Byla eAS-618-146/2016
Dėl ekspertizės pažymos ir protokolo dalių panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl ekspertizės pažymos ir protokolo dalių panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas S. K. įmonė bendrosios praktikos gydytojo centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Klaipėdos TLK, atsakovas) 2015 m. lapkričio 17 d. ekspertizės pažymos Nr. E1-15-166 (toliau – ir Ekspertizės pažyma) dalį dėl žalos padarymo išduodant siuntimus pakartotinei reabilitacijai pacientams A. G., B. B. B. ir V. S.; 2) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos (toliau – ir Taikinimo komisija) 2016 m. sausio 15 d. posėdžio protokolą Nr. A18-2, kuriuo įformintas nutarimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 4 d. skundą.

5Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos TLK vyriausieji specialistai 2015 m. liepos 22 d. – 2015 m. rugsėjo 23 d. atliko S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro planinį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad nepagrįstai išduodant apdraustajam siuntimą gauti medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui galbūt padaryta 4389,22 Eur dydžio žala. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti Klaipėdos TLK 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-15-137 (toliau – ir Patikrinimo pažyma). Pareiškėjas nesutiko su Patikrinimo pažymoje nurodytais pažeidimais ir pateikė papildomus duomenis. 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo surengtas Patikrinimo pažymos rezultatų svarstymas ir nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pacientams teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis, dėl to ekspertizės metu nutarta Patikrinimo pažymoje pateiktas patikrinimo išvadas palikti nepakeistas, pateikiant ekspertizės pažymos išvadas. Klaipėdos TLK 2015 m. lapkričio 17 d. ekspertizės pažymoje Nr. E1-15-166 konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ 1.5 punkto I dalies 4.1 papunkčio reikalavimus ir padarė 4389,22 Eur žalą PSDF biudžetui, kurią įpareigojo pareiškėją atlyginti per 30 dienų nuo Ekspertizės pažymos gavimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ekspertizės pažyma, pateikė skundą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijai, t. y. pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų tarp draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka. Klaipėdos TLK 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. A1-317 pareiškėją informavo, kad Klaipėdos TLK 2015 m. lapkričio 17 d. ekspertizės pažymos Nr. E1-15-166 išvados ir sprendimas palikti nepakeisti. Klaipėdos TLK 2016 m. sausio 29 d. atsiuntė Taikinimo komisijos 2016 m. sausio 15 d. posėdžio protokolo Nr. A18-2 išrašą, kuriuo įformintas sprendimas netenkinti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 4 d. skundo. Ekspertizės pažymoje nustatyta, kad S. K. bendrosios praktikos gydytojo centro pacientų A. G., B. B. B., V. S., S. K. ir G. P. asmens sveikatos istorijose nerasta įrašų ar dokumentų kopijų apie pacientams nustatytą darbingumo arba didelių specialiųjų poreikių lygį, suteikiančių pacientams teisę į medicininės reabilitacijos gydymo paslaugų išlaidų kompensavimą iš PSDF biudžeto lėšų, dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ 1.5 punkto I dalies 4.1 papunkčio reikalavimai. Centro gydytojų neva neteisėtai ir (ar) nepagrįstai išduotų penkiems apdraustiesiems asmenims siuntimų gauti medicininės reabilitacijos ar sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas atsakovas vertino kaip PSDF biudžetui padarytą žalą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktu, įpareigojo pareiškėją per 30 dienų grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą. Pareiškėjas pažymėjo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pažymos patvirtina, kad A. G. didelių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai nustatytas nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d., B. B. B. – nuo 2013 m. rugsėjo 3 d., V. S. – nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. Taikinimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. sausio 15 d. protokole Nr. A18-2 nurodė, kad minėti pacientai turi teisę gauti reabilitacinį gydymą, t. y. pripažino, kad žala biudžetui nebuvo padaryta, tačiau Taikinimo komisija nutarė rekomenduoti laikyti Klaipėdos TLK Ekspertizės pažymą galiojančia, motyvuodama vien tuo, kad sveikatos įstaigos atstovai neatvyko į Patikrinimo pažymos rezultatų svarstymą ir papildomi dokumentai buvo pristatyti vėliau. Pareiškėjo įsitikinimu, toks Taikinimo komisijos Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neturintis jokių teisinių motyvų.

6Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, jog Klaipėdos TLK su pareiškėju 2014 m. kovo 10 d. sudarė sutartį Nr. S2-2014-24 (toliau – ir Sutartis) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai, vadovaudamiesi Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Veiklos priežiūros tvarkos aprašas), patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10, nuostatomis bei vykdydami Klaipėdos TLK direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. V-249 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo siuntimų išdavimo pagrįstumo patikrinimo“, planine tvarka atliko kontrolės procedūrą, t. y. įvertino 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centre išduotų siuntimų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui išdavimo pagrįstumą bei 2015 m. rugsėjo 23 d. surašė patikrinimo pažymą Nr. K1-15-137. Vykdant Klaipėdos TLK direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. V-322 „Dėl S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro patikrinimo ekspertizės“, atlikta 2015 m. spalio 23 d. patikrinimo pažymos ekspertizė. Patvirtintoje 2015 m. lapkričio 17 d. ekspertizės pažymoje Nr. E1-15-166 priimtas sprendimas, kad S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centras pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. V-50 1.5 punkto I dalies 4.1 papunkčio reikalavimus ir padarė 4389,22 Eur žalą PSDF biudžetui, kurią pareiškėjas įpareigotas per 30 dienų nuo Ekspertizės pažymos gavimo dienos grąžinti biudžetui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog 2 atvejais skiriant medicininės reabilitacijos paslaugas pacientams S. K. ir G. P. PSDF biudžetui yra padaryta 2125,59 Eur žala, kaip tai nustatyta kontrolės procedūros dokumentuose. Tai, kad A. G., B. B. B., V. S. visgi yra nustatyti didelių specialiųjų poreikių lygiai, Klaipėdos TLK tapo žinoma jau pasibaigus kontrolės procedūrai, kai sprendimas dėl nustatytų teisės pažeidimų jau buvo priimtas, surašyta skundžiama Ekspertizės pažyma ir pateikta pareiškėjui. Pareiškėjas duomenis apie nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį minėtiems asmenims pateikė ne kontrolės procedūros metu Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 39.14.1 punkte nustatyta tvarka, o tik Klaipėdos TLK Taikinimo komisijai kartu su 2015 m. gruodžio 4 d. skundu. Atsakovo nuomone, ginčijama Ekspertizės pažyma yra teisėta ir pagrįsta, kontrolės procedūra atlikta tinkamai ir laikantis įstatymuose bei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, papildoma dokumentacija buvo pateikta Taikinimo komisijai jau pasibaigus kontrolės procedūrai, todėl skundžiamos Ekspertizės pažymos išvados ir sprendimai nekeistini. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 pasisakyta dėl kito subjekto – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos Komisijos priimto akto teisinio statuso, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčijama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Ekspertizės pažyma. Atsakovo manymu, ginčijama Ekspertizės pažyma sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, tačiau atsakovas pripažino, kad Ekspertizės pažymos pagrindu išieškojimas nėra galimas.

7II.

8Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centrui sumokėtą 21,00 Eur žyminį mokestį.

9Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas bei pažymėjo, kad šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62/2011; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (pvz., LVAT 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013 ir kt.). Teismas pažymėjo ir tai, kad vertinant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje ir 15 dalyje pateiktos definicijos leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, kad jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

10Pareiškėjas S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centras prašė panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. lapkričio 17 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-15-166, kurios išvadose konstatuota, jog Centras pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ 1.5 punkto I dalies 4.1 papunkčio reikalavimus ir padarė 4389,22 Eur žalą PSDF biudžetui. Ekspertizės pažymoje suformuluotas sprendimas, kad Centras privalo grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą per 30 dienų nuo Ekspertizės pažymos gavimo dienos.

11Teismas pabrėžė, kad atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. Teritorinių ligonių kasų statusas bei funkcijos įtvirtinti Sveikatos draudimo įstatymo 32 ir 33 straipsniuose. Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – Privalomojo sveikatos draudimo fondo – lėšas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitikties nustatytiems reikalavimams ir vaistų, medicinos pagalbos priemonių bei ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, išrašymo, išdavimo (pardavimo) ir kitos su tuo susijusios įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą – jos tikslą, vykdymo tvarką ir šią priežiūrą vykdančių asmenų teises bei pareigas.

12Ištyręs bylos duomenis, teismas nustatė, kad ginčijama Ekspertizės pažyma surašyta 2015 m. liepos 22 d. – 2015 m. rugsėjo 23 d. atlikus S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro planinį patikrinimą, kuriuo siekta įvertinti 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Centre išduotų siuntimų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui išdavimo pagrįstumą. Patikrinimo tikslas – medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo siuntimų išdavimo pagrįstumo patikrinimas. Patikrinimo rezultatai įforminti 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-15-137. Pareiškėjui išreiškus nesutikimą su patikrinimo rezultatais, Patikrinimo pažyma svarstyta posėdyje ir 2015 m. lapkričio 17 d. surašyta ginčijama Ekspertizės pažyma.

13Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 54 punktas įtvirtina ekspertizės pažymos turinio elementus, į kuriuos inter alia patenka: sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir poveikio priemonių taikymo (54.10 punktas); reikalavimas atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ir jos atlyginimo terminas, bankas ir sąskaitos numeris, į kurią turi būti pervesti pinigai (54.12 punktas); ekspertizės pažymos apskundimo tvarka (54.14 punktas); reikalavimas įvykdyti sprendimą per nurodytą terminą (54.16 punktas). Minėtieji turinio elementai yra išdėstyti ir ginčijamoje Ekspertizės pažymoje. Ekspertizės pažymoje nurodyta, kad S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centras privalo grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad nesutikdamas su Ekspertizės pažymoje nurodytais rezultatais, jis turi teisę kreiptis į Klaipėdos TLK Taikinimo komisiją arba teismą.

14Vertindamas ginčijamą Ekspertizės pažymą privalomumo pareiškėjui aspektu, teismas pažymėjo, kad nors Ekspertizės pažymoje suformuluota pareiškėjo pareiga grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau nepaisant imperatyvaus pobūdžio formuluotės, duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, todėl jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą. Toks minėtos pareigos, suformuluotos ekspertizės pažymoje, teisinis vertinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, taip pat Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 4.9 punkte įtvirtintame ekspertizės apibrėžime, pagal kurį ekspertizė – tai antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių buvo padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo. Ekspertizės pažyma – dokumentas, kuriame pateikiami ekspertizės duomenys ir išvados, nurodomos priemonės nustatytiems pažeidimams pašalinti (4.10 punktas). Minėtoje LVAT nutartyje pažymėta ir tai, kad nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės priverstinai išieškoti PSDF biudžetui padarytą žalą. Pagal Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 61 punktą ginčai, susiję su teisėtų kontrolės reikalavimų vykdymu, sprendžiami ir žala, padaryta PSDF biudžetui, išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pripažino, kad Ekspertizės pažymos pagrindu žalos išieškojimas iš pareiškėjo nėra galimas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvadų, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu – Ekspertizės pažyma – nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis ir būtent šis kriterijus, o ne subjektas, priėmęs aktą, yra reikšmingas vertinant, ar aktas yra administracinis, kurio teisėtumas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad ginčijama Ekspertizės pažyma yra administracinis aktas, nes jį priėmęs subjektas yra Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu prieš priimant galutinį sprendimą gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien formalūs kriterijai – priėmęs subjektas, akto pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-492-4/2013 konstatuota, kad Veiklos priežiūros tvarkos aprašo nuostatos, nustatančios ginčų tarp ligonių kasos ir kontroliuojamosios įstaigos nagrinėjimo organizavimo tvarką (komisijos sudarymas, ligonių kasos direktoriaus sprendimai dėl ekspertizės išvadų įvertinus šios komisijos siūlymus) vertintinos kaip vidaus administravimo pobūdžio nuostatos, savaime nesuteikiančios teisės pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą (Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013, p. 58–78).

15Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. lapkričio 17 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-15-166 pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl ABTĮ požiūriu ji negali būti administraciniam teismui skųstinu aktu. Teisinių pasekmių nebuvimas leidžia spręsti, kad ginčo iš esmės nėra, o nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo objekto (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-213/2014). Teismas pažymėjo, kad tokio akto neskundžiamumas nelaikytinas priemone, ribojančia ar paneigiančia asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, nes Ligonių kasos nustatytos žalos PSDF biudžetui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai gali būti revizuojami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos priteisimo.

16Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos 2016 m. sausio 15 d. posėdžio protokolą Nr. A18-2, kuriuo įformintas nutarimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 4 d. skundą, yra išvestinis, nes skundžiamas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas.

17Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, teismas nutraukė bylą, taip pat, vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 21,00 Eur žyminį mokestį.

18III.

19Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Atskirajame skunde atsakovas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad šios administracinės bylos ir LVAT išplėstinių teisėjų kolegijų išnagrinėtų administracinių bylų Nr. A-1820-502/2015 ir Nr. I-492-4/2013 aplinkybės nėra visiškai tapačios, todėl, atsakovo nuomone, nurodytose LVAT bylose pateiktais išaiškinimais negali būti vadovaujamasi sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

21Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu – Ekspertizės pažyma – nėra keičiama pareiškėjos teisių ir (ar) pareigų apimtis, ir pabrėžia, jog Klaipėdos TLK ekspertizės pažyma yra administracinis aktas, priimamas teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą. Remdamasis Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 4.9 punktu, atsakovas teigia, kad Klaipėdos TLK Ekspertizės pažyma laikytina individualiu administraciniu aktu, atitinkančiu bendruosius administracinio akto požymius, kuriame yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu.

22Atsakovas pabrėžia, kad teisės aktai numato teritorinių ligonių kasų, priešingai nei VLK, teisę priverstinai išieškoti PSDF biudžetui padarytą žalą. Tokia teisė yra įtvirtinta Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, kuriame nustatyta, kad teritorinės ligonių kasos vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Tačiau šioje byloje apeliacinis procesas pagal pareiškėjo paduotą atskirąjį skundą prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatančiomis šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

26Atsakovas atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro skundą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. lapkričio 17 d. ekspertizės pažymos Nr. E1-15-166 dalies ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos 2016 m. sausio 15 d. posėdžio protokolu Nr. A18-2 įforminto sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 4 d. skundą panaikinimo.

27Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos TLK ir S. K. įmonė bendrosios praktikos gydytojo centras 2014 m. kovo 10 d. sudarė sutartį Nr. S2-2014-24 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10, nuostatomis, 2015 m. liepos 22 d. – 2015 m. rugsėjo 23 d. atliko S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro planinį patikrinimą, kuriuo siekta įvertinti 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Centre išduotų siuntimų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui išdavimo pagrįstumą. Patikrinimo rezultatai buvo įforminta Klaipėdos TLK 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo pažyma Nr. K1-15-137. Vykdydami Klaipėdos TLK direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. V-322 „Dėl S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro patikrinimo ekspertizės“, Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus specialistai 2015 m. spalio 9 d. – 2015 m. lapkričio 17 d. atliko Patikrinimo pažymos ekspertizę ir 2015 m. lapkričio 17 d. buvo patvirtinta ginčijama ekspertizės pažyma Nr. E1-15-166, kuria buvo įformintas atsakovo sprendimas, kad S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centras pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ 1.5 punkto I dalies 4.1 papunkčio reikalavimus ir padarė 4389,22 Eur žalą PSDF biudžetui, kurią pareiškėjas, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktu, įpareigotas per 30 dienų nuo Ekspertizės pažymos gavimo dienos grąžinti PSDF biudžetui. Ekspertizės pažymos išvadų 3 punkte nurodyta, kad nustatyti pažeidimai vertinami kaip PSDF biudžetui padaryta žala remiantis Klaipėdos TLK su S. K. įmone bendrosios praktikos gydytojo centru 2014 m. kovo 10 d. sudarytos sutarties Nr. S2-2014-24 1.18 ir 1.18.2 papunkčiais. Klaipėdos TLK Taikinimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. gruodžio 4 d. skundą, 2016 m. sausio 15 d. posėdžio protokole Nr. A18-2 įformintu nutarimu rekomendavo laikyti Ekspertizės pažymą galiojančia. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo priimtus aktus – Klaipėdos TLK 2015 m. lapkričio 17 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-15-166 (dalyje dėl žalos padarymo išduodant siuntimus pakartotinei reabilitacijai pacientams A. G., B. B. B. ir V. S.) ir Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos 2016 m. sausio 15 d. posėdžio protokolą Nr. A18-2, kuriuo įformintas nutarimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 4 d. skundą.

28Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. To paties įstatymo 33 straipsnyje nustatant teritorinių ligonių kasų funkcijas numatyta, kad teritorinės ligonių kasos, be kita ko: sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones (1 p.); šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas (2 p.); kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą (6 p.); vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (9 p.).

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, susijusiose su teritorinių ligonių kasų reikalavimu priteisti PSDF biudžetui padarytą žalą, yra išaiškinęs, kad Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobūdį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir sveikatos priežiūros įstaigų, parodo tarp šių subjektų susiformuojančių teisinių santykių mišrų pobūdį, suponuotą a priori vienos iš sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos, kaip viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto, ne tik administruojančio PSDF biudžetui skirtus asignavimus, bet ir atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, statuso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010, 2012 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2012).

30Nagrinėjamu atveju Klaipėdos TLK atliko pareiškėjo atžvilgiu kontrolės procedūrą vadovaudamasi Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10, nuostatomis. Šio aprašo 4.7–4.10 punktai atskiria kontrolės procedūrų tipus, nurodydami, kad patikrinimas yra pirmasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo renkami ir apibendrinami duomenys ir faktai, susiję su įstaigos ar įmonės tikrinama veikla, ir teikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo; patikrinimo pažyma – dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados; ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių padaryta žala PSDF biudžetui ir koks žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo. Šis etapas pagal Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 53–56 punktus baigiamas ekspertizės pažymos surašymu. Vėliau kilę ginčai susiję su teisėtų kontrolės reikalavimų vykdymu, sprendžiami ir žala, padaryta PSDF biudžetui, išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 62–64 punktai numato, kad tokius ginčus gali spręsti teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija ar VLK direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Teritorinės ligonių kasos ar VLK direktorius, įvertinęs komisijos siūlymus, prireikus motyvuotu sprendimu gali visiškai arba iš dalies pakeisti ekspertizės pažymą. Įstaiga ar įmonė gali apskųsti TLK taikinimo komisijos ar VLK direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos sprendimą administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.

31Kaip minėta, apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. Tokia sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis buvo sudaryta ir tarp ginčo šalių – Klaipėdos TLK ir S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro (2014 m. kovo 10 d. sutartis Nr. S2-2014-24). Minėta ir tai, kad ginčijamoje Ekspertizės pažymoje nurodyta, jog Klaipėdos TLK nustatyti pažeidimai vertinami kaip PSDF biudžetui padaryta žala remiantis minėtos Sutarties 1.18 ir 1.18.2 papunkčiais. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iš esmės yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas, būtina taip pat atsižvelgti į Civilinio kodekso nuostatas.

32CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti žalą įtvirtinta ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, kuriame nustatyta, kad teritorinės ligonių kasos, vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Tokiu būdu, teritorinės ligonių kasos, vykdydamos Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnyje joms priskirtas kontrolės funkcijas, nustačiusios sutarčių, sudarytų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, pažeidimus, pagal Sveikatos draudimo įstatymą privalo reikalauti atlyginti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžetui padarytą žalą.

33Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiai administracinei bylai išspręsti aktualios teisės aiškinimo taisyklės buvo naujai suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą. Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką). Todėl teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose, po minėtos išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 paskelbimo nagrinėtose administracinėse bylose (pvz., LVAT 2016 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016, 2016 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016, 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-624/2016).

34Nagrinėjamu atveju iš ginčijamos Ekspertizės pažymos matyti, kad joje nebuvo priimtas atsakovo, viešojo administravimo subjekto, sprendimas taikyti pareiškėjui ekonomines sankcijas, administracines nuobaudas ar kitokias administracinio pobūdžio poveikio priemones. Ekspertizės pažyma įformintas Klaipėdos TLK sprendimas, remiantis su S. K. įmone bendrosios praktikos gydytojo centru 2014 m. kovo 10 d. sudarytos sutarties Nr. S2-2014-24 1.18 ir 1.18.2 papunkčiais, įpareigoti Centrą per 30 dienų nuo Ekspertizės pažymos gavimo dienos grąžinti PSDF biudžetui padarytą 4389,22 Eur žalą vertintinas kaip šalių sutartinės atsakomybės, o ne viešojo administravimo subjekto taikomos administracinės atsakomybės, priemonė.

35ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą nuostatą, taip pat ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, savo jurisprudencijoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011).

36Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015 ir kt.).

37Ginčijamoje Ekspertizės pažymoje atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas padarė žalą PSDF biudžetui, kurią įpareigojamas atlyginti. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 iš esmės buvo išaiškinta, kad teritorinių ligonių kasų aktai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, priešingai nė teigia atsakovas atskirajame skunde, turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje.

38Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijama Ekspertizės pažyma nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. ji pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ši Ekspertizės pažyma nelaikytina administraciniam teismui skųstinu aktu. Pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos 2016 m. sausio 15 d. posėdžio protokolą Nr. A18-2, kuriuo, atsakovui išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. gruodžio 4 d. skundą dėl Ekspertizės pažymos, buvo įformintas nutarimas rekomenduoti laikyti Ekspertizės pažymą galiojančia, teismas taip pat visiškai teisingai vertino kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti Ekspertizės pažymą, todėl konstatuodamas, kad pirmasis skundo reikalavimas (dėl Ekspertizės pažymos dalies panaikinimo) yra nenagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka, pagrįstai nutarė nutraukti bylą ir dėl antrojo skundo reikalavimo.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teritorinės ligonių kasos nustatytos žalos PSDF biudžetui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai galėtų būti revizuojami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

40Remdamasi išdėstytais motyvais, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi tinkama teismų praktika bei pagrįstai nusprendė nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą atmesti.

43Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas S. K. įmonė bendrosios praktikos gydytojo centras (toliau –... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos TLK vyriausieji specialistai 2015 m.... 6. Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa su pareiškėjo skundu nesutiko... 7. II.... 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi... 9. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 10. Pareiškėjas S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centras prašė... 11. Teismas pabrėžė, kad atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra... 12. Ištyręs bylos duomenis, teismas nustatė, kad ginčijama Ekspertizės pažyma... 13. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 54 punktas įtvirtina ekspertizės... 14. Vertindamas ginčijamą Ekspertizės pažymą privalomumo pareiškėjui... 15. Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog... 16. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Klaipėdos... 17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis ABTĮ 101... 18. III.... 19. Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atskiruoju skundu prašo... 20. Atskirajame skunde atsakovas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi,... 21. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje... 22. Atsakovas pabrėžia, kad teisės aktai numato teritorinių ligonių kasų,... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų... 26. Atsakovas atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos TLK ir S. K. įmonė bendrosios... 28. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, susijusiose su teritorinių ligonių... 30. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos TLK atliko pareiškėjo atžvilgiu kontrolės... 31. Kaip minėta, apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos... 32. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai... 33. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi,... 34. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamos Ekspertizės pažymos matyti, kad joje... 35. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas... 36. Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam... 37. Ginčijamoje Ekspertizės pažymoje atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas... 38. Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijama Ekspertizės pažyma nėra... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teritorinės ligonių kasos... 40. Remdamasi išdėstytais motyvais, kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. Atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą atmesti.... 43. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį... 44. Nutartis neskundžiama....