Byla 1-72-1036/2017

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Vaivai Liaubienei, Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Liucynai Vasiliauskienei, Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Matulioniui, civilinių ieškovų Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei R. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Dainai Jakimauskienei, specialistei Rasai Gaušienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Nikolaj Voinov, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2S. Č.. a. k. ( - ) gim. ( - ), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „( - )“, gyv. Vilniaus rajone, Pagirių kaime, Liepų g. 15, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 201 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

3

4S. Č. versliškai, stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent: jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013-12-04 ir laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2014-12-16, ūkiniame pastate, esančiame adresu Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., ( - ), veikdamas kaip fizinis asmuo, versliškai, stambiu mastu, neturėdamas leidimo gaminti ir parduoti mėsos gaminius, t.y. veiklai, kuriai jis reikalingas ir tuo pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX – 1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog „nuolatinis gyventojas, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka“, 2000-04-04 Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas“, 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, jog „tvarkyti maistą leidžiama tik pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus maisto higienos, visuomenės sveikatos, veterinarijos bei aplinkos apsaugos reikalavimus, turint higienos ir technologijos reikalavimus atitinkančią įrangą“, 4 punkto nuostatą, jog „tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka patvirtintose maisto tvarkymo vietose, turinčiose nustatyta tvarka išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus“, LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymo Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 2 punkto nuostatą, jog „Teikiamas į rinką maistas turi būti pagamintas teisėtai, atitikti teisės aktų reikalavimus bei deklaruojamus standartus. Viešojo maitinimo įmonėse realizuojami patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiai turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir turi būti pagaminti pagal įmonėje patvirtintas receptūras, technologinius aprašymus arba nustatyta tvarka patvirtintus standartus“, įvairiose prekybos vietose įsigijęs mėsą, pats buitinėmis sąlygomis, neturėdamas tam būtinos higienos ir technologijos reikalavimus atitinkančios įrangos, gamino ikiteisminio tyrimo nenustatytos kilmes ir kokybės įvairius mėsos gaminius, kuriuos nuolat, t.y. ne rečiau kaip 8 kartus per mėnesį, be jokių apskaitos dokumentų realizavo parduodamas laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013-12-04 už 315 341,85 Lt (91 329,31 EUR) sumą, gaudamas gryno pelno 25 900 Lt. (7501,16 EUR), o laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2014-12-16 už 20 000 Lt (5 792,40 EUR) sumą, gaudamas gryno pelno 1 900 Lt (550,28 EUR), UAB „Laržena“, reg. T. Š. g. 16, Vilniuje, ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste, tokiu būdu versliškai bei stambiu mastu vertėsi ūkine, komercine veikla neturėdamas licencijos (leidimo).

5S. Č. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2012 metų su pertraukomis dirbo UAB „JGH“ įmonėje vadybininku ir susidomėjo mėsos gaminių gamyba. Nuo 2013 metų gegužės ar tai birželio pradėjo pats gaminti ir pardavinėti mėsos produktus. Patalpas verslui įsirenginėjo po truputį. Planavo ateityje viską daryti legaliai. Šiai veiklai neturėjo jokių leidimų, bet viską stengėsi daryti pagal higienos normas. Dėl šios veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas gal tris kartus. Kaltę pripažino pilnoje apimtyje. Susipažinęs su skaičiavimais pamatė, kad ten per daug prirašyta, todėl pakeitė savo poziciją. Apklausų metu jam rodė dokumentus ir jis pripažino viską ką jam rodė. Savo pagamintą produkciją tiekė UAB „Laržena“. Prekes UAB „Larženai“ pasiūlė tiekti G. L.. Už mėsos gaminius su juo atsiskaitinėdavo grynais pinigais. Pinigus jam mokėdavo dažniausiai German, kitų asmenų nepamena. Gaminius tiekdavo pagal užsakymą. Tiekiami kiekiai skirdavosi. Su juo atsiskaitydavo vieną kartą per savaitę, kai atveždavo prekes. Už gautus pinigus pasirašydavo sąsiuvinyje, kuris gulėjo ant stalo arba ant lapelio. Paprastai prekes atveždavo ir už gautus pinigus pasirašydavo jis, bet būdavo, kad kartais jis būdavo su žmona arba draugu. Mėsą gaminiams gaminti pirkdavo turguje, bazėse, parduotuvėse. Mėsos produkciją pardavinėjo ne tik UAB ‚Laržena“, bet ir draugams, pažįstamiems. Buhalterinės apskaitos jis nevedė. Apklausoje sumas nurodė iš atminties. Mokesčių už pripažįstamą laikotarpį nemokėjo. Jo tiekiama produkcija buvo sūdyti ir vytinti mėsos gaminiai. Ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu psichologinio spaudimo nebuvo. Pareikštus ieškinius pripažįsta tik iš dalies.

6Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodytą ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 26 d. apklausos metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Č. parodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vidurio iki 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. maždaug nuo birželio mėn. iki gruodžio 16 d., ūkiniame pastate esančiame Liepų 15, Pagiriuose, jis neturėdamas reikalingo leidimo neįsigijęs verslo liudijimo pats gamino ir parduodavo be jokių apskaitos dokumentų UAB „Laržena“ savo pagamintus mėsos gaminius - sūdytą šoninę, vytintą nugarinę, sūdytus lašinius, vytintą grilį (dešreles) ir vytintus kumpelius. Mėsą ir lašinius sūdymui, ir vytinimui pirko turguose, bazėse, bet šių pirkimų kvitų nesaugojo. Taip pat Rudaminoje, turguje iš prekiautojo pirko šoninės, nugarinės. Jokių užrašų ar pirkimo dokumentų kiek pirkdavo žalios mėsos, kiek tam išleisdavo pinigų kitoms išlaidoms neturi, todėl negali tiksliai pasakyti išlaidų sumas. Kiek pamena UAB „Laržena“ savo pagamintus mėsos gaminius parduodavo šiomis kainomis: sūdytą šoninę po 10.00-10.50 litų už kilogramą, vytintą nugarinę po 23.00 litus už kilogramą, sūdytus lašinius po 12.00 litų už kilogramą, vytintą grilį (dešreles) po 14,00 litų už kilogramą, vytintus kumpelius po 20.00 litų už kilogramą, bet šios kainos galėjo kažkiek keistis. Už savo parduotus gaminius nuo 1 kg., pradžioje jam likdavo vidutiniškai ne mažiau kaip 1,50 litų uždarbio, atskaičius išlaidas, o vėliau galimai nuo 2013 m. jam likdavo vidutiniškai ne mažiau kaip 2 litų uždarbio, atskaičius išlaidas. Mėsos gaminius UAB „Laržena“ darbuotojai pas jį užsakinėjo šios veiklos pradžioje maždaug vieną - du, o vėliau tris kartus per savaite, pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Kiek tiksliai gavo pinigų už pagamintus ir UAB „Laržena“ parduotus mėsos gaminius jis pasakyti negali, nes kiekvieną mėnesį buvo skirtingos sumos. Gali parodyti, kad UAB „Laržena“ jam mokėjo kas savaite po ne mažiau kaip 3000-4000 litų už praeita savaitę gautas prekes. Laikotarpiu nuo 2012 m. vidurio iki 2013 m. gruodžio mėn. būdavo, kad per mėnesį jam sumokėdavo po 10 000 litų, bet būdavo 20 000 litų ir daugiau, vidutiniškai per tą laikotarpį už mėnesį susidarydavo nemažiau kaip 15 000 litų už parduotus mėsos gaminius neatskaičius išlaidas. Atskaičius išlaidas nuo gautų iš „Larženos“ 15 000 litų jam pragyvenimui likdavo nuo 800 iki 3000 litų priklausomai nuo mėnesio pardavimų. Į apklausos metu užduotą klausimą: „Apklausos metu Jums pateikiamas apskaitos programos „Agnum“ pajamavimo dokumento papildomos apžiūros protokolas ir jo priede – DVD+R išsaugoti ir apklausos metu atidaryti PDF ir CSF (excel) formato failai „pajamavimai_tiekejai_20120101-20121231, pajamavimai_tiekejai_20130101-20131231“, kuriose yra dokumentai pavadinimu „KROVINIO VAŽTARAŠTIS Pirkimai pagal dokumentus Laikotarpis: 2012.01.01...2012.12.31, ir 2013.01.01...2013.12.31 Sandelis:% AGNUM 1.526 forma RptSnd7_1.frf, spausdinta 2014.02.19 15:00:28,1“, ir failas „pajamavimai_visi_dok_sumine_isr“. Ką galite paaiškinti apie šiuose failuose esančius duomenis, kuriuose ties tiekėjų yra nurodytas pavadinimas „S.“, datos ir išvardinti mėsos gaminiai, jų kiekis, kainos ir bendra sumą ?“ Į. S. Č. atsakė, kad dėl apklausos metų atidarytuose failuose esančių dokumentų pavadinimais „pajamavimai_tiekejai_20120101-20121231, pajamavimai_tiekejai_ 20130101-20131231“ ir „pajamavimai_visi_dok_sumine_isr“, kuriuose yra nurodytas pavadinimas „saulius“ gali parodyti, kad šiuose dokumentuose ties pavadinimo „S.“ nurodyta produkcija: Sūdyti šoniniai lašiniai, vieno kilogramo kaina - 10,50 arba 12 litų; Sūdyti lašiniai, vieno kilogramo kaina - 10 arba 12 ir 11,50 litų; Vytintas kiaulienos kumpis, vieno kilogramo kaina - 19 arba 18,50 litų; Vytinta kaimiška dešra, vieno kilogramo kaina - 19 arba 18 litų; Gril dešreles vytintos, vieno kilogramo kaina – 14 arba 13.50 ir 14,50 litų; Nugarine vytinta, vieno kilogramo kaina – 23 litai, yra mėsos gaminiai, kuriuos jis laikotarpiu nuo 2012 m. vidurio iki 2013-12-04 gamino ir pardavinėjo UAB „Laržena“. Gali parodyti, kad ties šių gaminių nurodyti kiekiai kilogramais, kainos, dienos ir prekių bendros sumos atitinka kiekius, kurios jis pardavė UAB „Laržena“ ir sumas pinigų, kurias jis gavo iš „Larženos“ darbuotojų. Nori pareikšti, kad atidarytame dokumente ties pavadinimo „S.“ nurodyta produkcija: grietinė, rūkyti gaminiai, įvairius kiti pavadinimai su kitomis vieno kilogramo kainomis, kuriuos jis nurodė aukščiau, yra ne jo produkcija. Pagal apklausos metu dokumentuose pavadinimais „pajamavimai_tiekejai_20120101-20121231“, „pajamavimai_tiekejai_20130101-20131231“, ir „pajamavimai_visi_dok _sumine_isr“ CSF (excel) formate suformuota tiekėjo pavadinimu „Saulius“ produkcija, atrinkus tik jo gamintos produkcijos duomenis ir sugrupavus šiuos duomenis pagal mėnesius, laikotarpiu nuo 2012 pradžios iki 2013 m. gruodžio mėnesio, bei susumavus kiekvieno mėnesio nurodytas priekių kainas, gali parodyti, kad šios mėnesių sumos yra panašios į tas kurias jis gavo iš UAB „Laržena“ už jo teiktus mėsos gaminius. Pagal šiuos suformuotus ir susumuotus duomenis gali parodyti, kad galimai 2012 m. balandžio mėn. jis kaip ir minėjo praeitoje apklausoje už pagamintus ir parduotus sūdytus šoninius lašinius gavo 4000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko 600 litų. 2012 m. gegužes mėn. už pagamintus ir parduotus sūdytus šoninius lašinius galimai gavo ne mažiau kaip 12 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 1400 litų uždarbio; birželio mėnesį už pagamintus ir parduotus sūdytus šoninius lašinius gavo ne mažiau kaip 11 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 1100 litų uždarbio; liepos mėnesį už pagamintus ir parduotus sūdytus šoninius lašinius gavo ne mažiau kaip 9 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 900 litų uždarbio; rugpjūčio mėnesį už pagamintus ir parduotus sūdytus šoninius lašinius gavo ne mažiau kaip 13 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 1300 litų uždarbio; rugsėjo mėnesį už pagamintus ir parduotus sūdytus šoninius lašinius gavo ne mažiau kaip 6 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 800 litų uždarbio; spalio mėnesį už pagamintus ir parduotus sūdytus šoninius lašinius gavo ne mažiau kaip 7 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 800 litų uždarbio; lapkričio mėnesį už pagamintus ir parduotus sūdytus šoninius lašinius gavo ne mažiau kaip 8 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 800 litų uždarbio; gruodžio mėnesį už pagamintus ir parduotus sūdytus šoninius lašinius gavo ne mažiau kaip 5 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 500 litų uždarbio. 2013 m. sausio mėn. už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 7 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 800 litų uždarbio; vasario mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 14 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 1400 litų uždarbio; kovo mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 16 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam man liko ne mažiau kaip 1600 litų uždarbio; balandžio mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 15 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 1500 litų uždarbio; gegužes mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 20 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 2000 litų uždarbio; birželio mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 9 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 800 litų uždarbio; liepos mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 22 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 2200 litų uždarbio; rugpjūčio mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 27 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 2700 litų uždarbio; rugsėjo mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 26 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 2600 litų uždarbio; spalio mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 21 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 2000 litų uždarbio; lapkričio mėnesį už pagamintus ir parduotus sūdytus šoninius lašinius gavo ne mažiau kaip 22 000 litų, iš kurių atėmus išlaidas mėsos gamybai, jam liko ne mažiau kaip 2100 litų uždarbio. 2013 m. gruodžio mėn. iš UAB „Laržena“ už nuvežtus mėsos gaminius pinigų negavo, kadangi po šios įmonės policijos patikrinimo pinigų iš jų neprašė. Jis negali nurodyti pagamintų ir parduotų mėsos gaminių tikslių sumų pagal mėnesius, nes kaip ir minėjo jokių užrašų nevedė, o aukščiau minėti duomenys yra panašus į jo šios veiklos rezultatus, tai yra pagamintos ir parduotos produkcijos. Tai patvirtina ir 2014-12-16 pirmos įtariamojo apklausos metu jam pateiktame sąsiuvinyje esantys duomenys, kuriame puslapyje Nr. 166 yra nurodytas vardas „S.“ ir kituose puslapiuose iki Nr. 169 yra rankraštiniai užrašai su datomis nuo 08.05 iki 12.02 ir ties tų datų nurodytomis sumomis ir parašais. Pagal pakartotinai pateiktą 2014-12-16 jo įtariamojo apklausos protokolo priedą, tai yra sąsiuvinio puslapių nuo Nr. 166 iki Nr. 169 kopiją, gali parodyti, kad ties pinigų sumų yra jo parašai išskyrus parašus, ties datomis 02.09.2013 ir 2013.0916, kurie yra jo žmonos D. Č., ir parašo ties „28 10“. Gali paaiškinti, kad jo žmonos Dovilės parašas yra todėl, kad matyt kartu važiavo į „Laržena“ ir galimai jis paprašė paimti pinigus, bet ji apie jo veiklą susijusia su mėsos gaminių gamyba ir pardavimu jo manymu nieko nežinojo nes jis apie savo nelegalią veiklą jai nieko nepasakojo. Dėl parašo ties „28 10“ nieko paaiškinti negali, nes nežino kieno šis parašas ir tai ne jo užrašai. Dėl teis datomis nurodytų skaičių, gali paaiškinti, kad tai skaičiai yra „Larženai“ jo pristatytos produkcijos piniginę išraiška, o ties parašų nurodyti skaičiai yra pinigai kuriuos jis gavo už per praeitą savaite pateiktą „Larženai“ produkciją. Dėl UAB „Laržena“ darbuotoju kurie priminėjo prekes ar buhalterių nieko konkretaus parodyti negali, nes jų vardų nežino ir su jais nebendravo. Tiesiog atvažiavęs į šios įmones sandėlį jis iškraudavo dėžes su mėsos gaminiais ir paduodavo lapuką su atvežta produkcija krovikams, palikdavo savo dėžėse ir kartais palikdavo ant stalo patalpoje, kurioje sėdėjo buhalteres. Pinigus jam visada mokėjo German, kuris jo žiniomis buvo direktores sūnus. Su pačia direktorė Larisa tik pasisveikindavo. Kas iš darbuotojų jam skambindavo užsakyti prekes jis nežino. Kaip ir minėjo nuo 2013 gruodžio mėn. buvo laikinai sustabdęs savo veiklą susijusią su mėsos gaminių gamyba ir pardavimu, dėl to kad UAB „Laržena“ tikrino policija. Bet kadangi reikėjo lėšų pragyvenimui 2014 m. nuo birželio mėnesio vėl pradėjo po truputi gaminti ir pardavinėti mėsos gaminius. Apie 2014 m. mėsos gaminių gamyba ir pardavimus jis davęs parodymus 2014-12-16 įtariamojo apklausoje ir šiuos parodymus patvirtina. Tik gali papildyti, kad realiai didelius kiekius pradėjo gaminti ir pardavinėti nuo 2014 m. rugsėjo mėn., o prieš tai parduodavo tik epizodiškai ir tik pažįstamiems už simbolinę kaina, kurios šiuo metu nurodyti negali nes neatsimena. Gali parodyti, kad nuo 2014 rugsėjo iki gruodžio mėnesio kaip ir minėjo ūkiniame pastate adresu Liepų 15, Pagiriuose, gamino mėsos gaminius ir pardavinėjo juos įvairiuose turgavietėse ir mažais kiekiais pažįstamiems. Nori pasakyti, kad apyvarta ženkliai sumažėjo nes su UAB „Laržena“ jau neprekiaudavo ir kaip minėjo padidėjo išlaidos už elektrą. 2014 rugsėjo mėn. už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 7 000 litų, iš kurių atskaičius išlaidas jam liko 700 litų; spalio mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 5000 litų, iš kurių atskaičius išlaidas jam liko 500 litų; lapkričio mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 5000 litų, iš kurių atskaičius išlaidas jam liko 500 litų; gruodžio mėnesį už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius gavo ne mažiau kaip 2000 litų, iš kurių atskaičius išlaidas jam liko 200 litų. Prašo šio tyrimo metu sprendžiant apie jo nusikalstamą veiką, remtis jo kaip įtariamojo duotais parodymais 2015-03-24 ir 2015-03-26 bei iš dalies dėl 2014 m. veikos 2014-12-16 apklausos metu duotais parodymais, nes šiuose parodymuose nurodytos tikslios aplinkybės ir pinigų sumos, kurias jis gavo neteisėtai gamindamas ir prekiaudamas mėsos gaminiais laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio mėn. pabaigos iki 2013 m., gruodžio mėn. ir laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn., iki 2014-12-16. Pilnai pripažino savo kaltę, dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (t. 3, b.l. 197-206).

8Liudytojas G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo žentas. Žino, kad jis vertėsi neteisėta komercine veikla. Kaltinamasis dirbo ir jo bendrovėje UAB „JGH“ vadybininko pareigose. Kaltinamasis bendrovėje dirbo nuo 2012 metų, buvo atleistas, vėliau vėl priimtas. Jo vadovaujama bendrovė laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio iki 2013 m. gruodžio dirbo legaliai, pagal PVM sąskaitas – faktūras. Pinigai bendrovėje buvo gaunami arba pagal orderį, arba pavedimais. Su UAB „Laržena“ turėjo darbinių santykių. 2012 metais, kai pradėjo prekiauti, pinigus gaudavo pagal orderius. Vėliau buvo sudaryta sutartis, atsiskaitymai vyko pavedimais, kad nebūtų grynų pinigų. Šitą nurodymą kaltinamasis žinojo. Nežino ar žento namuose yra kažkoks cechas. Žentas nesigyrė apie pradėta verslą.

9L. V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti UAB „Laržena“ buhalterinės apskaitos registrai. Apžiūrint skaitmeninius failus su tiekėjų pavadinimais, bendru kiekiu ir sumomis, dalyvavo kaltinamasis su advokatu. Buvo apžiūrimi duomenys, susiję su Sauliumi. Kaltinamasis pastebėjo, kad tarp duomenų yra prekių, kurių jis negamino. Tos prekės buvo išbrauktos pagal kaltinamojo parodymus. UAB „JGH“ veikla buvo tikrinama, tačiau nenustačius pažeidimų tyrimas, dėl šios bendrovės nepradėtas.

10Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21 straipsnio 4 dalyje, buvo apklausta L. L., kuri parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Ji vadovavo UAB „Laržena“, kuri turėjo darbinių santykių su UAB „JGH“. Jos įmonėje labai daug tiekėjų, ji nežino kas tas S., gal buvo keli S..

11Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21 straipsnio 4 dalyje, buvo apklausta R. R., kuri parodė, kad ji dirbo UAB ‚Laržena“ du mėnesius iki 2013 m. gruodžio. Ji priiminėjo užsakymus, skambindavo telefonu. S. Č. skambinti neteko. Buhalterijos nevedė, su ‚Agnum“ programa nedirbo. Užsakymus sudarydavo L. L. ir I. K., ji tik skambindavo telefonu ir skaitydavo iš lapo.

12Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21 straipsnio 4 dalyje, buvo apklausta J. B., kuri parodė, kad nuo 2009 metų dirbo UAB „Laržena“ buhaltere. Bendrovėje buvo samdomos dar dvi buhalterės. Bendrovėje dirbo iki 2013 metų pabaigos. Į programą ‚Agnum“ duomenis suvedinėdavo T. K. ir N. S.. Buhalterijoje buvo trys kompiuteriai, kuriose buvo įdiegta programa ‚Agnum“. Ši programa buvo įdiegta ir sandėlio kompiuteryje, tačiau šis kompiuteris nebuvo susietas su bendrovės buhalterija. Ji nematydavo duomenų iš sandėlio kompiuterio. Jai buvo pateikiami tik buhalteriniai dokumentai, pagal kuriuos ji tvarkė buhalteriją. Faktinio produkcijos kiekio sandėlyje jai niekas neleisdavo tikrinti. Mokėjimų pavedimus atlikinėdavo ji. S. Č. pavedimų nebuvo. Buhalteriniuose dokumentuose tokio asmens kaip S. Č. nebuvo. Bendrovėje kasos nebuvo.

13Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21 straipsnio 4 dalyje, buvo apklausta N. R., kuri parodė, kad nuo 2012 iki 2014 metų dirbo UAB „Laržena“ sandėlininkės pareigose. Kaltinamąjį pažįsta kaip vairuotoją. Kai atveždavo prekes, ji jas iškraudavo. Ant lapų ji turėjo surašyti parduotuvės pavadinimus, pavyzdžiui ‚S. lašiniai“. Kai iškraudavo prekes, S. išvažiuodavo. Kaip su juo atsiskaitydavo ji nežino. Negali pasakyti kiek laiko S. vežė prekes, neatsimena.

14Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21 straipsnio 4 dalyje, buvo apklausta E. K., kuri parodė, kad nuo 2012 metų dirbo apskaitininke UAB „Laržena“. Ji išrašinėjo sąskaitas pirkėjams. Kaltinamasis kartais ateidavo į UAB „Laržena“. Dokumentus išrašinėdavo pagal gaminių svorį.

15Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21 straipsnio 4 dalyje, buvo apklausta A. Š., kuri parodė, kad ji su pertraukomis UAB „Laržena“ dirbo 8-10 metų. UAB „Laržena“ produkcija pirkdavo iš „Samsono“, ‚Krekenavos“, „Žiežmarių“. Pirko produkcija ir iš fizinių asmenų. Vienai produkcijai buvo sąskaita – faktūra, kitai važtaraštis. Su atsiskaitymais dirbdavo L. L.. Ji S. nežino. Atlyginimą jai mokėjo grynais pinigais 1000 litų. Tai buvo daugiau nei nurodyta darbo sutartyje.

16Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21 straipsnio 4 dalyje, buvo apklausta S. T., kuri parodė, kad dirbo UAB „Laržena“ apskaitininke. Dirbo ir su buhalterine programa „Agnum“. Tokį patį darbą dirbo ir I. V.. S. Č. nežino.

17Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21 straipsnio 4 dalyje, buvo apklausta I. V., kuri parodė, kad nuo 2011 m. dirbo UAB ‚Laržena“. Kaltinamąjį pažįsta, kaip asmenį, kuris tiekė mėsos produkciją UAB „Laržena“. S. Č. produkciją tiekė nuo 2012 metų iki 2013 m. gruodžio 4 d. Pagal pareigas jai reikėjo pajamuoti prekes, išrašyti važtaraščius tiekėjams. Ji įtarė, kad bendrovėje ne viskas skaidru, nes dokumentai būdavo ne tik sąskaitos – faktūros, bet ir šiaip surašyti ant lapo popieriaus. S. apskaitoje buvo užregistruotas kaip jurdinis asmuo, kaip UAB „JGH“. Duomenis suvesdavo į „Agnum“ programą. Duomenis vesdavo ir sąskaitų – faktūrų ir iš popieriukų. Iš S. gaudavo prekes, surašytas ant popieriukų, sąskaitos būdavo labai retai. 2012 metais suprato, kad jos kompiuteris nėra susietas su kitais bendrovės kompiuteriais. Jos vedama buhalterija ‚Agnum“ programoje nebuvo susieta su kitais bendrovės kompiuteriais. Ikiteisminio tyrimo metu ji dalyvavo apžiūrint kompiuterį, prašė parodyti, kokias ataskaitas galima atspausdinti. Tyrėjas jai spaudimo nedarė, viską papasakojo nuoširdžiai. Iš jos naudojamo kompiuterio ataskaitų valdiškoms įstaigoms niekas neėmė. I. V. teisiamojo posėdžio metu parodžius 2015-03-23 apskaitos programos Agnum pajamavimo dokumento apžiūros protokolą su priedais (t. 3, b. l. 185-193), ji paaiškino, kad šie duomenys yra suvesti iš jai pateiktų lapelių. Programoje kiekvienas tiekėjas turėjo savo kodą. S. ir UAB „JGH“ kodas sutapdavo. Šioje programoje buvo duomenys už laikotarpį nuo 2012 metų kovo, balandžio iki 2013 m. gruodžio 4 d. Jos suvesti duomenys nebuvo perduodami buhalterijai.

18D. I. V., teisiamojo posėdžio (t. 4, b. l. 159-167) metu buvo apžiūrėta buhalterinė programa ‚Agnum“, kurią vedė I. V.. Apžiūros metu I. V. nurodė buhalterinėje programoje užfiksuotus įrašus apie produkcijos kiekius ir kainą, kurie jos nuomone negali būti priskiriami tiekėjui, pavadintam ‚S.“.

192016-07-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas papildomas S. Č., a.k. ( - ) ūkinės – finansinės veiklos tyrimas, užduodant šios klausimus: 1. Kiek pajamų gavo S. Č. per laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2014-12-31 už pagamintus ir parduotus mėsos gaminius atskaičius šios veiklos išlaidas pagal baudžiamosios bylos medžiagoje esančius dokumentus, įvertinus 2016-07-12 teisiamojo posėdžio metu atliktos programos „Agnum“ apžiūros metu I. V. ir kaltinamojo S. Č. parodymus, kad ne visa (nurodytos konkrečios pozicijos) produkcija, nurodyta prie vardo „SAULIUS“ yra kaltinamojo S. Č. ? 2. Ar laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2014-12-31 S. Č. gautas pajamas deklaravo nustatyta tvarka ir sumokėjo mokesčius? Jei ne tai kiek ir kokių mokesčių nesumokėjo?

202016 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)86-47 „D. S. Č. ūkinės – finansinės veiklos tyrimo“ atsakant į teismo užduotus klausimus nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad S. Č. 2012 m. pardavė mėsos gaminių už 93.291,22 Lt, grynojo pelno gavo 6.200 Lt, 2013 m. pardavė mėsos gaminių už 129.438,31 Lt, grynojo pelno gavo 11.600 Lt ir 2014 m. pardavė mėsos gaminių už 20.000 Lt, grynojo pelno gavo 1.900 Lt. Per visą laikotarpį, t. y. 2012-06-03 iki 2014-12-31, S. Č. pardavė mėsos gaminių už 242.729,53 Lt, grynojo pelno gavo 19.700 Lt. S. Č. už 2012 m. ir 2013 m. yra pateikęs metines pajamų deklaracijas, už 2014 metus nėra pateikęs metinės pajamų deklaracijos. 2012 m. ir 2013 m. S. Č. yra deklaravęs tik su darbo santykiais susijusias pajamas. Tiriamojo laikotarpio, tai yra 2012 m., 2013 m. ir 2014 m., metinėse pajamų deklaracijose ( - ) S. Č. nėra deklaravęs individualios veiklos pajamų, tuo pažeisdamas 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (Žin., 2002, Nr. Nr. 73-30850) 27 str. 1 d. nuostatas. Iš viso S. Č. 2012 m. neapskaičiavo, nedeklaravo 6.200 Lt individualios veiklos apmokestinamų pajamų ir nesumokėjo 310 Lt, t. y. 89,78 Eur, gyventojų pajamų mokesčio, 2013 m. neapskaičiavo, nedeklaravo 11.600 Lt individualios veiklos apmokestinamų pajamų ir nesumokėjo 580 Lt, t. y. 167,98 Eur, gyventojų pajamų mokesčio ir 2014 m. neapskaičiavo, nedeklaravo 1.900 Lt individualios veiklos apmokestinamų pajamų ir nesumokėjo 95 Lt, t. y. 27,51 Eur, gyventojų pajamų mokesčio. Iš viso už 2012-04-01 iki 2014-12-31 laikotarpį S. Č. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 285,27 Eur (89,78 + 167,98 + 27,51) gyventojų pajamų mokesčio. Nustačius S. Č. 2012-04-01 iki 2014-12-31 laikotarpiu gautas 19.700 Lt apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas (6.200 + 11.600 + 1.900), vadovaujantis 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (Žin., 1996, Nr. 55-1287; Žin., 2009, Nr. 25-985) nuostatomis, konstatuota, kad S. Č. už 2012 m. neapskaičiavo ir nesumokėjo 279 Lt, t. y. 80,80 Eur, PSD įmokų, 2013 m. – 522 Lt, t. y. 151,18 Eur, PSD įmokų ir 2014 m. – 85,50 Lt, t. y. 24,76 Eur, PSD įmokų. Iš viso už 2012 – 2014 metus S. Č. turi sumokėti 256,74 Eur (80,80 + 151,18 + 24,76) PSD įmokų. Nustačius S. Č. 2012-04-01 iki 2014-12-31 laikotarpiu gautas 19.700 Lt apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas (6.200 + 11.600 + 1.900), vadovaujantis 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-1826, 2012-12-20 LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-66 (Žin., 2012, Nr. 154-7919) ir 2013-12-17 LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. ( - ) (Žin., 2013, Nr. 140-7059) nuostatomis, konstatuota, kad S. Č. už 2012 m. neapskaičiavo ir nesumokėjo 883,50 Lt, t. y. 255,88 Eur, VSD įmokų, 2013 m. – 1.653,00 Lt, t. y. 478,74 Eur, ir 2014 m. – 270,75 Lt, t. y. 78,41 Eur, VSD įmokų. Iš viso už 2012 – 2014 metus S. Č. turi sumokėti 813,03 Eur (255,88 + 478,74 + 78,41) VSD įmokų. Nustatyta, kad S. Č. padarė 1.355,04 Eur (285,27 Eur GPM + 256,74 Eur PSD įmokos + 813,03 Eur VSD įmokos) žalą biudžetui, kuri specialisto išvados pateikimo dienai nėra atlyginta.

21Specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. spalio 7 d. specialisto išvadą teikė remdamasi 2016 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio protokolu ir ‚Agnum“ programa. Skaičiavimus atliko nuo 2013 m. liepos mėnesio, taip buvo nurodyta nutartyje. Gali papildomai paskaičiuoti ir laikotarpį nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. liepos 3 d. Atėmus produktus, kurie galimai ne S. Č., su 2013 metų pirmu pusmečiu atsirastų PVM, kas sudarytų 8111,78 eurus, GPM mokestis už laikotarpį nuo 2012 iki 2014 m., bendrai būtų 117,29 eurai, PSD -105,56 eurai, VSD – 334,29 eurai. 2013 m. sausio mėnesį gautos pajamos – 8968,80 litai, grynas pelnas 800 litai, vasario mėnesį gautos pajamos 17579,73 litai, grynas pelnas 1400 litai, kovo mėnesį gautos pajamos 17582,86 litai, grynas pelnas 1600 litai; balandį gautos pajamos 16537,69 litai, pelnas 1500 litai, gegužės mėnesį gautos pajamos 21505,61 litai, gautas pelnas 2000 litai, birželio mėnesį gautos pajamos 10437,63 litai, pelnas -800 litai (viso už laikotarpį nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. liepos 3 d. gautos pajamos – 92612,32 litai). Už 2013 metus būtų tik PVM – 8111,73 euras. GPM, PSD, VSD mokesčių už 2013 metus nebūtų. Vertinant pirmą 2013 metų pusmetį S. Č. turėtų būti PVM mokėtojas. Posėdžio metu teikdama skaičiavimus įvertino 2016 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus I. V. parodymus, kur keliama abejonė, kad tam tikra produkcija ne S. Č.. Nuo pirminės išvados ((2015-09-01 Nr. (4.65)-86-49) pateiktų skaičiavimų, posėdžio metu teikiami skaičiavimai už visą laikotarpį 2012-2014 m. skiriasi 50433,25 litais. Ši suma turėtų būti atimama iš bendros per visą laikotarpį gautos sumos, kuri buvo nurodyta 2015-09-01 specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-49.

222014-12-16 kratos metu S. Č. gyvenamojoje vietoje ir ūkiniame pastate, adresu Liepų g. 15, Pagirių k., Vilniaus r., buvo rasti įvairus rankraštiniai užrašai, mėsos produkcijos rengimo patalpos, kuriose rastos plastikines dėžes su žalią mėsa ir nenustatytos kilmes mėsos gaminiais. Taip pat kratos metu gamybinėse mėsos produkcijos rengimo patalpose rastos priemones mėsos gaminiams gaminti – mėsmalė, svarstykles ir konstrukcijos mėsos gaminiams džiovinti. Priemonė mėsos gaminiams gaminti – mėsmalė kratos metu paimta (t. 1, b. l. 65-89).

232014-12-16 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų dalyvavusių kratos metu S. Č. gyvenamojoje vietoje ir ūkiniame pastate, surašytame gyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo akte Nr. 69MPĮP-89, ir 2014-12-17 sprendime Nr. 69SV-717, užfiksuota, kad namų valdoje, esančioje Liepų g. 15, Pagirių k., Vilniaus r., buvo vykdoma neteisėtą antisanitarinėmis sąlygomis mėsos gaminių gamybą, tai yra užfiksuotos gamybinės mėsos produkcijos rengimo patalpos ir priemones, bei ūkiniame pastatė rastos sūdomos žaliavos: 114 kg - kiaulienos nugarinės su oda, 380 kg - kiaulienos nugarinės be odos, 400 kg - sūdytų kiaulienos lašinių, 18 kg - maltos sūdytos mėsos dešrų gamybai, 18 kg - sūdytų kiaulienos kumpelių, 40 kg - kiaulienos kumpio, 120 kg - vytintos kiaulienos nugarinės, 80 kg – vytintos naminės dešros. Viso 1070 kg. Bei nutarta uždrausti minėtų produktų tiekimą į rinką, o rastus aukščiau nurodytus mėsos gaminius ir mėsą utilizuoti (t. 1, b. l. 85-97).

242014-12-16 apžiūros protokole užfiksuotos S. Č. ūkiniame pastate, adresu Liepų g. 15, Pagirių k., Vilniaus r., mėsos produkcijos rengimo patalpos, plastikines dėžes su žalią mėsa ir nenustatytos kilmes mėsos gaminiais, priemones mėsos gaminiams gaminti – mėsmalė, svarstykles ir konstrukcijos mėsos gaminiams džiovinti (t. 1, b. l. 98-128).

252015-03-30 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metų S. Č. gyvenamojoje vietoje adresu Liepų g. 15, Pagirių k., Vilniaus r., paimtos užrašų knygutės lapuose nuo 153 iki 156 esantys įvairus rankraštiniai užrašai, kurie prasideda „iki 8.21/15933-5650/10283” ir baigiasi “/321,85 kg.” ir lapuose esantis rankraštiniai užrašai kurie prasideda: „R. kumpis s/o -12“ ir baigiasi „R. nugarinė su laš. -16“; „2. Nug 4 Nug 6 Kump 2 Šon 4 Lašin 2. Dež 5v“ pripažįstami turintis reikšmes ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 143-149).

262014-12-16 kratos metu S. Č. naudojamame automobilyje „C. B.“, vals. Nr. ( - ) rasti ir paimti du lapukai „Sąskaita“ su rankraštiniais užrašais (t. 1, b. l. 134-140).

272015-03-30 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metų automobilyje „C. B.“, vals. Nr. ( - ) paimtuose lapukuose „Sąskaita“ esantis rankraštiniai užrašai: „V. D. 60,7x17=1031”; V. N.. 56,4x23=1297” pripažįstami turintis reikšmes ikiteisminiam tyrimui. (t. 1, b. l. 141-142).

282014-12-27 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole, užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2013-04-26 iki 2013-05-25, įvairūs asmenys tame tarpe ir S. Č., bendrauja su UAB „Laržena“ direktore L. L.. Šiuose pokalbiuose užfiksuota, kaip S. Č. ir L. L. tariasi, dėl prekių pristatymo. I6 pokalbio turinio matyti, kad pokalbis vyksta ir apie ankstesnius – kovo mėnesį pateiktus mėsos gaminius (t. 1, b. l. 155-174).

292015-06-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole, užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2014-10-10 iki 2014-12-14 S. Č., bendrauja su įvairiais asmenimis ir šiuose pokalbiuose bei SMS žinutėse užfiksuota, kaip įvairus asmenys pas S. Č. užsako mėsos gaminius (t. 2, b. l. 1-30).

302014-12-01 VMI prie LR FM rašte Nr. (27.4-30-3) RD-3189 matyti, kad S. Č. nebuvo išduotas verslo liudijimas ir jis nebuvo įregistravęs individualios veiklos (t. 1, b. l. 60)

312013-12-04 kratos UAB „Laržena“ patalpose protokole nurodyta, kad UAB „Laržena“ direktorės L. L. patalpose, T. Š. g. 16, Vilniuje, kratos metu išimti įvairūs dokumentai, darbo sąsiuvinis ir kt. dokumentai su rankraštiniais užrašais bei grynieji pinigai (t. 2, b. l. 38-51).

322014-08-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2013-12-04 kratos metu UAB „Laržena“ direktorės L. L. darbo patalpose, T. Š. g. 16, Vilniuje, paimtas sąsiuvinis su užrašu „New concept note book“. Šiame sąsiuvinyje yra įvairūs įrašai, tame tarpe 166 lape įrašas „S.“ pažymėtas lipduku su skaičiumi „17“ ir nuo 166 iki 169 puslapio surašyti įvairūs skaičiai ties kuriais matome parašytas datas ir asmens parašus (t. 2, b. l. 52-59).

332013-12-04 kratos, atliktos UAB „Laržena“, adresu T. Š. g. 16, sandėlio ir kituose patalpose, protokole nurodyta, kad išimti įvairūs bendrovės „Laržena“ dokumentai, darbo sąsiuviniai ir kt. dokumentai bei kompiuteriai (t. 2, b. l. 62-76).

342014-02-19 kompiuterio papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad kompiuterines buhalterinės apskaitos programos „AGNUM“ specialiste - UAB „E. S.“ darbuotoja, vykdydama 2014-02-19 užduoti atlikti objektų tyrimą, apžiūrėjo 2013-12-04 kratos metu adresu T. Š. g. 16, Vilniuje, UAB „Laržena“ patalpose, I. V. darbo vietoje, paimtą kompiuterį „HW1“, su instaliuota buhalterinės apskaitos programa „Agnum“, Šiuos apžiūros metu kompiuterio „HW1“ apskaitos programos „AGNUM“ duomenys buvo nukopijuoti ir išsaugoti DVD laikmenoje (t. 2, b. l. 78-86).

352015-03-23 apskaitos programos „Agnum“ pajamavimo dokumento papildomos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo papildomai apžiūrėti kratos metu I. V. darbo vietoje paimto kompiuterio apskaitos programos „Agnum“ pajamavimo dokumentai susiję su tiekėju pavadinimu „Sa.“. Apžiūros metu buvo nukopijuoti ir atspausdinti visi duomenys susiję su tiekėjo pavadinimu „S.“ laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2013-12-04, kurie kaip priedas pridėti prie apžiūros protokolo (t. 3, b. l. 185-193).

362013-12-04 kratos, atliktos UAB „Laržena“, adresu T. Š. g. 16, buhalterės patalpose, protokole nurodyta, kad išimti įvairūs bendrovės „Laržena“ dokumentai, darbo sąsiuviniai ir kt. dokumentai bei kompiuteriai (t. 2, b. l. 89-120).

372014-04-15 ir 2014-04-18 daiktų (kompiuterio duomenų kopijos papildomos apžiūros protokole, nurodyta, kad apžiūrėta 2013-12-04 kratos metu adresu T. Š. g. 16, Vilniuje, UAB „Laržena“ patalpose, J. B. darbo vietoje, paimto kompiuterio buhalterinės apskaitos programos „AGNUM“ duomenų kopiją, kuriuos metu buvo nukopijuoti ir išsaugoti UAB „Laržena“ buhalterinės apskaitos registrai. J. B. kompiuterio „AGNUM“ apskaitos programoje nėra duomenų apie S. Č. teiktas UAB „Laržena“ prekes (t. 2, b. l. 121-129).

38Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

39BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

40Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis S. Č. savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis neneigė, kad tam tikrą laiką, jis neturėdamas licencijos, neįregistravęs individualios veiklos, gamino ir pardavinėjo mėsos gaminius. Kaltinamojo teigimu jis tokia veikla užsiėmė tik nuo 2013 metų gegužės ar birželio. 2012 metais jis dirbo UAB „JGH“, savarankiškai mėsos gaminių negamino ir nepardavinėjo. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino tik iš dalies, teismo vertinimu, nagrinėjant bylą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių darytą išvadą, kad kaltinamasis S. Č. neteisėtai vertėsi ūkine veikla visą jam inkriminuotą laikotarpį. I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. Č. pažįsta, jis produkciją UAB „Laržena“ tiekė nuo 2012 metų iki 2013 m. gruodžio 4 d. Vertinant I. V. parodymus teismas akcentuoja, kad jos parodymai iš esmės sutampa su nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausančiais bylos duomenimis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo apžiūrėta kratos metu I. V. darbo vietoje UAB ‚Laržena“, T. Š. g. 16, Vilnius, paimtame kompiuteryje „HW1“ instaliuota buhalterinės apskaitos programa „Agnum“. Apžiūrų metu nustatyta, kad šioje programoje įrašai apie asmens pavadintu „Saulius“ pateiktą produkciją ir už ją gautas pajamas, yra nuo 2012 m. balandžio 30 d. I. V. duodama parodymus apie programoje „Agnum“ esančius duomenis parodė, kad į programą duomenis suvesdavo iš jai paduotų lapelių, šie duomenys nebuvo teikiami VMI. I. V. apklausiama 2016 m. liepos 12 teisiamojo posėdžio metu teismui nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kodėl mano, kad konkreti produkcija buvo pristatyta būtent „Sauliaus“, o kuri produkcija jam priskirta per klaidą. Aptartos aplinkybės sudaro teismui pagrindą I. V. parodymus laikyti patikimais ir išsamiais. Teismas pažymi, kad byloje surinkti duomenys paneigia kaltinamojo keltą versiją, kad dalį produkcijos jis pristatinėjo kaip UAB „JGH“ darbuotojas, o savo produkciją UAB „Laržena“ tiekė tik nuo 2013 m. gegužės ar birželio mėnesio. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „JGH“ vadovas G. J. parodė, kad jo vadovaujama bendrovė tiekė produkciją UAB „Laržena“, tačiau prekyba vyko su apskaitos dokumentais, laikantis reikalavimų. Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas V. L., atlikęs ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Laržena“ veiklos, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinta ir UAB „JGH“ veikla, jokių pažeidimų nerasta, todėl minėtos bendrovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Svarbu akcentuoti ir tai, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotas pokalbis tarp S. Č. ir UAB ‚Laržena“ vadovės L. L., vykęs 2013 m. gegužės 8 d., iš kurio turinio matyti, kad asmenys kalbasi dėl mėsos produkcijos pristatymo, kalbama apie bendradarbiavimą kovo mėnesį, kas taip pat paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis mėsos produkciją pradėjo gaminti ir pardavinėti tik nuo 2013 m. gegužės ar birželio mėnesio. Taigi, aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad S. Č. laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. gruodžio 4 d. ir laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo iki 2014 m. gruodžio 16 d. neturėdamas leidimo gaminti ir pardavinėti mėsos gaminius, juos gamino ir realizavo be apskaitos dokumentų.

41Kvalifikuojant kaltinamojo S. Č. veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra ne kartą nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai, 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus);3) kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos;4) kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nebuvo įgijęs verslo liudijimo, nebuvo įregistravęs individualios veiklos, neturėjo leidimų, kurie privalomi tokiai veiklai pagal teisės aktų, nurodytų prokuroro kaltinime, reikalavimus.

42Svarbu akcentuoti ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla siejama su papildomais požymiais, nustatytais BK 202 straipsnyje, kurie yra alternatyvūs: 1) veiklos versliškumu arba 2) stambiu mastu. Versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo (( - ) straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. ( - ) straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Todėl versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011 („Teismų praktika“ Nr. 36, p. 282). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atlikus kratą kaltinamojo S. Č. gyvenamojoje vietoje Liepų g. 15, Pagiriai, Vilniaus rajone, ūkiniame pastate rasta įranga, skirta dideliems kiekiams ir įvairių mėsos gaminių gamybai. Iš karos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad S. Č. ūkiniame pastate buvo sudarytos sąlygos sūdyti mėsos gaminius, juos gaminti ir sverti, vytinti. Pažymėtina ir tai, kad kratos metu rastas didelis kiekis – 1070 kg ir įvairių mėsos gaminių (kumpeliai, malta dešrų mėsa ir t.t.) (t. I, b. l. 65-84, 92-93). Teismas pažymi, kad nustatyti duomenys patvirtina, jog S. Č. iš anksto ruošėsi, atliko didelės apimties paruošiamuosius darbus (pritaikė patalpas, įgijo įrangą), kas patvirtina jo veiklos versliškumą.

43Kaltinamajam S. Č. kaltinime inkriminuotas ir kitas nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje požymis- stambus mastas. Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija ( - ) straipsnyje numatytą 500 MGL dydžio sumą. Nusikalstamos veikos mastas nagrinėjamu atveju nustatytas remiantis 2016 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. (4.65)86-47 ir specialistės R. G. paaiškinimais, duotais 2016 m. gruodžio 21 d. teisiamojo posėdžio metu. Specialisto išvadoje (t. 5, b.l. 2-9) nurodyta, kad S. Č. per 2012 metus pardavė mėsos produkcijos už 93 438,31 litus, nuo 2013 m. liepos – 129 438,31 litus, 2014 metais 20 000 litų. Specialistė teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 52-59) parodė, kad per laikotarpį nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. liepos 4 d. S. Č. pardavė mėsos gaminių už 92 612,32 litus. Bendrai per 2013 metus S. Č. pardavė produkcijos už 22050,63 litus. Taigi, S. Č. 2012 metais ir 2013 metais už parduotą produkciją gavo pajamas, kurios viršija 500 MGL (per metus). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad S. Č. veiksmuose nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje požymis - stambus mastas.

44Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikė suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. tiesioginę jo tyčią (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-58/2013). Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis parodė, kad suprato, jog mėsos produkciją gamina ir ją realizuoja neturėdamas leidimų ir neįregistravęs individualios veiklos, tačiau savo neteisėtą veiklą tęsė, manė, kad reikiamus leidimus susitvarkys ateityje. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis veikė suvokdamas vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. jo tiesioginę jo tyčią.

45Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad S. Č. prokuroro sutikslintame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo gaminti ir pardavinėti mėsos gaminius, pažeisdamas kaltinime nurodytus teisės aktų reikalavimus, ne vėliau kaip nuo 2012 m. balandžio iki 2013 m. gruodžio 4 d. ir laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. rugsėjo iki 2014 m. gruodžio 16 d. versliškai ir stambiu mastu gamino ir pardavinėjo mėsos gaminius. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje.

46Dėl bausmės

47Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

48Teismas, skirdamas S. Č. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta stambiu mastu ir versliškai, susijusi su nesaugių maisto produktų pateikimu visuomenei. Įvertinama ir tai, kad S. Č. padarė nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad S. Č. praeityje neteistas, yra vedęs, augina mažametį vaiką, priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jo atsakomybę sunkiančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant mažesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis turės pareigą atlyginti ir nusikalstama veika padarytą žalą, į jo šeimyninę ir finansinę padėtį, savanoriškam baudos mokėjimui nustatomas dviejų metų terminas.

49BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje – konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautas pajamas – 8051,44 eurus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį kaltininkas gavo padaręs nusikalstamą veiką (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas). Jeigu padarius nusikalstamą veiką išvengiama turtinės prievolės ar ji panaikinama (pvz., apgaule išvengiama į valstybės biudžetą mokėtino PVM, valstybės tarnautojui kaip kyšis nemokamai suteikiamos turtinės paslaugos), teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško jos vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomi (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti. Civilinių ieškinių dalykus sudaro kaltinamojo S. Č. neteisėtais veiksmais išvengtos piniginės prievolės valstybės ir socialinio draudimo biudžetams. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti civilinius ieškinius, todėl prokuroro prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė (konfiskavimas) šio atveju negali būti taikoma.

50Dėl civilinių ieškinio

51Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kurį vėliau sutikslino (t. 5, b. l. 64-66) dėl 439,85 eurų žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, kurį vėliau sutikslino (t. 5, b. l. 67-68) dėl 8229,07 eurų žalos atlyginimo.

52Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pareikšti civiliniai ieškiniai įrodyti specialisto išvadomis, specialistės paaiškinimais, jų dydis nustatytas atsižvelgiant į prokuroro patikslintame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos ribas. Tarp kaltinamojo S. Č. veiksmų ir į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus nesumokėtų mokesčių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybėms civiliniai ieškiniai tenkintini.

53Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

54Kartos metu Liepų g. 15, Pagiriai, Vilniaus rajonas, rasta ir paimta mėsmalė, laikytina nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, todėl įsiteisėjus nuosprendžiui, ji konfiskuotina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Vokas su 13 DVD laikmenų, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

56Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

Nutarė

57S. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 MGL (3389,40 (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 ct) baudą.

58Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme 2014 m. gruodžio 16 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

59Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. ( - ), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Per šį terminą nesumokėjus teismo paskirtos baudos, bauda bus išieškota privertinai pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą.

60Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš Sauliaus Č. V. socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 439,85 (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 85 ct) eurus žalai, padarytai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginti.

61Civilinis ieškovo Valstybinė mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti S. Č. valstybės naudai 8229,07 (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt devynis eurus 7 ct) eurus nesumokėtų mokesčių.

62Voką, su 13 DVD laikmenų, palikti saugoti byloje.

63Kartos metu Liepų g. 15, Pagiriai, Vilniaus rajonas, rastą ir paimtą mėsmalę konfiskuoti.

64Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas,... 2. S. Č.. a. k. ( - ) gim. ( - ),... 3. ... 4. S. Č. versliškai, stambiu mastu ėmėsi ūkinės... 5. S. Č. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą... 6. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė, padarius... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK)... 8. Liudytojas G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 9. L. V. L. teisiamojo posėdžio metu... 10. Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21... 11. Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21... 12. Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21... 13. Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21... 14. Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21... 15. Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21... 16. Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21... 17. Teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant procesines teises, numatytas BPK 21... 18. D. I. V., teisiamojo posėdžio (t.... 19. 2016-07-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas 20. 2016 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)86-47 „ 21. Specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė,... 22. 2014-12-16 kratos metu S. Č.... 23. 2014-12-16 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų... 24. 2014-12-16 apžiūros protokole užfiksuotos 25. 2015-03-30 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos 26. 2014-12-16 kratos metu S. Č.... 27. 2015-03-30 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metų... 28. 2014-12-27 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės... 29. 2015-06-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės... 30. 2014-12-01 VMI prie LR FM rašte Nr. (27.4-30-3) RD-3189 matyti, kad 31. 2013-12-04 kratos UAB „Laržena“ patalpose protokole nurodyta, kad UAB... 32. 2014-08-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas... 33. 2013-12-04 kratos, atliktos UAB „Laržena“, adresu T.... 34. 2014-02-19 kompiuterio papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad... 35. 2015-03-23 apskaitos programos „Agnum“ pajamavimo dokumento papildomos... 36. 2013-12-04 kratos, atliktos UAB „Laržena“, adresu T.... 37. 2014-04-15 ir 2014-04-18 daiktų (kompiuterio duomenų kopijos papildomos... 38. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo ... 39. BPK 20 40. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis 41. Kvalifikuojant kaltinamojo S. Č.... 42. Svarbu akcentuoti ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą... 43. Kaltinamajam S. Č. kaltinime inkriminuotas ir kitas... 44. Kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai,... 45. Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą... 46. Dėl bausmės ... 47. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 48. Teismas, skirdamas S. Č. bausmę, vadovaujasi BK 54... 49. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 50. Dėl civilinių ieškinio ... 51. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo... 52. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje... 53. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 54. Kartos metu Liepų g. 15, Pagiriai, Vilniaus rajonas, rasta ir paimta... 55. Vokas su 13 DVD laikmenų, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies... 56. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 57. S. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką,... 58. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą... 59. Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą... 60. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo... 61. Civilinis ieškovo Valstybinė mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį... 62. Voką, su 13 DVD laikmenų, palikti saugoti byloje.... 63. Kartos metu Liepų g. 15, Pagiriai, Vilniaus rajonas, rastą ir paimtą... 64. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui...