Byla eA-702-552/2016
Dėl ekspertizės pažymos dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Baltic Medics“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Baltic Medics“ skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl ekspertizės pažymos dalies panaikinimo,

Nustatė

2I.

3Pareiškėjas UAB „Baltic Medics“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Klaipėdos TLK) 2015 m. vasario 13 d. ekspertizės pažymos Nr. E1-15-13 (toliau – ir Pažyma) dalį, kuria nuspręsta, kad UAB „Baltic Medics“ padarė privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui 12 908,70 Eur žalą bei įpareigojo per 30 dienų nuo Pažymos gavimo dienos grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą.

4Pareiškėjas paaiškino, jog 2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ir Bendrovė pasirašė Specialiųjų sąlygų papildymą Nr. 1, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, asmens sveikatos priežiūros nomenklatūrą bei susitarimą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti skirtos PSDF lėšų sumos. Klaipėdos TLK Pažyma konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalis, 20 straipsnio 2 dalį, Kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų išdavimo, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir apmokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 110 (toliau – ir Aprašas) ir padarė 12 908,70 Eur žalą PSDF biudžetui. Pažyma pareiškėjas įpareigotas per 30 dienų nuo Pažymos gavimo dienos grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą, pervedant 12 908,70 Eur sumą į atsakovo banko sąskaitą. Pareiškėjas iš dalies sutiko su Pažyma, t. y. ta apimtimi, kuria pripažinta, kad Bendrovės gydytojas neatitiko formalaus reikalavimo – turėjo tik medicinos gydytojo licenciją, bet neturėjo šeimos gydytojo licencijos, tačiau nesutiko su tuo, jog pareiškėjas padarė žalą PSDF biudžetui, kadangi sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos kokybiškai ir profesionaliai. Pareiškėjo manymu, Bendrovei negalėjo būti taikomas reikalavimas atlyginti žalą PSDF biudžetui, kadangi Klaipėdos TLK, priimdama Pažymą, nenustatė (neįrodė) nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp žalos bei neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas pabrėžė, jog atsakovas ekspertizės akte nurodė, kad pareiškėjas galimai padarė žalą, t. y. atsakovas savo priimtame administraciniame akte abejoja dėl PSDF biudžetui padarytos žalos. Pareiškėjas pažymėjo, jog Pažymoje žalos faktas grindžiamas aplinkybe, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos gydytojai turint licenciją verstis medicinos gydytojo veikla, tačiau neturint šeimos gydytojo licencijos. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju būtų galima pripažinti, kad Bendrovė padarė žalą PSDF biudžetui tuo atveju, jei gydytoja asmens sveikatos paslaugas būtų suteikusi nekvalifikuotai, neprofesionaliai, būtų išrašiusi kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pacientams, kurių gydymui minėti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės nebuvo reikalingos. Pareiškėjas pabrėžė, kad Bendrovės gydytoja J. J. savo pacientams suteikė paslaugas kvalifikuotai ir išrašė jiems medikamentus, būtinus jų gydymui. Pareiškėjas akcentavo, kad gydytoja J. J. turėjo reikiamas kompetencijas šeimos gydytojo sveikatos priežiūros paslaugoms suteikti, todėl esant formaliam pažeidimui (licencijos neturėjimui) reali žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta. Pareiškėjo teigimu, Pažymoje nustatytos aplinkybės neatitinka nei vieno Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų apraše, patvirtintame Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1K-282 (toliau – ir Principų aprašas) numatyto atvejo, kurio pagrindu gali būti priteisiama žala. Bendrovės gydytoja J. J. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, UAB „Baltic Medics“ pateikė visus dokumentus, patvirtinančius asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo realiai suteiktos pareiškėjo pacientams, paslaugos yra teikiamos turintiems siuntimus. Pareiškėjo manymu, atsakovas, pripažindamas tariamos žalos faktą bei pareikalaudamas iš pareiškėjo 12 908,70 Eur sumos, nesilaikė teisės aktuose numatytų žalos nustatymo kriterijų.

5Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovas nurodė, jog Klaipėdos TLK kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai neplanine tvarka patikrino kompensuojamųjų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą, gyventojų prirašymo teisėtumą bei kompensuojamųjų vaistų išrašymo teisingumą UAB „Baltic Medics“ ir surašė 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo pažymą Nr. K1-14-176. Vykdant Klaipėdos TLK direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. V-342 „Dėl ASPĮ patikrinimo ekspertizės“ atlikta UAB „Baltic Medics“ 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-14-176 ekspertizė. 2015 m. vasario 13 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-15-13 priimtas sprendimas, kad UAB „Baltic Medics“ pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1, 5 dalyse, 50 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, Aprašo 1.9 punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė 12 908,70 Eur žalą PSDF biudžetui. Atsakovas paaiškino, kad Klaipėdos TLK su pareiškėju 2014 m. kovo 10 d. sudarė sutartį Nr. S2-2014-86 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. 2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos TLK su pareiškėju pasirašė sutarties Nr. S2-2014-86 Specialiųjų sąlygų papildymą Nr. 1, kuriuo sutarties specialiosios sąlygos papildytos 3 ir 4 punktais, pagal kurias pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus ir įgijo teisę teikti ir pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir skirti apdraustiesiems kompensuojamuosius vaistus. Pareiškėjas sutarties Nr. S2-2014-86 Specialiųjų sąlygų papildymu Nr. 1 3.18.1 punktu įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, kai suteikta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga neatitinka teisės aktais nustatytų jos teikimo reikalavimų, o 4.7 punktu įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, jei įstaigos darbuotojas (sveikatos priežiūros specialistas) neteisėtai ir (ar) nepagrįstai išrašo 3 formos ir 3 formos (išimties atvejams) receptus kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. PSDF biudžetui padaryta žala atitinka pinigų sumą, kurią Klaipėdos TLK sumoka vaistinei (medicinos optikos įmonei), išdavusiai kompensuojamuosius vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones pagal įstaigos gydytojo išrašytą receptą. Atsakovas pažymėjo, jog UAB „Baltic Medics“ nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. neteisėtai, neturėdama teisės veikė, t. y. neteisėtai teikė pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros šeimos gydytojo paslaugas, neteisėtai teikė skatinamąsias pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašė PSDF biudžeto lėšomis apmokamus kompensuojamuosius vaistus ir / ar medicinos pagalbos priemones, kurie buvo išduoti (parduoti) gyventojams), o UAB „Baltic Medics“ neteisėtai pateikė apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų ir tuo padarė žalą PSDF biudžetui. Atsakovo teigimu, dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų (veikimo) PSDF biudžetas patyrė žalą, apmokėdamas už medicinines paslaugas, kurios teiktos neteisėtai. Atsakovas rėmėsi Įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią bet kokia fizinių asmenų, šiuo atveju Bendrovės gydytojos J. J. veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta. Padarytos žalos dydis nustatytas vadovaujantis Principų aprašo 2 punktu bei sutarties su pareiškėju 3.18.1, 4.7 punktais. Reikalavimas atlyginti (grąžinti) padarytą žalą iš esmės pagrįstas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktu bei išvestiniais sutartiniais pagrindais, t. y. 2.19, 2.23, 3.18.1, 4.7 punktais. Atsakovo teigimu, Pažyma reikalaujama atlyginti tik ta žala, kuri susijusi su veiksmais (veikimu), nulėmusiu pareiškėjo civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad žala pagal jos ir civilinės atsakomybės prigimtį ir turi būti laikomas pareiškėjo veiksmų (veikimo) rezultatas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad UAB „Baltic Medics“ padarė žalą PSDF biudžetui tuo atveju, jei gydytoja asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikė nekvalifikuotai, neprofesionaliai. Atsakovas pabrėžė, kad atsakovo atstovai kontrolės procedūros metu nevertino gydytojos J. J. kvalifikacijos, jos suteiktų gydymo paslaugų kokybės ir profesionalumo, be to, jie neturi tokios kompetencijos. Atsakovas nurodė, jog, remiantis Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, 4 punktu bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 patvirtintu Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 1 punktu, teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros šeimos gydytojo paslaugas, įskaitant ir skatinamąsias pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei išrašyti PSDF biudžeto lėšomis apmokant kompensuojamuosius vaistus ir / ar medicinos pagalbos priemones turi teisę tik gydytojas, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. UAB „Baltic Medics“ gydytoja J. J. tikrinimo metu neturėjo, o UAB „Baltic Medics“ kontrolės procedūros metu nepateikė įrodymų, kad gydytoja, teikdama paslaugas, turėjo reikiamą kompetenciją šeimos gydytojo sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, todėl atsakovas darė išvadą, kad buvo padaryti teisės aktų pažeidimai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pripažįsta padarytus teisės aktų pažeidimus (neteisėtą veikimą), t. y. kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Baltic Medics“ gydytoja J. J. veikė neteisėtai, teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išrašė kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones gyventojams. Nors pareiškėjas skundė ir nurodė, kad gydytoja J. J. turėjo reikiamas kompetencijas šeimos gydytojo sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ir tai patvirtinančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovui tokie dokumentai nebuvo pateikti patikrinimo metu, todėl šie dokumentai neturėtų būti vertinami. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo suteikta galimybė teikti savo pastabas, patikslinimus, paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Teisės aktai nenumato baigtos kontrolės procedūros atnaujinimo ar kitokio procedūros rezultatų peržiūrėjimo pagrindų, todėl, remiantis pareiškėjo teikiamais naujais įrodymais teismui, Pažymos dalis, kuria nuspręsta, kad yra padaryta žala PSDF biudžetui, negali būti panaikinta. Atsakovas pažymėjo, kad Klaipėdos TLK, nustatydama padarytą žalą PSDF biudžetui, vadovavosi Principų aprašo 2 punkto nuostatomis. Pažymoje nustatyta, kad pateikta apmokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios iš esmės negalėjo būti pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų, t. y. kai paslaugos buvo teikiamos neteisėtai, neturint licencijos teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei skirti (išrašyti) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, todėl šiuo atveju iš PSDF biudžeto skirta kompensuojamoji suma UAB „Baltic Medics“ yra padaryta žala PSDF biudžetui ir ji privalo būti grąžinta PSDF biudžetui.

7II.

8Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9Teismas vadovavosi Įstatymo 16 straipsnio 1, 5 dalimis, 50 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, 4-6 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 patvirtintu Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 1 punktu, nustatė, kad Bendrovei 2011 m. gegužės 25 d. suteikta teisė (asmens sveikatos priežiūros licencija) teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – šeimos medicinos paslaugas, tačiau minėtoje licencijoje nenurodyta medicinos gydytojo veikla. J. M. (J.) 2011 m. liepos 18 d. suteikta medicinos praktikos licencija Nr. MPL-17375, kuri patvirtina, kad ši gydytoja turi teisę verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją. J. J. 2011 metais buvo išduotas internatūros pažymėjimas JP Nr. 000134. Iš Pažymos 1 priedo teismas nustatė, kad UAB „Baltic Medics“ gydytoja J. J. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. teikė ir pateikė apmokėjimui pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros šeimos gydytojo paslaugas už 327,32 Eur, o iš Pažymos 2 priedo matyti, kad ši gydytoja paminėtu laikotarpiu suteikė pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas už 103,48 Eur. Pagal Pažymos 3 priedą, Bendrovės gydytoja J. J. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. išrašė kompensuojamų vaistų už 12477,90 Eur sumą.

10Teismas darė išvadą, kad Bendrovės gydytoja J. J. pagal aptartas teisės aktų nuostatas neturėjo šeimos gydytojos kvalifikacijos, todėl, vadovaujantis Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 4 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 patvirtintu Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 1 punktu bei Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 50 straipsnio 2 dalimi, Bendrovės gydytoja J. J. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. neteisėtai suteikė ir pateikė apmokėjimui asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei išrašė kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones už 12 908,70 Eur sumą.

11Teismas atkreipė dėmesį, kad, remiantis Gydytojo rezidento pavyzdinių pareiginių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. V-902, 4 punktu, gydytojas rezidentas verstis medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programą gali tik įstaigoje, kurioje atlieka rezidentūrą, ir tik prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo. Teismas nustatė, kad Bendrovė nėra rezidentūros bazė, todėl pareiškėjas, kurio veikla yra teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – šeimos medicinos paslaugas, neturėjo teisės priimti J. J. šeimos gydytojo pareigoms.

12Teismas rėmėsi Aprašo 1.9 ir 2.2 punktais, nustatė, kad Bendrovės gydytojai J. J. buvo išduoti gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų blankai ir J. J. buvo išrašiusi kompensuojamųjų vaistų receptus M. J., kuris nėra prisirašęs UAB „Baltic Medics“, tuo pažeidžiant Kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų išdavimo, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 1.9 ir 2.2 punktus.

13Teismas rėmėsi Įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, 50 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad J. J. nebuvo baigusi šeimos medicinos rezidentūros. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjo nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai šeimos gydytojui yra siejami ne su tam tikrais formaliais apribojimais būti šeimos gydytoju, o su tuo, jog pati visuomenė yra suinteresuota tinkama medicinos pagalba. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad buvo padaryti tik formalūs teisės aktų pažeidimai.

14Teismas vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktu, Principų aprašo 2 punktu, nustatė, kad pareiškėjas sutarties Nr. S2-2014-86 Specialiųjų sąlygų papildymu Nr. 1 3.18.1 punktu įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, kai suteikta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga neatitinka teisės aktais nustatytų jos teikimo reikalavimų, o 4.7 punktu įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, jei įstaigos darbuotojas (sveikatos priežiūros specialistas) neteisėtai ir (ar) nepagrįstai išrašo 3 formos ir 3 formos (išimties atvejams) receptus kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. PSDF biudžetui padaryta žala atitinka pinigų sumą, kurią Klaipėdos TLK sumoka vaistinei (medicinos optikos įmonei), išdavusiai kompensuojamuosius vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones pagal įstaigos gydytojo išrašytą receptą.

15Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu, ir pažymėjo, kad pareiškėjui sutarties Nr. S2-2014-86 Specialiųjų sąlygų papildymo Nr. 1 3.18.1 ir 4.7 punktais įsipareigojus atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą už ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, bei nustačius, kad tokios paslaugos buvo teiktos bei neteisėtai pateikta apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų, darė išvadą, kad PSDF biudžetui buvo padaryta 12 908,70 Eur žala, kurią pareiškėjas privalo atlyginti.

16Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad atsakovas, nustatydamas žalos dydį, nesilaikė Principų aprašo 3 punkte numatytų pagrindų, nes atsakovas pagrįstai teisiniu pagrindu žalai PSDF biudžetui apskaičiuoti nagrinėjamu atveju nurodė Principų aprašo 2 punktą. Teismas nustatė, kad Pažymoje aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei taikytini teisės aktai. Šis administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

17III.

18Pareiškėjas UAB „Baltic Medics“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Klaipėdos TLK Pažymos dalį, kuria buvo nuspręsta, kad Bendrovė padarė žalos PSDF biudžetui iš viso 12 908,70 Eur ir kad, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktu, Bendrovė per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos privalo grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą, pervesdama 12 908,70 Eur sumą į Klaipėdos TLK sąskaitą.

19Pareiškėjas nurodo, kad nors gydytoja J. J. neturėjo šeimos gydytojo licencijos, tačiau ji turėjo reikiamų žinių ir kompetencijų pacientams suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. Tai įrodo pateikti papildomi dokumentai – susirašinėjimas su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanu. Bendrovė pabrėžia, kad yra sveikatos priežiūros įstaiga, turinti teisę teikti šeimos gydytojo paslaugas ir atitiko formalius rezidentūros bazės reikalavimus. Nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. Bendrovėje dirba šeimos gydytoja R. Č., turinti šeimos gydytojo licenciją ir faktiškai konsultavusi bei prižiūrėjusi K. J. darbą. Pareiškėjas pabrėžia, kad J. J. išrašė kompensuojamus vaistus, kuriuos būtų išrašęs bet kuris kitas gydytojas, turintis šeimos gydytojo licenciją, arba šeimos gydytojas – rezidentas. Pareiškėjas daro išvadą, kad Bendrovė padarė tik formalų pažeidimą, nesudarantį pagrindo reikalauti atlyginti žalą PSDF biudžetui visa apimtimi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad J. J. išrašė kompensuojamuosius vaistus, kurių didžiąją dalį jau buvo paskyrusios naudoti kitos sveikatos priežiūros įstaigos. Pareiškėjas remiasi Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.246-6.249 straipsniais, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pabrėžia, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Pareiškėjo manymu, negalima iš Bendrovės reikalauti 12 477,90 Eur žalos už kompensuojamųjų vaistų išrašymą vien tik remianti formaliu trūkumu – rezidentūros bazės neįregistravimu. Pareiškėjas pabrėžia, kad J. J. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Bendrovė pateikė visus dokumentus, patvirtinančius asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo realiai suteiktos Bendrovės pacientams, turintiems siuntimus. Iš pacientų nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl netinkamo paslaugų teikimo. Pareiškėjas daro išvadą, kad jokia žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta. Nesant žalos padarymo fakto negalima ir Bendrovės sutartinė civilinė atsakomybė. Pareiškėjas pažymi, kad Principų aprašo 3 punkte nustatyti konkretūs atvejai, kai žalos PSDF biudžetui dydis atitinka visą iš PSDF biudžeto kompensuojamą bazinę kainą. Pareiškėjo manymu, Pažymoje nustatytos aplinkybės neatitinka nei vieno Principų aprašo 3 punkte numatyto atvejo.

20Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21Atsakovas remiasi Įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 6, 11 dalimis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 5 punktu ir daro išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog buvo padaryti tik formalūs teisės aktų pažeidimai, pagrįstai pripažintas nepagrįstu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad gydytoja J. J. tikrinimo metu neturėjo, o Bendrovė kontrolės procedūros metu nepateikė įrodymų, jog gydytoja, teikdama paslaugas, turėjo reikiamą kompetenciją šeimos gydytojo sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Bendrovė nėra rezidentūros bazė, todėl pareiškėjas, kurio veikla yra teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – šeimos medicinos paslaugas, neturėjo teisės priimti J. J. šeimos gydytojo pareigoms. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prisiėmė sutartinius įsipareigojimus ir įgijo teisę teikti ir pirminės ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir skirti apdraustiesiems kompensuojamuosius vaistus. PSDF biudžetui padaryta žala atitinka pinigų sumą, kurią Klaipėdos TLK sumoka vaistinei (medicinos optikos įmonei), išdavusiai kompensuojamuosius vaistus ir (ar) medicinos priežiūros paslaugas pagal įstaigos gydytojo išrašytą receptą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovai kontrolės procedūros metu nevertino gydytojos J. J. kvalifikacijos, jos suteiktų gydymo paslaugų kokybės ir profesionalumo, be to, ir neturi tokios kompetencijos. Atsakovo manymu, universiteto atstovo komentarai, pateikti apie šeimos medicinos rezidentų mokymosi procesą ar išklausytą kursą pirmaisiais rezidentūros studijų metais, negali būti tapatinami su teisės aktuose nustatyta tvarka įgyjama teise (licencija) verstis sveikatinimo veikla, ar prilyginami leidimui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šiuo atveju verstis šeimos gydytojo praktika ir teikti minėtas paslaugas. Pareiškėjo argumentą, kad atsakovas, nustatydamas žalos dydį, nesilaikė Principų aprašo 3 punkte numatytų pagrindų, atsakovas laiko nepagrįstu, kadangi Klaipėdos TLK pagrįstai teisiniu pagrindu žalai PSDF biudžetui apskaičiuoti nagrinėjamu atveju nurodė Principų aprašo 2 punktą. Atsakovas paaiškina, kad PSDF biudžetas patyrė žalą dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų (veikimo), apmokėdamas pareiškėjo neteisėtai, t. y. pažeidus teisės aktuose nustatytus reikalavimus suteiktas ir pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi ir daro išvadą, kad bet kokia fizinių asmenų, šiuo atveju UAB „Baltic Medics“ gydytojos J. J., veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta, visos PSDF biudžeto lėšos (iš viso 12 908,70 Eur), kurias gavo Bendrovė, laikytinos kaip gautos neteisėtai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl grąžintinos PSDF biudžetui. Padarytos žalos dydis nustatytas vadovaujantis Principų aprašo 2 punktu, bei sutarties 3.18.1., 4.7. punktais. Reikalavimas atlyginti (grąžinti) padarytą žalą iš esmės pagrįstas Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktu bei išvestiniais sutartiniais pagrindais, t. y., 2.19., 2.23., 3.18.1., 4.7. punktais. Atsakovo manymu, apelianto papildomai teikiami dokumentai nei patvirtina, nei paneigia jokių naujų ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Aplinkybės apie tai, jog UAB „Baltic Medics“ be J. J. kontrolės procedūros metu buvo įdarbinta ir kita šeimos gydytoja, pacientams R. L. ir D. Ž. kompensuojamųjų vaistų išrašymo ir skyrimo aplinkybės, nagrinėjant byla pirmosios instancijos metu buvo žinomos, išnagrinėtos ir įvertintos.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Byloje kilęs ginčas dėl teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos dalies, kuria nuspręsta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga pažeidė teisės aktus, padarė privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui materialinę žalą ir todėl įpareigota per 30 dienų nuo pažymos gavimo dienos ją grąžinti PSDF biudžetui, teisėtumas ir pagrįstumas.

25Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinės ligonių kasos padarytomis išvadomis, ginčijo ekspertizės pažymą tuo aspektu, kad joje nurodyti tik itin formalūs teisės aktų pažeidimai, nesudarantys pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti realios žalos padarymą ir duoti įpareigojimą Bendrovei grąžinti lėšas PSDF biudžetui.

26Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad Bendrovė nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pažeidė tarp Bendrovės ir teritorinės ligonių kasos sudarytos sutarties sąlygas, neteisėtai teikė šeimos gydytojo paslaugas, kompensuojamas pagal sutartį, todėl pagrįstai įpareigota atlyginti padarytą žalą.

27Apeliaciniame skunde Bendrovė iš esmės pakartoja pradiniame skunde išsakytus argumentus, susijusius su tuo, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padarytų pažeidimų formalų pobūdį ir sukeltas pasekmes.

28Byloje nustatyta, kad UAB „Baltic Medics“ ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2014 m. kovo 10 d. sudarė sutartį Nr. S2-2014-86 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo. 2014 m. rugpjūčio 12 d. minėta sutartis buvo papildyta ir Bendrovė įgijo teisę teikti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei skirti apdraustiesiems kompensuojamuosius vaistus. 2014 m. spalio-lapkričio mėnesiais atsakovas atliko neplaninį patikrinimą Bendrovėje ir 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-14-76 konstatavo, jog Bendrovėje pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros šeimos gydytojo paslaugas ir skatinamąsias pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė, išrašė PSDF biudžeto lėšomis apmokamus kompensuojamuosius vaistus ir / ar medicinos pagalbos priemones, kurie buvo išduoti (parduoti) gyventojams medicinos gydytoja J. J., kuri neturėjo šeimos gydytojo profesinės kvalifikacijos, todėl tai darė neteisėtai ir pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1, 5 dalyse bei 50 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Po šio patikrinimo toliau buvo atlikta ekspertizė, kurios metu Klaipėdos TLK darbuotojai atliko ekspertinį vertinimą ir surašė pareiškėjo šioje byloje ginčijamą 2015 m. vasario 13 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-15-13. Šioje pažymoje buvo patvirtinti visi minėtoje patikrinimo pažymoje konstatuoti Bendrovės padaryti pažeidimai, nuspręsta, kad dėl šių pažeidimų buvo padaryta 12 908,70 Eur žala PSDF biudžetui ir nurodyta, kad pareiškėjas per 30 dienų nuo ekspertizės išvados gavimo dienos turi grąžinti padarytą žalą, t. y. pervesti 12 908,70 Eur į atsakovo sąskaitą. Ekspertizės pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad ji gali būti skundžiama Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijai arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

29Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis; teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

30Nagrinėjamai bylai aktualus ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis, numatantis, kad teritorinės ligonių kasos inter alia, sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones; kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą; vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobūdį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kartu parodo ir šių subjektų teisinių santykių mišrų pobūdį, nulemtą a priori vienos iš sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos kaip viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto, ne tik administruojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010).

32Teritorinių ligonių kasų vykdomą asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę detalizuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas ( toliau – ir Veiklos priežiūros tvarkos aprašas), kuris apibrėžia kontrolės procedūrą kaip įstaigos ar įmonės teikiamų kompensuojamųjų paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams, šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis ir su tuo susijusios veiklos, taip pat kompensuojamųjų vaistų, MPP ir OTP išrašymo, išdavimo ir su tuo susijusios įstaigų ir įmonių veiklos patikrinimą, atliekamą šios veiklos priežiūrą vykdančios institucijos. Šio aprašo 4.7- 4.9 punktai atskiria kontrolės procedūrų tipus, nurodydami, kad patikrinimas yra pirmasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo renkami ir apibendrinami duomenys ir faktai, susiję su įstaigos ar įmonės tikrinama veikla, ir teikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo; patikrinimo pažyma – dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados; o ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių padaryta žala Fondo biudžetui ir koks žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos Fondo biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo. Šis etapas pagal to paties Aprašo 53-56 punktus baigiamas ekspertizės pažymos surašymu. Vėliau kilę ginčai susiję su teisėtų kontrolės reikalavimų vykdymu, sprendžiami ir žala, padaryta PSDF biudžetui, išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 62-64 punktai numato, kad tokius ginčus gali spręsti Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija ar VLK direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. VLK direktorius, įvertinęs šios komisijos siūlymus, prireikus motyvuotu sprendimu gali visiškai arba iš dalies pakeisti ekspertizės pažymą. Įstaiga ar įmonė gali apskųsti TLK taikinimo komisijos ar VLK direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos sprendimą administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.

33Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti žalą reglamentuojama ir specialaus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, pagal kurį, vadovaudamosi CK ir kitais įstatymais, jos reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Taigi teritorinės ligonių kasos, vykdydamos Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6, 7 punktuose nustatytas kontrolės funkcijas ir nustačiusios sutarčių, sudarytų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, pažeidimus, Sveikatos draudimo įstatymu įpareigotos reikalauti atlyginti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

34Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismą kreipiasi teritorinės ligonių kasos vadovaudamosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, vertina byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais ir pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2012).

35Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

36Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą, PSDF biudžetui padarytos, žalos sumą, išplaukusiam iš, atsakovo vertinimu, pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką). Todėl teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.

37Tokia pozicija sutampa su jau anksčiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikta ir ankstesnės redakcijos Veiklos priežiūros tvarkos aprašo (Kontrolės tvarkos aprašo) traktuote: jame įtvirtintu reguliavimu nebuvo įtvirtintos asmenis (kontroliuojamąsias įstaigas) saistančios pareigos. Tuo tarpu Kontrolės tvarkos aprašo (2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1K-101 redakcija) 54 punkto nuostatos, be kita ko, nustatančios kilusių ginčų tarp Ligonių kasos ir kontroliuojamosios įstaigos nagrinėjimo Ligonių kasoje organizavimo tvarką – komisijos sudarymą Ligonių kasos direktoriaus įsakymu bei Ligonių kasos direktoriaus sprendimus dėl ekspertizės išvadų, įvertinus šios komisijos siūlymus, vertintinos kaip vidaus administravimo pobūdžio nuostatos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I492-4/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013, p. 58–78).

38Pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovas yra priėmęs administracinį aktą, kuris yra skundžiamas administraciniam teismui, bei iš esmės išnagrinėjo ir įvertino 2015 m. vasario 13 d. ekspertizės pažymos Nr. E1-15-13, kurioje buvo konstatuotas žalos PSDF biudžetui padarymo faktas, teisėtumą bei pagrįstumą.

39Iš byloje Bendrovės ginčijamos Pažymos matyti, kad joje nėra nurodytos jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjui taikomomis ekonominės sankcijos, administracinėmis nuobaudomis ir kitomis poveikio priemonėmis, todėl Pažymoje suformuotos nuostatos negali būti vertinamos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus.

40ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat – ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, savo jurisprudencijoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.).

41Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007).

42Šioje byloje ginčijamoje atsakovo ekspertizės pažymoje iš esmės yra tik konstatuota jo (atsakovo) nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas padarė žalą Fondo biudžetui, kurią įpareigojamas atlyginti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 būtent ir yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio, kaip kad yra nagrinėjamas šioje byloje, teritorinių ligonių kasų aktai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

43Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijamu aktu nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. jis pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, konstatuotina, jog ši pažyma negali būti ABTĮ prasme skųstinu aktu. Šiuo atveju nėra administracinio ginčo, kuris gali būti nagrinėjamas pagal ABTĮ nuostatas. Teritorinės ligonių kasos nustatytos žalos PSDF biudžetui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai galės būti revizuojami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo priteisimo, jei dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovas kreipsis į teismą.

44ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjo inicijuotas ginčas šioje byloje nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiškėjo suformuluoti reikalavimai negali būti skundo dalyku, o tai reiškia, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jei nustatomos ABTĮ 101 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai, panaikinamas, ir administracinė byla nutraukiama.

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nutraukiama, nes pareiškėjo skundo dalykas negali būti administracinės bylos dalyku, nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes jie teisiškai nebereikšmingi.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

47Pareiškėjo UAB „Baltic Medics“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

48Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Pareiškėjas UAB „Baltic Medics“ (toliau – ir Bendrovė) skundu... 4. Pareiškėjas paaiškino, jog 2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos teritorinė... 5. Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į skundą prašė... 6. Atsakovas nurodė, jog Klaipėdos TLK kontrolės skyriaus vyriausieji... 7. II.... 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu... 9. Teismas vadovavosi Įstatymo 16 straipsnio 1, 5 dalimis, 50 straipsnio 2... 10. Teismas darė išvadą, kad Bendrovės gydytoja J. J. pagal aptartas teisės... 11. Teismas atkreipė dėmesį, kad, remiantis Gydytojo rezidento pavyzdinių... 12. Teismas rėmėsi Aprašo 1.9 ir 2.2 punktais, nustatė, kad Bendrovės... 13. Teismas rėmėsi Įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, 50 straipsnio 2 dalimi,... 14. Teismas vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktu,... 15. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.247... 16. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad atsakovas, nustatydamas... 17. III.... 18. Pareiškėjas UAB „Baltic Medics“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios... 19. Pareiškėjas nurodo, kad nors gydytoja J. J. neturėjo šeimos gydytojo... 20. Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į apeliacinį... 21. Atsakovas remiasi Įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 6, 11 dalimis,... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Byloje kilęs ginčas dėl teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos... 25. Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinės ligonių kasos padarytomis... 26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad... 27. Apeliaciniame skunde Bendrovė iš esmės pakartoja pradiniame skunde... 28. Byloje nustatyta, kad UAB „Baltic Medics“ ir Klaipėdos teritorinė... 29. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos... 30. Nagrinėjamai bylai aktualus ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis,... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Sveikatos draudimo... 32. Teritorinių ligonių kasų vykdomą asmens sveikatos priežiūros įstaigų... 33. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir... 34. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33... 36. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo... 37. Tokia pozicija sutampa su jau anksčiau Lietuvos vyriausiojo administracinio... 38. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovas... 39. Iš byloje Bendrovės ginčijamos Pažymos matyti, kad joje nėra nurodytos... 40. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas... 41. Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam... 42. Šioje byloje ginčijamoje atsakovo ekspertizės pažymoje iš esmės yra tik... 43. Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijamu aktu nėra keičiama pareiškėjo... 44. ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nutraukiama, nes... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 47. Pareiškėjo UAB „Baltic Medics“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 48. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą... 49. Nutartis neskundžiama....