Byla 1A-439-594/2019
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. (toliau – D. J.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorei R. N. K., nuteistojo D. J. gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. (toliau – D. J.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Nukentėjusiosios R. P. (toliau – R. P.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. J. priteista 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

4Tuo pačiu nuosprendžiu iš D. J. priteista 353,21 eurai išlaidų už nukentėjusiajai R. P. Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61.

7D. J. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. vasario 15 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio ( - ), kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios R. P. būkle dėl šios apsvaigimo nuo alkoholio, paguldęs ją ant lovos numovė kelnes, pėdkelnes ir apatines kelnaites, prievarta įvedė savo lytinį organą – varpą į R. P. makštį, šiai pradėjus priešintis, rankomis stumiant jį nuo savęs, prašant baigti, jis užgulęs savo kūnu ir atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, lytiškai ne mažiau kaip vieną kartą santykiavo su R. P. prieš jos valią, sukeldamas R. P. fizinį skausmą bei padarydamas jai kraujosruvas dešinio klubo, dešinės šlaunies ir kairės blauzdos srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu ją išžagino.

82.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį.

102.1.

11Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš esmės tik pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, taip pat liudytojų N. P. (nukentėjusiosios motinos), R. B. (skunde – B.) bei S. I. parodymais, o taip pat niekuo nepagrįstomis teismo prielaidomis dėl nukentėjusiosios girtumo įvykio metu ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmo.

122.2.

13Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog neneigia fakto, kad nuosprendyje nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje jis turėjo lytinius santykius su R. P., tačiau tai buvo lytiniai santykiai abipusiu sutikimu. Taip pat nuteistasis skunde patvirtina, kad lytinių santykių metu tiek jis, tiek nukentėjusioji buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog lytinių santykių metu nukentėjusiosios kraujyje buvo virš 3 promilių girtumas, yra niekuo nepagrįsta bei neįrodyta teismo prielaida.

142.3.

15Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios lytiniai santykiai buvo 2018 m. vasario 15 d., o 2018 m. vasario 17 d. pati nukentėjusioji atėjo pas nuteistąjį su degtinės buteliu, todėl skundo autoriaus nuomone, ši aplinkybė patvirtina, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios lytiniai santykiai nebuvo prievartiniai.

162.4.

17Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad 2018 m. vasario 17 d. nukentėjusioji R. P. pranešė policijai apie išprievartavimą, tačiau dėl jos girtumo (buvo nustatytas 3,13 promilių girtumas) iš jos pareiškimas priimtas nebuvo, tačiau dokumentuose užfiksuota, jog R. P. atsisakė rašyti pareiškimą. Tą patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė E. Š..

182.5.

19Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji neatsiminė daugelio to vakaro įvykių, todėl nukentėjusiosios parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų pagrįstumo. Taip pat skundo autorius mano, jog minėtos apklausos metu nukentėjusiosios parodymai buvo tyrėjos pakoreguoti, kadangi nukentėjusioji apklausiama teisiamojo posėdžio metu, apklausos protokole minimų išsireiškimų nepasakė. Nuteistojo manymu, nukentėjusiosios vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo įtakotos pašalinių asmenų, kadangi minėtos apklausos buvo daug išsamesnės nei pirmoji jos apklausa.

202.6.

21Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai dėl įrodymų galimumo bei leistinumo, dėl nuteistojo teisės į gynybą realaus neužtikrinimo ikiteisminio tyrimo metu, dėl tyrėjų psichologinio poveikio jam, siekiant, kad jis prisipažintų įvykdęs nusikaltimą ir kt., padaryti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme įtakojo nepagrįsto bei neteisingo teismo nuosprendžio priėmimą ir užkirto kelią pilnam, objektyviam ir visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui ir jų vertinimui.

223.

23Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo D. J. gynėjas advokatas D. Karabinas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

244.

25Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

265.

27Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jam paskirta bausme bei priteistos žalos dydžiu.

281.1.

29Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

301.2.

31Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Analizuojant šią teisės normą, darytina išvada, kad esminis išžaginimo požymis yra tas, kad lytiškai santykiaujama ar tenkinama lytinė aistra prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą, nesutinkant. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais, t. y. pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais, pvz., verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti ir pan. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Nukentėjusiojo asmens valia yra palaužiama panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę pasipriešinti. Svarbu tai, kad aptariama nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numano, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir nori taip veikti.

326.

33Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, įvertinęs aptartos nusikalstamos veikos sudėties požymius D. J. veiksmų plotmėje, ištyrė visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai, nuosekliai laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, savo turiniu iš esmės atitinkantį BPK 305 straipsnyje tokiam nuosprendžiui keliamus reikalavimus. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Šios išvados kontekste akcentuotina ir tai, kad aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei apeliaciniu skundu tai suvokia nuteistasis, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

347.

35Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta, kad D. J., pasinaudodamas nukentėjusiosios R. P. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, atliko su ja lytinį aktą į makštį prieš jos valią, jai pradėjus priešintis, lytinį aktą tęsė įveikdamas jos pasipriešinimą, tokiu būdu ją išžagino. Nors apeliaciniu skundu su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinkama, teigiant, kad su nukentėjusiąja R. P. D. J. lytiškai santykiavo šiai nesipriešinant, abipusiu sutikimu, tačiau ši nuteistojo versija iš esmės paneigta nukentėjusiosios R. P. parodymais, liudytojų J. K., S. I., R. B., N. P. parodymais, iš dalies ir paties D. J. parodymais bei rašytine nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, išsamiai aptarta ir išanalizuota skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu.

368.

37Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu ir iš esmės atmetant D. J. apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiosios parodymų nepatikimumo, pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose, kaltinamajam neigiant kaltę, paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo asmens parodymai. Seksualinės prievartos bylų specifikai taip pat būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, todėl šiuo atveju išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su seksualinę prievartą patyrusiu asmeniu ir, kuriems jis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai yra labai svarbūs.

389.

39Įvertinus 2018 m. vasario 22 d. pareiškime, bendrojo pagalbos centro ataskaitoje, 2018 m. vasario 22 d. nukentėjusiosios apklausos protokole, papildomame nukentėjusiosios apklausos protokole, 2019 m. vasario 9 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus R. P. parodymus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaravo. Tai, jog dėl kai kurių neesminių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai skyrėsi ir, kad vėlesnių apklausų metu ji savo ankstesnius parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, nėra pagrindas jos parodymus laikyti prieštaringais ar nepatikimais. Šiuo atveju nukentėjusiosios R. P. parodymai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai. Apylinkės teismas nukentėjusiosios parodymus lygino tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų plotmėje, atsižvelgė ir į kitas baudžiamojoje byloje užfiksuotas aplinkybes, į nukentėjusiosios didelį apsvaigimą nuo alkoholio įvykio metu, dėl ko ji galėjo kai kurių įvykio detalių neatsiminti, kas neabejotinai galėjo įtakoti jos parodymų objektyvumą, todėl darytina išvada, kad sprendžiant D. J. kaltės klausimą apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais.

4010.

41Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad lytinis aktas buvo priverstinis, ji priešinosi, bandė atstumti D. J., tačiau šis to nepaisė ir atliko prievartinį aktą. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atsipeikėjusi jautė skausmą, D. J. buvo užsilipęs ant jos, ji pabudo nuo skausmo, skaudėjo makštį. Ji nesutiko, stūmė, bet nepajėgė, nes neturėjo jėgų, buvo prispausta, sakė, kad skauda. Iš esmės analogiškus parodymus dėl nesutikimo lytiškai santykiauti ir priešinimosi nukentėjusioji buvo davusi ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kai nurodė, kad tik momentais pamenanti kaip buvusi kitame kambaryje, kur atsipeikėjusi, kai D. su ja, prieš jos valią, atliko lytinį aktą. Tikrai atsimenanti, kad tai vyko prieš jos valią, nes kiek pamenanti, jį vis nuo savęs stūmusi, vis prašiusi baigti, bet jis į ją nekreipė dėmesio, o kadangi ji buvusi jau stipriai apsvaigus, nesugebėjusi pasipriešinti. Jautusi skausmą lytinio akto metu (t. 1, b. l. 20). Papildomas nukentėjusiosios apklausos protokolas taip pat patvirtina aplinkybes dėl priverstinio lytinio akto (t. 1, b. l. 22-25). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo S. I. prodymai, kad pas juos atbėgusi nukentėjusioji buvo apsiverkusi, sakė, kad išprievartavo D. J., liudytojos R. B. parodymai, kad nukentėjusioji atėjo basa ir su vyriškomis kelnėmis, buvo susijaudinusi ir apsiašarojusi, sakė, kad „B.“ (kaltinamasis) ją išprievartavo“, liudytojos N. P. parodymai, kad dukrą parvežė namo R. B., dukra buvo su J. K. vyriškomis kelnėmis ir S. I. kroksais, sakė, kad ją D. išprievartavo, iš dalies ir liudytojos R. J. parodymais, kad ji klaususi savo vyro D. J., kas čia atsitiko, o jis sakė - ?patvarkiau, kiek gali lipt ant sprando?. Aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtų liudytojų parodymais apylinkės teismas nenustatė, tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija. Šie liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiami apylinkės teisme jie davė iš esmės analogiškus parodymus, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Aplinkybių, kad liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį byloje taip pat nėra. Nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai - asmens apžiūros protokolas, kuriuo nustatytos kraujosruvos (mėlynės) ant nukentėjusiosios kūno (t. 1, b. l. 74-77), specialisto išvada Nr. G 153/2018 (09) dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų (t. 1, b. l. 80), neblaivumo nustatymo registracijos žurnalo įrašas dėl nuketėjusiajai įvykio dieną nustatyto neblaivumo (t. 1, b. l. 85-87) ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, aptarti apylinkės teismo nuosprendyje.

4211.

43Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad lytiniai santykiai tarp nukentėjusiosios ir apelianto vyko abipusiu sutikimu nėra. Sprendžiant iš R. P. parodymų visumos, (kurių patikimumu ir objektyvumu dėl aukščiau išdėstytų motyvų, teisėjų kolegija neabejoja), su D. J. santykiauti nukentėjusioji nesutiko ir jokiu būdu sutikimo lytiškai santykiauti neišreiškė. Įvykio metu ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, sunkiai orientavosi, atsipeikėjo tik nuo skausmo kitame kambaryje, kai nuteistasis jau buvo įvedęs savo varpą į jos makštį ir prieš jos valią atliko su ja lytinį aktą. Ji bandė priešintis, liepė jam baigti, rankomis stūmė jam į krūtinę, norėjo jį nuo savęs nustumti, tačiau D. J. ją buvo stipriai užgulęs (tokiu būdu atimdamas nukentėjusiosios galimybę priešintis), nukentėjusiajai esant bėjėgiškos būklės dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio.

4412.

45Nors apeliaciniame skunde iš dalies pagrįstai teigiama, kad apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusiosios girtumas buvo virš 3 promilių, yra pagrįsta tik prielaidomis, tačiau vien šis apylinkės teismo motyvas nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo padarytos išvados dėl nukentėjusios bejėgiškos būklės yra neteisingos. Nors tokio dydžio girtumas objektyviais duomenimis nukentėjusiajai ir nebuvo nustatytas, tačiau tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neabejotinai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio patvirtina alkotesterio duomenys, remiantis kuriais, nukentėjusiajai iki įvykio, tą pačią dieną tik 17.46 val. buvo nustatytas 2,70 promilių girtumas (t. 1, b. l. 85-87), kas prilyginama sunkiam girtumui. Be to, nukentėjusiosios, liudytojų J. K., S. I. parodymai patvirtina, jog po to, kai R. P. įvykio dieną 17.46 val. buvo nustatytas 2,70 promilių girtumas, ji su 0,5 litrų buteliu degtinės nuėjo pas J. K. ir toliau visą vakarą vartojo degtinę, todėl pagrindo manyti, jog nukentėjusioji iki įvykio galėjo išsiblaivyti, nėra. Priešingai – kaip matyti iš nukentėjusios parodymų, ji buvo visiškai girta - begeriant ji norėjo nueiti į tualetą, tačiau nepajėgė atsistoti, jai padėjo S. I.. Šias aplinkybes liudytojas S. I. taip pat patvirtino, nurodęs, kad matė nukentėjusiąja geriant su J. K. degtinę, kad nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi, sunkiai galėjo atsistoti ir paeiti, jis padėjo jei nueiti į tualetą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis matė ir suprato, jog jam atėjus pas J. K., nukentėjusioji buvo jau visai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, visiškai nesiorientavo ką daro ir su kuo, nors jis neišgirdo iš jos kažkokių žodžių ar frazių, nurengęs ją atliko lytinį aktą, kurio metu nukentėjusioji bandė jį stumti, sakė, kad skauda ir kt. (b. l. 112-113, t. 1). Ir nors teisiamojo posėdžio metu apeliantas jau teigė, kad nukentėjusioji buvo sąmoninga ir sutiko su juo lytiškai santykiauti, vieną kartą jį stūmė su rankomis, ir šaukė „S. I.“, tačiau apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad toks nukentėjusiosios elgesys rodo, kad ji dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, netgi nesuvokė kas su ja atlieka lytinį aktą ir tai negali patvirtinti nuteistojo teiginio, kad nukentėjusioji sąmoningai ir savo noru lytiškai santykiavo su juo. Visa tai leidžia teigti, kad D. J. lytinį aktą atliko su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio. Nors tiksli alkoholio koncentracija nukentėjusios kraujyje ir nebuvo nustatyta, tačiau tai nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, kadangi neabejotina, jog nukentėjusioji buvo sunkaus girtumo būklėje, kas lėmė jos bejėgiškumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis ir nurodo, kad jis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų (paties nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojo S. I. parodymų) nuteistasis vartojo tik alų, jį išgėrė per ilgą laiko tarpą, alus buvo nestiprus, prieš tai nebuvo alkoholio gėręs, todėl jis buvo tik lengvai apsvaigęs ir realiai galėjo suprasti situaciją ir įvertinti nukentėjusiosios būklę ir jos nesutikimą santykiauti su juo.

4613.

47Be šių duomenų prievartinį lytinių santykių su R. P. pobūdį iš esmės patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai konstatuotos kraujosruvos dešinio klubo, dešinės šlaunies, kairės blauzdos srityse (t.1, b. l. 80), kurių atsiradimo laikas sutampa su įvykio laiku, todėl pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentacija dėl sužalojimų padarymo aplinkybių, vėlgi nėra. Tiek nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis patvirtino, kad pastarasis lytinio akto metu buvo užgulęs nukentėjusiąją, todėl akivaizdu, jog nukentėjusiajai priešinantis ir bandant atstumti D. J., o jam nesileidžiant ir spaudžiantis į nukentėjusiosios kūną kietomis kūno dalimis – klubu, keliais, alkūnėmis galėjo būti padaryti minimi sužalojimai, kurio buvimo faktą patvirtina ir asmens apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 74-77). Tai iš esmės patvirtina, jog D. J., priešingai nei jis nurodo savo apeliaciniu skundu, matė ir jautė nukentėjusiosios bandymą priešintis, iš ko jis neabejotinai turėjo suprasti, kad nukentėjusioji lytinių santykių su juo nenori.

4814.

49Esant šių duomenų visumai, neabejojant, kad nukentėjusioji R. P. buvo smarkiai apsvaigusi nuo alkoholio, kas sąlygojo jos bejėgišką būklę, sutikti su D. J. apeliacinio skundo teiginiais, jog lytiniai santykiai su nukentėjusiąja analizuojamu atveju vyko abipusiu sutikimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šios išvados plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios elgesį po įvykio. Nukentėjusioji po išžaginimo buvo pasimetusi, radusi kaimyno J. K. vyriškas kelnes apsimovusi jomis ir basa išbėgo pas S. I. bei R. B.. Pastarieji patvirtino, kad nukentėjusioji vėlai vakare pas juos pasibeldė į duris, buvo sutrikusi, apsiverkusi, sušalusi, vyriškomis kelnėmis ir basa, sakė, kad ją išprievartavo D. J. Nukentėjusiosios motina N. P. patvirtino, kad dukrą parvežė namo R. B., dukra buvo su vyriškomis kelnėmis ir svetimais kroksais, buvo sutrikusi, nusiminusi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia nukentėjusiosios emocinė būklė, neabejotinai patvirtina prievartinių lytinių santykių tarp jos ir D. J. pobūdį.

5015.

51Pagrindo abejoti D. J. neteisėtais veiksmais R. P. atžvilgiu nesudaro ir jo apeliacinio skundo teiginiai, kad atvykus policijai nukentėjusioji atsisakė rašyti pareiškimą, o praėjus kelioms dienoms po neva prievartinių santykių, atėjo pas apeliantą į namus su degtinės buteliu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje esantys ROIK duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji dėl aptariamo įvykio policiją kvietė 2018 m. vasario 17 d., būdama girta, jai buvo nustatytas net 3,13 promilių girtumas, todėl akivaizdu, jog vien dėl girtumo pareiškimas iš nukentėjusiosios negalėjo būti paimtas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kreipimosi į policiją laikas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nėra aplinkybė, leidžianti spręsti buvo ar ne įvykdyta nusikalstama veika. Analogiška išvada darytina ir dėl nukentėjusios galimo atėjimo pas nuteistąjį jau po įvykio, juolab, įvertinus sunkų nukentėjusiajai nustatytą girtumo laipsnį.

5216.

53Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta išvada, jog vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o padarytas išvadas dėl D. J. kaltės grindė byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu vien tik tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo D. J. lūkesčių, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai suvokia pats apeliantas, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Esant šiems duomenims, sutikti su D. J. apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio pagrindo.

5417.

55Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apelianto teiginiai dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, susijusių su įrodymų galimumu bei leistinumu, nuteistojo teisės į gynybą realaus neužtikrinimo, tyrėjų psichologinio poveikio dėl prisipažinimo. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia D. J., teisėjų kolegija neįžvelgia jokių procesinių pažeidimų, apelianto vertinimu, padarytų baudžiamąją bylą tiriant ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo atžvilgiu suvaržytos jo teisės į gynybą, pažymėtina, kad baudžiamosios bylos duomenimis įtariamajam jo teisės ir teisės dėl gynėjo buvo išaiškintos pasirašytinai, jis pasirašė 2018 m. gegužės 9 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. įtariamojo apklausos protokolus, patvirtino, kad viskas surašyta teisingai, jokių pastabų nepareiškė (t. 1, b. l. 112-115, 119-121). Šias aplinkybes patvirtino ir apklausti policijos pareigūnai M. K. ir I. D., kurie parodė, kad D. J. prieš apklausą buvo išaiškintos visos jo teisės, gynėjo jis nepageidavo, pagrindų privalomam gynėjo skyrimui nebuvo, su apklausos protokolais D. J. susipažino, juos pasirašė, nurodė, kad surašyta teisingai ir jokių pastabų dėl jų neturėjo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme nuteistojo teisė į gynybą buvo užtikrinta, jis turėjo gynėją advokatę E. G. Duomenų, kad D. J. buvo daromas spaudimas iš tyrėjų, kad šis prisipažintų dėl nusikalstamos veikos padarymo byloje taip pat nėra, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2013, 2K-461/2011, 2K-179/2010, 2K-592/2010, 2K-285/2010 ir kt.), D. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų nelaikė savarankiškais įrodymais baudžiamojoje byloje. Aptartų duomenų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pripažindamas D. J. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

5618.

57Be D. J. pripažinimo kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nukentėjusiajai priteistos 4000 eurų neturtinės žalos dydžiu, teigiant, jog tokia pinigų suma yra per didelė. Tačiau, sutikti su šiais nuteistojo teiginiais ir jų pagrindu keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo.

581.1.

59Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

6019.

61Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus matyti, kad nukentėjusioji R. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo ji prašė priteisti jai 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinę žalą, patirtą dėl jos atžvilgiu įvykdyto sunkaus, prievartinio nusikaltimo prieš žmogaus seksualinį apsisprendimą nusikaltimo, sukelto fizinio skausmo ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, psichologinio streso. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies, jos naudai iš nuteistojo D. J. priteisdamas 4000 eurų. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmų patyrė fizinį kūno sužalojimą, didelius dvasinius ir moralinius išgyvenimus, kentė skausmą, jautė baimę, gėdą prieš visą kaimą, po nusikaltimų kreipėsi psichologinės pagalbos ir į psichiatrą, jai buvo nustatyta depresija, paskirti medikamentai kuriuos vartoja iki šiol. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į D. J. materialinę padėtį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir visi šie aspektai leido teismui parinkti 4000 Eur sumą, kuri laikytina adekvačia ir proporcinga nuteistojo padarytiems neteisėtiems veiksmams bei sukeltoms pasekmėms. Vertinant, ar tokio dydžio suma nėra per didelė R. P. patirtiems dvasiniams išgyvenimams, vis tik pažymėtina, kad remiantis nukentėjusiosios ir jo motinos N. P. parodymais, nukentėjusioji dėl prieš ją įvykdyto prievartinio seksualinio nusikaltimo turėjo neigiamų padarinių ne tik jos fizinei sveikatai, bet ir jos gyvenimo kokybei – jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl išžaginimo ji patyrė didelį stresą, emocines kančias, skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kas patvirtina, kad po patirtos psichologinės traumos sugrįžti į visavertį gyvenimą jai buvo sudėtinga.

621.2.

63Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, visų pirma, turi būti stengiamasi kiek įmanoma teisingiau bei adekvačiau kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, sušvelninti jo patirtas kančias, neutralizuoti negatyvius išgyvenimus bei neteisėtų veiksmų pasekmes, o taip pat suteikti galimybę įgyti materialius ir/ar nematerialius gėrius, t. y. nukreipti pinigines lėšas į moralinį ar materialinį pasitenkinimą bei teigiamas emocijas galinčius atnešti dalykus. Svari reikšmė turėtų būti teikiama ir prevencinei neturtinės žalos kompensavimo paskirčiai, kurios įgyvendinimo konkrečioje situacijoje sumetimais gali būti pateisinamas ir didesnės, negu įprasta, piniginės kompensacijos iš žalą padariusio asmens priteisimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei bylose, kai nukentėjęs asmuo yra pilnametis, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja maždaug nuo 500 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246-697/2015, 2K-69-942/2016, 2K-560/2014 ir kt.). Taigi, šiuo atveju priteistoji 4000 Eur suma patenka į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ribas.

6420.

65Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad 4000 eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per didelis. Apylinkės teismas nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo suformuotos aukštesnės instancijos teismų praktikos, o priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, todėl mažinti neturtinės žalos dydį remiantis apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

6621.

67Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl D. J. paskirtos bausmės, nurodant, jog ji yra per griežta, tačiau sutikti su šiuo nuteistojo teiginiu, be kita ko, nepagrįstu jokiais jos apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atmetant šiuos apelianto argumentus svarbu paminėti, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

6822.

69Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, jos visumoje sprendžiant D. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, pažymėtina, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą seksualinei žmogaus apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, savo kaltę neigė, matydamas nukentėjusiosios sunkią girtumo būseną, pasinaudojo bejėgiška jos būkle, nukentėjusiajai prabudus ir bandant jį atstumti rankomis, nenutraukė daromo nusikaltimo, tęsė jį, kas neabejotinai sunkina nuteistojo padėtį. Teismas taip pat įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, išlaiko du mažamečius vaikus, turi galiojančią administracinę nuobaudą už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, bauda sumokėta, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nukentėjusiosios rizikingas elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir paskyrė BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą, nustatant jos dydį artimą šios bausmės rūšies minimumui. Įvertinus minėtas nuteistojo D. J. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą teisėjų kolegija neturi pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti D. J. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

7023.

71Kaip jau minėta, apylinkės teismas D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino provokuojantį nukentėjusiosios R. P. elgesį, pasireiškusį tuo, kad nukentėjusioji būdama neblaivi, žinodama apie ankstesnius D. J. priekabiavimo faktus prie jos, jam atėjus ir toliau vartojo alkoholį, nepasišalino namo, pati savo veiksmais atsidūrė bejėgiškoje būklėje.

721.3.

73BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Taigi, ši aplinkybė gali būti pripažintina atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, t. y. kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti kiek esmingai nukentėjusiojo elgesys prieštaravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikė kaltininką, t. y. svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobūdžio, kad galėjo paskatinti padaryti prieš jį neteisėtus veiksmus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 2K-377/2011, 2K-440/2013).

7424.

75Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo sunkaus girtumo būsenos, sunkiai orientavosi aplinkoje. Tokia nukentėjusiosios būklė dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, teismo buvo pripažinta bejėgiška būkle. Tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis bei įvykio vietoje buvę J. K. ir S. I. patvirtino, kad nukentėjusioji išgėrimui neieškojo nuteistojo draugijos, vartoti alkoholį ji atėjo visai pas kitą asmenį (J. K.), kartu su juo išgėrinėjo, nuteistasis užsuko į svečius pas J. K. ir prisijungė prie išgertuvių. J. K. ir S. I. nurodė, kad išgėrinėjant tarp nukentėjusiosios ir D. J. nebuvo jokių kalbų apie seksą, lietimųsi, bučinių, meilumo. Duomenų apie tai, kad nuketėjusioji būtų kaip nors aktyviais veiksmais ar užuominomis provokavusi nuteistąjį lytiniams santykiams byloje nėra. Šių byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad toks nukentėjusiosios elgesys, (būdama neblaivi, žinodama, kad nuteistasis linkęs priekabiauti, jam prisijungus prie išgertuvių, nepasišalino ir toliau kartu su juo vartojo alkoholį), galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas bei turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Nors teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą D. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo nuteistojo padėtį sunkinančias pagrindais byloje nėra, todėl sunkinti nuteistojo padėties apeliacinės instancijos teisėjų kolegija negali.

7625.

77Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį, remiantis apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

79Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

80Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nukentėjusiosios R. P. (toliau – R. P.) civilinis ieškinys tenkintas iš... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu iš D. J. priteista 353,21 eurai išlaidų už... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1.... 7. D. J. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu buvo... 8. 2.... 9. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės... 10. 2.1.... 11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos... 12. 2.2.... 13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog neneigia fakto, kad nuosprendyje... 14. 2.3.... 15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios... 16. 2.4.... 17. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje... 18. 2.5.... 19. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu... 20. 2.6.... 21. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad baudžiamojo proceso kodekso... 22. 3.... 23. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo... 24. 4.... 25. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.... 26. 5.... 27. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 28. 1.1.... 29. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad teismo nuosprendis turi atitikti... 30. 1.2.... 31. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su... 32. 6.... 33. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo... 34. 7.... 35. Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta, kad D. J.,... 36. 8.... 37. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu ir iš esmės atmetant D. J.... 38. 9.... 39. Įvertinus 2018 m. vasario 22 d. pareiškime, bendrojo pagalbos centro... 40. 10.... 41. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad lytinis... 42. 11.... 43. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pagrindo sutikti su... 44. 12.... 45. Nors apeliaciniame skunde iš dalies pagrįstai teigiama, kad apylinkės teismo... 46. 13.... 47. Be šių duomenų prievartinį lytinių santykių su R. P. pobūdį iš esmės... 48. 14.... 49. Esant šių duomenų visumai, neabejojant, kad nukentėjusioji R. P. buvo... 50. 15.... 51. Pagrindo abejoti D. J. neteisėtais veiksmais R. P. atžvilgiu nesudaro ir jo... 52. 16.... 53. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta... 54. 17.... 55. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apelianto... 56. 18.... 57. Be D. J. pripažinimo kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, apeliaciniu skundu... 58. 1.1.... 59. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 44... 60. 19.... 61. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje... 62. 1.2.... 63. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, visų... 64. 20.... 65. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad 4000 eurų neturtinės... 66. 21.... 67. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl D. J. paskirtos bausmės,... 68. 22.... 69. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos... 70. 23.... 71. Kaip jau minėta, apylinkės teismas D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 72. 1.3.... 73. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia... 74. 24.... 75. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji įvykio metu... 76. 25.... 77. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pagrindo naikinti ar... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 79. Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.... 80. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....