Byla 2-29-730/2011
Dėl neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Kristinai Stankevičiutei, Simonai Šukytei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui J. P., jo atstovams adv. J. S., K. V., atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ atstovams Birutei Paulikienei, I. V., atsakovo. AAS BTA atstovui J. K., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ ir AAS BTA, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija dėl neturtinės žalos priteisimo, ir

Nustatė

2byloje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo subsidiarini, panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-08-05 sprendimą Nr.56-45. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė – 2009-06-04 ieškovas buvo stacionarizuotas atsakovo urologijos skyriuje, nustatyta diagnozė – kairiojo sėklidės prielipo tumoras. 2009-06-05 buvo atlikta operacija, po operacijos pakirtas gydymas. 2009-06-05 apie 22.00 val. bendrosios praktikos slaugytoja netinkamai suleisdama paskirtus medikamentus kliudė kairyjį sėdimąjį nervą, po ko momentaliai užtirpo visa kairioji koja, atsirado didelis kojos spaudimas ir skausmas. Nuo 2009-06-06 iki 2009-06-08 į nusiskundimus nereagavo gydytojas M. P., gydytojas R. V.. Tokių veiksmų pasekoje ieškovas susirgo kairiojo sėdimojo nervo neuropatija. Dėl to jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškiančią fiziniais skausmais, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu, iki šiol jam yra sugriauta gyvenimo kokybė, patyrė finansinius nuostolius. Kadangi atsakovas VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ sveikatos priežiūros paslaugas suteikė, pažeidžiant teisės aktų ir atsakovo vidaus dokumentų reikalavimus, todėl turi pareigą atlyginti ieškovui atsiradusią neturtinę žalą. Kadangi šis įvykis yra draudiminis įvykis, jei nepakanks draudimo atlyginimo žalai atlyginti, skirtumą turi atlyginti atsakovas VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ atsakinga už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimą grindžia dokumentų analize bei gydytojo specialisto išvadomis, tačiau sprendime nenurodo, kas paneigia audito 2010-03-17 sprendimo išvadas, šios išvados nebuvo įtrauktos į nagrinėtinų dokumentų, priimant sprendimą, sąrašą (b.l. 1-9, 1 t.).

3Atsakovai, tretysis asmuo tiek rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, tiek nagrinėjant bylą teisme, ieškinio nepripažino, pateikė atsiliepimus.

4Atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė‘ nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė – sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, ieškovui buvo atlikta operacija ir pagerinta jo sveikatos būklė. Nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovo darbuotojų veiksmai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo tariama žala. Ieškovo nurodyta neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir pan. yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo gretutine liga – stuburo juosmens srities osteochondroze ir sėdimojo nervo (vertebrogeninės kilmės) neuropatija. Valstybinio medicinos audito inspekcijos išvadą reikalinga vertinti kritiškai, kadangi visos aplinkybės susijusios su ieškovo sveikatos būkle, gydymu buvo gydytojo M. P. detaliai aprašytos medicininėje dokumentacijoje, o gydytojas R. V. ją patikrino, tai patvirtindamas skyriaus vedėjo spaudu ir parašu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija visapusiškai ištyrė reikšmingas aplinkybes, priimant sprendimą, buvo tiriamos ir audito išvados, tai matyti iš paties ieškovo skundo komisijai prie kurio buvo pridėtos audito išvados (b.l. 34-37, 1 t.).

5Atsakovo AAS BTA nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė – ieškovas neįrodė ligoninės darbuotojų civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra pateikti įrodymai, paneigiantys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadas, ši išvada paneigia ieškovo ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos konsultantų sąrašą yra įtraukiami aukščiausios kvalifikacijos atitinkamos srities gydytojai, todėl abejoti jų išvadomis nėra pagrindo. Audito išvadose nurodyti pažeidimai yra dokumentinio pobūdžio ir neturi jokio ryšio su ieškovo sveikatos pablogėjimu (b.l. 44-46, 1 t.).

6Trečiojo asmens nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė – įvertinus paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, išnagrinėta dokumentacija – pareiškėjo skundas su priedais, ligoninės teikti paaiškinimai, ieškovo medicininiai dokumentai bei gydytojo specialisto, konsultavusio komisiją, išvados paneigė atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ kaltę, teikiant skundžiamas ieškovo sveikatos priežiūros paslaugas, nepatvirtino priežastinio ryšio tarp atsakovo gydytojų veiksmų ir ieškovo įvardijamų neigiamų pasekmių buvimo jo sveikatai, todėl komisija teisingai nusprendė, jog nėra visų būtinų sąlygų atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė‘ atsakomybei kilti. Trečiojo asmens konsultantų sąrašas yra patvirtintas 2005-09-09 įsakymu Nr. V-688. Į šį sąrašą yra įtraukiami tik aukščiausios kvalifikacijos gydytojai ir specialistai , kurių išsimokslinimas bei vykdoma profesinė veikla kiekvienu nagrinėjamu atveju leidžia pateikti teisingas bei objektyvias išvadas (b.l. 21-24, 2 t.).

7Nagrinėjant bylą ieškovas, jo atstovai ieškinį palaikė, atsakovų atstovai ieškinio nepripažino, tretysis asmuo nedalyvavo. Šalys paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

8Ieškovas, jo atstovai papildomai paaiškino, kad ieškovas 2009-06-08 dėl kojos skausmų, tirpimo skundėsi budinčiam gydytojui, pasakė, kad buvo pažeistas nervas, tačiau jis tik nusijuokė. 2009-08-08 apie kojos skausmą pasakė gydytojui M. P., jis pasakė, kad buvo pažeistas sėdimas nervas, kuris yra sunkiai gydomas, patarė kreiptis pas neurologą. Gydytoja B. diagnozavo, kad dėl injekcijos buvo pažeistas šleivinis nervas. Kreipėsi į ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoją V., buvo sukviestas konsiliumas. Visas dienas, kai gulėjo ligoninėje, prašė, kad būtų apžiūrėtas gydytojo. Medicininio išsilavinimo neturi. Po stuburo nuotraukos padarymo niekur nesikreipė, nes neturėjo nusiskundimų. Iki šiol tirpsta ir skauda koja, gydosi. Į auditą kreipėsi vėlai, galvojo visai nesikreipti. Sutiko būti išrašomas iš ligoninės, nes niekas jo neklausė, nes ligoninėje trūksta vietų (b.l. 61-62, 94, 2 t.).

9Atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė‘ atstovai papildomai paaiškino, kad neuropatija, tai sėdimojo nervo pažeidimas, kuris padaromas trauminiu, kompresiniu būdu, taip pat kuomet yra kraujo trūkumas. Ieškovo stuburo nuotraukoje matosi disko išvarža, kuri spaudžia 5 šaknelę, kuri yra atsakinga už pėdos skausmą. Sėdimasis nervas susidaro iš penkių šaknelių, matosi, kad pažeista būtent penkta šaknelė. Vertobrogeninė kilmė reiškia susijusi su stuburu. Dėl injekcijos galėjo būti pažeistas nervas, tačiau esant tokiems pakitimams sunku įrodyti. Nesutiko su audito išvada, kad buvo nepageidaujamas įvykis. Nuotrauka įrodo, kad buvo osteochondrozė (b.l. 62-64, 2 t.).

10Atsakovo AAS BTA atstovas papildomai paaiškino, kad nepadarytas įrašas apie įvykį žalos nepadarė, urologas negalėjo gydyti nervo pažeidimo, galėjo nukreipti tik pas specialistą (b.l. 95, 2 t.).

11Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad 2009-06-04 ieškovas buvo stacionarizuotas atsakovo urologijos skyriuje, nustatyta diagnozė – kairiojo sėklidės prielipo tumoras. 2009-06-05 buvo atlikta operacija, po operacijos pakirtas gydymas. 2009-07-16 – 2009-07-28 ieškovas gydėsi atsakovo vertebroneurologijos skyriuje, diagnozuota – nervus ischiadicus neuropatija kairėje. 2009-08-28 - 2009-09-04 ieškovas gydėsi atsakovo nervų skyriuje, diagnozuota – kairiojo sėdimojo nervo neuropatija (b.l. 42, 1 t.). Valstybinė medicinos audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-03-17 priėmė sprendimą Nr. 4A-58 (NK-204), kad ieškovui 2009-06-05 - 2009-06-08 VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus, 2009-06-05 - 2009-06-08 gydymo stacionare istorijoje Nr. 09/25/3068 nebuvo fiksuoti ieškovo nusiskundimai dėl kojos tirpimo, tuo gydytojas rezidentas nesilaikė Gydytojo rezidento pareigybinės instrukcijos 2.3.2 p. reikalavimo ligoninėje nustatyta tvarka rašyti ir tvarkyti medicininę dokumentaciją, Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas R. V. nesilaikė Stacionaro skyriaus vedėjo pareiginės instrukcijos 2.25 p. reikalavimo tikrinti gydytojų pildomą medicininę dokumentaciją. 2009-06-05 – 2009-06-08 ieškovo stacionarizavimo metu nebuvo registruotas nepageidaujamas įvykis, tuo nesilaikant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-04-29 įsakymu patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 7 p. įstaigoje privalomai registruoti ir analizuoti informaciją apie nepageidaujamus įvykius ir jų priežastis bei taikyti prevencines priemones siekiant išvengti ir/ar sumažinti nepageidaujamus įvykius (b.l. 10-11, 1 t, b.l. 51-54, 2 t.). 2010-04-07 atsakovas VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ netenkino ieškovo prašymo atlyginti žalą, nurodydama, kadangi galimai ieškovo sėdimojo nervo neuropatija yra jo osteochondrozės išraiška (b.l. 164-165, 1 t.). 2010-08-05 sprendimu Nr. 56-45 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprendė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, žalos nepadaryta, netenkinti ieškovo prašymo dėl žalos atlyginimo (b.l. 14-16, 2 t.). Laikotarpiu 2008-10-25 – 2009-10-24 atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB „BTA draudimas“, kurios teisų perėmėjas AAS BTA (b.l. b.l. 3, 39, 2 t.)

12Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, profesinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindo, tuo pagrindu atsirandančios atsakovo AAS BTA, kaip atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ civilinės atsakomybės draudiko, atsakomybės, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas ieškovo prašymas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo. Vertinant ginčo pobūdį, šiuo atveju reikalinga nustatyti ar atsakovas VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ turi pareigą atlyginti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą.

13Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis) (LAT nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-294/2003, 2008-04-07 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-215/2008, 2010-03-01 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-53/2010). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (LAT 2010-02-23 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-59/2010).

14Formuojama teismų praktika, kad neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (LAT 2006-06-12 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2007-10-09 civilinės bylos Nr. 3K-3-376/2007, 2009-03-20 civilinės bylos Nr. 3K-3-129/2009).

15Pripažįstama, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių visas būtinas sąlygas deliktinei atsakomybei atsirasti, tai yra, ieškovo nurodomų neteisėtų veiksmų buvimo faktą (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp ieškovo nurodomų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos (CK 6.247 straipsnis).

16Formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, jog konkrečių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, tik medicinos mokslo žiniomis ir praktikos lygiu paremtos įrodinėjimo priemonės gali patvirtinti ar paneigti, ar sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas, ypač reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizių išvados (LAT 2004-02-18 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2006-09-06 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-452/2006, 2011-02-21 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-59/2011, 2011-04-19 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-170/2011). Todėl teismo nuomone, tokio pobūdžio bylose dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų veiksmų teisėtumo reikšmingiausi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.

17Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006-06-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

18Dėl neteisėtų veiksmų:

19Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (LAT 2010-02-12 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-77/2010). Pacientą ir sveikatos priežiūros įstaigą sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (LAT 2010-02-12 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-77/2010; 2010-02-21 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-59/2010). Todėl teismas, vertindamas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar paslaugos buvo teikiamos vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikant esančius gydymo metodus ir vadovaujantis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Ar sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus.

20Ieškovas nurodė atsakovo neteisėtais veiksmais – atsakovo urologijos skyriuje 2009-06-05 ieškovui neteisingai buvo atlikta injekcija į raumenis, tai yra traumuotas kairysis sėdimasis nervas, nuo 2009-06-06 iki 2009-06-08 į ieškovo nusiskundimus nereagavo gydytojai M. P., R. V., budintis gydytojas, nesiimta priemonių ieškovą gydyti, nusiskundimai nebuvo nurodyti jo medicininėje dokumentacijoje.

21Ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėjo Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-03-17 sprendimu, ataskaita Nr. 4A-58 (NK -204 (toliau VMAI sprendimas, ataskaita)), (b.l. 10, 1 t., b.l. 51-54, 2 t.), ieškovo paaiškinimais.

22VMAI Sprendime, atskaitoje yra išvados, jog atsakovo urologijos skyriuje 2009-06-05 – 2009-06-08 sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant teisės aktų bei vidaus dokumentų reikalavimus, tai yra, nebuvo fiksuoti ieškovo nusiskundimai dėl kojos tirpimo, skausmo, bei, kad galima teigti, jog 2009-06-04 - 2009-06-08 ieškovo stacionarizavimo Urologijos skyriuje metu 2009-06-05 slaugės atlikta injekcija į raumenis sukėlė pacientui kairiojo sėdimojo nervo neuropatiją.

23Vertinant VMAI sprendimą, ataskaitą įrodinėjimo procese, teismo nuomone, yra reikšmingos aplinkybės, jog atsakovas VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ su sprendimu, ataskaita nesutiko (b.l. 44-50, 1 t.). Tačiau atsakovas VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ neturėjo teisinio pagrindo šį sprendimą, ataskaitą skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nes yra suformuota teismų praktika, kadangi VMAI ataskaita, sprendimai, kuriais yra netaikomos sankcijos, yra tik rekomendacinio pobūdžio, nesukelia tikrinamai įstaigai teisinių pasekmių, tai yra nepažeidžia jų teisių, todėl jie nelaikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme viešojo administravimo aktais ir negali būti skundžiami (LVAT 2004-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-900/2004, 2010-02-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-120/2010, 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS8 -467/2007).

24VMAI, sutinkamai su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 ir 58 straipsniais, nustačiusi reikšmingesnius teisės aktų pažeidimus, taiko įstaigai sankcijas: įspėjimą, skiria administracines nuobaudas, teikia reikalavimus dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos patikrinimo, sustabdo visų ar dalies paslaugų teikimą, teikia motyvuotą pasiūlymą sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar panaikinti gydytojo medicinos praktikos ar įstatymų nustatytų kitų licencijų verstis sveikatos priežiūra galiojimą, reikalauja iki 1 mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją. Nei vienos iš šių, įstatyme numatytų sankcijų, VMAI atsakovo atžvilgiu netaikė, tai yra VMAI priimtas sprendimas atsakovui VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ įstatyme numatytų teisinių pasekmių nesukėlė.

25VMAI sprendime, ataskaitoje nėra duomenų, kad priimant sprendimą, padarant išvadas ataskaitoje (pvz. „Galima teigti, kad 2009-06-04 - 2009-06-08 J. P. stacionarizavimo Urologijos skyriuje metu 2009-06-05 slaugės atlikta injekcija į raumenis sukėlė pacientui kairiojo sėdimojo nervo neuropatiją...“) buvo remtasi tam tikros srities specialistų, konsultantų išvadomis, paaiškinimais ar pan., kas sudaro pagrindą abejoti sprendimo, ataskaitos objektyvumu. VMAĮ nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2009-11-16 įsakymu Nr. V-941) 10.5. punktas numato VMAI teisę atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ar ekspertizę, kviesti dalyvauti sveikatos priežiūros specialistus konsultantus, naudotis asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito medžiaga, teismo medicinos ekspertizės išvadomis bei kitais dokumentais, reikalingais patikrinimui atlikti.

26VMAI sprendime, ataskaitoje nėra duomenų, kad išvados, jog medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuoti buvę ieškovo nusiskundimai dėl kojos tirpimo, skausmo, buvo padarytos remiantis, be ieškovo paaiškinimų, kitais objektyviai šią aplinkybę pagrindžiančiais duomenimis. Civilinėje byloje, įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes, išskyrus ieškovo paaiškinimus, nėra. Ieškovas nesiėmė priemonių įrodinėti šią aplinkybę kitomis įrodinėjimo priemonėmis, galinčiomis pagrįsti šią aplinkybę (pvz. apklausti liudytojais gydytojus M. P., R. V., budėjusį gydytoją, injekciją atlikusią slaugę), teismas siūlė ieškovui papildomai pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes (CPK 179 straipsnio 1 dalis (b.l. 65, 2 t.)). Teismo nuomone, ieškovo paaiškinimai, vertinant, jog ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, negali būti laikomi objektyviai pagrindžiantys nurodytas aplinkybes. Tai sudaro pagrindą abejoti VMAI sprendimo, ataskaitos objektyvumu.

27Dėl priežastinio ryšio.

28Pagal teisės doktriną ir teismų praktiką (LAT 2005-03-30 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-206/2005) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nenustačius priežastinio ryšio civilinės atsakomybės taikymas negalimas.

29Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai, tai yra, jog atsakovo urologijos skyriuje 2009-06-05 ieškovui neteisingai atlikta injekcija į raumenis, tai yra traumuotas kairysis sėdimasis nervas, nuo 2009-06-06 iki 2009-06-08 į ieškovo nusiskundimus nereagavo gydytojai M. P., R. V., budintis gydytojas, nesiimta priemonių ieškovą gydyti, nusiskundimai nebuvo nurodyti jo medicininėje dokumentacijoje, yra priežastiniame ryšyje su ieškovo liga, tai yra kairiojo sėdimojo nervo neuropatija, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą.

30Ieškovas priežastinį ryšį įrodinėjo VMAI sprendimu, ataskaita, ieškovo paaiškinimais, ieškovo gydymo ligos istorijomis, ieškovo asmens sveikatos istorija (b.l. 41, 2 t.), liudytojo A. S. parodymais (b.l. 62, 2 t.).

31Remiantis jau nurodytais argumentais, teismas laiko, jog VMAI sprendimas, ataskaita objektyviai nepagrindžia faktinio priežastinio ryšio, tai yra, jog ieškovo nurodytas sveikatos sužalojimas galėjo būti tik atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys, tai yra 2009-06-05 neteisingai atlikus injekciją ir ieškovo medicinos dokumentuose nenurodžius ieškovo nusiskundimų, nesiėmus priemonių ieškovą gydyti. Visumoje pagal savo esmę ieškovo nurodyti neteisėti veiksmai – nenurodymas medicininiuose dokumentuose ieškovo nusiskundimų, yra dokumentinio, formalaus pobūdžio ir nesant specialių žinių, remiantis logikos dėsniais, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog jie negali būti faktiniame priežastiniame ryšyje su ieškovo liga, tai yra kairiojo sėdimojo nervo neuropatija, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą.

32Ieškovo gydymo ligos istorijose, ieškovo asmens sveikatos istorijoje (b.l. 41, 2 t.) nėra duomenų apie tai, jog atlikti tam tikri tyrimai, tos srities specialistų išvados patvirtina, kad ieškovas susirgo kairiojo sėdimojo nervo neuropatija dėl to, jog jam buvo neteisingai atlikta injekcija, tai yra traumuojant kairįjį sėdimąjį nervą. Asmens sveikatos istorijoje, gydymo stacionare istorijose Nr. A-09/24/3312 ir Nr. A-160672/09/24/4041yra padaryti gydytojų įrašai, remiantis ieškovo žodžiais, jo nusiskundimais, jog atlikus injekciją, jis pajuto skausmą, jam užtirpo koja, fiksuota gydymo eiga (b.l. 41, 2 t.).

33Liudytojas A. S. parodė, kad vyko 2009-07-08 konsiliumas dėl ieškovo gydymo, priežastys sąlygojusios ieškovo susirgimą nebuvo nustatytos, gydytojai išsakė nuomonę, kad pažeidimas įvyko dėl degeneracinių pakenkimų – stuburo slankstelių, kad pokyčiai susiję su amžiumi, darbo pobūdžiu, maža tikimybė, kad nervas galėjo būti pažeistas dėl injekcijos (b.l. 159-160, 1 t., 64-65, 2 t.).

34Byloje yra atlikta ieškovo stuburo nuotrauka 2009-09-08, tai yra po trijų mėnesių po įvykio (b.l. 42, 2 t.). Pateiktas šios stuburo nuotraukos gydytojo specialisto aprašymas, pagrindžiantis jog nuotraukoje yra matyti pakitimai stubure (disko išvarža, užspausta kairio nervo šaknelė (b.l. 43, 2 t.)). Ieškovas nagrinėjant bylą teisme, pats pateikė tos pačios stuburo nuotraukos gydytojo specialisto aprašymą, pagrindžiantį, kad nuotraukoje stubure yra matyti pakitimai, vienas iš pakitimų – osteochondrozės požymiai (b.l. 42, 2 t.), atsakovo nesutikimo motyvas su ieškiniu – atsakovo sėdimojo nervo neuropatija – galimai osteochondrozės išraiška. Specialistų aprašymuose nurodyti pakitimai ieškovo stuburo nuotraukoje nėra tapatūs.

35Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, kuriuo nebuvo patenkintas ieškovo prašymas dėl žalos atlyginimo, priimtas, vadovaujantis VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovo profesoriaus V. B. išvada. Išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina dažniausiai pasireiškianti vertebrogeninė sėdimojo nervo neuropatijos kilmė, poinjekcinis sėdimojo nervo pažeidimas būna nežymus ir trumpalaikis, todėl ši neuropatijos kilmė mažai tikėtina. Ieškovas paaiškino, kad jis ligos – kairiojo sėdimojo nervo neuropatijos požymius jaučia iki šiol, vartoja vaistus (b.l. 94, 2 t.) . Medicininis terminas „vertebrogeninė kilmė“, tai yra susirgimas susijęs su stuburo pakitimais (b.l. 63, 2 t.). CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Tačiau Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų, kuriais nustatomas neturtinės žalos dydis, nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas dėl komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo. Nors aptariamas komisijos sprendimas yra dokumentas, kurį priima institucija pagal įstatyme nustatytą kompetenciją, bet civiliniame procese dėl šio dokumento ginčijimo ir apskundimo teisme jis neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso, komisijos sprendimas vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT 2010-07-30 nutartis civilinė byla Nr.3K-3-342/2010).

36Remiantis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, vertinant šių įrodymų visumą, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog teismui kyla didelių abejonių, jog esant ieškovo nurodomiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, jie galėjo būti faktiniame priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodoma liga tai yra kairiojo sėdimojo nervo neuropatija, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, todėl teismas negali padaryti labiau tikėtinos išvados, atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kadangi teismas laiko, jog nėra faktinio priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, darytina išvada, jog nėra ir teisinio priežastinio ryšio.

37Iš skirtingų įrodinėjimo priemonių (medicininių dokumentų įrašų, gydytojų parodymų, nuotraukų, Valstybinės medicininio audito inspekcijos ataskaitos ir kt.) gauti duomenys yra prieštaringi. Šių prieštaravimų panaikinimas, teismo nuomone, reikalauja specialių medicinos mokslo srities žinių. Formuojamoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, kaip buvo nurodyta, ypač reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizių išvados. Ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

38Teismas vertindamas, jog byloje esančiuose įrodymuose, teismo nuomone, yra esminiai prieštaravimai, siūlė ieškovui (b.l. 65, 2 t.), ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes įrodinėti teismo medicinos ekspertizės išvadomis, ieškovui pateikus prašymą, jis buvo patenkintas, 2011-03-24 nutartimi buvo paskirta teismo deontologinė ekspertizė (b.l. 73-75, 2 t.), tačiau ieškovas teismo nustatytu terminu nesumokėjo užstato ir ekspertizės atsisakė (b.l. 94, 95, 2 t.).

39Teismas daro išvadą, kad nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ atžvilgiu, nes veiksmų neteisėtumas, priežastinis ryšys – būtinos atsakomybės sąlygos (CPK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis). Dėl to sprendime neanalizuojamas kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, kaltės – buvimo klausimas. Kadangi teismas laiko, jog nėra pagrindo pripažinti nustatytomis visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ atžvilgiu, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę atsakovo AAS BTA, kaip atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ civilinės atsakomybės draudiko, atžvilgiu, pripažinti neteisėtu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą, kuriuo nebuvo patenkintas ieškovo prašymas dėl žalos atlyginimo.

40Dėl atsakovo tinkamumo pareiškiant reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-08-05 sprendimą Nr.56-45.

41Netinkamu atsakovu laikomas asmuo nesantis ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturintis pareigos atsakyti į ieškovo pareikštą reikalavimą. Teismo nuomone, atsakovai AAS BTA, VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, kadangi nepriėmė 2010-08-05 sprendimo Nr.56-45, todėl neturi pareigos atsakyti į ieškovo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog jie negali būti tinkamais atsakovais byloje pagal šį ieškovo pareikštą reikalavimą (CPK 41 straipsnis), taip formuojama teismų praktika (LAT 2010-05-25 nutartis civilinė byla). Teismas siūlė ieškovui patraukti atsakovu tretyjį asmenį, ieškovas nesutiko (b.l. 101, 1 t.).

42Dėl atsakovo AAS BTA atsakomybės formos.

43Pagal teismų suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė (CK 6.254 straipsnio 2 dalis) atlyginti žalą yra solidari (LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Todėl teismas laiko, kad ieškovas nepagrįstai pareiškė reikalavimą neturtinę žalą iš atsakovų VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ ir AAS BTA priteisti subsidiariai.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:

45Kadangi sprendimas priimtas atsakovų naudai, jie neturi pareigos atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra (CPK 93 straipsnis).Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jis nuo jų mokėjimo atleistas (CPK 96 straipsnis).

46Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

Nutarė

47ieškinį atmesti.

48Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė,... 2. byloje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 50... 3. Atsakovai, tretysis asmuo tiek rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, tiek... 4. Atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė‘ nesutikimo su... 5. Atsakovo AAS BTA nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė – ieškovas neįrodė... 6. Trečiojo asmens nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė – įvertinus paslaugų... 7. Nagrinėjant bylą ieškovas, jo atstovai ieškinį palaikė, atsakovų... 8. Ieškovas, jo atstovai papildomai paaiškino, kad ieškovas 2009-06-08 dėl... 9. Atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė‘ atstovai papildomai... 10. Atsakovo AAS BTA atstovas papildomai paaiškino, kad nepadarytas įrašas apie... 11. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad 2009-06-04 ieškovas buvo... 12. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo VšĮ „Klaipėdos universitetinė... 13. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai... 14. Formuojama teismų praktika, kad neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį... 15. Pripažįstama, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių visas... 16. Formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, jog konkrečių sveikatos... 17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 18. Dėl neteisėtų veiksmų:... 19. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų atsakomybė yra specifinė ir... 20. Ieškovas nurodė atsakovo neteisėtais veiksmais – atsakovo urologijos... 21. Ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėjo Valstybinės medicinos... 22. VMAI Sprendime, atskaitoje yra išvados, jog atsakovo urologijos skyriuje... 23. Vertinant VMAI sprendimą, ataskaitą įrodinėjimo procese, teismo nuomone,... 24. VMAI, sutinkamai su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 ir 58... 25. VMAI sprendime, ataskaitoje nėra duomenų, kad priimant sprendimą, padarant... 26. VMAI sprendime, ataskaitoje nėra duomenų, kad išvados, jog medicininiuose... 27. Dėl priežastinio ryšio.... 28. Pagal teisės doktriną ir teismų praktiką (LAT 2005-03-30 nutartis... 29. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai, tai yra, jog atsakovo... 30. Ieškovas priežastinį ryšį įrodinėjo VMAI sprendimu, ataskaita, ieškovo... 31. Remiantis jau nurodytais argumentais, teismas laiko, jog VMAI sprendimas,... 32. Ieškovo gydymo ligos istorijose, ieškovo asmens sveikatos istorijoje (b.l.... 33. Liudytojas A. S. parodė, kad vyko 2009-07-08 konsiliumas dėl ieškovo gydymo,... 34. Byloje yra atlikta ieškovo stuburo nuotrauka 2009-09-08, tai yra po trijų... 35. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, kuriuo... 36. Remiantis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, vertinant šių įrodymų... 37. Iš skirtingų įrodinėjimo priemonių (medicininių dokumentų įrašų,... 38. Teismas vertindamas, jog byloje esančiuose įrodymuose, teismo nuomone, yra... 39. Teismas daro išvadą, kad nesant nustatytų neteisėtų veiksmų,... 40. Dėl atsakovo tinkamumo pareiškiant reikalavimą panaikinti Lietuvos... 41. Netinkamu atsakovu laikomas asmuo nesantis ginčijamo materialinio teisinio... 42. Dėl atsakovo AAS BTA atsakomybės formos.... 43. Pagal teismų suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:... 45. Kadangi sprendimas priimtas atsakovų naudai, jie neturi pareigos atlyginti... 46. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 47. ieškinį atmesti.... 48. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...