieškovė taip at teigias, kad atsakovo reikalavimas nustatyti, jog Kūčių vakarą ir per Kalėdas dukra turi praleisti tik su juo yra nepagrįstas. Tai yra svarbi šeimos šventė ir ieškovei, kaip motinai, tokia teisė turi būti suteikta. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad ji su atsakovu nesitarė atskirai dėl bendravimo tvarkos švenčių dienomis. Bendravimas vyksta pagal nustatytą grafiką ir švenčių dienomis bendrauja tas iš tėvų, kuriam išpuola pagal grafiką.

103Apeliaciniai skundai netenkintini.

104Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

105Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys). Nors bylos dėl šeimos santykių priskiriamos kategorijai bylų, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (Civilinio proceso kodekso 376 str., 320 str. 2 d.), šios kategorijos bylose apeliacinės instancijos teismas gali peržengti skundo ribas taip pat tik tuo atveju, kai reikia ginti viešąjį interesą. Viešojo intereso gynimas šeimos santykių bylose susijęs su nepilnamečių vaikų teisių bei interesų apsauga, todėl pagrindu peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribas galėtų būti aplinkybės, susijusios su būtinumu apginti vaikų teises. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribas dėl poreikio ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinių skundų ribose, jų neperžengdama.

106Dėl bylos nagrinėjimo ribų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

107Civilinio proceso kodekso 265 str. 2 d. nustato, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Taip pat ši norma imperatyviai draudžia peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Nei ieškovė, nei atsakovas byloje nebuvo pareiškę ieškinio (priešieškinio) reikalavimų nustatyti gyvenamojo namo ( - ) naudojimosi tvarką po padalinimo, nors tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje buvo reiškiami reikalavimai padalinti šį turtą natūra (tik skirtingomis dalimis). Šiuo atveju turto realiųjų dalių nustatymas (iš esmės- naudojimosi padalintu turtu tvarkos nustatymas) būtų byloje pareikštų reikalavimų viršijimas, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nenustatė realių jai priteisto namo dalių, dėl ko apeliantei neįmanoma naudotis priteistu turtu, o antstoliai pagrįstai gali atsisakyti priverstinai vykdyti tokį nekonkretų sprendimą, negali būti pagrindu skundžiamą sprendimą panaikinti. Teismui priėmus sprendimą, nustatantį buvusių sutuoktinių dalis, bendroji jungtinė nuosavybė pakeičiama bendrąja daline nuosavybe (Civilinio kodekso 4.73 str. 1 d.). Tokiu atveju valdymo, naudojimosi, disponavimo turtu tvarka nustatoma bendraturčių susitarimu, o jeigu yra nesutarimas- teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d.). Tai reiškia, kad bet kuris iš bendraturčių gali pareikšti teisme ieškinį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir šis klausimas ne tik kad neprivalėjo, bet ir negalėjo būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, nesant joje pareikštų reikalavimų.

108Su byloje pareikštų reikalavimų apimtimis susijęs ir ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl turto padalinimo, turėjęs priteisti ieškovei ½ dalį UAB ,,NBST“ skolos pagal 2007-05-29 paskolos sutartį (ketvirtasis apeliacinio skundo argumentas). Ieškovė nurodo, jog pagal šią sutartį atsakovas paskolino UAB „NBST“ 200 000 Lt, kuriuos įmonė įsipareigojo grąžinti iki 2007-12-31, tačiau paskola nebuvo grąžinta, todėl UAB „NBST“ privalo grąžinti ieškovei 100 000 Lt, tai yra ½ paskolintos sumos, bei ½ sutartyje nurodytos baudos, tai yra 2500 Lt ir 2 procentai delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina aplinkybių, nurodomų atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą- esą ši skola buvo grąžinta, atliekant užskaitymą už UAB ,,NBST“ atliktus rangos darbus ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, t.y. ar toks įskaitymas buvo, ar egzistavo pagrindas įskaitymui, ar jis buvo atliktas įstatymų nustatyta tvarka ir kt.. Šį apeliacinio skundo argumentą kaip neįtakojantį skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas atmeta dėl šių priežasčių: byloje buvo nagrinėjamas santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas; byloje be ieškovės ir atsakovo priešieškinio reikalavimų padalinti santuokos metu įgytą turtą bei kreditorinius sutuoktinių įsipareigojimus, buvo pareikštas tik trečiojo asmens sodininkų bendrijos ,,Dobilas“ savarankiškas reikalavimas abiems sutuoktiniams dėl mokesčių priteisimo. UAB ,,NBST“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu. Vadinasi, savarankiški materialaus pobūdžio reikalavimai jam negalėjo būti reiškiami. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškinyje nebuvo reiškiamas reikalavimas priteisti skolą bei netesybas iš UAB ,,NBST“. Patikslintu ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas dalijant santuokoje įgytą turtą priteisti atsakovui turtines teises į negrąžintą paskolos sumą (200 000 Lt) (5 tomas, b.l. 173). Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo priteisti ieškovei 100 000 Lt skolą bei netesybas iš UAB ,,NBST“, yra nepagrįstas, nes toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Klausimas dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens skolas byloje taip pat nebuvo keliamas. Be to, svarbu pažymėti, kad iki sprendimo nutraukti santuoką ir padalinti santuokoje įgytą turtą įsiteisėjimo abu sutuoktiniai, t.y. tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo vienodą teisinį statusą turintys šio juridinio asmens dalyviai- visų įmonės akcijų bendraturčiai bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso 2.45 str.). Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles (Civilinio kodekso 2.50 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo tiek priteisti juridinio asmens- UAB ,,NBST“ skolą iš vieno jo dalyvio- atsakovo D. R. kitam dalyviui- E. R. , tiek UAB ,,NBST“ esant byloje trečiuoju asmeniu, bet ne atsakovu, spręsti jo atsakomybės ieškovei klausimą. Civilinio proceso kodekso 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia ieškovo teisę pasirinkti asmenį, kuriam jis adresuoja savo materialiuosius teisnius reikalavimus (nurodyti atsakovą); materialusis reikalavimas trečiajam asmeniui negali būti reiškiamas, nes tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų yra toks asmuo, kurio teisėms bei pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas (Civilinio proceso kodekso 47 str. 1 d.), tačiau teismo sprendimu tiesiogiai dėl jų teisių ar pareigų nėra nusprendžiama.

109Dėl turto padalinimo būdo ir turto vertės nustatymo.

110Ieškovė E. R. skundžia teismo sprendimą turto padalinimo dalyje dviem aspektais: dėl neteisingai nustatytos UAB ,,NBST“ akcijų vertės bei dėl akcijų ir jachtos priteisimo atsakovui, nepriteisiant iš jo už šį turtą ieškovei piniginės kompensacijos, atitinkančios 2/3 dalis akcijų ir jachtos vertės (antrasis ir trečiais apeliacinio skundo argumentai).

111Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso numatytais atvejais (to paties straipsnio 2 d.). Pagrindus, kuriems esant, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustato Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. tai: nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovė nurodė aplinkybę, kad su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai.

112Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Dėl to kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008 ir kt.).

113Sprendžiant sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą šioje byloje teismas šalių nepilnamečių dukterų O. ir D. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir pripažino esant pagrindą tam tikra apimtimi nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo: ieškovei teismo sprendimu buvo priteista turto, kurio vertė didesnė, negu atsakovui priteisto turto vertė.

114Pažymėtina, kad įstatymas (Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d.), nustatydamas aplinkybes, kurioms esant, gali būti konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nereglamentuoja būdo, kaip toks nukrypimas turėtų būti realizuojamas, minėta, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukrypimo nuo bendrų dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Nors teismų praktikoje įprastai nustatomos dalys, kuriomis teismas dalija sutuoktinių turtą ir tokias dalis taiko viso dalijamo turto atžvilgiu, toks turto padalinimo būdas nėra aksioma: turtas nelygiomis dalimis gali būti padalinamas ir vadovaujantis kitais kriterijais, taigi, visiškai galimas toks turto padalinimo būdas, kai vienam iš sutuoktinių priteisiama daugiau ar didesnės vertės turto ir tokiu būdu nukrypstama nuo lygių dalių principo.

115Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovei yra priteista 633833,33 Lt vertės turtas, o atsakovui- 605516,67 Lt vertės turtas. Pagal tokias proporcijas nukrypimas nuo bendro turto lygių dalių principo nelaikytinas esminiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nustatydamas atsakovui priteisiamo turto vertę, pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo klaidą: realiai jam priteisto turto vertė yra mažesnė ir sudaro ne 605516,67 Lt, bet 551016,67 Lt.

116Teismas 77 procentus namo ( - ) pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, kadangi byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad tokia dalimi pastatytas šis namas atsakovui priklausė iki santuokos sudarymo su ieškove. Tačiau teismas padarė klaidą, nustatydamas, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 33 procentai šio namo: 77 ir 33 procentai sudaro 110 procentų, tuo tarpu turtinis vienetas turi sudaryti tik 100 procentų, t.y. bendrąja jungtine nuosavybe turėjo būti pripažinta ne 33, o 23 procentai namo ir būtent tokia namo dalis, dalinant turtą, turėjo būti priteista atsakovui D. R. . Byloje nebuvo ginčo dėl šio turto vertės- 545000 Lt, taigi, ieškovui nuosavybėn priteistos dalies vertė sudarė ne 179850 Lt (33 procentai nuo 545000 Lt), bet 125350 Lt (23 procentai nuo 545000 Lt vertės). Taigi, realiai turto vertės požiūriu nuo lygių dalių principo buvo nukrypta 82816,66 Lt suma, o nustatant dalinamo turto dalis, jis buvo padalintas tokiu santykiu: 54 procentai turto priteista ieškovei, 46 procentai- atsakovui. Vertinant, ar toks nukrypimas nuo lygių dalių principo pateisinamas, pažymėtina, kad nors santuokos nutraukimo metu su atsakove liko dvi nepilnametės dukros, vienai iš jų iki pilnametystės buvo likę vos aštuoni mėnesiai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ji jau yra tapusi pilnamete). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jokiomis kitomis aplinkybėmis, kaip pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, išskyrus vaikų interesai, nebuvo remiamasi (patikslintas ieškinys- 5 tomas, b.l. 159-160, teismo posėdžio protokolas- 6 tomas, b.l. 106). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę- kad santuokos metu ji nedirbo- kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliacinis skundas negali grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d.), todėl į šį naują ieškovės argumentą negali būti atsižvelgiama, nustatant dalinamo turto proporcijas. Taigi, iš esmės faktinis realus pagrindas nukrypti nuo lygių dalių bendrame turte principo yra nepilnametės D.B. R. interesai ir šių interesų užtikrinimo prasme yra pagrindas pripažinti, jog tokio masto nukrypimas nuo lygių dalių principo, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas.

117Taigi, darytina išvada, jog priteisdamas kylinę jachtą ir UAB „NBST“ 1000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų atsakovui, bet nepriteisdamas už šį turtą ieškovei piniginės kompensacijos 2/3 dalių šio turto vertės, teismas materialinės teisės normų nepažeidė, jas aiškino ir taikė tinkamai.

118Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir neteisingo UAB „NBST“ akcijų vertės nustatymo klausimas. Apeliantė skunde nurodo, kad neįvertinus įmonės veiklos už 2007 metus, neįmanoma nustatyti realią įmonės akcijų vertę, kas yra būtina dalijant turtą. Teismas, dalindamas turtą, rėmėsi nominalai akcijų verte. Ieškovė, nesutikdama su teismo nustatyta akcijų verte, nepateikė įrodymų apie kitokią jų vertę (Civilinio proceso kodekso 178 str.), nors turto vertė yra viena iš pozicijų, kurias šalys turi įrodinėti byloje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Pažymėtina, kad nors akcijos yra vertybiniai popieriai, UAB akcijų, kurios nėra viešosios apyvartos objektu, vertės nustatymas, jeigu nėra remiamasi jų nominaliąja verte, yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis specialiųjų žinių ekonomikos, verslo, buhalterijos, turto vertinimo srityse, kadangi akcijų vertę gali apspręsti įmonės, kaip verslo, padėtis, konkurencingumas rinkoje ir kiti kriterijai, nepriskirtini teisniam vertinimui. Turto ir verslo vertinimo kriterijus, tvarką bei galinčius tai atlikti subjektus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Taigi, įmonės akcijų, kaip turto, vertės nustatymas, kilus ginčui, gali būti sprendžiamas Civilinio proceso kodekso 212 str. 1 d. nustatyta tvarka: skiriant turto (akcijų) vertės nustatymo ekspertizę, o ne remiantis įmonės buhalteriniais dokumentais ar įmonės turto buhalterine verte. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti kilusias abejones dėl akcijų vertės, siūlė ieškovei svarstyti ekspertizės klausimą, tačiau toks prašymas nebuvo reiškiamas, o paskutiniame apeliacinės instancijos teismo posėdyje tiek ieškovė, tiek jos atstovė dėl ekspertizės skyrimo pasisakė kategoriškai- kad ekspertizės neprašo skirti, nors prieš tai ieškovės prašymu buvo išreikalauti įmonės buhalteriniai dokumentai. Taigi, ieškovei buvo sudarytos sąlygos įrodinėti akcijų, kaip turto, vertę ir apeliacinėje instancijoje, tačiau šios teisės ieškovė atsisakė, o teismas neturi teisinio pagrindo rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nesant įrodytai aplinkybei, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė akcijų, kaip turtinio vieneto, vertę, laikytina, jog ši vertė (remiantis jų nominaliąja verte) nustatyta tinkamai.

119Dėl prievolių pobūdžio.

120Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl prievolės pagal 2007-09-26 Kredito sutartį su AB SEB banku, 3840,32 Lt skolos sodininkų bendrijai „Dobilas“ , bei 4653,99 Lt skolos AB „Lietuvos dujos“, kaip solidarių iš ieškovės ir atsakovo prievolių kreditoriams vertinimo ir prašo šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

121Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

122Plenarinė sesija pastarajame Nutarime pažymėjo, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Tuo tarpu Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

123Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Iš kredito sutarties, sudarytos 2007-09-26 su AB ,,SEB“ banku (1 t., b.l. 234-236) matyti, kad kreditas buvo imamas žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai, t.y. šeimos poreikių tenkinimui. Imant kreditą, ieškovė, kaip kredito gavėjo sutuoktinė, patvirtino ne tik asmeniškai susipažinusi su visomis kredito sutarties sąlygomis, bet ir tai, kad su jomis sutinka, kad sutarties sąlygos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią (1 tomas, b.l. 236). Taigi, Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d. 5 punkto pagrindu prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, o tokio pobūdžio prievolė, remiantis to paties straipsnio 2-ąja dalimi, yra laikoma solidaria.

124Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo asmens paskolos sutartis priskiriama prie pirmosios grupės prievolių pagrindų, todėl įrodinėti, kad ji buvo sudaryta šeimos interesais, nereikia. Tokiu atveju apeliantė, siekdama, kad prievolė būtų pripažinta asmenine sutuoktinio prievole, turėtų įrodyti aplinkybes, kurios prievolę daro asmenine, t.y. Civilinio kodekso 3.110, 3.111, 3.115 straipsniuose numatytų aplinkybių egzistavimą, o ne jos nurodomas aplinkybes, kaip antai, kad paskola nebuvo panaudota pagal joje nurodytą paskirtį.

125Remiantis Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d. 3 punktu, prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Civilinio kodekso 6.6 str. 3 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, kai prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Tiek teismo priteista 3840,32 Lt skola sodininkų bendrijai „Dobilas“ , tiek 4653,99 Lt skola AB „Lietuvos dujos“ yra būtent tokio pobūdžio prievolės: tai įsiskolinimai už elektros energiją bei dujas, todėl teismas pagrįstai jas pripažino solidariomis sutuoktinių prievolėmis, tinkamai identifikavęs jų pobūdį. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad apie egzistuojantį įsiskolinimą ieškovė sužinojo tik teisminio nagrinėjimo metu, taip pat, kad esą atsakovas visada tikino ją, jog visi mokesčiai yra sumokėti, teisinės reikšmės vertinant prievolės pobūdį neturi.

126Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą. Visos aplinkybės, dėl kurių ieškovė prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, buvo pagal byloje esančius įrodymus išnagrinėtos apeliacinės instancijos teisme, suteikiant šalims galimybę išspręsti kilusį ginčą taikai bei sudarant ieškovei galimybę įrodinėti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindė savo skundą, apeliacinėje instancijoje, tačiau šiomis galimybės ieškovė nepasinaudojo.

127Dėl išlaikymo, priteisto teismo sprendimu, dydžio.

128Atsakovo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nustatytu vaikų poreikių dydžiu bei apelianto galimybe teikti teismo priteistą išlaikymą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl preziumuojamo 1 MMA dydžio vaiko poreikių lygio taikytina tik tuomet, kai tėvų turtinė padėtis yra bloga ir nesudaro galimybių teikti vaikams geresnį išlaikymą.

129Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

130Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.).

131Nors apeliantas akcentuoja, kad šiuo metu jis nedirba, todėl teikti teismo priteisto išlaikymo neturi galimybės, ši aplinkybė, atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, negali būti vertinama kaip pagrindas mažinti teismo priteistą išlaikymą: bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvęs UAB ,,NBST“ direktoriumi, o taip pat ir akcininku, galinčiu priimti sprendimus dėl darbuotojų samdymo, atsakovas pasamdė (priėmė į darbą) direktoriumi kitą asmenį. Tai reiškia, kad įmonė turi galimybę mokėti darbo užmokestį samdomam direktoriui, todėl ir pats atsakovas, jeigu dirbtų tą darbą, kurį dirbo ir anksčiau, turėtų galimybę gauti pajamas iš darbo santykių. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje neįvardijo priežasčių, dėl kurių nebedirba, taip pat aiškiai neįvardijo veiklos, kuria šiuo metu užsiima, kas kelia abejonių dėl jo sąžiningumo, deklaruojant realią turtinę padėtį. Be to, minėta, kad priteisiant išlaikymą, turi būti atsižvelgiama ne tik į gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą, o turto, netgi tokio, kuris priskirtinas prabangos daiktams, atsakovui teismo sprendimu yra priteista daugiau negu pusės milijono litų vertės. Esant tokiai situacijai, vertinti atsakovo turtinę padėtį kaip galinčią patenkinti tik minimaliausius vaikų poreikius, negalima.

132Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pagal bylos duomenis vaikai augo šeimoje, kurioje išlaidos šeimos poreikiams, taigi ir vaikų poreikiams, buvo labai didelės, todėl per ilgą laiką susiformavę vaikų įpročiai tiek geresniam maistui, tiek atostogoms ar kitiems poreikiams patenkinti negali būti keičiami taip radikaliai, kaip siekia atsakovas (iki visiškai minimalių), vien dėl tos aplinkybės, kad šeima iširo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaikų poreikius, atsakovo turtinę padėtį, parinko racionalų išlaikymo dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato esant pagrindo jį keisti iki atsakovo nurodomo minimalaus.

133Dėl atsakovo bendravimo su dukra D. B. .

134Atsakovas skundžia teismo sprendimą tuo aspektu, kad nenustatyta dukters bendravimo su juo tvarka per Kalėdas, motyvuodamas, kad tai labai svarbi šeimos šventė. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, jog ši šventė svarbi ir jai, todėl dukra per Kalėdas turėtų būti pas tą iš tėvų, kuriam šis laikas papuola pagal nustatytą bendrąjį grafiką. Teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas, įvertinant šias aplinkybes: nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas sutiko, kad teismo sprendimu būtų palikta tokia bendravimo tvarka, kokia buvo nustatyta taikant laikinąsias apsaugos priemones ir tai yra užfiksuota teismo posėdžio protokole; atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepateikė pasiūlymo, kaip turėtų būti nustatoma bendravimo su vaiku tvarka per šią šventę, kad būtų užtikrinti vaiko ir abiejų tėvų interesai (teismas siūlė įvairius variantus, kaip antai, bendravimas per šią šventę kas antrus metus, bendravimas vieną iš šios šventės dienų ar išvakarėse (Kūčių vakarą) ir pan.). Darytina išvada, kad ginčo dėl tėvo bendravimo su dukra per Kalėdas iš esmės nėra, o jeigu jis kiltų ateityje, teismo sprendimas nėra kliūtimi spręsti šį klausimą tėvų susitarimu, o, kilus ginčui- kreiptis į teismą.

135Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pripažįstama, jog ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

136Remdamasis tuo, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmeta (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

137Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

140Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:... 5. 1) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu D. R. dėl atsakovo kaltės;... 6. 2) nustatyti nepilnamečių vaikų O. R. ir D.B. R. gyvenamąją vietą su... 7. 3) priteisti iš atsakovo 1338 Lt dydžio per mėnesį periodines išmokas O.... 8. 4) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią, atsakovas,... 9. 5) Ieškovei asmeninėn nuosavybėn natūra priteisti:... 10. a) 2/3 dalis 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis... 11. b) 2/3 dalis nebaigto statyti pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ),... 12. c) Keleivinį automobilį FORD MONDEO, 1995m. gamybos, valstybinis numeris: ( -... 13. Iš viso turto už 633 833,33 Lt;... 14. 6) Atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti:... 15. a) Pastatą- sodo pastatą, unikalus numeris ( - ), esantį adresu ( - )., 545... 16. b) 1/3 dalį 0.1200 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis... 17. c) 1/3 dalį nebaigto statyti pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ),... 18. d) Kylinę jachtą MAMBA-31, registro numeris ( - ), identifikavimo kodas ( -... 19. e) 1000 vnt. UAB „NBST", į/k 300597146, buveinės adresas: ( - ).,... 20. f) Turtines teises pagal 2007 m. paskolos sutartį Nr. 1 (2008 m. lapkričio 10... 21. g) Turtines teises pagal laikiną paskolos sutartį su M. U. , asmens kodas ( -... 22. h) Turtines teises pagal laikiną paskolos sutartį su K. K. (2008 m.... 23. i) Turtines teises pagal laikiną paskolos sutartį su A. T. (2008 m.... 24. j) Turtines teises pagal laikiną paskolos sutartį su J. M. , (2008 m.... 25. k) 33 856,29 Lt įsiskolinimo sumą UAB „NBST" pagal 2006 m. spalio 10... 26. l) 3 544,48 lt. įsiskolinimo sumą AB „Lietuvos dujos" už suteiktas... 27. m) Įsipareigojimus Sodininkų bendrijai „Dobilas " 4 645,88 Lt sumai. ... 28. Iš viso turto už 526 323,19 Lt.... 29. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu susituokė 2002-08-08.... 30. Atsakovas D. R. pateikė teismui priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė:... 31. 1) nutraukti 2002-08-08 Vilniaus miesto CMS tarp ieškovės ir atsakovo... 32. 2) nustatyti dukters O. R. gyvenamąją vietą su ieškove;... 33. 3) nustatyti dukters D.B..R. gyvenamąją vietą su ieškove;... 34. 4) priteisti iš atsakovo O. R. 400 Lt per mėnesį išlaikymą iki dukters... 35. 5) priteisti iš atsakovo D.B..R. 400 Lt per mėnesį išlaikymą iki dukters... 36. 6) nustatyti atsakovui tokią bendravimo su dukra D.B. R. tvarką: atsakovas,... 37. 7) Ieškovei priteisti:... 38. a) ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( - ),... 39. b) ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( -... 40. c) keleivinį automobilį Ford Mondeo, 1995 m. gamybos, valst. Nr. ( - )... 41. Iš viso turto už 476 500 Lt.... 42. 8) atsakovui priteisti:... 43. a) ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( - ),... 44. b) ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( -... 45. c) Kylinę jachtą MAMBA-31, registro Nr. ( - ), identifikavimo kodas ( - ),... 46. d) 1000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „NBST“ akcijų. Šių akcijų... 47. Iš viso turto už 583 500 Lt.... 48. 9) įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB SEB bankas palikti abiems... 49. 10) įsipareigojimus UAB „NBST“ palikti vykdyti atsakovui;... 50. 11) priteisti atsakovui iš ieškovės 345 562,97 Lt kompensaciją už atsakovo... 51. 12) priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt pagal 2000-03-14 paskolos... 52. Tretysis asmuo sodininkų bendrija „ Dobilas“ 2009-02-04 pateikė teismui... 53. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį ir... 54. Santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė. Pripažino, kad... 55. Teismas nustatė vaikų O. R. ir D. B. R. gyvenamąją vietą su ieškove jos... 56. Teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukterimi D. B. R. tvarką:... 57. 1. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį atsakovas paima vaiką 10 val. iš... 58. 2. kas antrą neporinės savaitės ketvirtadienį 19 val. tėvas paima vaiką... 59. 3. tėvo gimtadienio dieną tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos... 60. 4. vaiko gimtadienio dieną 2 val. tėvas praleidžia su vaiku jo gyvenamojoje... 61. Santuokoje įgytą turtą ir turtines prievoles teismas padalino tokia tvarka:... 62. Ieškovei E. R. asmeninėn nuosavybėn natūra priteisė 2/3 dalis 0,1200 ha... 63. Pripažino 77% pastato - sodo pastato, esančio ( - ) ( - ), SB... 64. Atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisė 33% pastato- sodo pastato, esančio... 65. Teismas nustatė, kad skoliniai sutuoktinių įsipareigojimai vykdomi tokia... 66. Pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. Kredito sutartį Nr. ( - ) su AB SEB banku... 67. Pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. Kredito sutartį Nr. ( - ) (su pakeitimais Nr.... 68. Teismas taip pat priteisė asmeniškai iš atsakovo 970 Lt skolos sodininkų... 69. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo... 70. Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo vaikams iki 24 metų... 71. Atsakovo bendravimo tvarkos su O. R. teismas nenustatė, nes ji jau 17 metų... 72. Atsakovo bendravimo tvarką su D. B. R. teismas nustatė pagal teismo... 73. Dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, teismas konstatavo,... 74. Dėl neturtinės žalos, kompensacijų ir skolų priteisimo teismas... 75. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti 399‘062,97 Lt (798‘125,93 Lt / 2 =... 76. Šalių tarpusavio reikalavimus dėl kompensacijos už tenkančią mažesnę... 77. Apeliaciniu skundu ieškovė E. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės kovo 24... 78. 1)... 79. dėl 2/3 dalies nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo apeliantė teigia,... 80. 2)... 81. teismas nepagrįstai pripažino kylinę jachtą ir UAB „NBST“ 1000 vnt.... 82. 3)... 83. dėl UAB „NBST“ akcijų vertės apeliantė nurodo, kad neįvertinus... 84. 4)... 85. teismas, spręsdamas klausimą dėl turto padalinimo, neatsižvelgė į... 86. 5)... 87. dėl prievolės pagal 2007-09-26 Kredito sutartį su AB SEB banku apeliantė... 88. 6)... 89. dėl priteisimo iš ieškovės ir atsakovo solidariai 3840,32 Lt skolos... 90. Apeliaciniu skundu atsakovas D. R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės kovo 24... 91. 1)... 92. teismas nepagrįstai nustatė vaikų poreikius ir jiems tenkinti būtinas... 93. 2)... 94. teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto didesnę išlaikymo sumą nei iš... 95. 3)... 96. teismas nepagrįstai visapusiškai neįvertino atsakovo turtinės padėties.... 97. 4)... 98. teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nustatyti matymosi ir bendravimo... 99. Atsiliepimu į ieškovės E. R. apeliacinį skundą atsakovas D. R. prašo... 100. Tretysis asmuo sodininkų bendrija „Dobilas“ atsiliepimu į ieškovės E.... 101. Atsiliepimu į ieškovės E. R. apeliacinį skundą tretysis asmuo AB SEB... 102. Atsiliepimu į atsakovo D. R. apeliacinį skundą ieškovė E. R. prašo... 103. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 104. Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 105. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 106. Dėl bylos nagrinėjimo ribų pirmosios ir apeliacinės instancijos... 107. Civilinio proceso kodekso 265 str. 2 d. nustato, jog teismas turi priimti... 108. Su byloje pareikštų reikalavimų apimtimis susijęs ir ieškovės apeliacinio... 109. Dėl turto padalinimo būdo ir turto vertės nustatymo.... 110. Ieškovė E. R. skundžia teismo sprendimą turto padalinimo dalyje dviem... 111. Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių... 112. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju... 113. Sprendžiant sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą šioje byloje... 114. Pažymėtina, kad įstatymas (Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d.), nustatydamas... 115. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovei yra priteista 633833,33... 116. Teismas 77 procentus namo ( - ) pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, kadangi... 117. Taigi, darytina išvada, jog priteisdamas kylinę jachtą ir UAB „NBST“... 118. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir neteisingo UAB „NBST“ akcijų... 119. Dėl prievolių pobūdžio.... 120. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl prievolės pagal 2007-09-26... 121. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 122. Plenarinė sesija pastarajame Nutarime pažymėjo, kad asmeninės sutuoktinio... 123. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių)... 124. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1... 125. Remiantis Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d. 3 punktu, prievolės, susijusios su... 126. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 127. Dėl išlaikymo, priteisto teismo sprendimu, dydžio.... 128. Atsakovo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nustatytu vaikų poreikių... 129. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi... 130. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių... 131. Nors apeliantas akcentuoja, kad šiuo metu jis nedirba, todėl teikti teismo... 132. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pagal bylos duomenis vaikai augo... 133. Dėl atsakovo bendravimo su dukra D. B. . ... 134. Atsakovas skundžia teismo sprendimą tuo aspektu, kad nenustatyta dukters... 135. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pripažįstama, jog ir atsakovo... 136. Remdamasis tuo, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą... 137. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 140. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą palikti...