Byla 2-405-723/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, vertėjaujant L. Jasnauskienei, dalyvaujant ieškovei S. R., ieškovės atstovei adv. A. Rimenei, atsakovei M. L., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei M. L. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. L. prašydama priteisti 20900 Lt negrąžintos paskolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos grąžinimo termino pasibaigimo (t.y. nuo2008-11-27) iki pilno atsiskaitymo, indeksuojant priteistą skolą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 24‑25).

3Ieškinyje nurodė, kad ( - ) jos sutuoktinis A. R., a.k. ( - ) Ieškovė yra paveldėtoja pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (išduotą 2009-10-29). 2006-04-20, 2007-05-10, 2007-10-04, 2007-11-28, 2007-12-17 ir 2008-09-26 pasirašytais vekseliais ieškovės sutuoktinis paskolino atsakovei 20900 Lt (bendra skolos suma pagal visus vekselius). Atsakovė įsipareigojo pasiskolintus pinigus grąžinti sutartą dieną. Bet suėjus sutartam terminui, atsakovė įsipareigojimo neįvykdė ir pasiskolintų pinigų negrąžino. A. R. nesikreipė pas notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, kadangi atsakovė vis žadėdavo greitai skolą grąžinti. ( - ) ieškovės vyras A. R. mirė, skolos atgauti nespėjo. Ieškovė yra paveldėtoja ir tikėjosi, kad atsakovė pagaliau grąžins skolą geruoju. Iš pradžių atsakovė žadėjo atsiskaityti geruoju. Ji pati man skambino ir tikino, kad yra sąžiningas žmogus ir būtinai grąžins pasiskolintus pinigus. Vėliau skolininkė vietoj to, kad paaiškintų, kas vyksta ir informuotų, kada galės grąžinti pasiskolintus pinigus, pradėjo vengti ieškovės, kai ji bandė su ja kalbėti dėl skolos grąžinimo. Kadangi išreikalauti iš atsakovės skolos geruoju nepavyko, tai 2011-09-16 ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovė pateikė prieštaravimus, bet nepateikė jokių įrodymų, kad skola buvo grąžinta. Ji ir toliau nenori geruoju tartis dėl skolos grąžinimo. Kadangi atsakovė ilgą laiką piktybiškai vengė grąžinti skolą, o dabar rašo teismui prieštaravimus tik norėdama vilkinti skolos priteisimą ir jos grąžinimą, paskolinti pinigai per visą laikotarpį nuvertėjo dėl didelės infliacijos, iš jos priteistinos palūkanos įstatymo nustatyta tvarka nuo grąžinimo termino pasibaigimo (t.y. 2008-11-27) iki pilno atsiskaitymo. Taip pat skolos suma turi būti indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į vartojimo kainų indeksą.

4Atsakovė M. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko (b.l. 30). Nurodė, kad vekselio turėtoja nepateikė vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, todėl netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo, ir dėl neakceptavimo. Be to, visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus melus nuo mokėjimo termino dienos - reikalavimo pateikimo senaties terminas praleistas. Nurodė, kad A. R. 2006-07-04 gavo 1140 Lt, 2006-12-14 - 300 Lt, 2006-07-12 - 1000 Lt, 2007-10-22 - 300 Lt, 2007-06-05 - 1000 Lt, 2009-06-21 -600 Lt, 2007- 08-30 - 1000 Lt, 2007-10-08 - 1000 Lt, 2007-05-07 -250 Lt, 2007-05-29 - 1000 + 5000 +2000 Lt, 2009-06-12 - 620 Lt, 1000 Lt, 600 Lt, 2000 Lt, 2009-04-03 1000 Lt, 2009-03-17 - 360 Lt, 2009-04-26 - 400 Lt, viso: 29570 Lt. Taigi, ieškovė neturi reikalavimo teisės, todėl ieškinys turi būti atmestas.

5Ieškovė pateikė dubliką (b.l. 33-35), kuriame nurodė, jog paskolos suteikimo fakto atsakovė neginčija, ji pripažįsta, kad paskolą gavo ir nurodo, kad paskolą grąžino dalimis. Įrodinėdama paskolos grąžinimą, atsakovė pateikia teismui lapelį (raštelį) su neva tai mirusiojo A. R. parašais apie pinigų gavimą. Pažymėjo, kad pateiktas į bylą lapelis neatitinka įrodymų leistinumo taisyklių. Atsakovės teismui pateiktame lapelyje nėra jokių duomenų apie asmenis, surašiusius padrikus skaičius ant šio lapelio. Iš šio lapelio nėra galimybės nustatyti, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu rašė šią informaciją. Iš pridėto lapelio visiškai negalima nustatyti jo turinio, neaišku, nei ką reiškia tie skaičiai, nei kokie asmenys juos rašė, nei ką jais žymėjo. Niekur nėra jokių nuorodų, kad tas lapelis aplamai susijęs su tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, susijusiais su pateiktais prie ieškinio vekseliais. Atsižvelgiant į tai, mano, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog paskola buvo grąžinta. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė, išdavusi vekselį, puikiai suvokė, jog vekselio turėtojas turi besąlygine reikalavimo teisę, tad jei būtų gražinusį paskolą, neabejotinai būtų pareikalavusi vekselio grąžinimo arba aiškaus patvirtinimo, kad paskolos suma, nurodyta vekselyje, yra grąžinta. Ieškovė taip pat įsitikinusi, kad sutuoktinis, jei skola būtų buvusi grąžinta, būtų grąžinęs vekselį atsakovei arba jos akyse jį suplėšęs. Pažymėjo, kad senatis pateikti reikalavimus pagal vekselį ir ieškinio, kylančio iš paskolos teisinių santykių, senatis yra skirtingi dalykai. Ieškovė neneigia fakto, kad praleido terminą pateikti reikalavimą pagal vekselį kaip vertybinį popierių specialaus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, kai siekiant atgauti vekselyje nurodytą sumą teisminė ginčo teisena net nereikalinga. Tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovė prarado teisę reikalauti skolos grąžinimo bendrąja ginčo teisenos tvarka. Nustačius aplinkybes, kad atitinkamam paprastajam vekseliui netaikytini specialiame įstatyme nustatyti teisiniai padariniai, tai savaime nereiškia, jog šis dokumentas yra niekinis ar apskritai neturintis jokios teisinės reikšmės arba yra negaliojantis bendrąja prasme (2010-07-02 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-314/2010 ir kt.). Tad ieškovė įrodė prievolinių - paskolos - santykių atsiradimą, pateikusi vekselius (originalus), ir turi reikalavimo teisę į atsakovę, tai yra teisę reikalauti grąžinti gautą paskolos sumą. Ginčams, kylantiems iš paskolos teisinių santykiu, taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, todėl senaties terminas nėra praleistas ir ieškovės pažeistos teisės gali ir turi būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka.

6Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 30), kad M. neatsiskaitė, po vyro mirties skambino jai, ji sakė, kad atiduos po truputį, prašė jos sąskaitos, sakė biznis neišeina, važiuos į užsienį ir atidavinės. Nepervedė nė lito, jai skambino, bet nekėlė. Tada nuvažiavo pas atsakovės dukrą ir viską jai papasakojo. Dukra pasakė, kad ji neišvažiavo į užsienį. M. daugiau nesusisiekė, todėl kreipėsi į teismą. Pinigai buvo duodami iš šeimos biudžeto. Atsakovė pastoviai imdavo pinigus papildomai, dėl to įrašas knygelėje yra. Jei būtų gražinti pinigai, vyras būtų atidavęs vekselį.

7Ieškovės atstovė adv. A. Rimėnė teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 30-31), kad ekspertizė patvirtino ne visus prašus. Tai ne tie metai, kur prirašyti ranka atskirai. Iš užrašų matyti, kad liepos, spalio ir birželio mėnesį ir 2007 metai. Ranka kitaip rašomos buvo datos, nėra nuoseklumo ir logikos. Didžioji suma buvo grąžinta, tas lapelio kampas nuplėštas. Butą pardavė 2007 metais. Mokėjimai po 1000 Lt yra palūkanos pagal paskolos sutartį. Įrašai ,,M.“ pagal ekspertizę rašyti tikrai ne mirusiojo ranka. Viršuje ,,D.“ matoma, lapeliai neturi jokio ryšio. Rašteliai buvo negrąžinti, sumos nesutampa. Atsakovė su mirusiuoju daug bendravo ir dažnai skolinosi pinigus, mirusysis vedė apskaitą. Vekselius grąžindavo, kai pinigus sumokėdavo. Pagal vekselius sumos negrąžintos, knygutėje pateiktos sumos visiškai nesutampa su vekseliuose nurodytomis sumomis. Palaikė išdėstytą nuomonę dublike, kad buvo paskola ir ji negrąžinta. Lapelio kampas nuplėštas, kur buvo nurodyti metai, todėl atsakovė elgiasi nesąžiningai.

8Atsakovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu (b.l. 31). Nurodė, kad pažinojo R. nuo 2000 m.. Paskola buvo paimta anksčiau iki vekselio pasirašymo. Vieną kartą paskolino, kai užstatė būtą ir pardavė butą. Jei laiku nesumokėdavo palūkanų R. išrašydavo naują vekselį. Gal ir skolinausi 2500 Lt, palūkanos buvo 3-5 proc., R. tada išrašydavo vekselį. 05 mėn. buvo 3000 Lt palūkanų, 5000 Lt buvo skola. 1000 Lt palūkanos, joms buvo rašomi vekseliai. 8400 Lt – 6000 Lt buvo skola ir 2400 Lt palūkanos. Grąžino, parašai yra pateiktoje knygutėje. Spalį mokėjo, žymos nėra, nes neturėjo pinigų ir tada mokėjo tik birželį. Kai turėjo, tada mokėjo. Tokiais mėnesiais mokėjo, kurie įrašyti knygelėje. Už butą paskolą mokėjo pagal kitą lapą atskirai. Knygelėje nieko neprirašinėjo, nei metų, nei mėnesių. Negali atsakyti, kodėl lapelis knygelėje nukirptas. Ekspertizė neparašė, kad tai ne R. parašė. Dalimis atidavė visą sumą plius procentus. Vekselyje nenurodė procentų, jis turėjo atskirą baltą lapą kur rašė skolą ir palūkanas. Mokėjo jam, jis nurodydavo palūkanas, o paskui skolą nurašydavo. Nurodė turinti verslą 15 metų. Tai vienintelis jos kreditorius. Turi mažą parduotuvę. Paskutinį kartą jis prašė surinkti daugiau pinigų, nes važiavo į vestuves, nurodė, kad grįžęs iš vestuvių atiduos vekselius. Jis sąžiningas žmogus buvo. Paskutinis lapelis buvo pasirašytas. Nepaėmė vekselių, nes galvojo, kad atsiskaitys ir atiduos tuos vekselius.

9Ieškinys tenkintinas.

10Dėl ieškinio senaties.

11Pagal CK 1.126 str. 1 d. reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 d. teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Toks teisinis reguliavimas paaiškinamas tuo, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2010, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.

13Teismas mato,kad tarp atsakovės ir ieškovės vyro buvo susidarę kreditoriniai-paskoliniai santykiai,ko pasekoje A. R. 2006-2007-2008 metais skolino atsakovei pinigus,ką patvirtina paprastieji vekseliai.To neneigia ir atsakovė. Vekseliuose nurodytomis apmokėjimo dienomis vekselio turėtojas A. R. nepateikė jų apmokėti. Vadinasi, nepateikdamas vekselių paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnis), vekselio turėtojas prarado galimybę pateikti vekselį apmokėti ĮPVĮ reglamentuota tvarka (55 straipsnis). Dėl vekselio nepateikimo apmokėti laiku ĮPVĮ reglamentuojami vekselio davėjo ir turėtojo teisiniai santykiai baigėsi, o vekselis prarado savo abstraktumo ir formalumo savybes ir tapo paprastu skolos raštu, kurio apmokėjimui toliau taikytinos jau ne ĮPVĮ normos, o piniginių prievolių įvykdymą reglamentuojančios CK normos.

14Ieškovė neneigė fakto, kad praleido terminą pateikti reikalavimą pagal vekselį kaip vertybinį popierių ĮPVĮ nustatyta tvarka, kai siekiant atgauti vekselyje nurodytą sumą teisminė ginčo teisena nereikalinga. Iškovė įrodinėja prievolinių – paskolos – santykių egzistavimą pagal pateiktus paprastuosius vekselius.Tai reiškia,kad ieškiniui yra taikomas bendras ieškinio senaties terminas(CK 1.125 str.1d.) ir ieškovė nėra praleidusi termino reikalavimo teisei šioje byloje.

15Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

16Ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą,nes to ji negalėjo padaryti,kadangi ne ji buvo paskolų davėja. Šiuo atveju, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Nors ĮPVĮ ir nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai Civilinio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).

17Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

18Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

19Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

20LAT 2011-05-27 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-260/2011 pateikė nuoseklų išaiškinimą apie rašytinius įrodymus ir jiems keliamus reikalavimus. CPK 197 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytinei įrodinėjimo priemonei nekeliami specialūs formos reikalavimai - teksto dalims, jų išdėstymui, turiniui ir kt. Tačiau laisva forma surašyti dokumentai, kad jie būtų pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone, turi atitikti bendruosius reikalavimus įrodinėjimo priemonėms. Juose turi būti nurodyta informacija, jos surinkimo laikas, vieta, būdas ir kilos atskiru atveju svarbios aplinkybės bei nurodyti informaciją surinkę asmenys. Informacija yra duomenys ar žinios, kitokios faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios gali būti nustatytos ir patikrintos atitikties tikrovei aspektu. Informacijos surinkimo subjektai turi būti nurodyti ir yra svarbūs, informacijos rinkimo subjektai identifikuojami nurodant jų asmens duomenis, kurie būtų pakankami jų identifikavimui - vardas, pavardė, pareigos, darbovietė, pavadinimas ir kt. Pagal juos, esant būtinumui, gali būti tikrinama, ar informacija buvo rinkta teisėtai, ar informacija yra patikima, nes įrodymais negali būti duomenys, kurių kilmė ar šaltinis nežinomi. Kaip nurodo LAT minėtoje nutartyje, teismas, spręsdamas dėl tokio raštiško teksto atitikties CPK 197 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, turi įvertinti, ar yra esminių rašytinių komponentų išdėstymo dokumente tvarkos pažeidimų arba kitokių trūkumų. Asmuo, kuris remiasi rašytiniu įrodymu, turi pareigą pašalinti jame esančius trūkumus, todėl jam tenka pareiga teikti papildomus įrodymus, susijusius su rašytinio įrodymo trūkumų pašalinimu.

21Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė M. L. 2006-04-20 paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2006-04-30 sumokėti A. R. 2500 Lt (b.l. 3), 2007‑05‑10 paprastuoju vekseliu 2007-05-19 sumokėti A. R. 3000 Lt (b.l. 8), 2007‑10‑04 paprastuoju vekseliu 2007-10-04 A. R. 5000 Lt (b.l. 7), 2007‑11‑28 paprastuoju vekseliu 2007-12-28 sumokėti A. R. 1000 Lt (b.l. 6) 2007‑12‑17 paprastuoju vekseliu 2008-01-17 dieną sumokėti A. R. 1000 Lt (b.l. 5), 2008‑09‑26 paprastuoju vekseliu 2008-11-26 dieną sumokėti A. R. 8400 Lt (b.l. 4), viso 20900 Lt.

22Pagal 2009-10-29 Nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės, visi A. R. (A. R.), mirusio ( - ), kreditoriniai reikalavimai priklauso mirusiojo sutuoktinei (ieškovei) S. R. (b.l. 13-14).

232012-11-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodoma, kad nustatyti, ar tyrimui pateiktoje užrašų knygutėje, 81 lapo antrojoje pusėje, rankraštinius užrašus ,, ( - ), ???????“ parašė A. R., nebuvo galima; 81 lapo antrojoje pusėje, pradedant parašu prie įrašo ,, ( - )“, ir keturi parašai, esantys žemiaus, pasirašyti A. R.; nustatyti, ar 81 lape šalia įrašo ,,???????“ ir prie įrašo ,, ( - )“ pasirašė A. R., nebuvo galima; tyrimui pateiktoje užrašų knygelėje, 82 lapo pirmoje pusėje, rankraštinius įrašus ,, ( - )“ parašė taip pat šiame puslapyje 4 kartus pasirašė A. R.; tyrimui patiektoje užrašų knygelėje, 82 lapo pirmoje pusėje, rankraštinius įrašus ,,?? ???? ??????? 250 lt. 19.5.07 ?.“ parašė A. R.; tyrimui pateiktoje užrašų knygelėje, 83 lapo pirmoje pusėje, trečioje ir ketvirtoje eilutėse, rankraštinius įrašus ,,6000, 12.06.09 ?.“ prašė A. R.; įrašą ,,?.“ parašė ne A. R.; tyrimui pateiktoje užrašų knygelėje, 83 lapo pirmojoje pusėje, rankraštinius įrašus ,,???? ???“ parašė ir šalia pasirašė A. R.; nustatyti ar įrašą ,,4.03-1000 Lt“ parašė A. R., nebuvo galimybės; tyrimui pateiktoje užrašų knygutėje, 83 lapo pirmojoje pusėje, dvejose apatinėse eilutėse pasirašė A. R. (b.l. 76-77).

24Iš atsakovės paaiškinimų ir pateiktos knygutės matyti,kad ją su A. R. siejo nevienkartiniai paskoliniai santykiai ilgą laiko tarpą(b.l.83),bent jau nuo 2000 metų (paskolos dydis nebuvo mažas-19620 Lt).Tai gali paaiškinti,kad knygutėje galėjo būti įrašai iki 2006-2007 metų.Iš atsakovės pateiktos knygutės esamų duomenų matyti,kad įrašai 81-ame lape „2006 m.“ ir „2007“ neįrodo,kad tai būtent autentiški įrašai padaryti tais pačiais metais.Tokią išvadą teismas daro todėl,kad po įrašo „2007“ nuosekliai eina įrašas „10.22“(tai matomai yra mėnuo ir mėnesio diena),po jo 06.05;06.21;08.30;10.08.Tokiu būdu logiškai negalima niekaip paaiškinti,kaip buvo padarytas įrašas spalio mėnesį,o po to sekė birželio,rugpjūčio ir vėl spalio mėnesio įrašai.Reiškia įrašas „2007“ padarytas atsakovės ne nurodoma data.

25Taip pat matyti,kad knygelės 82-ame lape atsakovės nukirpta dalis lapo tokiu būdu,kad nebūtų matyti A. R. padarytas metus patvirtinantis įrašas,o likęs įrašas su diena,mėnesiu,kas objektyviai parodytų kada buvo prieš tai padaryti minėti aukščiau įrašai.Tai vienintelis lapas knygelėje,kurio dalis nukirpta.Teismas tai vertina,kaip sąmoningą duomenų slėpimą.Esamas numeruotas „83“-ias lapelis su įklijomis nėra šios knygelės lapas ir kada padaryti įrašai negalima padaryti objektyvios prielaidos,nes pati atsakovė sukarpė savo knygutę ir suklijavo minėtą lapą.Teismas negali laikyti knygelėje esamus A. R. parašus ties skaičiais,kaip konkrečių byloje esančių vekselių skolos gražinimo įrodymus,nes objektyvaus to patvirtinimo nėra iš viso,o padaryti tam prielaidą teismas negali dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių.Teismas nelaiko esamus įrašus rašytiniu skolos atidavimą patvirtinančiu įrodymu.

26Įvertinus byloje pateiktus ieškovės skolos dokumentus nustatyta, kad jie atitinka paskolos sutarčiai keliamus paskolos sutarties formos reikalavimus (CK 6.871 str.), byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi pagal sutartis, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės 20900 Lt skolos (LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.256 str., 6.260 str., 6.870-6.871 str.).

27Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti prašomas palūkanas nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, t.y. nuo 2008-11-27 iki ieškinio padavimo dienos, yra tenkintinas.

28CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

29Atsakovė už teismo ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1000 Lt (b.l. 60). Už ekspertizę buvo išrašyta sąskaita faktūra 912,09 Lt sumai, todėl liko nepanaudota 85,51 Lt suma (atskaičius banko komisinius mokesčius už pavedimus),kuri gražintina atsakovei (b.l. 79).

302011-09-22 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (b.l. 15).

31Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 627 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, 23), 1100 Lt už teisines paslaugas (b.l. 40,85,86), ir 13,38 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d., 96 str.).

32Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88str.,93 str.,96 str.,260 str., 263 str., 264 str.268 str., 270 str.,

Nutarė

33Ieškinį tenkinti.

34Priteisti iš atsakovės M. L. (a.k. ( - ) ieškovei S. R. (a.k. ( - ) 20900 Lt (dvidešimt tūkstančių devynis šimtus litų) skolos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2008-11-27 iki 2012-09-20, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-09-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1727 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

35Priteisti iš atsakovės M. L. (a.k. ( - ) priteisti 13,38 Lt (trylika litų 38 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

36Gražinti atsakovei M. L. (a.k. ( - ) iš teismo depozitinės sąskaitos 85,51 Lt permokos už teismo ekspertizės atlikimą.

372011-09-22 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

38Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas... 2. Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. L. prašydama... 3. Ieškinyje nurodė, kad ( - ) jos sutuoktinis A. R., a.k. ( - ) Ieškovė yra... 4. Atsakovė M. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko... 5. Ieškovė pateikė dubliką (b.l. 33-35), kuriame nurodė, jog paskolos... 6. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 30), kad M. neatsiskaitė, po... 7. Ieškovės atstovė adv. A. Rimėnė teismo posėdžio metu nurodė (b.l.... 8. Atsakovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu (b.l. 31). Nurodė, kad... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Dėl ieškinio senaties.... 11. Pagal CK 1.126 str. 1 d. reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 13. Teismas mato,kad tarp atsakovės ir ieškovės vyro buvo susidarę... 14. Ieškovė neneigė fakto, kad praleido terminą pateikti reikalavimą pagal... 15. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis... 16. Ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus... 17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo... 18. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam... 19. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni... 20. LAT 2011-05-27 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-260/2011 pateikė nuoseklų... 21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė M. L.... 22. Pagal 2009-10-29 Nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą Vilniaus miesto... 23. 2012-11-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. ( - )... 24. Iš atsakovės paaiškinimų ir pateiktos knygutės matyti,kad ją su A. R.... 25. Taip pat matyti,kad knygelės 82-ame lape atsakovės nukirpta dalis lapo tokiu... 26. Įvertinus byloje pateiktus ieškovės skolos dokumentus nustatyta, kad jie... 27. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs... 28. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių... 29. Atsakovė už teismo ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą... 30. 2011-09-22 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos... 31. Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 627 Lt žyminio mokesčio... 32. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88str.,93 str.,96 str.,260 str., 263 str., 264... 33. Ieškinį tenkinti.... 34. Priteisti iš atsakovės M. L. (a.k. ( - ) ieškovei S. R. (a.k. ( - ) 20900 Lt... 35. Priteisti iš atsakovės M. L. (a.k. ( - ) priteisti 13,38 Lt (trylika litų 38... 36. Gražinti atsakovei M. L. (a.k. ( - ) iš teismo depozitinės sąskaitos 85,51... 37. 2011-09-22 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos... 38. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...