Byla A-1656-624/2016
Dėl ekspertizės pažymos panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl ekspertizės pažymos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

4Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, Klaipėdos universitetinė ligoninė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos TLK) 2014 m. lapkričio 26 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-14-154 (toliau – ir Ekspertizės pažyma) (b. l. 4–7).

5Nurodė, jog pacientei gydytojai statistinėje formoje suklydę įrašė ne tokį medicininės intervencijos kodą. Dėl padarytos klaidos Valstybinės ligonių kasos (toliau – ir VLK) kompiuterinės informacinės sistemos posistemė atvejį neteisingai sugrupavo DRG (giminingų diagnozių grupės) grupėse ir jam nustatė didesnę gydymo kainą. Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos TLK Ekspertizės pažyma nustatė 10 071,06 Lt žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui. Manė, kad Ekspertizės pažyma neteisėta ir nepagrįsta, kadangi šis kainų skirtumas susidarė dėl neteisingo kodavimo. Ekspertizės pažymoje nepateikti išsamesni skaičiavimai, nebuvo vertinta, ar padaryta žala PSDF biudžetui yra reali. Nurodė, jog situacija nevertinta Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo (toliau – ir Principų aprašas), patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1K-282, 2 punkto prasme. Ekspertizės pažymoje nėra įrodymų, kad dėl padarytos klaidos pareiškėjas gavo daugiau pinigų, nei buvo numatyta 2013 m. kovo 21 d. sutartyje Nr. S2-2013-138/05-13-0008 (toliau – ir Sutartis). Manė, kad neatitiktys negali būti traktuojamos kaip žala PSDF biudžetui ir tai yra tik formalūs mažareikšmiai pažeidimai. Nurodė, kad Klaipėdos TLK kiekvieną mėnesį ligoninei apskaičiuoja apmokamų paslaugų balo vertę sutartinės sumos (vieno mėnesio) ribose. 2013 m spalio mėn. apskaičiuota balo vertė – 0,78 Lt, todėl pasikeitus šios vienos stacionarinės paslaugos apmokėjimo kainai, pasikeistų teritorinės ligonių kasos (toliau – ir TLK) skaičiuojamų balų vertė litais, bet nepasikeistų bendra Klaipėdos TLK ir Klaipėdos universitetinės ligoninės sutartinė suma. Nurodė, jog vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apmokėjimo tvarkos aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 4 d. iki 2014 m. vasario 15 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1113, 13 punktu, maksimali balo vertė galėjo būti 0,89 Lt, todėl dėl padarytos kodavimo klaidos pasikeitė tik balų suma 2013 m. spalio mėn. Klaipėdos TLK Stacionarinio gydymo etapų ir pacientams suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ataskaitoje, tačiau nesikeitė Klaipėdos TLK mokėtina suma litais už stacionarines paslaugas. PSDF biudžeto išlaidos nepadidėjo ir reali žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta. Manė, jog Klaipėdos TLK taikomos kontrolės priemonės bei sankcija pažeidžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų 59 straipsnio 3 dalį. Tikrintas atvejis buvo 2013 m. spalio mėn., Ekspertizės pažymos Nr. E1-14-154 data – 2014 m. lapkričio 26 d. Manė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, jog vadovaudamasis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Veiklos priežiūros tvarkos aprašas) 62 punktu, gavęs TLK taikinimo komisijos protokole nurodytą rekomendaciją, Klaipėdos TLK direktorius turėjo priimti motyvuotą sprendimą. Toks sprendimas nebuvo priimtas, o pareiškėjui pateiktas tik TLK taikinimo komisijos posėdžio protokolas, kuris buvo atsiųstas elektroniniu paštu be lydraščio. Po taikinimo komisijos rekomendacijų pateikimo, priimamas TLK direktoriaus sprendimas turi atitikti visus administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Manė, jog dėl šios priežasties administracinė procedūra nėra tinkamai užbaigta ir dėl to buvo pažeistos pagrindinės viešojo administravimo procedūros.

6Atsakovas Klaipėdos TLK prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–39).

7Nurodė, jog pareiškėjas, teigdamas, kad nebuvo padaryta žala PSDF biudžetui, nepagrįstai padarytą žalą ir jos atlyginimą sieja su administraciniais-sutartiniais teisiniais santykiais. Sudarydamas Sutartį, pareiškėjas įsipareigojo vadovautis ir laikytis Sutartyje nustatytos tvarkos. Pagal Apmokėjimo tvarkos aprašą, TLK turi teisę kiekvieną mėnesį apskaičiuoti paslaugų apmokėjimo koeficientą, kuris atitinkamai mažinamas arba didinamas sutartinės sumos ribose, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų faktinį kiekį litais. Koeficientas skaičiuojamas ne litais, o balais. Sutartinė suma kiekvieną mėnesį išlieka pastovi, todėl skundo teiginys, kad žala PSDF biudžetui nepadaryta, o dėl nustatytos klaidos pareiškėjas 2013 m. spalio mėn. negavo daugiau pinigų, nei buvo suplanuota Sutartyje, yra nepagrįstas. Apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatos reglamentuoja tik asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Kaip balo vertės paskaičiavimas galėtų lemti sutartinę sumą, nustačius ir įvertinus žalą, šis įsakymas nereglamentuoja. Viešojo administravimo įstaigų veiklą nustatantys teisės aktai nereglamentuoja nustatytos žalos atlyginimo klausimų, todėl atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, kitų teisės aktų nuostatomis. Kontrolės procedūros metu nustatyta PSDF biudžetui padaryta žala negali būti sietina su sutartyse su sveikatos priežiūros įstaigomis nustatyta (suplanuota) sutartine suma, todėl negali būti teigiama, kad šiuo atveju žala PSDF biudžetui nepadaryta. Principų aprašo 4 ir 4.1 punktuose nurodyta, kad žalos PSDF biudžetui dydis atitinka dalį kompensuojamosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos (ASPP), vaisto ar MPP (medicininės pagalbos priemonės) kainos, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga apskaitos dokumentuose nurodo brangesnę asmens sveikatos priežiūros paslaugą (šiuo atveju stacionarinę), nei buvo suteikta. Vykdydamas kontrolės procedūrą, kontroliuodamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apmokėti iš PSDF biudžeto pagrįstumą, atsakovas 2014 m. lapkričio 26 d. Ekspertizės pažymoje Nr. E1-14-154 konstatavo teisės aktų pažeidimus, kai įstaiga apmokėjimui pateikė brangesnę stacionarinę paslaugą, tai skirtumas (10 071,06 Lt, nustatyta Ekspertizės pažymos Nr. E1-14-154 2 ir 3 punktu) tarp pateiktos apmokėjimui ir paslaugos kainos, kuri turėjo būti pateikta apmokėjimui ir tai laikoma padaryta žala PSDF biudžetui. Sutarties 23 ir 23.1 punktuose nurodyta, kad jei dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar jos darbuotojų veikų padaroma žala PSDF biudžetui, asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo ją atlyginti (grąžinti į PSDF biudžetą nepagrįstai panaudotas PSDF lėšas). PSDF biudžetui padaryta žala, atlikus tikrinimą, nustatoma teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažyma, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga pateikė apmokėti, o TLK apmokėjo paslaugas, kurios faktiškai nebuvo suteiktos ar suteiktos, bet kitokios apimties; paslaugos nesuteikimo atvejams priskiriami ir atvejai, kai paslauga suteikta nesilaikant asmens sveikatos priežiūros paslaugai nustatytų reikalavimų. Jei dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar jos darbuotojų veiksmų padaroma žala PSDF biudžetui, tai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo ją atlyginti, o Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje yra numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Be to, Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 61 punkte nurodyta, kad ginčai, susiję su teisėtų kontrolės reikalavimų vykdymu, sprendžiami ir žala, padaryta PSDF biudžetui, išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Teigė, jog pripažįstant, kad žala PSDF biudžetui nepadaryta, visi pareiškėjo, tiek ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų jau padaryti ar ateityje būsiantys nustatyti teisės aktų pažeidimai būtų nepagrįstai pateisinti, pateisinant žalos nebuvimą bet kokių padarytų pažeidimų atveju. Pabrėžė, jog Ekspertizės pažymoje nurodyta suma negali būti vertinama kaip kontrolės priemonių, sankcijų, administracinių nuobaudų taikymas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju sankcijos vadovams (arba atsakingiems asmenims/specialistams) nebuvo taikytos, o Ekspertizės pažymoje nurodyta suma yra apskaičiuotoji žala PSDF biudžetui, kuriai taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas 3 metų senaties terminas, o ne Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai. Pažymėjo, jog Veiklos priežiūros tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai nenustato termino, per kurį kontrolės procedūra turi būti pradėta ir baigta. Klaipėdos TLK direktoriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-205 Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus specialistams buvo pavesta atlikti neplaninį pareiškėjo patikrinimą ir pateikti patikrinimo pažymą, įvertinant 2013 m. rugsėjo 4 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje suteiktų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumą. Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Veiklos priežiūros tvarkos aprašo, nei kiti teritorinių ligonių kasų funkcijas, teises bei pareigas, privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojantys teisės aktai, nenustato jokių senaties terminų patikrinimui atlikti. Pasibaigus kontrolės procedūrai, sprendimas dėl kontrolės priemonių taikymo pareiškėjui nebuvo priimtas. Nurodė, jog Ekspertizės pažymos surašymo metu galiojusios Veiklos priežiūros tvarkos aprašo redakcijos 62 punkte nustatyta, jog įvertinęs TLK taikinimo komisijos siūlymus, TLK direktorius, prireikus motyvuotu sprendimu gali visiškai arba iš dalies pakeisti ekspertizės pažymą. Jeigu prieinama prie išvados, kad ekspertizės pažymos išvados nekeistinos, TLK sprendimas nesurašomas. Ekspertizės pažyma yra pagrįsta objektyviais (faktais) ir teisės aktų normomis, joje yra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta jos apskundimo tvarka, todėl mano, kad ji teisėta ir pagrįsta, atitinkanti Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, jog Klaipėdos TLK direktoriaus sprendimo po taikinimo komisijos siūlymo nepateikimas pareiškėjui nepašalina teisės aktų pažeidimų, užfiksuotų Ekspertizės pažymoje ir tai nesukliudė pareiškėjui ginti savo interesų tiek taikinimo komisijoje, tiek teisme.

8Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (b. l. 147–159) pareiškėjo VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, jog nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo iš santykių, atsiradusių teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą, teritorinės ligonių kasos reikalavimas iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktas) yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines teisines pasekmes, o toks sprendimas pirmiausia vertintinas pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas. Teismas taip pat vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 punkto, 33 straipsnio 6 punkto, Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 29, 39, 47, 54 punktų nuostatomis.

10Teismas nustatė, jog Klaipėdos TLK su Klaipėdos universitetine ligonine 2013 m. kovo 21 d. sudarė Sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. Teismas apžvelgė Sutarties 8, 10.1, 11, 11.1, 16, 23, 24, 26 punktus. Klaipėdos TLK direktorius 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-205 „Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir jų išlaidų apmokėjimo pagrįstumo patikrinimo VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“ 1 punktu pavedė Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus vyriausiesiems specialistams atlikti neplaninį patikrinimą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, pateikiant patikrinimo pažymą. Vadovaudamiesi minėtu įsakymu, Kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. spalio 1 d. neplanine tvarka patikrino Klaipėdos universitetinę ligoninę. Klaipėdos TLK direktorius 2014 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. V-243 „Dėl ASPĮ patikrinimo ekspertizės“ 1 punktu pavedė nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. atlikti ekspertizę ir pateikti ekspertizės išvadas pagal 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo pažymą Nr. K1-14-130 „Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų aktyvaus gydymo išlaidų apmokėjimo pagrįstumo patikrinimo VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“. Apie numatytą patikrinimo rezultatų svarstymo posėdį Klaipėdos universitetinė ligoninė informuota Klaipėdos TLK 2014 m. spalio 17 d. raštu Nr. A1-5424. Atlikus ekspertizę, surašyta 2014 m. lapkričio 26 d. pažyma Nr. E1-14-154. Ekspertizės pažymos 1 punktu nuspręsta, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ 23.6 ir 23.7 punktų bei 2013 m. kovo 21 d. sutarties tarp Klaipėdos TLK ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Nr. S2-2013-138 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“ 10.1 punkto reikalavimus ir padarė žalą PSDF biudžetui iš viso 10071,06 Lt; Ekspertizės pažymos 2 punktu Klaipėdos universitetinė ligoninė per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos įpareigota grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą, pervedant 10071,06 Lt.

11Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigė, jog Klaipėdos TLK taikomos kontrolės priemonės bei sankcija pažeidžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų 59 straipsnio 3 dalį, nes sprendimas dėl įstaigų kontrolės priemonių taikymo turėjo būti priimtas per vienerius metus. Nurodė, kad tikrintas atvejis buvo 2013 m. spalio mėn., Ekspertizės pažymos Nr. E1-14-154 data – 2014 m. lapkričio 26 d., todėl manė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsniu, 59 straipsnio 3 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas išimtinai taikomas nustatytiems pažeidimams už kuriuos numatytos atitinkamos kontrolės priemonės ar sankcijos, tačiau ne žalos nustatymui ir jos išieškojimui. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Klaipėdos TLK su Klaipėdos universitetine ligonine 2013 m. kovo 21 d. sudarytos sutarties dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis Nr. S2-2013-138/03-0008 9 punkte nustatyta, kad šalys, vykdydamos sutartį, vadovaujasi inter alia Civiliniu kodeksu. Klaipėdos TLK 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo pažyma Nr. K1-14-130 nustatė padarytus pažeidimus, o 2014 m. lapkričio 26 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-14-154 įpareigojo pareiškėją grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą, t. y. atsakovas reikalaudamas atlyginti padarytą žalą, nepraleido įstatymais nustatytų terminų. Klaipėdos TLK direktorius 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-205 1 punktu pavedė Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus vyriausiesiems specialistams nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. atlikti neplaninį patikrinimą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, pateikiant patikrinimo pažymą. Patikrinimo pažyma Nr. K1-14-130 buvo surašyta 2014 m. spalio 1 d. Tai yra, patikrinimas atliktas ir patikrinimo pažyma surašyta nepažeidžiant Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 36 punkte nustatyto 60 darbo dienų termino. Klaipėdos TLK direktorius 2014 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. V-243 1 punktu pavedė nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. atlikti ekspertizę ir pateikti ekspertizės išvadas pagal 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo pažymą Nr. K1-14-130. Ekspertizės pažyma Nr. E1-14-154 surašyta 2014 m. lapkričio 26 d., t. y. nepraleidžiant Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 53 punkte nustatyto termino. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, spręsta, jog atsakovas atliko Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimą bei surašė Ekspertizės pažymą nepažeisdamas nustatytų terminų.

12Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nesutiko su Ekspertizės pažymos dalimi, kuria konstatuota, kad buvo padaryta PSDF biudžetui 10071,06 Lt žala ir nustatytas įpareigojimas pareiškėjui per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą. Pareiškėjo teigimu, buvo padaryti formalūs teisės aktų pažeidimai, tačiau pareiškėjas negavo daugiau pinigų, nei buvo suplanuota 2013 m. sutartyje su Klaipėdos TLK, todėl reali žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta. Teismas vadovavosi Principų aprašo 2, 4, 4.1 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. V-164 „Dėl tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ 1.2 punktu, Formos Nr. 066/A-LK „Stacionare gydymo asmens statistinė kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687, 23, 23.7 punktais. Bylos medžiaga nustatyta, jog pacientei gydytojai statistinėje formoje suklydę įrašė ne tokį medicininės intervencijos kodą. Nurodyta, jog apmokėjimui pateiktas ir nustatytas kainų skirtumas (balais) – 12911,61, o nustatyta žala PSDF biudžetui – 10071,06 Lt (12911,61 balai x 0,78 Lt (1 balo vertė)). Įvertinus minėtas aplinkybes bei teisės aktus, daryta išvada, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. V-164 „Dėl tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ 1.2 punktą, Taisyklių 23.6, 23.7 punktus. Pareiškėjas minėtų aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad buvo padaryta PSDF biudžetui žala. Teigia, jog 2013 m spalio mėn. apskaičiuota balo vertė – 0,78 Lt, todėl pasikeitus šios vienos stacionarinės paslaugos (dokumentuoto F. Nr. 066/a-LK Nr. 2013/034570/00) apmokėjimo kainai, pasikeistų teritorinės ligonių kasos skaičiuojamų balų vertė litais, tačiau nepasikeistų bendra Klaipėdos TLK ir Klaipėdos universitetinės ligoninės sutartinė suma. Teismas rėmėsi Apmokėjimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 4 d. iki 2014 m. vasario 15 d.) 1, 2.3–2.6, 4, 11, 12, 13 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, Sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi. Minėtos teisės aktų nuostatos leido daryti išvadą, jog esant užbaigtiems biudžetiniams metams nėra galimybės perskaičiuoti stacionarinių paslaugų balo vertę, todėl remiantis Apmokėjimo tvarkos aprašo 11 punktu, lėšų stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti suma nustatoma dauginant apskaičiuotąją šių paslaugų bazinių kainų balo vertę (nagrinėjamu atveju stacionarių paslaugų balo vertė 2013 m. spalio mėn. nustatyta 0,78 Lt) iš faktiškai suteiktų stacionarinių paslaugų bazinių kainų balų sumos. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jeigu minėta paslauga būtų pateikta apmokėjimui teisingai, ligoninė vis tiek būtų gavusi tokią pačią sutartinę pinigų sumą, laikytas nepagrįstu, kadangi esant užbaigtiems biudžetiniams metams balas nėra perskaičiuojamas ir stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti suma nustatoma pagal esamą apskaičiuotą balą. Tokiu būdu, pareiškėjui įrašius neteisingą kodą, dėl kurio tokia paslauga Klaipėdos universitetinei ligoninei buvo apmokėta 14148,07 Lt (18138,55 gydymo kaina balais x 0,78 Lt), nors turėjo būti apmokama 4077,01 Lt (5226,94 gydymo kaina balais x 0,78 Lt), susidarė 10071,06 Lt permokėta suma už šią paslaugą, kuri Principų aprašo 4.1 punkto prasme traktuotina kaip žala PSDF biudžetui, kadangi Klaipėdos universitetinė ligoninė apskaitos dokumentuose nurodė brangesnę asmens sveikatos priežiūros stacionarinę paslaugą nei buvo suteikta. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog Klaipėdos TLK sudaromos sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų yra administracinės ir TLK, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo, vykdo viešojo administravimo veiklą, kas lemia, jog atitinkamos TLK veiksmai, atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausia yra vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas. Sutarties 8 ir 9 punktuose buvo aptarti teisės aktai, kuriais abi Sutarties šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) įsipareigojo vadovautis, t. y. Viešojo administravimo įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu, Sveiktos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu ir kitais teisės aktais. Be to, Sutarties 24 punkte aiškiai nurodyta, jog TLK, nustatydamos žalą PSDF biudžetui, vadovaujasi Principų aprašu. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog buvo padaryti teisės aktų pažeidimai – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. V-164 „Dėl tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ 1.2 punkto, Taisyklių 23.6, 23.7 punktų pažeidimai, nes Klaipėdos universitetinė ligoninė apskaitos dokumentuose nurodė brangesnę asmens sveikatos priežiūros stacionarinę paslaugą nei buvo suteikta, todėl šie pažeidimai Žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašo 4.1 punkto prasme traktuotini kaip padaryta reali žala PSDF biudžetui. Pareiškėjo skundas argumentuojamas ir tuo, kad Ekspertizės pažymoje nepateikti išsamesni skaičiavimai. Teismas sprendė, jog Ekspertizės pažymoje nurodytos aiškios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiama ši pažyma, nurodyta akto apskundimo tvarka, t. y. Ekspertizės pažyma iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo skundo turinys ir nurodomi argumentai leido daryti išvadą, jog pareiškėjas suprato administracinio akto turinį, teisines ir faktines aplinkybes, dėl kurių jis buvo priimtas, todėl pareiškėjas tinkamai ir efektyviai realizavo teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismas konstatavo, kad Ekspertizės pažyma yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti.

13Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigė, jog pagal Veiklos priežiūros tvarkos aprašą, gavęs Taikinimo komisijos protokole nurodytą rekomendaciją, Klaipėdos TLK direktorius turėjo priimti motyvuotą sprendimą, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas, o pareiškėjui pateiktas tik Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos posėdžio protokolas, kuris buvo atsiųstas elektroniniu paštu be lydraščio. Manė, jog dėl šios priežasties administracinė procedūra nebuvo tinkamai užbaigta ir dėl to buvo pažeistos pagrindinės viešojo administravimo procedūros. Teismas vadovavosi Veiklos priežiūros tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 62 ir 64 punktais. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 62 punkte aiškiai išreikšta, jog TLK direktorius, įvertinęs taikinimo komisijos siūlymus, prireikus motyvuotu sprendimu gali visiškai arba iš dalies pakeisti ekspertizės pažymą. Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos TLK Taikinimo komisija 2015 m. sausio 2 d. protokoliniu sprendimu Nr. A18-1 nutarė rekomenduoti Klaipėdos TLK 2014 m. lapkričio 26 d. Ekspertizės pažymą Nr. E1-14-154 laikyti galiojančia. Pagal teisinį reguliavimą TLK Taikinimo komisijai nustačius, jog Ekspertizės pažyma teisėta ir pagrįsta bei rekomendavus Ekspertizės pažymą laikyti galiojančią, Klaipėdos TLK direktoriui nebuvo būtina priimti naujo motyvuoto sprendimo, kadangi Ekspertizės pažyma nėra keičiama. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. Ekspertizės pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas savo pasirinkimu Ekspertizės pažymą gali apskųsti Klaipėdos TLK Taikinimo komisijai arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos TLK Taikinimo komisiją taip pasirinkdamas ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją. Klaipėdos TLK Taikinimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015 m. sausio 2 d. protokoliniu sprendimu Nr. A18-1 nutarė rekomenduoti Klaipėdos TLK 2014 m. lapkričio 26 d. Ekspertizės pažymą Nr. E1-14-154 laikyti galiojančia, t. y. iš esmės 2014 m. lapkričio 26 d. Ekspertizės pažymą Nr. E1-14-154 pripažino teisėta ir pagrįsta. Ekspertizės pažyma nėra tarpinis administracinis aktas, o galutinis administracinis aktas, kuriuo administracinė procedūra užbaigiama ir kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Todėl pareiškėjo argumentas, kad administracinė procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, nes Klaipėdos TLK direktorius nepriėmė motyvuoto sprendimo, laikytinas nepagrįstu.

14Pareiškėjas taip pat manė, jog buvo padaryti pažeidimai jam išsiunčiant Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos posėdžio protokolą elektroniniu paštu be lydraščio. Klaipėdos TLK 2015 m. sausio 12 d. elektroniniu laišku Klaipėdos universitetinei ligoninei išsiuntė Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos 2015 m. sausio 2 d. posėdžio protokolą Nr. A18-1. Klaipėdos TLK Taikinimo komisija yra alternatyvi ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, todėl į ją kreipusis bei pareiškėją netinkamai informuojant apie Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos priimtą sprendimą, ir dėl šios priežasties pareiškėjui praleidus skundo padavimo teismui terminą, tik tuomet svarbu nustatyti, ar TLK Taikinimo komisijos protokoliniame sprendime nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka bei kaip ir kokiu būdu pareiškėjas buvo informuotas apie tokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas teisme, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo informavimas elektroniniu paštu apie Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos priimtą sprendimą kaip nors pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

15Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

16Pareiškėjas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniu skundu (b. l. 162–166) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17Pareiškėjas mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalį. Skundžiama Ekspertizės pažyma buvo priimta 2014 m. lapkričio 26 d., o tikrinamas atvejis įvyko 2013 m. spalio mėn. Įstatyminis TLK kaip kontroliuojančios institucijos teisinis statusas lemia, kad jos taikomos kontrolės priemonės yra susijusios su paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekio, kokybės, teisėtumo, prieinamumo, tinkamumo kontrole. Nors įstatymuose nėra „kontrolės priemonės“ sąvokos išaiškinimo, iš sisteminio įstatymų aiškinimo akivaizdu, kad tai yra kontroliuojančios institucijos pagal jos kompetenciją atliekamos kontrolės procedūros ir jos metu priimami atitinkami sprendimai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalis numato, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Klaipėdos TLK Ekspertizės pažymoje neturėjo teisės vertinti atvejų kaip žalos PSDF biudžetui, nuo kurių praėjo daugiau kaip metai, skaičiuojant nuo Ekspertizės pažymos, kurioje buvo užfiksuotas tariamos žalos padarymo faktas, priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, visi atvejai vėlesni 2013 m. lapkričio 26 d. negali būti traktuojami kaip žala PSDF biudžetui ir dėl jų Klaipėdos TLK negali nustatyti privalomo įpareigojimo atlyginti žalą Klaipėdos TLK. Mano, kad nepagrįstas Ekspertizės pažymoje nurodytas argumentas, kad kontrolės procedūros metu nustatyta žala nėra kontrolės priemonė. Akivaizdu, kad TLK atlikdama kontrolės procedūras vykdo jai įstatymais priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Kontrolės metu priimta Ekspertizės pažyma yra administracinis aktas su jame nurodytu privalomu įpareigojimu, kuris pagal savo esmę turi sankcijos požymius. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos TLK vykdydama savo kontrolės funkcijas ir jos metu nustatydama privalomus įpareigojimus atlyginti žalą, taiko kontrolės priemonės kurioms galioja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalis. Pažymi, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas terminas nereglamentuoja viešojo administravimo institucijų kontrolės procedūrų atlikimo terminų, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir taikė šį terminą. Tokia praktika, kai viešojo administravimo subjektas, kuris PSDF lėšomis apmoka asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už suteiktas paslaugas pagal sudarytas vienerių metų trukmės sutartis, turi teisę tikrinti suteiktas paslaugas neribotą laiką atgal, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, taip pat neatitinka logikos.

18Nesutinka, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė padarė žalą PSDF biudžetui. Ekspertizės išvadose nepateikti jokie išsamesni skaičiavimai, kas įrodo, kad nebuvo vertinama ar buvo padaryta reali žala PSDF biudžetui. Pažymoje nepateikti jokie konkretūs skaičiavimai, susidariusi situacija nevertinta Principų aprašo 2 punkto prasme, ar dėl tariamai nustatytų apsiriktų kodavimo klaidų (kodavime skiriasi tik vienas skaičius) pasikeitė iš PSDF biudžeto sutartinė suma už suteiktas paslaugas. Ekspertizės pažymoje nėra jokių įrodymų, kad dėl nustatytos klaidos pareiškėjas gavo daugiau pinigų negu numatyta Sutartyje stacionarinių paslaugų apmokėjimui. Tvirtina, jog jeigu paslauga būtų pateikta apmokėjimui teisingai, ligoninė vis tiek būtų gavusi tokią pačią sutartinę pinigų sumą. Dėl kodavimo klaidos pasikeitė tik balų suma 2013 m. 10 mėn. Klaipėdos TLK Stacionarinio gydymo etapų pacientams suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ataskaitoje, tačiau nesikeitė Klaipėdos TLK mokėtina suma litais pareiškėjui už stacionarines paslaugas. Taigi, PSDF biudžeto išlaidos nepadidėjo ir reali žala jam nebuvo padaryta. Tvirtina, kad Klaipėdos TLK, nustatydama žalą ir jos reikalaudama privalo vadovautis CK, o ne VLK direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 1K-282 nuostatomis. Iš ekspertizės pažymos akivaizdu, kad nustatant žalą nebuvo vadovautasi CK nuostatomis ir pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino žalos sąvoką, nenustatinėjo, ar buvo padaryta reali žala PSDF biudžetui.

19Mano, kad Klaipėdos TLK direktorius, gavęs taikinimo komisijos protokole nurodytą rekomendaciją, turėjo priimti motyvuotą sprendimą. Tačiau tokio sprendimo pateikta nebuvo. Pareiškėjui buvo pateiktas tik taikinimo komisijos posėdžio protokolas kuris atsiustas elektroniniu paštu be jokio lydraščio. Dėl šios priežasties mano, kad administracinė procedūra nėra tinkamai užbaigta ir dėl to buvo pažeistos pagrindinės viešojo administravimo procedūros.

20Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-853/609/2019 nustatė, jog ginčo kontrolės procedūra neatitiko Kontrolės apraše nustatytų reikalavimų.

21Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 180–185) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22Tvirtina, jog atsižvelgiant į Klaipėdos TLK paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, pateiktus įrodymus, bei teismo sprendimo argumentaciją pateiktą dėl patikrinimo terminų, akivaizdu, jog Klaipėdos TLK atliekant kontrolės procedūras, nustačius PSDF biudžetui padarytą žalą ir reikalavimas ją grąžinti nelaikytinas kontrolės priemonių ir sankcijų taikymu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalies prasme. Atkreipia dėmesį, kad šioje kontrolės procedūroje kontrolės priemonių ir sankcijų, t. y., poveikio priemonių Klaipėdos TLK pareiškėjo atžvilgiu netaikė. Mano, jog žalos PSDF biudžetui nustatymas ir grąžinimas bei poveikio priemonių už padarytus teisės aktų pažeidimus taikymas yra du visiškai skirtingi procesai.

23TLK veiksmai, atliekant viešojo administravimo veiklą, pirmiausia vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nustatė teritorinės ligonių kasos statusą ir veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tinkamai aiškino jų turinį ir taikymą. Atsakovas vadovaujasi Principų aprašo 4 ir 4.1. punktais. Klaipėdos TLK, vykdydama kontrolės procedūrą, kontroliuodama asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apmokėti iš PSDF biudžeto pagrįstumą, 2014 m. lapkričio 26 d. ekspertizės pažymoje nustatė padarytus teisės aktų pažeidimus, kai įstaiga apmokėjimui pateikė brangesnę stacionarinę paslaugą, todėl skirtumas tarp pateiktos apmokėjimui ir paslaugos, kuri turėjo būti pateikta apmokėjimui, kainos laikoma žala PSDF biudžetui.

24Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Klaipėdos TLK direktoriui nebuvo būtina priimti naujo motyvuoto sprendimo, kadangi ekspertizės pažyma nėra keičiama. Atitinkamai, naujas motyvuotas sprendimas dėl ekspertizės pažymoje nustatyto sprendimo priimamas tais atvejais kai po taikinimo komisijos rekomendacijų nusprendžiama ekspertizės pažymoje nustatytą sprendimą visiškai arba iš dalies pakeisti. Be to, administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. Šiuo atveju administracinė procedūra buvo baigta surašius ir patvirtinus ekspertizės pažymą Nr. E1-14-154, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyta kaip teisėta ir pagrįsta. Teismas taip pat nurodė, jog ekspertizės pažymoje Nr. E1-14-154 nurodytos aiškios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiama ši pažyma, nurodyta apskundimo tvarka, konstatuota, kad ekspertizės pažyma iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

25Mano, jog teismas nagrinėjo administracinę bylą ir priėmė sprendimą nesaistomas aplinkybių nustatytų kitoje administracinėje byloje, juolab, jog sprendimas (teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis) toje administracinėje byloje buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo sprendimu (2015 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-857-662/2015).

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2014 m. lapkričio 26 d. ekspertizės pažymos Nr. E1-14-154 teisėtumo ir pagrįstumo.

28Skundžiama Ekspertizės pažyma buvo nuspręsta, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ 23.6 ir 23.7 punktų bei 2013 m. kovo 21 d. sutarties tarp Klaipėdos TLK ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Nr. S2-2013-138 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“ 10.1 punkto reikalavimus ir padarė žalą PSDF biudžetui iš viso 10071,06 Lt (1 p.); Klaipėdos universitetinė ligoninė per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos įpareigota grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą, pervedant 10071,06 Lt (2 p.).

29Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas atliko Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimą bei surašė Ekspertizė pažymą nepažeisdamas nustatytų terminų; Ekspertizės pažyma iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta; pareiškėjo argumentą, kad administracinė procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, nes Klaipėdos TLK direktorius nepriėmė motyvuoto sprendimo, laikė nepagrįstu; taip pat nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo informavimas elektroniniu paštu apie Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos priimtą sprendimą kaip nors pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

30Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

31Byloje nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2013 m. kovo 21 d. sudarė sutartį Nr. S2-2013-138/05-13-0008 Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo (b. l. 21–27). 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atsakovas atliko neplaninį patikrinimą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-14-130 (b. l. 41–42) padarė išvadas, kad: 1) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atrinktos asmens sveikatos istorijos 38 vnt. pacientų, kuriems 2013 m. rugsėjo 4 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu stacionare aktyvaus gydymo metu buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija ir ši intervencija buvo pateikta apmokėti ACHI kodu 13882-02; 2) pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. V-164 1.2 punkto reikalavimai bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ 23.6 ir 23.7 punktų reikalavimai. F. Nr. 066/a-LK Nr. 2013/029113/00, Nr. 2013/034570/00 nurodytas medicininės intervencijos kodas 13882-02 (nenutrūkstamos dirbtinės plaučių ventiliacijos priežiūra ? 96 val.). Patikrinimo metu nustatytas medicininės intervencijos 13882-01 (nenutrūkstamos dirbtinės plaučių ventiliacijos priežiūra > 24 val. ir < 96 val.). Galima žala PSDF biudžetui vertinta kaip kainų skirtumas tarp skirtingų kodavimų 16126,63.

32Po šio patikrinimo toliau buvo atlikta ekspertizė, kurios metu Klaipėdos TLK surašė pareiškėjo šioje byloje ginčijamą 2014 m. lapkričio 26 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-14-154 (b. l. 53–56). Ekspertizės pažymos 1 punktu nuspręsta, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ 23.6 ir 23.7 punktų bei 2013 m. kovo 21 d. sutarties tarp Klaipėdos TLK ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Nr. S2-2013-138 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“ 10.1 punkto reikalavimus ir padarė žalą PSDF biudžetui iš viso 10 071,06 Lt; Ekspertizės pažymos 2 punkte nurodyta, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos privalo grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą, pervedant 10 071,06 Lt. Šią Ekspertizės pažymą Taikinimo komisijos posėdžio 2015 m. sausio 2 d. protokole Nr. A18-1 rekomenduota laikyti galiojančia (b. l. 67–68).

33Apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis; teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas) 26 str. 1 d.).

34Nagrinėjamai bylai aktualus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis, numatantis, kad teritorinės ligonių kasos inter alia, sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones; kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą; vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobūdį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kartu parodo ir šių subjektų teisinių santykių mišrų pobūdį, nulemtą a priori vienos iš sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos kaip viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto, ne tik administruojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010).

36Teritorinių ligonių kasų vykdomą asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę detalizuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas, kuris apibrėžia kontrolės procedūrą kaip įstaigos ar įmonės teikiamų kompensuojamųjų paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams, šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis ir su tuo susijusios veiklos, taip pat kompensuojamųjų vaistų, MPP ir OTP išrašymo, išdavimo ir su tuo susijusios įstaigų ir įmonių veiklos patikrinimą, atliekamą šios veiklos priežiūrą vykdančios institucijos. Šio aprašo 4.7–4.9 punktai atskiria kontrolės procedūrų tipus, nurodydami, kad patikrinimas yra pirmasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo renkami ir apibendrinami duomenys ir faktai, susiję su įstaigos ar įmonės tikrinama veikla, ir teikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo; patikrinimo pažyma – dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados; ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių padaryta žala PSDF biudžetui ir koks žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo. Šis etapas pagal to paties Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 53–56 punktus baigiamas ekspertizės pažymos surašymu. Vėliau kilę ginčai susiję su teisėtų kontrolės reikalavimų vykdymu, sprendžiami ir žala, padaryta PSDF biudžetui, išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 62–64 punktai numato, kad tokius ginčus gali spręsti Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija ar VLK direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. VLK direktorius, įvertinęs šios komisijos siūlymus, prireikus motyvuotu sprendimu gali visiškai arba iš dalies pakeisti ekspertizės pažymą. Įstaiga ar įmonė gali apskųsti TLK taikinimo komisijos ar VLK direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos sprendimą administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.

37Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti žalą reglamentuojama ir specialaus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, pagal kurį, vadovaudamosi CK ir kitais įstatymais, jos reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Taigi teritorinės ligonių kasos, vykdydamos Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6, 7 punktuose nustatytas kontrolės funkcijas ir nustačiusios sutarčių, sudarytų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, pažeidimus, Sveikatos draudimo įstatymu įpareigotos reikalauti atlyginti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

38Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismą kreipiasi teritorinės ligonių kasos vadovaudamosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, vertina byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais ir pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2012).

39Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 15 nutartis, kuria byla buvo nutraukta kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai buvo nutraukta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimi jau buvo panaikinta, šiai administracinei bylai išspręsti aktualios teisės aiškinimo taisyklės pakito, t. y. buvo naujai suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą. Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką). Todėl teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose (žr., pvz., 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016, 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016).

40Pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovas yra priėmęs administracinį aktą, kuris yra skundžiamas administraciniam teismui, bei iš esmės išnagrinėjo ir įvertino 2014 m. lapkričio 26 d. ekspertizės pažymos Nr. E1-14-154, kurioje buvo konstatuotas žalos PSDF biudžetui padarymo faktas, teisėtumą bei pagrįstumą.

41Iš ginčijamos Ekspertizės pažymos matyti, kad joje nėra nurodytos jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjui taikomomis ekonominėmis sankcijomis, administracinėmis nuobaudomis ir kitomis poveikio priemonėmis, todėl Ekspertizės pažymoje suformuotos nuostatos negali būti vertinamos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus.

42ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat – ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, savo jurisprudencijoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.).

43Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007).

44Šioje byloje ginčijamoje atsakovo Ekspertizės pažymoje iš esmės yra tik konstatuota jo (atsakovo) nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas padarė žalą PSDF biudžetui, kurią įpareigojamas atlyginti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 būtent ir yra išaiškinta, kad teritorinių ligonių kasų aktai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

45Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijamu aktu nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. jis pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, konstatuotina, jog ši pažyma negali būti ABTĮ prasme skųstinu aktu. Šiuo atveju nėra administracinio ginčo, kuris gali būti nagrinėjamas pagal ABTĮ nuostatas. Teritorinės ligonių kasos nustatytos žalos PSDF biudžetui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai galės būti revizuojami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo priteisimo, jei dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovas kreipsis į teismą.

46ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjo inicijuotas ginčas šioje byloje nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiškėjo suformuluoti reikalavimai negali būti skundo dalyku, o tai reiškia, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jei nustatomos ABTĮ 101 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai, panaikinamas, ir administracinė byla nutraukiama.

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nutraukiama, nes pareiškėjo skundo dalykas negali būti administracinės bylos dalyku, nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes jie nebėra teisiškai reikšmingi.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

50Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3.
...
4. Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau... 5. Nurodė, jog pacientei gydytojai statistinėje formoje suklydę įrašė ne... 6. Atsakovas Klaipėdos TLK prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l.... 7. Nurodė, jog pareiškėjas, teigdamas, kad nebuvo padaryta žala PSDF... 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu... 9. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką,... 10. Teismas nustatė, jog Klaipėdos TLK su Klaipėdos universitetine ligonine 2013... 11. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigė, jog Klaipėdos TLK taikomos... 12. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nesutiko su Ekspertizės pažymos dalimi,... 13. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigė, jog pagal Veiklos priežiūros... 14. Pareiškėjas taip pat manė, jog buvo padaryti pažeidimai jam išsiunčiant... 15. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas... 16. Pareiškėjas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniu skundu (b.... 17. Pareiškėjas mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Sveikatos... 18. Nesutinka, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė padarė žalą PSDF... 19. Mano, kad Klaipėdos TLK direktorius, gavęs taikinimo komisijos protokole... 20. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą pirmą... 21. Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į apeliacinį... 22. Tvirtina, jog atsižvelgiant į Klaipėdos TLK paaiškinimus pirmosios... 23. TLK veiksmai, atliekant viešojo administravimo veiklą, pirmiausia vertinami... 24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Klaipėdos TLK... 25. Mano, jog teismas nagrinėjo administracinę bylą ir priėmė sprendimą... 26. Teisėjų kolegija... 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos... 28. Skundžiama Ekspertizės pažyma buvo nuspręsta, kad Klaipėdos... 29. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas atliko Klaipėdos... 30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašo bylą nagrinėti... 31. Byloje nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė ir Klaipėdos... 32. Po šio patikrinimo toliau buvo atlikta ekspertizė, kurios metu Klaipėdos TLK... 33. Apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis... 34. Nagrinėjamai bylai aktualus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis,... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Sveikatos draudimo... 36. Teritorinių ligonių kasų vykdomą asmens sveikatos priežiūros įstaigų... 37. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir... 38. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33... 40. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovas... 41. Iš ginčijamos Ekspertizės pažymos matyti, kad joje nėra nurodytos jokios... 42. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas... 43. Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam... 44. Šioje byloje ginčijamoje atsakovo Ekspertizės pažymoje iš esmės yra tik... 45. Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijamu aktu nėra keičiama pareiškėjo... 46. ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nutraukiama, nes... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 49. pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės... 50. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....