Byla e2-1324-186/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. K., G. K., L. G. ir V. L. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1202-538/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ ieškinį atsakovams J. K., G. K., L. G., V. L. ir V. V. dėl nepagrįsto bendraturčių atsisakymo duoti sutikimus ir nuostolių atlyginimo priteisimo, byloje trečiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja J. V., J. L., D. L., V. M., N. R., L. R., L. M., A. M., G. B., akcinė bendrovė TEO LT, Neringos savivaldybės administracija.

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovų J. K., G. K., L. G., V. L. ir V. V. atsisakymus duoti sutikimą dėl administracinio pastato, esančio ( - ), rekonstrukcijos darbų atlikimo nepagrįstais, leisti be atsakovų sutikimo atlikti rekonstrukcijos ar kitos statybos rūšies projektavimo darbus; taip pat ieškovas prašė jam iš atsakovų solidariai priteisti 137 908 eurų nuostolių atlyginimą.

5Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, nesant arba nepakankant šio turto, areštuoti kilnojamąjį turtą, uždrausti atsakovams bet kokiu būdu perleisti areštuotą turtą, kitaip juo disponuoti ar suvaržyti teises į turtą, paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis nebloginant turto kokybės, nesant arba nepakankant nekilnojamo ir kilnojamojo turto, areštuoti lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ar turtines teises, priklausančias atsakovams. Ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma fiziniams asmenims yra didelė, todėl atsiranda reali grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovai yra nesąžiningi, vengia bendradarbiauti vykdant bendraturčių pareigas ir tai rodo, kad atsakovai gali vengti ieškovui sumokėti priteistą žalos atlyginimą, perleisti ar paslėpti turtą ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

6Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi pavirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės V. V. ir civilinės bylos dalį pagal ieškovo ieškinį šiai atsakovei nutraukė, taip pat panaikino V. V. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, t. y. areštavo atsakovams J. K., G. K., L. G., V. L. ir V. V., nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 137 908 eurų, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

9Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra labai didelė, ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, duomenų apie atsakovų turtinę padėtį nėra ir ieškovas tvirtina, jog atsakovai nebendradarbiauja bei gali perleisti ar paslėpti turtą ar kitaip apsunkinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11Apeliantė (atsakovė) V. L. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. L. atmesti.

12Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nutartyje nenurodė nei vienos aplinkybės, įrodymų, kurių pagrindu būtų buvę galima daryti išvadą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje išvardytų aplinkybių egzistavimo.
  2. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie nesąžiningus atsakovų veiksmus dėl jiems priklausančio turto slėpimo ir pan.
  3. Teismo nutartyje nėra motyvų, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktą, esminę atsakovės teisę į apeliaciją, nes be teismo motyvų atsakovė negali pateikti išsamių atskirojo skundo argumentų.
  4. Teismas preliminariai nevertino ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumo ir su tuo susijusių įrodymų, o formaliai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.

13Apeliantė (atsakovė) L. G. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

14Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų (prašydamas atlyginti patirtus nuostolius, nepagrindė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų).
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nutartyje teismas tik formaliai įvertino bylos aplinkybes, netyrė ir net nekėlė klausimo dėl atsakovų turtinės padėties, tiesiog nutartyje nurodė, kad neturi duomenų apie atsakovų turimą turtą, nors tam tikri duomenys apie atsakovų turtą teismui buvo prieinami ir turėjo būti įvertinti. Net nevertinant kito atsakovams priklausančio turto, į bylą pateikta informacija apie atsakovams nuosavybės teise priklausančiais patalpas ginčo pastate, esančiame ( - ), kurių vertė žymiai viršija ieškinio sumą. Atsakovai turi didelės vertės neapsunkinto nekilnojamojo turto, esančio prestižinėje rekreacinėje Lietuvos vietoje, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai slepia turtą, ketina jį perleisti tretiesiems asmenims. Priešingai, atsakovų susirašinėjimas su ieškovu patvirtina atsakovų pastangas taikiai spręsti bendrosios nuosavybės klausimus.

15Apeliantas (atsakovai) J. K. ir G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams J. K. ir G. K.

16Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovo ieškinys iš esmės yra pareikštas dėl pripažinimo, todėl bylą nagrinėjančiam teismui patenkinus pagrindinius reikalavimus, šalių sutartiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą yra šalutinis, be to, yra pakankamai abejonių dėl tokio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl priežastinio ryšio egzistavimo tarp bendraturčių rašytinio nesutikimo ir konkrečios palūkanų sumos. Taip pat abejotina, ar bankui pagal kredito sutartį sumokėtos palūkanos galėtų būti pripažintos būtent atsakovų tiesiogiai ieškovui sukelta žala. Nesant pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo ieškinio reikalavimas galėtų būti patenkintas, nėra pagrindo atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Susikaupusi 137 908 eurų palūkanų suma yra neproporcinga, vertinant ją su atsakovų atsisakymo duoti sutikimus laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. balandžio 20 d.
  3. Vien ieškovo vienašališkai nurodyta nemaža turtinio reikalavimo suma nepatvirtina, kad ieškinys galėtų būti pagrįstas, o ieškovo pateikti palūkanų dydį patvirtinantys dokumentai neleidžia daryti išvadų apie atsakovų atsakomybę dėl palūkanų atsiradimo fakto.
  4. Atsižvelgiant į atsakovų nuosavybės teise valdomo turto vertę, darytina išvada, kad jų finansinės galimybės leistų įvykdyti ieškinio reikalavimą ir be papildomų užtikrinimo priemonių. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai stengtųsi perleisti savo turtą tretiesiems asmenims ar kitaip vengtų galimo teismo sprendimo vykdymo.
  5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovams pažeidžia šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principą, nes laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo atsakovų teises ir laisves.

17Ieškovas UAB „Minera“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinio reikalavimo sumą įvertino kaip didelę fiziniams asmenims, todėl taikė teismų praktikoje pripažįstamą didelės sumos išieškojimo apsunkimo prezumpciją.
  2. Atsakovų nurodytas turimas nekilnojamasis turtas ( - ), savaime neįrodo geros atsakovų turtinės padėties, nes turtinė padėtis gali būti nustatyta tik vertinant asmens turimą turtą ir įsipareigojimus. Be to, net jeigu būtų įrodyta, kad atsakovų finansinė padėtis šiuo metu yra gera, tai dar negarantuoja, jog ji nepablogės.
  3. Apeliantai nepateikė duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu buvo neproporcingai pažeistos jų teisės ir interesai. Priešingai, taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotas tik nekilnojamasis atsakovų turtas, neareštuojant sąskaitų bankuose ir nesuvaržant kito atsakovų kasdieninėje veikloje naudojamo turto.
  4. Priešingai nei nurodo apeliantai, ieškovo ieškinys atsakovui yra pagrįstas.

19IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirieji skundai nagrinėjami neperžengiant skunduose apibrėžtų ribų.

21Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovams J. K., G. K., L. G. ir V. L. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.

22Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas reglamentuojamas CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Joje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantai įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

23Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį Nr. 2-1130/2012, ir kt.). Šioje byloje ieškinio reikalavimai apeliantams grindžiami tuo, kad atsakovai, kartu su ieškovu būdami bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčiai, neduoda sutikimų pastato rekonstrukcijos darbams atlikti, nors pripažįsta, jog remontas pastatui yra būtinas. Be to, atsakovų neveikimas kelia pavojų turtui, taip pat asmenų sveikatai ir gyvybei. Dėl to, kad atsakovai trukdo (nevykdo pareigos) sutvarkyti pastatą, kurio būklė avarinė, ieškovas patiria nuostolių. Ieškovas, kurio veikla tiesiogiai susijusi su nekilnojamuoju turtu, taip pat įrodinėja, kad negalėdamas parduoti jam priklausančių patalpų, patiria nuostolių, kuriuos sudaro palūkanos, sumokėtos bankui. Jeigu ieškovui priklausančios patalpos būtų parduotos, jis galėtų atsiskaityti su banku ir neliktų prievolės bankui mokėti palūkanas. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė duomenis, kuriais įrodinėja ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susipažinus su ieškinio argumentais, nėra pagrindo teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje teismo nurodytu teiginiu, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo bus sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau neaptarinėja apeliantų argumentų, kuriais įrodinėjamas ieškinio nepagrįstumas, nes tai susiję su ginčo ir vertintini bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso stadijoje.

24Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė grėsmę būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vienas iš trijų ieškovo ieškinio reikalavimų yra dėl priteisimo, t. y. ieškovas prašo jam solidariai iš atsakovų priteisti 137 908 Eur nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, areštuodamas atsakovų turtą, tokį procesinį sprendimą, be kita ko, motyvavo didele ieškinio suma. Apeliantai įrodinėja, kad nėra grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taip pat tai, jog jų finansinė padėtis šiuo metu yra gera. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Prieš tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija, kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (atsakovams) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Siekdamas (siekdami) įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas (atsakovai) turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus. Asmens, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, finansinę padėtį apibūdina duomenys apie atsakovo (atsakovų) vardu įregistruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, kitus įsipareigojimus, duomenis apie bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas, gaunamas pajamas bei kitus duomenis, kurie leistų teismui susidaryti nuomonę apie atsakovo (atsakovų) galimybę įvykdyti teismo sprendimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1447/2012). Pagal byloje esančią medžiagą atsakovams nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios ( - ), tačiau apeliantai kitų duomenų apie turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, ar jiems pareikštas 137 908 Eur reikalavimas yra didelis, į bylą nepateikė, todėl darytina išvada, jog nėra paneigta grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir būtinybė taikyti paminėtą laikinąją apsaugos priemonę.

25Apeliantai taip pat nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principą, tačiau taip pat neteikia tai patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantų teisės būtų suvaržytos labiau nei yra būtina tikslui pasiekti.

26Apeliantė V. L., be pirmiau nurodytų argumentų dėl teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje iš viso nėra motyvų, kuriais remdamasis teismas darė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Lietuvos apeliacinis teismas šį argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Skundžiama nutartis yra priimta vertinant įrodymų visetą, nutartyje yra nurodyti motyvai, dėl kurių teismas sprendė dėl grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

27Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskiruosiuose skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) kreipėsi į teismą... 5. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi pavirtino taikos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo... 9. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma... 10. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 11. Apeliantė (atsakovė) V. L. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos... 12. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
  1. Teismas... 13. Apeliantė (atsakovė) L. G. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos... 14. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
      15. Apeliantas (atsakovai) J. K. ir G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti... 16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Ieškovo... 17. Ieškovas UAB „Minera“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos... 18. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
        1. Teismas... 19. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir... 22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas reglamentuojamas 23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, ieškinio pagrįstumo... 24. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė... 25. Apeliantai taip pat nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės... 26. Apeliantė V. L., be pirmiau nurodytų argumentų dėl teismo nutarties... 27. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskiruosiuose skunde nurodytų... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 29. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti...