Byla eAS-801-143/2016
Dėl ekspertizės pažymos ir protokolinio nutarimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. V. (R. V.), V. Ž., J. V. dėl ekspertizės pažymos ir protokolinio nutarimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas viešoji įstaiga Respublikinė Klaipėdos ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, Ligoninė) 2016 m. liepos 13 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos TLK) 2016 m. balandžio 5 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-16-60 ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos (toliau – ir Taikinimo komisija) 2016 m. gegužės 30 d. protokolinį nutarimą Nr. A18-4.

6Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos TLK 2016 m. balandžio 5 d. surašė ekspertizės pažymą Nr. E1-16-60, kurioje nurodyta, jog Ligoninė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3.12, 3.7 punktų reikalavimus ir padarė 20 108,39 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui. Ekspertizės pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad Ligoninės vadovui už nustatytus pažeidimus taikytina administracinė nuobauda. Taikinimo komisija 2016 m. gegužės 30 d. vykusio posėdžio metu nutarė Ligoninės 2016 m. gegužės 3 d. skundą atmesti ir nurodytą ekspertizės pažymą rekomenduoti laikyti galiojančia. Šis Taikinimo komisijos sprendimas buvo išdėstytas 2016 m. gegužės 30 d. Taikinimo komisijos posėdžio protokole Nr. A18-4. Pareiškėjas kreipėsi į teismą nesutikdamas su šiais aktais.

7II.

8Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2016 m. liepos 13 d. sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p., 107, 108 str.).

9Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pagal kurią

10į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015, 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007).

11Teismas nurodė, kad keliamam ginčui aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą, PSDF biudžetui padarytos, žalos sumą, išplaukusiam iš, atsakovo vertinimu, pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką). Todėl teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.

12Teismas, remdamasis ginčijama ekspertizės pažyma, nustatė, kad joje nėra nurodytos jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjui taikomomis ekonominėmis sankcijomis, administracinėmis nuobaudomis ir kitomis poveikio priemonėmis, todėl joje suformuotos nuostatos negali būti vertinamos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus. Joje iš esmės yra tik konstatuota atsakovo nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas padarė žalą PSDF biudžetui, kurią įpareigojamas atlyginti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 būtent ir yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio, kaip kad yra nagrinėjamas šioje byloje, teritorinių ligonių kasų aktai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

13Teismas, nustatęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų, atsisakė jį priimti.

14III.

15Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Susiklostė nevienareikšmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, kuriose vertinamas galutinių teritorinių ligonių

17kasų kontrolės procedūrų aktų (ekspertizės pažymų) teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas išimtinai pasirėmė tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, nors kitose bylose (vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-509-756/2016 bei ankstesnėse: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

182010 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010, 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-339/2008 ir kt.) apeliacinės instancijos teismas priėmė analogiškus skundus ir juos išnagrinėjo. Teismui šio ginčo atveju visiškai nevertinus, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 buvo priimta iš esmės vertinant skirtingą teisinį santykį (skirtingas aplinkybes), buvo priimta nepagrįsta ir tinkamai nemotyvuota nutartis, kuri apeliacine tvarka turėtų būti panaikinta.

192. Tarp atsakovo ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas,

20yra mišraus pobūdžio (turi tiek administraciniams, tiek civiliniams teisiniams santykiams būdingų bruožų). Teismas nevertino mišraus santykių pobūdžio, nesivadovavo teismingumo nustatymo taisykle, numatyta ABTĮ 22 straipsnyje, kad, nustatant bylos rūšinį teismingumą, kai ginčo santykis yra mišrus, reikia nustatyti, kokių teisinių santykių pagrindu atsirado nagrinėjamas ginčas. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4, 33 ir 34 straipsnius, teritorinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos

21kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje. Taigi šio ginčo atveju vyrauja administracinis teisinis santykis.

223. Norminį pagrindą skųsti Klaipėdos TLK 2016 m. balandžio 5 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-16-60 ir Taikinimo komisijos 2016 m. gegužės 30 d. protokolinį nutarimą Nr. A18-4 numato Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1K-10 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (64 p.).

234. Teismui atsisakius priimti skundą, pareiškėjui realiai bus atimta galimybė kvestionuoti individualaus administracinio akto sukeltas dideles finansines pasekmes.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Atskirasis skundas atmestinas.

27Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje

28Nr. A-1820-502/2015, padarė išvadą, jog tokio pobūdžio, kaip kad yra nagrinėjamas šioje byloje, teritorinių ligonių kasų aktai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

29Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016 m. balandžio 5 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-16-60 nuspręsta, kad: viešoji įstaiga Respublikinė Klaipėdos ligoninė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3.12, 3.7 punktų reikalavimus bei padarė 20 108,39 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui; vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktu, Ligoninė per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos privalo grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą, pervesdama 20 108,39 Eur sumą į Klaipėdos TLK sąskaitą banke; Ligoninės vadovui už nustatytus pažeidimus taikyti administracinę nuobaudą. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos 2016 m. gegužės 30 d. protokoliniu nutarimu Nr. A18-4 nutarta rekomenduoti Klaipėdos TLK 2016 m. balandžio 5 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-16-60 laikyti galiojančia.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia,

31jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 359–378; ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

32Svarbu pastebėti, kad iš esmės panašioje byloje, analizuojant teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos sprendimą dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, padaryta išvada, jog ,,Ligonių kasos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą, PSDF biudžetui padarytos, žalos sumą <...>“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015). Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose, po paminėtos išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 paskelbimo, nagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016; 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje

33Nr. eAS-483-552/2016; 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje

34Nr. A-1656-624/2016; 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-618-146/2016) (ABTĮ 15 str. 1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Taigi teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos sprendimas dėl žalos prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti žalą. Negrąžinus žalos per nurodytą terminą, žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Tada būtų pagrindas pasikeisti pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimčiai – atsirasti teisinėms pasekmėms.

35Aptariant teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos sprendimą ligoninės vadovui už nustatytus pažeidimus taikyti administracinę nuobaudą, svarbu pastebėti, kad toks sprendimas laikytinas pasiūlymu skirti administracinę nuobaudą. Juo Ligoninės vadovui dar nebuvo paskirta konkreti administracinė nuobauda, kurią būtų galima ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

36Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartis atsisakyti priimti skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

37Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės atskirąjį skundą atmesti.

39Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas viešoji įstaiga Respublikinė Klaipėdos ligoninė (toliau –... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos TLK 2016 m. balandžio 5 d. surašė... 7. II.... 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi... 9. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija,... 10. į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines... 11. Teismas nurodė, kad keliamam ginčui aktualios teisės aiškinimo taisyklės,... 12. Teismas, remdamasis ginčijama ekspertizės pažyma, nustatė, kad joje nėra... 13. Teismas, nustatęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų, atsisakė jį priimti.... 14. III.... 15. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 16. 1. Susiklostė nevienareikšmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 17. kasų kontrolės procedūrų aktų (ekspertizės pažymų) teisėtumas ir... 18. 2010 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010,... 19. 2. Tarp atsakovo ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių... 20. yra mišraus pobūdžio (turi tiek administraciniams, tiek civiliniams... 21. kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla... 22. 3. Norminį pagrindą skųsti Klaipėdos TLK 2016 m. balandžio 5 d.... 23. 4. Teismui atsisakius priimti skundą, pareiškėjui realiai bus atimta... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Atskirasis skundas atmestinas.... 27. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis... 28. Nr. A-1820-502/2015, padarė išvadą, jog tokio pobūdžio, kaip kad yra... 29. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016 m. balandžio 5 d. ekspertizės... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip teisingai nurodė pirmosios... 31. jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos... 32. Svarbu pastebėti, kad iš esmės panašioje byloje, analizuojant teritorinės... 33. Nr. eAS-483-552/2016; 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje... 34. Nr. A-1656-624/2016; 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.... 35. Aptariant teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos sprendimą... 36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad... 37. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1... 38. Pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės... 39. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį... 40. Nutartis neskundžiama....