Byla 1A-57-167/2018
Dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. išteisintas:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alfredo Vilbiko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Ingai Grigaitienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui, išteisintajam K. V., jo gynėjui advokatui R. M. (R. M.),

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą, dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. išteisintas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių,

4pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

5Civilinių ieškovų BUAB „S.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „A.“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, AB „E.“, UAB „I.“, UAB „G.“, BUAB „S.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. V., VĮ T., UAB „M.“ pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

6Teisėjų kolegija,

Nustatė

7I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

8

  1. K. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „S.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą 2011 m. lapkričio 6 d. apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, nes joje užfiksavo 2011-11-06 sąskaitą faktūrą Nr. SN LT/11/03, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, už tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus remonto darbus 36218,93 Lt (10489,72 Eur) sumai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus.
  2. Be to, K. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „S.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo nuo 2013 m. gruodžio 31, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, nes UAB „S.“ veiklos efektas nepadengė jos sąnaudų, įsipareigojimai viršijo pusę jos turto vertės, bet nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. birželio 5 d. patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, tai yra: 72679,62 Lt (21049,47 Eur) įplaukų, gautų klientams atsiskaitant bankinėmis kortelėmis, nuo 2013 m. gegužės 5 d. nukreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, aplenkiant UAB „S.“ sąskaitas, nuo 2013 m. spalio 12 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. sau iš kasos išsimokėjo kaip grąžintą 110000,00 Lt (31858,20 Eur) įnašą, pardavė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras 2013-11-27 serija AA Nr.0002945A inventorių 75 vnt. už 14392,95 Lt (4168,48 Eur), 2013-12-29 serija AA Nr.0002947 inventorių 69 vnt. už 35291,67 Lt (10221,17 Eur), 2014-01-31 Nr.AA0002954 inventorių 175 vnt. už 12680,80 Lt (3672,61 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą - faktūrą 2013-12-16 Nr.AA0002953 pastatą-kavinę-barą, unikalus Nr. 4400-0628-7541, pastatą-katilinę, unikalus Nr. 4400-0737-7835, esančius (duomenys neskelbtini), už 1100000,00 Lt (318582,02 Eur), ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, valstybės įmonei (duomenys neskelbtini), I eilės kreditoriams (11 asmenų), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, asociacijai (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, antstolei E. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 1345045,04 Lt (389551,97 Eur).

9II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10

  1. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. Roščenkovas prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti ir K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą.
    1. Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgė į tai, kad K. V. teisminiame nagrinėjime patikino, jog išmano buhalterinės apskaitos tvarkymą, iš ko seka, kad visi jo atlikti veiksmai, tvarkant buhalterinę apskaitą, yra sąmoningi.
    2. Pažymima, jog K. V. būdamas ir UAB „S.“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu į 2011-11-06 sąskaitą faktūrą Nr. SN LT/11/03, įrašė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus remonto darbus UAB „S.“ 36218,93 Lt (10489,72 Eur) sumai, tai yra, tik įrašydamas žodžius „Remonto darbai“ neįvardijo ūkinės operacijos turinio, kur, kokie, kokiais įkainiais atlikti remonto darbai, nors, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, žinojo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-16 Nr. IX-574 (toliau - BAĮ) reikalavimus, jog pagal BAĮ 2 straipsnį apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio tapatumą, 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kad ūkinės operacijos turinys yra privalomas apskaitos dokumento rekvizitas, kaip UAB „S.“ direktorius, žinojo, jog pagal BAĮ 13 straipsnio 3 dalį įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, taigi suprato, kad, neįvardydamas ūkinės operacijos remonto darbų turinio, taip apsunkins arba padarys neįmanomu ūkinės operacijos tapatumo nustatymą, žinojo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, bet atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu neįformino, priešingu atveju, toks aktas būtų buvęs perduotas bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei V. P., taigi suprato, kad taip apsunkins arba padarys neįmanomu atliktų darbų realumo nustatymą, žinojo BAĮ 18 straipsnio 3 dalies, 4 dalies reikalavimus, jog apskaitos dokumentuose galima taisyti kiekį, sumą ir tekstą, taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų juos perskaityti, ir įrašomas teisingas tekstas arba skaičius, šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data, tokie taisymai daromi tik dokumento surašymo metu, klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, jog būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą, bet, tokie veiksmai neatlikti, iš ko seka, kad klaidos nebuvo.
    3. Be to, skunde nurodoma, kad teismas, suabejojęs surinktų duomenų pakankamumu kaltinant K. V., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir, pasisakydamas dėl galimai padarytos kokios nors klaidos UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuojant 2011-11-06 sąskaitą faktūrą Nr. SN LT/11/03, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta apie remonto darbus 36218,93 Lt (10489,72 Eur) sumai, nebuvo suvaržytas nei nepasisakyti, nei priimti atitinkamą sprendimą dėl K. V. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo ar nebuvimo.
  1. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktorė L. N. prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus iš esmės išspręsti civilinio ieškinio klausimą ir Fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai iš K. V. priteisti 18715,90 Eur žalos atlyginimui.
    1. Atsiliepime nurodoma, kad 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4.18)1-7283 Fondo valdybos Mažeikių skyrius remdamasis 2015 m. spalio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4/86 „Dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 ir 110 straipsniu pateikė prašymą pripažinti civiliniu ieškovu ir civilinį ieškinį 18 715, 90 eurų sumai, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9- 00511-14. 2016 m. balandžio 20 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos pareigūno nutarimu, Fondo valdybos Mažeikių skyrius šioje baudžiamojoje byloje pripažintas civiliniu ieškovu.
    2. Nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6. 263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kas savo veiksmais (veikimu/neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teigiama, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką žalos atlyginimas valstybei dėl nusikalstamų veikų padarytų BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsnyje ne ginčo tvarka vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu atlyginamas tais atvejais, kai kaltininkas yra mokesčių teisinių santykių subjektas, kitaip tariant, mokesčių mokėtojas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnį mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio nuostatas, mokesčių mokėtojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus. Šiuo atveju pareigą teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus, registrus taip pat kitus dokumentus turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. V., todėl dėl jo veiksmų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui padarytą turtinę žalą sumoje - 18 715, 90 eurų turi atlyginti K. V..
  1. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis K. V. prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti 2017 m. lapkričio 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.
    1. Atsiliepime nurodoma, kad kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, taip ir nagrinėjant bylą teisme, savo kaltės K. V. nepripažįsta ir nuosekliai tai įrodė. Teigiama, kad pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo grindžiamas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. SN LTV 1 1/03, nebuvo pateikta, kaip ji pateko UAB „S.“ buhalteriniuose dokumentuose, nenustatyta ar ji apskaityta ar ne apskaitoje, nebuvo pateiktas buhalterinių sąskaitų apskaitos iššifravimas, pagal kurį būtų galima nustatyti nurodytos sąskaitos-faktūros apskaitymą buhalterinėje apskaitoje, neįmanoma paaiškinti, kodėl sąskaita neturėjo darbų atlikimo akto, jei visos kitos sąskaitos turėjo darbų atlikimo aktus. Pažymima, jog todėl, kad labai daug laiko praėjo nuo sąskaitos išrašymo datos t. y. 2011 metai, atsiminti neįmanoma.
    2. Pažymima, kad K. V. gerai išmano buhalterinę apskaitą, nes turi aukštąjį ekonominį įsilavinimą, yra įgijęs finansų valdymo specialybę, todėl žino, kaip turi būti apskaitomi pirminiai buhalteriniai dokumentai, kaip galima juos koreguoti ar taisyti. Atsakingai pareiška, kad UAB „S.“ buhalterija buvo vedama laikantis Apskaitos įstatymo reikalavimų.
    3. Nurodoma, kad viso tyrimo metu K. V. teikė raštiškus prašymus, kad būtų pateikta to laikotarpio buhalterinių sąskaitų iššifravimas, kuris būtų parodęs sąskaitos-faktūros Nr. SN LT/11/03 apskaitymą. Nurodo, kad K. V. negalėjo be tokio iššifravimo gintis ir paaiškinti, kaip buvo apskaityta ši sąskaita, ar atlikti darbai ar ne, ar ši sąskaita galimai pakeista kita sąskaita, ar ne. Pažymima, kad teismas teisingai ir kruopščiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Prielaidomis, kaip žinoma, nuosprendžio grįsti negalima, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, 2K-251/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.).
    4. Teigiama, kad teismas teisingai nusprendė, kad vertinant, ar padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnyje, neturi būti apsiribota vien formaliu buhalteriniu vertinimu. Turi būti nustatyta sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant realiai įvykusias, dėl ko negalima būtų nustatyti, kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos ar neįtrauktos į apskaitą. Dėl to kyla pasekmės - sunku įvertinti įmonės pajamas ir išlaidas už tam tikrą laikotarpį, t. y. nėra galimybės nustatyti asmens finansinės padėties ir turto ( kasacinės nutartys Nr. 2K-290-699/2016, 2K26-788/201 7 ir kt.).
    5. Be to, atsiliepime nurodoma, kad kaltinimą iš esmės nulėmė dokumentinis UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurio metu konstatuota, kad tarp UAB „S.“ dokumentų nėra darbų perdavimo-priėmimo akto remonto darbams, įsigytiems pagal minėtą sąskaitą. Pažymima, kad visų pirma, šis faktas net 2015 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/86, kuria remiasi kaltinimas, nėra įvardintas kaip kategoriškas inkriminuoti apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o tik kaip sąlyginė “Jeigu darbai buvo neatlikti“. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo aiškinamasi, ar remonto darbai nebuvo atlikti - neapklausti atsakingi abiejų bendrovių asmenys, neapžiūrėta įvykio vieta, nesiaiškinta, kur galėjo dingti darbų priėmimo-perdavimo aktas. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prieš tai nuo 2011 m. balandžio 22 d. ir po to iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. buvo išrašytos iš viso 8 PVM sąskaitos faktūros už remonto ir kitus darbus, prie kurių yra darbų priėmimo- perdavimo aktai, todėl visiškai nelogiška būtų teigti, kad tik dėl vieno beveik tolimiausio pagal datas atvejo būtų bandoma apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pažymima, kad specialisto išvados 6 lape yra lentelė, kurioje matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos dvi sąskaitos tuo pačiu numeriu Nr. SN LT/11/03 - 2011-11-06 ir 2011-11-24, pastaroji 8069,78 Lt sumai ir su darbų priėmimo-perdavimo aktu, tuo galima būtų paaiškinti, kad sąskaita buvo pataisyta, pasikeitus darbų kainai, o pirmoji sąskaita nepašalinta iš buhalterinės apskaitos. Nurodoma, kad teismas padarė teisingą išvadą, kad tokia K. V. versija nepaneigta. Pažymi, kad tyčinės kaltės K. V. veikoje taip pat nebuvo.
  1. Teismo posėdyje išteisintasis K. V. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

11III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

12

  1. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Roščenkovo apeliacinis skundas atmestinas.
  1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai; nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokuroras pateiktu apeliaciniu skundu skundžia Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl K. V. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, prašydamas K. V. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo apeliacinio skundo ribose.
    1. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 p.). Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nes nuosprendyje išdėstė ne tik kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, bet ir pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl K. V. išteisinimo.
    2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
    3. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).
    4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, ko pasėkoje pagrįstai K. V. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
    5. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad K. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „S.“ direktoriumi ir pagal BAĮ 2001-11-16 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą 2011 m. lapkričio 6 d. apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, nes joje užfiksavo 2011-11-06 sąskaitą faktūrą Nr. SN LT/11/03, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, už tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus remonto darbus 36218,93 Lt (10489,72 Eur) sumai, taip pažeidė BAĮ 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
    6. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis objektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą būtina įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, šie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
    7. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepakanka, kad būtų nustatyti teisės aktų, numatančių reikalavimus buhalterinei apskaitai, pažeidimai. Už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus nustatyta ir administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, kuri yra techninio pobūdžio išvada, ir teismas ją vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).
    8. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad K. V. tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu savo kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepripažino ir byloje esančią 2011-11-06 sąskaitą faktūrą Nr. SN LT/11/03, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, už tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus remonto darbus 36218,93 Lt (10489,72 Eur) sumai, traktavo tik kaip padarytą techninę buhalterinę klaidą (8 t., b. l. 41-43, 53-56, 63-66; 9 t., b. l. 146-151). Pritartina apylinkės teismo argumentams, kad 2015 m. spalio 29 d. specialisto išvada Nr. 5-4/86 (6 t., b. l. 10-28), dalyje dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo yra tik sąlyginė, t. y. išvadoje nurodoma, „jeigu remonto darbai užfiksuoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-06 sąskaita faktūra Nr. SN LT/11/03 nebuvo atlikti, tai į tiriamosios bendrovės 2011 m. buhalterinę apskaitą įrašyta neįvykusi ūkinė operacija už 36 218,93 Lt (10 489,72 Eur), kuriai pagrįsti pateikta sąskaita faktūra Nr. SN LT/11/03, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį“ (6 t., b. l. 10-28), minėtos išvados teisingumą su visais vėlesniais paaiškinimais ir tai, kad minėta išvada yra tik sąlyginė, apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino specialistė N. S.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą apie tai, ar 2011 m. lapkričio 6 d. sąskaitoje nurodyti darbai buvo ar nebuvo realiai atlikti, taip pat byloje esantys duomenys neleidžia paneigti ir K. V. versijos, kad minėtos sąskaitos faktūros buvimas yra tik techninė buhalterinė klaida, o ne tyčiniai K. V. veiksmai apgaulingai tvarkant UAB „S.“ buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, kad K. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad minėta sąskaita galėjo būti išrašyta, tačiau vėliau buvo pertaisyta, gal darbai buvo įvykdyti, ar dar kas nors ir tada sumažinta sąskaita; nurodė, kad šalia skaičiaus yra varnelės, kurias uždeda buhalterinė programa „R.“, kad buhalterė turi patikrinti kiekvieną sąskaitą ir kaip tik prie šios sąskaitos (2011-11-06 sąskaita faktūra Nr. SN LT/11/03) varnelės nėra; tuo metu kai minėta sąskaita buvo išrašyta, buhalterės nebuvo, todėl buhalterinį darbą atliko vadybininkės; nurodė, kad jei yra be varnelės, tai programa jos negalėjo įvesti (9 t., b. l. 147-149), šiuos K. V. teiginius patvirtina byloje esantis Pirkimo operacijų žurnalas, iš kurio matyti, kad prie visų esančių sąskaitų, išskyrus 2011 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. SN LT/11/03, yra sudėtos varnelės (6 t., b. l. 36-39), be to, iš 2016 m. lapkričio 16 d. specialistės paaiškinimo protokolo matyti, jog UAB „S.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gegužės 1 d. surašytame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nebuvo užfiksuota bendrovės UAB „S.“ 36 218,93 Lt skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. SN LT/11/03 už remonto darbus sumai 36 218,93 Lt, ir specialistė nurodė, kad nors minėtos sąskaitos faktūros neužfiksavimas registre „Bandomasis balansas“ pažeidė BAĮ nuostatas, tačiau tai neturėjo įtakos siekiant nustatyti bendrovės „S.“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2011 metus (6 t., b. l. 105-107). Taigi, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų K. V. tyčią apgaulingai tvarkyti UAB „S.“ buhalterinę apskaitą.
    9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl to, ar K. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje yra nustatymas, ar byloje buvo nustatyta daugiau atvejų, kai K. V. vadovaujamoje įmonėje būtų buvę nustatyta daugiau BAĮ pažeidimų, pvz., daugiau išrašytų sąskaitų faktūrų, kurios neturėtų dokumentų, galinčių patvirtinti tokiose sąskaitose faktūrose nurodomų ūkinių operacijų tapatumo. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytas nusikaltimas paprastai turi tęstinį pobūdį, nes buhalterinės apskaitos pažeidimai nustatomi už tam tikrą laikotarpį, paprastai kalendorinius metus, rečiau už pusmetį, ketvirtį ar mėnesį. Teismai turi tiksliai nustatyti pažeidimų laikotarpį nuo pirmo iki paskutinio buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimo. Taigi išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros turi atitikti padarytų pažeidimų laikotarpį. Svarbu pažymėti, kad tam, jog teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta tik viena 2011 m. lapkričio 6 d. sąskaita faktūra Nr. SN LT/11/03 už remonto darbus sumai 36 218,93 Lt (10489,72 Eur), kitų BAĮ pažeidimų, neteisėtų buhalterinių operacijų byloje nebuvo nustatyta, todėl vien dėl šios priežasties negalima daryti išvados, jog dėl vienos sąskaitos faktūros, neturinčios dokumentų, galinčių patvirtinti minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodomas ūkinės operacijos tapatumo, įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą nulėmė BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje reikalaujamų padarinių kilimą, t. y., kad negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Todėl nesant vieno iš BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto objektyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. padarinių, K. V. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra negalima.
    10. Atsakant į skundo argumentus susijusius su apylinkės teismo galimybe pasisakyti dėl BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavimo į 223 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, jog pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme yra nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Nagrinėjamu atveju, 2017 m. kovo 9 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla K. V. atžvilgiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 208 straipsnio 1 dalį buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (9 t., b. l. 49-50). Pažymėtina, kad nei prokuroras, nei kaltinamasis apylinkės teismo posėdžio metu nebuvo pateikę prašymo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal 223 straipsnio 1 dalį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas turėjo galimybę pasisakyti dėl minėtos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, tačiau net ir apeliaciniu skundu nėra prašoma BK 222 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata, kad išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, prokuroro argumentai susiję su apylinkės teismo galimybe pasisakyti apie K. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę atmetami.
    11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo reikalavimo ir, vadovaujantis prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pripažinti kaltu ir nuteisti K. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad K. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio.

Proceso dalyviai
Ryšiai