Byla A-1820-502/2015
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ortopedijos projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ortopedijos projektai“ skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

41. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ortopedijos projektai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ligonių kasa, VLK) sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. spalio 24 d. išvados Nr. 7K-419 „Dėl UAB „Ortopedijos projektai“ neplaninio tikrinimo 2014 m. liepos 7 d. ekspertizės pažymos Nr. 7K-222“ (toliau – ir Išvada) dalį dėl UAB „Ortopedijos projektai“ 2014 m. liepos 29 d. rašte Nr. 2306/3174 „Dėl neplaninio tikrinimo ekspertizės“ išdėstytų argumentų nepagrįstumo; 2) panaikinti Išvados dalį dėl ortopedijos techninių priemonių ženklinimo neatitikimų, nustatytų Ekspertizės pažymoje Nr. 7K-222, ir nustatytos 3 757,26 Lt privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytos žalos dydžio; 3) panaikinti Išvados dalį dėl įpareigojimo UAB „Ortopedijos projektai“ atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.

52. Skunde (I t., b. l. 1–8, 89–96) pareiškėjas paaiškino, kad Ligonių kasos sudaryta komisija atliko neplaninio patikrinimo ekspertizę dėl jo pagamintų ir išduotų apatinių galūnių įtvarinių sistemų poklasiui priskiriamų ortopedijos techninių priemonių (toliau – ir OTP), kurių užsakymai buvo įvykdyti per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d., atitikties teisės aktams ir sutarties nuostatoms, kuo remiantis surašyta 2014 m. liepos 7 d. ekspertizės pažyma. Pareiškėjas 2014 m. liepos 29 d. kreipėsi į VLK, pareikšdamas nesutinkantis su šia pažyma. Atsakovo sudaryta komisija 2014 m. spalio 24 d. surašė išvadą Nr. 7K-419 „Dėl UAB „Ortopedijos projektai“ neplaninio tikrinimo 2014 m. liepos 7 d. ekspertizės pažymos Nr. 7K-222“, kurioje nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nesilaikė produkcijos ženklinimo reikalavimų.

63. Teigė, jog teisės aktai nenustato konkretaus reikalavimo, kaip ir kokiu būdu turi būti pateikiama informacija apie medicinos prietaiso naudojimą ir jo gamintoją, todėl negali būti pripažįstamas pažeidimu pareiškėjo pasirinktas žymėjimo būdas priklijuoti etiketę su reikalaujama informacija prie gaminio. Aplinkybė, kad gaminiai yra ženklinami „Mediroyal“ pavadinimu, negali būti vertinama kaip pažeidimas – „Mediroyal Nordic“, AB (toliau – ir „Mediroyal“) yra Švedijos įmonė, tiekianti pareiškėjui siūtinių įtvarinių sistemų pusgaminius, ir jis neturi galimybės reikalauti, kad „Mediroyal“ nedėtų savo logotipų, kurie yra numatyti bendroje jų gamybos sistemoje. Visą reikiamą informaciją sutalpinti gaminio etiketėje nėra galimybės, todėl pareiškėjas ją pateikia prie gaminio pridedamoje naudojimo instrukcijoje. Šiuo metu gaminių etiketės yra papildytos atsižvelgiant į neplaninio patikrinimo išvadas.

74. Nurodė, jog Komisijos įvardyti žymėjimo neatitikimai negali būti pripažinti realiais pažeidimais, dėl kurių kilo žala PSDF biudžetui. Net jeigu teismas nesutiktų su pareiškėjo pozicija ir būtų konstatuota, kad VLK pagrįstai nustatė pažeidimą, negali būti pripažinta, jog yra padaryta 3 757,26 Lt žala PSDF biudžetui. OTP įsigijimo išlaidos yra kompensuojamos per ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su VLK, arba tiesiogiai apdraustiesiems, įsigijusiems OTP savo lėšomis pagal tvarką, kuri nustatyta Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (toliau – ir Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašas, Aprašas). Ligonių kasa nustatė, kad žala PSDF biudžetui padaryta dėl OTP ženklinimo, tačiau nenurodė, kaip pasireiškė ši tariama neatitiktis Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 (toliau – ir Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas), nustatytiems reikalavimams. Be to, visos OTP buvo laiku ir tinkamai išduotos pacientams, atitiko joms keliamus kokybės reikalavimus, nė vienas pacientas nesiskundė nei dėl OTP išdavimo tvarkos, nei dėl kokybės, todėl iš tariamų pažeidimų nepagrįstai kildinama žala.

85. Atsakovas Ligonių kasa su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

96. Atsiliepime (I t., b. l. 29–37) paaiškino, kad pareiškėjas su VLK yra sudaręs sutartį, kuria remdamasis VLK apmoka pareiškėjui apdraustiesiems pagamintų ir išduotų OTP gamybos ir pritaikymo išlaidas. VLK turi teisę kontroliuoti įmones, tikrinti, ar jos tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir aprūpina pacientus kokybiškomis pagal užsakymą gaminamomis OTP. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis duomenimis, kad OTP buvo išduodami nematuojant ir iš karto, išduodamos OTP buvo paženklintos įmonės „Mediroyal“ logotipu, o ne ortopedijos įmonės etiketėmis, neatitinka įmonės pateiktų siūtinių įtvarinių sistemų etikečių pavyzdžių, pateiktų paraiškoje sudaryti sutartis 2014 metams. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VASPVT) nuomone, etiketės klijavimas paprastu lipduku ant siūtinių medicinos prietaisų dėl jų naudojimo, priežiūros pobūdžio nėra pakankamas, be to, patikrinimo metu toks žymėjimas nebuvo aptiktas. Surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas išdavė ne pagal užsakymą pagamintus gaminius, o serijinius gaminius, nupirktus iš įmonės „Mediroyal“. Atitinkamai VLK neturi pareigos apmokėti tokių gaminių įsigijimo išlaidų, todėl visų gaminių, kurie buvo rasti su įmonės „Mediroyal“ logotipu arba be jokios etiketės, išlaidos negalėjo būti apmokėtos ir šių užsakymų suma laikytina žala PSDF biudžetui.

10II.

117. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ortopedijos projektai“ skundą atmetė (II t., b. l. 1–6).

128. Teismas nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar teritorinėmis ligonių kasomis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, atitikties nustatytiems reikalavimams ir vaistų, medicinos pagalbos priemonių bei ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, išrašymo, išdavimo (pardavimo) ir kitos su tuo susijusios įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą – jos tikslą, vykdymo tvarką ir šią priežiūrą vykdančių asmenų teises bei pareigas reglamentuoja Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 (toliau – ir Veiklos priežiūros tvarkos aprašas). Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 3.3 punkte nustatyti VLK įgaliojimai vykdant įmonių ir įstaigų veiklos priežiūrą atlikti planines ir neplanines kontrolės procedūras. Pagal Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo 20 punktą, kompensuojamos tik pagal užsakymą pagamintų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos. Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo 49.2 punkte nustatyta, kad jeigu VLK ir (ar) jai pavaldžios įstaigos darbuotojai nustato, kad ortopedijos įmonė įvedė į Ortopedijos informacinę sistemą teisės aktų reikalavimų neatitinkančius ortopedijos techninės priemonės užsakymo duomenis, pagal kuriuos apdraustajam nepagrįstai buvo suteikta teisė į šios priemonės gamybos ir pritaikymo išlaidų kompensavimą, ir šios užsakyme nurodytos ortopedijos techninės priemonės gamybos ir pritaikymo išlaidos jau yra kompensuotos, ortopedijos įmonė atlygina šios priemonės bazinės kainos dydžio žalą PSDF biudžetui ir sumoka baudą pagal Aprašo 49.1 punkte nurodytus kriterijus. Pagal šiuos kriterijus, jei teisės aktų pažeidimas nustatomas pirmą kartą sutarties galiojimo laikotarpiu, įmonė moka baudą, atitinkančią ortopedijos techninės priemonės bazinę kainą, kurios vieno balo vertė yra lygi vienam litui. Analogiškos baudos skyrimo nuostatos yra įtvirtintos ir 2013 m. gruodžio 31 d. sutarties tarp VLK ir pareiškėjo 6.3 punkte. Šios žalos atlyginimo institutas yra specifinis, reguliuojamas specialiosiomis viešojo administravimo teisės normomis, kurios turi taikymo pirmenybę bendrųjų žalos atlyginimo normų atžvilgiu pagal principą lex specialis derogat legi generalis. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 54.10 ir 54.12 punktuose nustatyta, kad įstaigos ar įmonės veiklos priežiūrą vykdančios institucijos vadovo įsakymo pagrindu atliktos ekspertizės pažymoje yra nurodomas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo, reikalavimas atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, jos atlyginimo terminas, bankas ir sąskaitos numeris, į kurią turi būti pervesti pinigai.

139. Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 14 punkte nustatyta, kad prie kiekvieno medicinos prietaiso inter alia turi būti pridėta informacija apie saugų ir tinkamą jo naudojimą, atsižvelgiant į potencialių sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ir vartotojų kvalifikaciją bei žinias, ir apie jo gamintoją. Informacija pateikiama etiketėje ir naudojimo instrukcijoje; etiketėje turi būti pateikti šie duomenys: gamintojo pavadinimas arba prekybinis pavadinimas ir adresas; informacija, kuri yra būtina, kad būtų galima, ypač sveikatos priežiūros specialistams ir vartotojams, identifikuoti medicinos prietaisą ir pakuotės turinį; jei medicinos prietaisas pagamintas pagal užsakymą, žodžiai „pagal užsakymą pagamintas medicinos prietaisas“.

1410. Ligonių kasos ir UAB „Ortopedijos projektai“ 2013 m. gruodžio 31 d. sutarties „Dėl apdraustųjų aprūpinimo techninėmis priemonėmis“ (toliau – ir Sutartis) 1.2 punkte nustatyta, kad pagal šią sutartį yra kompensuojamos pagal užsakymą gaminamos ortopedijos techninės priemonės. Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 7 punkte taip pat nurodyta, kad pagal užsakymą pagamintas medicinos prietaisas yra medicinos prietaisas, specialiai pagamintas pagal sveikatos priežiūros ir, jei reikia, bet kurio kito specialisto, turinčio tam reikalingą profesinę kvalifikaciją, raštu išdėstytus tam tikrus šio medicinos prietaiso konstrukcijos savybių nurodymus, už kuriuos jis atsako, ir kuris yra skirtas naudoti tik konkrečiam pacientui. Serijiniu būdu pagaminti medicinos prietaisai, kuriuos reikia pritaikyti pagal tam tikrus sveikatos priežiūros arba bet kurio kito specialisto nurodytus reikalavimus, nelaikomi medicinos prietaisais, pagamintais pagal užsakymą. Sutarties 3.6.1 punkte taip pat nustatyta pareiškėjo pareiga į Ortopedijos informacinę sistemą perduoti užsakymų duomenis tik tų priemonių, kurios atitinka OTP skyrimą ir kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

1511. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas išdavė OTP, kurios buvo paženklintos netinkamai, tai yra prie OTP audeklo priklijuodavo popierinį lipduką, kuriame būdavo nurodytas gaminio tipas, dydis ir pridedama žyma „pagaminta pagal individualų užsakymą“. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad tai yra netinkamas ženklinimas pagal Sutarties reikalavimus ir Medicinos prietaisų saugos techninį reglamentą. VASPVT 2014 m. liepos 3 d. rašte Nr. D2-8521-(5.9) nurodė, kad etiketės neatitiko anksčiau minėtų Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 14 punkto reikalavimų. Taip pat sutiko su atsakovo teismo posėdyje išsakyta nuomone, kad toks ženklinimas netinkamas ir dėl to, kad priklijuotas popierinis lipdukas prie OTP audeklo neišlieka skalbiant ar valant priemonę. Toks ženklinimo būdas sustiprina atsakovo išvadą, kad lipdukai buvo klijuojami tik formaliai ant serijinių OTP gaminių, o realiai pareiškėjas jų negamino ir nepritaikė pagal užsakymą apdraustajam individualiai. Be to, patikrinimo metu apklausus 11 apdraustųjų, nustatyta, kad kai kuriems OTP buvo išduodamos tą pačią dieną, individualiai jų nepritaikius. Apžiūrėjus šių apdraustųjų pateiktas OTP, ant jų nebuvo aptikta pareiškėjo ženklinimo etikečių, o tik užsienio gamintojos „Mediroyal“ logotipai, nors, kaip nustatyta Sutartyje, Medicinos prietaisų saugos techniniame reglamente ir Apraše, pareiškėjas įsipareigojo išduodamą OTP ženklinti informacija, nurodyta Medicinos prietaisų saugos techniniame reglamente ir Sutartyje.

1612. Taigi pareiškėjas, nesilaikydamas OTP ženklinimo reikalavimų, tiekdamas ne pagal užsakymą individualiai pritaikytas OTP, nesilaikė Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 14 punkto, Aprašo 20 punkto ir Sutarties 1.2, 3.6.1 punktų reikalavimų. Pareiškėjas išdavė priemones, pagamintas serijiniu būdu, nepritaikytas individualiai kiekvienam pacientui ir jos neatitiko teisės aktuose nustatytų ženklinimo reikalavimų. Duomenų, kad jos buvo pritaikomos kiekvienam pacientui, pareiškėjas nepateikė. Atsakovas ėmėsi visų būtinų priemonių nustatyti pareiškėjo pažeidimą, ištyrė susijusias faktines aplinkybes tiek, kiek tai buvo reikalinga pagal jam priskirtą kompetenciją ir suteiktus įgalinimus. Aptarti teisės aktai nenustato pareigos atsakovui tiriant tokius pažeidimus atlikti kokius nors papildomus veiksmus. Skundžiami atsakovo aktai priimti tinkamai taikant jų priėmimo procedūrą, juos priimdama VLK veikė pagal savo diskreciją, įgyvendino jai nustatytus įgaliojimus. Skundžiamais aktais pagrįstai nustatyta žala PSDF biudžetui. Sutartyje nustatyta atsakovo pareiga kompensuoti pareiškėjo išlaidas pagal užsakymą gaminamoms OTP, vadinasi, atsakovas neturi pareigos apmokėti išlaidas ne pagal užsakymą pagamintoms OTP. Pagal Aprašo 49.2 punktą, tokiu atveju ortopedijos įmonė atlygina OTP kainos dydžio žalą PSDF biudžetui. Skundžiamais aktais padaryta žala dėl netinkamo žymėjimo įvertinta 3 757,26 Lt, o tai pagal bylos duomenis atitinka Aprašo reikalavimus.

17III.

1813. Pareiškėjas UAB „Ortopedijos projektai“ padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 9–19), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

1914. Nurodo, jog teismas išvadą dėl OTP pagaminimo serijiniu būdu padarė iš esmės dėl to, kad ant kai kurių gaminių nebuvo rasta UAB „Ortopedijos projektai“ etikečių, tačiau aplinkybė, kad gaminys yra (ar nėra) paženklintas etikete, pati savaime nėra susijusi su paties gaminio gamyba. Teigia, jog nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog priklijuojamas lipdukas (etiketė) dėl OPT audeklo ypatybių gali nukristi, tačiau faktas, kad lipdukas nukrito nuo kai kurių gaminių nereiškia, jog gaminys iš pagaminto pagal individualų užsakymą gaminio tapo serijiniu gaminiu. Remiasi Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 7 punktu ir teigia, jog iš šios normos matyti, kad tam, jog gaminys būtų laikomas pagamintu individualiai (pagal užsakymą), jis turi atitikti šiuos reikalavimus: turi būti pagamintas specialiai; turi būti pagamintas pagal konstrukcijos savybių nurodymus; turi būti pritaikytas konkrečiam pacientui. Teigia, jog nei VLK komisija, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netaikė minėtos teisės normos ir nepagrindė, kodėl pareiškėjo gaminiai buvo laikomi pagamintais ne pagal individualų užsakymą.

2015. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog OTP buvo gaminamos individualiai, pagal užsakymą, t. y. gaminiai buvo išduoti ne iš karto, bet gaminami kelias dienas bei pritaikyti pagal kiekvieno paciento kūno matavimus. Mano, jog iškilus abejonei dėl gaminio pagaminimo būdo (serijinis ar individualus), tokios abejonės, remiantis iš Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies išplaukiančiu in dubio pro reo principu, turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai. O būtent administracinį aktą surašiusiai institucijai (VLK komisijai) kilo pareiga atlikus gaminio analizę ir remiantis konkrečiais įrodymais, o ne prielaidomis, įrodyti, jog buvo padarytas administracinis pažeidimas.

2116. Pažymi, jog nei Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas, nei joks kitas teisės aktas nenustato būdo, kaip konkrečiai informacija apie saugų ir tinkamą medicinos prietaiso naudojimą ir jo gamintoją turi būti pridėta prie gaminio. Todėl mano, jog prie OPT priklijuodamas etiketes jokio pažeidimo nepadarė.

2217. Nurodo, jog etiketėse pateikė visą privalomą informaciją. Pirma, iš etikečių pavyzdžių matyti, jog jose buvo nurodytas tiek OPT gamintojas (UAB „Ortopedijos projektai“), tiek šio gamintojo adresas, todėl Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 14.3.1 punkto reikalavimai, vien todėl, kad, anot VLK, ant etiketės nebuvo žodžių „Medicinos prietaiso gamintojas“, pažeisti nebuvo. Šiuo aspektu mano, jog bet kuriam vartotojui akivaizdu, kad ant etiketės nurodyta bendrovė ir yra tos prekės gamintoja. Antra, iš etikečių matyti, jog jose yra pateikiama informacija, kuri padeda tiksliai identifikuoti prietaisą, t. y. jose yra nurodytas tiek gaminio konkretus pavadinimas, tiek ir gamintojo tipas ir dydis, todėl nebuvo pažeisti Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 14.3.2 punkto reikalavimai. Trečia, ant kiekvienos etiketės buvo užrašas „pagaminta pagal individualų užsakymą“, todėl vien tai, kad pareiškėjas etiketėse užrašė kiek kitokius žodžius nei reikalauja Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 14.3.7 punktas („pagal užsakymą pagamintas medicinos prietaisas“) dar nereiškia, kad šis punktas buvo pažeistas. Ketvirta, visa informacija, susijusi su gaminio laikymo ir naudojimo sąlygomis, buvo nurodyta ant instrukcijų, o pačioms OTP nebuvo taikytinos ypatingos laikymo ar naudojimo sąlygos, todėl buvo išpildyti ir Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 14.3.9 ir 14.3.10 punktų reikalavimai.

2318. Tvirtina, jog atsakovas paraiškos 2014 metams sudaryti sutartį dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis nagrinėjimo metu pripažinęs pareiškėjo etikečių pavyzdžius tinkamais, vėliau negalėjo pakeisti savo pozicijos.

2419. Išdėsto, jog konkrečiu atveju VLK komisija nustatė 3 757,26 Lt žalos PSDF biudžetui, padarytos dėl netinkamo ženklinimo etiketėmis ir 595,78 Lt žalos, pareiškėjui pagaminus serijinius (ne individualius) gaminius. Kadangi serijiniai (ne individualūs) gaminiai buvo taip pat laikomi netinkamai paženklintais, VLK komisija 595,78 Lt žalą įtraukė į 3 757,26 Lt sumą. Mano, jog vien tai, kad dėl dalies gaminių buvo nustatyti dvejopi pažeidimai (serijiniai gaminiai ir netinkamai etiketėmis paženklinti gaminiai) nereiškia, jog šiuos skirtingo pobūdžio pažeidimus galima sutapatinti. Sutapatinęs visiškai skirtingas faktines situacijas ir skirtingus pažeidimus, teismas netinkamai apskaičiavo PSDF biudžetui padarytos žalos dydį.

2520. Taip pat nurodo, jog šioje byloje turėjo būti taikomas konkretus žalos PSDF biudžetui nustatymo ir apskaičiavimo tvarką įtvirtinantis teisės aktas – Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašas, patvirtintas Ligonių kasos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1K-282 (toliau – ir Žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašas). Teigia, jog byloje nustatytieji pažeidimai nepatenka į Žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo 3 punkto numatytą sąrašą atvejų, kai žalos PSDF biudžetui dydis atitinka visą iš PSDF biudžeto kompensuojamą bazinę kainą. Tai pagrindžia aplinkybės, jog pareiškėjas gaminius visais atvejais išdavė apdraustiesiems pacientams, pateikė dokumentus, patvirtinančius OTP išdavimą, gaminiai buvo išduoti pagal galiojančius siuntimus. Todėl žala pagal visą kompensuojamąją bazinę kainą pareiškėjo atžvilgiu nustatyta nepagrįstai.

2621. Priduria, jog atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akivaizdu, kad jokios realios žalos pareiškėjas nepadarė. Be to, įpareigojimas atlyginti žalą PSDF biudžetui yra akivaizdžiai neproporcingas ir neatitinka valstybinių įstaigų pozicijos būti patariamuoju, paskatinančiuoju verslo įmonių partneriu.

2722. Atsakovas Ligonių kasa atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 23–32).

2823. Atsiliepime atsakovas pakartoja pagrindinius argumentus, kuriuos jau buvo išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą.

2924. Papildomai nurodo, jog savo apeliacinio skundo teiginiu, jog bet kuriam vartotojui akivaizdu, kad ant etiketės nurodyta bendrovė ir yra tos prekės gamintoja, pareiškėjas tik patvirtina teiginį, jog „Mediroyal“ yra ginčo OTP gamintoja, nes būtent šios įmonės etiketės ir buvo rastos ant gaminių, o pareiškėjo etikečių nerasta. Taip pat akcentuoja, jog šiuo aspektu svarbu tai, kad pareiškėjo tvirtinimu, jo etiketės negalėjo išlikti ant gaminių dėl savo pobūdžio, tačiau tuomet tampa neaišku, kodėl išliko „Mediroyal“ etiketės. Įvertindamas gaminių specifiką (jei pats juos būtų gaminęs), pareiškėjas būtų pritvirtinęs etiketes taip, kaip tai padarė „Mediroyal“. Mano, jog šis argumentas svarbus, nes akivaizdu, kad pareiškėjas serijinius gaminius atiduoda pacientams kaip individualius, taip pažeisdamas pacientų teisę į kokybiškas OTP ir nepagrįstai įgydamas teisę į gaminių apmokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų, nes sutartimi VLK yra įsipareigojusi apmokėti tik už individualius gaminius. Be to, įmonės patikrinimas buvo pradėtas skundo pagrindu, siekiant išvengti piktnaudžiavimo.

3025. Pažymi, jog pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad etikečių galima nedėti tiek ant individualių, tiek ant serijinių gaminių, prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Tiek individualūs, tiek serijiniai gaminiai privalo būti tinkamai ženklinami, o etiketė nurodo, kas yra medicinos prietaiso gamintojas, prietaiso naudojimo ypatybes ir pan., todėl toks klaidinantis aiškinimas yra negalimas.

3126. Teigia, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai lingvistiškai aiškina, jog VLK esą netiko, kad etiketėse nebuvo žodžio „medicinos prietaiso gamintojas“, tačiau to niekur neteigta. Pažymi, jog etikečių nerasta, nors pareiškėjas ir mėgina įrodyti, kad jos visos nukrito. Jei VLK tikrinimų metu būtų radusi pareiškėjo etiketes, ginčo nebūtų kilę. Be to, nors pareiškėjas ir pateikė etikečių pavyzdžius, kaip jos turėtų atrodyti, jis nenurodė, kad tai bus prilipinami lipdukai, o ne prisiuvamos etiketės.

3227. Akcentuoja, jog nors pareiškėjas ir teigia, kad pacientei, kuriai, kaip nustatė VLK, buvo išduoti serijiniai gaminiai, visgi buvo išduoti individualūs gaminiai, šį jo teiginį paneigia šios pacientės užpildyta anketa, iš kurios matyti, jog gaminį ji gavo konsultacijos metu, gaminys nebuvo išmatuotas ir pagamintas konkrečiai jai. Todėl teigia, jog pareiškėjo pridėti užsakymo lapai yra galimai suklastoti, įrašant realaus OTP išdavimo laiko neatitinkančias datas ir kitus duomenis, kadangi ši pacientė OTP gavo tą pačią dieną, o ne po kelių dienų, kaip yra nurodoma užsakymo lapuose. Be to, teiginį, jog pareiškėjas išduodavo serijinius gaminius, patvirtina ir kitų pacientų paaiškinimai, jog gaminius jie gaudavo iš karto konsultacijų metu.

3328. Paaiškina, jog Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka korupcijos prevencijos analizę būtent dėl siūtinių ortopedijos techninių priemonių, nes mano, kad dalis OTP galimai nepagrįstai priskiriamos pagal užsakymą pagamintoms OTP, nors realiai jos yra serijinės gamybos OTP, kurios pacientui tik individualiai pritaikomos. Kadangi serijiniu būdu pagamintų OTP pritaikymo išlaidos nekompensuojamos, rinkoje dalyvaujantys subjektai yra priversti imituoti, kad pacientui OTP gamina individualiai, nors realiai teikia tik serijinės OTP pritaikymo paslaugą, tokiu būdu patirdami žymiai mažesnes sąnaudas ir išlaidas nei gamindami OTP pagal užsakymą ir ją pritaikydami pacientui individualiai.

34Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

3629. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ligonių kasos sudarytos komisijos išvados, kuria buvo užbaigta pareiškėjo pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių neplaninio patikrinimo procedūra, atmesti pareiškėjo ankstesniuose šios procedūros etapuose reikšti prieštaravimai dėl Ligonių kasos nustatytų pažeidimų jo veikloje bei konstatuota, jog jis privalo atlyginti nustatytąją žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

3730. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas UAB „Ortopedijos projektai“ yra ortopedijos technines priemones gaminanti įmonė, su kuria Ligonių kasa 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“, galiojusią nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (I t., b. l. 43–59).

3831. Sutartimi pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo pagal užsakymą gaminti ir išduoti sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims kokybiškas ortopedijos technines priemones, kaip tai numato Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašas (1.3.2. p., 3.14. p.). Ligonių kasa savo ruožtu prisiėmė įsipareigojimą įmonei už sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones, neviršijant pagal atskirus priemonių poklasius skirtos iš PSDF biudžeto sumos, kompensuoti (4.1. p.).

3932. Minėto Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 19 punktas numato, jog kompensuojamos tik pagal užsakymą pagamintų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos, o Aprašo 49.2 punktas įtvirtina, jog jei VLK ir (ar) jai pavaldžios įstaigos darbuotojai nustato, kad ortopedijos įmonė įvedė į Ortopedijos informacinę sistemą teisės aktų reikalavimų neatitinkančius ortopedijos techninės priemonės užsakymo duomenis, pagal kuriuos apdraustajam nepagrįstai buvo suteikta teisė į šios priemonės gamybos ir pritaikymo išlaidų kompensavimą, ir tokių ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidos jau yra kompensuotos, ortopedijos įmonės atlygina šios priemonės bazinės kainos dydžio žalą PSDF biudžetui ir sumoka baudą pagal Aprašo 49.1 punkte nurodytus kriterijus. Analogiškos atsakomybės taikymo nuostatos buvo sulygtos Sutarties 6.3 punkte.

4033. Aprašo 55 punktas taip pat įtvirtina, jog dėl šios tvarkos ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo kilę ginčai sprendžiami šalių susitarimu. Nepavykus susitarti – taikomos teisinio poveikio priemonės Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 7.6 punktas savo ruožtu numato, jog visi dėl šios sutarties sąlygų vykdymo kilę klausimai sprendžiami abipusių derybų būdu, o šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme.

4134. Minėta, jog šio ginčo objektas – 2014 m. spalio 24 d. Ligonių kasos sudarytos komisijos išvada Nr. 7K-419 „Dėl UAB „Ortopedijos projektai“ neplaninio tikrinimo 2014 m. liepos 7 d. ekspertizės pažymos Nr. 7K-222“, kuria buvo užbaigta pareiškėjo pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių neplaninio patikrinimo procedūra. Bylos duomenimis nustatyta, jog neplaninis pareiškėjo gaminių laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. patikrinimas pradėtas Ligonių kasos 2014 m. balandžio 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1K-84 „Dėl UAB „Ortopedijos projektai“ neplaninio patikrinimo“. Atlikus jį, 2014 m. balandžio 28 d. buvo surašyta patikrinimo pažyma Nr. 7K-118, kurioje buvo nustatytos neatitiktys (Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimų pažeidimai) pareiškėjo veikloje bei nutarta jas vertinti kaip galimą žalą PSDF biudžetui, kuri siekia 3 757,26 Lt.

4235. Pareiškėjui 2014 m. gegužės 16 d. pateikus pastabas dėl patikrinimo pažymos, Ligonių kasos direktorius, vadovaudamasis Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 44 punktu, 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1K-129 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. balandžio 28 d. atlikto neplaninio UAB „Ortopedijos projektai“ patikrinimo ekspertizės komisijos sudarymo“ sudarė pareiškėjo neplaninio patikrinimo ekspertizės komisiją ir pavedė jai atlikti šio patikrinimo ekspertizę.

4336. Ši komisija 2014 m. liepos 7 d. surašė ekspertizės pažymą Nr. 7K-222, kuria patvirtino, kad pareiškėjo PSDF biudžetui padaryta žala siekia 3 757,26 Lt ir nurodė, jog ją pareiškėjas turi atlyginti iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. Ekspertizės pažyma pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog nesutikdamas su šioje pažymoje nustatytais rezultatais, turi teisę prašyti Ligonių kasos direktoriaus sudaryti komisiją dėl ginčo sprendimo arba per vieną mėnesį kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl šios ekspertizės pažymos apskundimo.

4437. Pareiškėjas pasinaudojo jam Ekspertizės pažymoje išaiškinta tvarka prašyti sudaryti komisiją dėl ginčo sprendimo ir 2014 m. liepos 29 d. raštu Nr. 2306/3174 „Dėl neplaninio tikrinimo ekspertizės“ kreipėsi į Ligonių kasą. Ligonių kasos direktorius, vadovaudamasis Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 63 punktu, 2014 m. spalio 13 d. įsakymu „Dėl UAB „Ortopedijos projektai“ neplaninio tikrinimo 2014 m. liepos 7 d. ekspertizės pažymos Nr. 7K-222 vertinimo komisijos sudarymo“ sudarė Ekspertizės pažymos vertinimo komisiją, kuriai pavedė įvertinti Ekspertizės pažymą ir pateikti siūlymus.

4538. Administraciniam teismui pareiškėjo apskųstoje 2014 m. spalio 24 d. Komisijos išvadoje nutarta pateikti tokius siūlymus: 1) pareiškėjo 2014 m. liepos 29 d. rašte išdėstyti argumentai nepagrįsti; 2) Ekspertizės pažymoje neatitikimai ir 3 757,26 PSDF biudžetui padaryta žala nustatyti pagrįstai; 3) palikti galioti įpareigojimą pareiškėjui atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.

4639. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Išvados teisėtumą, sprendė, jog ja pareiškėjo įvykdyti pažeidimai ir atlygintina žala PSDF biudžetui nustatyti pagrįstai, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

4740. Nusakytųjų faktinių aplinkybių kontekste apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti išplėstinė teisėjų kolegija laiko esminga pasisakyti dėl byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, Ligonių kasos kompetencijos apimties ir šios institucijos sudarytos Komisijos Išvados statuso teisinių pasekmių sukėlimo prasme.

48V.

4941. Sveikatos draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, jog iš PSDF biudžeto apmokama valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 8 punktas savo ruožtu įtvirtina, jog ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos, vadovaujantis aprašu, kompensuojamos per ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su VLK, arba tiesiogiai apdraustiesiems, įsigijusiems ortopedijos technines priemones savo lėšomis aprašo nustatyta tvarka. Minėtosios nuostatos įtvirtina Ligonių kasos teisę sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I492-4/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013, p. 58–78).

5042. Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokios sutartys, kaip sudarytoji tarp atsakovo ir pareiškėjo nagrinėjamoje byloje, t. y. sutartys, sudarytos tarp Ligonių kasos ir ortopedijos technines priemones gaminančių įmonių dėl apdraustųjų aprūpinimo šiomis priemonėmis, vertinamos kaip viešojo pirkimo-pardavimo sutartys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-376/2012, 2015 m. rugsėjo 30 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1924-502/2015).

5143. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

5244. Civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi ši nuostata leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai prašoma atlyginti žala siejama su sutartiniais santykiais, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine.

5345. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog Ligonių kasa, be kita ko, teigia, jog pareiškėjas, ortopedijos įmonė, netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (pagaminus ortopedijos technines priemones ne pagal individualų užsakymą, bet – serijiniu būdu, nors Ligonių kasa ir įrodinėja šį pažeidimą per netinkamą gaminių ženklinimą), tokiu būdu siekdama susigrąžinti pareiškėjo netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu padarytą žalą, todėl iš esmės yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės, kaip ir šioje byloje, nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014).

5446. Sveikatos sistemos įstatymo (aktuali redakcija) 76 straipsnis įtvirtina, jog valstybinė ir teritorinės ligonių kasos pagal kompetenciją užtikrina nustatytų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, kontroliuoja jų kiekį ir kokybę, atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę, teikia lėšas valstybės ir savivaldybių fondams, vykdo įstatymų ir ligonių kasų nuostatų nustatytas funkcijas. Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo 50 punktas savo ruožtu numato, jog Ligonių kasa ir (ar) jai pavaldžios įstaigos turi teisę bei pareigą kontroliuoti, kaip ortopedijos įmonės vykdo atitinkamų teisės aktų ir sutarčių nuostatas. Naudodamasi šia kontrolės funkcija, Ligonių kasa vadovaujasi Veiklos priežiūros tvarkos aprašu (anksčiau vadintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašu (Kontrolės tvarkos aprašu). Taigi Ligonių kasa, būdama sutarties dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis šalimi, tuo pačiu turi ir valdingus įgaliojimus, kas suponuoja byloje susiklosčiusių teisinių santykių dvilypumą arba, kitais žodžiais tariant, šių santykių mišrų pobūdį.

5547. Panašios pozicijos, mutatis mutandis, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai bylose, susijusiose su teritorinių ligonių kasų reikalavimu priteisti PSDF biudžetui padarytą žalą: „Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobūdį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir sveikatos priežiūros įstaigų, kartu parodo ir tarp šių subjektų susiformuojančių teisinių santykių mišrų pobūdį, suponuotą a priori vienos iš sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos, kaip viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto, ne tik administruojančio PSDF biudžetui skirtus asignavimus, bet ir atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, statuso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prieš VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prieš VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2012).

5648. Nagrinėjamoje byloje Ligonių kasa savo valdingus įgaliojimus įgyvendino atlikdama kontrolės procedūrą (neplaninį patikrinimą) pareiškėjo atžvilgiu ir, be kita ko, priimdama galutinį kontrolės procedūros aktą – Ligonių kasos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 63 punktu, sudarytos Komisijos išvadą, kurioje įvertintas ankstesnio neplaninio tikrinimo akto (ekspertizės pažymos) pagrįstumas pareiškėjo Ligonių kasai pateiktų prieštaravimų plotmėje. Nors Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 64 punktas expressis verbis ir įtvirtina, jog įstaiga ar įmonė gali apskųsti TLK taikinimo komisijos ar VLK direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos sprendimą administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, spręstina, jog konkrečiu atveju, be kita ko, atsižvelgiant į minėtą teisinių santykių tarp Ligonių kasos ir pareiškėjo dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis mišrų pobūdį, reikia įvertinti, ar šis aktas gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, t. y. ar jis suteikia ar panaikina kokias nors pareiškėjo teises, nustato jam pareigas.

57VI.

5849. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

5950. Aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat – Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 359–378 ir kt.).

6051. Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

6152. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje ginčijama Ligonių kasos sudarytos komisijos 2014 m. spalio 24 d. Išvada, vadovaujantis Veiklos priežiūros tvarkos apraše įtvirtinta galimybe spręsti ginčus tarp Ligonių kasos ir įmonės, pareiškėjo institucijai pateiktų prieštaravimų plotmėje buvo patvirtinta, jog neatitikimai dėl ortopedijos techninių priemonių ženklinimo prieš tai priimtame kontrolės procedūros akte – Ekspertizės pažymoje – nustatyti pagrįstai, kaip ir PSDF biudžetui padaryta žala, siekianti 3 757,26 Lt. Remiantis Išvada taip pat paliktas galioti įpareigojimas pareiškėjui atlyginti nurodytąją, PSDF biudžetui padarytąją, žalą.

6253. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 54 punktas įtvirtina ekspertizės pažymos turinio elementus, į kuriuos inter alia patenka: sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir poveikio priemonių taikymo (54.10 p.); reikalavimas atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ir jos atlyginimo terminas, bankas ir sąskaitos numeris, į kurią turi būti pervesti pinigai (54.12 p.); ekspertizės pažymos apskundimo tvarka (54.14 p.); reikalavimas įvykdyti sprendimą per nurodytą terminą (54.16 p.).

6354. Minėtieji turinio elementai buvo išdėstyti ir ginčo Ekspertizės pažymoje, kuri buvo Komisijos Išvada pareiškėjo išsakytų prieštaravimų plotmėje revizuotas kontrolės procedūros aktas, be kita ko, nurodant, jog pareiškėjas iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. turi atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, į atitinkamą sąskaitą pervesdamas 3 757,26 Lt. Ekspertizės pažyma pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog nesutikdamas su šioje pažymoje nurodytais ekspertizės rezultatais, turi teisę prašyti Ligonių kasos direktoriaus sudaryti komisiją dėl ginčo sprendimo arba per vieną mėnesį nuo ekspertizės pažymos gavimo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl šios pažymos apskundimo.

6455. Nagrinėjamame ginče įvertinus pirmiau nurodytus turinio elementus lingvistiniu požiūriu, Komisijos Išvados adresato (pareiškėjo) statusas prima facie atrodo pasikeitęs, viešojo administravimo subjektui jam suformulavus valdingą patvarkymą – įpareigojimą grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą. Šį įsitikinimą iš pažiūros stiprina ir Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 61 punktas, įtvirtinantis, jog ginčai, susiję su teisėtų kontrolės reikalavimų vykdymu, sprendžiami ir žala, padaryta PSDF biudžetui, išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

6556. Tačiau vertinant Komisijos Išvadą sisteminiu požiūriu, matyti, jog nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, minėtajam Ligonių kasos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą, PSDF biudžetui padarytos, žalos sumą, išplaukusiam iš, atsakovo vertinimu, pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką). Todėl Ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.

6657. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu – Komisijos Išvada – nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis. Tokia pozicija sutampa su jau anksčiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikta aktualaus Veiklos priežiūros tvarkos aprašo (Kontrolės tvarkos aprašo) traktuote: jame įtvirtintu (ginčui aktualiu) reguliavimu nėra įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias įstaigas) saistančios pareigos. Tuo tarpu Kontrolės tvarkos aprašo (2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1K-101 redakcija) 54 punkto nuostatos, be kita ko, nustatančios kilusių ginčų tarp Ligonių kasos ir kontroliuojamosios įstaigos nagrinėjimo Ligonių kasoje organizavimo tvarką – komisijos sudarymą Ligonių kasos direktoriaus įsakymu bei Ligonių kasos direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų, įvertinus šios komisijos siūlymus, vertintinos kaip vidaus administravimo pobūdžio nuostatos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I492-4/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013, p. 58–78).

6758. Vadovaujantis pirmiau minėtame išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime pateiktu išaiškinimu, šią bylą nagrinėjančios išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokia vidaus administravimo pobūdžio norma (aktualioje byloje – Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 64 punktas įstaigai ar įmonei numatantis galimybę apskųsti Ligonių kasos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos sprendimą administraciniam teismui) pareiškėjui negali sukurti locus standi kreiptis į administracinį teismą. Minėta, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi iš šios teisės normos formuluotės išplaukia, jog suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Tokia išvada prasmiškai dera ir su ABTĮ 15 straipsnio, išvardijančio konkrečių bylų, patenkančių į administracinių teismų kompetenciją, sąrašą, 2 dalimi, numatančia, jog įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.

6859. Taip pat minėta, jog tiek Aprašas, tiek tarp pareiškėjo ir atsakovo sudaryta sutartis numato, jog dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo kilę ginčai pirmiausia sprendžiami šalių susitarimu, o nepavykus susitarti – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme. Todėl tokiu atveju, kaip kad šis, kai ginčo šerdį sudaro reikiamybė išsiaiškinti, ar pareiškėjas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, taigi – sutartinės atsakomybės klausimas, ginčas turi būti sprendžiamas jį nagrinėti kompetenciją turinčiame bendrosios kompetencijos teisme.

6960. Kadangi Komisijos Išvada pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, konstatuotina, jog ji negali būti ABTĮ prasme skųstinu aktu. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. O nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo objekto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2132/2014). Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje padaryta išvada apie Ligonių kasos sudarytos Komisijos akto neskundžiamumą administraciniam teismui nelaikytina ribojančia ar paneigiančia asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, kadangi Ligonių kasos nustatytos žalos PSDF biudžetui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai gali būti revizuojami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos priteisimo.

7061. Remiantis pirmiau išdėstytų motyvų visuma, konstatuotina, jog Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos komisijos 2014 m. spalio 24 d. išvada Nr. 7K-419 „Dėl UAB „Ortopedijos projektai“ neplaninio tikrinimo 2014 m. liepos 7 d. ekspertizės pažymos Nr. 7K-222“ negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 101 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą, todėl jo sprendimas turi būti atitinkamai panaikintas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai savo ruožtu yra teisiškai nebereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

71Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija :

Nutarė

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

73Nutartis neskundžiama.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I.... 4. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ortopedijos... 5. 2. Skunde (I t., b. l. 1–8, 89–96) pareiškėjas paaiškino, kad Ligonių... 6. 3. Teigė, jog teisės aktai nenustato konkretaus reikalavimo, kaip ir kokiu... 7. 4. Nurodė, jog Komisijos įvardyti žymėjimo neatitikimai negali būti... 8. 5. Atsakovas Ligonių kasa su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį... 9. 6. Atsiliepime (I t., b. l. 29–37) paaiškino, kad pareiškėjas su VLK yra... 10. II.... 11. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu... 12. 8. Teismas nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir... 13. 9. Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento 14 punkte nustatyta, kad... 14. 10. Ligonių kasos ir UAB „Ortopedijos projektai“ 2013 m. gruodžio 31 d.... 15. 11. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta,... 16. 12. Taigi pareiškėjas, nesilaikydamas OTP ženklinimo reikalavimų, tiekdamas... 17. III.... 18. 13. Pareiškėjas UAB „Ortopedijos projektai“ padavė apeliacinį skundą... 19. 14. Nurodo, jog teismas išvadą dėl OTP pagaminimo serijiniu būdu padarė... 20. 15. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomų įrodymų,... 21. 16. Pažymi, jog nei Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas, nei... 22. 17. Nurodo, jog etiketėse pateikė visą privalomą informaciją. Pirma, iš... 23. 18. Tvirtina, jog atsakovas paraiškos 2014 metams sudaryti sutartį dėl... 24. 19. Išdėsto, jog konkrečiu atveju VLK komisija nustatė 3 757,26 Lt žalos... 25. 20. Taip pat nurodo, jog šioje byloje turėjo būti taikomas konkretus žalos... 26. 21. Priduria, jog atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 27. 22. Atsakovas Ligonių kasa atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą... 28. 23. Atsiliepime atsakovas pakartoja pagrindinius argumentus, kuriuos jau buvo... 29. 24. Papildomai nurodo, jog savo apeliacinio skundo teiginiu, jog bet kuriam... 30. 25. Pažymi, jog pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad etikečių... 31. 26. Teigia, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai lingvistiškai... 32. 27. Akcentuoja, jog nors pareiškėjas ir teigia, kad pacientei, kuriai, kaip... 33. 28. Paaiškina, jog Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka... 34. Išplėstinė teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ligonių kasos sudarytos komisijos... 37. 30. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas UAB „Ortopedijos... 38. 31. Sutartimi pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo pagal užsakymą gaminti... 39. 32. Minėto Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2015 m.... 40. 33. Aprašo 55 punktas taip pat įtvirtina, jog dėl šios tvarkos ir... 41. 34. Minėta, jog šio ginčo objektas – 2014 m. spalio 24 d. Ligonių kasos... 42. 35. Pareiškėjui 2014 m. gegužės 16 d. pateikus pastabas dėl patikrinimo... 43. 36. Ši komisija 2014 m. liepos 7 d. surašė ekspertizės pažymą Nr. 7K-222,... 44. 37. Pareiškėjas pasinaudojo jam Ekspertizės pažymoje išaiškinta tvarka... 45. 38. Administraciniam teismui pareiškėjo apskųstoje 2014 m. spalio 24 d.... 46. 39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Išvados teisėtumą,... 47. 40. Nusakytųjų faktinių aplinkybių kontekste apeliacine tvarka bylą... 48. V.... 49. 41. Sveikatos draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.... 50. 42. Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 51. 43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio... 52. 44. Civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį –... 53. 45. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog Ligonių kasa, be kita ko,... 54. 46. Sveikatos sistemos įstatymo (aktuali redakcija) 76 straipsnis įtvirtina,... 55. 47. Panašios pozicijos, mutatis mutandis, laikosi ir bendrosios kompetencijos... 56. 48. Nagrinėjamoje byloje Ligonių kasa savo valdingus įgaliojimus įgyvendino... 57. VI.... 58. 49. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad... 59. 50. Aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat – Administracinių bylų... 60. 51. Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių... 61. 52. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje ginčijama Ligonių kasos sudarytos... 62. 53. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 54 punktas įtvirtina ekspertizės... 63. 54. Minėtieji turinio elementai buvo išdėstyti ir ginčo Ekspertizės... 64. 55. Nagrinėjamame ginče įvertinus pirmiau nurodytus turinio elementus... 65. 56. Tačiau vertinant Komisijos Išvadą sisteminiu požiūriu, matyti, jog... 66. 57. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje... 67. 58. Vadovaujantis pirmiau minėtame išplėstinės teisėjų kolegijos... 68. 59. Taip pat minėta, jog tiek Aprašas, tiek tarp pareiškėjo ir atsakovo... 69. 60. Kadangi Komisijos Išvada pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių,... 70. 61. Remiantis pirmiau išdėstytų motyvų visuma, konstatuotina, jog... 71. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą... 73. Nutartis neskundžiama....