Byla 2A-1909-657/2012
Dėl deliktinės atsakomybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės,

2Sekretoriaujant Onai Martinaitytei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Svydis“ atstovams direktoriui V. M., advokatams Laimučiui Jankauskui, Ingridai Narauskienei, atsakovų S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ atstovui advokatui Dmitrijui Aleksandrovui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. J., R. K., UAB „Technogaja“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1316-568/2012 pagal ieškovės UAB „Svydis“ ieškinį atsakovams S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ dėl deliktinės atsakomybės.

5Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Byloje kilo ginčas dėl nesąžiningo konkuravimo ir juo padarytos žalos atlyginimo.

8Ieškovė UAB „Svydis“ patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ 111 924,00 Lt žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 26-32). Nurodė, kad viena iš ieškovės veiklos sričių yra prekyba dažymo procesams skirta įranga, dažymo įrangos montavimo bei eksploatacinės priežiūros paslaugų teikimas. Už šios veiklos srities vystymą ilgą laiką buvo atsakingi du ieškovės darbuotojai: atsakovai S. J. ir R. K.. Atsakovai, būdami ieškovės darbuotojais, neinformavo ieškovės, kad 2006-07-05 įsteigė įmonę UAB „Technogaja“ - tiesioginį ieškovės konkurentą, kuri aktyviai vykdo veiklą, kad jie yra UAB „Technogaja“ steigėjai ir savininkai. Ieškovė dėl atsakovų tendencingai suformuoto ir atitinkančio jų, o ne ieškovės, asmeninius interesus dažymo filtrų pasiūlos vaizdo atsisakė juos pirkti tiesiogiai iš užsienio gamintojų, o dažymo filtrus pradėjo pirkti iš UAB „Technogaja“. Per laikotarpį nuo 2008-08-07 iki 2010-06-11 ieškovė iš UAB „Technogaja“ yra įsigijusi prekių (filtrų) už 305381,00 Lt. Tokiu būdu atsakovų sąmoningų veiksmų išdavoje buvo priimtas ieškovei ekonomiškai nenaudingas ir konkurenciškai žalingas sprendimas, nes ieškovė, tapdama UAB „Technogaja“ kliente, tapo ekonomiškai priklausoma nuo UAB „Technogaja“. 2010-04-16, atsakovams dar dirbant pas ieškovę, UAB „Technogaja“ pardavė pirkėjui UAB „V. Padagas ir Ko“ dvi Italijos įmonės Blowtherm S.p.A. dažymo kameras. Blovvtherm S.p.A. yra ieškovės tiekėju nuo 1996 metų, o už ieškovės kontaktus su Blovvtherm S.p.A. buvo atsakingas atsakovas S. J., už minėtos produkcijos realizaciją Lietuvoje - atsakovas R. K.. Fakto, kad ieškovės konkurentas - UAB „Technogaja“ - yra atsakovams priklausanti įmonė, slėpimas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovai naudojo informaciją, turinčią ieškovės komercinės paslapties statusą, pvz. informaciją apie tiekėją Blovvtherm S.p.A., savo asmeniniais tikslais - įmonės UAB „Technogaja“ vystymui. 2010 metų pavasarį vieno mėnesio laikotarpyje abu atsakovai, savo noru nutraukę darbo sutartis su ieškove, nedelsdami įsidarbino UAB „Technogaja“. Tokiu būdu vieno mėnesio laikotarpyje ieškovė neteko visų padalinio, atsakingo už dažymo įrangos teikimą ir realizaciją Lietuvoje, darbuotojų, kurie įsidarbino pas įmonės konkurentę. Atsakovas S. J. 2003-02-25 sutartyje yra įsipareigojęs panaudoti ieškovo komercines paslaptis tik darbo sutartyje su ieškovu apibrėžtų darbo funkcijų atlikimui ir už kiekvieną bet kurios komercinės paslapties atskleidimą bent vienam trečiajam asmeniui arba už jos panaudojimą savo reikmėms sumokėti ieškovo 1 proc. metinės apyvartos dydžio, bet ne mažiau negu 10000,00 Lt, baudą bei atlyginti ieškovei tuo padarytus pilnutinius nuostolius (įskaitant negautas pajamas). Aukščiau nurodyti atsakovų veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. nurodytus bendruosius nesąžiningos konkurencijos veiksmų kriterijus, nes jie prieštarauja sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams, antra, jie galėjo pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti per jos ekonominį silpninimą.

9Atsakovai S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ su ieškiniu nesutiko (T.3, b.l. 75-80) nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo kilti civilinei atsakomybei. Jie nepažeidė sąžiningo konkuravimo taisyklių, nuostoliai ieškovui nekilo, dėl to ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškinyje dėstomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurių ieškovė nepagrindžia įrodymais. Nurodė, kad S. J. ir R. K., iš tikrųjų yra 2006-07-05 įregistruotos UAB „Technogaja“ savininkai. UAB „Technogaja“ iš tikrųjų vykdė įvairių prekių tame tarpe filtrų pardavimus UAB „Svydis“, tačiau atsakovai neįžvelgia šiose aplinkybėse jokių nesąžiningos konkurencijos požymių, suformuluotų įstatyme ir teismų praktikoje. Teigia, kad UAB „Svydis“ pirko iš UAB „Technogaja“ filtrus ne dėl to, kad jie tendencingai suformavo ieškovei iškreiptą filtrų prekybos įvaizdį, o dėl UAB „Technogaja“ pasiūlytų naudingesnių UAB „Svydis“ tiekimo sąlygų. Nurodydamas, kad UAB „Technogaja“ parduodavo UAB „Svydis“ filtrus aukštesnėmis, nei kiti tiekėjai kainomis, UAB „Svydis“ nepateikia kainų skirtumą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės pateiktas UAB „Technogaja“ sąskaitų sąrašas neturi įrodomosios reikšmės. Teiginiai, kad atsakovai panaudojo ieškovės komercines paslaptis, UAB „Technogaja“ pardavus UAB „V. Padagas ir Ko“ Blowtherm pagamintą dažymo įrangos komplektą, tuo sukeldami ieškovei žalos, neatitinka tikrų bylos aplinkybių. Nurodo, kad atsakovai neatliko jokių teisės uždraustų veiksmų, todėl nepažeidė ieškovės teisėtų interesų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimą žalą ieškovei. Pakeisdami darbo vietą, atsakovai nepadarė teisės pažeidimo. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl žalos, sukeltos jų išėjimu iš UAB „Svydis“.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš S. J. ir R. K., ieškovei UAB „Svydis“, UAB „Technogaja“ 111924,00 Lt žalos atlyginimo bei 5519,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (T.4, b.l. 58-68). Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės - vieno mėnesio laikotarpyje abu atsakovai savo noru nutraukė darbo sutartis su ieškove ir darbo sutarčių su ieškove nutraukimo dieną įsidarbino jiems priklausančioje įmonėje UAB „Technogaja“, atsakovams perėjus į UAB „Technogaja“ jų atlyginimas nepasikeitė, atsakovai buvo patyrę dažymo įrangos pardavimų specialistai (išdirbę minėtoje verslo srityje atitinkamai 8 ir 14 metų), jie atėjo į mažą įmonę, kurioje po jų atėjimo dirbo 9 darbuotojai. Atsakovai pripažino, jog perėjo dirbti į UAB „Technogaja“ tikslu vystyti veiklą, kas leidžia teigti, kad atsakovai yra atlikę LR konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje 4 punkte numatytus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Praėjus 1 mėn. nuo darbo santykių su R. K. pasibaigimo, ieškovė į įrangos projektų vadovo pareigybę priėmė naują darbuotoją A. U.. Minėta pareigybė sukurta atsakovo R. K. pareigybės, t.y. technologo – vadybininko, vietoje ir yra jai tapati. Ši aplinkybė patvirtinta liudytojo A. U. parodymais, kad jis dirbo atsakovo R. K. pareigose. Atsakovai įrodymų, paneigiančių liudytojo A. U. parodymus, nėra pateikę. A. U. priėmimo ir apmokymo išlaidos ieškovei sudarė 4146,38 Lt (T.3, b.l. 52). Teismas konstatavo, jog šios išlaidos yra priežastiniame ryšyje su aukščiau aptartais atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, numatytais KĮ 16 str. 1 d. 4 p. Teismas taip pat nustatė, jog 2010-01-29 atsakovė UAB „Technogaja“ ir UAB „V. Padagas ir ko“ sudarė valymo, dažymo ir smėliavimo įrangos pardavimo sutartį (T.2, b.l.118-128), pagal kurią atsakovė UAB „Technogaja“ pardavė UAB „V. Padagas ir Ko“ Italijos įmonės Blowtherm S.p.A. vieną dažymo ir vieną džiovinimo kameras. Teismas pripažino, kad S. J. su Blowtherm S.p.A. susirašinėjimo medžiaga yra tiesioginis įrodymas, kad atsakovas S. J. darbo pas ieškovę metu derino Blowtherm S.p.A. produkcijos, kuria prekiavo ieškovė, pardavimus ieškovės konkurentės UAB „Technogaja“ naudai, naudodamas ieškovės išteklius (ieškovės apmokamą darbo laiką, susisiekimo priemones, informaciją apie tiekėją Blowtherm S.p.A. ir įdirbį bendradarbiaujant su minėtu tiekėju) savo įmonės UAB „Technogaja“ vystymui. Teismas akcentavo, kad atsakovas S. J. buvo atsakingas už ieškovės ryšių su Blowtherm S.p.A. palaikymą. Atsakovo R. K. darbo santykiai pas ieškovę baigėsi 2010-04-30, atsakovo S. J. – 2010-05-31. Atsakovų argumentą, kad Blowtherm S.p.A. atsakovei UAB „Technogaja“ parduotos kameros buvo suprojektuotos pagal individualų užsakymą, todėl nepriskirtinos prie Blowtherm įprastai gaminamos ir tiekiamos produkcijos, teismas laikė atmestinu, nes, teismo nuomone, atsakovai neįrodė, kad aplinkybė, jog ginčo kameros buvo suprojektuotos pagal individualų užsakymą, daro jas išskirtine ir nepakeičiama preke konkurencijos teisės prasme. Atsakovai nepateikė argumentų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus, kad standartinė Blowtherm produkcija – tai atskiri kamerų mazgai, kurie visuomet montuojami pagal individualius projektus. Nustatęs, kad ieškovės ir atsakovo S. J. sudarytos sutarties dėl komercinių paslapčių apsaugos (T.1, b.l.21-22) galiojimas pasibaigė 2006-02-25, teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad aplinkybė, jog šios sutarties galiojimas pasibaigė, neturi esminės reikšmės, nes LR konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d. numatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Atsakovas S. J. žinojo, kokią informaciją ieškovė laiko komercine paslaptimi, todėl jam taikytinas LR konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d. numatytas draudimas nenaudoti šios informacijos iki kol praeis ne mažiau kaip vieneri metai nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių su ieškove pasibaigimo. Per laikotarpį nuo 2009-01-26 iki 2010-06-01 ieškovė yra įsigijusi lubinių dažymo filtrų iš UAB „Technogaja“ už 81276,82 Lt. UAB „Technogaja“ parduodamų lubinių dažymo filtrų vidutinė kaina - 23,81 Lt už kv.m, t.y. 4,23 Lt didesnė už vidutinę Speritex S.p.a. lubinių dažymo filtrų kainą - 19,58 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovų argumentai dėl žemesnės grindinių ir kišeninių filtrų kainos atmestini, kaip neturintys reikšmės bylai, nes grindiniai ir kišeniniai filtrai nėra šios bylos dalykas, ginčas vyksta tik dėl lubinių filtrų. Atsakovų argumentus, kad ieškovės iš atsakovų pirkti lubiniai filtrai yra kitokia, negu kitų tiekėjų prekė, kadangi dauguma UAB „Technogaja“ parduotų ginčo filtrų buvo išpjaustyti pagal individualius užsakymus, o kiti tiekėjai ieškovei tiekė standartinių gamyklinių matmenų filtrus, teismas laikė atmestinais kaip nepagrįstus, kadangi atsakovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį. Teismo nuomone, atsakovų argumentai, kad dalis ieškovės iš atsakovų pirktų lubinių filtrų buvo pirkti iš Aeroglass filtri s.r.l., suteikusios UAB „Technogaja“ išimtinę teisę prekiauti šios įmonės prekėmis Lietuvoje, todėl ieškovė jų negalėjo nusipirkti iš jokio kito tiekėjo, atmestini, nes atsakovai nepateikė įrodymų, jog ginčo filtrai – AR 6 Micro, Velotex, 5357-500- yra pagaminti Aeroglass filtri s.r.l. ir priskiriami prie Paintcollector, Hydropaintcollector filtrų, dėl kurių platinimo Lietuvoje sudaryta Išimtinė sutartis. Be to, minėta sutartis buvo sudaryta ir įsigaliojo tik 2010-01-05, t.y. praėjus metams po ginčų filtrų pirkimo pradžios ir padarė išvadą, jog atsakovai neįrodė, jog Aeroglass filtri s.r.l. pasižymi tam tikromis išskirtinėmis savybėmis, dėl kurių jie negali būti lengvai pakeisti kitų gamintojų analogiškais filtrais, t.y. kad rinkoje nėra šios prekės pakaitalų konkurencijos teisės prasme. Atsakovas S. J., dirbdamas techninio skyriaus vadovo pareigose, žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovė perka lubinius filtrus iš atsakovės, ir kad perka juos aukštesne, nei kitų tiekėjų (pvz. Speritex S.p.a.) kaina., tačiau nepateikė įrodymų, kad jis ėmėsi priemonių, jog lubiniai filtrai iš UAB „Technogaja“ nebūtų perkami arba būtų perkami ne aukštesne, o tokia pat, kaip kitų tiekėjų (pvz. Speritex S.p.a.) kaina. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovų veiksmai atitinka LR konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. nurodytus bendruosius nesąžiningos konkurencijos veiksmų kriterijus, be to, turi specifinių LR konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. numatytų veikų požymių ir gali būti kvalifikuojami kaip atsakovų veiksmai, nukreipti į informacijos, turinčios ieškovės komercinės paslapties statusą, naudojimą turint tikslą konkuruoti su ieškove, gauti naudos sau ir padaryti žalos ieškovei. Atsakovai pateikė duomenis, kad dažymo kameros savikaina sudaro 86500,00 Lt, t.y. 65 proc. nuo pajamų. Tai reiškia, kad atsakovų pelnas iš džiovinimo kameros pardavimo sudaro 46600,00 Lt, t.y. 35 proc. nuo pajamų. Atsakovai atsisakė pateikti ieškovei duomenis apie džiovinimo kameros savikainą, nurodydami UAB „Technogaja“ direktoriaus jau po ieškovės reikalavimo pateikti duomenis apie savikainą priimtą 2011-10-03 įsakymą, kuriuo duomenys apie įmonės parduodamų prekių savikainą pripažįstami įmonės komercine paslaptimi. Teismas pažymėjo, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kodėl ieškovės nurodytas džiovinimo kameros savikainos paskaičiavimas, kai džiovinimo kameros savikaina prilyginama dažymo kameros savikainai, yra nepagrįstas, todėl vadovavosi ieškovų nurodytu džiovinimo kameros savikainos skaičiavimu ir sprendė, kad džiovinimo kameros savikaina sudaro 89464,38 Lt (65 proc. pajamų), o pelnas – 48173,13 Lt (35 proc. pajamų). Bendras pelnas, atsakovų uždirbtas iš Blowtherm S.p.A. dažymo ir džiovinimo kamerų pardavimo UAB „Padagas ir Ko“, sudaro 94773,13 LTL ir yra priežastiniame ryšyje su aukščiau nurodytais LR konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. ir LR konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. numatytais nesąžiningos konkurencijos veiksmais, todėl priteistinas iš atsakovų ieškovės naudai. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad ieškovė nedalyvavo UAB „V. Padagas ir ko.“ skelbtame konkurse, todėl nepatyrė žalos, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl žalos LR CK 6.249 str. 2 d. pagrindu, kadangi minėtu pagrindu įrodinėjimo dalykas yra atsakovų iš neteisėtų veiksmų gauta nauda, o ne ieškovų negautos pajamos. UAB „Svydis“ yra įsigijęs lubinių dažymo filtrų iš UAB „Technogaja“ už 81276,82 Lt, vidutinė 1 kv.m kaina - 23,81 Lt. Atsakovai pateikė teismui duomenis, kad lubinių dažymo filtrų (AR 6 MICRO, Vellotex BSO, 5357-500) 1 kv. m. savikaina yra 19,52/19,33, 19,92, 20,01 Lt, kas reiškia, kad minėtų lubinių filtrų savikaina sudaro 84 proc., o pelnas – 16 proc. pardavimo kainos, t.y. 13004,00 Lt nuo 81276,82 Lt sumos. Teismas sprendė, jog atsakovai iš lubinių dažymo filtrų pardavimo ieškovei uždirbo 13004,00 Lt pelno, kuris yra priežastiniame ryšyje su atsakovų neteisėtais veiksmais, numatytais LR konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d., todėl priteistinas iš atsakovų ieškovės naudai LR CK 6.249 str. 2 d. pagrindu. Kadangi atsakovai laiku su ieškovu neatsiskaitė, todėl iš jų taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (97507,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovai S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašo priimti su apeliaciniu skundu pateikiamus rašytinius įrodymus (T.4, b.l. 73-81). Apeliantų teigimu, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias konkurenciją ir civilinės atsakomybės taikymo pagrindus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Nurodo, jog nepagrįstas teismo motyvą, kad atsakovai R. K. (2010-04-30), o S. J. (2010-05-31) savo noru nutraukdami darbo sutartis su UAB „Svydis“ ir tą pačią dieną įsidarbindami UAB „Technogaja“ pažeidė sąžiningos konkurencijos taisykles, nes tai neatitinka taikytinų teisės normų ir realios bylos situacijos. Mano, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje kartu su konkurencijos apsaugos taisyklėmis galioja ir verslo bei įsidarbinimo laisvės ir šios jų teisės yra ne mažiau saugotinos nei konkurencijos taisyklės. Išėjimo iš UAB „Svydis“ metu jie buvo ne tik šios įmonės darbuotojai, bet ir UAB „Technogaja“ akcininkai, suinteresuoti savo verslo plėtra. Įsidarbinę UAB „Technogaja“ jie galėjo visą darbo laiką skirti savo įmonės veiklai. Nurodo, kad darbdavį pakeitė dėl objektyvių priežasčių, neturėdami tikslo susilpninti ieškovę ir gauti neteisėtos naudos. Jie, kaip ir dauguma kitų ieškovės darbuotojų, neturėjo aiškaus darbo funkcijų aprašymo, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų jų nepakeičiamumui pagrįsti. Atsakovų manymu teismas suabsoliutino ieškovės verslo interesus, ignoruodamas R. K. ir S. J. kaip darbuotojų teises.

152. Teismas neišsamiai išanalizavo bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas, sprendime konstatavęs, kad atsakovai, padėdami UAB „Technogaja“ vardu užsakyti ir parduoti įmonės Blowtherm S.p.A. įrangą, atliko konkurencijos teisės uždraustus veiksmus, nes klaidingai nustatė šios produkcijos įtaką UAB „Technogaja“ pelnui ir priežastiniam ryšiui byloje. Informacija, kad Blowtherm S.p.A. gamina dažymo kameras nėra jokia komercinė paslaptis, kadangi ši informacija yra visuotinai prieinama, todėl nesuteikia UAB „Svydis“ jokio pranašumo versle, ir tokiu būdu, pasinaudodami vieša informacija, negalėjo pažeisti ieškovės teisių. Tai, kad UAB „Svydis“ įtraukė Blowtherm S.p.A. duomenis į savo saugotinos informacijos sąrašą, teisinės padėties nekeičia, nes šie duomenys nepriklauso išimtinai UAB „Svydis“. Nurodo, kad UAB „Technogaja“ susirašinėjo Blowtherm S.p.A., derindama šio užsakymo sąlygas, todėl pelnas, kurį teismas priteisė ieškovei, buvo visų UAB „Technogaja“ darbuotojų ir akcininkų sunkaus ir ilgalaikio darbo išdava, kuriame UAB „Svydis“ niekaip nedalyvavo, nebuvo naudojami jokie šios įmonės ištekliai ar įdirbis, byloje iš viso nėra duomenų apie džiovinimo kameros savikainą. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo sumokėtus mokesčius, o ieškovas neįrodė žalos dydžio. Teigia, kad liudytojo V. P. parodymai šiuo atveju turi būti vertinami kritiškai, nes jis yra priešiškai nusiteikęs UAB „Technogaja“ atžvilgiu, todėl jo parodymai yra neobjektyvūs.

163. Nepagrįsta laiko teismo išvadą, kad atsakovai R. K. ir S. J., dirbdami pas ieškovą, suformavo tendencingą filtrų rinkos vaizdą, suteikdami UAB „Technogaja“ galimybę pardavinėti UAB „Svydis“ lubinius filtrus didesnėmis kainomis, nei kiti tiekėjai, todėl atsakovai privalo grąžinti gautą pelną UAB „Svydis“. Teigia, kad sprendime teismas ignoravo atsakovų argumentus, kad UAB „Svydis“ nauda, gauta dėl pirkimų iš UAB „Technogaja“ sąlygų, buvo didesnė, nei perkant iš kitų tiekėjų. Apeliantai mano, kad teismas visiškai klaidingai įvertino faktą, kad UAB „Technogaja“ tiekė UAB „Svydis“ ne standartinių išmatavimų filtrus, kaip kiti tiekėjai, o supjaustytus pagal UAB „Svydis“ pageidavimus, ubinių filtrų pardavimai sudarė nežymią dalį nuo bendrų pardavimų (apie 12 %). Be to, ieškovas laiku neatsikaitydavo su kitais tiekėjais, o atsakovas suteikdavo palankesnes atsiskaitymo sąlygas.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 116-125). Teismui nusprendus prijungti prie bylos atsakovų su apeliaciniu skundu pateiktas UAB „Technogaja“ sąskaitas faktūras – 2007-09-26 TGJ Nr. 7046, 2007-12-28 TGJ Nr. 7080, 2008-04-01 TGJ Nr. 7104, 2008-07-09 TGJ Nr. 7148, 2011-06-01 TGJ Nr. 9184, prašo išreikalauti iš atsakovo UAB „Technogaja“ duomenis apie minėtų sąskaitų faktūrų įtraukimą į įmonės finansinę apskaitą bei šiose sąskaitose nurodytų darbų / prekių priėmimo - perdavimo aktų kopijas, nes ieškovei kelia abejonių nurodytų sąskaitų faktūrų tikrumas, bei prašo prijungti prie bylos ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas UAB „Svydis“ sąskaitas faktūras – 2007-12-13 TGJ Nr. 7077 ir 2007-12-14 TGJ Nr. 7078. Nurodo, kad, jeigu atsakovų tikslas buvo sąžiningas savo verslo vystymas, tai jie turėjo arba pereiti dirbti į savo įmonę iš karto po jos įsteigimo, arba darbą pas ieškovę tęsti tik pranešus ieškovei apie tai, kad jei yra ieškovės konkurento savininkai. Be to, atsakovai neįrodė, jog jų atliekamos funkcijos buvo dubliuojamos kitų darbuotojų. Bendro pobūdžio informacija apie tai, ką gamina Blowtherm S.p.a., yra vieša ir negali būti pripažįstama komercine paslaptimi, tačiau ieškovės komercinę paslaptį sudaro ne vieša Blowtherm S.p.a.informacija, o kainodaros ypatumai, įdirbis su atsakingais kontaktiniais asmenimis ir pan. Būtent pastaraisiais duomenimis atsakovai pasinaudojo sudarydami ginčo įrangos pirkimo sandorį su Blowtherm S.p.a., nors atsakovas S. J. buvo pasirašęs komercinių paslapčių apsaugos sutartį. Šios informacijos jis negalėjo atskleisti ne mažiau kaip vienerius metus nuo darbo santykių su ieškove pasibaigimo (KĮ 16 str. 4 d.). kartu su apeliaciniu skundu atsakovų pateiktos sąskaitos faktūros kelia abejonių dėl jų tikrumo, be to, pateikti įrodymai leidžia teigti, jog toks sandoris 100000,00 Lt sumai galėjo būti vienintelis sudarytas UAB „Technogaja“. Visi Blowtherm S.p.a. produktai yra montuojami pagal individualius projektus, todėl nepagrįsti atsakovų argumentai apie naujai sukurtą produktą. Atsakovai ginčija ieškovės suskaičiuotą atsakovų gauto pelno dydį, nurodydami argumentus, kuriuos jie turėjo galimybę nurodyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau to sąmoningai nedarė. Atsakovai sąmoningai sukūrė situaciją, kad ieškovei pirmosios instancijos teisme nebūtų prieinami įrodymai apie atsakovų gautą pelną ir ieškovė negalėtų tiksliai apskaičiuoti jos patirtos žalos. Aplinkybė, kad atsakovai apeliaciniame skunde kritikuodami žalos dydžio apskaičiavimą remiasi duomenimis, esančiais bylos III tomo priede, priėjimas prie kurių ieškovei yra uždraustas, sukuria tokią procesinę situaciją, kai ieškovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, turi teikti atsikirtimus dėl duomenų, su kuriais ji neturi procesinės galimybės susipažinti. Tokiu būdu yra akivaizdžiai pažeidžiami CPK numatyti šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir pareiga teikti įrodymus, todėl, teismas turi teisę nustatyti žalos dydį, vadovaudamasis ieškovės pateiktu žalos apskaičiavimu. Atsakovai nepagrįstai remiasi argumentais apie džiovinimo kamerų savikainą, kadangi patys tokių duomenų teismui neteikė, nurodydami, jog tai yra įmonės komercinė paslaptis, o pelnas negali būti nustatomas vien tik ieškant priežastinio ryšio tarp išsiųstos S. J. laiško ir gauto pelno. Pažymi, jog civilinė atsakomybė, tokiu atveju, gali atsirasti ir remiantis netiesioginiais įrodymais ir netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Nepagrįstais pripažįsta apeliantų argumentus, jog UAB „Technogaja“ suteikdavo palankesnes atsiskaitymo sąlygas, ir tai buvo vienintelė įmonė, kuri sutiko dirbti su vėluojančia atsiskaityti ieškove, operatyviau pristatydavo produktus ar teikdavo išpjaustytus produktus, nors parduodamo produkto kaina buvo tokia pati 21,75 Lt/kv.m. Pažymėjo, kad atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovų nesąžiningu procesiniu elgesiu ir vengimu teikti įrodymus, gali būti kvalifikuojamos kaip atsakovų sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, kas suteikia teismui CPK 95 str. 2 d. numatytą teisę paskirti atsakovams iki 20000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės nuomone apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atsakovai neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Dėl atsakovų pateiktų naujų įrodymų prijungimo ieškovė mano, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad su apeliaciniu skundu pateiktų ir prašomų prijungti prie bylos sąskaitų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl egzistuoja CPK 314 str. nustatytas pagrindas apeliacinės instancijos teismui atsisakyti priimti naujus įrodymus. Atsakovai bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu siekia pateikti įrodymus, kuriuos pateikti jie ne tik galėjo, bet net pakartotinai buvo prašomi bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tačiau sąmoningai atsisakė tai padaryti.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

21Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovai S. J. ir R. K., nenutraukę darbo santykių su ieškovu, pradėjo verstis veikla, analogiška ieškovo vykdomai komercinei veiklai, kuri savo pobūdžiu yra konkuruojanti su ieškovu, apie galimus tiekėjus ir kainodaros ypatumus jie sužinojo dirbdami pas ieškovą, ieškovą padarė UAB „Technogaja“ klientu, be to, pardavė dažymo kamerą galimam ieškovo klientui, todėl turi atlyginti žalą, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

22Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų S. J. ir R. K. veiksmų steigiant UAB „Technogaja“ ir ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių

23Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės bei dalyką apibrėžiantis ieškovo materialusis reikalavimas leidžia šalių ginčą kvalifikuoti kaip deliktinės atsakomybės sąlygų taikymą dėl žalos, atsiradusios atsakovams atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovo atžvilgiu.

24Sprendžiant pagal šioje byloje pareikšto ieškinio turinį (ieškinio pagrindą ir dalyką), teisinę reikšmę gali turėti tik tokie atsakovų S. J. ir R. K., kaip buvusio ieškovo darbuotojų veiksmai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nesąžiningos konkurencijos vykdymu ar siekimu ją vykdyti atsakovo UAB „Technogaja“ veikloje. Tik tokiu priežastiniu ryšiu susietų veiksmų nustatymas gali sudaryti pagrindą taikyti šiems atsakovams, kaip buvusiam ieškovo darbuotojams, turtinę atsakomybę už neteisėtais konkurenciniais veiksmais padarytą žalą ieškovui. Šiuo atveju reikia įvertinti, ar S. J. ir R. K., kaip UAB „Technogaja“ steigėjų, valia atliekant juridinę reikšmę turinčius veiksmus, susijusius su UAB „Technogaja“ steigimu, buvo nukreipta į tai, kad būtų įsteigtas būtent su ieškovu konkuruojantis juridinis asmuo, o vėlesnis S. J. ir R. K. veikimas, įskaitant įsidarbinimą UAB „Technogaja“, paskatintas siekio nesąžiningai konkuruoti su ieškovu, tuo tikslu atskleidžiant ir panaudojant šiems atsakovams patikėtas ir žinomas ieškovo komercines paslaptis, kitą konfidencialią informaciją, tuo iš esmės apribojant ieškovo galimybę sąžiningai konkuruoti su atsakovu UAB „Technogaja“, šiam nepagrįstai įgyjant komercinį pranašumą.

25Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) buvo nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.

26Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Svydis“ 1997 m. sausio 2 d. sudarė darbo sutartį su atsakovu S. J., įdarbindamas jį dažymo įrangos technologu, o nuo 2002 m. techninio skyriaus vadovo pareigose. Darbo sutartis nutraukta 2010 m. gegužės 31 d. jam pačiam prašant (T.1, b.l. 17-20; 24). 2002 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta darbo sutartis su atsakovu R. K., įdarbindamas jį technologu – vadybininku. Darbo sutartis nutraukta 2010 m. balandžio 30 d. R. K. pačiam prašant (T.1, b.l. 14-16; 23).

27UAB „Technogaja“ yra įsteigta ir veikia nuo 2006 m. liepos 5 d., kurios akcininkais yra atsakovai S. J. ir R. K., kaip ir ieškovė užsiima prekyba dažymo įranga ir jos priedais (T.1, b.l. 43-59). Atsakovas R. K. 2010 m. balandžio 30 d. įsidarbino UAB „Technogaja“ direktoriaus pareigose (T.2, b.l. 130-131), o atsakovas S. J. įsidarbino UAB „Technogaja“ vadybininko pareigose 2010 m. gegužės 31 d. (T.2, b.l. 132-134). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Technogaja“ laikytini ūkinės komercinės veiklos konkurentais, nes veikia toje pačioje verslo srityje, toje pačioje rinkos sferoje, užsiima iš esmės panašia ūkine veikla, iš kurios gauna pajamas.

28Apeliantų minimoje 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui, yra nurodęs, kad, taikant šią normą, būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar siūlymu siekė sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Šios aplinkybės gali būti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiškinantis darbuotojų darbo sąlygas, sulygtą darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sąlygas ieškovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieškovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieškovo ir atsakovo, kaip ūkio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, priešingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei būklei mastą ir kitas svarbias aplinkybes.

29Suprantama, kad S. J., kaip ieškovo techninio skyriaus vadovo ir R. K. kaip ieškovo technologo – vadybininko veikimas dalyvaujant kitos įmonės, kuri verstėsi panašia veikla ir veikė toje pat komercinės veiklos srityje kaip ir ieškovas, steigimo procese, negali būti pripažinti tinkamu atsakovų pareigos būti lojaliam ieškovo atžvilgiu ir veikti išimtinai ieškovo interesais laikymusi. Toks atsakovų S. J. ir R. K. veikimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, nes UAB „Technogaja“ realiai pradėjo veikti, kai atsakovai dar dirbo pas ieškovą.

30Šioje byloje teismas nenustatė, kad atsakovai tiesiogiai ar netiesiogiai siūlė pereiti ieškovo darbuotojams į jų įmonę, tačiau teismas nurodė, kad atsakovai patys buvo ieškovės darbuotojai, darbo sutartis nutraukė patiems prašant, t.y. be svarbių priežasčių, ir įsidarbino pas atsakovą ne vienu metu, bet vieno mėnesio laikotarpiu. Ir nors teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad, sprendžiant dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, vien darbuotojų įsidarbinimas kitoje įmonėje neleidžia pripažinti esant nesąžiningą konkurenciją ir šiuo atveju būtina vertinti visas aplinkybes kompleksiškai, tačiau pažymėtina, kad apeliantai buvo ieškovo įmonėje vadovaujantys darbuotojai, ilgą laiką dirbdami pas ieškovą, neinformavo jo apie tai, kad yra įsteigę konkuruojančią įmonę UAB „Technogaja“, kuri tuo metu vykdė analogišką veiklą, naudojosi ieškovo ryšiais, ir komercinėmis paslaptimis apie tiekėjus, produktų savikainą ir kainodaros principus, žinojo sudaromų su klientais sutarčių sąlygas ir pan., kas turėjo įtakos abiejų ūkio subjektų finansinei, konkurencinei būklei ir pan. Be to, apeliantų atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad darbo užmokestis atsakovams perėjus dirbti į UAB „Technogaja“ jiems nepadidėjo, nors vieną iš priežasčių dėl darbo sutarčių nutraukimo, atsakovai S. J. ir R. K. nurodė mažą darbo užmokestį.

31Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektą rodo tai, kad dar labiau išauga konkurento galimybės. Be to, toks nesąžiningos konkurencijos veiksmas, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį ir įsidarbina konkuruojančioje įmonėje gali duoti tiesioginės naudos, nes neieškoma tinkamų, bet galbūt dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama parengtais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos. Kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti ar ne į konkuruojančią įmonę, jau savaime turi neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovai S. J. ir R. K. nutraukdami darbo sutartis su ieškovu ir įsidarbindami pačių įsteigtoje UAB „Technogaja“ siekė naudos sau. Žala, kurios atsiradimas ieškinyje grindžiamas Konkurencijos įstatymo normų pažeidimu, atsirado ir galėjo atsirasti jau UAB „Tecnogaja“ steigimo metu, nes naujai įsteigtos bendrovės veiklos pradėjimas konkurencinėje su ieškovu rinkoje, priklausė nuo atsakovų S. J. ir R. K. veikimo steigiant šią įmonę, jų kaip tos įmonės dalyvių ir valdymo organų apsisprendimo ir valios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tyrė tikruosius šalių ketinimų ir aiškinosi reikšmingas aplinkybes dėl atsakovų perėjimo dirbti į savo įmonę visų aplinkybių kontekste, bei įvertinęs surinktų įrodymų visumą – įrodymus, patvirtinančius kryptingą atsakovų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą (įmonės įsteigimas), darbo sutartys nutrauktos be svarbių priežasčių (pačių prašymu), o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte (praktiškai tokiomis pačiomis sąlygomis – mokant minimalų atlyginimą, analogiškose pareigose) ir tokius veiksmus atliko ne vienas, o keli darbuotojai, kurie turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, ir konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi – pagrįstai konstatavo, kad atsakovai S. J. ir R. K. savo ūkinėje veikloje, naudodami ieškovo komercines paslaptis, padarė įstatyme nustatytos draudžiamosios normos pažeidimą.

32Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo

33Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Ši Konstitucijos norma reiškia, kad nesąžiningos konkurencijos įstatymas nesaugo ir teisiniu reglamentavimu ji gali būti draudžiama. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnyje nurodyta, kad nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Kadangi ekonominę pažangą užtikrina tik sąžininga konkurencija, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Šioje įstatymo normoje pateikiamas ir tokių veiksmų sąrašas, tačiau jis yra tik pavyzdinis, todėl nustatinėjant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos, neapsiribojama šiuo sąrašu.

34Šiuos veiksmus draudžiama atlikti ūkio subjektams – konkurencinės veiklos dalyviams. Draudžiama veikla turi būti nesąžininga, t.y. asmuo galėjo ar turėjo žinoti, kad tai neatitinka geros ūkinės praktikos ar normalių verslo papročių. Veikla turi būti pakankamai reikšminga, nes turėtų neigiamą įtaką kito ūkio subjekto galimybėms varžytis rinkoje ar kitaip daryti jam žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2002). Todėl norint pripažinti atsakovų atliktus veiksmus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija ar kitais nesąžiningais veiksmais, sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu.

35Kaip jau pažymėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Technogaja“ veikia toje pačioje rinkos aplinkoje, verčiasi tos pačios rūšies ir paskirties prekių prekyba, todėl jų verslo ir profesinės veiklos santykio aspektu šie juridiniai asmenys yra konkurentai. Taigi šio teisinio ginčo atveju svarbu nustatyti, ar ieškovo konkurento – atsakovo UAB „Technogaja“ ir su juo susijusių asmenų, atsakovų S. J. ir R. K., veiksmai buvo atliekami turint tikslą nesąžiningai konkuruoti naudojantis konfidencialiais ieškovo veiklos duomenimis, komercine paslaptimi galinčia būti informacija, ieškovo reputacija, ar atliekant kitus nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu.

36CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą; informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Pagal šią įstatymo normą informacijos pripažinimą paslaptimi sprendžia jos savininkas. Savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas, bet tam tikrais atvejais dėl informacijos naudingumo nesiginčijama, t y. pripažįstama, kad ji visada turi komercinę vertę.

37Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 1.116 straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžiama komercinės (gamybinės) paslapties samprata, konstatavo, kad informacija, sudaranti komercinę paslaptį, turi būti slapta, ji turi turėti tikrą ar potencialią vertę (naudą), komercinės paslapties subjektas turi imtis priemonių jai apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2002; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, kt.). Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-499/2006). Teisės aktuose ir literatūroje yra pripažįstama, kad duomenys apie paslaugų tiekėjus ir vartotojus, jų atliekamas operacijas, turtinę padėtį gali būti laikomi komercine paslaptimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-499/2006). Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą.

38Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, kuris, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, vertina, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Sprendžiant ar savininkas ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis įvardijo konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių – nustatė informacijos naudojimo tvarką, jos platinimo draudimus ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ėmėsi saugoti, jo manymu, saugotiną informaciją 2003 m. vasario 25 d. pasirašydamas su atsakovo S. J. sutartį dėl komercinių paslapčių apsaugos (T.1, b.l. 21-22). Šios sutarties 4 punkte nustatyta, kad komercines paslaptis, t.y. slapta ir saugoma informacija ieškovo įmonėje laikoma: informacija apie Spies hecker, UCC, Roberto, ICR, Mirka, NAR, New Chemicals, Blowtherm, Spanesi, Rupes, Rodcraft, Sata, Itec, Herkules – Lift arba bet kokios kitos produkciją, kuri yra UAB „Svydis Kauno filialas“ asortimento dalis; kainodaros principus ir produkcijos savikainą; finansinės atskaitomybės dokumentus; sutartis su klientais jų formas bei sąlygas; visa kita informacija galinti neigiamai įtakoti bendrovės veiklą. Taip pat šioje sutartyje įtvirtinta, kad darbuotojas už kiekvieną atskleistą komercinę paslaptį arba ją panaudojęs savo reikmėms įsipareigoja sumokėti Darbdaviui 1 % įmonės apyvartos dydžio, bet ne mažiau negu 10000,00 Lt baudą (3.1 p.) bei atlyginti darbdaviui padarytus pilnutinius nuostolius (3.2. p.). Byloje nėra duomenų, kad R. K. būtų pasirašęs tokį įsipareigojimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas negalėjo nežinoti kas ieškovo įmonėje laikoma konfidencialia informacija ir kokias pasekmes sukelia tokios informacijos atskleidimas

39Nors šios sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja 3 metus nuo šios sutarties sudarymo saugoti darbdavio komercines paslaptis, t.y. neatskleisti jų tretiesiems asmenims, bei nesinaudoti pats, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai naudoti komercines paslaptis tiek gaunant tiesioginę naudą, tiek negaunant (2.2 p.), kas leidžia daryti išvadą, kad sutartis galiojo iki 2006 m. vasario 25 d., tačiau Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Šia įstatymo norma nustatytas ne tik draudimas naudoti atitinkamai sužinotą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bet ir tai, kad šis draudimas galioja tam tikrą laiką (vienerius metus) po darbo santykių pasibaigimo. Taigi pagal įstatymą laiko trukme nustatytas draudimas naudoti darbo santykių pagrindu sužinotą komercinę paslaptį nereiškė atsakovų R. K. ir S. J. ūkinės veiklos laisvės paneigimo, tačiau tik suėjus įstatymo nustatytam terminui, atsakovai turėjo teisę konkuruoti su ieškovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Tokiu būdu atsakovai S. J. ir R. K. pagal savo pareigas neturėjo teisės atskleisti arba pasinaudoti komercinėje (gamybinėje) veikloje ieškovo informacija, kurią ieškovas pripažino komercine paslaptimi ir kurią jis sužinojo eidamas direktoriaus pareigas ieškovo įmonėje.

40Šie duomenys yra svarbūs vertinant atsakovo UAB ,,Technogaja“ analogiškos ieškovo veiklai faktą, laikotarpiu kai atsakovai R. K. ir S. J., būdami UAB „Technogaja“ akcininkais ir jų įsteigtai įmonei vystant analogišką ieškovui veiklą, jiems dirbant pas ieškovą atsakingose pareigose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos duomenis ieškovas ir atsakovas UAB „Technogaja“ laikytini konkuruojančiomis įmonėmis gana siauroje rinkoje, kurioje sutampa jų konkurenciniai interesai, nes tokios specifinės rūšies ir naudojimo paskirties prekes gamina, parduoda (platina) ribotas ūkio subjektų ratas. Dauguma tokių prekių nuolatinių, pastovių naudotojų (pirkėjų, klientų) yra ūkio subjektai, kurių skaičius taip pat ribotas dėl jų veiklos specifiškumo. Esant tokiai situacijai natūralu, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo veikloje gali būti sudaromi komerciniai sandoriai, kada dalis kontrahentų bus tie patys rinkos dalyviai. Kartu veikiant siauroje ūkinės komercinės veiklos srityje, tokių sutapimų atvejai neišvengiami, tačiau tai savaime nereiškia nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje komercine paslaptimi laikoma informacija, turinti tikrą ar potencialią gamybinę (komercinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir kurią saugo informacijos savininkas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovas šio įstatymo nustatyto draudimo nepažeidė, argumentuojant, kad informacija apie Blowtherm S.p.a. parduodamus produktus, tretiesiems asmenims galėjo būti prieinama ir be atsakovų S. J. ir R. K. disponavimo atitinkama informacija, vedant derybas su potencialiais tiekėjais ir klientais. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog ieškovo veiklos neigiamiems pokyčiams, turėjo įtakos atsakovų nesąžiningas konkuravimas - atsakovai R. K. ir S. J. slėpė nuo ieškovo faktą, kad ieškovo konkurentas UAB „Technogaja“ yra atsakovams priklausanti įmonė, tiek tuomet, kai buvo sprendžiamas sandorių tarp ieškovo ir UAB „Technogaja“ sudarymo klausimas, tiek tuomet, kai UAB „Technogaja“ prekiavo to paties tiekėjo, kaip ir ieškovas, produkcija, o atsakovai dirbo pas ieškovą ir buvo atsakingi būtent už minėtos produkcijos realizaciją; tendencingai, siekdami asmeninės naudos, pristatė informaciją apie dažymo filtrų tiekėjus, kurios pagrindu ieškovas priėmė sau ekonomiškai nenaudingą ir konkurencingai žalingą sprendimą: tiekėju pasirinko atsakovų įmonę UAB „Technogaja“; naudojo ieškovo komercinės paslapties statusą turinčią informaciją apie tiekėją Blowtherm S.p.A. savo įmonės UAB „Technogaja“ naudai; vieno mėnesio laikotarpyje nutraukė darbo sutartis su ieškovu ir nedelsiant įsidarbino UAB „Technogaja“, pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovai pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą naudotis komercinę paslaptį sudarančia informacija, kuri jam tapo žinoma dėl jo darbo santykių su ieškovu UAB „Svydis“. Žinodamas informaciją apie ieškovo tiekėjus, klientų poreikius, sutarčių su ieškovu sąlygas bei turinį, atsakovai R. K. ir S. J. pasinaudojo ja. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovai pagerino savo įmonės UAB „Technogaja“ konkuravimo sąlygas ir pablogino jas ieškovui. Atsakovų UAB „Technogaja“ veikimas toje pačioje rinkoje, kaip ir ieškovas leido pasinaudoti komercine paslaptimi siūlant produktus, analogiškus tiems, kuriuos siūlė ieškovas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai būdami UAB „Technogaja“, kuri veikė toje pačioje rinkoje, dalyviais bei dirbdami pas ieškovą turėjo arba galėjo turėti tos pačios konfidencialios informacijos apie ieškovo komercinę veiklą ir jos ypatumus ir privalėjo susilaikyti nuo veiksmų, prieštaraujančių ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovas įrodė, jog atsakovai S. J. ir R. K. nesąžiningai ir neteisėtai panaudojo UAB „Technogaja“ veikloje informaciją (įskaitant laikytiną konfidencialia) apie ieškovo komercinę veiklą, pasinaudojo jo reputacija, vardu, bei kitomis potencialią komercinę vertę turinčiomis žiniomis, kurias įgijo dirbdami ieškovo įmonėje, tokiu būdu siekdami susilpninti ieškovo galimybes konkuruoti ir įgyti konkurencinį pranašumą.

41Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo

42Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais civiliniame kodekse, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2004; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-166/2004). Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t.y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kam pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad atsakovai nesąžiningai konkuravo, ieškovui turi būti apskaičiuotas padarytos žalos dydis ir ji turi būti atlyginta.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Svarbu pažymėti, kad tokios kaip ši nagrinėjamoji byla, atveju įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo). Kartu pažymėtina, kad paprastai tokios kategorijos bylose nėra tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

44Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas yra tiekėjų „Blowtherm“ ir „Spies Hecker“ oficialus atstovas Lietuvoje (T.1, b.l. 25-29; 72-75). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų S. J. ir R. K. veikimas UAB „Technogaja“ interesais pasinaudojant ieškovo įmonėje sukaupta informacija apie tiekėjus ir klientus, jų kontaktiniais duomenimis, teikiamų paslaugų kainodara ir pan., vertintinas kaip neatitinkantis sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, prieštarauja gerai moralei ir galėjo pakenkti konkuruojančio ūkio subjekto – ieškovo teisėtiems interesams. Žinodami slaptą, saugomą ir vertingą informaciją apie ieškovo tiekėjus atsakovas S. J. ir R. K. įsteigė įmonę ir pradėjo eiti UAB „Technogaja“ atitinkamai vadybininko ir direktoriaus pareigas, ši įmonė nuo pat jos įsteigimo dalyvauja analogiškoje ieškovo veiklai rinkoje pasinaudojant darbo pas ieškovą laikotarpiu sukaupta informacija apie tiekėjus ir klientus, paslaugų kainodarą, siūlant ieškovo tiekėjo Blowtherm produkciją. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, dėl tokių veiksmų ieškovas prarado galimą klientą UAB „V. Padagas ir Ko“ ir iš jo gautas pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma (buvusių ieškovo bendrovės darbuotojų atsakovų S. J. ir R. K. perėjimas dirbti į pačių sukurtą konkuruojantį verslo subjektą, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl darbo ieškovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, verslo ryšių užmezgimas, pasinaudojant ieškovo kontaktais, iš dalies sandorių su tuo pačiu klientu sudarymas ir pan.) sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota.

45Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pats siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas, dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, tuo pačiu ir neteisėtos naudos gavimą kitų asmenų sąskaita. Taigi, visų pirma, dėl nesąžiningos konkurencijos atsakovas gali gauti tam tikrą turtinę naudą, pavyzdžiui, pajamas (CK 624 str. 1 d.). Atsakovo dėl nesąžiningos konkurencijos gautos pajamos gali būti laikomos ieškovo nuostoliais, nes teisėje galioja bendras principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį atsakovo gauta turtinė nauda už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Atsakovo pajamos, gautos už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, įrodžius priežastinį ryšį tarp šių pajamų ir neteisėtų veiksmų, yra bene svarbiausias kriterijus, kuris naudotinas apskaičiuojant nesąžininga konkurencija padarytą žalą. Dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovas gali prarasti dalį kontrahentų, tam tikrą rinkos dalį, gali sumažėti jo veiklos apimtys. Tokiu atveju nesąžininga konkurencija padaryta žala gali pasireikšti ieškovo negautomis pajamomis. Tuo apibūdinamas dar vienas ieškovo patirtos žalos apskaičiavimo kriterijus. Atsakovų neteisėtai konkuruojant gautos naudos, o tuo pačiu ieškovo prarastų pajamų, kaip netiesioginių nuostolių, fakto kriterijumi teisėjų kolegija vadovaujasi konstatuodama atsakovų pareigą atsakyti už ieškovui padarytą žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-650/2008).

46Vertinant CK 2.50 straipsnio 3 dalies teisinį reguliavimą pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog CK 2.50 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).

47CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, bei neteistus veiksmus (neveikimą) atlikusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos (t.y. civilinės atsakomybės taikymo pagrindas, esant būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visetui).

48Ieškovas ieškiniu dėl žalos atlyginimo pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (T.3, b.l. 26-32) prašo priteisti iš atsakovų solidariai 111924,00 Lt nuostolių atsiradusių dėl atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų – ieškovui parduodant lubinius filtrus, mokant naują darbuotoją, parduodant dažymo ir džiovinimo kameras UAB „V. Padagas ir ko“. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ji patyrė 111924,00 Lt nuostolių, t.y. – 4146,38 Lt dėl naujo darbuotojo apmokymo, 13004,00 Lt – permokėtų už lubinius filtrus, kuriuos įsigijo iš atsakovo UAB „Technogaja“ laikotarpiu nuo 2009-01-26 iki 2010-06-01, bei 94773,13 Lt negautų pajamų dėl sandorio sudaryto tarp UAB „Technogaja“ ir UAB „V. Padagas ir ko“. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovą su atsakovu UAB „Technogaja“ nuo 2008 m. siejo verslo santykiai (T.1, b.l. 155-176; T.2, b.l. 3-113).

49Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, jog ieškovas patyrė 4146,38 Lt nuostolių dėl naujo darbuotojo priėmimo ir apmokymo (T. 3, b.l. 52-71), bei 13004,00 Lt dėl iš atsakovo UAB „Technogaja“ įsigytų lubinių filtrų laikotarpiu nuo 2009-01-26 iki 2010-06-01 (T.1, b.l. 60-62; T.2, b.l. 3-43; 83-113). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priežastinio ryšio ir tarp ieškovo patirtos žalos dėl atsakovo UAB „Technogaja“ ir UAB „V. Padagas ir ko“ sudaryto sandorio dėl dažymo ir džiovinimo kamerų pardavimo buvimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kaltus atsakovų veiksmus, bei nustatęs priežastinį ryšį, padarė išvadą, jog ieškovas dėl šio sandorio patyrė 94773,13 Lt nuostolių. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl patirtų nuostolių dydžio sutinka tik iš dalies. Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog 2010 m. sausio 29 d. tarp atsakovo UAB „Technogaja“ ir UAB „V. Padagas ir ko“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2010-01-25, pagal kurią atsakovas UAB „Technogaja“ pardavė UAB „V. Padagas ir ko“ dažymo kamerą už 133100,00 Lt (kaina su PVM) bei džiovinimo kamerą už 137637,50 Lt (kaina su PVM) (T.2, b.l. 118-128). Iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų nustatyta, jog dažymo kameros kaina be PVM yra 110000,00 Lt (2010-04-23 PVM sąskaita – faktūra TGJ Nr. 7972 T.2, b.l. 127), o džiovinimo kameros kaina be PVM 113750,00 Lt (2010-05-13 PVM sąskaita – faktūra TGJ Nr. 8033 T.2, b.l. 125). Iš atsakovo pateiktų duomenų (T.3, priedas) nustatyta, jog dažymo kameros savikaina yra 86579,28 Lt be PVM. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas UAB „Technogaja“ patyrė 23420,72 Lt pelno (110000,00-86579,28), kas sudaro 21,29 proc. nuo pardavimo be PVM kainos. Byloje nėra duomenų, kokia yra džiovinimo kameros savikaina. Teisėjų kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog džiovinimo kainos savikainą turėjo įrodyti ieškovas, o teismas nesant duomenų, negalėjo nustatyti žalos dydžio. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t.y. ieškovas (CPK 178 str.), tačiau jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip jau minėta džiovinimo kameros pardavimo kaina be PVM 113750,00 Lt. Ieškovo argumentai, jog dažymo ir džiovinimo kainos dėl jų technologinių panašumo, kainų ir savikainos santykio rinkoje, nėra nuneigti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog parduodamas džiovinimo kamerą už 113750,00 Lt atsakovas UAB „Technogaja“ tikėtina gavo ne mažesnį kaip 21,29 proc. nuo pardavimo be PVM kainos pelną, t.y. 24217,38 Lt (113750 x 21,29 %). Apibendrinus visus aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovui dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų padaryta ne 111924,00 Lt žala kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 64788,48 Lt (4146,38+13004,00+23420,72+24217,38), todėl yra pagrindas iš atsakovų priteistą ieškovui sumą sumažinti (CK 6.249 str. 1 d.).

50Byloje nustatyta, jog abu atsakovai S. J. ir R. K. yra atsakovo UAB „Technogaja“ akcininkai. Visi atsakovai veikė išvien siekdami sau naudos, todėl jiems taikytina solidari atsakomybė ieškovo atžvilgiu, nes solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.).

51Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą dėl žalos atlyginimo ir sumažinusi priteistą sumą iki 64788,48 Lt, atitinkamai perskaičiuoja pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidas ir atsakovės išlaidas paduodant apeliacinį skundą. Už 111924,00 Lt dydžio reikalavimą ieškovė sumokėjo 3233,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) (T.1, b.l. 9; T.3, b.l. 72) bei yra patyrusi 5846,75 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (vertimo ir advokato paslaugos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; T.4, b.l. 5-14; 160-162), viso ieškovas patyrė 9079,75 Lt. Teismas ieškovo reikalavimus tenkino 58 proc., todėl iš atsakovų ieškovui gali būti priteistos ne visos išlaidos, bet tik dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 5266,00 Lt. Paduodant apeliacinį skundą atsakovas UAB „Technogaja“ sumokėjo 3239,00 Lt žyminio mokesčio (T.4, b.l. 82), bei 2800,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (T.4, b.l. 113), viso atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 6039,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą (42 proc.), iš ieškovės apeliantų naudai priteistina 2536,00 Lt išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo padavimu ir nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 28,00 Lt, o apeliacinės instancijos teisme – 15,45 Lt, viso 43,45 Lt. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį iš atsakovo UAB „Technogaja“ valstybei priteistina 25,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo UAB „Svydis“ – 18,25 Lt (CPK 92 str.).

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

55Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti.

56Ieškinį tenkinti iš dalies.

57Priteisti solidariai iš atsakovų S. J., a.k. ( - ) R. K., a.k. ( - ) ir UAB „Technogaja“, į.k. 30058327, Dubingių g. 10-64, Kaunas, ieškovui UAB „Svydis“, į.k. 159763627, Palemono g. 171, Kaunas, 64788,48 Lt (šešiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus keturiasdešimt aštuonis centus) žalos atlyginimo bei 5266,00 Lt (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

58Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

59Priteisti iš ieškovo UAB „Svydis“, į.k. 159763627, Palemono g. 171, Kaunas atsakovui UAB „Technogaja“, į.k. 30058327, Dubingių g. 10-64, Kaunas 2536,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

60Priteisti iš atsakovo UAB „Technogaja“, į.k. 30058327, Dubingių g. 10-64, Kaunas valstybei 25,20 Lt (dvidešimt penkis litus dvidešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), įmokos kodas 5660).

61Priteisti iš ieškovo UAB „Svydis“, į.k. 159763627, Palemono g. 171, Kaunas valstybei 18,25 Lt (aštuoniolika litų dvidešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Sekretoriaujant Onai Martinaitytei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Svydis“ atstovams direktoriui V. M., advokatams... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 6. I. Ginčo esmė... 7. Byloje kilo ginčas dėl nesąžiningo konkuravimo ir juo padarytos žalos... 8. Ieškovė UAB „Svydis“ patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti... 9. Atsakovai S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ su ieškiniu nesutiko (T.3, b.l.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovai S. J., R. K. ir UAB „Technogaja“ prašo... 14. 1. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė... 15. 2. Teismas neišsamiai išanalizavo bylos aplinkybes ir netinkamai taikė... 16. 3. Nepagrįsta laiko teismo išvadą, kad atsakovai R. K. ir S. J., dirbdami... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovų apeliacinį... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo... 22. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų S. J. ir R. K. veiksmų steigiant UAB... 23. Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės bei dalyką apibrėžiantis... 24. Sprendžiant pagal šioje byloje pareikšto ieškinio turinį (ieškinio... 25. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte (1999 m. kovo 23 d.... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Svydis“ 1997 m. sausio 2 d. sudarė... 27. UAB „Technogaja“ yra įsteigta ir veikia nuo 2006 m. liepos 5 d., kurios... 28. Apeliantų minimoje 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.... 29. Suprantama, kad S. J., kaip ieškovo techninio skyriaus vadovo ir R. K. kaip... 30. Šioje byloje teismas nenustatė, kad atsakovai tiesiogiai ar netiesiogiai... 31. Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo... 32. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo... 33. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymas draudžia... 34. Šiuos veiksmus draudžiama atlikti ūkio subjektams – konkurencinės veiklos... 35. Kaip jau pažymėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ir atsakovas... 36. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine... 37. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 1.116 straipsnio 1 dalį,... 38. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį dėl informacijos pripažinimo paslaptimi... 39. Nors šios sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja 3 metus... 40. Šie duomenys yra svarbūs vertinant atsakovo UAB ,,Technogaja“ analogiškos... 41. Dėl žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo... 42. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai,... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 44. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas yra tiekėjų... 45. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pats siekis nesąžiningai... 46. Vertinant CK 2.50 straipsnio 3 dalies teisinį reguliavimą pažymėtina, kad... 47. CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 48. Ieškovas ieškiniu dėl žalos atlyginimo pareiškimu dėl ieškinio dalyko... 49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kai... 50. Byloje nustatyta, jog abu atsakovai S. J. ir R. K. yra atsakovo UAB... 51. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu... 55. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti.... 56. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 57. Priteisti solidariai iš atsakovų S. J., a.k. ( - ) R. K., a.k. ( - ) ir UAB... 58. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 59. Priteisti iš ieškovo UAB „Svydis“, į.k. 159763627, Palemono g. 171,... 60. Priteisti iš atsakovo UAB „Technogaja“, į.k. 30058327, Dubingių g.... 61. Priteisti iš ieškovo UAB „Svydis“, į.k. 159763627, Palemono g. 171,...