Byla 2A-1886-622/2012

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. J., institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bei pagal atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei V. P., institucijai teikiančiai išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su motina tvarkos nustatymo, motinos valdžios neterminuoto apribojimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus D., nuolatinę gyvenamąją vietą su motina; nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. tvarką; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės ir nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise administruos ieškovė, o išlaikymo dydis bus indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus D., nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu; nustatyti šalių bendravimo su sūnumi tvarką; priteisti iš ieškovės sūnaus išlaikymui įsiskolinimą nuo 2008-09-18 iki ieškinio padavimo dienos po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; priteisti iš ieškovės sūnaus išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės; apriboti neterminuotai ieškovės valdžią sūnui.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečio šalių sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina; nustatė ieškovės ir atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovas iš anksto telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis informavęs ieškovę bendrauja sūnumi atsakovo pasirinktoje vietoje kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 19 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val. Atsakovas bendrauja su sūnumi atsakovo atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 11 val. iki paskutinės atostogų dienos 19 val. Atsakovas vaiko kiekvienų atostogų metu bendrauja su sūnumi nuo pirmos atostogų dienos 11 val. iki vidurinės atostogų dienos 19 val. Šventinėmis dienomis atsakovas bendrauja su sūnumi tokia tvarka: vasario 16 d. – šventės išvakarėse nuo 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; kovo 11 d. – sūnus lieka su ieškove; gegužės l d. – šventės išvakarėse nuo 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; Motinos dieną sūnus lieka su ieškove; Tėvo dieną – nuo 11 val. ryto iki 19 val., birželio 24 d. – šventės išvakarėse nuo 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; liepos 6 d. sūnus lieka su ieškove, rugpjūčio 15 d. – šventės išvakarėse nuo 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; lapkričio l d. – sūnus lieka su ieškove; per Šv. Kalėdas neporiniais metais atsakovas bendrauja nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.; sausio l d. – poriniais metais nuo gruodžio 31 d. 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; per Šv. Velykas neporiniais metais – šventės išvakarėse nuo 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; per sūnaus gimimo dieną – poriniais metais nuo 11 val. iki 19 val. Bendravimo dienomis ieškovė atveža sūnų į atsakovo gyvenamąją vietą, o pasibaigus bendravimo laikui, atsakovas parveža sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovo sūnui išlaikymą 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; atsakovo priešieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo 266 Lt žyminį mokestį, 2 797 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 117 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas atsižvelgė, į tai, kad šalių sūnus būdamas ketverių metų amžiaus negali tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo pažiūrų, todėl nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą atsižvelgė į vaiko interesus bei byloje dalyvaujančių institucijų ir teismo ekspertizės akto išvadas. Teismas konstatavo, kad dėl objektyvių priežasčių: didelės atsakovo šeimynos, dėl jo dviem sūnums nustatyto neįgalumo ir reikalingos priežiūros bei gydymui skiriamo laiko, atsakovas turi mažiau galimybių užsiimti šalių sūnaus pedagoginiu-kultūriniu-socialiniu ugdymu, o ieškovės galimybės užsiimti sūnaus auklėjimu yra geresnės. Be to, ieškovė turi daugiau teigiamų ir sūnaus interesus labiau atitinkančių savybių, nei atsakovas. Teismas nustatė vaiko bendravimo tvarką atsižvelgdamas į šalių bei byloje išvadą teikiančios institucijos nuomonę. Vaiko išlaikymo dydį nustatė atsižvelgdamas į jo poreikius, į aplinkybę, kad dalis jo gydymo išlaidų jam yra kompensuojama iš valstybės biudžeto, bei į tėvų dabartinę turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad ieškovė visuomet, kiek galėjo, prisidėjo prie vaiko išlaikymo, pirko vaikui maistą bei kitas reikalingas priemones, vėliau atsakovas atsisakė priimti iš jos maistą ar kitą paramą vaikui, todėl atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė kaip nepagrįstą.

5Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

62012-06-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą priešieškinį tenkinti. Teigia, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teigia, kad turi pakankamai lėšų išlaikyti sūnų bei gali sudaryti jam puikias gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo poreikius. Nesutinka su teismo išvada, kad per mažai skiria laiko vaiko ugdymui ir, kad ieškovės galimybės užsiimti su sūnumi yra geresnės. Teismas visiškai neatsižvelgė į sūnaus interesus. Mano, kad aplinkos keitimas vaikui padarys socialinę ir psichologinę žalą, sukeltų emocinius išgyvenimus ir turėtų neigiamos įtakos jo sveikatos būklei. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, pagrindiniu įrodymu laikė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvadas, kurios teismui nėra privalomos. Teigia, kad niekada nedraudė bendrauti su sūnumi, tačiau pati ieškovė atsisakė bendrauti su juo. Ieškovė nevykdo VTAT iniciatyva nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos. Be to, nesikreipė į antstolius, kad jai trukdoma bendrauti su sūnumi. Nurodo, kad nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka. Teigia, kad ieškovė ne tik nesirūpina vaiku, vengia atlikti savo pareigas jį auklėti, bet ir žiauriai elgiasi su juo, kenkia jo sveikatai. Teismas nepagrįstai nevertino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-17 nutarties, kuria atsakovė pripažino, kad savo netyčiniais veiksmais, padarė jam skriaudą ir sutiko atlyginti padarytą žalą vaikui, tačiau ieškovė šios nutarties nevykdė ir vaiko neatsiprašė. Ieškovė sūnų girdė raminamais vaistais, dėl ko išsivystė vaiko specifinis motorinis raidos sutrikimas. Teismas šių įrodymų bei pateiktų jo paaiškinimų nevertino, todėl nepagrįstai neapribojo ieškovės valdžios. Teismas nepriteisdamas išlaikymo įsiskolinimo nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotos praktikos, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008. Teismas nepagrįstai perkėlė jam pareigą įrodinėti, jog ieškovė neteikia išlaikymo, o ieškovę atleido nuo pareigos įrodyti, kad ji teikia išlaikymą. Ieškovė prie vaiko išlaikymo prisidėdavo tik epizodiškai, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovė teikė pakankamą išlaikymą.

7Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino abiejų tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą, tėvų sąlygas, kuriomis vaikui tektų gyventi, todėl pagrįstai nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Teismas atsižvelgė į teikiančių institucijų išvadas, kad sūnaus interesai būtų užtikrinti geriau, jei jo nuolatinė gyvenamojo vieta būtų nustatyta su motina.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad šalių sūnus nuo gimimo 2008-07-12 gyveno pas ieškovę, o nuo 2008 m. gruodžio atsakovas pasiėmė sūnų iš ieškovės, šiuo metu sūnus gyvena pas atsakovą. Atsakovas ir ieškovė sudarė susitarimą dėl bendravimo tvarkos su sūnumi. Tarp šalių kilo ginčas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo vaikui įsiskolinimo.

10Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), t. y. teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl to įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T. , bylos Nr. 3K-3-195/2011).

11Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės: ieškovės ir atsakovo buitinės gyvenimo sąlygos, materialines galimybės išlaikant berniuką bei jį auklėjant; tai, kad ieškovė turi darbą, bei gauna pastovias pajamas, o atsakovas nuolatinio pajamų šaltinio neturi, o gyvena iš vaikams skiriamų pašalpų, buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad mažamečio vaiko interesams neprieštarautų gyvenamosios vietos su motina nustatymas. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovo šeimyna yra didelė, be šalių sūnaus, jis augina dar tris nepilnamečius vaikus, dviem iš jų nustatytas neįgalumas ir jiems reikalinga speciali priežiūra ir ypatingas dėmesys, todėl atsakovas mažiau laiko galės skirti šalių sūnaus D. priežiūrai, kuris turi taip pat sveikatos problemų ir jam būtina priežiūra. Ieškovė augina tik du vaikus, iš kurių vienas jau pilnametis, todėl ieškovė gali suteikti šalių sūnui daugiau dėmesio ir priežiūros, ko atsakovas šiuo metu šalių sūnui tinkamai suteikti negali. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus nemano, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai, priešingai vaikas yra tokio amžiaus kai jo gebėjimas adaptuotis prie naujų sąlygų vyksta greitai, be to jam būtina suteikti maksimalias galimybes užsiimti jo pedagoginiu – socialiniu ugdymu, skirti pakankamą dėmesį jo vystymuisi, sveikatos problemoms ir tobulėjimui, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, būtent realiai užtikrintų šių vaiko poreikių tinkamą tenkinimą.

12Apeliantas nepagrįstai teigia, kad niekada nedraudė bendrauti su sūnumi, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas trukdė ir trukdo ieškovei bendrauti su sūnumi, neskatina ir neužtikrina jų tarpusavio bendravimo, o visokiais būdais stengiasi riboti vaiko galimybę susitikti su motina, bando daryti įtaką vaiko nuomonei prieš motiną. Toks atsakovo elgesys nepagrįstai trukdo ieškovei tinkamai bendrauti su šalių sūnumi ir tokiais veiksmais atsakovas neužtikrina sūnaus teisės bendrauti su savo motina, todėl neabejotinai esmingai pažeidžia jo prigimtines teises išsaugoti ryšį su abiem tėvais ir augti bei vystytis kaip harmoningai asmenybei. Be to, šiuo pagrindu kylantys konfliktai daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi, pažeidžia jo teisę augti ramioje ir saugioje aplinkoje. Šalių sūnus noriai, laisvai bendrauja su motina, džiaugiasi susitikęs su ja. Tai, kad ieškovė dėl nutarties, kuria nustatyta laikina vaiko bendravimo tvarka, vykdymo nesikreipė į antstolius tik įrodo, jos norą gera valia bendrauti su sūnumi, netraumuoti jo, bei be pagrindo nesukelti vaikui streso ir neigiamų emocijų.

13Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, pagrindiniu įrodymu laikė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvadas. Pažymėtina, kad ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, ir teismas ją vertina kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, o apelianto minimą teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadą įvertinto kaip vieną iš rašytinių įrodymų, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

14Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko interesus turėti saugius namus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus, kiekvieno iš tėvų aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, Vaikų teisių apsaugos tarnybų pateiktas išvadas, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, kad motina, galėtų užtikrinti palankesnes sąlygas šalių sūnaus vystymuisi ir lavinimui, sprendžia, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos su motina nustatymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

15Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė nesirūpina sūnumi, vengia atlikti savo pareigas jį auklėti bei žiauriai elgiasi su juo, kenkia jo sveikatai, todėl teismas nepagrįstai neapribojo ieškovės valdžios.

16Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalis, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

17Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad motina visai nesirūpina ir nedalyvauja sūnaus auklėjime, daro žalą vaiko vystymuisi. Ieškovė nevengia atlikti savo pareigos auklėti sūnų, priešingai atsakovas trukdo ir nesudaro normalių sąlygų šalių sūnui bendrauti su motina, ieškovė nepiktnaudžiauja savo valdžia, nesielgia žiauriai su sūnumi, kiek galėdama stengiasi rūpintis vaiku bei teikia jam išlaikymą, todėl ji nėra nusišalusi nuo sūnaus išlaikymo ir dalyvavimo jo gyvenime. Atsakovo argumentai, kad ieškovė girdė sūnų raminamais vaistai, dėl ko išsivystė vaiko specifinis motorinis raidos sutrikimas nepagrįsti jokiais įrodymais. Tas faktas, kad ieškovė netyčiniais veiksmais, dėl savo neatsargumo, padarė skriaudą sūnui, o po to sutiko atlyginti padarytą žalą bei atsiprašyti sūnaus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė nuolatos žiauriai elgiasi su savo vaiku, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, kenkia jo sveikatai. Ieškovė charakterizuojama teigiamai, turinti daugiau teigiamų ir sūnaus interesus labiau atitinkančių savybių, nei atsakovas. Ieškovė siekia bendrauti su sūnumi ir jį auklėti bei prižiūrėti, sūnus laisvai, noriai bendrauja su motina, džiaugiasi bendra veikla. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė ir taikytina siekiant apsaugoti vaiko interesus, kai iš esmės pažeidžiamos tėvų pareigos. Šalių sūnus nuo gimimo iki 2008 metų gruodžio mėnesio gyveno su motina, ji juo rūpinosi, nusiskundimų dėl ieškovės gyvenimo būdo, vaiko nepriežiūros vaikų teisių apsaugos skyrius negavo. Tačiau, kai atsakovas pasiėmė sūnų auginti, kilo nemažai problemų dėl bendravimo ir ieškovės dalyvavimo jo auklėjime. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus ir nenustatęs CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo.

18Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bendravimo su vaiku tvarkos turinį, o išklausęs šalių ir byloje išvadą teikiančios institucijos nuomones dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsižvelgęs į vaiko interesus, nustatė teisingą vaiko ir abiejų tėvų interesus atitinkančią bendravimo tvarką bei sudarė galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kadangi santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

19Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimo bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotos praktikos, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008.

20Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

21Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė pagal savo galimybes kiek galėjo, tiek prisidėjo prie vaiko išlaikymo, pirko vaikui maistą bei kitas reikalingas priemones, atsakovas taip pat patvirtino, kad ieškovė prisideda prie sūnaus išlaikymo. Byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, kad ieškovė prie vaiko išlaikymo neprisidėjo ir jo visiškai neteikė bei tinkamai nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

22Apelianto nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismas atitinkamus klausimus sprendė ir aiškino teisės normas, būtent tos konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste, todėl nėra teisinio pakankamo pagrindo teigti, jog šios bylos ratio decidendi vienoda ir dėl to ji turi būti sprendžiama analogiškai (CPK 4 straipsnis). Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nuo šios praktikos nagrinėjamoje byloje nukrypo. Pažymėtina, kad teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas, tai teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma.

23Kadangi teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove paliktina nepakeista, teisėjų kolegija nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka dėl apelianto nurodyto išlaikymo dydžio sūnui priteisimo gyvenant su juo nepasisako.

24Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Atmetus atsakovo apeliacinį skundą atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-09 nutartimi atidėjo atsakovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo priteistinas 432 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,

Nutarė

27Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

28Iš atsakovo priteisti 432 Lt žyminį mokestį valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus D.,... 3. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-22 sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 6. 2012-06-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą priešieškinį tenkinti.... 7. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo... 8. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 9. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus nuo gimimo 2008-07-12 gyveno pas... 10. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai sūnaus gyvenamąją vietą nustatė... 11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės:... 12. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad niekada nedraudė bendrauti su sūnumi, nes... 13. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją... 14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko interesus turėti saugius namus,... 15. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė... 16. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui... 18. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka.... 19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo... 20. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio... 21. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai... 22. Apelianto nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismas atitinkamus... 23. Kadangi teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su... 24. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 25. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą atlygintinos bylinėjimosi išlaidos,... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,... 27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 dienos sprendimą... 28. Iš atsakovo priteisti 432 Lt žyminį mokestį valstybei....