Byla A-1697-520/2016
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas viešoji įstaiga Naujosios Vilnios poliklinika (toliau – ir pareiškėjas, Poliklinika) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas, Teritorinė ligonių kasa) 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 25SS-2 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos sprendimo“ (toliau – ir 2014 m. gegužės 16 d. sprendimas), Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos (toliau – ir Taikinimo komisija) 2014 m. balandžio 17 d. posėdyje (protokolo Nr. 23TK-4) priimtą sprendimą (toliau – ir komisijos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimas) ir Teritorinės ligonių kasos 2014 m. vasario 11 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-33 (toliau – ir ekspertizės pažyma) 9, 10.1, 10.2, 10.3 punktus dėl padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžetui.

5Pareiškėjas nurodė, kad Teritorinė ligonių kasa, atlikusi neplaninį pareiškėjo patikrinimą, ekspertinio vertinimo metu nusprendė, jog pareiškėjas Fondo biudžetui padarė 134 697,73 Lt (39 011,16 Eur) žalą, nes medicinos gydytojos E. P., V. B. ir R. U. (toliau – ir medicinos gydytojos) neteisėtai teikė pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei išrašė kompensuojamuosius vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia Teritorinės ligonių kasos padaryta išvada, kreipėsi į Taikinimo komisiją, kuri taip pat nusprendė, kad pareiškėjas padarė minėtą žalą Fondui. Atsižvelgdama į Taikinimo komisijos nuomonę, Teritorinė ligonių kasa priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo ekspertinio vertinimo išvados buvo paliktos galioti. Pareiškėjas nurodė, kad Teritorinė ligonių kasa pasirinktinai patikrino 52 ambulatorines pacientų korteles ir nenustatė nė vieno atvejo, kad pacientai neturėjo teisės gauti kompensuojamas paslaugas ir vaistus. Pareiškėjo teigimu, buvo suteiktos tinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos, todėl jokia žala tokiais veiksmais negalėjo būti ir nebuvo padaryta.

6Atsakovas Teritorinė ligonių kasa atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7Atsakovas paaiškino, kad teisės aktai nepateikia baigtinio sąrašo veikų, kurioms esant tam tikra pinigų suma turėtų būti vertinama kaip žala Fondo biudžetui, todėl dėl kompensuojamosios sumos įvertinimo žala turi būti sprendžiama kaskart išanalizavus visas svarbias aplinkybes. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas neturėjo teisės teikti medicinos gydytojo paslaugas, nusprendė, jog buvo šiurkščiai pažeisti pareiškėjo veiklai keliami reikalavimai, todėl negalima situacija, kad įstatymus pažeidžiantis asmuo iš to turėtų naudos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jis, vykdydamas pareiškėjo kontrolę, yra suinteresuotas, jog sveikatos priežiūros sistema funkcionuotų, jog būtų pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistų, o medicinos paslaugos ir vaistai būtų kokybiški ir prieinami.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo Poliklinikos skundą tenkino: panaikino Teritorinės ligonių kasos 2014 m. vasario 11 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-33 9, 10.1, 10.2, 10.3 punktus, Teritorinės ligonių kasos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 25SS-2, Taikinimo komisijos 2014 m. balandžio 17 d. posėdžio protokole Nr. 23TK-4 priimtą sprendimą palikti galioti Teritorinės ligonių kasos 2014 m. vasario 11 d. ekspertizės pažymą Nr. 1EP-33; priteisė iš atsakovo pareiškėjui 536,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10Teismas nustatė, kad Teritorinė ligonių kasa atliko pareiškėjo patikrinimą ir nustatė, jog pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikė ne tik 2 šeimos gydytojai bei 9 vidaus ligų gydytojai, bet ir 3 medicinos gydytojai, nors pareiškėjas neturi licencijos verstis medicinos gydytojų veikla, t. y. buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) 16 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ 2 punktas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. V-396 „Dėl medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 41 punktas.

11Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, susipažinęs su 2014 m. sausio 2 d. patikrinimo pažymoje Nr. 1VP-1/V (toliau – ir patikrinimo pažyma) pateiktu pasiūlymu medicinos gydytojų suteiktas ir Fondo lėšomis apmokėtas pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas taip pat medicinos gydytojų išrašytus kompensuojamuosius vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones vertinti kaip galimą žalą Fondo biudžetui, pateikė Teritorinei ligonių kasai prašymą patikrinimo pažymos netvirtinti, nurodydamas, kad apgailestauja, jog per klaidą pareiškėjo licencijoje nebuvo nurodyta, kad pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti ir medicinos gydytojai. Nors pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog vaistai skirti nepagrįstai, niekada nebuvo pacientų nusiskundimų dėl netinkamai suteiktų paslaugų ir pan., tačiau Teritorinė ligonių kasa, įvertinusi patikrinimo pažymą bei pareiškėjo pasiaiškinimą, priėmė ginčijamą ekspertizės pažymą, kurioje buvo patvirtinti visi patikrinimo pažymoje konstatuoti pareiškėjo pažeidimai.

12Teismas pažymėjo, kad ekspertizės pažymoje padaryta išvada, jog šie pažeidimai lėmė 134 697,73 Lt dydžio žalą Fondo biudžetui, todėl pareiškėjas įpareigotas minėtą sumą grąžinti, priešingu atveju ji bus išieškoma iš Poliklinikos. Pareiškėjas, nesutikdamas su ekspertizės pažymos išvada dėl padarytos žalos Fondui, kreipėsi į Taikinimo komisiją su skundu, kuriame nurodė, kad medicinos gydytojos teisėtai vertėsi medicinos gydytojų praktika ir ši faktinė aplinkybė tikrinimą atlikusių tikrintojų ar kitų valstybės institucijų nebuvo paneigta, todėl kvalifikuotos medicinos gydytojos, teikdamos kvalifikuotas paslaugas, jokios žalos nepadarė nei pacientams, nei valstybinei ligonių kasai. Taikinimo komisija balsavimu nusprendė, kad ekspertizės pažyma turi likti galioti nepakeista, o Teritorinė ligonių kasa priėmė skundžiamą 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti galioti ekspertizės pažymą.

13Teismas, atsižvelgęs į Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1K-282, (toliau – ir Principų aprašas) 2 punkte įtvirtintą žalos Fondo biudžetui sampratą, sutiko su Teritorinės ligonių kasos argumentu, kad minėtame apraše pateikiamas ne galutinis žalos Fondo biudžetui padarymų atvejų sąrašas.

14Teismas konstatavo, kad Teritorinei ligonių kasai Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas suteikia teisę vykdyti pareiškėjo teikiamų ir iš Fondo biudžeto apmokamų paslaugų kiekio ir kokybės kontrolę, nes pareiškėjas ir Teritorinė ligonių kasa buvo sudarę sutartį dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo. Teismas pažymėjo, kad Teritorinė ligonių kasa pagal kompetenciją turėjo teisę taip pat vertinti, ar kompensuojamieji vaistai ir (ar) medicinos pagalbos priemonės buvo skirtos ir išrašytos pagrįstai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Teritorinė ligonių kasa, gavusi buvusio pareiškėjo direktoriaus skundą, turėjo teisę atlikti pareiškėjo patikrinimą, kuris pagal Teritorinės ligonių kasos nustatytą kompetenciją turėjo apimti pareiškėjo teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės kontrolę bei kompensuojamųjų vaistų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių skyrimo bei išrašymo pagrįstumo kontrolę.

15Teismas nurodė, kad Teritorinė ligonių kasa, atlikusi pareiškėjo patikrinimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, be kita ko, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, jog fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta, tačiau Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) 1999 m. gruodžio 17 d. pareiškėjui išdavė Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 1145 (toliau – ir licencija) verstis asmens sveikatos priežiūros veikla. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, t. y. kad pareiškėjo vykdoma sveikatos priežiūros veikla yra neteisėta. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156, (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 2 punktą, nes pareiškėjas teikė pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas turėdamas licenciją tokias paslaugas teikti. Pareiškėjui licencija buvo išduota verstis asmens sveikatos priežiūros veikla, licencijoje įvardytoms paslaugoms teikti, viena iš tokių pareiškėjo licencijoje įvardytų paslaugų buvo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Medicinos gydytojos teikė pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Medicinos praktikos licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396, (toliau – ir Medicinos praktikos licencijavimo taisyklės) nėra skirtos sveikatos priežiūros veiklą vykdančioms įstaigoms, nes jos reglamentuoja medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams tvarką, todėl pareiškėjui šios taisyklės apskritai yra netaikytinos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ekspertizės pažymoje buvo nepagrįstai konstatuoti minėti pažeidimai.

16Teismas, įvertinęs atsakovo teismo posėdyje akcentuotas aplinkybes dėl medicinos gydytojų veiklos neteisėtumo ir netgi pavojingumo, pažymėjo, kad nenustatyta, jog medicinos gydytojos paslaugas teikė (įskaitant ir kompensuojamųjų vaistų ir (ar) medicinos pagalbos priemonių skyrimą ir išrašymą) ne pagal savo kompetenciją, neturėdamos jų veiklai būtinų medicinos praktikos licencijų ar pažeisdamos kokius nors kitus jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. medicinos gydytojos veikė teisėtai. Teismo vertinimu, Teritorinė ligonių kasa pagal kompetenciją nenustatė, kad kompensuojamuosius vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones medicinos gydytojos būtų paskyrusios ir išrašiusios nepagrįstai, taip pat nebuvo nustatyti kokie nors medicinos gydytojų suteiktų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ar kokybės trūkumai. Teritorinės ligonių kasos atlikto patikrinimo išvados buvo susijusios su pareiškėjo turimos licencijos trūkumais, tačiau licencijos turėtojo medicinos praktikos kontrolės funkcija ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros funkcija yra pavesta ne ligonių kasoms, o Akreditavimo tarnybai (Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių 50 punktas). Būtent Akreditavimo tarnyba tokiu atveju yra kompetentinga organizuoti klausimo nagrinėjimą ir turi teisę priimti motyvuotus sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo (licencijos galiojimo sustabdymo ir kt.).

17Atsižvelgęs į tai, kad Teritorinė ligonių kasa ekspertizės pažymoje nepagrįstai konstatavo Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies, Licencijavimo taisyklių 2 punkto bei Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių 41 punkto pažeidimus, teismas darė išvadą, kad Teritorinė ligonių kasa ekspertizės pažymoje nepagrįstai nusprendė, kad medicinos gydytojų suteiktos ir iš Fondo biudžeto apmokėtos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos bei medicinos gydytojų skirti ir bei išrašyti kompensuojamieji vaistai ir (ar) medicinos pagalbos priemonės yra žala Fondo biudžetui, todėl nepagrįstai įpareigojo pareiškėją į Teritorinės ligonių kasos sąskaitą pervesti 134 697,73 Lt, t. y. skundžiami sprendimai yra neteisėti.

18Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti 536,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (28,96 Eur žyminio mokesčio išlaidos; 262,83 Eur išlaidos už skundo parengimą; 174,95 Eur išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiams ir 69,98 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose).

19III.

20Atsakovas Teritorinė ligonių kasa apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

21Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas savo veiksmais nepažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies, Licencijavimo taisyklių 2 punkte nustatytų reikalavimų, motyvuodamas tuo, kad medicinos gydytojos teikė pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti pareiškėjas turėjo licenciją. Atsakovas pažymi, kad sveikatos priežiūros veiklos ribos nustatomos ne bet kaip, o tik licencijomis, išduotomis teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, „pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ nėra konkreti licencijuojama sveikatos priežiūros paslauga – tai bendrinis pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų pavadinimas, apimantis ir pirminio lygio psichiatrijos, odontologijos, psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Medicinos gydytojo veikla medicinos gydytojas gali verstis ne bet kokioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčioje įstaigoje, o tik tokioje, kurios licencijoje aiškiai nurodyta teisė verstis atitinkama veikla – medicinos gydytojo praktika. Pareiškėjo įstaigoje dirbusios medicinos gydytojos paslaugų teikimo metu turėjo licencijas verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, tačiau pareiškėjui išduotoje licencijoje, galiojusioje patikrinimo metu, nenurodyta, kad įstaiga gali teikti medicinos gydytojo paslaugas.

22Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas 2013 m. gruodžio 23 d. paaiškinime sutinka su teisės aktų pažeidimu, nes nurodo, kad medicinos gydytojų paslaugų teikimas buvo sustabdytas ir buvo kreiptasi dėl medicinos gydytojų veiklos licencijavimo, t. y. pareiškėjas pripažįsta licencijos būtinumą. Pagal tikrinimo metu galiojusį ir šiuo metu tebegaliojantį teisinį reglamentavimą medicinos gydytojo paslaugos gali būti teikiamos tik įstaigose, turinčiose teisę teikti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, greitosios medicinos pagalbos paslaugas, priėmimo ir skubiosios pagalbos paslaugas, tačiau pareiškėjo įstaiga neturi teisės teikti nė vienos iš minėtų paslaugų. Atsižvelgęs į tai, atsakovas laikosi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikdama medicinos gydytojo paslaugas neturėdama tam atitinkamos licencijos, veikė neteisėtai ir pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 5 dalį ir Licencijavimo taisyklių 2 punkte nustatytus reikalavimus.

23Dėl žalos Fondo biudžetui atsakovas paaiškina, kad teisės aktais griežtai reglamentuotas asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijavimas siejamas su būtinybe užtikrinti, jog ją vykdytų tik tinkamai pasirengę, turintys reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją asmenys, kad ši veikla būtų vykdoma pagal nustatytus reikalavimus, užtikrinančius tokios veiklos saugumą, kokybę, medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų laikymąsi ir kt. Šiuo atveju norint nustatyti žalą Fondo biudžetui itin reikšminga tai, kad pareiškėjas, teikdamas medicinos gydytojo paslaugas, šiurkščiai pažeidė įstatymo reikalavimus, nustatytus asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklai, o įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos. Atsakovas akcentuoja, kad įstaiga, teikianti paslaugas neturėdama tam atitinkamos licencijos, negali tikėtis, jog šios paslaugos bus apmokamos iš Fondo biudžeto. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis, kontrolės procedūros metu nustatęs neteisėtą paslaugų teikimo faktą, toliau nevertino, ar tokios paslaugos buvo suteiktos kokybiškai, nes tokių paslaugų teikimas neturint licencijos laikomas neteisėtu ab initio, t. y. paslaugų kokybės vertinimas nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės.

24Atsakovo teigimu, ginčijamu atveju dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų pasikeitė visa iš Fondo biudžeto kompensuojama suma (39 011,16 Eur), t. y. jei apie tokių paslaugų teikimą atsakovui būtų žinoma dar prieš apmokant suteiktas paslaugas ir išrašytus kompensuojamuosius vaistus, tokios paslaugos ir vaistai nebūtų apmokami iš Fondo biudžeto. Konstatavus dvi esmines žalos nustatymo aplinkybes – teisės akto pažeidimą ir pasikeitusią iš Fondo biudžeto skiriamą kompensuojamąją sumą – 39 011,16 Eur (134 697,73 Lt) suma pagrįstai buvo pripažinta kaip žala Fondo biudžetui. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neįsigilino į atsakovo pateiktą atsiliepimą į skundą ir teisme duotus paaiškinimus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

25Pareiškėjas Poliklinika atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

26Pareiškėjas paaiškina, kad Akreditavimo tarnyba 1999 m. gruodžio 17 d. pareiškėjui išdavė licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas sveikatos priežiūros veikla užsiėmė neteisėtai. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog pareiškėjo įstaigoje dirbusios medicinos gydytojos pacientams teikė pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o licencijoje kaip viena iš pareiškėjui leistinų teikti paslaugų buvo nurodytos būtent pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pareiškėjo teigimu, šis faktas neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo pozicijos, jog pareiškėjas nepažeidė Licencijavimo taisyklių 2 punkto reikalavimų, pagrįstumą ir teisėtumą. Nors atsakovas byloje neįrodė teisės aktų pažeidimo, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokie pažeidimai būtų buvę nustatyti, ši aplinkybė dar nereikštų žalos Fondo biudžetui padarymo. Pareiškėjas vadovaujasi Principų aprašu ir teigia, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje siekiant pagrįsti žalos atsiradimo faktą būtina atsižvelgti į šiame apraše įtvirtintų asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kitos įmonės, įstaigos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pobūdį, t. y. žala Fondo biudžetui gali būti padaroma ne bet kokiais neteisėtais veiksmais (neveikimu), o tik tais, kurie pagal savo pobūdį atitinka Principų apraše nurodytus veiksmus (neveikimą).

27Įvertinęs Principų apraše nurodytų veiksmų (neveikimo) pobūdį, pareiškėjas teigia, kad jie pasireiškia Fondo biudžeto lėšų panaudojimu be teisinio pagrindo ir tai lemia žalos šiam biudžetui padarymą. Atsakovo 2014 m. vasario 11 d. ekspertizės pažymoje įvardyti pareiškėjo atlikti pažeidimai nėra susiję su Fondo biudžeto lėšų neteisėtu panaudojimu, kadangi byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog kompensuojamuosius vaistus ir (ar) medicinos pagalbos priemones pareiškėjo įstaigoje dirbusios medicinos gydytojos būtų paskyrusios ir išrašiusios nepagrįstai, kad šie vaistai ir (ar) medicinos pagalbos priemonės būtų paskirtos pacientams, neturėjusiems teisės gauti kompensuojamas paslaugas bei vaistus, kad pareiškėjas būtų netinkamai užpildęs su tuo susijusius apskaitos dokumentus ir pan. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl žalos Fondo biudžetui atlyginimo, akcentuoja padarytos žalos realumą, o ne formalų neteisėtų veiksmų, kaip žalą galinčio sukelti veiksnio, vertinimą (2014 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014).

28Teisėjų kolegija konstatuoja:

29IV.

30Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išnagrinėtas ir patenkintas pareiškėjo Poliklinikos skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo palikta galioti 2014 m. vasario 11 d. ekspertizės pažyma Nr. 1EP-33, nustatanti, kad pareiškėjas padarė 134 697,73 Lt žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino atsakovo Teritorinės ligonių kasos 2014 m. vasario 11 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-33 9, 10.1, 10.2, 10.3 punktus bei Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos 2014 m. balandžio 17 d. posėdyje priimtą sprendimą.

31Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neplaninį patikrinimą Poliklinikoje ir 2014 m. sausio 2 d. patikrinimo pažymoje Nr. 1VP-1/V (I t., b. l. 75–77) konstatavo, jog Poliklinikoje pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikė ne tik 2 šeimos gydytojai bei 9 vidaus ligų gydytojai, bet ir 3 medicinos gydytojai, dirbantys 0,25 etato, tačiau pareiškėjas neturi licencijos verstis medicinos gydytojų veikla, todėl buvo pažeista: Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis, sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ 2 punktas ir sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. V-396 „Dėl medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 41 punktas. Patikrinimas atliktas, vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės aprašo (2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1K-101 redakcija) (toliau – ir Aprašas), galiojusio iki 2014 m. sausio 22 d., nuostatomis (I t., b. l. 74). Po šio patikrinimo toliau buvo vykdomas antrasis kontrolės procedūros etapas – ekspertizė, kurios metu įvertinami patikrinimo pažymoje pateikti duomenys ir išvados, asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateikti patikrinimo metu nustatytų faktų paaiškinimai bei papildomai gauti duomenys, nusprendžiama, dėl kurių neatitikčių padaryta žala Fondo biudžetui ir koks žalos dydis, pateikiami siūlymai, kaip šalinti nustatytas neatitiktis ir išvengti jų ateityje (Aprašo 7.4 p.). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo 4.9 punkte nurodyta, kad ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių padaryta žala Fondo biudžetui ir koks žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos Fondo biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo.

32Teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus darbuotojai atliko ekspertinį vertinimą ir surašė pareiškėjo šioje byloje ginčijamą 2014 m. vasario 11 d. ekspertizės pažymą Nr. 1EP-33 (I t., b. l. 80–82), kurioje buvo patvirtinti visi minėtoje patikrinimo pažymoje konstatuoti pareiškėjo pažeidimai. Ekspertizės pažymoje padaryta išvada, kad dėl šių pažeidimų buvo padaryta 134 697,73 Lt žala Fondo biudžetui (ekspertizės pažymos 9 ir 10.1 p.), ir nurodyta, jog pareiškėjas iki 2014 m. rugsėjo 30 d. turi grąžinti padarytą žalą, t. y. pervesti 134 697,73 Lt į atsakovo sąskaitą (ekspertizės pažymos 10.2 p.), o jeigu iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas negrąžins neteisėtai panaudotų lėšų, jos bus išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (ekspertizės pažymos 10.3 p.).

33Ekspertizės pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad ekspertizės pažyma gali būti skundžiama Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjas su skundu (I t., b. l. 11–15) kreipėsi į Taikinimo komisiją, nurodydamas, kad medicinos gydytojos teisėtai vertėsi medicinos gydytojų praktika ir ši faktinė aplinkybė tikrinimą atlikusių tikrintojų ar kitų valstybės institucijų nebuvo paneigta, todėl kvalifikuotos medicinos gydytojos, teikdamos kvalifikuotas paslaugas, jokios žalos nepadarė nei pacientams, nei valstybinei ligonių kasai. Taikinimo komisija 2014 m. balandžio 10 d. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir komisijos posėdžio 2014 m. balandžio 17 d. protokole Nr. 23 TK-4 (I t., b. l. 16–17) nurodė, kad nutarta palikti ekspertizės pažymą galiojančią. Teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu (I t., b. l. 19) ekspertizės pažyma buvo palikta galioti, argumentuojant tuo, kad Taikinimo komisija priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl ekspertizės pažymos.

34Pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovas yra priėmęs administracinius aktus, kurie yra skundžiami administraciniam teismui, bei nurodė, jog Taikinimo komisijos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimas yra sudėtinė 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuris yra galutinis individualus administracinis aktas, dalis, o nagrinėdamas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo bei Taikinimo komisijos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, išnagrinėjo ir įvertino ekspertizės pažymos, kurioje buvo konstatuotas žalos Fondo biudžetui padarymo faktas, teisėtumą bei pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių išsakytus argumentus bei surinktus įrodymus, konstatavo, kad Teritorinė ligonių kasa ekspertizės pažymoje nepagrįstai nusprendė, jog medicinos gydytojų suteiktos ir iš Fondo biudžeto apmokėtos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos bei medicinos gydytojų skirti ir bei išrašyti kompensuojamieji vaistai ir (ar) medicinos pagalbos priemonės yra žala Fondo biudžetui, ir todėl nepagrįstai įpareigojo pareiškėją į Teritorinės ligonių kasos sąskaitą pervesti 134 697,73 Lt, o Taikinimo komisijos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu ir atsakovo vadovo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ekspertizės pažyma palikta galioti nepagrįstai.

35Apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis; teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas) 26 str. 1 d.). Šioje byloje yra pateiktos 2013 m. balandžio 2 d., 2012 m. balandžio 2 d. sutartys, sudarytos tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo (I t., b. l. 119–124). Pažymėtina, kad Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas (Sveikatos draudimo įstatymo 27 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobūdį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kartu parodo ir šių subjektų teisinių santykių mišrų pobūdį, nulemtą a priori vienos iš sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos kaip viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto, ne tik administruojančio Fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010).

36Pagal bylos duomenis Teritorinė ligonių kasa savo valdingus įgaliojimus įgyvendino atlikdama pareiškėjo kontrolės procedūrą (neplaninį patikrinimą), be kita ko, priimdama galutinį kontrolės procedūros aktą – Teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 3 p., Sveikatos draudimo įstatymo 31 str. 8 p., 33 str. 6, 7 p.).

37Iš byloje pareiškėjo ginčijamų atsakovo surašytų aktų matyti, kad šiuose aktuose nėra nurodytos jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjui taikomomis ekonominės sankcijos, administracinėmis nuobaudomis ir kitomis poveikio priemonėmis, todėl minėtuose aktuose suformuotos nuostatos negali būti vertinamos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus.

38Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti žalą reglamentuojama ir specialaus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, pagal kurį, vadovaudamosi CK ir kitais įstatymais, jos reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą. Taigi teritorinės ligonių kasos, vykdydamos Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6, 7 punktuose nustatytas kontrolės funkcijas ir nustačiusios sutarčių, sudarytų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, pažeidimus, Sveikatos draudimo įstatymu įpareigotos reikalauti atlyginti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų Fondo biudžetui padarytą žalą.

39Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas Fondo biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismą kreipiasi teritorinės ligonių kasos vadovaudamosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, vertina byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais ir pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2012).

40Nagrinėjamu atveju panaikinti atsakovo surašyti aktai, kuriais atlikus pareiškėjo patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra padaręs 134 697,73 Lt žalą, ir nurodyta šią sumą pervesti į atsakovo sąskaitą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje pareiškėjo ginčijamų atsakovo surašytų aktų pagrindą ir aktuose suformuluotas nuostatas dėl pareiškėjo padarytos žalos, kurią jis (pareiškėjas), atsakovo teigimu, turėtų atlyginti per nustatytą terminą, sprendžia, kad byloje pirmiausia turėjo būti aiškinamasi ir vertinama, ar minėti atsakovo aktai gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, t. y. ar jie suteikia, ar panaikina (pakeičia) kokias nors pareiškėjo teises, nustato jam pareigas.

41Teisėjų kolegija, vertindama skundo reikalavimus galiojančios teisės ir bylos aplinkybių kontekste, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat – ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, savo jurisprudencijoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.).

42Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007).

43Be to, teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

44Šioje byloje ginčijamuose atsakovo surašytuose aktuose iš esmės yra tik konstatuota jo (atsakovo) nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė žalą Fondo biudžetui, kurią turi atlyginti, bei informuotas pareiškėjas, jog jei žalos neatlygins, ji bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Taigi atsakovo surašyti aktai neturi jokios teisinio privalomumo galios ir prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą Fondo biudžetui padarytos žalos sumą. Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, o Teritorinė ligonių kasa, pareiškėjui geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti Fondo biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyviųjų teisės normų jai pavesto veiksmingo Fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015). Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje būtent ir yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio, kaip kad yra nagrinėjami šioje byloje, atsakovo aktai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, ir teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi šioje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktais teisės aktų taikymo išaiškinimais (ABTĮ 13 str. 1, 2 d.).

45Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijamais aktais, iš jų ir galutiniu atsakovo direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu, nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. jie pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, konstatuotina, jog šie aktai negali būti ABTĮ prasme skųstinais aktais. Šiuo atveju nėra administracinio ginčo, kuris gali būti nagrinėjamas pagal ABTĮ nuostatas. Teritorinės ligonių kasos nustatytos žalos Fondo biudžetui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai galės būti revizuojami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo priteisimo, jei dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovas kreipsis į teismą.

46ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjo inicijuotas ginčas šioje byloje nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiškėjo suformuluoti reikalavimai negali būti skundo dalyku, o tai reiškia, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jei nustatomos ABTĮ 101 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Dėl to apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai, panaikinamas, ir byla nutraukiama.

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nutraukiama, nes pareiškėjo skundo dalykas negali būti administracinės bylos dalyku, nepasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais remdamasis atsakovas prašo priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas.

482015 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas turėjo 394,27 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla nutraukta, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, nėra priimtas sprendimas pareiškėjo naudai (ABTĮ 44 str. 1 d.), konstatuotina, jog pareiškėjui negali būti priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50Atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

51Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

52Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas viešoji įstaiga Naujosios Vilnios poliklinika (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Teritorinė ligonių kasa, atlikusi neplaninį... 6. Atsakovas Teritorinė ligonių kasa atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.... 7. Atsakovas paaiškino, kad teisės aktai nepateikia baigtinio sąrašo veikų,... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad Teritorinė ligonių kasa atliko pareiškėjo... 11. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, susipažinęs su 2014 m. sausio 2... 12. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės pažymoje padaryta išvada, jog šie... 13. Teismas, atsižvelgęs į Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių... 14. Teismas konstatavo, kad Teritorinei ligonių kasai Lietuvos Respublikos... 15. Teismas nurodė, kad Teritorinė ligonių kasa, atlikusi pareiškėjo... 16. Teismas, įvertinęs atsakovo teismo posėdyje akcentuotas aplinkybes dėl... 17. Atsižvelgęs į tai, kad Teritorinė ligonių kasa ekspertizės pažymoje... 18. Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas... 19. III.... 20. Atsakovas Teritorinė ligonių kasa apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 21. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 22. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas 2013 m. gruodžio 23 d.... 23. Dėl žalos Fondo biudžetui atsakovas paaiškina, kad teisės aktais griežtai... 24. Atsakovo teigimu, ginčijamu atveju dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų... 25. Pareiškėjas Poliklinika atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 26. Pareiškėjas paaiškina, kad Akreditavimo tarnyba 1999 m. gruodžio 17 d.... 27. Įvertinęs Principų apraše nurodytų veiksmų (neveikimo) pobūdį,... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 29. IV.... 30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 31. Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neplaninį patikrinimą Poliklinikoje ir... 32. Teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus darbuotojai atliko ekspertinį... 33. Ekspertizės pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad ekspertizės pažyma gali... 34. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovas... 35. Apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis... 36. Pagal bylos duomenis Teritorinė ligonių kasa savo valdingus įgaliojimus... 37. Iš byloje pareiškėjo ginčijamų atsakovo surašytų aktų matyti, kad... 38. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio... 39. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo... 40. Nagrinėjamu atveju panaikinti atsakovo surašyti aktai, kuriais atlikus... 41. Teisėjų kolegija, vertindama skundo reikalavimus galiojančios teisės ir... 42. Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam... 43. Be to, teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų... 44. Šioje byloje ginčijamuose atsakovo surašytuose aktuose iš esmės yra tik... 45. Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijamais aktais, iš jų ir galutiniu... 46. ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nutraukiama, nes... 48. 2015 m. gruodžio 21 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 50. Atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti iš... 51. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą... 52. Nutartis neskundžiama....