Byla AS-342-502/2017
Dėl ekspertizės pažymos panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos skundą atsakovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai dėl ekspertizės pažymos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Panevėžio miesto odontologijos poliklinika 2017 m. vasario 13 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Ligonių kasa) 2017 m. sausio 13 d. ekspertizės pažymą Nr. EP-10 „Apie VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos patikrinimą“.

5II.

6Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjo VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ABTĮ).

7Teismas nurodė, kad teritorinių ligonių kasų rengiamų ekspertizės pažymų vertinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos sumą. Pagal išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktą išaiškinimą, vidaus administravimo pobūdžio norma (konkrečiu atveju – Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 64 punktas, įstaigai ar įmonei numatantis galimybę apskųsti teritorinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos sprendimą administraciniam teismui) pareiškėjui negali sukurti teisės kreiptis į administracinį teismą. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija aukščiau nurodytoje nutartyje nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti. Todėl teritorinė ligonių kasa, asmeniui geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir teisės normų jai imperatyviai pavesto veiksmingo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir kitose bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl teisės apskųsti ekspertizės pažymą (2016 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016, 2016 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016, 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-624/2016, 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-618-146/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-801-143/2016; 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-5-822/2017 ).

8Teismas, remdamasis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2017 m. sausio 13 d. ekspertizės pažyma Nr. EP-10 „Apie VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos - patikrinimą“ tėra tarpinis dokumentas, kuriuo išspręsti ikiteisminėje ginčo stadijoje kilę procedūriniai klausimai. Ginčas dėl procedūrinio dokumento, nelaikomo savarankišku administraciniu aktu, nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl viešosios įstaigos Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos skundą dėl ekspertizės pažymos panaikinimo atsakovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai atsisakė priimti nagrinėti administraciniame teisme (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9III.

10Pareiškėjas VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinika pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir pareiškėjo skundą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

11Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Pažymi, kad ne tik pavadinimas, bet ir ekspertizės pažymos turinys turi administraciniam sprendimui būdingus požymius ir sukuria pareiškėjui materialines teisines pasekmes, ji negali būti vertinama kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šiuo atveju viešojo administravimo subjekto tarpiniu dokumentu gali būti laikoma Panevėžio teritorinės ligonių kasos pažyma apie neplaninį patikrinimą, kurios pagrindu priimtas galutinis sprendimas, t. y. ekspertizės pažyma. Taip pat nesutinka, kad joje trūksta teisinio privalomumo galios, todėl ji nelaikytina administraciniu aktu ir nesuteikia teisės kreiptis į teismą. Skundžiamoje pažymoje yra priimtas sprendimas skirti pareiškėjai baudą, o jos skyrimas nepriklausomai nuo kitų pažymoje nurodytų sprendimų ar nurodymų, visuomet sukelia materialines teisines pasekmes.

12Pažymi, kad teismas vadovavosi teismų praktika, tačiau nesivadovavo teismingumo kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos teisėtumo klausimas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Nagrinėjamu atveju ginčas yra keliamas iš santykių, atsiradusių teritorinei ligonių kasai vykdant šią viešojo administravimo veiklą, todėl reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą aktą kyla iš administracinių teisinių santykių ir teismingas administraciniam teismui.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atskiruoju skundu ginčijama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

16Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog skundas negali būti teikiamas ir dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

17Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pareiškėjo siekiamas apskųsti aktas (jo dalis) gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

18Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. Nr. 1K-10 įsakymu patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo 4.10 punkte nustatyta, kad ekspertizės pažyma – tai dokumentas, kuriame pateikiami ekspertizės duomenys ir išvados, nurodomos priemonės nustatytiems pažeidimams pašalinti. Šio aprašo 64 punkte nustatyta, kad įstaiga ar įmonė VLK ar TLK direktoriaus sprendimą (ekspertizės pažymą) gali apskųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.

19Šioje byloje minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 pažymėta, kad „nors Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 64 punktas expressis verbis ir įtvirtina, jog įstaiga ar įmonė gali apskųsti TLK taikinimo komisijos ar VLK direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos sprendimą administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, spręstina, jog konkrečiu atveju, be kita ko, atsižvelgiant į minėtą teisinių santykių tarp Ligonių kasos ir pareiškėjo dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis mišrų pobūdį, reikia įvertinti, ar šis aktas gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, t. y. ar jis suteikia ar panaikina kokias nors pareiškėjo teises, nustato jam pareigas“. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Ligonių kasos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, šiai institucijai nesuteikta teisė PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti. Todėl Ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės paduoti civilinį ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl minėtos žalos priteisimo. Vadovaujantis išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktu išaiškinimu, vidaus administravimo pobūdžio norma (aktualioje byloje – Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 64 punktas įstaigai ar įmonei numatantis galimybę apskųsti Ligonių kasos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos sprendimą administraciniam teismui) pareiškėjui negali sukurti locus standi kreiptis į administracinį teismą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog tokiu atveju, kaip kad šis, kai ginčo šerdį sudaro reikiamybė išsiaiškinti, ar pareiškėjas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, taigi – sutartinės atsakomybės klausimas, ginčas turi būti sprendžiamas jį nagrinėti kompetenciją turinčiame bendrosios kompetencijos teisme.

20Pažymėtina, jog tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose, po paminėtos išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 paskelbimo, nagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016; 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016; 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1656-624/2016; 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-618-146/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-801-143/2016; 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-170-520/2017) (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

21Šioje byloje nagrinėjamu atveju skundžiamoje ekspertizės pažymoje atsakovas nustatė Sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir sutarties tarp pareiškėjo ir atsakovo pažeidimus, įpareigojo juos pašalinti ir sumokėti 290 Eur baudą, pervedant ją į Panevėžio teritorinę ligonių kasą. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su ekspertizes pažymoje padarytomis išvadomis, kurių pagrindu konstatuoti pažeidimai bei nurodyta sumokėti baudą. Atsižvelgiant į administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 teismo padarytas išvadas ir pateiktą ginčui aktualių teisės normų interpretavimą, iš esmės rekomendacinį ekspertizės pažymos pobūdį, teisėjų kolegija nemato pagrindo situaciją vertinti kitaip ir spręsti, jog ginčas nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

22Nepripažįstamas pagrįstu ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad Ligonių kasai esant viešojo administravimo subjektu, jo priimamas sprendimas, nepriklausomai nuo priimto dokumento pavadinimo, yra administracinis aktas, atitinkantis visus jam keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tikrinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą spręstina, ar ginčijama ekspertizės pažyma, kuria pareiškėjui paskirta bauda (vadovaujantis Sutarties nuostatomis), gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

23Atkreiptinas dėmesys, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 15 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-72/2016, kuria nutarta, kad byla dėl ekspertizės pažymos panaikinimo teisminga administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui, nėra pagrindo vadovautis, kadangi, kaip matyti iš Specialiosios teisėjų kolegijos nutarties turinio, ji pasisakė dėl ginčo teisinių santykių pobūdžio, tačiau neanalizavo paties akto (ekspertizės pažymos) pobūdžio ir esmės, t. y. nevertino, ar ekspertizės pažyma sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

24Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui bauda paskirta ir iš jos reikalaujama ją sumokėti vadovaujantis 2016 m. kovo 10 d. sudarytos sutarties Nr. 10-184 2.20 ir 2.22 punktais, tačiau nėra nurodytas joks teisės aktas, kuriuo vadovaujantis bauda buvo paskirta ir turėtų būti sumokėta. Iš šioje byloje ginčijamos ekspertizės pažymos turinio matyti, kad Ligonių kasa nagrinėjamu atveju skyrė pareiškėjui ne įstatyme, o atsakovo su poliklinika sudarytoje minėtoje sutartyje įtvirtintą baudą už sutartyje numatytų esminių sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, kuri nesumokėjimo atveju bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

25Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos atskirąjį skundą atmesti.

28Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Panevėžio miesto... 5. II.... 6. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi... 7. Teismas nurodė, kad teritorinių ligonių kasų rengiamų ekspertizės... 8. Teismas, remdamasis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 9. III.... 10. Pareiškėjas VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinika pateikė... 11. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi.... 12. Pažymi, kad teismas vadovavosi teismų praktika, tačiau nesivadovavo... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV.... 15. Atskiruoju skundu ginčijama Panevėžio apygardos... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 17. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pareiškėjo siekiamas apskųsti aktas... 18. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. Nr. 1K-10... 19. Šioje byloje minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 20. Pažymėtina, jog tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis... 21. Šioje byloje nagrinėjamu atveju skundžiamoje ekspertizės pažymoje... 22. Nepripažįstamas pagrįstu ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad... 23. Atkreiptinas dėmesys, kad vienodą administracinių teismų praktiką... 24. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui bauda... 25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 27. Pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos... 28. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį... 29. Nutartis neskundžiama....