Byla eAS-483-552/2016
Dėl ekspertizės pažymos panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl ekspertizės pažymos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Klaipėdos TLK) 2015 m. liepos 10 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-15-102 (toliau – ir Pažyma).

5Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsniu, 59 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad kontrolės metu priimta ekspertizės pažyma yra administracinis aktas su jame nurodytu privalomu įpareigojimu, o tai atitinka kontrolės priemonės sampratą. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos TLK ekspertizės pažymoje nustatytų atvejų, vėlesnių kaip 2014 m. balandžio 23 d., negalėjo vertinti, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 23 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-15-79, kurioje buvo pirmą kartą užfiksuotas galimas žalos padarymo faktas. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad padarė žalą privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) fondo biudžetui. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 dalį teritorinės ligonių kasos, vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti PSD fondo biudžetui padarytą žalą. Toks reglamentavimas lemia, kad Klaipėdos TLK, nustatydama žalą ir jos reikalaudama, privalėjo vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis, o ne Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 1K-282 nuostatomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad nepadarė realios žalos PSD fondo biudžetui, nes 2014 m. faktiškai suteikė ambulatorinių specializuotų paslaugų už 9 127 734 Lt, o Klaipėdos TLK sumokėjo 9 002 229 Lt, liko neapmokėta paslaugų už 125 505 Lt (36 348 Eur), todėl, perkodavus visas III lygio dėl būtinosios pagalbos paslaugas, sumažėtų 2014 m. faktiškai suteiktų paslaugų suma, tačiau ji neviršytų realiai apmokėtų paslaugų sumos. Pareiškėjas prašė ištirti, ar Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. IK-10 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi 2014 m. sausio 22 d. iki 2015 m. sausio 1 d., redakcija 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1K-311 buvo pakeista, pakeitimai įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 7, 8 punktai, 33 straipsnio 6, 7, 8 punktai (redakcija, galiojusi 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) – teisėtas ir neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 6 straipsnio 3 ir 4 dalims (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2014 m. birželio 12 d.) bei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktui, ir ar Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 1K-282 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo patvirtinimu“ (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 21 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 daliai (redakcija, galiojusi 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 6 straipsnio 3 ir 4 dalims (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.).

6Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovo teigimu, ginčijama ekspertizės pažyma yra teisėta ir pagrįsta, kontrolės procedūra atlikta tinkamai ir laikantis įstatymuose bei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, įvertinus informacinėje sistemoje „Sveidra“ pagal patikrinimo užduotį atrinktus duomenis. Atsakovo manymu, pareiškėjo prašymas dėl norminių aktų teisėtumo ištyrimo nėra susijęs su nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku dėl ekspertizės pažymos panaikinimo. Sprendimas priimtas ekspertizės pažymoje Nr. EI-15-102 ir pati kontrolės procedūra atlikta vadovaujantis patikrinimo metu galiojančiomis įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytomis procesinėmis teisės normomis taip pat vadovaujantis ir sutartiniais administraciniais 2014 m. balandžio 2 d. sutarties Nr. S2-2014-136 šalių įsipareigojimais. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui ginčijant centrinio valstybinio administravimo subjekto – Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – norminių teisės aktų teisėtumą, skundas turi būti paduodamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.).

8II.

9Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

10Teismas nustatė, kad byloje nekyla ginčo dėl to, jog atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 32, 33 straipsniais, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), nustatė, kad ginčijama ekspertizės pažyma surašyta 2015 m. balandžio 1 d. – 2015 m. balandžio 23 d. atlikus planinį patikrinimą, kuriuo siekta įvertinti, ar 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu teikiant apmokėjimui III lygio konsultacijas dėl būtinosios pagalbos, nebuvo pažeisti teisės aktai bei sutartiniai įsipareigojimai. Patikrinimo tikslas – gydytojų specialistų suteiktų kompensuojamųjų ambulatorinių paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės ir norminių dokumentų laikymosi kontrolė. Patikrinimo rezultatai įforminti 2015 m. balandžio 23 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-15-79. Pareiškėjui išreiškus nesutikimą su patikrinimo rezultatais, patikrinimo pažyma svarstyta 2015 m. birželio 16 d. posėdyje dalyvaujant kontroliuojančios ir kontroliuojamosios įstaigų atstovams, 2015 m. liepos 10 d. surašyta ginčijama ekspertizės pažyma.

11Teismas rėmėsi Aprašo 54.12, 54.14, 54.16 punktais, atkreipė dėmesį, kad ginčijamoje ekspertizės pažymoje nurodyta, jog VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė privalo grąžinti PSD fondo biudžetui padarytą žalą per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos. Pareiškėjas taip pat informuotas, jog ekspertizės pažyma gali būti apskųsta Klaipėdos TLK Taikinimo komisijai arba teismui. Teismas vertino ginčijamą pažymą privalomumo pareiškėjui aspektu ir pažymėjo, jog nors pažymoje suformuluota pareiškėjo pareiga grąžinti PSD fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau, nepaisant imperatyvaus pobūdžio formuluotės, duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, todėl jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą PSD fondo biudžetui padarytos žalos sumą. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, rėmėsi Aprašo 4.9, 4.10, 61 punktais, pažymėjo, kad atsakovas pripažino, kad ekspertizės pažymos pagrindu žalos išieškojimas iš pareiškėjo nėra galimas, ir darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu – ekspertizės pažyma – nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis ir būtent šis kriterijus, o ne subjektas, priėmęs aktą, yra reikšmingas vertinant, ar aktas yra administracinis, kurio teisėtumas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

12Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, jog ginčijama ekspertizės pažyma yra administracinis aktas, nes jį priėmęs subjektas yra Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. liepos 10 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-15-102 pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl ji negali būti ABTĮ požiūriu administraciniam teismui skųstinu aktu. Tokio akto neskundžiamumas nelaikytinas priemone, ribojančia ar paneigiančia asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, nes Ligonių kasos nustatytos žalos PSD fondo biudžetui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai gali būti revizuojami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos priteisimo. Kadangi byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, teismas nutraukė ją, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

13III.

14Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-857-662/2015 pateiktu aiškinimu. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu – ekspertizės pažyma, nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, taip pat nepagrįstai Klaipėdos TLK ekspertizės pažymą vertino kaip ne galutinį ir sukeliantį asmenims materialines teisines pasekmes sprendimą. Atsakovas pabrėžia, kad Klaipėdos TLK ekspertizės pažyma yra administracinis aktas, kilęs (priimamas) iš santykių, atsiradusių teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-857-622/2015), kurio priėmimo tvarką ir formą nustato Aprašas. Atsakovas remiasi Aprašo 4.9. punktu ir daro išvadą, kad Klaipėdos TLK ekspertizės pažyma laikytina individualiu administraciniu aktu, atitinkančiu bendruosius administracinio akto požymius, kuriame yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, šiuo atveju Klaipėdos TLK 2015 m. liepos 10 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-15-102 priimta pareiškėjo atžvilgiu, įtakoja šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Atsakovo manymu, teismas turėjo nustatyti, jog ginčijama ekspertizės pažyma yra Klaipėdos TLK administracinis aktas, priimtas nustatyta tvarka ir nustatytos formos, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.

16Pareiškėjas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo atskirąjį skundą atmesti.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, kuria byla nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, konstatavus, kad ginčijama Klaipėdos TLK 2015 m. liepos 10 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-15-102 pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl ji negali būti ABTĮ požiūriu administraciniam teismui skųstinu aktu.

20Atsakovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad ginčijama ekspertizės pažyma nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, atskirajame skunde iš esmės grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-857-622/2015 pateiktais išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė iš esmės remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015.

21Atsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą (šiuo atveju – atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.), teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nutartyje išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja.

22Pareiškėjo prašomoje panaikinti Klaipėdos TLK 2015 m. liepos 10 d. ekspertizės pažymoje Nr. E1-15-102 konstatuota, kad dėl nustatytų pažeidimų PSD fondo biudžeto išlaidos buvo nepagrįstai didesnės ir biudžetui padaryta 3 564,52 Eur žala, pareiškėjas įpareigotas grąžinti PSD fondo biudžetui padarytą žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, sutinka su pirmosios instancijos teismo prieitomis išvadomis, kad nors skundžiamoje ekspertizės pažymoje suformuluota pareiškėjo pareiga grąžinti PSD fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau, nepaisant imperatyvaus pobūdžio formuluotės, duotam įpareigojimui trūksta teisinio privalomumo galios, todėl jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Klaipėdos TLK nustatytą ir apskaičiuotą PSD fondo biudžetui padarytos žalos sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pažymėta, jog nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės PSD fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti. Todėl teritorinė ligonių kasa, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSD fondo biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo. Klaipėdos TLK 2015 m. liepos 10 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-15-102 pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti pagal ABTĮ administraciniam teismui skųstinu aktu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo atskirajame skunde nurodytoje administracinėje byloje nėra priimtas galutinis sprendimas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai 2015 m. gruodžio 3 d., t. y. vėliau nei atsakovo nurodoma nutartis, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 suformavus praktiką dėl iš esmės panašaus pobūdžio teisinių santykių kaip ir šioje administracinėje byloje kvalifikavimo, šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti joje pateiktais išaiškinimais. Tokia poziciją patvirtina ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose byloje. (žr. pav. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1697-502/2016; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016)

23Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi pagrįstai nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.), todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą atmesti.

26Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė prašymu kreipėsi į... 5. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų... 6. Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į skundą prašė... 7. Atsakovo teigimu, ginčijama ekspertizės pažyma yra teisėta ir pagrįsta,... 8. II.... 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi... 10. Teismas nustatė, kad byloje nekyla ginčo dėl to, jog atsakovas Klaipėdos... 11. Teismas rėmėsi Aprašo 54.12, 54.14, 54.16 punktais, atkreipė dėmesį, kad... 12. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir... 13. III.... 14. Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atskiruoju skundu prašo... 15. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo... 16. Pareiškėjas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepimu į... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atskiruoju skundu ginčija... 20. Atsakovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad... 21. Atsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo... 22. Pareiškėjo prašomoje panaikinti Klaipėdos TLK 2015 m. liepos 10 d.... 23. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 25. Atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą atmesti.... 26. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti... 27. Nutartis neskundžiama....